Skaflaferš upp ķ Gunnlaugsskarš

Gunnlaugsskarš śtsżniSunnudaginn 18. september reimaši ég į mig gönguskóna og lagši leiš mķna upp aš hinum vel kunna skafli ķ Esjunni sem oftast er kenndur viš Gunnlaugsskarš og er gjarnan sķšastur skafla til aš brįšna į sumrin, ef hann brįšnar į annaš borš. Žetta er hin sęmilegasta ganga žarna upp eftir og nokkuš brött į kafla. Skaflinn er ķ um 800 metra hęš į brattri austurbrśn skįlarinnar viš Gunnlaugsskarš og liggur nokkurnvegin ķ noršur-sušur. Hann myndast sem hengja vetrum žegar snjóar eša skefur ķ austan- og sušaustanįttum sem er ekki óalgengt. Skaflinn hefur oftar en ekki nįš aš brįšna į žessari öld en aš žessu sinni lifar hann góšu lķfi, heill og óskiptur, og į ekki nokkra möguleika į aš hverfa įšur en vetrarsnjórinn leggst yfir.

Tilgangur feršarinnar var ekki sķst sį aš męla lengd skaflsins mér til gamans, en til žess nżtti ég mér GPS-hįtękni meš žvķ aš taka hnit į sitthvorum enda skaflsins. Samkvęmt žeirri męlingu er lengd skaflsins um 510 metrar, sem er talsvert og žżšir aš lengdin er yfir helmingur af hęš Esjunnar.

Skaflinn męling

Žaš aš skaflinn skuli vera svona stór nśna er svolķtiš sérstakt ķ ljósi žess aš žaš hefur veriš įgętlega hlżtt ķ vešri ķ sumar og įrshitinn, sem af er, nįlęgt mešalhita sķšustu 10 įra. Žaš snjóaši hins vegar heil ósköp ķ desember sķšasta vetur og hafši ekki męlst annaš eins ķ desember ķ Reykjavķk. Enga almennilega hlżinda- og hlįkukafla gerši svo žaš sem eftir var vetrar. Ķ ofanįlag mį gera rįš fyrir aš stór uppistaša ķ žessum skafli nśna sé snjór sem ekki nįši aš brįšna ķ fyrra en žį var skaflinn stęrri ķ lok sumars en veriš hafši frį žvķ fyrir aldamót, sem passar lķka viš žaš aš įriš 2015 var afgerandi kaldasta įriš ķ Reykjavķk į žessari öld. Reyndar mį deila um hvort 2015 hafi ķ raun veriš kalt ķ ljósi žess hve öll hin voru hlż en ķ takt viš žaš žį hurfu Esjuskaflar öll 10 fyrstu įr žessarar aldar sem er lengsta slķkt tķmabil sem žekkt er.

Ég hef ekki veriš nógu duglegur aš ljósmynda Esjufannir sķšsumars en ętla žó aš birta mynd sem einn mikill Valsari tók į śrslitastund žann 15. įgśst ķ fyrra, įriš 2015. Eins og sést var stašan žį ķ skaflamįlum Esjunnar verulega snjónum ķ vil.

Laugardalsvöllur 15. įgśst 2015

Snjóskaflarnir įttu aušvitaš eftir aš brįšna eitthvaš įšur en yfir lauk žarna ķ fyrra en į Vešurstofuvefnum kemur fram aš samkvęmt męlingu į žeirra vegum, žann 8. október 2015, hafi skaflinn veriš um 500 metrar sem er einmitt svipaš og ég fékk śt śr minni męlingu nś um helgina - nęstum įri seinna.

Svo mį geta žess aš žetta er ekki alveg ķ fyrsta sinn sem ég fer ķ skaflamęlingaleišangur upp ķ Gunnlaugsskarš žvķ sunnudaginn 19. įgśst 2012 fór ég viš žrišja mann žangaš uppeftir en žį dugši aš hafa upprśllaš mįlband meš ķ för til męlinga. Skaflinn góši męldist žį ekki vera nema 32 metrar į lengd enda nįši hann aš hverfa aš fullu fyrstu vikuna ķ september. Aš sjįlfsögšu var einnig bloggaš um žį ferš: Skaflaleišangur į Esjuna

Til aš meta framhaldiš žį gęti oršiš einhverra įra biš į žvķ aš Esjan nįi aš hreinsa af sér alla skafla į nż ķ ljósi žess aš undir yngsta snjónum leynist žaš sem eftir lifši frį sķšustu įrum. Žetta er svo sem ekkert til aš hafa įhyggjur af, en žaš mį samt alveg fylgjast meš žessu enda ętti afkoma Esjuskafla aš vera sęmileg vķsbending um tķšarfar almennt og jafnvel jöklabśskap aš einhverju leyti.


Botninum nįš į Noršurslóšum

Nś bendir allt til žess aš hinu įrlega hafķslįgmarki hafi veriš nįš į Noršur-Ķshafinu. Žetta er allt eftir bókinni žvķ september er mįnušurinn žegar višsnśningurinn į sér staš en žį taka kuldarnir völdin meš lękkandi sól og kólnandi sjó. Žar meš lżkur brįšnun sumarsins og nżr ķs fer aš myndast. Hafķslįgmarkiš ķ september er žannig įgętis višmišunarpunktur til aš bera saman įstand ķssins į milli įra. Žaš er einmitt žaš sem hér veršur gert en ég hef einmitt fylgst meš hafķsnum ķ allnokkur įr af sérviskulegum įhuga.

Sumarlįgmarkiš 2016 mį sjį hér į lķnuritinu sem aš grunni til er frį Bandarķsku snjó- og hafķsmišstöšinni NSIDC. Borin er saman hafķsśtbreišsla sķšustu 10 įra įsamt mešaltali įranna 1981-2010. Samkvęmt žessu er lįgmarksśtbreišslan 2016 sś nęst lęgsta frį upphafi, örlķtiš undir tķmamótalįgmarkinu 2007. Önnur įr, fyrir įriš 2007, eru ekki sżnd enda eru žau vķšs fjarri botnbarįttunni. Hvaš śtbreišslu varšar žį hefur žetta įr veriš nokkuš sérstakt. 2016-ferillinn kemur inn ķ myndina mun nešar en önnur įr enda var hafķsśtbreišslan aš loknum sķšasta vetri óvenju lķtil sem aušvitaš vakti żmsar vęntingar - eša įhyggjur. Hafķsinn tórir žó enn aš loknu žessu sumri og er nokkuš yfir metlįgmarkinu mikla frį 2012 hvaš śtbreišslu varšar. Stór įstęša žess er hversu skżjaš var į Noršur-Ķshafinu žegar sólin var hęst į lofti nś ķ sumar, ólķkt žvķ sem var sumariš 2012 og žaš skiptir mįli.

NSIDC lķnurit 2007-2016

Śtbreišsla hafķssins segir žó ekki nema hluta sögunnar. Hafķsbreišan var nefnilega óvenju gisin į mjög stórum svęšum undir lok sumars og nįši žetta gisna svęši alveg noršur aš sjįlfum Noršurpól og hefur varla sést annaš eins. Į hinn bóginn voru lķfseigir śtnįrar ķ hafķsbreišunni sem mešal annars ollu žvķ aš siglingaleišin noršur fyrir Sķberķu var lengi aš hreinsast almennilega. Einnig var žrįlįtur armur sem teygši sig langleišina aš Beringssundi og slitnaši aš lokum ķ einhverja parta. Įstęšan fyrir žessari skellóttu ķsbreišu er vęntanlega hinn mikli lęgšagangur žarna ķ sumar sem rótaši mikiš ķ ķsnum. Hinsvegar var minna um vinda frį sušri sem venjulega žjappa ķsnum meira saman. Allt žetta gerir žaš aš verkum aš sjįlf śtbreišslan veršur frekar mikil mišaš viš žaš litla ķsmagn sem er til stašar. Allt önnur staša var til dęmis metįriš 2012 žegar žaš sem eftir lifši var samanžjappaš ķ einum pakka eins og sést į samanburšarmyndunum hér aš nešan.

Lįgmörk 2012 og 2016

Ķ framhaldi af žessu vert aš skoša framhaldiš. Nęstu vikur og mįnuši žegar vetur leggst yfir, mun allt Noršur-Ķshafiš og nęrliggjandi hafssvęši frjósa saman samkvęmt venju. Ķsinn mun žį einnig streyma sušur meš allri austurströnd Gręnlands. Hįmarki śtbreišslunnar veršur svo vęntanlega nįš ķ mars og višsnśningur hefst meš brįšnun į jašarsvęšum ķssins. Nęsta bręšslusumri fylgist mašur svo aušvitaš meš og aldrei aš vita hvaš žį gerist. Įstand ķssins er reyndar žannig aš viš réttar vešurašstęšur gętu oršiš meiri aföll į ķsnum en įšur hefur sést. Tķšarfar sumarsins 2016 var ekki žannig, en žaš mį velta fyrir sér hvaš hefši gerst ef vešurašstęšur sumarsins 2012 hefšu endurtekiš nś ķ įr. Ž.e. hiš fullkomna bręšslusumar. Ķsinn er nefnilega nįnast į barmi algers hruns. Hinsvegar sżndi žaš sig eftir įriš 2012 aš ķsinn getur lķka veriš fljótur aš jafna sig. Śtbreišsla ķssins įriš 2013 var til dęmis furšu mikil eftir afhrošiš 2012. En hvaš um žaš. Ęstustu hafķsnördar eru strax farnir aš horfa til sumarsins 2017 og geta varla bešiš.

- - -

Heimildir mķnar eru héšan og žašan. Myndirnar sem fylgja eru aš grunni til fengnar frį:

National Snow and Ice Data Center: http://nsidc.org/arcticseaicenews/

University of Bremen: http://www.iup.uni-bremen.de:8084/amsr2/


Af meintum hundi į forsķšu DV eftir įrįsina 11. september

Ķ dag 11. september minnumst viš einnar mestu hryšjuverkaįrįsar sögunnar sem sumir segja aš hafi breytt heiminum. Hvort sem žaš er rétt eša ekki žį įttu atburširnir sķna eftirmįla sem ég fer ekki nįnar śt ķ. Hins vegar ętla ég ég aš rifja upp fimm įra gamla bloggfęrslu frį žvķ žegar tķu įr voru lišin frį įrįsunum į tvķburaturnana en žar birti ég mynd af forsķšu DV žann 12. september 2001, sem var undirlögš af stórri mynd af žvķ žegar annar turninn hrynur.

DV forsķša 11. september

Žaš sem vakti sérstaka athygli mķna var aš ofanį h-inu ķ fyrirsögninni Ógnarheimur mįtti sjį eitthvaš sem lķktist ķslenskum fjįrhundi. Hvaš įtti žetta aš fyrirstilla? Var žetta sprell af hįlfu myndvinnsludeildar DV, tęknileg mistök eša einhver dulin skilaboš. Samsęri?

Eftir fimm įra rannsóknarvinnu (žó meš löngum hléum) hef ég nś komist aš sannleikanum, sem er sį aš žetta var ekki hundur. Žessu komst ég aš žegar ég fann sjįlfa myndina ótruflaša af fyrirsögn og annarri forsķšugrafķk. Žetta sem lķtur śt sem ķslenskur fjįrhundur viršist žį bara vera hver annar hluti af hrynjandi byggingunni, vęntanlega žį af ystu grind hśssins. Žannig er nś veruleikinn. Einföldustu skżringarnar er gjarnan žęr réttu, ekkert sprell eša dularfullt samsęri hér į ferš. Sama gildir um atburšina ķ stęrra samhengi. Žetta var mikil hryšjuverkaįrįs sem kom öllum Bandarķkjamönnum ķ algerlega opna skjöldu žótt sumir ķ samsęrisspennufķkn vilji halda öšru fram.

WTC hundur

Umrędda mynd įsamt fleirum mį finna į žessari slóš:

http://www.businessinsider.my/911-2013-9/9/#aDdc8lYVqqFJFHce.97

 


Samanburšur į sumarvešurgęšum ķ Reykjavķk

Samkvęmt fréttum og žvķ sem mašur heyrir žį fęr sumarvešriš almennt góša dóma, ekki sķst hér ķ Reykjavķk. Ég get sjįlfur tekiš undir slķkt enda ķ samręmi viš nišurstöšur sem unnar eru śt frį mķnum eigin vešurskrįningum, en mešal afurša žeirra er einkunnakerfi žar sem hver dagur fęr sķna einkunn į skalanum 0-8 śt frį vešuržįttunum fjórum: sól, śrkomu, vindi og hita. Mįnašareinkunnir reiknast svo śtfrį mešaltali allra daga og heildareinkunn sumarmįnašanna sem hér teljast vera jśnķ, jślķ og įgśst. Žannig get ég boriš saman vešurgęšin eins og žau koma śt śr mķnum skrįningum sem nį allt aftur til įrsins 1986. Aš žessu sinni fęr sumarvešriš ķ Reykjavķk 2016 einkunnina 5,17 og sómir žaš sér vel mešal margra góša sumra į žessari öld, žótt žaš hafi ekki nįš sömu hęšum og sumrin 2009 og 2012. Meš žessu sumri hafa vešurgęšin žar meš jafnaš sig aš fullu eftir hruniš 2013 en sķšan žį hefur leišin bara veriš upp į viš.

Af einstökum mįnušum sumarsins žį var jśnķ reyndar bara ķ sęmilegu mešallagi meš einkunnina 4,8 en ķ žeim mįnuši kom kafli upp śr mišjum mįnuši sem var ķ daprara lagi. Aš vķsu missti ég af žeim kafla enda staddur sušur ķ Róm žar sem vešriš var meš žeim hętti aš žaš hefši sprengt alla heimatilbśna gęšastašla. En hvaš um žaš. Vešurgęšin sótti sķšan ķ sig vešriš hér heima og fékk jślķ 5,4 ķ einkunn sem er mjög gott og įgśst nįši 5,3 sem er jafn mikiš og hitabylgjumįnuširinn įgśst 2004 fékk į sķnum tķma. Sumariš aš žessu sinni var reyndar öfgalaust aš mestu og kemst svo sem ekki mikiš ķ metabękur. Žetta var žó ķ heildina sólrķkt, žurrt og hęgvišrasamt sumar og ekki sķst hlżtt. Žaš mį taka fram hversu kvöldgott žaš var langt fram eftir įgśstmįnuši og nęturhlżtt lengst af um hįsumariš en annars mišar vešurskrįningarkerfiš mitt ašallega viš vešriš yfir hįdaginn.

Nįkvęmum tölulegum nišurstöšum veršur aušvitaš aš taka meš fyrirvara enda mišast einkunnir bara viš mitt skrįningarkerfi en svona į heildina litiš ętti žetta aš gefa įgętis vķsbendingar. Aš hętti hśssins kemur aš sjįlfsögšu sślurit sem sżnir samanburš aftur til įrsins 1986 og eins og sjį mį var ekki mikil sumargleši ķ Reykjavķk įriš 1989 en kannski skįra annars stašar.

Sumarvešureinkunnir

Žaš mį hér ķ lokin vķsa ķ sambęrilega śtlistun frį sķšasta įri en žį spanderaši ég heilmiklu plįssi ķ stuttaralega lżsingu į öllum sumrum frį įrinu 1986:

Sjį hér: http://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/1975011/

 


mbl.is Mikil įnęgja meš sumarfrķ og vešur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Reykjavķkurhitasśluritiš

Nś eru sjö mįnušir lišnir af įrinu og allt stefnir ķ aš 2016 verši allnokkuš hlżrra hér ķ Reykjavķk heldur en sķšasta įr. Ekki žarf aš vķsu mikiš til žvķ įriš 2015 var kaldasta įriš žaš sem af er öldinni. Af žeim sjö mįnušum sem lišnir eru hafa 4 mįnušir veriš hlżrri en mešaltal sķšustu 10 įra. Janśar og maķ voru undir žessu 10 įra mešaltali en žó fyrir ofan hiš opinbera en kalda višmišunartķmabil 1961-1990. Febrśar er hinsvegar kaldasti mįnušurinn žaš sem af er, bęši ķ raun og mišaš viš mešalhita, enda var hann kaldari en “kalda mešaltališ” segir til um.

Į glęnżrri śtgįfu af sśluritinu hér aš nešan sést hvernig žetta lķtur śt. Fjólublįu sślurnar standa fyrir žį mįnuši sem lišnir eru, en til višmišunar er mešalhiti mįnašanna sķšustu 10 įr (raušar sślur) og kalda opinbera mešaltališ 1961-1990 (blįar sślur). Eins og sjį mį getum viš vel viš unaš og sumariš hefur stašiš sig vel hvaš hita varšar.

Reykjavķkurhiti 2016 - 7 mįnušir
Til hęgri į myndinni eru fimm įrshitasślur. Blįa sślan žar er fyrir “kalda mešaltališ” žegar mešalhitinn ķ Reykjavķk var einungis 4,3 stig en rauša sślan stendur fyrir sķšustu 10 įr og er ķ 5,4 stigum. Tónušu sślurnar tvęr, sżna sem fyrr, įętlašan įrshita 2016 eftir žvķ hvort framhaldiš er reiknaš śt frį “kalda mešaltalinu” eša mešalhita sķšustu 10 įra, samkvęmt mķnum śtreikningum. Kaldara framhaldiš gefur okkur žannig 5,0 stiga įrshita en verši framhaldiš įfram ķ hlżrri kantinum veršur mešalhitinn um 5,4 stig, sem einmitt er ķ takt viš žau hlżindi sem viš erum farin aš venjast į žessari öld. Hvort heldur sem er žį stefnir įrshitinn töluvert hęrra en įriš ķ fyrra (sem var 4,5 stig) en 2015 er sżnt žarna sem gręn sśla allra lengst til hęgri. Hvaš framhaldiš varšar žį er aušvitaš alltaf möguleiki į óvęntum öfgum ķ hitafari ķ ašra hvora įttina en burt séš frį žvķ žį erum viš ķ įgętis hitamįlum nś um stundir og veršum vonandi įfram.


Af hafķsbręšslumįlum į Noršur-Ķshafinu

Um mišjan maķ, žegar ég tók sķšast stöšuna į ķsnum į Noršur-Ķshafinu, žį velti ég upp žeim möguleika aš minni hafķs yrši žar nś ķ lok sumars en įšur hefur sést į vorum dögum. Žetta var ekki sagt aš įstęšulausu enda var hafķsśtbreišslan sķšastlišiš vor, eftir hlżjan vetur, sś lęgsta sem sést hefur og munaši talsveršu. Įriš 2016 hafši žvķ talsvert forskot į fyrri metįr žegar kom aš upphafi sjįlfrar sumarbrįšnunarinnar ķ Noršur-Ķshafinu. Til aš grķpa til samlķkingar žį var įstandiš eitthvaš svipaš žvķ aš keppandi ķ 100 metra hlaupi fengi aš starta nokkrum metrum framar en keppinautarnir. En žetta forskot fór žó fyrir lķtiš žvķ segja mį aš bręšslusumrinu 2016 hafi hlekkst illa į ķ byrjun enda var forskotiš oršiš aš engu um mišjan jśnķ. Vešurfarslegar skżringar į žessu lélega starti var lęgšargangur meš óhagstęšum vindįttum og skżjahula sem hindraši sólbrįš. Bręšslusumariš 2016 fékk žvķ vindinn ķ fangiš og sį vart til sólar til aš byrja meš. En sumariš 2016 nįši sér loksins į strik žarna ķ noršri og sķšan žį hefur brįšnun hafķssins haldiš vel ķ viš skęšustu keppinautana. Žetta mį sjį į lķnuritinu yfir śtbreišslužróun hafķssins žar sem įriš 2016 er boriš saman žau įr sem hafa nįš lęgstu śtbreišslu ķ lok sumars og žar er sumariš 2012 ķ sérflokki eins og sjį mį į žessu Japans-ęttaša lķnuriti.

JAXA lķnurit jślķ 2016
Framhaldiš er stór spurning eins og venjulega. Hefur sumariš 2016 žaš sem til žarf til aš slį śt metįriš 2012 ķ lįgmarkśtbreišslu? Į hafķskortunum hér aš nešan frį Bremen-hįskóla eru žessu tvö įr borin saman ķ śtbreišslu og žéttleika į sömu dagsetningunni 19. jślķ. Dreifing ķssins er greinilega mismunandi milli žessara įra. Lęgšargangurinn hefur vissulega haldiš įfram ķ sumar en eftir žvķ sem į lķšur žį skilar slķkur lęgšarangur af sér tęttari ķsbreišu sem veršur sķfellt viškvęmari, žótt sjįlf śtbreišslan dragist hęgar saman. Gulgręni liturinn sżnir einmitt hversu gisin ķsbreišan er nś ķ sumar į stórum svęšum allt upp aš sjįlfum noršurpólnum, mišaš viš sumariš 2012. Žegar žarna var komiš viš sögu sumariš 2012, įtti žó sjįlf ofurlęgšin eftir aš herja į svęšiš en sś lęgš gerši eiginlega śt af viš žann hluta ķssins sem lį noršur af Alaska og Austur-Sķberķu.

Hafķskort 19. jślķ 2012 og 2016

Til frekari glöggvunar kemur svo ķ lokin, önnur ķsmynd ķ ešlilegri litum sem sżnir einnig stöšuna žann 19. jślķ sl. en sjįlfur hef ég bętt inn mörkum ķsbreišunnar ķ lok metsumarsins 2012. Greinilega žarf mikiš aš hverfa į nęstu vikum ef eitthvaš įlķka į aš gerast nś ķ įr.

Hafķskort 19. jślķ 2016 og lįgmark 2012

Mišaš viš hvaš ķsinn er tęttur og gisinn į stórum svęšum žį gętum viš mögulega endaš meš tvķskipta eša skellótta ķsbreišu ķ lok sumars, sem vęri sérstakt. Freistandi finnst mér reyndar aš segja aš ķ ljósi bįgs įstands ķsbreišunnar almennt, žį gęti bręšslusumariš 2016 mögulega įtt óvišjafnanlegan endasprett og skapaš nż višmiš žegar upp veršur stašiš, jafnvel opiš hafssvęši į sjįlfum Noršurpólnum, sem mér er stundum hugleikiš.

Linkur į żmis lķnurit og hafķskort: https://sites.google.com/site/arcticseaicegraphs/


Lśpķnuręša Fastagests

Ég hef įšur vitnaš ķ skįldsöguna Öręfi eftir Ófeig Siguršsson en žaš er góš bók aš mķnu mati, mjög sérstök en vissulega ekki viš allra hęfi. Bókin er kraftmikill óšur til Öręfasveitarinnar og nįttśrunnar sem slķkrar en ekki sķšur fjallar bókin um samskipti mannsins viš landiš og nįttśruöflin og er žar komiš vķša viš. Ein höfušpersóna bókarinnar nefnist Fastagestur og eru ófįar blašsķšur lagšar undir einręšur hans enda skilst mér aš hann sé einskonar samviska höfundar, eša sį sem talar mįli höfundar bókarinnar. Fastagestur er yfirleitt ekkert aš skafa utan af hlutunum og ekki heldur žegar kemur aš blessašri lśpķnunni sem sķfelldur styr stendur um. Ég ętla aš leyfa mér aš birta hér lśpķnuręšu Fastagests ķ Öręfabókinni en žótt aš hlutirnir séu hér mįlašir sterkum litum žį get ég ekki annaš en veriš bara nokkuš sammįla ķ ašalatrišum. Vonandi sjį sem flestir ljósiš einnig.

„ … viš skulum ekki tala um lśpķnuna, Bernharšur minn, sagši Fastagestur viš gluggann, hśn er plįga, tapaš strķš sem viš hįšum gegn sjįlfum okkur, ég verš svo óendanlega sorgmęddur žegar ég sé lśpķnu eša heyri į hana minnst, lśpķnan er blį sorg, tįkn fyrir sjįlfshatur okkar, dapurlega sjįlfsmynd, lśpķnan er svo fögur planta og mögnuš, en misnotuš ķ eyšileggingarskyni eins og skógręktin gegn móanum og mżrinni og gervallri nįttśrunni, žaš var Skógręktarstjóri rķkisins sem kom meš lśpķnuna ķ Öręfin fyrir 50 įrum, viš förum ekki ķ grafgötur um žaš, lśpķnan hefur žegar eyšilagt margfalt stęrri svęši en hörmungargosiš 1362, en hśn gerir žaš hljóšlega, lśpķnan hegšar sér nįkvęmlega eins og vķrus, krabbamein, nįkvęmlega eins og mašurinn, smeygir sér inn og eyšileggur allt innan frį og milljónfaldast; reynt var aš fela grjótiš žegar brśin var opnuš 1974, fela jökulöldurnar sem eru minnisvaršar um hvert jökullinn hefur teygt tungur sķnar, fela sandinn, fela móana og fela melana, fela žessa minnisvarša um tķmann og kraft nįttśrunnar, skķtugu börnin, öldurnar eru óžekkjanlegar og ófęrar fyrir lśpķnu, žaš er ekki lengur hęgt aš fį sér göngutśr um öldur og sker og skoša grjótiš eins og mašur gerši ķ gamla daga, sagši Fastagestur viš gluggann, Tvķskerjabręšur hafa reynt żmsar ašferšir til aš uppręta žessa skęšu plöntu og endurheimta gömlu móana en įn įrangurs, fręin geymast aš minnsta kosti ķ hįlfa öld ķ jöršu eins og višlegubśnašur ķ jökli, svo sprettur lśpķnan upp óvęnt hvar sem er og dreifir śr sér į ógnarhraša og kęfir og eyšileggur allt sem fyrir er, bęši gróšur og aušn, eins og gusthlaup sżnt hęgt … Allt sem heitir rękt … rękt er į móti nįttśrunni, į móti lķfinu, į móti Guši, hvort sem žaš er skógrękt eša saušfjįrrękt eša vaxtarrękt, ég er fyrst og fremst į móti allri rękt, sagši Fastagestur viš gluggann į hótelinu ķ Freysnesi, ég er allur meš Guši og nįttśrunni, mönnum, dżrum, plöntum og grjóti og jökli og vindinum; ég er allur fyrir öręfin.“ (Öręfi, bls. 318-320)

 

Morsį

Lśpķna į Skeišarįsandi komin yfir žaš litla vatn sem rennur žar sem Skeišarį breiddi śr sér įšur. Eftir aš Skeišarį hvarf į žessum slóšum er ekkert sem hindrar lengur landnįm lśpķnunnar vestur eftir gjörvöllum Skeišarįrsandi. (Ljósmynd: EHV)

 


Til Vesśvķusar og Pompeii

Lengi hefur žaš veriš į óskalista mķnum aš heimsękja vettvang atburšanna žegar borgirnar Pompeii og Herculaneum grófust undir ösku og eimyrju af völdum hamfaraeldgossins ķ Vesśvķusi įriš 79 e.Kr. Žessi för varš aš veruleika föstudaginn 24. jśnķ ķ tengslum viš Rómarferš en žangaš hafši ég heldur ekki komiš įšur og var kominn tķmi į aš bęta śr žvķ. Farin var skipulögš dagsferš ķ rśtu frį Róm meš fararstjórum žar sem bošiš var upp į skošun į rśstasvęši Pompeii og ferš upp į Vesśvķus en žaš getur veriš nokkuš snśiš aš nį žvķ hvoru tveggja į eigin vegum į einum degi. Žarna er mikiš feršamannakrašak, sérstaklega viš tśristamišstöšina viš Pompeii og žurftu fararstjórar hinna żmsu hópa aš hafa sig alla viš aš tżna ekki sinni hjörš og halda hópnum saman.

Pompei og Vesśvķus
Rśstasvęšiš er aušvitaš allt hiš merkilegasta  en žegar žangaš var komiš įkvįšum viš skötuhjśin aš rölta frekar um svęšiš į eigin forsendum ķ stašin fyrir aš halda hópinn, meš góšfśslegu leyfi fararstjóra. Viš uršum sjįlfsagt af einhverjum fróšleik sem leišsögukona śtvarpaši ķ heyrnartól hvers og eins, en žaš er kannski žannig meš okkur Ķslendingana aš viš erum ekki eins miklar hópsįlir og ašrir - nema kannski žegar kemur aš fótbolta. Er viš höfšum sameinast hópnum į nż į tilsettum tķma į réttum staš, var bošiš upp į pizzuveislu (hvaš annaš?) įšur en haldiš var įfram meš rśtunni upp aš Vesśvķusi žar sem ekiš var eftir žröngum hlykkjóttum vegi langleišina upp fjalliš. Žar viš bķlastęšiš var aušvitaš veitinga- og minjagripasala og fullt af klósettum fyrir žį sem voru ķ spreng.

Vesśvķus - GķgurUm 200 metra hękkun er frį bķlastęši og upp aš gķgbrśn ķ um 1200 metra hęš en žangaš liggur góšur göngustķgur. Žótt Vesśvķus lįti ekki mikiš yfir sér žį er  toppgķgurinn sjįlfur nokkuš hrikalegur og djśpur aš innanveršu meš žverhnķptum veggjum nęr allan hringinn. Hęgt var aš ganga mešfram hįlfum gķgbarminum eftir göngustķg en hinn hlutinn er lokašur enda illfęrt klungur žar sem almenningur getur fariš sér aš voša. Talsvert var af feršafólki žarna uppi og meira aš segja hęgt aš kaupa minjagripi og smįveitingar į žremur stöšum viš sjįlfa gķgbrśnina.

Sķgild spurning varšandi eldfjöll snżst um hvenęr nęsta gos veršur ķ fjallinu. Ķ ljósi sögunnar og ašstęšna flokkast Vesśvķus sem eitt af hęttulegustu eldfjöllum jaršar. Kvikužró fjallsins er mjög stór og mikil sprengivirkni og öskufall einkennir stęrstu gosin. Hęttulegust eru žó gusthlaupin sem verša žegar gosmökkurinn hrynur nišur og eyšir öllu sem fyrir veršur samanber žaš sem geršist žarna įriš 79. Gostķšni Vesśvķusar er hinsvegar mjög óregluleg og almennt eru gosin stęrri eftir žvķ sem goshléiš į undan er lengra. Sķšast gaus ķ fjallinu įriš 1944 en žį rann dįlķtiš af hrauni nišur ķ byggš en fjalliš nįši žó aš framkalla eina sęmilega sprengingu sem sendi ösku yfir nęrliggjandi svęši. Žaš var fjórša gosiš frį aldamótunum 1900 en tķš gos höfšu žį veriš ķ fjallinu allt frį stóru og mannskęšu gosi įriš 1630 sem einmitt kom eftir meira en tveggja alda hvķld. Fyrir stórgosiš įriš 79 hafši Vesśvķus ekki gosiš ķ um 300 įr svo vitaš sé og mun lengra var ķ verulegt gos.

Fyrir gosiš įriš 79 var Vesśvķus vaxiš žéttum gróšri upp į topp og fjalliš tališ hęttulast meš öllu. Fólk var einnig alveg grunlaust um aš hamfaragos vęri ķ vęndum žrįtt fyrir żmsa fyrirboša sem gętu talist augljósir ķ dag, svo sem mikil jaršskjįlftavirkni og aukin jaršhitavirkni sem žurrkaši upp vatnsuppsprettur. Gosiš sjįlft stóš ašeins yfir ķ 2 daga en mestu hamfarirnar rišu yfir snemma morguns daginn eftir aš gosiš hófst. Ķ gosinu hurfu bęirnir Pompeii og Herculaneum af yfirborši jaršar enda grafnir nišur ķ nokkurra metra žykkt öskulag auk žess sem strandlķnan fęršist utar um nokkra kķlómetra. Samanlögš ķbśatala bęjanna gęti hafa veriš allt aš 20 žśsundum en mannfall er į reiki. Nś er talaš um aš 2.000 manns gętu hafa lįtist af völdum gossins sem er lęgri tala en oft hefur sést įšur sem žżšir aš verulegur fjöldi hefur žrįtt fyrir allt nįš aš koma sér undan įšur en gosstrókurinn hrundi yfir byggšir.

Vesśvķus - Napólķ
Nś į dögum er fólk mešvitaš um hęttuna sem žarna er įvallt til stašar. Žrįtt fyrir žaš er talsverš byggš į svęšinu sem teygir sig upp ķ hlķšar Vesśvķusar. Gróšursęlt er ķ hlķšum fjallsins enda jaršvegur frjósamur eins og gjarnan ķ nįgrenni eldfjalla. Fólk treystir hinsvegar į nįttśrulega fyrirboša og nįkvęma vöktun jaršvķsindamanna. Allt hefur veriš meš kyrrum kjörum sķšustu įr og įratugi en lķkur į aš nęsta gos verši stórt, aukast meš hverjum įratug sem hvķldartķminn lengist. Mišaš viš fyrri hegšun er fjalliš žó ekki tilbśiš ķ hamfaragos en til žess žarf fjalliš aš safna kröftum ķ aš minnsta kosti 100 įr til višbótar ef eitthvaš er annars aš marka slķka śtreikninga.

Įhyggjur manna snśast žó ekki bara aš Vesśvķusi sjįlfum. Svęšiš ķ heild sinni ķ nįgrenni Napólķflóa er raunar samfellt eldfjallasvęši sem lętur lķtiš yfir sér į yfirboršinu og hefur veriš til frišs lengi. Žarna eru stórar öskjur og undir žeim fleiri kvikužręr. Stęrsta kerfiš nefnist Campi Flegrei og nęr aš hluta inn ķ borgina Napólķ. Ķ raun mį segja aš žetta sé ein allsherjar ofureldstöš sem sķfelld ógn stafar af fyrir žęr žrjįr milljónir manna sem bśa į svęšinu frį Napólķ til hlķša Vesśvķusar og sé fyrirvarinn stuttur er alveg óvķst aš hęgt sé aš rżma svęšiš į tilsettum tķma. Fyrir stęrstu gosin ętti forleikurinn samt aš gefa ķbśum rįšrśm til aš hugsa sinn gang. Žaš mį samt hafa ķ huga aš allra stęrstu gosin sem möguleg eru į svęšinu eru hamfarir sem snerta mun stęrra svęši en Napólķflóann. Žar mį til dęmis nefna gos fyrir tępum 40 žśsund įrum en žį er tališ aš aska hafi falliš yfir hįlfa Evrópu. Žetta stórgos er jafnvel nefnt sem einn af žeim žįttum sem gerši śt af viš Neanderthalsmanninn ķ įlfunni į sķnum tķma. Vér nśtķmamenn förum vonandi eitthvaš betur śt śr slķkum hamagangi en eitt er vķst aš Ķtalķa yrši ekki söm og įšur. Ég er žó allavega sloppinn aftur heim ķ öruggt skjól į okkar eldfjallaeyju.


Žį er žaš fótboltinn

Eitthvaš veršur mašur aš skrifa um fótboltann enda er hann mįl mįlanna fyrir flestum öšrum en höršustu antisportistum. Aš vķsu er forsetakosningar į dagskrį ķ žessum mįnuši en spennan liggur ekki žar enda śrslitinn löngu rįšin, nema hvaš svo viršist sem tvķsżnt gęti veriš um annaš sętiš žótt ekki sé keppt ķ žvķ.

Ķ fótboltanum er mįliš žaš aš Ķslenska karlalandslišiš keppir nś ķ fyrsta skipti į stórmóti ķ knattspyrnu og merkilegheitin snśast ekki sķst um aš Ķsland er fįmennasta žjóšin sem keppt hefur į svona stóru móti. Eins og oft įšur erum viš litla žjóšin gagnvart hinum stóru og žaš eitt hefur vakiš athygli erlendra į okkur. Žśsundažjóšin į móti milljónažjóšum. Fyrirfram ętti žaš žvķ aš vera hreint formsatriši aš tapa öllum leikjunum af miklu öryggi. En žaš er ekki alveg žannig. Viš eigum įgętis fótboltamenn sem spila meš sęmilegum lišum ķ stóru löndunum og žegar į hólminn er komiš kemur ķ ljós aš viš erum ekkert mikiš lélegri ķ fótbolta en hinir. Bara svolķtiš lélegri. Reyndar er getumunurinn į milli flestra lišanna almennt ekki mjög mikill og žvķ getur allt gerst ķ hverjum leik. Getumunur milli einstaka leikmanna er heldur ekki svo mikill. Ronaldó hinn vķšfręgi er sennilega ekki nema um 10% betri ķ fótbolta en bestu leikmenn Ķslands enda var hann ekkert aš leika sér aš ķslensku varnarmönnunum, sólaši ekki fjóra ķ hverri sókn og komst varla ķ almennilegt skotfęri viš markiš. Portśgalska landslišiš er heldur ekkert ofurliš žótt žessi mikli markaskorari sé žar fremstur ķ flokki. Žeir voru samt talsvert betri en okkar liš ķ heildina og gįtu alveg veriš svektir meš jafntefliš.

Žegar žetta er skrifaš hefur Ķslenska lišiš leikiš tvo leiki į Evrópumótinu. Lišiš hefur skoraš jafn mörg mörk og žaš hefur fengiš į sig og bįšir leikirnir endaš meš jafntefli. Möguleiki er enn til stašar aš sigra rišilinn og einnig aš lenda ķ nešsta sęti ķ rišlinum. Hvaš varšar mķnar vęntingar til lišsins žį höfum viš meš žessum tveimur jafnteflum nś žegar įtt įgętis mót. Jafntefli er svo miklu skįrra heldur en tap svo ekki sé talaš um stórtap meš margra marka mun. Tvö liš milljónažjóša hafa til žessa tapaš sķnum leikjum meš žremur mörkum gegn engu žannig aš viš getum vel viš unaš. Žessum jafnteflum okkar hefur veriš nįš meš góšum og skipulögšum varnarleik fyrst og fremst. Mišjuspiliš hefur veriš öllu lakara žar sem sendingar hafa veriš tilviljanakenndar og rataš įlķka oft til andstęšingsins og til samherja. Žaš hefur žó sżnt sig aš viš getum skoraš mörk af öllu tagi enda eigum viš gott śrval af skęšum sóknar- og skotmönnum.

Žaš er žó einn leikur eftir ķ rišlinum en žaš er leikurinn į móti Austurrķki. Žar ręšst hvort viš komumst įfram ķ ķ 16 liša śrslit sem vęri frįbęr staša en mögulega žurfum viš til žess ekki aš gera meira en aš knżja fram enn eitt jafntefliš. Žrišja sętiš ķ okkar rišli gęti komiš okkur įfram ķ 16-liša śrslit. Betra er žó aš lenda ofar ķ rišlinum. Žrišjusętislišin fjögur sem munu komst įfram munu keppa viš sigurliš śr öšrum rišlum žannig aš best er alltaf aš vinna rišilinn til aš fį léttari andstęšinga. Austurrķkisleikurinn er sem sagt lykileikurinn śr žvķ sem komiš er. Fyrst og fremt vonar mašur aš hann tapist ekki meš mjög mörgum mörkum. Vęgt tap er miklu skįrra og allt fyrir ofan žaš er miklu betra. Tala nś ekki um aš komast įfram į einhvern hįtt ķ 16 liša śrslitin. Žį vęrum viš allavega ekki nešar en ķ 16 sęti į žessu móti sem hlżtur aš vera göfugt markmiš.


Smįręši um forsetamįlin

Žaš mį slį žvķ föstu aš eftir nokkrar vikur veršum viš komin meš nżjan forseta aš Bessastöšum. Hver žaš veršur mun koma ķ ljós en vissulega veršur einn frambjóšendanna aš teljast sigurstranglegri en hinir. Frambošsmįlin hafa veriš nokkuš sérstök, allavega mišaš viš žaš sem įšur tķškašist. Talaš hefur veriš um offramboš af frambjóšendum enda viršist ekkert tiltökumįl fyrir suma aš bjóša sig fram til forseta, jafnvel žótt fįir eša engir hafi skoraš į žį. Aušvitaš mį fólk bjóša sig fram ef žvķ sżnist en fęstir žeirra viršast žó gera sér grein fyrir žvķ aš vęnlegustu forsetaefnin eru kölluš fram af almenningi en ekki frambjóšendunum sjįlfum. „Fólkiš velur forsetann“ eins og Ólafur Ragnar sagši aš Įsgeir Įsgeirsson hafi sagt, en žį er aušvitaš ekki veriš aš tala um gjörvallan almenning, heldur bara nógu stóran hluta hans.

Žaš var nokkuš ljóst ķ vetur aš žrįtt fyrir fjölda frambjóšenda žį vantaši alltaf raunverulegan valkost fyrir žennan almenning. Stungiš var upp į żmsum og alltaf einhverjir aš stinga upp į sjįlfum sér. Žaš vantaši samt eitthvaš. „Ég get žį svo sem veriš eitt tķmabil ķ višbót śr žvķ aš enginn almennilegur kemur fram“ gęti Ólafur hafa hugsaš žegar hann lét til leišast aš vera įfram, žó hann hafi örugglega hugsaš eitthvaš annaš lķka. Merkilegt annars meš hann Ólaf hvernig fylgjendahópur hans breyttist frį žvķ hann var kosinn fyrst. Viš žekkjum nokkuš vel hvernig žaš geršist, en alltaf hefur hann veriš umdeildur. Mig rįmar ķ aš einhverjir hafi talaš um aš flytja śr landi į sķnum tķma ef svo fęri aš hann yrši forseti. Fęstir žeirra hafa lįtiš verša af žvķ og eru sjįlfsagt hinir įnęgšustu meš forsetatķš hans žegar upp er stašiš. Margir ašrir eru į allt öšru mįli.

Svo mašur nefni loksins nśverandi frambjóšendur žį hefur mašur heyrt įlķka tal um bśferlaflutninga ef svo fęri aš annašhvort Andri Snęr eša Davķš setjast į Bessastaši. Žaš er žó aušvitaš sitthvort fólkiš sem talar svona en bįšir žessir frambjóšendur eiga sér einlęga stušningsmenn og lķka einlęga andstęšinga. Žeir eru andstęšir pólar og eiga nokkuš ķ land meš aš njóta stušning fjöldans. Aldrei žó aš vita hvernig mįl žróast. Af žeim tveimur į Davķš sennilega meiri möguleika. Hann er sjóašur ķ pólitķkinni og vill sjįlfsagt ljśka störfum fyrir hiš opinbera meš öšrum hętti en aš hafa veriš hrakinn śr Sešlabankanum af einhverjum óžekkum krökkum sem fljótlega gętu einmitt tekiš völdin til aš umbreyta öllu, eins og aš skipta um stjórnarskrį, skipta um gjaldmišil, svo ekki sé nś talaš um kippa fótunum undan kvótakóngum. Nei, žį munu menn komast aš žvķ hvar Davķš keypti öliš. Reyndar verš ég aš segja aš žegar kemur aš stjórnarskrįnni žį er ég nś dįlķtiš į ķhaldslķnunni sjįlfur. Aš skipta um stjórnarskrį finnst mér ekki óskylt žvķ aš skipta um žjóšfįna og žjóšsöng. Žjóšir gera ekki svoleišis af gamni sķnu en kosturinn viš stjórnarskrįr er aš žó sį aš alltaf mį breyta žeim og bęta, séu menn sammįla um žaš.

En svo er žaš Gušni Th.  – mašurinn sem kom, sį … en hefur ekki alveg sigraš enn. Hann er eiginlega žessi góši gęi sem gat eiginlega ekki annaš en bošiš sig fram eftir įskoranir hins stóra almennings, eša allavega nógu stórs hluta hans, eftir góša leiksigra ķ Sjónvörpum landsmanna. Kannski var žaš gott plott sem virkaši, en hafa veršur ķ huga aš żmsir ašrir hafa birst į skjįnum įn žess aš slį ķ gegn sem efni ķ forseta. Žaš žarf enginn aš efast um aš Gušni veit svona nokkurnveginn ķ hverju starfiš er fólgiš og vęntanlega eru fįir sem hóta sjįlfskipašri śtlegš fari svo aš hann setjist į forsetastólinn. En annars mun žetta fara eins og žetta fer og aušvitaš eru allir frambjóšendurnir hver öšrum hęfari į einhvern hįtt.

 


Allt til reišu fyrir sumabręšsluna miklu ķ Noršur-Ķshafinu

Sumariš er framundan į noršurslóšum meš tilheyrandi brįšnun į ķsbreišunni. Viš vitum ekki hvernig žaš mun nįkvęmlega ganga fyrir sig en mišaš viš hvernig lišinn vetur hefur veriš žį er alveg óhętt aš gęla viš žann möguleika aš minni hafķs verši žar ķ lok sumars en įšur hefur sést į vorum dögum. Allt mun žaš žó rįšast af vešurašstęšum nęstu mįnuši žannig aš best er aš fullyrša sem minnst.

Žaš sem skiptir hins vegar mįli nś er aš nżlišinn vetur var óvenju hlżr žarna upp frį sem žżšir aš hafķsinn nįši ekki aš žykkna eins mikiš og hann gerir venjulega yfir vetrartķmann. Sjįlf śtbreišsla hafķssins hefur einnig veriš meš allra lęgsta móti ķ allan vetur og ķ samręmi viš žaš var įrlegt vetrarhįmark hafķssins žaš lęgsta sem męlst hefur. Voriš hefur lķka fariš snemma af staš og allt sem bendir til žess aš śtbreišslan nś um stundir sé sś lęgsta mišaš viš sama tķma hin fyrri įr - allavega sķšan 1979 er fariš var aš męla meš nįkvęmum hętti meš gervitunglum. Aš vķsu hefur eitthvaš bilunarvesen ķ gervihnattarbśnaši veriš aš hrjį eftirlitsašila, ašallega Bandarķska, en žaš sem virkar bendir žó allt til óvenju lķtillar śtbreišslu hafķssins nś ķ upphafi bręšsluvertķšar. Žetta mį til dęmis sjį į žessu lķnuriti sem byggir į gögnum frį JAXA-stofnuninni japönsku. Rauša lķnan stendur, eins og sjį mį, fyrir žaš sem lišiš er af įrinu 2016. Gula lķnan er įriš 2012 žegar sumarbrįšnunin sló öll fyrri met.

JAXA linurit mai 2016

Til frekari glöggvunar er aušvitaš brįšnaušsynlegt aš lķta į hafķskort og hér koma žvķ tvö samanburšarkort frį NSIDC. Kortiš til vinstri sżnir śtbreišslu og žéttleika ķssins žann 12. maķ 2012 sem var einmitt voriš fyrir metbrįšnunarsumariš mikla žaš įr. Til hęgri er svo stašan žann 12. maķ, įriš 2016.

Iskort 12 mai 2012 og 2016

Ķ fljótu bragši er kannski enginn ógurlegur munur į žessum kortum. Noršur-Ķshafiš er aušvitaš žakiš ķs į žeim bįšum en žarna eru žó atriši sem skipta mįli. Į 2016-kortinu er til dęmis ķsinn aš mestu horfinn į Beringshafi milli Alaska og Sķberķu og ķsinn oršinn lélegur inn af Beringssundinu sjįlfu. Merkilegt er svo hiš myndarlega ķslausa svęši noršur af nyrstu ströndum Kanada viš Beaufort-haf en žaš bendir til žess aš ķsinn sé kominn į hreyfingu og farinn aš brotna upp mun fyrr en venjulega sem gęti skipt mįli fyrir framhaldiš.

Žetta ķslausa svęši viš Beaufort-haf er žó ekki endilega tilkomiš vegna hlżinda žar undanfariš heldur frekar vegna mjög stašfastrar hęšar sem rķkti žar nįlęgt, mestallan aprķlmįnuš. Vindar umhverfis hęšina nįšu sem sagt aš koma ķsnum af staš, og višhalda réttsęlis snśningi į stórum hluta ķsbreišunnar. Um leiš stušlušu vindar aš fęrslu ķssins aš sundinu milli Svalbarša og Gręnlands žar sem mikiš af sleppur śt śr prķsundinni svipaš og sjį mį į myndinni hér aš nešan sem sżnir hreyfingu ķssins einn dęmigeršan dag seint ķ aprķl.

Ķsrek 28. aprķl 2016

Žetta mikla uppbrot og tilfęrsla į hafķsnum mį greinilega sjį į gervitunglamyndum. Svona mikiš opiš haf žarna noršur af Kanada og Alaska er óvenjulegt žetta snemma įrs en tilfęrsla ķssins į žessum slóšum er annars vel žekkt fyrirbęri, nema hvaš aš į veturna frjósa allar vakir nęstum jafnóšum. Žessi opnun gerist žó į viškvęmum tķma nśna, ofanį allt annaš. Myndin hér er aš nešan er frį NASA og sżnir hiš ķslausa haf viš Beaufort-haf en Ķsland er žarna meš til aš sżna stęršarhlutföll.

NASA Beauforthaf maķ 2016

Svo er bara aš sjį til hvert framhaldiš veršur. Lįgmarksmetiš frį 2012 gęti alveg veriš ķ hęttu ķ lok sumars mišaš viš ašstęšur nś. Žaš žykir vęnlegt til ķsbrįšnunar aš sólin skķni sem mest į žessum slóšum į mešan hśn er sem hęst į lofti. Hlżtt loft śr sušri žarf svo aš hafa góšan ašgang aš Noršur-Ķshafinu til aš hjįlpa til viš brįšnunina. Reyndar er einmitt hlżtt loft į feršinni žessa dagana eins og svo oft ķ vetur. Sķšasta myndin er kort sem sżnir įętluš hlżindi mišaš viš mešallag, žann 13. maķ. Ef žannig hlżindagusur halda įfram ķ sumar er śtlitiš ekki bjart fyrir hafķsinn.

Noršurslóšir Hitaspį 13 maķ 2016

 


Stóra snjódagamyndin, 1986-2016

Enn einn veturinn er nś endanlega aš baki og grundirnar fara senn aš gróa - hér ķ Reykjavķk aš minnsta kosti. Žar meš er lķka komiš aš einu af vorverkunum hér į žessari sķšu sem er aš birta nżja śtgįfu af stóru snjódagamyndinni sem į aš sżna hvenęr snjór hefur veriš yfir jöršu ķ borginni. Myndin er unnin upp śr mķnum eigin prķvatskrįningum į żmsum vešuržįttum sem hófust į mišju įri 1986 og er žetta žvķ 30. veturinn sem hefur veriš fęršur til bókar. Hver lįrétt lķna stendur fyrir einn vetur samkvęmt įrtölum vinstra megin en tölurnar hęgra megin sżna samanlagšan fjölda hvķtra daga. Matsatriši getur veriš hvort jörš sé hvķt eša ekki en sé ég ķ vafa žį miša ég viš 50% snjóhulu ķ mķnum garši undir mišnętti hvers dags. Nįnari śtlistanir eru undir myndinni.

Snjódagar 1986-2016

Eins og sést į tölunum hęgra megin žį voru flestir hvķtir dagar veturinn 1994-95 en fęstir voru žeir veturinn 2012-13. Undanfarnir tveir vetur voru af hvķtara taginu meš upp undir 100 hvķta daga og eru žvķ meira ķ ętt viš veturna fyrir aldamótin. Lišinn vetur var dįlķtiš sérstakur aš žvķ leyti aš fyrsti hvķti dagurinn kom ekki fyrr en 26. nóvember og hefur ekki komiš sķšar į skrįningartķmanum. En žegar snjórinn kom žį munaši um žaš žvķ snjóžyngslin voru strax meš žeim mestu sem męlst höfšu ķ Reykjavķk ķ nóvember. Enn bętti ķ snjóinn og snemma ķ desember var snjódżptin 44 cm ķ Reykjavķk og hefur ekki męlst meiri ķ žeim mįnuši ķ borginni. Eftir alhvķtan desembermįnuš nįši snjórinn aš hverfa ķ tvķgang ķ janśar en sķšan tók viš alhvķtur febrśar. Žaš var žó ekki hęgt aš tala um snjóžyngsli ķ febrśar en žrįlįtur var hann. Eftir aš snjórinn hvarf, snemma ķ mars, hefur ašeins einu sinni hvķtnaš og aprķl hefur veriš laus allra mįla. Ef viš fįum ekki sķšbśna snjókomu ķ maķ žį getum viš reyndar sagt aš snjótķmabiliš hafi ekki veriš styttra į žvķ tķmabili sem myndin nęr yfir, allavega mišaš viš žessar skrįningar. Žaš var žó ansi hvķtt mešan į žvķ stóš.

Garšur 1. des 2015

Snjóžyngsli ķ garšinum heima, aš kvöldi 1. desember 2015.


Orustuflugvélin ķ Gręnlandsjökli

Fyrir nokkru sį ég žessa skopteikningu ķ netheimum žar sem komiš er inn į įhugaverša sögu bandarķskrar orustuflugvélar į strķšsįrunum sem žurfti aš naušlenda į Gręnlandsjökli žar sem hśn įtti eftir aš hverfa ķ jökulinn uns hśn fannst aftur įratugum sķšar. Skopiš ķ myndinni felst ķ aš benda į žaš sem mörgum kann aš žykja ankannalegt aš į sama tķma og Gręnlandsjökull er sagšur vera aš brįšna vegna hnattręnnar hlżnunar, žį skuli flugvél sem lendir į jöklinum og skilin žar eftir, geta grafist nišur ein 268 fet ķ jöklinum. "Damn this Global Warming!!" eins og pirrašur gröfumašurinn, segir ķ myndatexta.
Skopmynd 268fet
Misskilningurinn og žaš sem ķ raun er skoplegt viš žessa mynd er žó aš ķ henni endurspeglast viss fįfręši ķ grundvallaratrišum jöklafręša. Žaš er žó kannski ekki endilega viš teiknarann aš sakast. Skopmyndir eru aušvitaš meira upp į grķniš frekar en raunveruleikann. Žaš er žó ekki vķst aš allir žeir sem kunna aš meta hśmorinn, įtti sig į vitleysunni og telja myndina įgętis innlegg sem gagnrżni į meinta hnattręna hlżnun af mannavöldum.

Mįliš meš jökla er aš allt sem skiliš er eftir į hįbungu žeirra, grefst nišur meš tķmanum, jafnvel žótt jökullinn fari minnkandi. Į efri hluta jökla er safnsvęši žeirra og žar hlešst hvert snjólagiš ofan į annaš meš hverjum vetri. Jökullinn hękkar žó ekkert endilega og getur jafnvel lękkaš en žaš fer eftir hversu mikiš brįšnar į móti į leysingarsvęšunum sem liggja nęr jökuljašrinum og er žį talaš um jįkvęšan eša neikvęšan jöklabśskap. Flugvélin sem žarna lenti į sķnum tķma ofan į hįbungu Gręnlandsjökuls gat žvķ ekki annaš en grafist nišur og borist įfram meš jöklinum sem skrķšur undan eigin fargi og hefši birst aš löngum tķma lišnum į leysingarsvęšinu einhversstašar ķ skrišjökli, illa kramin aušvitaš. En žaš įtti reyndar ekki viš um žessa flugvél. Henni var nefnilega bjargaš og flogiš į nż!

Saga flugvélarinnar, sem hlotiš hefur nafniš Glacier Girl og er aš geršinni Lockheed P-38 Lightning, er annars sś aš įriš 1942 var įkvešiš aš ferja mikinn fjölda Bandarķskra strķšsflugvéla til Bretlands og var žaš lišur ķ innrįsarplönum bandamanna ķ Frakkland į žeim tķma (sem įtti eftir aš frestast um tvö įr). Alls voru 920 flugvélar sendar yfir hafiš ķ žessari ašgerš og lį leišin yfir Gręnland og meš viškomu į Reykjavķkurflugvelli aš sjįlfsögšu. Ekki voru allar af hinum smęrri vélum geršar til slķks feršalags en žaš žótt nokkuš gott aš alls skilušu sér 882 flugvélar į leišarenda. Mestu afföllin voru reyndar um mišjan jślķ '42 žegar alls įtta flugvélar, sem flugu saman ķ hóp, žurftu aš naušlenda į Gręnlandsjökli vegna eldsneytisskorts eftir aš hafa snśiš viš vegna vešurs įšur en žęr nįšu til Reykjavķkur. Ķ hópnum voru sex P-38 vélar og žar į mešal vélin sem fjallaš er um hér. Auk žeirra voru tvęr stęrri B-17 vélar sem margir kannast viš undir višurnefninu Fljśgandi virki (Flying Fortress) en žęr voru betur bśnar siglingatękjum og fóru žvķ fyrir fluginu. Öllum flugmönnum var aš lokum bjargaš eftir mikinn barning į jöklinum.

Eftir žvķ sem leiš frį strķšslokum fór įhugi manna į gömlum flugvélum frį strķšsįrunum aš aukast enda eftirspurnin meiri en frambošiš. Žį var smįm saman fariš aš huga aš vélunum įtta sem naušlent höfšu og skildar voru eftir į Gręnlandsjökli sumariš 1942. Fyrstu leitartilraunir voru geršar įriš 1977 en žaš var ekki fyrr en įriš 1988 sem vķsbendingar um flugvélarnar fundust meš ašstoš ķssjįr og reyndust vélarnar liggja dżpra ķ jöklinum en menn höfšu įętlaš og auk žess um tveimur kķlómetrum frį upphaflegum lendingarstaš enda jökullinn į stöšugri hreyfingu. Įriš 1990 var geršur śt leišangur og boruš hola nišur aš žvķ sem fundist hafši og reyndist žaš vera önnur B-17 vélanna en hśn reyndist žegar til kom of illa farin til aš reyna aš nį henni upp.

GlacierG undir ķsnumTveimur sumrum seinna, įriš 1992 eša 50 įrum eftir naušlendinguna, var gerš önnur tilraun og žį komu menn nišur į nokkuš heillega P-38 vélina į 268 feta dżpi (82 metra) og skemmst frį žvķ aš segja aš vélinni var nįš upp meš žvķ aš flytja hana upp ķ bśtum og flutt žannig til Bandarķkjanna žar sem vélin var gerš upp og komiš ķ flughęft įstand meš miklum glans. Til aš auka veg flugvélarinnar enn meir var įriš 2007 gerš tilraun til aš fljśga henni žį leiš til Bretlands sem upphaflega var įętluš įriš 1942. Žaš gekk žó ekki betur en svo aš vélin žurfti aš naušlenda į flugvelli į Labradorskaga vegna vélarbilunar og feršinni aš lokum aflżst. Samkvęmt heimildum er henni haldiš ķ flughęfu įstandi og trešur gjarnan upp į flugsżningum ķ Bandarķkjunum viš góšan fögnuš višstaddra.

Žegar til kom varšveitti jökullinn flugvélina sem aldrei nįši leišarenda. Hinar flugvélarnar sjö sem einnig lentu į jöklinum halda vęntanlega įfram aš grafast dżpra nišur ķ Gręnlandsjökul og leifar žeirra munu skila sér śr jöklinum ķ fyllingu tķmans, alveg óhįš žvķ hvernig Gręnlandsjökull mun spjara sig ķ hlżnandi heimi, hversu skoplegt sem žaš nś er.

P-38 į flugi

Uppgerša orustuflugvélin Lockheed P-38 Lightning "Glacier Girl" į flugi.

- - -

Heimildir og ljósmyndir:
http://www.damninteresting.com/exhuming-the-glacier-girl
https://en.wikipedia.org/wiki/Glacier_Girl

 


Įkvöršun forsetans gęti styrkt stöšu Andra Snęs

Sś įkvöršun Ólafs Ragnars aš bjóša sig fram enn į nż er athyglisverš, svo ekki sé meira sagt og breytir aušvitaš landslaginu frambošsmįlunum. Svo mašur bollaleggi ašeins um žetta žį var stašan sś, įšur en forsetinn tilkynnti įkvöršun sķna, aš Andri Snęr Magnason var eini frambjóšandinn sem naut fylgis aš einhverju rįši. Hann er aš vķsu umdeildur, reyndar eins og Ólafur hefur alltaf veriš sjįlfur. En Andri Snęr var žrįtt fyrir allt ekki lķklegur til aš vinna kosningarnar. Hann var ekki į leišinni į Bessastaši, vegna žess aš annar vęnlegur frambjóšandi, Gušni Th, var ķ startholunum. Žaš annįlaša prśšmenni lį ekki bara ylvolgt undir feldi, heldur var oršinn alveg sjóšheitur og bara tķmaspursmįl hvenęr hann tilkynnti um sitt framboš. Jį, žaš įtti bara aš gerast ķ vikunni. Gušni hefši unniš kosningarnar. Hann hefši fengiš megniš af fylgi Ólafs Ragnars og gott betur, žvķ Andri Snęr höfšar ekki til allra og alls ekki heldur til allra žeirra sem hugnast ekki aš kjósa herra Ólaf.

En śr žvķ aš Ólafur Ragnar įkvaš aš bjóša sig fram enn į nż, žvert į fyrri yfirlżsingar, gerist žaš aš ķ staš žess aš barįttan standi į milli Andra Snęs og Gušna Th, žį stendur barįttan allt ķ einu į milli Andra Snęs og Ólafs Ragnars. Sś staša er aš mķnu mati betri fyrir Andra Snę žvķ hann į meiri möguleika ķ žeim slag heldur en ķ slagnum gegn Gušna Th. sem vęntanlega hęttir viš af sinni įšurnefndri prśšmennsku enda kann hann ekki viš aš heyja kosningabarįttu gegn sitjandi forseta.

Žaš er žó ekki žar meš sagt aš Andri Snęr hefši žaš gegn Ólafi, sjįlfum forsetanum, en žaš gęti oršiš mjög tvķsżnt. Žótt Ólafur njóti góšs fylgis eru einnig afskaplega margir sem vilja alls ekki sjį hann sitja įfram og sjį žann kost vęnstan aš velja Andra Snę, hvort sem žeir eru einlęgir ašdįendur hans eša ekki, enda alveg ljóst aš hann er sį eini sem į einhvern möguleika ķ sitjandi forseta.

Žó er kannski ekki alveg śtséš meš Gušna Th. og ef hann fęri fram žį gęti žetta oršiš enn tvķsżnna. Eiginlega myndi ég giska į aš hver um sig, žeir Ólafur, Andri og Gušni Th. gętu allir nįš eitthvaš um 30% atkvęša og ómögulegt aš segja hver žeirra hefši žaš. Restin fengi žį um 10% samanlagt, svo framarlega aš ekki komi fram enn eitt žungavigtarframbošiš, sem er svo sem ekkert mjög lķklegt.

En svona er kosningakerfiš okkar. Sį sem fęr mest, hann vinnur og veršur forseti. Jafnvel žótt hiš mesta sé ekki svo mikiš. Sumir vilja hręra ķ žessum einfalda kerfi. Gallalaust kosningakerfi er reyndar ekki til. Tvęr umferšir til aš tryggja meirihluta er svolķtiš rausnarlegt fyrir embętti sem er ķ raun ašallega heišursembętti. Žaš mętti žó kannski ķhuga slķka reglu ef sigurvegarinn nęr ekki 30% greiddra atkvęša, en žaš getur ašeins gerst ef frambjóšendur eru fjórir eša fleiri (eša er žaš ekki annars?).

Steinn

Mynd: Steinhissa steinn į vestfirskri heiši. (EHV)


Hvernig kemur Esjan undan vetri? Myndasyrpa

Esjan kemur misjafnlega undan vetri milli įra rétt eins og stjórnmįlamenn. Mįnudaginn 4. aprķl skartaši fjalliš sķnu fegursta og sólargeislarnir geršu sitt til aš vinna į snjósköflum lišins vetrar. Žetta var lķka kjörinn dagur til aš taka hina įrlegu samanburšarmynd af Esjunni fyrstu vikuna ķ aprķl. Fyrsta myndin var tekin ķ aprķlbyrjun 2006 og eru myndirnar žvķ oršnar 11 talsins og koma žęr allar hér į eftir ķ öfugri tķmaröš, įsamt upplżsingum hvort og žį hvenęr allur snjór hefur horfiš śr Esjuhlķšum. Žaš mį sjį greinilegan mun į milli įra. Til dęmis var Esjan alhvķt um žetta leyti ķ fyrra ķ kuldalegri tķš en öllu minni var snjórinn įriš 2010 enda hvarf snjórinn óvenju snemma žaš sumar.

Undanfarin žrjś sumur hefur Esjan ekki nįš aš hreinsa af sér alla snjóskafla frį borginni séš og var reyndar nokkuš fjarri žvķ ķ fyrra. Žaš śt af fyrir sig minnkar lķkurnar į aš Esjan nįi aš verša alveg snjólaus ķ įr žvķ undir snjóalögum žessa vetrar lśra enn skaflar sem sem uršu eftir sķšasta sumar. Nśverandi skaflar eru auk žess sęmilega massķfir aš sjį žannig aš nś reynir į sumariš ef allur snjór į aš hverfa fyrir nęsta vetur. En žį eru žaš myndirnar.

Esja april 2016

Esja april 2015

Esja april 2014

Esja 3. aprķl 2013

Esja april 2012

Esja april 2011

Esja april 2010

Esja april 2009

Esja april 2008

Esja april 2007

Esja april 2006

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband