Gengiš um Tśn og Holt

Nś ętla ég aš bjóša upp į nokkurs konar myndaspjall, sem reyndar er ein tegund af mķnum bloggfęrslum, žar sem gengiš er um götur borgarinnar ķ mįli og myndum. Sķfellt er veriš aš byggja og žétta, ekki sķst į gömlu athafnasvęšunum sem lįgu upp frį noršurströndinni og upp aš Skipholtinu. Um žaš svęši liggur göngutśrinn aš žessu sinni.

Sębraut

Hefjum feršina viš Sębraut žar sem stórhżsi Höfšatorgsins gnęfa yfir lįgreistari hśsum gamla tķmans. Vęntanlega veršur žess ekki langt aš bķša uns gömlu Vegageršarhśsin og smurstöšin vķki fyrir einhverju fķnerķinu.

- - - -

Stórholt

Hér liggur leišin upp Stórholtiš žar sem nż götumynd blasir viš. Til hęgri er gamla DV-hśsiš sem nś er oršiš aš Listahįskóla. Hampišjuhśsiš sem var žarna ķ einhver įr er löngu horfiš og bśiš aš byggja žetta mikla ķbśšarhśs vinstra megin. Hęšum hśssins fjölgar eftir žvķ sem nešar er fariš ķ brekkuna. Ég geri svo sem ekki athugasemdir viš śtlitiš en mér finnst žó frekar skrķtiš aš hafa ķbśšir meš svölum og öllu alveg nišur aš gangstétt ķ staš t.d. verslunarrżmis į nešstu hęšum eins og venjan er meš svona hśs viš mišbęi.

- - - -

Brautarholt

Brautarholtinu mętti gera skil alveg sérstaklega en žessar byggingar hafa mįtt muna fķfill sinn fegurri. Hśsiš nęr er gamla Žórscafé og sķšar Bašhśs. Žar dansar enginn lengur og enginn frśin fer ķ baš. Hśsiš žarna fjęr er žó eiginlega öllu hrörlegra en žaš hefur hżst einhvern mįlmišnaš og vinnustofur listamanna. Žetta er žó ekki dęmigert fyrir alla götumyndina. Mešal annars er įgętis hvķtt hśs žarna ķ götunni žar sem ég hef unniš lengi.

- - - -

Nóatśn

Žetta hśs į horni Nóatśns og Laugavegar hefur veriš ķ smķšum svo lengi sem ég man eftir mér. Allavega standa jįrnabindingar enn upp śr hśsinu og hafa gert frį upphafi.

- - - -

Borgartśn

Uppbygging ķ öllu sķnu veldi į horni Nóatśns og Borgartśns. Mašur veltir fyrir sér hvort žessi hśsaskipan sé eins og menn sįu fyrir sér ķ upphafi. Eša sįu menn annars eitthvaš fyrir sér ķ upphafi? Sundiš į milli žessara tveggja hśsa getur varla talist til manneskjulegs umhverfis og til aš bęta fyrir skort į śtsżni śr ķbśšarhśsinu sem er ķ byggingu er sett ofan į žaš annaš hśs. Kom einhver arkitekt nįlęgt žessu eša var žetta įkvešiš į stašnum?

- - - -

Borgatśn gata

Borgatśniš sjįlft lżtur bara įgętlega śt žótt einhverjir hafi kvartaš yfir skrķtnum gangstéttarhellum og raušum ljósastaurum. Mér finnst žetta bara nokkuš lķflegt og gott og hjólreišastķgarnir virka greinilega.

- - - -

Rśtuhótel

Žetta farartęki varš į vegi mķnum ķ portinu hjį Gušmundi Jónasyni. Rśllandi hótel viršist žetta vera kallaš og bżšur upp į hótelgistingu į žremur hęšum ķ afturhluta vagnsins. Ķ ljósi umręšunnar veltir mašur fyrir sér hvar salernisašstašan sé nišur komin.

- - - -

Höfši

Best aš enda tśrinn hjį Höfša en žar er greinilega veriš aš koma fyrir sjįlfum Einari Ben sem bjó žarna einhvern tķma. Einar er aušvitaš ein af styttum bęjarins og var įšur į Klambratśni. Eftir er aš setja upp vķravirkiš fyrir aftan hann sem minnir į hörpustrengi. Reyndar minntu ókomnu strengirnir mig į rimla ķ gamladaga og žvķ fannst mér hann alltaf vera ķ fangelsi. Ef Einar Ben vęri uppi ķ dag vęri hann ekki ólķklega ķ fangelsi eins og svo margir ašrir sem ętlušu sér mikiš upp śr sķšustu aldamótum. Annars er viškvęmt mįl aš vera aš fęra styttur og žaš svo sem vantaši ekkert sérstaklega styttu žarna aš mķnu mati. Žetta hśs er annars miklu heimsfręgara ķ dag fyrir aš hafa komiš ķ veg fyrir atómstrķš og žaš er ekki lķtiš afrek śt af fyrir sig.

 


Frį Sólinni ķ Reykjavķk til Plśtó į Sušurlandi

Stęršir og fjarlęgšir ķ himingeiminum er meš žeim hętti aš gott getur veriš aš setja žęr ķ eitthvaš jaršneskt samhengi sem viš žekkjum, en žaš er einmitt žaš sem ég ętla aš reyna hér. Ķ fréttum undanfariš varšandi dvergstjörnuna og fyrrum reikistjörnuna Plśtó, hefur komiš fram aš hlutfallsleg stęrš hennar gagnvart Jöršu sé įlķka og golfkśla gagnvart fótbolta. Śt frį žeim upplżsingum datt mér ķ hug aš taka samanburšinn lengra og reikna śt restina af sólkerfinu įsamt fjarlęgšum ķ sama skala.

Sól, Jörš og Plśtó

Ef Jöršin er fótbolti og Plśtó golfkśla žį reiknast mér til aš žvermįl sólarinnar sé um 24 metrar og mętti žvķ lķkja henni viš myndarlegan loftbelg, kannski af stęrri geršinni. Sé žessi guli loftbelgur settur nišur į mišjan Austurvöll, er ķ framhaldinu hęgt aš reikna hvar reikistjörnurnar eru nišurkomnar ķ sama hlutfallslega skala og raša žeim upp austur eftir borginni og lengra austur ķ sveitir žar til viš komum aš litlu golfkślunni einhverstašar lengst į mišju Sušurlandi, eins og ég geri nįnar grein fyrir nešan myndar.

Sólkerfi Sušurland

Guli Sólar-loftbelgurinn myndi sóma sér vel beint fyrir ofan Jón Siguršsson į mišjum Austurvelli. Žašan höldum viš į vit reikistjarnanna og gefum okkur aš žęr raši sér ķ beinni lķnu frį sólinni. Byrjum į aš ganga upp Skólavöršustķginn og upp į Skólavöršuholtiš. Žar rétt handan Hallgrķmskirkju, hittum viš fyrst fyrir Merkśr, į stęrš viš appelsķnu ķ brennandi sólarhitanum. Įfram er haldiš ķ sömu įtt žar til komiš er aš Venusi į mišju Klambratśni. Hann er ögn smęrri en Jöršin sem einmitt er aš finna ķ fótboltastęrš viš Kringlumżrarbraut. Viš höldum įfram og komum aš Mars sem er eins og brennó-bolti aš stęrš, nįlęgt Hagkaupum ķ Skeifunni.

Nś fara fjarlęgšir aš aukast og viš erum komin śt fyrir borgina nįlęgt bęnum Gunnarshólma eša Silungapolli, žegar viš komum aš Jśpķter sem stęršarinnar bolta, um 2,4 metrar ķ žvermįl. Satśrnus meš sķna fögru hringi er sķšan skammt frį Litlu kaffistofunni, heldur minni en Jśpķter eša um 2 metrar į stęrš. Enn aukast fjarlęgšir er viš förum aš nįlgast ystu reikistjörnurnar. Śranus er žarna stuttu įšur en komiš er aš Ölfusįrbrś tępir 90 cm aš breidd og loks Neptśnus, litlu minni, stutt frį Hellu. Žį er bara eftir aš finna Plśtó-litla ķ golfkślustęrš sem getur veriš dįlķtil snśiš žvķ fjarlęgšin frį sólu er breytileg vegna sporöskjulaga brautargöngu. Hann getur veriš rétt innan viš sporbaug Neptśnusar en žegar Plśtó er fjęrst sólu, gętum viš žurft aš leita hans langleišina aš Skógarfossi. Mešalfjarlęgšin ķ žessum hlutfallsskala er hinsvegar um 102 kķlómetrar og getum žvķ sagt aš aš mešaltali gętum viš fundiš litlu Plśtó-golfkśluna svona rétt viš afleggjarann aš Austur-Landeyjum. Viš erum žarna komin nokkuš langt frį loftbelgnum nišrķ Reykjavķk en žó ekki nema eitt örlķtiš hęnuskref ķ gjörvöllum vķšįttum alheimsins enda dugar žį litla Ķslandiš okkar skammt sem višmišun.

- - -

Śtreikningar er geršir śt frį tölulegum heimildum af Stjörnufręšivefnum og birti ég žetta meš žeim fyrirvara aš reiknikśnstir hafi ekki brugšist mér.

 


Hvernig gengur aš bręša hafķsinn?

Nś er bręšsluvertķš sumarsins ķ fullum gangi į Noršurslóšum. En hvernig gengur? Veršur žetta sögulegt sumar? Mun ķsbreišan gjalda enn eitt afhrošiš eša er ķsbreišan kannski eitthvaš aš jafna sig žrišja sumariš ķ röš eftir metbręšsluįriš mikla 2012? Svörin munu liggja endanlega fyrir ķ september ķ lok vertķšar žegar hinn įrlegi višsnśningur hefst meš lękkandi sól og kaldari dögum.

Ef stašan nś er metin er hęgt aš fį mismunandi nišurstöšur eftir žvķ hvernig į mįlin er litiš. Žegar upp veršur stašiš ķ lok sumars er venjulega litiš til śtbreišslu hafķssins ķ ferkķlómetrum. Lķnuritiš hér aš nešan sżnir stöšuna žann 10. jślķ mišaš viš fjögur sķšustu įr.

Hafķslinurit jślķ 2015

Eins og sjį mį žį hefur hafķsśtbreišslan 2015 nś heldur dregist afturśr įrunum sem eru til višmišunar. Litlu skiptir aš śtbreišsluhįmarkiš ķ vetur hafi veriš meš minnsta móti ķ vetur enda er lķtiš samband žar į milli. Žaš er žó ekki nema į sķšustu vikum sem įriš 2015 tapar forystunni. Samkvęmt žessu žarf bręšslan heilmikiš aš taka sig į ef halda į ķ viš keppinautana og hver veit nema hśn sé akkśrat aš gera žaš. En žetta į bara viš um śtbreišslu hafķssins sem segir ekki alla söguna.

Hér aš nešan hef ég tekiš saman fjögur kort til samanburšar sem sżna legu og žéttleika hafķssins um svipaš leyti įrin 2012-2015. Žar kemur żmislegt ķ ljós sem skżra mįlin betur.

Isžykkt juli 2012-2015

Įriš 2012 endaši sem metįr ķ lķtilli śtbreišslu žegar upp var stašiš žį ķ sumarlok. 2013 og 2014 reyndust hinsvegar lakari bręšslusumur, talaš um žau sem bataįr og žar meš ljóst aš minnkandi lķkur vęru į aš ķsbreišan yrši aš engu į allra nęstu įrum eins og óttast var eftir óšabręšslusumariš 2012. Žaš mį sjį į kortinu fyrir 2015 aš śtbreišslan er vissulega mikil nś um stundir. Mestu munar um aš lķtiš hefur hreinsast noršur af Sķberķu, allavega vantar žar stóra gatiš sem sjį mį į hinum įrunum. Einnig er ennžį dįlķtiš eftir af hafķs ķ Hudsonflóa og vestur af Gręnlandi eftir veturinn kalda žar. Segja mį aš bręšsluvertķšin 2015 eigi žau svęši inni žvķ vissulega mun ķsinn žar brįšna įšur en sumariš er śti. En svo er žarna allmyndarlegt gisiš svęši į Kyrrahafshliš ķsbreišunnar sem mikiš er fariš aš lįta į sjį ef marka mį gulgręna litinn. Žar er ķsinn lķklegur til aš eyšast mjög į nęstu dögum meš tilheyrandi samdrętti ķ śtbreišslu og mega žį įrin 2013 og 2014 aldeilis fara aš vara sig.

En svo er žaš aušvitaš lķka heildarrśmįl ķsbreišunnar sem telur, en žį er žykkt ķssins talin meš. Hér aš nešan eru tvö kort frį hafķsdeild Dönsku vešurstofunnar sem sżnir žykkt hafķsbreišunnar įrin 2014 og 2015 samkvęmt tölvulķkönum. Ef eitthvaš er aš marka žau er varla um nokkurn įframhaldandi bata aš ręša žetta įriš, nema sķšur sé žvķ mjög lķtiš er eftir af žykkasta ķsnum sem einkenndur er žarna meš raušum lit noršur af heimskautaeyjum Kanada og Alaska žar sem elsti ķsinn hafši safnast fyrir. 

Isžykkt juli 2012 - 2015

Voriš 2015 byrjaši reyndar į žvķ aš rįšast į garšinn žar sem hann er hęstur žegar óvenjuhlżir vindar blésu ķ noršur frį Alaska og tóku aš herja į žykka ķsinn į žeim slóšum og brutu hann ķ klessu. Žynnsti ķsinn noršur af Sķberķu fékk hins vegar meira aš vera ķ friši framan af vori žar til nś upp į sķškastiš og er žvķ von į talsvert minnkandi śtbreišslu žar.

Noršurpóllin sjįlfur mun žó vęntanlega sleppa viš allsherjar brįšnun eins og hingaš til en lķklega mun ķsinn eitthvaš brotna žarna upp įšur sumri lķkur. Žaš er žó aldrei aš vita. Sólin hefur skiniš glatt žarna sķšustu daga sökum mikillar hęšar yfir Noršur-Ķshafinu sem stękkar bręšslupollana. Vegna ešlilegs ķsreks hefur athugunarstöšin reyndar borist eilķtiš sušur og er nś stödd 86° noršur meš stefnu į Austur-Gręnland. Spor eru ķ snjónum og įhöld uppi hvort um sé aš ręša jólasveininn eša forvitinn hvķtan bangsa.

Nordurpoll vefmyndavel

- - - -
Heimildir og uppruni mynda:
http://nsidc.org/arcticseaicenews/
https://sites.google.com/site/arcticseaicegraphs/concentration-maps/sic0713
http://ocean.dmi.dk/arctic/icethickness/thk.uk.php
http://psc.apl.washington.edu/northpole/

 


Flóšbylgjan mikla ķ Atlantshafinu 1014

Žęr eru żmsar hamfarirnar sem herjaš geta į mannkyn. Žar į mešal eru hamfaraflóšbylgjur į borš viš žęr sem įttu sér į Indlandshafi og viš Japan ķ kjölfar tveggja risajaršskjįlfta meš nokkurra įra millibili. Hér ķ Atlantshafinu eru jaršfręšilegar ašstęšur ašrar žar sem śthafsflekar aš reka hver frį öšrum en žaš gerist meš mun hófsamari hętti heldur en t.d. ķ Kyrrahafinu žar sem śthafslekar žrengja sér meš lįtum undir meginlandafleka.

Ekki er žar meš sagt aš ķbśar viš strendur Atlantshafsins žurfi ekkert aš óttast um aldur og ęvi. Žaš hefur til dęmis veriš nefnt aš risaflóšbylgja geti orsakast vegna eldfjalls į Kanarķeyjum sem getur hruniš ķ sjó fram ķ ótilgreindri framtķš. Svo eru žaš sendingar af himnum ofan. Žaš mį vel ķmynda sér žęr skelfilegu afleišingar fyrir Vesturlönd ef sęmilegur loftsteinn félli ķ Noršur-Atlantshafiš meš tilheyrandi flóšbylgju sem nį myndi til stranda Noršur-Amerķku og vestur-Evrópu sem og aušvitaš Ķslands.

Dropi ķ hafiš
Svo vill reyndar til aš eitthvaš slķkt mun aš öllum lķkindum hafa gerst fyrir réttum 1000 įrum en rannsóknir landfręšingsins Dallas Abbott hjį Columbķuhįskóla benda sterklega til žess aš įriš 1014 hafi loftsteinn, eša halastjörnubrot, falliš į mitt Atlantshafiš meš vķštękum afleišingum. Ummerki ķ formi framandi brota og korna hafa fundist ķ New York-fylki ķ Bandarķkjunum į 3800 km löngu svęši en einnig į Antķleyjum ķ Karķbahafķnu. Żmislegt er óljóst um afleišingar mešal frumbyggja Amerķku en tilvķsanir ķ hamfaraflóš eru taldar felast ķ żmsum steinristum frį 11. öld ķ Mexķkó og vķšar ķ Miš-Amerķku. Svokallašur "dauši hinnar fjóršu sólar" hjį Aztekum er einnig meitlašur ķ steindagatal žeirra en žau tķmamót passa įgętlega viš žetta įrtal.

Afleišingar fljóšbylgjunnar viš strendur Evrópu hafa sjįlfsagt veriš talsveršar en allur gangur getur veriš į žvķ hversu vel atburširnir śt viš strendurnar hafa rataš ķ annįla. Žó eru til heimildir, t.d. ein engilsaxnesk er segir frį stórhamförum viš sušvesturströnd Englands og Ķrlands. Upprunalegur texti kemur hér įsamt enskri žżšingu.

Anno Domini 1014 – On žissum geare on Sancte Michaeles męsseęften com žęt mycle sęflod gynd wide žysne eard arn swa feor up swa nęfre ęr ne dyde adrencte feala tuna mancy tonnes un arimedlic ov getel.
1014 AD – This year, on the eve of St. Michael’s day (September 28), came the great sea-flood, which spread wide over this land, and ran so far up as it never did before, overwhelming many towns, and an innumerable multitude of people.

Ķ The History of the English Kings segir einnig: “A tidal wave, of the sort which the Greeks call euripus, grew to an astonishing size such as the memory of man cannot parallel, so as to submerge villages many miles inland and overwhelm and drown their inhabitants.” Einnig munu vera til heimildir um mikla mannskaša į Nišurlöndum, ž.e. Hollandi og Belgķu sem raktir eru til sjįvarflóšs įriš 1014.

Żmislegt mį finna į netinu um žessa atburši en mest af žvķ sem ég hef skrifaš hér kemur héšan: People of One Fire CATASTROPHIC NATUREL DISASTER STRUCK THE AMERICAS AROUND 1000 YEARS AGO.

Ummerki į landi eftir flóšbylgju, austan hafs og vestan, eru til stašar žótt ekki séu menn endilega vissir um hvaša atburšum megi kenna um. Vķsa hér ķ eina rannsókn į ummerkjum ķ Noršur-Wales en žar eru umręddir atburšir 1014 mešal žeirra sem liggja undir grun. Evidence for historic coastal high energy wave impact (tsunami?) in North Wales, Inited Kingdom.
Žar segir mešal annars: "Baillie (2006, 2007) cites ice core data that show an anomalous peak in ammonium at AD 1014 that he considers indicates a comet impact. This is supported in that the only other ammonium peak of similar size within the last 2000 years occurs in 1908 coincident with the Tunguska bollide impact over Siberia."

Žarna er vķsaš ķ atburšina ķ Sķberķu 1908 žegar loftsteinn eša halastjörnubrot féll į strjįlbżlt svęši en olli ekki miklum skaša utan žess. Allt annaš mįl er ef įrekstur veršur yfir opnu hafi vegna flóšbylgjunnar sem žį myndast. Austurströnd Bandarķkjanna er sérstaklega viškvęm fyrir slķku vegna flatlendis og fjölmennis og žvķ mögulegt aš milljónir mannslķfa gętu veriš ķ hęttu auk annars tjóns. Spurning hvort stórveldiš stęši undir nafni eftir slķkt.

Hvaš Ķsland varšar žį erum viš ekki ķ sķšri hęttu en ašrir. Ég fann aš vķsu ekkert viš snögga leit ķ annįlum en Siguršur Žór, bloggfélagi vor, tók saman į sķnum tķma žaš sem ķslenskir annįlar segja um tķšarfar og allskonar nįttśruóįran. Ekkert er žar minnst į įriš 1014. Hinsvegar fann ég aš įrtališ 1014 kemur fyrir ķ Heišarvķga sögu sem talin er vera ein elsta Ķslendingasagan og segir frį afkomendum Egils Skallagrķmssonar, vinum žeirra og óvinum žar sem hefndarvķg eru framin į vķxl. Hįrekssynir koma žar viš sögu ķ 13. kafla:

Hįrekssynir žykjast nś nokkru hafa į veg komiš um hefndirnar, fara sem fljótast sušur meš Noreg og allt til Danmerkur. Og aš įlišnu sumri brjóta žeir skip sitt ķ spón viš Jótlandssķšu so enginn komst af.

AšalrķkurHvort žessi skipsskaši Hįrekssona aš įlišnu sumri viš Jótlandssķšu tengist halastjörnuhrapi eša atburšunum viš Bretlandseyjar 28. september sama įr, vitum viš ekki en žaš mį alveg ķhuga möguleikan.

Įrekstur halastjörnubrota eša loftsteina er vissulega einn af mörgum žeim žįttum sem geta oršiš okkur aš fjörtjóni. Sendingar af himnum ofan eru af öllum stęršum og geršum. Flestar žeirra brenna upp til agna į mešan žęr stęrstu geta valdiš fjöldaśtdauša og kaflaskilum ķ jaršsögunni. Viš žurfum žó varla aš hafa įhyggjur af slķku svona dags daglega žótt sjįlfur Ašalrķkur allsgįši leggi išulega rķka įherslu į mįliš ķ sķnum mįlflutningi.

 


Kólnandi sjór ķ vķšara samhengi

Kólnun sjįvarins hér ķ Noršur Atlantshafinu er hiš merkilegasta mįl enda eru žetta mikil umskipti frį žvķ hlżsjįvarįstandi sem rķkt hefur umhverfis landiš ķ allnokkur įr. Žaš į eftir aš koma ķ ljós hvort žetta sé tķmabundiš įstand eša langvarandi kęling og byrjun į kuldaskeiši į okkar slóšum ķ stķl viš kalda tķmabiliš į seinni hluta 20. aldar. Żmislegt hefur veriš sett fram sem įstęšur žessarar kólnunar. Talaš hefur veriš um veikingu Golfstraumsins, bręšsluvatn frį Gręnlandi eša óhjįkvęmilega nįttśrulega sveiflu. Žótt eitthvaš gęti veriš til ķ žannig vangaveltum til lengri tķma, žį er sennilegasta skżringin į žessum atburši, nokkuš eindregiš rķkjandi vešurįstand undanfarinn vetur (eša jafnvel tvo vetur) sem nęr yfir stóran hluta Noršurhvels allt frį Kyrrahafi til Atlantshafs. Žetta lżsir sér ķ myndinni hér aš nešan sem ég föndraši sjįlfur, en kortiš ķ grunninum er af vefsķšunni Climate Reanalyser og sżnir hitafrįvik sjįvar nś um stundir.

Noršurhvel sveiflur

Ašallatrišin ķ žessari vešurmynd eru leikin af stóru pķlunum raušu og blįu sem tślka rķkjandi legu skotvindana sem stjórnaš hafa vešrinu meš allskonar afleišingum. Fyrst ber aš nefna hęšina yfir vesturströnd Bandarķkjanna sem valdiš hefur óvenjumiklum žurrkum ķ Kalifornķu. Eins og vera ber žį er rķkjandi sunnanįtt vestur af hęšinni sem hitaš hefur yfirborš Kyrrahafsins žarna viš ströndina allt noršur til Alaska. Ķ Alaska var óvenju hlżtt ķ vetur og nś ķ vor meš tilheyrandi skógareldum. Žetta hafši einnig įhrif allt til Noršur-Ķshafsins en žar brotnaši ķsinn óvenju snemma upp mešfram strandlengunni viš Beauforthaf.

Kuldahliš alls žessa er sķšan noršanloftiš sem streymdi nišur eftir Kanada og til noršausturrķkja Bandarķkjanna og olli žar miklum hrķšarvešrum og kuldum ķ vetur. Žótti mörgum žar alveg nóg um. Žetta kalda vetrarloft streymdi svo beint śt į Atlantshafiš og įtti sinn žį ķ öllum žeim stormlęgšum sem hrelltu okkur ķ vetur. Atlantshafiš nįši aš draga śr mesta kuldanum įšur en loftiš nįši til okkar hér į Ķslandi en til mótvęgis žį nįši kalda vetrarloftiš einnig aš kęla yfirborš hafsins į stóru svęši sem smįm saman hefur breitt śr sér allt til Evrópu.

Žannig mį segja aš ekki sé ein bįran stök ķ vešurlaginu enda eru vešurkerfin samtengd žar sem eitt hefur įhrif į annaš. Ómögulegt er lķka aš segja hver sé sökudólgurinn aš žessu öllu saman eša hvort žaš sé eitthvaš eitt frekar en annaš. Kannski mį lķkja vešurlagi heimskringlunnar viš hundinn sem eltist stöšugt viš skottiš į sér. Žó hefur veriš talaš um aš stóru vešurkerfin hafi veriš aš lęsast meira en įšur ķ eitthvaš rķkjandi įstand, mįnušum eša misserum saman og aukiš žar meš į allskonar öfgar. Einnig hefur veriš rętt aš vestanvindabeltiš į Noršurhveli hafi full mikiš veriš aš hęgja feršina og žį meš stęrri bylgjuhreyfingum til noršur og sušurs, eins og hér hefur veriš lżst. Svona svipaš og fljót sem lišast um lįglendissvęši. Įstęšan fyrir žeirri hęgingu sé žį hlżnandi noršurslóšir sem žżšir minni hitamunur milli noršur- og sušursvęša. Hugsanlega er žaš tilfelliš - en kannski ekki.

- - -

Smį ķtarefni:

Falling Snow Records, http://eapsweb.mit.edu/news/2015/falling-snow-records

Jet Stream Steers Atlantic Currents, http://www.livescience.com/50998-jet-stream-controls-atlantic-climate-cycles.html

Alaska’s climate hell: Record heat, wildfires and melting glaciers signal a scary new normal


Allt į kafi ķ snjó į Setri

Ég hef öšru hvoru birt lķnurit meš samanburši milli įra į snjódżpt viš Setur sunnan Hofsjökuls žar sem jeppamannafélagiš er meš skįla. Upplżsingarnar gref ég upp djśpt śr brunni Vešurstofunnar žar sem hęgt er aš nįlgast snjódżptina hverju sinni og śr žeim upplżsingum vinn ég lķnuritiš og uppfęri reglulega meš hįlfsmįnašar millibili.

Setur er ķ 693 metra hęš og er žar išulega hvķt jörš allan veturinn og nęr hann venjulega hįmarki ķ aprķl og er horfinn um mišjan jśnķ. Nś ber hinsvegar svo viš žarna viš Setur, eins og vķša į sušurhįlendinu, aš allt er enn į kafi ķ snjó. Žann 15. jśnķ sl. var snjódżptin 163 cm, en eins og sést į myndinni er snjórinn oftast horfinn eša akkśrat aš hverfa um žaš leyti.

Setur 2015

Žaš mį velta fyrir sér hvort 2015-lķnan muni nį nśllinu fyrir nęstu mįnašarmót en snjódżptin ętti allavega aš dragast mjög mikiš saman hér eftir, enda löngu komiš sumar. Žvķ mišur veit ég ekki hversu snjódżptin var mikil lengst af ķ vetur en sjįlfvirki męlirinn žarna į žaš til aš detta śt vikum eša mįnušum saman og žvķ vantar mig upplżsingar alveg frį žvķ ķ byrjun desember og žar til undir lok maķmįnašar.

Snjódżptin er annars mjög misjöfn milli vetra. Veturinn 2009-2010 var til dęmis mjög lķtill snjór sunnan jökla og var horfinn upp śr mišjum maķ. Veturinn 2012-2013 er ég bara meš eina męlingu, ž.e. ķ marsmįnuši og var žį snjórinn minni en į žeim įrum sem ég hef til samanburšar - ekki nema um 45 cm. Žann vetur var einmitt óvenju hlżtt tvo fyrstu mįnuši įrsins žannig aš žetta gęti stašist.

Žaš mį segja aš allt sé į sömu bókina lęrt žegar kemur aš tķšarfarinu aš žessu sinni. Veturinn var mjög umhleypingasamur sunnan- og vestanlands en žó ekkert mjög kaldur. Voriš var hinsvegar kalt og sumariš lengi aš nį sér į strik. En nś fer žetta allt aš koma.

Ķsland Setur

MODIS-gervitunglamynd frį 15. jśnķ 2015.

 


Kólnunarpęlingar

Žaš er nokkuš ljóst aš įriš ķ įr veršur töluvert kaldara en įriš ķ fyrra hér į landi. Žarf svo sem ekki aš koma į óvart žar sem įriš 2014 var afar hlżtt og nęst hlżjasta įriš ķ Reykjavķk. En žessi mikli munur į hitafari fyrrihluta žessara tveggja įra er žó nokkuš merkilegur og veršur sķfellt merkilegri į mešan ekki sér fyrir endann į svalri vešrįttu.

Lķnuritiš hér aš nešan er unniš eftir elda lķnuriti frį mér žar sem borin er saman žróun heimshitans og Reykjavķkurhitans frį žvķ upp śr aldamótunum 1900. Meš žvķ aš setja nślliš ķ heimshitalķnuritinu viš 4,5° ķ Reykjavķkurhitanum eins og ég geri, mį sjį hvernig įrshitinn ķ Reykjavķk hefur sveiflast vel upp og nišur fyrir heimsmešaltališ sem į sama tķma hefur stigiš hęgt upp į viš, meš lķtilshįttar varķöntum. Žannig hafa flest įrin frį 2001 veriš nokkuš yfir heimshitanum og į sķšasta įri var jįkvęša frįvikiš 0,8 stig. Frįvikiš var žó heldur meira į hlżjustu įrunum kringum 1940 į enda var heimshitinn žį lęgri. Į kuldaskeišinu seinni hluta sķšustu aldar voru flest įrin vel undir heimsmešaltalinu, mest įriš 1979.

Žaš mį spį ašeins ķ žessa tölu +0,8 sem įriš 2014 var yfir heimsmešaltalinu. Ef įrsmešalhitinn 2015 ķ Reykjavķk endaši ķ 4,4 stigum žį vęri žaš sambęrilegt neikvętt frįvik frį heimshitanum, eša -0,8 stig. Hvoru tveggja ętti aš vera jafn ešlilegt eša óešlilegt mišaš viš stöšu heimshitans, meš žeim fyrirvara aš heimshitinn rjśki ekki upp śr öllu valdi į žessu įri.

Kólnun 2015

Mesta kólnun į milli įra?

Žaš er aušvitaš allt of snemmt aš spį fyrir um įrshitann ķ Reykjavķk en ef įfram veršur meš kaldara móti žį er įrshiti upp į 4,4 stig ekki ólķkleg nišurstaša. Žaš yrši žį kaldasta įriš sķšan 1995 og aušvitaš žaš langkaldasta žaš litla sem af er öldinni. Žaš vęri žó yfir opinbera mešalhitanum ķ Reykjavķk 1961-1990 sem enn er oftast mišaš viš (4,3°C). Ef 4,4°C yrši nišurstašan žį yrši kólnun milli įrana 2014 og 2015, -1,6 stig sem er meiri kólnun milli įra en įšur hefur komiš upp hér ķ Reykjavķk, frį 1900 aš minnsta kosti. Mesta kólnun hingaš til milli tveggja įra er -1,5 stig, frį 1978 til hins ofursvala įrs 1979.

Žaš er svo sem ekkert nżtt aš hitinn sveiflist talsvert milli įra, en žessi umskipti nś eru ansi mikil ķ ljósi žess hve stöšugur hitinn hefur veriš hér undanfariš. Hlżindaskeišiš um mišja sķšustu öld einkenndist einmitt af miklum sveiflum. Įrshitinn ķ Rvķk įriš 1941 var 5,9 stig en var sķšan 4,4 stig tveimur įrum seinna, sem er nišursveifla upp į 1,5 stig. Žaš geršist aftur į móti į tveimur įrum en ekki į einu įri eins og ķ fljótu bragši mętti ętla af myndinni. Sömu sögu er aš segja um 1964 til 1966 žegar einnig kólnaši um 1,5 stig į tveimur įrum.

Viš vonum aušvitaš aš kólnunin 1978-1979 muni eiga metiš sem lengst. Ef į annaš borš er keppt ķ žvķ. Hiš jįkvęša er žó, aš eftir žvķ sem 2015 veršur kaldara, žeim mun lķklegra er aš nżtt hlżnunarmet verši slegiš ķ framhaldinu. Nśverandi hlżnunarmet sżnist mér vera +1,3 stig, milli įrana 1986 og 1987. Žaš mętti kannski fara aš vara sig eftir žetta įr enda ekkert sem segir aš hlżindi séu aš baki žótt gefiš hafi į bįtinn.

 


Ķ hvaš stefnir Reykjavķkurhitinn 2015?

Ķ fyrra tók ég upp į žvķ aš birta sślurit sem sżndi hvernig mešalhiti mįnašana ķ Reykjavķk žróašist yfir įriš eftir žvķ sem į žaš leiš. Til višmišunar voru mešalhitar sķšustu 10 įra og kalda opinbera mešaltališ 1961-1990 sem enn er ķ gildi. Žetta reyndist nokkuš įhugavert žvķ įriš žróašist ķ aš verša annaš hlżjasta įriš ķ Reykjavķk og įtti möguleika žar til ķ lokin aš slį śt metįriš 2003 (6,1°C).
Nś žegar 5 mįnušir eru lišnir af įrinu er stašan hinsvegar heldur betur önnur. Fjórir af žessum fimm fyrstu mįnušum hafa veriš kaldari en kalda mešaltališ og ekki munaši miklu ķ mars sem rétt nįši aš slefa yfir žaš. Allir mįnušir įrsins hafa aš sama skapi veriš nokkuš fyrir nešan mešalhita sķšustu 10 įra og munar mestu nś ķ maķ sem var 2,4 stigum kaldari, eins og sjį mį į sśluritinu.

Mešalhiti Rvik 5 2015
Sśluritiš sżnir ekki einungis hvernig mįnašarhitinn žróast žvķ lengst til hęgri eru nokkrar sślur yfir įrshita. Žar vek ég athygli į fjólublįu tónušušu sślunum sem segja til um hvert stefnir meš įrshitann eftir žvķ hvort framhaldiš er reiknaš śt frį kalda mešaltalinu eša mešalhita sķšustu 10 įra. Tölurnar sem śt śr žvķ koma eru 4,2°C og 4,8°C samkvęmt mķnum śtreikningum. Lęgri talan (4,2) er merkileg žvķ žaš žżddi aš įriš 2015 yrši langkaldasta įriš žaš sem af er öldinni og žaš kaldasta sķšan 1995 žegar hitinn var 3,8 stig. Ef hitinn hinsvegar nęr sér į strik į nż og fylgir 10 įra mešaltalinu žį endar įriš ķ 4,8 stigum sem er öllu skaplegra en žó žaš kaldasta sķšan įriš 2000 er hitinn var 4,5 stig.

Viš vitum nįttśrulega lķtiš um framhaldiš. Ef kuldatķš rķkir įfram śt įriš er alveg mögulegt aš įrshitinn ķ Reykjavķk nįi ekki 4 stigum. Žaš er heldur ekki śtséš meš 5 stigin ef vešurkerfin stilla sér betur upp fyrir okkur - ekki skortir į hlżindin ķ heiminum um žessar mundir. Žaš mį žó alveg afskrifa aš įriš 2015 ógni hlżindįrinu 2014 sem sżnt er žarna meš gręnni sślu allra lengst til hęgri.

Allt er žetta hiš merkilegasta mįl og ekki óešlilegt aš menn velti fyrir sér hvort hlżindatķmabilinu mikla sem hófst meš žessari öld sé lokiš eša hvort žetta sé bara tķmabundiš bakslag sem jafnar sig į nż. Hlżindakaflinn undanfarin 14 įr hefur veriš einstakur og hreint ekkert óešlilegt aš fį einhverja kólnun. Žetta er hinsvegar nokkuš brött kólnun og žaš strax eftir mjög hlżtt įr. Kuldamet eru žó varla ķ sjónmįli. Nema ef vera skyldi kólnunarmet į milli įra žvķ mér sżnist aš ef mešalhitinn 2015 ķ Reykjavķk endaši undir 4,5 stigum žį yrši žaš mesta kólnun sem um ręšir į milli įra ef horft er į tķmabiliš eftir aldamótin 1900. Viš erum žó kannski ekkert sérstaklega aš óska eftir slķku meti.


Grafķsk Eurovision

Į hverju įri stendur ein žjóš uppi sem sigurvegari ķ Evrópsku söngvakeppninni. Žjóširnar sem taka žįtt hafa veriš mis sigursęlar ķ 60 įra sögu keppninnar en af einhverjum orsökum erum viš mešal žeirra žjóša sem enn hafa ekki fagnaš sigri. Žaš mun ekki breytast ķ įr en eins og meš margar Austur-Evrópužjóšir žį höfum viš žį afsökum aš hafa ekki veriš meš frį byrjun.

Eurovision 1956-2015

Kortiš hér aš ofan er śr teiknismišju bloggarans og sżnir hvaša žjóšir hafa unniš söngvakeppnin allt frį žvķ fyrsta kepnnin fór fram ķ Sviss įriš 1956 sem lauk meš sigri heimamanna. Fyrstu įrin var žaš ekki föst regla aš keppnin fęri fram ķ landi sigurvegara sķšasta įrs en allt frį įrinu 1981 hefur žaš veriš raunin. Įriš 1969 var keppnin haldin į Spįni en žį voru fjögur lönd sem unnu kepnnina. Į teikningunni lęt ég ferilinn fara til Hollands žar sem nęsta keppni fór fram.

Ekki voru žįtttökužjóširnar margar ķ fyrstu keppninni ķ Sviss įriš 1956 žegar einungis 7 žjóšir kepptu, en hver žeirra fékk žó aš flytja tvö lög. Į upphafsįrunum komu žįtttakendur  ašallega frį Vestur-Evrópu en Luxemburg, Frakkland og Holland voru lang sigursęlust framan af. Noršurlandažjóširnar tżndust svo fljótlega inn og fyrsti Noršulandasigurinn vannst įriš įriš 1963 žegar Danir fluttu sķna "Dansevise". Sigursęlastir hafa verir Ķrar en žeir unnu fyrst meš henni Dönu "All Kinds of Everything" en į tķmabili virtist alveg sama hvaša žeir komu meš - alltaf unnu Ķrarnir, ž.e. žrjś įr ķ röš 1992-94 og svo enn einu sinni 1996. Austur-Evrópužjóširnar hrśgušust svo inn į tķunda įratugnum og fjölgaši enn meir eftir žvķ sem gömlu alžżšuveldin klofnušu. Austurhlutinn tók keppninni af mikilli alvöru og stal senunni hvaš eftir annaš į fyrstu įrum aldarinnar. Noršurlandažjóširnar hafa žó gert žaš gott į sķšustu įrum į mešan gömlu viršulegu nżlenduveldin og herražjóširnar ķ vestrinu hafa hvaš eftir annaš setiš ķ sśpunni.

Hvaš gerist ķ įr og hvar veršur keppnin nęst? Allavega ekki ķ Egilshöll - okkar tķmi er enn ekki kominn. Nś lįgu Danir loks ķ žvķ og ekki įtti finnskt sambżlispönk upp į pallboršiš mešal fjöldans. Žaš var žó mun skemmtilegra atriši en t.d žaš Sęnska sem žó gęti veriš sigurstranglegt. Nema aš Noršmenn taki žetta, žeir eru sterkir ķ įr. Svo er veriš aš tala um Ķtalina sem bjóša upp į mikla tenóra-orgķu. Mitt uppįhald er reyndar Eistland aš žessu sinni. Einnig er ég mjög sįttur viš Ungverjaland og Slóvenķu. Ég veit ekki meš Įstralķu sem fį aš vera meš sem gestir aš žessu sinni. Ég fķla žaš lag allavega ekki auk žess sem Įstralskur sigur vęri svolķtiš mikiš śt śr kortinu.

 

 


Moska eša listaverk?

Žaš hefur veriš fróšlegt aš fylgjast meš višbrögšum manna viš framlagi Ķslands til Feneyjartvķęringsins aš žessu sinni. Ég vil žó ekki bendla neinn viš fķflaskap žótt ašrir hafa gert žaš, en hér į moggablogginu voru óneytanlega żmsir stóroršir, einkum žį żmsir eldri ķhaldssamir karlar sem vissu varla hvert žeir ętlušu ķ vandlętingu sinni yfir žeirri ósvinnu, aš žeirra mati, aš setja upp mosku ķ kažólskri kirkju ķ nafni Ķslands. Gott ef ekki var kallaš eftir afsögn menntamįlarįšherra vegna žessarar "vitleysu".

Jś. Vissulega getur žetta verk talist ögrandi į vissan hįtt ķ ljósi allrar žeirrar togstreytu sem rķkt hefur milli hins mśslķmska og vestręna heims undanfarin įr. Žaš er ekkert nżtt aš listin ögri į einhvern hįtt en žaš žarf žó ekkert aš vera ašalatrišiš ķ žessu. Ķ staš ögrunar mį miklu frekar lķta į žetta verk sem einskonar samkomulag ķ nafni frišar. Séu menn į annaš borš tilbśnir til žess, sem kannski er ekkert vķst. Ķ staš žess aš hęšast, skopast eša aš gera lķtiš śr žeim sem eru okkur framandi er žeim bošiš ķ "okkar" tilbeišsluhśs en ķ leišinni gefst žeim gestum sem ekki eru mśslķmar og hafa aldrei ķ mosku komiš, tękifęri til aš kynnast framandi tilbeišslusišum - sem ég get ekki séš aš sé hęttulegt, nema ég sé alveg staurblindur. Heimbošiš er žó kannski ekki alveg ķ nafni Feneyjarborgar sem vilja helst setja einhverjar furšulegar reglur um aš gestir ķ sżningarskįla Ķslands séu ekki of mśslimalegir.

Hvaš sem hęgt er aš segja um trśarbrögš nś til dags žį held ég aš tilbeišsla til ęšri mįttarvalda sé eitt af žeim atrišum sem einkennir mennska tilveru og jafnvel eitt af stóru atrišunum sem ašgreindi manninn frį dżrum į sķnum tķma. Ķ žann flokk mį lķka bęta listinni sjįlfri enda hafa žessi tvö atriši lengi veriš samofin ķ menningunni. Hver menningarheimur hefur svo komiš sér saman um sķna heimsmynd, sinn skilning eša misskilning og sķnar tilbeišsluašferšir og serimónķur ķ sambandi viš žęr. Hinsvegar hefur oft kįrnaš gamaniš žegar ólķkir menningarheimar mętast žvķ žį vaknar upp óttinn viš aš framandi hópar séu aš žröngva sinni menningu yfir okkar og hefur žaš vissulega veriš upptök margra įtaka og sér jafnvel ekki fyrir endann į. Ķ slķku įstandi er oft stutt ķ öfgahyggju af trśarlegum eša žjóšernislegum toga.

Žaš er stašreynd aš fjöldi žjóša jįtar mśslķmska trś rétt eins og margir jįta kristni og žvķ veršur ekki breytt. Žaš er lķka stašreynd aš fjöldi mśslima bżr ķ Evrópu hvort sem mönnum lķkar žaš betur eša verr. Megniš af žvķ fólki vill žó iška sķna trś ķ friši įn žess aš vera bendlaš viš žaš aš vilja ganga milli bols og höfušs į žeim sem ekki jįta ķslam. Moskur eru notašar ķ tilbeišsluskini rétt eins og okkar kirkjur. Uppsetningin er žó önnur og siširnir, og verša žaš įfram. Hvaš varšar framlag okkar til Feneyjartvķęringsins žį sver žaš sig ķ ętt viš góša nśtķmamyndlist sem snżst ekki sķst um aš stilla upp hlutum į óvęntan hįtt og skapa nżtt samhengi. Žar hefur okkur tekist vel upp aš žessu sinni, meš ašstoš listamannsins og nżbśans Christoph Büchel. Śtkoman er sterkt listaverk - og žar sem žaš er listaverk er žaš ķ raun hvorki moska né kirkja, ef žaš huggar einhvern.

Feneyjamoska


Hitaš upp fyrir bręšsluvertķš

Sumariš er framundan į noršurslóšum meš tilheyrandi ķsbrįšnun į Noršur-Ķshafinu. Viš vitum ekki fyrirfram hvernig hlutirnir munu ganga fyrir sig. Spurning er hvort viš fįum žrišja sumariš ķ röš meš tiltölulega lķtilli brįšnun eša hvort ašstęšur verša ķsnum ķ óhag en žaš veltur mikiš į rķkjandi vešurfari žarna noršurfrį ķ sumar. Įstand ķssins nś ķ lok vetrar hefur aušvitaš lķka sitt aš segja. Śtbreišsla ķssins er meš lęgra móti žessa dagana en heilbrigši ķsbreišunnar ręšst ekki sķšur af žykktinni og žar er įstandiš mjög misjafn eftir svęšum. Fyrsta kortiš hér sżnir įętlaša žykkt žann 8. maķ en į kortiš hef ég krotaš pķlur sem eiga aš sżna helstu strauma og stefnur sem ég ętla aš byrja į aš ręša.

ķsstraumar

Į ķsžykktarkortinu mį sjį hvernig hreyfingum ķssins hefur veriš hįttaš ķ vetur en žęr hafa reyndar veriš meš nokkuš dęmigeršu móti. Rķkjandi stefna meginķsbreišunnar er frį Sķberķuströndum ķ įttina aš Fram-sundi milli Gręnlands og Svalbarša sem er ašalundankomuleiš ķssins śt śr Noršur-Ķshafinu. Žessi fęrsla sżnist mér hafa veriš nokkuš įkvešin ķ vetur enda ber žunnur ķsinn noršur af vesturhluta Sķberķu žess merki (blįr litur į korti). Hluti ķssins nęr žó ekki aš Fram-sundi en tekur ķ staš žess hęgri beygju og safnast saman į svęšum noršur af Kanada sem er einskonar foršabśr ķsbreišunnar žar sem elsta og žykkasta ķsinn er aš finna. Žar klessist ķsinn upp aš heimskautaeyjunum og žykknar mjög en stór hluti hans berst žó įfram inn ķ hringišu Beauforthafs og sleppi hann undan sumarbrįšnuninni žar į hann góša möguleika į aš fara annan umgang um ķshafiš. Mikil eša lķtil sumarbrįšnun ķ Beauforthafi er žvķ einn af stóru žįttunum um afkomu ķssins en sķšustu tvö sumur hefur brįšnun žar veriš frekar lķtil sem hefur einmitt aukiš heilbrigši ķssins ķ heildina.

Žį er aš velta fyrir sér hvernig mismunandi vešurašstęšur aš sumarlagi hafa įhrif į sumarafkomuna. Fyrir žęr pęlingar hef ég śtbśiš tvö vešurkort af einfaldara taginu.

Ķsbrįšnun Hęš

Til aš bręšsluvertķšin skili af sér sem mestri sumarbrįšnun er ašstęšur lķkar žessum, afar įkjósanlegar. Fyrri part sumars žegar sólin er hęst į lofti og skķn allan sólarhringinn er mikilvęgt aš skżin sé ekki mikiš aš flękjast fyrir. Žvķ er best aš öflug sólrķk HĘŠ komi sér fyrir žar sem ķsinn er žykkastur. Žetta žarf helst aš gerast upp śr mišjum maķ og įfram ķ jśnķ til aš fį gott start. Žegar lķšur į sumariš er sķšan alveg kjöriš aš lęgš eša lęgšir ķ śtjašri ķsbreišunnar Sķberķumegin hjįlpi til viš aš dęla hlżju meginlandslofti noršur yfir ķsinn meš ašstoš hęšar Kanadamegin. Miklu skiptir ašallega žó aš vindar blįsi inn aš ķsnum eins og sżnt er į kortinu og reki žaš sem ekki brįšnar sem mest įfram aš trektinni viš Framsund. Žessar ašstęšur voru įberandi į metįrunum 2007 og 2012 en öllu sķšur undanfarin tvö sumur.

- - -

Ķsbrįšnun Lęgš

Žį er žaš hinn möguleikinn sem mun hagstęšari ķsnum aš sumarlagi og getur algerlega eyšilagt bręšsluvertķšina, samanber sumariš 2013. Hér er žaš einfaldlega LĘGŠ sem dóminerar Noršur-Ķshafiš. Ef žetta įstand er rķkjandi fyrri part sumars ķ jśnķ veldur žaš mjög hęgu starti vegna skżjahulu į viškvęmasta tķma hins stutta heimskautasumars. Vissulega nęr hitinn eitthvaš upp fyrir frostmark en vindar sjį til žess aš žaš dreifist śr ķsnum ķ staš žess aš hann žjappist saman. Haldi žetta įfram yfir sumariš veršur ķsbreišan žvķ gisin og götótt, jafnvel efst į sjįlfum Noršurpólnum. Öflugar lęgšir į viškvęmasta tķma geta žó gert usla eins og einmitt geršist upp śr Verslunarmannahelgi sumariš 2012 en žį kom sannkölluš lęgšarbomba eftir talsverš hlżindi og įtti sinn žįtt ķ metbrįšnun žaš įr. En žaš var bara stök lęgš en ekki višvarandi og žaš skiptir mįli.

- - - -

Hvernig sumariš žarna noršufrį veršur kemur bara ķ ljós. Viš réttar ašstęšur er alveg möguleiki į miklu afhroši ķsbreišunnar og jafnvel ķslausum Noršupól ķ sumarlok. Žetta gęti lķkaš oršiš alveg glataš bręšslusumar en sennilega er best aš spį žvķ aš žetta verši einhver einhver kokteill af żmsu. Lįtum žetta duga af tómstundavangaveltum. 

 


Vetrarhitamósaķk

Žaš er nokkuš sķšan ég birti samskonar mynd og žessa sem sżnir meš hitafar yfir vetrarmįnušina nóvember-mars ķ Reykjavķk aftur til 1989. Myndin skżrir sig vonandi sjįlf en hver lįréttur borši tįknar einn vetur og litirnir tįkna hitafar. Žannig stendur dökkblįr litur fyrir kuldakast meš 5-10 stiga frosti aš mešaltali, en appelsķnugulur tįknar hlżindi uppį 5-10 stiga hita. Myndin er einfölduš žannig aš ķ staš stakra daga er mešalhitinn tekinn saman nokkra daga ķ senn en žannig sjįst vel einstök hita- og kuldatķmabil hvers vetrar. Žetta er byggt į eigin vešurskrįningum en til hęgri sést mešalhiti sömu mįnaša skv. tölum Vešurstofunnar.

Vetrarmósaķk 1989-2015

Fyrir utan skrautlegt śtlit mį sjį żmislegt śt śr žessu. Mešalhiti sķšasta vetrar var 1,0 stig ķ Reykjavķk sem einmitt er ķ mešallagi alls tķmabilsins frį 1989. Mestu munar žó um hvaš nóvember var sérlega hlżr en eftir žaš höfum viš alveg fariš į mis viš hlżindi hér ķ borg. Ķ myndinni ķ heild mį einnig sjį aš blįu fletirnir eru algengari į fyrstu įrunum og kaflar meš hörkufrosti eru oršnir fįtķšir.

Gulu fletirnir segja lķka sķna sögu. Žeir eru nokkuš tķšir seinni hluta tķmabilsins en hefur žó fariš fękkandi um hįveturinn sķšustu fjögur įr. Žaš hefur örugglega sitt aš segja. Hiti į bilinu 5-10 stig um hįvetur nokkra daga ķ senn, kemur ekki aš sjįlfu sér. Til žess žarf eindregna sunnanįtt sem flytur meš sér vęnan skammt af hlżindum nokkra eša marga daga ķ senn og mętti kalla žaš sunnanįttarvišburši. Slķkir margendurteknir sunnanįttarvišburšir aš vetrarlagi gętu veriš grundvöllurinn aš žeim hlżindum sem rķkt hafa hér eftir aldamót – og žį ekki bara hér ķ Reykjavķk heldur vķšsvegar į okkar slóšum viš Noršur-Atlantshaf. Hlżindagusurnar draga ekki bara śr vetrakuldum heldur hljóta žęr einnig aš stušla aš hęrri sjįvarhita hér um kring. Skorturinn į žessum sunnanįttarvišburšum sķšustu mįnuši gęti žvķ haft sitt aš segja um framhaldiš enda sitjum viš nś sśpunni meš kaldari sjó viš Noršur-Atlantshaf en veriš hefur lengi.


Forni fjandinn fjarri góšu gamni

Nś į dögum er lķtiš um aš varaš sé viš hafķs viš Ķslandsstrendur mišaš viš žaš sem įšur var. Ķ noršankasti eins og žvķ sem hrellir okkur nś hefši žessi forni fjandi einhverntķma gerst nęrgöngull, en nś er öldin önnur og engar spurnir af hafķs. Samanburšarmyndirnar hér aš nešan ęttu aš segja sķna sögu. Sś til vinstri er frį 10. aprķl 1985, eša nokkrum įrum įšur en kuldaskeiš sķšari hluta 20. aldar rann sitt skeiš į enda. Talsvert hafķsmagn teygir sig langt į haf śt austan Gręnlands og noršan Ķslands, sem aldeilis er ekki reyndin sama mįnašardag įriš 2015. Mun meiri hafķs er svo einnig viš Svalbarša og Barentshaf žarna fyrir 30 įrum. Žaš var žó ekki alveg svona snjólétt įriš 1985 enda eingöngu jöklar merktir inn į žaš kort. Kortin eru fengin af sķšunni Cryosphere Today.

Hafķs aprķl 1985 -2015

Žaš er svo sem aldrei aš vita hvaš gerist į žessum sķšustu og verstu tķmum og engin įstęša til aš gera lķtiš śr žessu kalda vorhreti. Žaš žarf engu aš sķšur miklu meira aš ganga į nś til dags til aš fį almennilegan hafķs hingaš žvķ žaš er hreinlega ekki svo mikiš af honum fyrir noršan land eins og myndirnar bera meš sér. Žar munar lķka miklu aš undanfarin 10 įr eša svo hefur žessi hafķs austur af Gręnlandi nįnast horfiš aš sumarlagi og žarf žvķ aš safnast upp aš nżju hvern vetur.

Hvaš veršur į nęstu įrum vitum viš ekki. Žessi kólnun ķ Atlantshafinu sem talaš hefur veriš um undanfariš kemur śr sušvestri og gęti vel veriš tķmabundiš įstand. Kaldsjįvarskeišiš sem hófst seint į 7. įratugnum var hinsvegar aš öšrum toga. Žaš kom śr noršri og tengist vęntanlega mikilli śtrįs heimskautasjįvar śt ķ Noršur-Atlantshaf, meš tilheyrandi sjįvarkólnun og auknum hafķs. Slķku er ekki aš heilsa nś ... tja, nema svo vilji til aš nś sé akkśrat blįbyrjunin į einhverju svoleišis.

Hafķs hér viš land žarf svo sem ekki aš heyra sögunni žótt hlżindi haldi įfram. Sambland af réttum vindįttum, t.d. sunnan og vestanįttum ęttušum af hįžrżstisvęšum sunnan viš land geta hindraš hafķsflęši sušur meš Gręnlandi og beint ķsnum hingaš. Ętli eitthvaš slķkt hafi ekki einmitt gerst fyrir 10 įrum? Samanber myndina hér aš nešan sem sżnir įstandiš į noršurmišum žann 3. mars 2005 (jį, žaš leynist nś żmislegt ķ pokahorninu hjį manni).

Hafķs 3. mars 2005

 


Hnattręnn mįnašarhiti į sśluriti

Fyrir žį sem įhuga hafa į hitafari jaršar žį hef ég sett upp sślurit žar sem borinn er saman mešalhiti mįnaša og hvert gęti stefnt meš įrshitann 2015. Žetta er sett upp į svipašan hįtt og ég gerši meš Reykjavķkurhitann ķ fyrra, muni einhver eftir žvķ. Tölurnar sem unniš er eftir eru frį Nasa-Giss sem er ein žeirra stofnana sem halda bókhald um hitafar jaršar. Svo mašur śtskżri ašeins žį standa Blįu sślurnar į myndinni fyrir mešalhita hvers mįnašar sķšustu 10 įr. Raušu sślurnar sżna mešalhita mįnašanna įrsins ķ fyrra, 2014, sem endaši sem hlżjasta įriš frį upphafi męlinga. Aš vķsu meš minnsta mögulega mun. Fjólublįu sślurnar sżna sķšan žį mįnuši sem lišnir eru af įrinu 2015. Į sślunum fjórum lengst til hęgri er įrshitinn tekinn saman. Tónušu sślurnar žar segja svo til um hvert gęti stefnt meš įrshitann eftir žvķ hvort restin af įrinu veršur ķ samręmi viš mešalhita sl. 10 įra eša ķ samręmi viš metįriš ķ fyrra. Tekiš skal fram aš tölurnar eru ekki eiginlegur mešalhiti, heldur frįvik frį mešaltali eins og venjan er žegar rżnt er ķ hnattręnan hita. Nįnari bollaleggingar eru undir mynd.

Hnattręnn mįnašarhiti - 3/12

Eins og sjį mį žį byrjar įriš mjög hlżtt į heimsvķsu, hvort sem boriš er saman viš sl. 10 įr eša 2014. Reyndar er žetta heitasta byrjun į įri frį upphafi męlinga eins og komiš hefur fram ķ fréttum. Enginn žessara žriggja mįnaša eru žó śt af fyrir sig žeir hlżjustu frį upphafi samkvęmt NASA-GISS. Janśar og febrśar eru hvor fyrir sig ķ öšru sęti og mars ķ žvķ žrišja en žaš breytir žvķ žó ekki aš samanlagt eru žessir žrķr mįnušir žeir hlżjustu frį upphafi.

Framhaldiš veršur forvitnilegt. Žaš žykir nefnilega nokkuš lķklegt aš įriš 2015 verši žaš hlżjasta į jöršinni frį upphafi męlinga hvort sem mönnum lķkar betur eša verr. El-Nino įstand er ķ buršarlišnum ķ Kyrrahafinu og mį žvķ frekar bśast viš aš bęti ķ hlżindin frekar en aš žau gangi til baka į įrinu. Ég er žó hógvęr ķ spįdómum ķ sślunum lengst til hęgri. Meš žvķ aš reikna framhald įrsins śt frį mešaltali sķšustu 10 įra fęst įrshitinn +0,65°C sem mér sżnist gefa 3-4. sęti fyrir hlżjasta įriš. Verši mešalhiti žaš sem eftir er jafnhįr įrinu ķ fyrra fer mešalhitinn hinsvegar upp ķ 0,72°C sem vęri afgerandi hlżjasta įriš į heimsvķsu.

Sjįum žó til. Ég stefni aušvitaš į uppfęrslu sķšar og svo mun ég einnig lķta mér nęr og taka fyrir Reykjavķkurhitann meš sama hętti viš tękifęri žótt ekki stefni ķ metįr hér hjį okkur eins og er.

Gagnaröš NASA-Giss mį sjį hér: http://data.giss.nasa.gov/gistemp/tabledata_v3/GLB.Ts+dSST.txt

 


Tķšindi eša tķšindaleysi af hafķsnum į Noršurslóšum?

Viš fengum af žvķ fréttir fyrir nokkru aš įrlegt vetrarhįmark hafķssins ķ noršurhöfum, sem venjulega į sér staš ķ mars, hafi veriš ķ sögulegu lįgmarki. Kannski dįlķtiš ruglingslegt en svona var žaš nś samt. Ķsinn į Noršurhveli er venjulega ķ sķnu įrlega hįmarki hvaš śtbreišslu varšar ķ mars en aš žessu sinni var raunar tvennt óvenjulegt viš vetrarhįmarkiš. Annarsvegar var hįmarkiš žann 25. febrśar og hefur aldrei veriš svo snemma vetrar og hinsvegar hefur heildarśtbreišslan ekki įšur męlst jafn lķtil ķ hįmarkinu frį žvķ nįkvęmar męlingar hófust įriš 1979. Žį mį spyrja: Eru žetta tķšindi sem skipta mįli eša er žetta bara hver annar metametingur? Hvaš segja lķnurit?

Hafķshįmark 2015

Į lķnuritinu eru borin saman įrsžróun hafķssins nokkurra sķšustu įra. Blįa lķnan fyrir 2015 er žarna uppi og eins og sjį mį žį hętti śtbreišslan aš aukast seint ķ febrśar og tók žį aš minnka, jókst svo eitthvaš į nż įn žess aš nį aš toppa fyrri topp. Tvķtoppa hįmark eša jafnvel topplaust hįmark eftir žvķ hvernig į žaš er litiš. Nś er žaš reyndar svo, aš vetrarhįmarkiš gefur eitt og sér litlar vķsbendingar um komandi sumarbrįšnun og žar meš sjįlft sumarlįgmarkiš sem ašal-metingurinn snżst um. Žaš mį t.d. sjį į tveimur višmišunarįrum sem ég hef merkt viš. Įriš 2006 var vetrarśtbreišslan mjög lķtil og įtti raunar hiš fyrra met. Aftur į móti var sumarlįgmarkiš 2006 ekkert sérstakt, allavega ekki mišaš viš sķšari įr. Veturinn 2012 var śtbreišslan hinsvegar nokkuš mikil yfir veturinn en sumarbrįšnunin setti nżtt og "glęsilegt" lįgmarksmet og héldu žį margir aš dagar ķssinns vęru senn taldir.

En hvers vegna žetta litla samhengi milli vetrar- og sumarśtbreišslu? Kort af śtbreišslu hafķssins nś ķ mars gęti leitt žaš ķ ljós. Hafķsśtbreišsla mars 2015Bleika lķnan sżnir mešalśtbreišslu aš višbęttum plśsum og deilingarmerkjum sem ég hef bętt viš til įherslu. Mesta neikvęša frįvikiš er undan austurströnd Sķberķu ķ Okhotsk-hafi sunnan Kamtsjatka-skaga. Einnig er ķsinn undir mešallagi ķ Beringshafi milli Alaska og Sķberķu og ķ Barentshafi. Mesta aukningin er sķšan undan Nżfundnalandi og vestur af Gręnlandi. Allt eru žetta svęši utan ašalleikvangsins ķ Noršur-Ķshafinu žar sem sumarleikarnir fara fram en žaš er śtbreišslan 100% eins og hśn alltaf er aš vetrarlagi. Žaš skiptir žvķ ķ raun engu mįli žetta mikla frįvik žarna ķ Okhotsk-hafi enda er žaš ekki ķ neinum tengslum viš Noršur-ķshafiš og varla hęgt aš segja aš ķsinn lengst sušur viš Nżfundnaland sé žaš heldur. Žessi frįvik segja raunar meira um tķšarfariš ķ vetur. Vetrarkuldar ķ Noršur-Amerķku austanveršri ķ vetur hafa sķn įhrif meš žvķ kęla hafiš og auka viš hafķss. Aftur į móti hefur veriš hlżtt ķ Sķberķu sem hefur sķn įhrif į ķsinn viš Kyrrahafsstrendur sem og vęntanlega viš noršurströnd Sķberķu.

Hiš sanna įstand ķsreišunnar į Noršur-Ķshafinu sést žannig ekki žegar śtbreišslukort eru skošuš. Óvenjulegt hafķshįmark segir heldur ekki mikiš. Annaš mįl er meš kort sem sżna žykkt ķssins en slķk kort eru reyndar misnįkvęm og hįš talsveršri óvissu. Kort į vegum Bandarķska sjóhersins, byggš į tölvulķkönum, eru mjög upplżsandi sé eitthvaš aš marka žau. Hér aš nešan set ég hliš viš hliš kort frį 4. aprķl 2012 og 2015.

Isžykkt 4. april 2012 / 2015

Hér sést aš ķsinn er nokkuš žunnur undan Sķberķuströndum į 2015 kortinu sem ętti aš vera vķsbending brįšnun snemma sumars į žeim slóšum. Žykkastur er ķsinn aš venju Amerķkumegin žar sem hann safnast fyrir enda er ķssins ekkert aš hverfa žar į nęstu įrum. Viš vitum annars lķtiš hvernig sumarbrįšnunin veršur, en af žessum kortum aš dęma er ekkert sem śtilokar įlķka mikla brįšnun og var metįriš 2012. Hvaš meš sjįlfan Noršurpólinn? Sjįum viš kannski loksins opiš haf žar ķ september? Žaš vęru allavega tķšindi.

- - -

Aš lokum smį tilkynning. Pistillinn sem birtist hér žann 1. aprķl og fjallaši um tilfęrslu Ķslands til noršurs um 32 cm vegna sunnanvinda, var aš sjįlfsögšu tileinkašur žeim merkisdegi 1. aprķl. Sjį: http://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/1681640/

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband