20 stiga hitar ķ Reykjavķk

Žaš eru alltaf viss tķšindi žegar hitinn ķ Reykjavķk nęr 20 stigum eins geršist sķšastlišinn žrišjudag žann 25. įgśst og ekki sķšur merkilegt aš žaš gerist svona seint į sumrinu. Til aš svo megi verša žarf helst af öllu hlżr loftmassi frį Evrópu aš villast hingaš meš austanvindum sem knśnir eru af lęgšarkerfum sušur af landinu sem einmitt var reyndin aš žessu sinni. Į žessari öld er žaš mun algengara en įšur aš hitinn nįi 20 stiga markinu einhverntķma yfir sumariš. Kalda tķmabiliš į seinni hluta sķšustu aldar stįtaši ekki af mörgum slķkum atburšum en aftur į móti gekk betur į hlżju įratugunum milli 1930-1960 žegar nįlega annašhvert sumar stįtaši af 20 stigum. Žetta mį sjį į eftirfarandi mynd sem unnin er upp śr gögnum Vešurstofunnar.
20 stig Reykjavķk
Hęsti hiti sem męldist į hlżja tķmabilinu um mišja sķšustu öld var 23,2 stig, žann 17. jślķ įriš 1950. Hitinn nįši 20 stigum fjórum sinnum nęstu 10 įrin en sķšan lišu heil 15 įr įn žess aš žaš geršist. Žann 9. jślķ 1976 nįši hitinn loks 20 stigum og žaš svo um munaši žvķ nżtt glęsilegt hitamet var žį sett er hitinn komst ķ 24,3 stig. Aftur komst hitinn ķ hęstu hęšir ķ lok jślķ 1980 žegar hann męldist ķ 23,7 stig. Merkilegt er reyndar aš žetta er einu dęmin um 20 stiga hita į nęstum 30 įra tķmabili frį 1961-1989. Hitinn mjakašist upp ķ 20 stig sumariš 1990 en ķ fręgri jślķhitabylgju įriš 1991 komst hitinn hęst ķ 23,2 stig. Upp śr aldamótum fór 20 stiga tilfellum fjölgandi og ķ ekki sķšur fręgri hitabylgju ķ įgśst 2004 var nżtt hitamet sett ķ Reykjavķk žann 11. įgśst er hitinn komst ķ 24,8 stig. Žaš met var ekki langlķft žvķ žaš var slegiš śt af boršinu sķšdegis žann 30. jślķ įriš 2008 er hitinn komst ķ 25,7 stig sem er nśverandi met į hinum opinbera kvikasilfurmęli Vešurstofunnar. Ekki tókst hitanum aš nį 20 stiga markinu sumariš 2014 en žó munaši mjög litlu en žar meš lauk 7 įra 20 stiga syrpu sem hófst įriš 2006. Viš žekkjum aušvitaš ekki framtķšina en höfum ekkert móti žvķ aš bošiš verši reglulega upp į 20 stiga sumur į nęstu įrum en best er žó eins og įvallt aš stilla vęntingum ķ hóf.


Stašan į hnattręna mįnašarhitasśluritinu

Fyrr į įrinu setti ég upp sślurit sem sżndi hnattręnan mešalhita mįnašanna og ķ hvaš gęti stefnt meš mešalhita įrsins. Eins og  lofaš var žé kemur hér uppfęrsla sem sżnir stöšuna eftir 7 fyrstu mįnuši įrsins. Tölurnar sem unniš er eftir eru frį Nasa-Giss sem er ein žeirra stofnana sem halda bókhald um hitafar jaršar. Svo mašur śtskżri ašeins žį standa Blįu sślurnar į myndinni fyrir mešalhita hvers mįnašar sķšustu 10 įr. Raušu sślurnar sżna mešalhita mįnašanna įrsins ķ fyrra, 2014, sem endaši sem hlżjasta įriš frį upphafi męlinga. Aš vķsu meš minnsta mögulega mun. Fjólublįu sślurnar sżna sķšan žį mįnuši sem lišnir eru af įrinu 2015. Į sślunum fjórum lengst til hęgri er įrshitinn tekinn saman. Tónušu sślurnar žar segja til um hvert gęti stefnt meš įrshitann eftir žvķ hvort restin af įrinu veršur ķ samręmi viš mešalhita sl. 10 įra eša ķ samręmi viš metįriš ķ fyrra. Tekiš skal fram aš tölurnar eru ekki eiginlegur mešalhiti, heldur frįvik frį mešaltali eins og venjan er žegar rżnt er ķ hnattręnan hita. Nįnari bollaleggingar eru undir mynd.

GISS 7-2015

Eins og sjį mį žį byrjaši įriš mjög hlżtt į heimsvķsu hvort sem boriš er saman viš sl. 10 įr eša 2014. Nęstu tvo mįnuši var mešalhitinn lęgri en įriš 2014 en sķšustu tveir mįnušir eru hlżrri og reyndar eru bįšir žeir hlżjustu mišaš viš sömu mįnuši fyrri įra ķ gagnaröš Nasa-Giss. Samanlagt er žetta heitasta byrjun į įri frį upphafi męlinga eins og komiš hefur fram ķ fréttum. Žaš er spurning hvort nokkur spenna sé ķ žessu lengur enda žykir mjög lķklegt aš įriš 2015 verši žaš hlżjasta į jöršinni frį upphafi męlinga hvort sem mönnum lķkar betur eša verr. Öflugt El-Nino įstand er enn aš fęra sig upp į skaftiš ķ Kyrrahafinu og mį žvķ bśast viš įframhaldandi hlżindum frekar en aš žau gangi til baka.

En žį aš spįdómssślunum lengst til hęgri. Meš žvķ aš reikna framhald įrsins af hógvęrš śt frį mešaltali sķšustu 10 įra fęst įrshitinn +0,76°C sem meš herkjum slęr śt methitaįriš 2014. Verši mešalhitinn žaš sem eftir er jafnhįr įrinu ķ fyrra fer mešalhitinn hinsvegar upp ķ 0,81°C sem vęri afgerandi hlżjasta įriš į heimsvķsu. Žaš mį hafa ķ huga aš september og október 2014 voru bįšir metmįnušir hvaš hlżindi varšar žannig aš žaš er ekki viš neina aukvisa aš eiga viš.

Žaš mį aušvitaš alltaf velta fyrir sér įreišanleika svona hnattręnna hitagagna enda sżnist sitt hverjum. Nasa-Giss notast viš gögn sem gjarnan hafa veriš leišrétt og žeir fylla upp ķ eyšur meš sķnum ašferšum. Žetta tekst aušvitaš misvel og stundum illa, eins og ķ tilfelli Reykjavķkurhitans sem skeptķskir śtlendingar nota stundum sem dęmi. Ašrar stofnanir sem taka saman heimshitann nota ašrar ašferšir eins og t.d. Breska Vešurstofan ķ samvinnu viš Austur-Anglķuhįskóla (HadCRUD-gagnaröšin) Žar notast menn viš óleišrétt frumgögn og reyna ekki aš fylla upp ķ męlingaeyšur strjįlbżlla svęša. Bretarnir eru dįlķtiš lengur en Kanarnir aš taka žetta saman en fyrstu 6 mįnuširnir liggja žó fyrir og skemmst frį žvķ aš segja aš įriš 2015 stefnir einnig ķ aš verša hlżjasta įriš samkvęmt gögnum HadCrud, allavega eru samkvęmt žeim, 6 fyrstu mįnušir įrsins 2015 afgerandi žeir hlżjustu frį upphafi męlinga.

Žetta į allt viš męlingar į yfirboršshita jaršar. Svo mį aušvitaš minnast į gervitunglagögn sem męla hitann ķ lofthjśpi jaršar meš mjög óbeinum hętti žar sem lögš er įhersla į nešri hluta lofthjśps fremur en yfirborš. Žar uppi er reyndar ekkert metįr į feršinni, hvurnig sem stendur į žvķ. Gervitunglamęlingar munu žó ekki vera lausar viš vandamįl og krefjast żmissa flókinna leišréttinga. Skżringin į mismunandi nišurstöšum gervitunglagagna og athugana į jöršu nišri žurfa žó ekki aš liggja ķ göllušum ašferšum annars hvors enda ekki veriš aš męla žaš sama.

Gagnaröš NASA-Giss mį sjį hér: http://data.giss.nasa.gov/gistemp/tabledata_v3/GLB.Ts+dSST.txt

HadCRUD gagnaröšin er hér: http://www.cru.uea.ac.uk/cru/data/temperature/HadCRUT4-gl.dat


Žį er žaš hafķsinn

Nordurpoll vefmyndavel 13. įgust 2015

Nś ętla ég aš taka létta stöšu į hafķsmįlum į Noršurslóšum svona rétt fyrir lokasprett bręšsluvertķšar sem stendur fram ķ september. Sumarbrįšnunin gengur annars sinn vanagang en žó meš sķnum įrlegum sérkennum. Žaš stefnir svo sem ekki ķ neitt sérlega sögulegt sumar į Noršur-Ķshafinu. Lįgmarksmetiš frį sumrinu 2012 veršur vęntanlega ekki slegiš, opiš haf mun vęntanlega ekki myndast yfir Noršurpólnum en žó bendir flest til aš śtbreišslan ķ sumarlok verši lęgri en įrin tvö į undan og sama gildir um heildarrśmmįl ķssins. Nokkrar vikur eru žó ķ višsnśning og enn plįss fyrir óvęntar uppįkomur. Lķnurit yfir śtbreišslu hafķssins, ķ boši Bandarķsku snjó- og hafķsmišstöšvarinnar, kemur hér fyrst.

Hafķslinurit įgśst 2015

Blįi ferillin stendur fyrir žróunina 2015 en til višmišunar eru fjögur sķšustu įr, įsamt mešaltalinu 1981-2010 sem er talsvert fyrir ofan. Um žessar mundir er śtbreišslan aš fara nišur fyrir 6 milljón ferkķlómetra-markiš og komin nišur fyrir tvö sķšustu įr. 2011 er rétt handan seilingar en lengra er ķ 2012 ferilinn sem įtti eftir aš taka mikla dżfu fram ķ september. Spurning er hvernig framhaldiš veršur meš śtbreišsluna ķ įr.

En žį er aš skoša kort sem sżna śtbreišslu og žéttleika hafķssins, ķ boši Brimarhafnarhįskóla.

Hafķskort Bremen 13. įgśst

Nśverandi staša er žarna į kortinu nišri til hęgri en metįriš 2012 er uppi til vinstri. Žaš mį sjį į 2015-kortinu aš śtbreišslan gęti enn dregist töluvert saman noršur af Alaska enda ķsinn žar gisinn af gulgręnu litunum aš dęma. Žar er lķka talsverš ķsspöng sem slitiš hefur sig frį meginķsbreišunni en žar mun vera į feršinni ört brįšnandi fjölęr ķs sem var oršinn talsveršur į žessum slóšum eftir tiltölulega slök bręšslusumur sķšustu tvö įr. Sķberķustrendur eru nįnast ķslausar og vel skipafęrar žótt ekki muni miklu žarna į einum staš. Hvalkjötsflutningar okkar ęttu allavega ekki aš stöšvast hafķssins vegna žetta įriš.

Śtbreišsla ķssins er eitt og žéttleiki annaš. En svo er stundum talaš um flatarmįl ķssins (Area) en žį er einmitt žéttleiki ķssins tekinn inn ķ dęmiš. Ķ lķnuritaspagettķinu hér aš nešan sem fengiš er af sķšunni Frešhvolfiš ķ dag, eru sżnd hafķsslįgmörk allra įrana eftir 1979.

Hafķsflatarmįl 1979-agust2015

Žegar kemur aš flatarmįli, sést aš ķsinn ķ įr (gul lķna) er mun minni en į sķšasta įri (rauš lķna). Nśverandi flatarmįl er örlķtiš ofan viš 2011 um žessar mundir og nįnast jafnt gamla metįrinu 2007. Įriš 2012 er hinsvegar ķ forystu eins og fyrr. Af žessu aš dęma er ekkert bakslag um aš ręša žetta įriš og alveg mögulegt aš flatarmįliš ķssins verši žaš nęst lęgsta ķ sumarlok - allavega frį upphafi nįkvęmra gervitunglamęlinga įriš 1979.

Į sama tķma į Sušurhveli er veturinn aš nį hįmarki og styttist ķ hįmarks-vetrarśtbreišslu hafķssins. Ég fer ekki nįiš śt ķ žaš en hinsvegar er žaš aš frétta žašan aš umrętt vetrarhįmark stefnir ķ aš verša meš lęgsta móti mišaš viš stöšuna ķ dag (sjį gula ferilinn). Žetta eru mikil umskipti frį sķšustu tveimur įrum sem einkenndust af óvenjumiklum hafķs.

Hafķsflatarmįl Sušur įgįst 2015

Samanlagšur hafķs į bįšum jaršarhvelum hefur ķ samręmi viš žetta allt saman dregist mjög mikiš saman upp į sķškastiš og komiš į nż langt undir mešallag, samanber lķnuritiš hér:

Samanlagšur hafķs įgśst 2015

Lįtum žetta nęgja af hafķsmįlum aš sinni. Ég verš į vaktinni įfram og tek stöšuna eftir mįnuš žegar įrlegt hafķslįgmark į Noršurhveli liggur fyrir. Minna mį žaš ekki vera enda er mašur sérlegur hafķsbręšslumeistari ķslenskra glópahlżnunarsinna, eins og ég var kallašur į ónefndri fésbókarsķšu į dögunum.


Aš blanda sér ķ Śkraķnudeilu

Śkraķna žjóšir

Śkraķna er stórt land og ķbśar žess eru żmist af śkraķnskum eša rśssneskum uppruna. Śkraķnufólkiš er ķ meirihluta og byggir vestur- og mišhluta landsins į mešan rśssneska fólkiš bżr ķ sušausturhlutanum. Žessir tveir hópar hafa gjörólķka sżn į žaš hvert landiš į aš stefna og ķ hvaša įtt žaš į aš halla sér ķ heimspólitķkinni. Śkraķnufólkiš horfir til Vestur-Evrópu og į žann draum ganga ķ Evrópusambandiš og Nató til aš verjast Rśssum į mešan Rśssneskumęlandi hlutinn vill halda góšum tengslum viš Rśssa eins og veriš hefur um aldir, enda er žaš fólk ķ raun Rśssar.

Žegar svo er komiš aš stjórnvöld sem studd eru af śkraķnsku-męlandi meirihlutanum įkvešur aš auka samstarf viš vesturlönd į kostnaš Rśsslands, er augljóst aš togstreita myndast og ekki hjįlpaši til aš śkraķnskan skyldi vera eina opinbera tungumįl landsins. Rśssnesku-męlandi fólkiš upplifši sig žar meš sem illa séšan minnihlutahóp mešal žjóšernissinnašra Śkraķnumanna.

Žaš er ķ sjįlfu sér ekki hęgt aš įfellast śkraķnska meirihlutann ķ landinu fyrir aš vilja halla sér til vesturs eins og flest önnur Evrópulönd austan jįrntjaldsins gamla geršu eftir hrun Sovétrķkjanna. Engir vilja lengur vera vinir Rśsslands - nema žeir séu Rśssar. Hins vegar er skiljanlegt aš Rśssum finnst vera talsveršur missir af Śkraķnu af sķnu įhrifasvęši. Śkraķna hefur frį fornu fari veriš samofin sögu Rśsslands og rśssneskrar menningar, allt frį dögum Garšarķkis og Kęnugaršs sem sķšar var Kiev, höfušborg Śkraķnu. Žannig er Śkraķna fyrir Rśsslands svo miklu meira en bara einhver spónn śr aski. Tilfęrsla Śkraķnu ķ einu lagi yfir į įhrifasvęši Vestur-Evrópu er meirihįttar įfall fyrir Rśssland og ekki sķst vegna žess aš stór hluti Śkraķnu er raunar byggšur fólki af rśssneskum uppruna sem talar rśssnesku, elskar Pśtķn og yfirleitt allt sem rśssneskt er.

Hér er žvķ komin tilvalin uppskrift aš klassķskum ófriši sem leišir aušveldlega til borgarastrķšs eins og žegar hefur oršiš og almennt mjög hęttulegt įstand meš afskiptum stórvelda ķ vestri og austri. Ķsland hefur įkvešiš aš blanda sér ķ žessa deilu meš aš vera į bandi vesturlanda ķ stušningi sķnum viš śkraķnska meirihlutann og gegn Rśsslandi ķ staš žess aš vera hlutlaus ašili sem reynir aš setja sig inn ķ hvaš er ķ raun aš gerast og jafnvel aš mišla mįlum eins og góšum frišsömum žjóšum sęmir.

Ķ raun eru ašeins tvęr leišir aš friši ķ Śkraķnu. Aš landiš verši algerlega hlutlaust svęši įn žįtttöku ķ efnahags- og hernašarbandalögum eša aš landinu verši skipt ķ tvennt meš einhverjum hętti. Heil og óskipt Śkraķna getur hinsvegar ekki veriš annašhvort innan įhrifasvęšis Vestur-Evrópu eša Rśsslands. Slķkt leišir ašeins til įframhaldandi ófrišar.

 


Gengiš um Tśn og Holt

Nś ętla ég aš bjóša upp į nokkurs konar myndaspjall, sem reyndar er ein tegund af mķnum bloggfęrslum, žar sem gengiš er um götur borgarinnar ķ mįli og myndum. Sķfellt er veriš aš byggja og žétta, ekki sķst į gömlu athafnasvęšunum sem lįgu upp frį noršurströndinni og upp aš Skipholtinu. Um žaš svęši liggur göngutśrinn aš žessu sinni.

Sębraut

Hefjum feršina viš Sębraut žar sem stórhżsi Höfšatorgsins gnęfa yfir lįgreistari hśsum gamla tķmans. Vęntanlega veršur žess ekki langt aš bķša uns gömlu Vegageršarhśsin og smurstöšin vķki fyrir einhverju fķnerķinu.

- - - -

Stórholt

Hér liggur leišin upp Stórholtiš žar sem nż götumynd blasir viš. Til hęgri er gamla DV-hśsiš sem nś er oršiš aš Listahįskóla. Hampišjuhśsiš sem var žarna ķ einhver įr er löngu horfiš og bśiš aš byggja žetta mikla ķbśšarhśs vinstra megin. Hęšum hśssins fjölgar eftir žvķ sem nešar er fariš ķ brekkuna. Ég geri svo sem ekki athugasemdir viš śtlitiš en mér finnst žó frekar skrķtiš aš hafa ķbśšir meš svölum og öllu alveg nišur aš gangstétt ķ staš t.d. verslunarrżmis į nešstu hęšum eins og venjan er meš svona hśs viš mišbęi.

- - - -

Brautarholt

Brautarholtinu mętti gera skil alveg sérstaklega en žessar byggingar hafa mįtt muna fķfill sinn fegurri. Hśsiš nęr er gamla Žórscafé og sķšar Bašhśs. Žar dansar enginn lengur og enginn frśin fer ķ baš. Hśsiš žarna fjęr er žó eiginlega öllu hrörlegra en žaš hefur hżst einhvern mįlmišnaš og vinnustofur listamanna. Žetta er žó ekki dęmigert fyrir alla götumyndina. Mešal annars er įgętis hvķtt hśs žarna ķ götunni žar sem ég hef unniš lengi.

- - - -

Nóatśn

Žetta hśs į horni Nóatśns og Laugavegar hefur veriš ķ smķšum svo lengi sem ég man eftir mér. Allavega standa jįrnabindingar enn upp śr hśsinu og hafa gert frį upphafi.

- - - -

Borgartśn

Uppbygging ķ öllu sķnu veldi į horni Nóatśns og Borgartśns. Mašur veltir fyrir sér hvort žessi hśsaskipan sé eins og menn sįu fyrir sér ķ upphafi. Eša sįu menn annars eitthvaš fyrir sér ķ upphafi? Sundiš į milli žessara tveggja hśsa getur varla talist til manneskjulegs umhverfis og til aš bęta fyrir skort į śtsżni śr ķbśšarhśsinu sem er ķ byggingu er sett ofan į žaš annaš hśs. Kom einhver arkitekt nįlęgt žessu eša var žetta įkvešiš į stašnum?

- - - -

Borgatśn gata

Borgatśniš sjįlft lżtur bara įgętlega śt žótt einhverjir hafi kvartaš yfir skrķtnum gangstéttarhellum og raušum ljósastaurum. Mér finnst žetta bara nokkuš lķflegt og gott og hjólreišastķgarnir virka greinilega.

- - - -

Rśtuhótel

Žetta farartęki varš į vegi mķnum ķ portinu hjį Gušmundi Jónasyni. Rśllandi hótel viršist žetta vera kallaš og bżšur upp į hótelgistingu į žremur hęšum ķ afturhluta vagnsins. Ķ ljósi umręšunnar veltir mašur fyrir sér hvar salernisašstašan sé nišur komin.

- - - -

Höfši

Best aš enda tśrinn hjį Höfša en žar er greinilega veriš aš koma fyrir sjįlfum Einari Ben sem bjó žarna einhvern tķma. Einar er aušvitaš ein af styttum bęjarins og var įšur į Klambratśni. Eftir er aš setja upp vķravirkiš fyrir aftan hann sem minnir į hörpustrengi. Reyndar minntu ókomnu strengirnir mig į rimla ķ gamladaga og žvķ fannst mér hann alltaf vera ķ fangelsi. Ef Einar Ben vęri uppi ķ dag vęri hann ekki ólķklega ķ fangelsi eins og svo margir ašrir sem ętlušu sér mikiš upp śr sķšustu aldamótum. Annars er viškvęmt mįl aš vera aš fęra styttur og žaš svo sem vantaši ekkert sérstaklega styttu žarna aš mķnu mati. Žetta hśs er annars miklu heimsfręgara ķ dag fyrir aš hafa komiš ķ veg fyrir atómstrķš og žaš er ekki lķtiš afrek śt af fyrir sig.

 


Frį Sólinni ķ Reykjavķk til Plśtó į Sušurlandi

Stęršir og fjarlęgšir ķ himingeiminum er meš žeim hętti aš gott getur veriš aš setja žęr ķ eitthvaš jaršneskt samhengi sem viš žekkjum, en žaš er einmitt žaš sem ég ętla aš reyna hér. Ķ fréttum undanfariš varšandi dvergstjörnuna og fyrrum reikistjörnuna Plśtó, hefur komiš fram aš hlutfallsleg stęrš hennar gagnvart Jöršu sé įlķka og golfkśla gagnvart fótbolta. Śt frį žeim upplżsingum datt mér ķ hug aš taka samanburšinn lengra og reikna śt restina af sólkerfinu įsamt fjarlęgšum ķ sama skala.

Sól, Jörš og Plśtó

Ef Jöršin er fótbolti og Plśtó golfkśla žį reiknast mér til aš žvermįl sólarinnar sé um 24 metrar og mętti žvķ lķkja henni viš myndarlegan loftbelg, kannski af stęrri geršinni. Sé žessi guli loftbelgur settur nišur į mišjan Austurvöll, er ķ framhaldinu hęgt aš reikna hvar reikistjörnurnar eru nišurkomnar ķ sama hlutfallslega skala og raša žeim upp austur eftir borginni og lengra austur ķ sveitir žar til viš komum aš litlu golfkślunni einhverstašar lengst į mišju Sušurlandi, eins og ég geri nįnar grein fyrir nešan myndar.

Sólkerfi Sušurland

Guli Sólar-loftbelgurinn myndi sóma sér vel beint fyrir ofan Jón Siguršsson į mišjum Austurvelli. Žašan höldum viš į vit reikistjarnanna og gefum okkur aš žęr raši sér ķ beinni lķnu frį sólinni. Byrjum į aš ganga upp Skólavöršustķginn og upp į Skólavöršuholtiš. Žar rétt handan Hallgrķmskirkju, hittum viš fyrst fyrir Merkśr, į stęrš viš appelsķnu ķ brennandi sólarhitanum. Įfram er haldiš ķ sömu įtt žar til komiš er aš Venusi į mišju Klambratśni. Hann er ögn smęrri en Jöršin sem einmitt er aš finna ķ fótboltastęrš viš Kringlumżrarbraut. Viš höldum įfram og komum aš Mars sem er eins og brennó-bolti aš stęrš, nįlęgt Hagkaupum ķ Skeifunni.

Nś fara fjarlęgšir aš aukast og viš erum komin śt fyrir borgina nįlęgt bęnum Gunnarshólma eša Silungapolli, žegar viš komum aš Jśpķter sem stęršarinnar bolta, um 2,4 metrar ķ žvermįl. Satśrnus meš sķna fögru hringi er sķšan skammt frį Litlu kaffistofunni, heldur minni en Jśpķter eša um 2 metrar į stęrš. Enn aukast fjarlęgšir er viš förum aš nįlgast ystu reikistjörnurnar. Śranus er žarna stuttu įšur en komiš er aš Ölfusįrbrś tępir 90 cm aš breidd og loks Neptśnus, litlu minni, stutt frį Hellu. Žį er bara eftir aš finna Plśtó-litla ķ golfkślustęrš sem getur veriš dįlķtil snśiš žvķ fjarlęgšin frį sólu er breytileg vegna sporöskjulaga brautargöngu. Hann getur veriš rétt innan viš sporbaug Neptśnusar en žegar Plśtó er fjęrst sólu, gętum viš žurft aš leita hans langleišina aš Skógarfossi. Mešalfjarlęgšin ķ žessum hlutfallsskala er hinsvegar um 102 kķlómetrar og getum žvķ sagt aš aš mešaltali gętum viš fundiš litlu Plśtó-golfkśluna svona rétt viš afleggjarann aš Austur-Landeyjum. Viš erum žarna komin nokkuš langt frį loftbelgnum nišrķ Reykjavķk en žó ekki nema eitt örlķtiš hęnuskref ķ gjörvöllum vķšįttum alheimsins enda dugar žį litla Ķslandiš okkar skammt sem višmišun.

- - -

Śtreikningar er geršir śt frį tölulegum heimildum af Stjörnufręšivefnum og birti ég žetta meš žeim fyrirvara aš reiknikśnstir hafi ekki brugšist mér.

 


Hvernig gengur aš bręša hafķsinn?

Nś er bręšsluvertķš sumarsins ķ fullum gangi į Noršurslóšum. En hvernig gengur? Veršur žetta sögulegt sumar? Mun ķsbreišan gjalda enn eitt afhrošiš eša er ķsbreišan kannski eitthvaš aš jafna sig žrišja sumariš ķ röš eftir metbręšsluįriš mikla 2012? Svörin munu liggja endanlega fyrir ķ september ķ lok vertķšar žegar hinn įrlegi višsnśningur hefst meš lękkandi sól og kaldari dögum.

Ef stašan nś er metin er hęgt aš fį mismunandi nišurstöšur eftir žvķ hvernig į mįlin er litiš. Žegar upp veršur stašiš ķ lok sumars er venjulega litiš til śtbreišslu hafķssins ķ ferkķlómetrum. Lķnuritiš hér aš nešan sżnir stöšuna žann 10. jślķ mišaš viš fjögur sķšustu įr.

Hafķslinurit jślķ 2015

Eins og sjį mį žį hefur hafķsśtbreišslan 2015 nś heldur dregist afturśr įrunum sem eru til višmišunar. Litlu skiptir aš śtbreišsluhįmarkiš ķ vetur hafi veriš meš minnsta móti ķ vetur enda er lķtiš samband žar į milli. Žaš er žó ekki nema į sķšustu vikum sem įriš 2015 tapar forystunni. Samkvęmt žessu žarf bręšslan heilmikiš aš taka sig į ef halda į ķ viš keppinautana og hver veit nema hśn sé akkśrat aš gera žaš. En žetta į bara viš um śtbreišslu hafķssins sem segir ekki alla söguna.

Hér aš nešan hef ég tekiš saman fjögur kort til samanburšar sem sżna legu og žéttleika hafķssins um svipaš leyti įrin 2012-2015. Žar kemur żmislegt ķ ljós sem skżra mįlin betur.

Isžykkt juli 2012-2015

Įriš 2012 endaši sem metįr ķ lķtilli śtbreišslu žegar upp var stašiš žį ķ sumarlok. 2013 og 2014 reyndust hinsvegar lakari bręšslusumur, talaš um žau sem bataįr og žar meš ljóst aš minnkandi lķkur vęru į aš ķsbreišan yrši aš engu į allra nęstu įrum eins og óttast var eftir óšabręšslusumariš 2012. Žaš mį sjį į kortinu fyrir 2015 aš śtbreišslan er vissulega mikil nś um stundir. Mestu munar um aš lķtiš hefur hreinsast noršur af Sķberķu, allavega vantar žar stóra gatiš sem sjį mį į hinum įrunum. Einnig er ennžį dįlķtiš eftir af hafķs ķ Hudsonflóa og vestur af Gręnlandi eftir veturinn kalda žar. Segja mį aš bręšsluvertķšin 2015 eigi žau svęši inni žvķ vissulega mun ķsinn žar brįšna įšur en sumariš er śti. En svo er žarna allmyndarlegt gisiš svęši į Kyrrahafshliš ķsbreišunnar sem mikiš er fariš aš lįta į sjį ef marka mį gulgręna litinn. Žar er ķsinn lķklegur til aš eyšast mjög į nęstu dögum meš tilheyrandi samdrętti ķ śtbreišslu og mega žį įrin 2013 og 2014 aldeilis fara aš vara sig.

En svo er žaš aušvitaš lķka heildarrśmįl ķsbreišunnar sem telur, en žį er žykkt ķssins talin meš. Hér aš nešan eru tvö kort frį hafķsdeild Dönsku vešurstofunnar sem sżnir žykkt hafķsbreišunnar įrin 2014 og 2015 samkvęmt tölvulķkönum. Ef eitthvaš er aš marka žau er varla um nokkurn įframhaldandi bata aš ręša žetta įriš, nema sķšur sé žvķ mjög lķtiš er eftir af žykkasta ķsnum sem einkenndur er žarna meš raušum lit noršur af heimskautaeyjum Kanada og Alaska žar sem elsti ķsinn hafši safnast fyrir. 

Isžykkt juli 2012 - 2015

Voriš 2015 byrjaši reyndar į žvķ aš rįšast į garšinn žar sem hann er hęstur žegar óvenjuhlżir vindar blésu ķ noršur frį Alaska og tóku aš herja į žykka ķsinn į žeim slóšum og brutu hann ķ klessu. Žynnsti ķsinn noršur af Sķberķu fékk hins vegar meira aš vera ķ friši framan af vori žar til nś upp į sķškastiš og er žvķ von į talsvert minnkandi śtbreišslu žar.

Noršurpóllin sjįlfur mun žó vęntanlega sleppa viš allsherjar brįšnun eins og hingaš til en lķklega mun ķsinn eitthvaš brotna žarna upp įšur sumri lķkur. Žaš er žó aldrei aš vita. Sólin hefur skiniš glatt žarna sķšustu daga sökum mikillar hęšar yfir Noršur-Ķshafinu sem stękkar bręšslupollana. Vegna ešlilegs ķsreks hefur athugunarstöšin reyndar borist eilķtiš sušur og er nś stödd 86° noršur meš stefnu į Austur-Gręnland. Spor eru ķ snjónum og įhöld uppi hvort um sé aš ręša jólasveininn eša forvitinn hvķtan bangsa.

Nordurpoll vefmyndavel

- - - -
Heimildir og uppruni mynda:
http://nsidc.org/arcticseaicenews/
https://sites.google.com/site/arcticseaicegraphs/concentration-maps/sic0713
http://ocean.dmi.dk/arctic/icethickness/thk.uk.php
http://psc.apl.washington.edu/northpole/

 


Flóšbylgjan mikla ķ Atlantshafinu 1014

Žęr eru żmsar hamfarirnar sem herjaš geta į mannkyn. Žar į mešal eru hamfaraflóšbylgjur į borš viš žęr sem įttu sér į Indlandshafi og viš Japan ķ kjölfar tveggja risajaršskjįlfta meš nokkurra įra millibili. Hér ķ Atlantshafinu eru jaršfręšilegar ašstęšur ašrar žar sem śthafsflekar aš reka hver frį öšrum en žaš gerist meš mun hófsamari hętti heldur en t.d. ķ Kyrrahafinu žar sem śthafslekar žrengja sér meš lįtum undir meginlandafleka.

Ekki er žar meš sagt aš ķbśar viš strendur Atlantshafsins žurfi ekkert aš óttast um aldur og ęvi. Žaš hefur til dęmis veriš nefnt aš risaflóšbylgja geti orsakast vegna eldfjalls į Kanarķeyjum sem getur hruniš ķ sjó fram ķ ótilgreindri framtķš. Svo eru žaš sendingar af himnum ofan. Žaš mį vel ķmynda sér žęr skelfilegu afleišingar fyrir Vesturlönd ef sęmilegur loftsteinn félli ķ Noršur-Atlantshafiš meš tilheyrandi flóšbylgju sem nį myndi til stranda Noršur-Amerķku og vestur-Evrópu sem og aušvitaš Ķslands.

Dropi ķ hafiš
Svo vill reyndar til aš eitthvaš slķkt mun aš öllum lķkindum hafa gerst fyrir réttum 1000 įrum en rannsóknir landfręšingsins Dallas Abbott hjį Columbķuhįskóla benda sterklega til žess aš įriš 1014 hafi loftsteinn, eša halastjörnubrot, falliš į mitt Atlantshafiš meš vķštękum afleišingum. Ummerki ķ formi framandi brota og korna hafa fundist ķ New York-fylki ķ Bandarķkjunum į 3800 km löngu svęši en einnig į Antķleyjum ķ Karķbahafķnu. Żmislegt er óljóst um afleišingar mešal frumbyggja Amerķku en tilvķsanir ķ hamfaraflóš eru taldar felast ķ żmsum steinristum frį 11. öld ķ Mexķkó og vķšar ķ Miš-Amerķku. Svokallašur "dauši hinnar fjóršu sólar" hjį Aztekum er einnig meitlašur ķ steindagatal žeirra en žau tķmamót passa įgętlega viš žetta įrtal.

Afleišingar fljóšbylgjunnar viš strendur Evrópu hafa sjįlfsagt veriš talsveršar en allur gangur getur veriš į žvķ hversu vel atburširnir śt viš strendurnar hafa rataš ķ annįla. Žó eru til heimildir, t.d. ein engilsaxnesk er segir frį stórhamförum viš sušvesturströnd Englands og Ķrlands. Upprunalegur texti kemur hér įsamt enskri žżšingu.

Anno Domini 1014 – On žissum geare on Sancte Michaeles męsseęften com žęt mycle sęflod gynd wide žysne eard arn swa feor up swa nęfre ęr ne dyde adrencte feala tuna mancy tonnes un arimedlic ov getel.
1014 AD – This year, on the eve of St. Michael’s day (September 28), came the great sea-flood, which spread wide over this land, and ran so far up as it never did before, overwhelming many towns, and an innumerable multitude of people.

Ķ The History of the English Kings segir einnig: “A tidal wave, of the sort which the Greeks call euripus, grew to an astonishing size such as the memory of man cannot parallel, so as to submerge villages many miles inland and overwhelm and drown their inhabitants.” Einnig munu vera til heimildir um mikla mannskaša į Nišurlöndum, ž.e. Hollandi og Belgķu sem raktir eru til sjįvarflóšs įriš 1014.

Żmislegt mį finna į netinu um žessa atburši en mest af žvķ sem ég hef skrifaš hér kemur héšan: People of One Fire CATASTROPHIC NATUREL DISASTER STRUCK THE AMERICAS AROUND 1000 YEARS AGO.

Ummerki į landi eftir flóšbylgju, austan hafs og vestan, eru til stašar žótt ekki séu menn endilega vissir um hvaša atburšum megi kenna um. Vķsa hér ķ eina rannsókn į ummerkjum ķ Noršur-Wales en žar eru umręddir atburšir 1014 mešal žeirra sem liggja undir grun. Evidence for historic coastal high energy wave impact (tsunami?) in North Wales, Inited Kingdom.
Žar segir mešal annars: "Baillie (2006, 2007) cites ice core data that show an anomalous peak in ammonium at AD 1014 that he considers indicates a comet impact. This is supported in that the only other ammonium peak of similar size within the last 2000 years occurs in 1908 coincident with the Tunguska bollide impact over Siberia."

Žarna er vķsaš ķ atburšina ķ Sķberķu 1908 žegar loftsteinn eša halastjörnubrot féll į strjįlbżlt svęši en olli ekki miklum skaša utan žess. Allt annaš mįl er ef įrekstur veršur yfir opnu hafi vegna flóšbylgjunnar sem žį myndast. Austurströnd Bandarķkjanna er sérstaklega viškvęm fyrir slķku vegna flatlendis og fjölmennis og žvķ mögulegt aš milljónir mannslķfa gętu veriš ķ hęttu auk annars tjóns. Spurning hvort stórveldiš stęši undir nafni eftir slķkt.

Hvaš Ķsland varšar žį erum viš ekki ķ sķšri hęttu en ašrir. Ég fann aš vķsu ekkert viš snögga leit ķ annįlum en Siguršur Žór, bloggfélagi vor, tók saman į sķnum tķma žaš sem ķslenskir annįlar segja um tķšarfar og allskonar nįttśruóįran. Ekkert er žar minnst į įriš 1014. Hinsvegar fann ég aš įrtališ 1014 kemur fyrir ķ Heišarvķga sögu sem talin er vera ein elsta Ķslendingasagan og segir frį afkomendum Egils Skallagrķmssonar, vinum žeirra og óvinum žar sem hefndarvķg eru framin į vķxl. Hįrekssynir koma žar viš sögu ķ 13. kafla:

Hįrekssynir žykjast nś nokkru hafa į veg komiš um hefndirnar, fara sem fljótast sušur meš Noreg og allt til Danmerkur. Og aš įlišnu sumri brjóta žeir skip sitt ķ spón viš Jótlandssķšu so enginn komst af.

AšalrķkurHvort žessi skipsskaši Hįrekssona aš įlišnu sumri viš Jótlandssķšu tengist halastjörnuhrapi eša atburšunum viš Bretlandseyjar 28. september sama įr, vitum viš ekki en žaš mį alveg ķhuga möguleikan.

Įrekstur halastjörnubrota eša loftsteina er vissulega einn af mörgum žeim žįttum sem geta oršiš okkur aš fjörtjóni. Sendingar af himnum ofan eru af öllum stęršum og geršum. Flestar žeirra brenna upp til agna į mešan žęr stęrstu geta valdiš fjöldaśtdauša og kaflaskilum ķ jaršsögunni. Viš žurfum žó varla aš hafa įhyggjur af slķku svona dags daglega žótt sjįlfur Ašalrķkur allsgįši leggi išulega rķka įherslu į mįliš ķ sķnum mįlflutningi.

 


Kólnandi sjór ķ vķšara samhengi

Kólnun sjįvarins hér ķ Noršur Atlantshafinu er hiš merkilegasta mįl enda eru žetta mikil umskipti frį žvķ hlżsjįvarįstandi sem rķkt hefur umhverfis landiš ķ allnokkur įr. Žaš į eftir aš koma ķ ljós hvort žetta sé tķmabundiš įstand eša langvarandi kęling og byrjun į kuldaskeiši į okkar slóšum ķ stķl viš kalda tķmabiliš į seinni hluta 20. aldar. Żmislegt hefur veriš sett fram sem įstęšur žessarar kólnunar. Talaš hefur veriš um veikingu Golfstraumsins, bręšsluvatn frį Gręnlandi eša óhjįkvęmilega nįttśrulega sveiflu. Žótt eitthvaš gęti veriš til ķ žannig vangaveltum til lengri tķma, žį er sennilegasta skżringin į žessum atburši, nokkuš eindregiš rķkjandi vešurįstand undanfarinn vetur (eša jafnvel tvo vetur) sem nęr yfir stóran hluta Noršurhvels allt frį Kyrrahafi til Atlantshafs. Žetta lżsir sér ķ myndinni hér aš nešan sem ég föndraši sjįlfur, en kortiš ķ grunninum er af vefsķšunni Climate Reanalyser og sżnir hitafrįvik sjįvar nś um stundir.

Noršurhvel sveiflur

Ašallatrišin ķ žessari vešurmynd eru leikin af stóru pķlunum raušu og blįu sem tślka rķkjandi legu skotvindana sem stjórnaš hafa vešrinu meš allskonar afleišingum. Fyrst ber aš nefna hęšina yfir vesturströnd Bandarķkjanna sem valdiš hefur óvenjumiklum žurrkum ķ Kalifornķu. Eins og vera ber žį er rķkjandi sunnanįtt vestur af hęšinni sem hitaš hefur yfirborš Kyrrahafsins žarna viš ströndina allt noršur til Alaska. Ķ Alaska var óvenju hlżtt ķ vetur og nś ķ vor meš tilheyrandi skógareldum. Žetta hafši einnig įhrif allt til Noršur-Ķshafsins en žar brotnaši ķsinn óvenju snemma upp mešfram strandlengunni viš Beauforthaf.

Kuldahliš alls žessa er sķšan noršanloftiš sem streymdi nišur eftir Kanada og til noršausturrķkja Bandarķkjanna og olli žar miklum hrķšarvešrum og kuldum ķ vetur. Žótti mörgum žar alveg nóg um. Žetta kalda vetrarloft streymdi svo beint śt į Atlantshafiš og įtti sinn žį ķ öllum žeim stormlęgšum sem hrelltu okkur ķ vetur. Atlantshafiš nįši aš draga śr mesta kuldanum įšur en loftiš nįši til okkar hér į Ķslandi en til mótvęgis žį nįši kalda vetrarloftiš einnig aš kęla yfirborš hafsins į stóru svęši sem smįm saman hefur breitt śr sér allt til Evrópu.

Žannig mį segja aš ekki sé ein bįran stök ķ vešurlaginu enda eru vešurkerfin samtengd žar sem eitt hefur įhrif į annaš. Ómögulegt er lķka aš segja hver sé sökudólgurinn aš žessu öllu saman eša hvort žaš sé eitthvaš eitt frekar en annaš. Kannski mį lķkja vešurlagi heimskringlunnar viš hundinn sem eltist stöšugt viš skottiš į sér. Žó hefur veriš talaš um aš stóru vešurkerfin hafi veriš aš lęsast meira en įšur ķ eitthvaš rķkjandi įstand, mįnušum eša misserum saman og aukiš žar meš į allskonar öfgar. Einnig hefur veriš rętt aš vestanvindabeltiš į Noršurhveli hafi full mikiš veriš aš hęgja feršina og žį meš stęrri bylgjuhreyfingum til noršur og sušurs, eins og hér hefur veriš lżst. Svona svipaš og fljót sem lišast um lįglendissvęši. Įstęšan fyrir žeirri hęgingu sé žį hlżnandi noršurslóšir sem žżšir minni hitamunur milli noršur- og sušursvęša. Hugsanlega er žaš tilfelliš - en kannski ekki.

- - -

Smį ķtarefni:

Falling Snow Records, http://eapsweb.mit.edu/news/2015/falling-snow-records

Jet Stream Steers Atlantic Currents, http://www.livescience.com/50998-jet-stream-controls-atlantic-climate-cycles.html

Alaska’s climate hell: Record heat, wildfires and melting glaciers signal a scary new normal


Allt į kafi ķ snjó į Setri

Ég hef öšru hvoru birt lķnurit meš samanburši milli įra į snjódżpt viš Setur sunnan Hofsjökuls žar sem jeppamannafélagiš er meš skįla. Upplżsingarnar gref ég upp djśpt śr brunni Vešurstofunnar žar sem hęgt er aš nįlgast snjódżptina hverju sinni og śr žeim upplżsingum vinn ég lķnuritiš og uppfęri reglulega meš hįlfsmįnašar millibili.

Setur er ķ 693 metra hęš og er žar išulega hvķt jörš allan veturinn og nęr hann venjulega hįmarki ķ aprķl og er horfinn um mišjan jśnķ. Nś ber hinsvegar svo viš žarna viš Setur, eins og vķša į sušurhįlendinu, aš allt er enn į kafi ķ snjó. Žann 15. jśnķ sl. var snjódżptin 163 cm, en eins og sést į myndinni er snjórinn oftast horfinn eša akkśrat aš hverfa um žaš leyti.

Setur 2015

Žaš mį velta fyrir sér hvort 2015-lķnan muni nį nśllinu fyrir nęstu mįnašarmót en snjódżptin ętti allavega aš dragast mjög mikiš saman hér eftir, enda löngu komiš sumar. Žvķ mišur veit ég ekki hversu snjódżptin var mikil lengst af ķ vetur en sjįlfvirki męlirinn žarna į žaš til aš detta śt vikum eša mįnušum saman og žvķ vantar mig upplżsingar alveg frį žvķ ķ byrjun desember og žar til undir lok maķmįnašar.

Snjódżptin er annars mjög misjöfn milli vetra. Veturinn 2009-2010 var til dęmis mjög lķtill snjór sunnan jökla og var horfinn upp śr mišjum maķ. Veturinn 2012-2013 er ég bara meš eina męlingu, ž.e. ķ marsmįnuši og var žį snjórinn minni en į žeim įrum sem ég hef til samanburšar - ekki nema um 45 cm. Žann vetur var einmitt óvenju hlżtt tvo fyrstu mįnuši įrsins žannig aš žetta gęti stašist.

Žaš mį segja aš allt sé į sömu bókina lęrt žegar kemur aš tķšarfarinu aš žessu sinni. Veturinn var mjög umhleypingasamur sunnan- og vestanlands en žó ekkert mjög kaldur. Voriš var hinsvegar kalt og sumariš lengi aš nį sér į strik. En nś fer žetta allt aš koma.

Ķsland Setur

MODIS-gervitunglamynd frį 15. jśnķ 2015.

 


Kólnunarpęlingar

Žaš er nokkuš ljóst aš įriš ķ įr veršur töluvert kaldara en įriš ķ fyrra hér į landi. Žarf svo sem ekki aš koma į óvart žar sem įriš 2014 var afar hlżtt og nęst hlżjasta įriš ķ Reykjavķk. En žessi mikli munur į hitafari fyrrihluta žessara tveggja įra er žó nokkuš merkilegur og veršur sķfellt merkilegri į mešan ekki sér fyrir endann į svalri vešrįttu.

Lķnuritiš hér aš nešan er unniš eftir elda lķnuriti frį mér žar sem borin er saman žróun heimshitans og Reykjavķkurhitans frį žvķ upp śr aldamótunum 1900. Meš žvķ aš setja nślliš ķ heimshitalķnuritinu viš 4,5° ķ Reykjavķkurhitanum eins og ég geri, mį sjį hvernig įrshitinn ķ Reykjavķk hefur sveiflast vel upp og nišur fyrir heimsmešaltališ sem į sama tķma hefur stigiš hęgt upp į viš, meš lķtilshįttar varķöntum. Žannig hafa flest įrin frį 2001 veriš nokkuš yfir heimshitanum og į sķšasta įri var jįkvęša frįvikiš 0,8 stig. Frįvikiš var žó heldur meira į hlżjustu įrunum kringum 1940 į enda var heimshitinn žį lęgri. Į kuldaskeišinu seinni hluta sķšustu aldar voru flest įrin vel undir heimsmešaltalinu, mest įriš 1979.

Žaš mį spį ašeins ķ žessa tölu +0,8 sem įriš 2014 var yfir heimsmešaltalinu. Ef įrsmešalhitinn 2015 ķ Reykjavķk endaši ķ 4,4 stigum žį vęri žaš sambęrilegt neikvętt frįvik frį heimshitanum, eša -0,8 stig. Hvoru tveggja ętti aš vera jafn ešlilegt eša óešlilegt mišaš viš stöšu heimshitans, meš žeim fyrirvara aš heimshitinn rjśki ekki upp śr öllu valdi į žessu įri.

Kólnun 2015

Mesta kólnun į milli įra?

Žaš er aušvitaš allt of snemmt aš spį fyrir um įrshitann ķ Reykjavķk en ef įfram veršur meš kaldara móti žį er įrshiti upp į 4,4 stig ekki ólķkleg nišurstaša. Žaš yrši žį kaldasta įriš sķšan 1995 og aušvitaš žaš langkaldasta žaš litla sem af er öldinni. Žaš vęri žó yfir opinbera mešalhitanum ķ Reykjavķk 1961-1990 sem enn er oftast mišaš viš (4,3°C). Ef 4,4°C yrši nišurstašan žį yrši kólnun milli įrana 2014 og 2015, -1,6 stig sem er meiri kólnun milli įra en įšur hefur komiš upp hér ķ Reykjavķk, frį 1900 aš minnsta kosti. Mesta kólnun hingaš til milli tveggja įra er -1,5 stig, frį 1978 til hins ofursvala įrs 1979.

Žaš er svo sem ekkert nżtt aš hitinn sveiflist talsvert milli įra, en žessi umskipti nś eru ansi mikil ķ ljósi žess hve stöšugur hitinn hefur veriš hér undanfariš. Hlżindaskeišiš um mišja sķšustu öld einkenndist einmitt af miklum sveiflum. Įrshitinn ķ Rvķk įriš 1941 var 5,9 stig en var sķšan 4,4 stig tveimur įrum seinna, sem er nišursveifla upp į 1,5 stig. Žaš geršist aftur į móti į tveimur įrum en ekki į einu įri eins og ķ fljótu bragši mętti ętla af myndinni. Sömu sögu er aš segja um 1964 til 1966 žegar einnig kólnaši um 1,5 stig į tveimur įrum.

Viš vonum aušvitaš aš kólnunin 1978-1979 muni eiga metiš sem lengst. Ef į annaš borš er keppt ķ žvķ. Hiš jįkvęša er žó, aš eftir žvķ sem 2015 veršur kaldara, žeim mun lķklegra er aš nżtt hlżnunarmet verši slegiš ķ framhaldinu. Nśverandi hlżnunarmet sżnist mér vera +1,3 stig, milli įrana 1986 og 1987. Žaš mętti kannski fara aš vara sig eftir žetta įr enda ekkert sem segir aš hlżindi séu aš baki žótt gefiš hafi į bįtinn.

 


Ķ hvaš stefnir Reykjavķkurhitinn 2015?

Ķ fyrra tók ég upp į žvķ aš birta sślurit sem sżndi hvernig mešalhiti mįnašana ķ Reykjavķk žróašist yfir įriš eftir žvķ sem į žaš leiš. Til višmišunar voru mešalhitar sķšustu 10 įra og kalda opinbera mešaltališ 1961-1990 sem enn er ķ gildi. Žetta reyndist nokkuš įhugavert žvķ įriš žróašist ķ aš verša annaš hlżjasta įriš ķ Reykjavķk og įtti möguleika žar til ķ lokin aš slį śt metįriš 2003 (6,1°C).
Nś žegar 5 mįnušir eru lišnir af įrinu er stašan hinsvegar heldur betur önnur. Fjórir af žessum fimm fyrstu mįnušum hafa veriš kaldari en kalda mešaltališ og ekki munaši miklu ķ mars sem rétt nįši aš slefa yfir žaš. Allir mįnušir įrsins hafa aš sama skapi veriš nokkuš fyrir nešan mešalhita sķšustu 10 įra og munar mestu nś ķ maķ sem var 2,4 stigum kaldari, eins og sjį mį į sśluritinu.

Mešalhiti Rvik 5 2015
Sśluritiš sżnir ekki einungis hvernig mįnašarhitinn žróast žvķ lengst til hęgri eru nokkrar sślur yfir įrshita. Žar vek ég athygli į fjólublįu tónušušu sślunum sem segja til um hvert stefnir meš įrshitann eftir žvķ hvort framhaldiš er reiknaš śt frį kalda mešaltalinu eša mešalhita sķšustu 10 įra. Tölurnar sem śt śr žvķ koma eru 4,2°C og 4,8°C samkvęmt mķnum śtreikningum. Lęgri talan (4,2) er merkileg žvķ žaš žżddi aš įriš 2015 yrši langkaldasta įriš žaš sem af er öldinni og žaš kaldasta sķšan 1995 žegar hitinn var 3,8 stig. Ef hitinn hinsvegar nęr sér į strik į nż og fylgir 10 įra mešaltalinu žį endar įriš ķ 4,8 stigum sem er öllu skaplegra en žó žaš kaldasta sķšan įriš 2000 er hitinn var 4,5 stig.

Viš vitum nįttśrulega lķtiš um framhaldiš. Ef kuldatķš rķkir įfram śt įriš er alveg mögulegt aš įrshitinn ķ Reykjavķk nįi ekki 4 stigum. Žaš er heldur ekki śtséš meš 5 stigin ef vešurkerfin stilla sér betur upp fyrir okkur - ekki skortir į hlżindin ķ heiminum um žessar mundir. Žaš mį žó alveg afskrifa aš įriš 2015 ógni hlżindįrinu 2014 sem sżnt er žarna meš gręnni sślu allra lengst til hęgri.

Allt er žetta hiš merkilegasta mįl og ekki óešlilegt aš menn velti fyrir sér hvort hlżindatķmabilinu mikla sem hófst meš žessari öld sé lokiš eša hvort žetta sé bara tķmabundiš bakslag sem jafnar sig į nż. Hlżindakaflinn undanfarin 14 įr hefur veriš einstakur og hreint ekkert óešlilegt aš fį einhverja kólnun. Žetta er hinsvegar nokkuš brött kólnun og žaš strax eftir mjög hlżtt įr. Kuldamet eru žó varla ķ sjónmįli. Nema ef vera skyldi kólnunarmet į milli įra žvķ mér sżnist aš ef mešalhitinn 2015 ķ Reykjavķk endaši undir 4,5 stigum žį yrši žaš mesta kólnun sem um ręšir į milli įra ef horft er į tķmabiliš eftir aldamótin 1900. Viš erum žó kannski ekkert sérstaklega aš óska eftir slķku meti.


Grafķsk Eurovision

Į hverju įri stendur ein žjóš uppi sem sigurvegari ķ Evrópsku söngvakeppninni. Žjóširnar sem taka žįtt hafa veriš mis sigursęlar ķ 60 įra sögu keppninnar en af einhverjum orsökum erum viš mešal žeirra žjóša sem enn hafa ekki fagnaš sigri. Žaš mun ekki breytast ķ įr en eins og meš margar Austur-Evrópužjóšir žį höfum viš žį afsökum aš hafa ekki veriš meš frį byrjun.

Eurovision 1956-2015

Kortiš hér aš ofan er śr teiknismišju bloggarans og sżnir hvaša žjóšir hafa unniš söngvakeppnin allt frį žvķ fyrsta kepnnin fór fram ķ Sviss įriš 1956 sem lauk meš sigri heimamanna. Fyrstu įrin var žaš ekki föst regla aš keppnin fęri fram ķ landi sigurvegara sķšasta įrs en allt frį įrinu 1981 hefur žaš veriš raunin. Įriš 1969 var keppnin haldin į Spįni en žį voru fjögur lönd sem unnu kepnnina. Į teikningunni lęt ég ferilinn fara til Hollands žar sem nęsta keppni fór fram.

Ekki voru žįtttökužjóširnar margar ķ fyrstu keppninni ķ Sviss įriš 1956 žegar einungis 7 žjóšir kepptu, en hver žeirra fékk žó aš flytja tvö lög. Į upphafsįrunum komu žįtttakendur  ašallega frį Vestur-Evrópu en Luxemburg, Frakkland og Holland voru lang sigursęlust framan af. Noršurlandažjóširnar tżndust svo fljótlega inn og fyrsti Noršulandasigurinn vannst įriš įriš 1963 žegar Danir fluttu sķna "Dansevise". Sigursęlastir hafa verir Ķrar en žeir unnu fyrst meš henni Dönu "All Kinds of Everything" en į tķmabili virtist alveg sama hvaša žeir komu meš - alltaf unnu Ķrarnir, ž.e. žrjś įr ķ röš 1992-94 og svo enn einu sinni 1996. Austur-Evrópužjóširnar hrśgušust svo inn į tķunda įratugnum og fjölgaši enn meir eftir žvķ sem gömlu alžżšuveldin klofnušu. Austurhlutinn tók keppninni af mikilli alvöru og stal senunni hvaš eftir annaš į fyrstu įrum aldarinnar. Noršurlandažjóširnar hafa žó gert žaš gott į sķšustu įrum į mešan gömlu viršulegu nżlenduveldin og herražjóširnar ķ vestrinu hafa hvaš eftir annaš setiš ķ sśpunni.

Hvaš gerist ķ įr og hvar veršur keppnin nęst? Allavega ekki ķ Egilshöll - okkar tķmi er enn ekki kominn. Nś lįgu Danir loks ķ žvķ og ekki įtti finnskt sambżlispönk upp į pallboršiš mešal fjöldans. Žaš var žó mun skemmtilegra atriši en t.d žaš Sęnska sem žó gęti veriš sigurstranglegt. Nema aš Noršmenn taki žetta, žeir eru sterkir ķ įr. Svo er veriš aš tala um Ķtalina sem bjóša upp į mikla tenóra-orgķu. Mitt uppįhald er reyndar Eistland aš žessu sinni. Einnig er ég mjög sįttur viš Ungverjaland og Slóvenķu. Ég veit ekki meš Įstralķu sem fį aš vera meš sem gestir aš žessu sinni. Ég fķla žaš lag allavega ekki auk žess sem Įstralskur sigur vęri svolķtiš mikiš śt śr kortinu.

 

 


Moska eša listaverk?

Žaš hefur veriš fróšlegt aš fylgjast meš višbrögšum manna viš framlagi Ķslands til Feneyjartvķęringsins aš žessu sinni. Ég vil žó ekki bendla neinn viš fķflaskap žótt ašrir hafa gert žaš, en hér į moggablogginu voru óneytanlega żmsir stóroršir, einkum žį żmsir eldri ķhaldssamir karlar sem vissu varla hvert žeir ętlušu ķ vandlętingu sinni yfir žeirri ósvinnu, aš žeirra mati, aš setja upp mosku ķ kažólskri kirkju ķ nafni Ķslands. Gott ef ekki var kallaš eftir afsögn menntamįlarįšherra vegna žessarar "vitleysu".

Jś. Vissulega getur žetta verk talist ögrandi į vissan hįtt ķ ljósi allrar žeirrar togstreytu sem rķkt hefur milli hins mśslķmska og vestręna heims undanfarin įr. Žaš er ekkert nżtt aš listin ögri į einhvern hįtt en žaš žarf žó ekkert aš vera ašalatrišiš ķ žessu. Ķ staš ögrunar mį miklu frekar lķta į žetta verk sem einskonar samkomulag ķ nafni frišar. Séu menn į annaš borš tilbśnir til žess, sem kannski er ekkert vķst. Ķ staš žess aš hęšast, skopast eša aš gera lķtiš śr žeim sem eru okkur framandi er žeim bošiš ķ "okkar" tilbeišsluhśs en ķ leišinni gefst žeim gestum sem ekki eru mśslķmar og hafa aldrei ķ mosku komiš, tękifęri til aš kynnast framandi tilbeišslusišum - sem ég get ekki séš aš sé hęttulegt, nema ég sé alveg staurblindur. Heimbošiš er žó kannski ekki alveg ķ nafni Feneyjarborgar sem vilja helst setja einhverjar furšulegar reglur um aš gestir ķ sżningarskįla Ķslands séu ekki of mśslimalegir.

Hvaš sem hęgt er aš segja um trśarbrögš nś til dags žį held ég aš tilbeišsla til ęšri mįttarvalda sé eitt af žeim atrišum sem einkennir mennska tilveru og jafnvel eitt af stóru atrišunum sem ašgreindi manninn frį dżrum į sķnum tķma. Ķ žann flokk mį lķka bęta listinni sjįlfri enda hafa žessi tvö atriši lengi veriš samofin ķ menningunni. Hver menningarheimur hefur svo komiš sér saman um sķna heimsmynd, sinn skilning eša misskilning og sķnar tilbeišsluašferšir og serimónķur ķ sambandi viš žęr. Hinsvegar hefur oft kįrnaš gamaniš žegar ólķkir menningarheimar mętast žvķ žį vaknar upp óttinn viš aš framandi hópar séu aš žröngva sinni menningu yfir okkar og hefur žaš vissulega veriš upptök margra įtaka og sér jafnvel ekki fyrir endann į. Ķ slķku įstandi er oft stutt ķ öfgahyggju af trśarlegum eša žjóšernislegum toga.

Žaš er stašreynd aš fjöldi žjóša jįtar mśslķmska trś rétt eins og margir jįta kristni og žvķ veršur ekki breytt. Žaš er lķka stašreynd aš fjöldi mśslima bżr ķ Evrópu hvort sem mönnum lķkar žaš betur eša verr. Megniš af žvķ fólki vill žó iška sķna trś ķ friši įn žess aš vera bendlaš viš žaš aš vilja ganga milli bols og höfušs į žeim sem ekki jįta ķslam. Moskur eru notašar ķ tilbeišsluskini rétt eins og okkar kirkjur. Uppsetningin er žó önnur og siširnir, og verša žaš įfram. Hvaš varšar framlag okkar til Feneyjartvķęringsins žį sver žaš sig ķ ętt viš góša nśtķmamyndlist sem snżst ekki sķst um aš stilla upp hlutum į óvęntan hįtt og skapa nżtt samhengi. Žar hefur okkur tekist vel upp aš žessu sinni, meš ašstoš listamannsins og nżbśans Christoph Büchel. Śtkoman er sterkt listaverk - og žar sem žaš er listaverk er žaš ķ raun hvorki moska né kirkja, ef žaš huggar einhvern.

Feneyjamoska


Hitaš upp fyrir bręšsluvertķš

Sumariš er framundan į noršurslóšum meš tilheyrandi ķsbrįšnun į Noršur-Ķshafinu. Viš vitum ekki fyrirfram hvernig hlutirnir munu ganga fyrir sig. Spurning er hvort viš fįum žrišja sumariš ķ röš meš tiltölulega lķtilli brįšnun eša hvort ašstęšur verša ķsnum ķ óhag en žaš veltur mikiš į rķkjandi vešurfari žarna noršurfrį ķ sumar. Įstand ķssins nś ķ lok vetrar hefur aušvitaš lķka sitt aš segja. Śtbreišsla ķssins er meš lęgra móti žessa dagana en heilbrigši ķsbreišunnar ręšst ekki sķšur af žykktinni og žar er įstandiš mjög misjafn eftir svęšum. Fyrsta kortiš hér sżnir įętlaša žykkt žann 8. maķ en į kortiš hef ég krotaš pķlur sem eiga aš sżna helstu strauma og stefnur sem ég ętla aš byrja į aš ręša.

ķsstraumar

Į ķsžykktarkortinu mį sjį hvernig hreyfingum ķssins hefur veriš hįttaš ķ vetur en žęr hafa reyndar veriš meš nokkuš dęmigeršu móti. Rķkjandi stefna meginķsbreišunnar er frį Sķberķuströndum ķ įttina aš Fram-sundi milli Gręnlands og Svalbarša sem er ašalundankomuleiš ķssins śt śr Noršur-Ķshafinu. Žessi fęrsla sżnist mér hafa veriš nokkuš įkvešin ķ vetur enda ber žunnur ķsinn noršur af vesturhluta Sķberķu žess merki (blįr litur į korti). Hluti ķssins nęr žó ekki aš Fram-sundi en tekur ķ staš žess hęgri beygju og safnast saman į svęšum noršur af Kanada sem er einskonar foršabśr ķsbreišunnar žar sem elsta og žykkasta ķsinn er aš finna. Žar klessist ķsinn upp aš heimskautaeyjunum og žykknar mjög en stór hluti hans berst žó įfram inn ķ hringišu Beauforthafs og sleppi hann undan sumarbrįšnuninni žar į hann góša möguleika į aš fara annan umgang um ķshafiš. Mikil eša lķtil sumarbrįšnun ķ Beauforthafi er žvķ einn af stóru žįttunum um afkomu ķssins en sķšustu tvö sumur hefur brįšnun žar veriš frekar lķtil sem hefur einmitt aukiš heilbrigši ķssins ķ heildina.

Žį er aš velta fyrir sér hvernig mismunandi vešurašstęšur aš sumarlagi hafa įhrif į sumarafkomuna. Fyrir žęr pęlingar hef ég śtbśiš tvö vešurkort af einfaldara taginu.

Ķsbrįšnun Hęš

Til aš bręšsluvertķšin skili af sér sem mestri sumarbrįšnun er ašstęšur lķkar žessum, afar įkjósanlegar. Fyrri part sumars žegar sólin er hęst į lofti og skķn allan sólarhringinn er mikilvęgt aš skżin sé ekki mikiš aš flękjast fyrir. Žvķ er best aš öflug sólrķk HĘŠ komi sér fyrir žar sem ķsinn er žykkastur. Žetta žarf helst aš gerast upp śr mišjum maķ og įfram ķ jśnķ til aš fį gott start. Žegar lķšur į sumariš er sķšan alveg kjöriš aš lęgš eša lęgšir ķ śtjašri ķsbreišunnar Sķberķumegin hjįlpi til viš aš dęla hlżju meginlandslofti noršur yfir ķsinn meš ašstoš hęšar Kanadamegin. Miklu skiptir ašallega žó aš vindar blįsi inn aš ķsnum eins og sżnt er į kortinu og reki žaš sem ekki brįšnar sem mest įfram aš trektinni viš Framsund. Žessar ašstęšur voru įberandi į metįrunum 2007 og 2012 en öllu sķšur undanfarin tvö sumur.

- - -

Ķsbrįšnun Lęgš

Žį er žaš hinn möguleikinn sem mun hagstęšari ķsnum aš sumarlagi og getur algerlega eyšilagt bręšsluvertķšina, samanber sumariš 2013. Hér er žaš einfaldlega LĘGŠ sem dóminerar Noršur-Ķshafiš. Ef žetta įstand er rķkjandi fyrri part sumars ķ jśnķ veldur žaš mjög hęgu starti vegna skżjahulu į viškvęmasta tķma hins stutta heimskautasumars. Vissulega nęr hitinn eitthvaš upp fyrir frostmark en vindar sjį til žess aš žaš dreifist śr ķsnum ķ staš žess aš hann žjappist saman. Haldi žetta įfram yfir sumariš veršur ķsbreišan žvķ gisin og götótt, jafnvel efst į sjįlfum Noršurpólnum. Öflugar lęgšir į viškvęmasta tķma geta žó gert usla eins og einmitt geršist upp śr Verslunarmannahelgi sumariš 2012 en žį kom sannkölluš lęgšarbomba eftir talsverš hlżindi og įtti sinn žįtt ķ metbrįšnun žaš įr. En žaš var bara stök lęgš en ekki višvarandi og žaš skiptir mįli.

- - - -

Hvernig sumariš žarna noršufrį veršur kemur bara ķ ljós. Viš réttar ašstęšur er alveg möguleiki į miklu afhroši ķsbreišunnar og jafnvel ķslausum Noršupól ķ sumarlok. Žetta gęti lķkaš oršiš alveg glataš bręšslusumar en sennilega er best aš spį žvķ aš žetta verši einhver einhver kokteill af żmsu. Lįtum žetta duga af tómstundavangaveltum. 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband