Sérkennilegur hraunfoss į Hawaii

Hawaii kort

Öšru hvoru fįum viš stuttar fréttir af hinu lķfseiga dyngjugosi sem stašiš hefur frį įrinu 1983 į austustu eyju Hawaii-eyjaklasans sem oftast er nefnd Big Island. Žetta er lang-eldvirkasta eyjan į Hawaii og um leiš yngsta eyjan ķ klasanum. Žar er einnig aš finna hina stóru elddyngju Mauna Loa žar sem allt er meš kyrrum kjörum nś. Allt frį žvķ gosiš hófst hefur žunnfljótandi helluhrauniš ašallega lekiš ķ rólegheitum sušaustur til sjįvar frį gķgnum Puu Oo sem tilheyrir Kilauea eldstöšinni. Į öllum žessum įrum hafa myndarlegar hraunbreišur breitt śr sér ķ hlķšunum nišur aš sjónum og hafa fjölmörg hśs, vegir og önnur mannvirki oršiš undir ķ žeirri barįttu.

Hraunrennsliš hefur annars veriš meš żmsum tilbrigšum og sjįlfsagt ekki alltaf mjög tilkomumikiš. Žaš į ekki viš nś eins og einhverjir hafa kannski séš ķ fréttum. Undanfarnar vikur hefur nefnilega mjög óvenjuleg hraunbuna streymt beint śt śr hraunveggnum viš ströndina og falliš raušglóandi ofan ķ sjóinn meš tilheyrandi gassagangi. Žetta er aušvitaš alveg brįšskemmtilegt sjónarspil fyrir tśrista sem geta fylgst meš frį bįtum ķ hęfilegri fjarlęgš. Fara žarf žó aš öllu meš gįt žvķ hraunveggurinn er óstöšugur og ašeins nokkrir dagar sķšan stórt stykki féll śr klettunum og nišur ķ sjó. Myndin hér aš nešan er frį Hawaiian Volcano Observatory.

Hawaii hraunbuna

Öllu tilkomumeira er aušvitaš aš sjį lifandi myndir af žessu sjónaspili meš žvķ aš kķkja į  myndskeišiš sem kemur hér į eftir:

Eins og meš önnur fyrirbęri tengd eldgosum žį er ómögulegt aš segja til um hversu lengi žessi hraunfoss į eftir aš lifa. Hraunrennsliš į žaš til aš skipta um farveg og žį ekki endilega ķ įtt til sjįvar. Sķšla įrs 2014 bar svo viš aš hraunrennsliš fann sér nżja leiš um sprungukerfi talsverša vegalengd til noršausturs og ógnaši žį žorpi ķ um 20 km fjarlęgš frį upptökum. Ég fylgdist spenntur meš og skrifaši tvęr bloggfęrslur um mįliš: Hraun ógnar byggš į Hawaii og Hraunfoss viš sorpflokkunarstöš. Mun betur fór en óttast var og slapp byggšin aš mestu. Sorpflokkunarstöšin meira aš segja lķka. Įriš 2013 skrifaši ég svo um lķfseigan óbrynnishólma žar sem sķšasti įbśandinn ķ hśsažyrpingu žurfti aš yfirgefa heimili sitt eftir aš hafa sloppiš furšu vel fram aš žvķ.

Svona rétt į mešan allt er meš kyrrum kjörum hér į okkar eldfjallaeyju žį getur veriš įhugavert aš fylgjast meš framvindu mįla žarna į Hawaii. Eldfjallamišstöš eyjaskeggja er į žessari slóš: https://hvo.wr.usgs.gov/ En hver veit annars nema eitthvaš sé alveg aš fara aš gerast hér hjį okkur? Żmislegt aš sagt vera į bošstólnum.


Gengiš į Heklu meš Albert Engström sumariš 1911

Til HekluŽį er komiš aš seinni hluta frįsagnarinnar um feršalag hins sęnska Albert Engström og félaga um Ķsland en žessi skrif eru byggš į bók hans Til Heklu sem kom śt ķ ķslenskri žżšingu įriš 1943, eins og getiš var um ķ fyrri hlutanum sem ég birti fyrir viku. Ég skildi viš žį sķšast er žeir voru į leiš aš Gullfossi eftir dvöl aš Geysi, žar įšur į Žingvöllum og ķ Reykjavķk. Sömu tśristastašir og ķ dag žótt hugtakiš Gullni hringurinn hafi ekki veriš fundiš upp žį. Stefnan var tekin aš Galtarlęk, žašan sem žeir ętlušu aš leggja į Heklutind. Žeir rišu fimm saman, Albert Engström, sęnskur feršafélagi hans Thorild Wulff, Englendingurinn Mr. Lawson sem hafši slegist ķ för meš žeim og svo tveir ķslenskir fylgdarmenn, śtlendingunum til halds og trausts, žótt žeir vęru ekkert sérlega heimavanir į žessum slóšum. Į žessum įrum var hesturinn ennžį ašalsamgöngutękiš og allar leišir mišušu viš žann fararskjóta. Bitahagar komu ķ staš bensķnsjoppa og fariš var yfir óbrśuš fljót žar sem hestum var treyst til aš vaša eša synda yfir. Sennilega hefur einn bķll veriš til į öllu landinu įriš 1911. Žaš var hinn svokallaši Grundarbķll, heilmikill žżskur trukkur sem fluttur var til landsins ķ einhveri bjartsżni, til flutninga noršur ķ Eyjafjörš fjórum įrum fyrr og var bķll nśmer tvö hér į landi, į eftir Thomsen bķlnum. Žetta sumar gerši Grundarbķllin žó ekkert annaš en aš ryšga ķ tśnfętinum viš Grund ķ Eyjafirši. En žaš er śtśrdśr.

Feršin um sunnlenskar sveitir gekk įgętlega og viršast žeir hafa veriš einstaklega heppnir meš vešur žessa sķšsumardaga ķ įgśst. Lķka žegar žeir voru į Noršurlandi fyrr ķ reisunni. Mesti farartįlminn į leišinni var Žjórsį sem var śtbólgin eftir mikla jökulbrįšnun ķ sumarhitunum. Žeir komu aš klįfferju viš bęinn Žjórsįrholt en žaš apparat nżttist bara mannfólkinu. Koffort voru ferjuš yfir beljandann af ferjumanni meš įrabįt. Hestunum leist hinsvegar ekkert į aš žurfa aš synda yfir og snéru įvallt til baka. Ķslenska ašferšin viš žvķ vandamįli var aš grżta hestana til hlżšni og śt ķ strauminn en Svķunum blöskrušu mjög žęr ašfarir og kynntu til sögunnar sęnsku leišina, sem var aš binda hestana saman ķ halarófu į eftir įrabįtnum. Sś ašferš lukkašist og fylgir sögunni aš Ķslendingarnir hafi "oršiš hįlf-hvumsa viš". Žetta gęti veriš enn ein sönnun žess hve Svķar hafa löngum veriš öšrum žjóšum framar aš flestu tilliti og lengra komnir į žróunarbrautinni. Sķgilt umkvörtunarefni Engströms hér landi voru annars hin stuttu rśm sem veittu litla hvķld fyrir langa sęnska fętur, auk žess sem honum žóttu dśnsęngurnar hér į landi allt of hlżjar ķ sumarmollunni.

IngjaldurFeršalangarnir gistu aš Galtarlęk en įbśandinn žar, Ingjaldur aš nafni, hafši žaš aukastarf aš fylgja göngumönnum upp į Heklutind žegar svo bar viš. Ingjaldur žessi er meš "mikiš skegg og mikiš af neftóbaki ķ žvķ" eins og Engström segir sjįlfur frį og teikning hans sżnir. Leist honum ekki heldur į "yglibrśn" Ingjaldar en žeir Engström gįtu žó sameinast ķ tóbaksnautn sinni ķ göngunni, ekki sķst vegna sęnska gęšatóbaksins sem aušvitaš var öllu betra en nokkur ķslenskur sveitamašur hafši įšur kynnst.

En nś verš ég aš fara aš beina frįsögninni aš Heklu. Sumariš 1911 hafši Hekla ekki gosiš ķ 66 įr og 36 įr voru ķ nęsta gos ef viš skiljum śtundan tvö hraungos ķ nįgrenni fjallsins. Allt frį žvķ Eggert og Bjarni gengu į Heklu fyrstir manna įriš 1750 lį leišin įvallt upp eftir sušvestur-hryggnum og fóru okkar menn žį leiš einnig. Sś leiš varš hinsvegar illfęr eftir gosiš 1947 en samkvęmt Įrbók Feršafélagsins var minna um skipulagšar Heklugöngur ķ kjölfar žess. Žaš var svo ekki fyrr en eftir Skjólkvķagosiš 1970 sem fariš var aš ganga į Heklu noršanmegin, ž.e. eftir noršausturhryggnum og žaš var einmitt sś leiš sem ég fór į sķnum tķma meš Feršafélaginu, sumariš 1990, grunlaus um aš ašeins hįlfu įri sķšar įtti Hekla eftir aš gjósa.

HraungangaFeršin frį Galtarlęk aš Heklu var farin į hestum og žurfti mešal annars aš fara į vaši yfir Ytri-Rangį sem var allt annaš en aušvelt, en Ingjaldur kom žeim slysalaust yfir. Žašan lį leišin ķ skógi vaxinn Hraunteig og framhjį Nęfurholti og žašan hękkaši landiš smįm saman. Samkvęmt venju žess tķma voru hestarnir skildir eftir ķ dįlķtilli lęgš (ķ 960 metra hęš samkvęmt įrbók FĶ). Žį tók viš mikiš brölt um śfin hraun og allskyns torfęrur uns komiš var aš langri og brattri fönn sem lį upp fjalliš og aš raušgulum gķg žar sem nś nefnist Axlargķgur. Žašan var fariš yfir meiri fannir mešfram hryggnum uns ekki var hęrra komist. Toppnum var nįš og viš blasti hįlft Ķsland ķ heišrķkjunni og hiš stóra op helvķtis. Aš vķsu fullt af snjó. Albert Engström lżsir upplifun sinni meš hįstemmdum hętti:

"Žetta er ęfintżraland, og ķ sannleika, į Heklu hefir guš ašsetur sitt, enda žótt stundum hafi virst svo, sem kvein fordęmdra sįlna heyršust innan śr dżpstu fylgsnum hennar. Hér uršum viš Wulff aš taka upp žį fįu konjaksdropa, er viš höfšum geymt til žessa, og skįla fyrir feguršinni ķ fullkomleika sķnum. Aldrei hefur himinhvolfiš veriš svo fagurt yfir fögrum hluta jaršarinnar … [Hiš góša skyggni] kvaš vera mjög sjaldgęft. Žeir fį höfundar, sem nent hafa upp į efsta tindinn og ég hefi lesiš frįsagnir eftir, kvarta allir um žoku, storma og önnur eša svo eša svo mikil óžęgindi."

Grasafręšingurinn Thorild Wolff, hinn sęnski félagi Engströms, lét sér žó ekki nęgja aš dįst aš dżršinni, heldur žaut skyndilega nišur brśnina til aš komast ķ snjóskafl og fylgdi Englendingurinn Mr. Lawson hiš snarasta į eftir til aš vera meš. Į fönninni afklęddist Svķinn og velti sér allsberum ķ snjónum. Ingjaldur gamli meš sitt neftóbak upp į augabrśnir hafši żmsu kynnst ķ hįttsemi śtlendinga en hafši žetta aš segja um athęfiš: "Hvaš er eiginlega viš žaš sem mentun heitir, žegar doktor getur tekiš upp į žessum fįbjįnahįttum?" Tóku žeir Ingjaldur og Engström sķšan ķ nefiš og kinkušu kolli hvor til annars. Žaš kemur ekki skżrt fram ķ bókinni hvaša dag nįkvęmlega žeir félagar stóšu upp į Heklutindi en žaš hefur sennilega veriš upp śr mišjum įgśst. Žeir héldu til Reykjavķkur daginn eftir Heklugönguna og feršušust žį sunnar, eša žar sem Žjórsį er brśuš į sömu slóšum og ķ dag. Einnig fóru žeir yfir brśaša Ölfusį viš Selfoss žar sem var gist. Daginn eftir voru žeir komnir ķ bęinn. Žann 25. įgśst, nokkrum dögum sķšar héldu žeir svo meš Botnķu til Svķžjóšar.

Ķslandsferš žeirra Engströms og Wulffs var svo sem engin tķmamótaheimsókn en hin myndskreytta bók Engströms, Til Häclefjäll, sem kom śt ķ Svķžjóš tveimur įrum sķšar, vakti athygli ķ heimalandi hans og sagt aš hśn hafi mótaš sżn Svķa į Ķsland, lengi į eftir. Kvikmyndir Wolffs fóru einnig vķša. Žar mį nefna sérstaklega, lifandi myndir sem hann tók ķ Reykjavķk af ķslenskri glķmu, stuttu įšur en heim var haldiš. Žęr myndir įttu sinni žįtt ķ aš glķman varš sżningargrein į Ólympķuleikunum ķ Stokkhólmi sumariš 1912. Smį klausa er meira aš segja um žaš ķ Öldinni okkar. Öldin okkarĶ lokin mį lķka minnast į grein ķ Morgunblašinu žann 2. jśnķ 1995, bls 22, žar sem sagt er frį sżningu ķ Norręna hśsinu meš myndum, teikningum og żmsu öšru sem tengist Ķslandsferš žeirra Alberts Engström og Thorild Wolff. Reyndar var žrišji Svķinn upphaflega einnig meš ķ för, Carl Danielson, sem žurfti aš snśa aftur heim eftir aš hafa dottiš af hestbaki noršur į Siglufirši. Ķslandsferšin var žó hin besta ķ alla staši fyrir Albert Engström og žaš fegursta sem fyrir hann hefur komiš eins og hann nefnir į lokasķšum bókarinnar og hann fagnar žvķ aš "reikistjarnan okkar skuli eiga svo fagran blett į yfirborši sķnu". Vér Ķslendingar nśtķmans vonum aš svo sé enn og verši įfram.

- - - -

Heimildir auk sjįlfrar bókarinnar:
Įrbók Feršafélags Ķslands 1995
Bifreišir į Ķslandi 1904-1930 I.
Öldin okkar, 1901-1930.
Morgunblašiš 2. jśnķ 1995.


Įleišis Til Heklu meš Albert Engström sumariš 1911

Erlendir tśristar eru ekkert nśtķmafyrirbęri hér į landi enda hefur Ķsland löngum žótt vera dularfullt og spennandi land ķ augum žeirra śtlendinga sem į annaš borš hafa vitaš aš žaš sé til. Svķinn Albert Engström var einn hinna ęvintżragjörnu Ķslandsvina en sumariš 1911 heimsótti hann landiš įsamt félaga sķnum, Thorild Wulff, jurtafręšingi og landkönnuši og var lokatakmark feršarinnar aš ganga į sjįlfa Heklu sem frį fornu fari var helst žekkt ķ augum śtlendinga fyrir aš vera inngangur aš sjįlfu helvķti. Albert Engström var frį Lönneberga ķ Smįlöndum og hefur žvķ veriš sveitungi nafna mķns, sem viš höfum kennt viš Kattholt. Engström var annars sęmilega žekktur ķ Svķžjóš sem śtgefandi grķnblašs og var sjįlfur hinn įgętasti skopmyndateiknari og gamansagnahöfundur.

Til HekluAš leišangri loknum tók hann saman feršasöguna frį Ķslandi og gaf śt ķ vinsęlli bók ķ sķnu heimalandi og kallaši ritiš: Til Häclefjäll, en titillinn var ķ ašra röndina létt tilvķsun ķ aš fara til helvķtis. Bókin įtti eftir aš móta sżn Svķa į Ķslandi lengi į eftir og žó frekar į jįkvęšan hįtt heldur en hitt enda var Engström yfirleitt dolfallin yfir fegurš hinnar hrjśfu og skrķtnu nįttśru landsins. Įriš 1943 kom bókin śt ķ Ķslenskri žżšingu Įrsęls Įrnasonar og hét aušvitaš bara TIL HEKLU og prżddi forsķšan teiknašri sjįlfsmynd höfundar. Sjįlfsagt hefur bókin gert žaš įgętt hér eins og ķ Svķžjóš, žó ég viti žaš ekki meš vissu. Hitt veit ég aš eintak af bókinni hefur lengi veriš til ķ fjölskyldu minni enda er žaš merkt Hannesi Gušlaugssyni, fósturafa föšur mķns. Sjįlfur lét ég žó ekki verša aš žvķ aš kynna mér innihald hennar fyrr en nśna fyrir stuttu og óhętt aš segja aš žaš voru góš kynni. Aš vķsu er bókin farin aš lįta į sjį og hangir bókstaflega saman į einum blįžręši.

Af ferš žeirra Engström og Wulff er annars aš segja aš žeir lögšu frį landi ķ Svķžjóš meš millilandaskipinu Emmy 16. jślķ 1911. Komu žeir fyrst hér aš landi į Siglufirši og upplifšu žar ekta sķldarstemningu, eša öllu heldur sķldaręši eins og žaš kom žeim fyrir sjónir. Žašan var siglt inn Eyjafjöršinn og kusu félagarnir aš hoppa frį borši viš Hjalteyri og fara žašan į hestbaki til Akureyrar. Feršušust žeir svo til Mżvatns og könnušu mešal annars hverasvęšin viš Nįmaskarš. Įfram var siglt vestur fyrir land meš viškomu į Ķsafirši og Stykkishólmi. Loks var stigiš į land ķ Reykjavķk og hafinn undirbśningur aš leišangrinum mikla austur um sveitir og aš Heklu. Sęnski konsśllin var žeim innan handar og sį žeim fyrir hestum og tveimur leišsögumönnum sem įttu aš fylgja žeim um žetta erfiša land. Žaš kom sér žó vel aš talsveršar samgöngubętur höfšu įtt sér staš vegna konungskomunnar fjórum įrum fyrr og į Žingvöllum var hęgt aš fį hótelgistingu ķ sjįlfri Valhöll. Helst voru žaš breskir feršalangar af fķnna taginu sem mest bar į. Frį Žingvöllum var haldiš aš Laugarvatni og meš Konungsveginum įfram aš Geysi žar sem heimafólk var žegar fariš aš hafa žaš gott śt śr tśristabransanum. Žeir Engström og Wulff voru viš öllu bśnir og höfšu tekiš meš sér 50 kķló af sįpu til aš framkalla gos og tókst žaš meš įgętum meš hjįlp kunnugra.

Viš Laugarvatn og Geysi kynntust žeir ensku feršafólki af fķnna taginu sem einmitt var aš koma śr Heklureisu. Gangan į Heklu hjį žeim ensku hafši aš vķsu mistekist og įstęšan sögš sś aš konurnar ķ hópnum hefšu guggnaš ķ mišjum hlķšum eldfjallsins og hreinlega ekki nennt žessu prķli žegar til kom, karlmönnunum ķ hópnum til lķtillar įnęgju. Įgętlega fór žó į meš öllum žessum feršalöngum viš Geysi. Thorild Wulff var vel bśinn ljósmynda- og kvikmyndatólum og kemur fram ķ bókinni aš hann hafi žarna fyrstur manna kvikmyndaš Geysisgos. Żmislegt fleira skemmtilegt var kvikmyndaš eins og lżst er bókinni:

„ … um sólseturbil tók Wulff kvikmynd af öllum hópnum, okkur og Englendingunum, žeysandi eftir reišgötunum fyrir nešan hverina, ég ķ broddi fylkingar og kvenfólkiš hiš nęsta mér – aušvitaš mįl – meš blaktandi blęjur, örar og yndislegar, og veslings mennirnir ķ humįtt į eftir, sem uršu aš hętta viš aš ganga į Heklu vegna žess aš žeir höfšu bundist svo brothęttu glingri.“

Žetta innskot ķ textanum "– aušvitaš mįl –" er vęntanlega skķrskotun ķ kunnuglegt vandamįl sem enn ķ dag plagar margan feršalanginn į Ķslandi, nefnilega takmörkuš eša léleg salernisašstaša. Gefum bókarhöfundi aftur oršiš:

"Ég vorkenni kvenfólkinu sem žarna er. Milli gistihśssins og Geysis er lķtiš, en mjög mikilvęgt skżli – hvers vegna einmitt žarna į alfaraleiš? Hurš var žar engin og dyrnar snéru śt aš hverunum. Žetta er skżrt dęmi um tómlęti Ķslendinga og framtaksleysi, slóšaskapinn gagnvart śtlendingum, sem žeir vilja fśslega aš heimsęki sig, žó aš žeir kęri sig kollótta um öll žęgindi handa žeim. Hugsiš ykkur t.d. hvaš Žjóšverjum yrši śr gistihśsinu žvķ arna!"

Mr LawsonĮfram var haldiš og stefnan tekin į Gullfoss og žašan į Hekluslóšir. Einn Englendinganna, Mr. Lawson, įkvaš aš slįst ķ för meš Svķunum enda kvenmannslaus ķ žessari reisu og ętlaši ekki aš lįta draum sinn um aš standa į Heklutindi fara forgöršum. Svķarnir tóku žessum nżja feršafélaga reyndar ekki mjög fagnandi ķ fyrstu en hann įtti žó eftir aš skreyta feršalagiš meš żmsum dyntum sķnum. Mr. Lawson var įkaflega enskur ķ öllum hįttum og sérstakur ķ augum Svķanna (sérstaklega žó skopmyndateiknarans Alberts Engström) en stóš žó nęr nśtķmanum aš žvķ leyti aš hann var meš spįnżja, handhęga Kodak-myndavél og įtti žaš til aš smella af ķ grķš og erg įn žess aš kunna undirstöšuatriši ljósmyndunar svo sem aš stilla ljósop og fókus.

Žaš var ekki beinlķnis greiš og aušveld leiš sem beiš félaganna įleišis aš Heklu žessa sumardaga įriš 1911 žótt vešriš hafi leikiš viš žį. Um framhald feršarinnar og glķmuna viš Heklu mun ég fjalla um ķ seinni hluta žessarar frįsagnar sem ég stefni į aš birta um nęstu helgi – hafi heimurinn ekki farist ķ millitķšinni.


25 fjölmennustu rķki jaršar

Mannfjöldi jaršar telur nś 7,5 milljarša og fólki fjölgar enn. Ķ mešfylgjandi töflu mį sjį hvaša 25 žjóšir eru fjölmennastar nś ķ byrjun įrs 2017. Til aš sżna hvernig žróunin hefur veriš hin sķšustu įr eru įrin 1998, 2004 og 2011 höfš til samanburšar en žannig sést įgętlega hvaša žjóšum fjölgar mest og hverjar aš dragast aftur śr. Til žęginda er ég meš litaskiptingu eftir heimsįlfum. Allra fjölmennustu žjóširnar sitja fastar ķ sķnum sętum enda ber žar meira į milli. Žaš mun žó eitthvaš breytast į nęstu įratugum og žess ekki langt aš bķša aš Indverjar taki forystuna af Kķnverjum. Talaš um aš žaš gęti jafnvel gerst įriš 2022. Almennt er stašan sś aš hinum rķku og žróušu žjóšum fjölgar lķtiš eša ekkert į mešan fįtękustu žjóšunum fjölgar mest. Žannig fjölgar sķfellt Afrķkužjóšum į žessum lista og ef flóttamannastraumar verša ekki žeim mun meiri er hętt viš aš einhver af gömlu Evrópustórveldunum falli af listanum ķ nęstu śtgįfu myndarinnar sem kannski veršur birt aš 6-7 įrum lišnum.

Fjölmennustu rķkin

- - - -

Tölurnar ķ žessari töflu fyrir įrin 2010 og 2017 eru fengnar af netinu. Žęr nżjustu eru af vefsķšunni worldometers. Tölur fyrir 1998 og 2004 voru hinsvegar reiknašar į sķnum tķma śt frį gögnum ķ Almanaki Hįskóla Ķslands.

 


Žannig var mešalhiti mįnašana ķ Reykjavķk

Enn eitt įriš aš baki og allskonar yfirlit lķta dagsins ljós. Hér kemur eitt žeirra en žaš er hitafarsyfirlit sem byggir į lķnuriti sem ég hef sett saman til aš sżna mešalhita hvers mįnašar 2016 ķ Reykjavķk samkvęmt tölum Vešurstofunnar. Til samanburšar eru raušu sślurnar sem sżna mešalhita 10 įranna žar į undan og blįu sślurnar sem sżna 30 įra višmišunartķmabiliš sem enn er ķ gildi og uppnefnist hér "kalda mešaltališ" vegna žess hversu kalt žar var ķ raun. Til hęgri eru aš auki įrshitasślur sömu tķmabila.

2016 mešalhiti mįnaša

Eins og sjį mį žį létu hlżindi į sér standa tvo fyrstu mįnušina og var febrśar undir kalda mešaltalinu. Fįtt benti žvķ til žess framan af aš mjög hlżtt įr vęri ķ uppsiglingu. Frį og meš mars fór hitinn aš nį sér į strik og voru įtta af žeim tķu mįnušum sem eftir voru hlżrri en mešalhiti 10 įranna žar į undan. Mest afgerandi voru hlżindin ķ október sem var sį hlżjasti ķ rétt rśm 100 įr eša sķšan ķ október 1915 en žį var örlķtiš hlżrra og er merkilegt ķ ljósi žess aš almennt var nokkuš kaldara fyrir 100 įrum. Žetta sżnir žó aš óvenjuleg hlżindi, eša kuldar, geta komiš upp burt séš frį rķkjandi įstandi hverju sinni. Frįvik desembermįnašar mišaš viš mešaltöl var jafnvel enn meira en žau hlżindi voru žó ekki alveg eins óvenjuleg žvķ einhver tilfelli eru um desembermįnuši sem hafa nįš 4 stigum en metiš į desember 2002 (4,5 stig).

Hlżjasta įriš ķ Reykjavķk er 2003 žegar mešalhitinn var 6,1 stig. Įriš 2016 endaši örlķtiš lęgra eša ķ 6,0 stigum. Svo vill til aš mešalhitinn įriš 2014 var einnig 6,0 stig og eru žessi tvö įr, 2016 og 2014, ķ öšru til žrišja sęti yfir hlżjustu įrin hér ķ borg. Fast į eftir žeim fylgjir įriš 2010 og tvö įr frį hlżindaskeišinu į sķšustu öld 1939 og 1941 og var mešalhiti žeirra 5,9 stig. Samanburšur milli žessara tķmabila mun žó vera hįšur óvissu og žvķ gęti dugaš aš tala um žessi sex įr: 1939, 1941, 2003, 2010, 2014 og 2016, sem hlżjustu įrin ķ Reykjavķk sķšan fariš var aš męla.

Žaš žżšir vķst lķtiš fyrir mig aš spį fyrir um mešalhitann į žessu nżbyrjaša įri enda er ég enginn vešurfręšingur og jafnvel žótt svo vęri, vęri sjįlfsagt fįtt um svör. Lķklegra žykir mér žó aš mešalhitinn verši lęgri į žessu įri og žį ašallega vegna žess aš erfitt er aš toppa svona hlżtt įr. Mišaš viš fjölda 6-stiga įra undanfariš, žį mį kannski alveg velta fyrir sér möguleikum į stórbętingu ķ mešalhita į nęstu įrum, ž.e. ef almenn hlżindi halda įfram. Slķkt gęti til dęmis oltiš į žvķ hvaš gerist meš žróun sjįvarhita hér ķ kring og hvernig hafķsmįlum veršur hįttaš ķ noršri. Žar hefur mikiš veriš aš gerast undanfariš įr og blęs ekki byrlega fyrir hafķsinn sem gęti rambaš į barmi algers hruns į komandi sumri mišaš viš  skortinn į ešlilegum fimbulkuldum žar undanfariš. Żmislegt er allavega ķ boši til aš fylgjast meš ķ nįttśrunni, tala nś ekki um žegar Katla fer aš loksins gjósa, sem aušvitaš er alveg boršleggjandi aš gerist į žessu įri - eša žannig.

 


mbl.is Hlżtt įr aš baki
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Óheppilegir nįgrannar į tónleikum

Ķ žessari lokabloggfęrslu įrsins er mįl til komiš aš tuša svolķtiš sem er nokkuš sem ég geri alltof lķtiš af į žessum vettvangi. Ég er ekki mikill spekingur į klassķska tónlistarsvišinu en fer öšru hvoru į slķka tónleika til aš hlusta į uppįhaldsverkin og sjį žau flutt millilišalaust viš bestu ašstęšur. Til aš nį hinu hįrfķna sambandi viš ęšri tónlist žį gildir aušvitaš aš tónleikagestir hafi hljótt um sig og sitji sem prśšastir ķ sķnum sętum, sem žeir gera langflestir – en ekki allir. Ég veit ekki hvort ég sé óvenju óheppinn eša óvenju viškvęmur fyrir öšru fólki į tónleikum en allavega hef ég furšu oft į sķšari tķmum lent viš hlišina į, eša nįlęgt fólki, sem hefur dregiš aš sér athygli mķna ķ meira męli en góši hófi gegnir og frį žvķ sem ég kom til aš fylgjast meš og njóta. Hér mun ég telja upp helstu slķk atvik sem ég man eftir.

Fyrst skal minnast tónleika fyrir žó nokkrum įrum žegar Hįskólabķói var ennžį ašaltónleikahśsiš. Žangaš var ég kominn til aš hlżša į hina miklu og löngu 5. sinfónķu Gustavs Mahlers, sem ég hef dįlęti į. Eftirvęnting mķn var mikil, en į undan sjįlfu verkinu var leikiš stutt verk sem ég man ekki hvaš var en athygli mķn fór mest ķ óheppilega neföndun mannsins sem ég lenti viš hlišina į. Sessunautur minn įtti sem sagt viš einhver žrengsli ķ nefi aš strķša sem komu śt sem regluleg blķsturshljóš viš śtöndun. Ég sį fram į aš žurfa aš bśa viš žennan aukaflautuleik viš hliš mér alla tónleikana en til allrar hamingju var gert hlé strax eftir stutt upphafsatrišiš og žar sem ekki var alveg uppselt gat ég komiš mér fyrir annarsstašar ķ salnum eftir hlé, fjarri nefflautuleikaranum og gat notiš verksins sem ég var kominn til aš hlżša į, sem betur fer!

Vķkur žį sögunni aš tónleikum ķ Hörpu žar sem ég var męttur, ašallega til aš fylgjast meš 5. pķanókonsert Beethovens leikinn af Vķkingi Heišari. Önnur tónverk voru einnig į efnisskrįnni. Allt gott og blessaš nema hvaš ķ sętaröšinni beint fyrir framan mig sat ungt par og var mašurinn öllu įhugasamari en konan sem greinilega vildi helst vera stödd einhversstašar allt annars stašar. Hśn hefši lķka mķn vegna alveg mįtt vera allt annarstašar en athygli mķn fór mikiš ķ aš fylgjast meš aumingjans konunni horfa ķ kring um sig, blaša skipulagslaust ķ prógramminu, lķta į klukkuna eša gjóa augunum į manninn/kęrastann sem sjįlfur leit ekki af svišinu. Į einhverjum tķmapunkti stóšst hśn ekki freistinguna og fór aš athuga ķ sķmtękinu sķnu, hvort eitthvaš meira spennandi vęri aš gerast ķ mannheimum.

Nęsta tilfelli var į tónleikum ķ Noršurljósasal Hörpu žar sem fram fór żmis tónlistarflutningur, mešal annars ljóšasöngur meš Kristni Sigmundssyni. Fyrir aftan mig sat mašur sem kominn var til įra sinna og virtist eiga ķ einhverjum öndunaröršugleikum. Allavega įtti hann žaš til aš anda ótt og tķtt meš önghljóšum en tók sér góš öndunarhlé žess į milli. Hann hrökk žó alltaf ķ gang aš lokum, gaf ekki upp öndina og lifši af žessa tónleika. Žaš gerši ég einnig.

Žį er komiš aš klassķskri ballettsżningu en slķka sżningu sį ég ķ fyrsta sinn fyrir tveimur įrum žegar Rśssneskur balletthópur tróš upp meš Svanavatniš af miklum glans og fķnheitum. Kannski voru viss mistök gerš aš velja sżningu sem fram fór um mišjan dag en ekki aš kvöldi til žvķ talsvert var af börnum į sżningunni. Mest ungum stelpum meš ballerķnudrauma. Reyndar voru stelpurnar prśšar og stilltar og truflušu mig ekki. Ašra sögu er aš segja af strįk nokkrum sem sat fyrir aftan mig, sennilega meš afa sķnum. Strįkurinn vissi greinilega ekkert hvaš hann var aš fara aš sjį og spurši afa sinn eftir aš sżningin og dansinn hófst: "Hvenęr byrjar žetta?" Fleiri spurningar fylgdu ķ kjölfariš sem snérust ašallega um framvindu verksins, hver vęri vondi karlinn og žess hįttar. Į einhverjum tķmapunkti eftir hlé spurši strįkurinn hvenęr žetta yrši bśiš.

Sķšasta vetur fór ég į sinfónķutónleika ķ Hörpu žar sem Ashkenazy var viš stjórnvölin. Fyrir framan mig sat mašur sem meš atferli sķnu virtist ekki vera tķšur gestur į svona tónleikum. Hann var allur į iši, leit mikiš ķ kringum sig og įtti erfitt meš aš įkveša hvort hann ętti aš halla sér fram eša aftur ķ sętinu. Og žegar hann įkvaš aš betra vęri aš halla sér aftur žį hlammaši hann sér į sętisbakiš af fullu afli. Žegar kom aš hléi sį ég aš žessi mašur var einn af helstu tónlistarspekślöntum landsins og žvķ aldeilis ekki aš męta į sinfónķutónleika ķ fyrsta skipti auk žess sem ég man vel eftir honum frį menntaskólaįrunum. Žaš róaši mig nokkuš eftir hlé aš vita hver žetta vęri og ég held aš hann hafi eitthvaš róast lķka. Allavega nįši ég aš upplifa eftir hlé hiš hįlistręna algleymi undir tónum sveitasinfónķu Beethovens enda er hśn mešal allra fķnustu tónverka sem til eru. Spekślantinn fyrir framan mig var žó ekki alveg jafn alsęll meš flutninginn ef marka mį hans eigin dóm.

Aš lokum skal minnst į sķšustu heimsókn mķna ķ Eldborgarsal Hörpu fyrr ķ vetur og aftur var žaš ballettsżning, meš Rśssneskum listamönnum. Sjįlfur Hnotubrjóturinn eftir Tchaikovsky og af fyrri reynslu var įkvešiš aš fara į kvöldsżningu. Fyrir sżningu velti ég fyrir mér ķ hverju ég skildi nś lenda og kom žaš fljótlega ķ ljós eftir aš sżningin hófst en sessunautur minn reyndist vera lķkamsmikill mašur ķ fylgd meš konu sinni. Af nógu er aš taka žegar lżsa skal nęrveru hans en kannski var grunnurinn sį aš mašurinn var of stór fyrir sętiš sem hann sat ķ og lķtiš plįss fyrir stóra fętur. Mašurinn žurfti hvaš eftir aš annaš skipta um stellingu og ę oftar eftir žvķ sem į sżninguna leiš. Žar aš auki gat hann ekki andaš hljóšalaust og gaf öšru hvoru frį sér žung śtöndunarhljóš gegnum nefiš (oftast kallaš aš dęs). Žegar lķša fór į sżninguna var honum sķfellt oftar litiš į klukkuna žrįtt fyrir aš žaš vęri ekki aušvelt fyrir hann aš sjį į hana. Eftir eitt af dansatrišunum seint ķ sżningunni tók hann mikiš undir žegar klappaš var ķ salnum. Sennilega hefur hann žį haldiš aš sżningin vęri bśin en var žó ekki aš ósk sinni fyrr en nokkru sķšar og var žį fljótur aš standa upp aš lokaklappi loknu.

Eins og ég sagši hér įšur žį er ég kannski óvenju viškvęmur fyrir öšru fólki į tónleikum en mér finnst samt aš gestir į klassķskum tónleikum eigi aš sżna öšrum vissa viršingu, žekkja sķn lķkamlegu takmörk og ekki auglżsa žaš of fyrir öšrum ef žvķ finnst višveran į tónleikunum óbęrileg į einhvern hįtt. Ég ętla mér žó ekki aš gefast upp į aš sękja svona višburši enda trśi ég aš ég hafi bara veriš óvenju óheppin meš nįgranna undanfariš og žvķ hlżtur aš fara aš linna.


Mestu hitasveiflur milla įra ķ Reykjavķk

Viš fįum sennilega ekki įrshitamet hér ķ Reykjavķk ķ įr en žó mį alltaf finna eitthvaš til, vilji mašur vešurmetast. Žaš er alvanalegt aš mešalhiti sveiflist mikiš milli tveggja įra og ekki alltaf frįsögum fęrandi. Nśna hinsvegar er dįlķtiš sérstök staša uppi hvaš varšar įrshitasveiflur ķ Reykjavķk. Eftir óvenju mikla dżfu ķ mešalhita įrsins ķ fyrra į bendir allt til žess aš uppsveiflan nśna ķ įr verši ķ svipušum stķl og jafnvel meiri en įšur hefur oršiš ef viš mišum viš tķmabiliš eftir 1900.

Munurinn į mešalhita hins mjög svo hlżja įrs 2014 (6,0°C) og įrsins 2015 (4,5°C) er -1,5 stig og hefur ašeins einu sinni kólnaš jafn mikiš milli tveggja įra, en žaš var žegar hiš ofursvala įr 1979 (2,9°C) tók viš af mun skaplegra įri 1978 (4,4°C). Ķ seinna skiptiš vorum viš žvķ aš fara śr mjög hlżju įstandi nišur ķ eitthvaš venjulegra, en ķ fyrra skiptiš hins vegar śr venjulegu įstandi žess tķma, nišur ķ sérlega kalt įstand.

Hitalķnurit Rvik 1900-2016
Hin köldu įr hafa žó žann kost aš eftir žvķ sem žau eru kaldari žeim mun lķklegra er aš žaš hlżni aftur og žaš minnir į žaš sem ég sagši einhvern tķma ķ fyrra aš eftir žvķ sem įriš žį, 2015, yrši kaldara, žeim mun lķklegra vęri aš nżtt hlżnunarmet yrši sett ķ kjölfariš, ž.e įriš 2016, įn žess aš ég hafi haft einhverja sérstaka trś į žvķ žį. Nema hvaš. Nś stefnir allt ķ aš įriš 2016 verši mešal allra hlżjustu įra hér ķ Reykjavķk. Įrsmešalhitinn veršur vęntanlega 5,9-6,0 stig sem žżšir aš hlżnunin milli įra veršur 1,4 eša 1,5 stig.

Žį mį aftur rifja upp kuldaįriš 1979 en ķ kjölfar žess kom įriš 1980 (4,3°C) sem var 1,4 stigum hlżrra en fyrra įr, sem er mesta hlżnun milli tveggja įra į tķmabilinu frį 1900. Žessar tvęr hitasveiflur eru žvķ alveg sambęrilegar aš öšru leyti en žvķ aš dżfurnar eiga į sér staš śr mjög mismikilli hęš. Žegar žetta er skrifaš į nśverandi hitauppsveifla žó įgętis möguleika į aš verša sś mesta hingaš til, en žį žarf įrsmešalhitinn aš nį 6,0 stigum, sem įgętis lķkur eru į. Viš förum varla fram į žaš śr žessu aš mešalhitinn nįi 6,1 stigi sem vęri jöfnun į įrshitametinu 2003. Eitthvaš er nefnilega veriš aš spį frostakafla nśna um og eftir jólin, hvaš svo sem er aš marka žaš.

Įriš 2017 er svo handan viš horniš en ķ ljósi žessi hversu hlżtt hefur veriš nśna ķ įr, žį mį įętla aš nęsta įr verši kaldara. Žaš žarf žó ekki aš vera, en mišaš viš žaš sem ég hef žegar sagt žį hljóta lķkur į kólnunarmeti aš vera mun meiri į nęsta įri heldur en lķkurnar į endurbęttu hlżnunarmeti.


Lżšveldisbörnin komin śt į bók

Žęr hafa veriš nokkrar stórhįtķširnar sem haldnar hafa veriš į Žingvöllum. Gjarnan er žį veriš aš minnast sögulegra atburša svo sem kristnitökunnar, stofnunar alžingis, stofnunar lżšveldisins og jafnvel landnįmsins sjįlfs. Žann 17. jśnķ 1944 žegar žjóšin kom saman į Žingvöllum var hins vegar ekki veriš aš minnast eins eša neins heldur var žar um aš ręša atburš sem markaši žįttaskil ķ sögu žjóšarinnar, nefnilega stofnun sjįlfs lżšveldisins. Žetta var žvķ sannkallašur glešidagur hjį žjóšinni sem loksins stóš į eigin fótum og gat horft bjartsżn fram į viš, eša aš minnsta kosti vonaš žaš besta ķ višsjįrveršum heimi. Aušvitaš voru svo einhverjar mismunandi skošanir į žvķ hvernig stašiš var aš ašskilnašinum viš Dani sem bjuggu žarna enn viš žżskt hernįm og höfšu žvķ lķtiš um okkar mįl aš segja.

Lżšveldisbörnin bókOg žjóšin mętti į Žingvöll, eša aš minnsta kosti stór hluti hennar, ungir sem aldnir, į öllum žeim fararskjótum sem völ var į og įtti žar blautan en ógleymanlegan dag ķ fręgustu rigningu Ķslandssögunnar. Margir hinna yngri, sem žarna voru, eru enn til frįsagnar eins og lesa mį ķ bókinni Lżšveldisbörnin sem nś er komin śt į vegum Hins ķslenska bókmenntafélags. Vešurfręšingurinn Žór Jakobsson er eitt žessara lżšveldisbarna og įtti hann frumkvęšiš aš žvķ aš safna saman minningum alls 86 manna og kvenna frį hįtķšinni meš bókaśtgįfu ķ huga. Til lišs viš sig ķ verkiš fékk hann sagnfręšinginn Örnu Björk Stefįnsdóttur en mér sjįlfum hlotnašist sį heišur aš sjį um śtlit og uppsetningu bókarinnar og klįra fyrir prent. Žaš hefur veriš įnęgjulegt aš koma aš žessu verki sem ég held aš hafi bara tekist nokkuš vel.

Annars er fróšlegt aš lesa lżsingar unga fólksins af lżšveldishįtķšinni. Sumir eru stuttoršir og muna lķtiš annaš en sjįlfa bķlferšina og rigninguna. Ašrir hafa frį mörgu aš segja og bęta viš hugleišingum um tķšarandann og sjįlfstęšishugsjónina fyrr og nś. Eitthvaš er um misminni sem er ekki óešlilegt eftir allan žennan tķma og minnast jafnvel einhverjir atriša eins og glķmukeppni sem žó fór ekki fram vegna śrhellis og bleytu. Rigningin kom žó ekki ķ veg fyrir aš lżšveldisstofnun var fagnaš og žvķ fylgdu mikil ręšuhöld, upplestur į ęttjaršarljóšum aš ógleymdum lśšrahljómum, öllum söngnum og įrnašaróskum frį erlendum sendifulltrśum. Mest um vert žótti heillaóskaskeytiš sem kom frį sjįlfum kónginum sem frį og meš žessum degi var ekki lengur kóngurinn okkar. Einhverjir felldu regnvot tįr og hugsušu um blessašan kónginn sem ekki ętlaši aš gera vešur śr žessu upphlaupi okkar. En žaš birti aftur til og brast į meš góšvišri og žurrki daginn eftir žegar mikill mannfjöldi safnašist saman ķ mišbę Reykjavķkur til aš hlusta į fleiri ręšur. Jį, žetta hljóta aš hafa veriš skemmtilegir dagar.

Reykjavķk 18. jśnķ 1944

Hįtķšarhöld ķ Reykjavķk 18. jśnķ 1944.
Myndina tók Vigfśs Sigurgeirsson og er hśn ein fjölmargra ljósmynda ķ bókinni

Nįnar um bókina hér: http://hib.is/vara/lydveldisbornin/


Kötluskjįlftar

Kötluskjįlftar Skelfir

Eldstöšin Katla minnir į sig öšru hvoru meš skjįlftum eša stöku hlaupum įn žess aš almennileg umbrot eigi sér staš, en mišaš viš fyrri hegšun žį ętti Katla aš hafa gosiš fyrir nokkrum įratugum. Į sķšustu 15-20 įrum hefur margt žótt benda til aš loksins gęti eitthvaš alveg fariš aš gerast. Meira segja aš hafa völvuspįr tekiš undir žaš žótt slķkir spįdómar hafi veriš oršašir į sķfellt varfęrnari hįtt meš tķmanum.
Fyrirbošar eldgosa eru nokkrir en mesta athygli fį jaršskjįlftarnir enda benda žeir išulega til óstöšugleika ķ jaršskorpunni. Forleikur Kötlugosa er svo sem ekki mikiš žekktur en eldstöšin er annars nokkuš skjįlftavęn aš öllu jöfnu og žvķ ekki óešlilegt aš ętla aš skjįlftum fjölgi mįnušina eša vikurnar fyrir gos - enda eru menn sķfellt į nįlum žegar slķkar hrynur ganga yfir.

Aš žessu sögšu kemur hér lķnurit sem ég hef teiknaš upp eftir skjįlftagröfum sem finna mį į vef Vešurstofunnar. Myndin sżnir fjölda skjįlfta ķ Mżrdalsjökulsöskjunni og Gošabungu sem eru hluti af Kötlueldstöšinni en einnig sést fjöldi skjįlfta ķ nįgrannaeldstöšinni Eyjafjallajökli. Hver punktur į lķnuritinu sżnir uppsafnašan fjölda į 12 mįnaša tķmabili og žar skal haft ķ huga aš skil milli tķmabila er 1. maķ įr hvert og žvķ eru ašeins lišnir tępir 7 mįnušir af žessu skjįlftaįri. Rauša brotalķnan er žvķ einskonar įętlun um hvert stefnir nęsta vor ķ Mżrdalsjökulsöskjunni meš sama įframhaldi.

Kötluskjįlftar

Eins og sést žį voru skjįlftar undir Gošabungu ansi tķšir į įrunum 2002-2004 meš tilheyrandi gosóróa mešal jaršfręšinga sem og almennings. Gošabunga er vestarlega ķ Mżrdalsjökli og eiginlega ekki hluti af Kötluöskjunni og žvķ ljóst aš žetta voru ekki alveg hefšbundnir atburšir sem ašdragandi venjulegs Kötlugoss. Hugmyndir um svokallaša gślamyndun undir jöklinum komu fram eša jafnvel aš žetta hafi bara veriš jökulhreyfingar. Hvaš sem žetta var žó gaus ekki upp śr jöklinum.

En svo kom gos, nema bara ekki ķ Kötlu. Eyjafjallajökull stal nefnilega senunni. Skjįlftar žar jukust mjög ķ byrjun įrs 2010 uns hiš heimsfręga gos kom žar upp um voriš. Eins og viš munum įtti gosiš ķ Eyjafjallajökli bara aš vera forsmekkurinn aš žvķ sem koma skyldi žvķ ķ ljósi sögunnar var Katla talin lķkleg til eldgoss ķ strax kölfariš. “You ain't seen nothing yet” eins og einhver sagši.

Sumariš 2011 fjölgaši skjįlftum mjög ķ Mżrdalsjökulsöskjunni og vķsbendingar eru um aš žį hafi gosiš undir jökli. Ekkert var žó aš sjį nema einhverja sigkatla og hlaup sem reyndar tók af brśna yfir Mślakvķsl. Eitthvaš gęti žó hafa breyst ķ Kötlu eftir gosiš ķ Eyjafjallajökli. Žótt eitthvaš hafi róast eftir óróleikann ķ Kötlu įriš 2011 žį voru skjįlftar įfram višvarandi og į žessu įri hefur skjįlftum fariš mjög fjölgandi og žį sérstaklega meš hrinunni um mįnašarmótin sept-okt.
Žegar žetta er skrifaš hafa 1800 skjįlftar męlst sķšan 1. maķ ķ vor og meš sama įframhaldi gęti fjöldinn veriš kominn upp ķ 3000 ķ lok skjįlftaįrsins. Kannski eitthvaš fari loksins aš gerast žarna – į nęsta įri kannski? Best er reyndar aš stilla vęntingum ķ hóf, allavega er įgętt bķša og sjį til dęmis hvaš Völva Vikunnar hefur aš segja. Aldrei er žó aš vita nema önnur eldfjöll troši sér fram fyrir ķ röšinni, eina feršina enn. Hekla er vķst alltaf ķ startholunum lķka.

- - - -

Heimildir: http://hraun.vedur.is/ja/myr/myr_num.html

Skjįlftakortiš efst er skjįmynd tekin af Skelfir.is


Allskonar hitasveiflur

Allt stefnir ķ aš 2016 verši hlżjasta įriš į jöršinni frį upphafi beinna męlinga. Stór įstęša žessara hlżinda er mjög öflugt El Nino įstand į Kyrrahafinu sem nįši hįmarki sķšasta vetur en vissulega leggjast hlżindin samfara žvķ ofanį almenna hlżnun jaršar vegna aukinna gróšurhśsaįhrifa af mannavöldum sem sér ekki fyrir endann į. Hvernig sem žaš fer allt saman žį er ekkert launungarmįl aš hitasveiflur hafa einkennt sögu jaršar frį upphafi en sś saga geymir bęši miklu hlżrri og kaldari tķmabil en viš bśum viš ķ dag.

Żmsar langtķma- og skammtķmaįstęšur eru fyrir žvķ aš hiti jaršar er ekki alltaf sį sami og koma žar viš sögu allskonar nįttśrulegar ašstęšur og sveiflur af żmsum toga. Žaš er einmitt žaš sem ég hef reynt aš taka saman hér į eftir eftir minni bestu getu ķ stuttu mįli og rašaš eftir tķmalengd.

Allskonar

Milljaršar įra. Aldurstengd virkni sólar sem nś er mišaldra sem sólstjarna. Orka sólar hefur aukist į ęviskeiši hennar og veršur svo įfram  sem žżšir aš jöršin į eftir aš verša of heit til aš halda uppi lķfi. Óšaśtžensla  į sér staš eftir ašra 5 milljarša įra og mun hśn žį gleypa innstu reikistjörnurnar. Eftir aš sólin hefur lokiš ęviskeiši sķnu fellur hśn saman og veršur aš hvķtum dverg. Heljarkuldi veršur žį framvegs į jöršinni, lifi hśn af umskipti sólarinnar.
Milljónir įra. Jaršsögulegar įstęšur. Rek meginlanda veldur żmsum breytingum ekki sķst vegna įhrifa į hafstrauma. Žį skiptir einnig mįli hvernig og hvort meginlöndin liggja aš pólunum eša nįlęgt mišbaug. Sķšasta stóra breytingin ķ žessa veru er tenging Noršur- og Sušur-Amerķku meš Panamaeyšinu fyrir nokkrum milljónum įra en ķ kjölfar žess breyttust hafstraumar, jökulķs fór aš myndast į pólunum og ķ framhaldi af žvķ, ķsaldartķminn meš vaxandi jökulskeišum.
Žśsundir įra. Afstöšusveiflur jaršar gagnvart sólu eša hinar svoköllušu Milancovitch-sveiflur sem ganga yfir į tugžśsundum įra eša meir. Braut jaršar sveiflast į milli žess aš vera regluleg eša sporöskjulaga į um 100 žśsund įrum. Halli jaršar sveiflast til og frį į 41 žśsund įrum og pólveltan er 21 žśsund įra skopparakringlusveifla sem ręšur žvķ hvort noršur- eša sušurhvel er nęr jöršu t.d. aš sumarlagi. Samspil žessara sveiflna hafa skipt miklu mįli į sķšustu įrmilljónum vegna žess hversu tępt er aš ķsaldarįstand rķki į noršurhveli eša ekki. Stašan er hagstęš nśna enda erum viš į hlżskeiši į milli jökulskeiša.
Įratugir/Aldir. Óreglulegur breytileiki ķ virkni sólar. Gęti śtskżrt kuldaskeiš į borš viš litlu ķsöld og żmis hlżskeiš į sögulegum tķmum. Mannfólkiš getur fundiš fyrir slķkum breytingum į ęviskeiši sķnu. Sólin var meš öflugara móti į sķšustu öld en teikn eru į lofti um minni virkni į nęstu įratugum. Breytileikinn ķ heildarvikni sólar er žó ekki nema eitthvaš um 0,1%
Įratugir. Żmsar sveiflur ķ virkni hafstrauma en alls óvķst er hversu reglulegar žęr eru. Hér viš land hefur veriš talaš um AMO sem er nś ķ hlżjum fasa en gęti snśist yfir ķ neikvęšan eftir einhver įr. Einnig eru uppi hugmyndir um slķkar įratugasveiflur ķ Kyrrahafinu og vķšar.
10-13 įr. Reglulegar sveiflur ķ virkni sólar og tengjast sólblettahįmörkum, oftast talaš um 11 įra sveiflu. Um žessar mundir er nišursveifla og sólblettalįgmark framundan sem gęti haft lķtilshįttar įhrif til kólnunar.
1-7 įr. ENSO-sveiflurnar ķ Kyrrahafi, ž.e. El Nino og La Nina sem hafa vķštęk vešurfarsleg įhrif vķša um heim. Ekki reglulegar sveiflur en bśast mį viš aš kalda eša hlżja įstandiš komi allavega upp einu sinni į um žaš bil sjö įra tķmabili. Mjög öflugt El Nino įstand er aš baki sem į stóran žįtt ķ žvķ aš mešalhiti jaršar hefur ekki męlst hęrri en į žessu įri og jafnframt er nokkuš ljóst aš mešalhiti nęsta įrs į jöršinni veršur eitthvaš lęgri.
12 mįnušir. Įrstķšasveiflan hin eina sanna og sś sveifla sem algerlega er hęgt aš stóla į. Orsakast af halla jaršar og göngu jaršar umhverfis sólu į rśmum 365 dögum.
Dagar. Óreišuheimar vešursins koma hér viš sögu en lśta žó sķnum fjölmörgu lögmįlum. Mešalhiti jaršar sveiflast žannig lķtillega frį degi til dags eftir žvķ hvernig vindar blįsa. Svęšisbundinn breytileiki er aušvitaš mun meiri og gjarnan eru hlżindi į einu svęši įvķsun į kulda annarstašar.
24 klukkutķmar. Žessi sķšasti lišur snżst um aš jöršin snżst um sjįlfa sig og sólin žvķ żmist ofan eša nešan sjóndeildarhrings į hverjum staš meš tilheyrandi dęgursveiflu. Žetta gildir žó ekki viš pólana žar sem sólin er nįnast jafn hįtt į lofti innan hvers sólahrings.

Ofan į žessar sveiflur bętast viš allskonar atburšir sem hafa įhrif til kólnunar eša hlżnunar til lengri eša skemmri tķma og mį žar nefna eldgos og įrekstra loftsteina. Sumir atburšir hafa veriš örlagarķkir og leitt til varanlegra breytinga og fjöldaśtdauša dżrategunda sem kunnugt er. Gróšurhśsaįhrif hafa alltaf veriš mjög mismikil ķ gegnum tķšina og oft meiri en žau eru ķ dag. Breytingar į magni gróšurhśsalofttegunda hafa žó fram aš žessu veriš afleišing breyttra ašstęšna af żmsum fyrrnefndum įstęšum en ekki frumorsökin sjįlf. Spurning er žį hvernig skal skilgreina nśtķmann. Lifnašarhęttir mannsins hér į jöršinni eru stundum skilgreindir sem ein af stóru nįttśruhamförunum sem ekki sér fyrir endann į. Aukin gróšurhśsaįhrif fį žar mestu athygli enda er hinn mikli eldsneytisbruni nśtķmamanna atburšur sem į sér ekki fordęmi og mun óhjįkvęmilega leiša til hlżnunar jaršar nęstu įratugi eša aldir. Sś hlżnun veršur žó alltaf eitthvaš trufluš eša mögnuš af žeim nįttśrulegum atrišum sem hefšu įtt séš staš hvort sem er.


Mįnašarhitasśluritiš aš loknum október

Aš loknum žessum afar hlżja októberbermįnuši er varla hęgt annaš en aš taka stöšuna į sślnaverkinu yfir mešalhita mįnašanna ķ Reykjavķk. Ef žetta vęru kosningaśrslit žį vęri nżlišinn október ótvķręšur sigurvegari hvaš aukningu varšar og žį ekki bara ķ Reykjavķkurkjördęmi heldur einnig į landinu ķ heild. Annars sżna blįu sślurnar mešalhita mįnašanna samkvęmt opinbera višmišunartķmabilinu 1961-1990, raušu sślurnar sżna mešalhita sķšustu 10 įra og žęr fjólublįu standa fyrir įriš ķ įr og eins og sjį mį er októberhitinn ķ įr viš žaš sem gengur og gerist ķ september. Mešalhitinn ķ Reykjavķk aš žessu sinni var 7,8 stig sem er žó ekki alveg met, žvķ örlķtiš hlżrra var 1915, 7,9 stig. Hinsvegar var žetta metmįnušur žegar kemur aš śrkomu enda var hśn mikil. Spurning er meš vindinn, en samkvęmt óopinberum og ónįkvęmum skrįningum ķ eigin vešurdagbók, var žetta lang-vindasamasti október frį žvķ eigin skrįningar hófust įriš 1986. Nįnar um žaš ķ sķšustu bloggfęrslu.
Reykjavķkurhiti 2016 - 10 mįnušir
Nś žegar ašeins tveir mįnušir eru eftir af įrinu eru lķnur farnar aš skżrast varšandi įrsmešalhitann. Fjólublįu tónušu sślurnar tvęr lengst til hęgri į myndinni eiga aš sżna žaš. Sé framhaldiš reiknaš śt frį kalda mešaltalinu 61-90 fęst įrsmešalhitinn 5,5 stig, en sé framhaldiš reiknaš śt frį sķšustu 10 įrum mį gera rįš fyrir 5,7 stiga mešalhita. Hvort tveggja telst vera mjög hlżtt. Įrshitamet er žó varla lķklegt. Hlżjasta įriš ķ Reykjavķk er 2003 (6,1°C) en mér reiknast svo til aš mešalhitinn žaš sem eftir er žurfi aš vera hįtt ķ 4°C svo žaš nįist. Hinsvegar er alveg öruggt aš žetta įr veršur mun hlżrra en įriš ķ fyrra (4,5°C, gręn sśla). Žaš var reyndar kaldasta įriš af žeim fįu sem lišin eru af öldinni eša žaš minnst hlżja, eftir žvķ hvernig menn vilja orša žaš žvķ hér hefur ekki komiš kalt įr sķšan 1995 (3,8°C).


Óvenjuleg vešurskrįning og upphaf 30 įra kuldaskeišsins

Ķ mķnum 30 įra vešurskrįningum hef ég fęrt til bókar żmsar geršir af vešurlagi enda mį segja aš hér į landi rķki fjölbreytnin ein meš miklu śrvali af misvinsęlum vešrum. Fjölbreytnin er žó mismikil og stundum vill vešriš festast ķ įkvešnum einstrengingshętti dögum eša vikum saman. Žessi fyrri partur októbermįnašar hefur einmitt veriš žannig og fer vešurdagbókin ekki varhluta af žvķ eins og sjį mį hér į myndinni.
Vešurdagbók okt 2016
Ég geri annars ekki mikiš aš žvķ aš birta sżnishorn af vešurskrįningum mķnum en óvenjulegheitin undanfariš gefa žó tilefni til žess. Skrįningin į aš sżna einskonar mešalvešur hvers dags samkvęmt dagsetningunni ķ fyrsta dįlki. Eins og örvarnar sżna, aftan viš vešurlżsingu, žį hefur vindur stašiš af sušri eša sušaustri alla daga mįnašarins og oftar en ekki meš strekkingi eins og tvöföldu örvarnar bera meš sér. Žetta hafa veriš hlżir og rakir vindar meš hita upp į 8-12 stig sem śt af fyrir sig er mjög gott į žessum įrstķma. Sjįlfur skilgreini ég daga sem nį 9 stigum, fyrri hluta október, sem hlżja og žaš skżrir hringina fyrir aftan hitatölurnar, sem sķšan hefur įhrif į einkunn dagsins ķ aftasta dįlki sem er į skalanum 0-8.

Žaš lżtur loksins śt fyrir aš lįt verši į žessum sunnanįttastrekkingi, allavega ķ bili. Eitthvaš mun žvķ kólna žó ekki sé kuldatķš sjįanleg ķ spįkortum. Meš žessum hlżindum ętti mešalhiti mįnašarins ķ Reykjavķk aš enda vel fyrir ofan mešallag og gęti jafnvel blandaš sér ķ barįttuna um efstu sętin. Spurning er einnig meš vindinn sé į annaš borš keppt ķ žvķ. Sólarhringsmešalhiti fyrstu 13 dagana er hįtt ķ 10 stig hér ķ Reykjavķk en til samanburšar er mešalhiti október sķšustu 10 įra 4,8 stig, og er žį mišaš viš allan mįnušinn. Mešalhitinn ķ október ķ Reykjavķk fer afar sjaldan yfir 7 stig. Furšuhlżtt var ķ október 1915, 7,9 stig, og svo var hann 7,7 stig įrin 1946 og 1959. Mešalhitinn ķ október 1965 var 7,0 stig og hefur ekki fariš hęrra sķšan.

Vešurkort 13. okt

Talandi um hinn hlżja október 1965 žį var Trausti okkar Jónsson aš lķkja vešurlagi žess mįnašar viš žaš sem nś hefur rķkt, meš hįžrżstisvęši ķ austri sem beinir hingaš sunnanhlżindum meš strekkingsvindi og śrkomu. Sjįlfur vil ég bęta viš, fyrir kuldaįhugamenn, aš veturinn sem fylgdi ķ kjölfariš var kaldur og meš hęfilegri nįkvęmni mį segja aš ekki hafi fariš aš hlżna aftur fyrr en 30 įrum sķšar. Októbermįnušur 1965 markar samkvęmt žessu, lok hlżindaskeišsins sem stašiš hafši ķ nokkra įratugi og viš tók vetur sem stendur įgętlega sem upphaf 30 įra kuldaskeišsins. En aušvitaš er ekkert žar sem sagt ķ žessu. Framtķšin er alveg jafn óljós sem fyrr, hvaš vešriš varšar.

 


50 įra sjónvarpsglįp

Ég ętla byrja žennan pistil į minnast į žaš žegar ég įtti erindi ķ banka nś į dögunum en žį hafši gjaldkerinn séš kennitöluna mķna og spurši hvort ég vęri Sjónvarpsbarn. "Nei ég er įri eldri" sagši ég. "Jį žaš var 1966" sagši hśn og nefndi sķšan aš hśn ętti lķka žennan sama afmęlisdag, 30. september, nema hśn vęri sjįlf 15 įrum eldri en Sjónvarpiš. Jį žaš er sem sagt žannig aš ég er akkśrat įri eldri en Sjónvarpiš og deili meš žvķ žessum įgęta afmęlisdegi. Ég veit žó ekki hvort žaš sé endilega įstęšan fyrir žvķ aš ég hef alltaf haldiš mikla tryggš viš Sjónvarpiš - og žį meina ég ekki sjónvarpstękiš sem slķkt, heldur fyrirbęriš sem stundum er nefnt: Rķkissjónvarp allra landsmanna og hefur fylgt manni svo lengi sem mašur man eftir sér.

Tilkoma Rķkissjónvarpsins fyrir 50 įrum hefur sjįlfsagt breitt heilmiklu fyrir landsmenn į sķnum tķma en fyrir mér hefur žaš alltaf veriš sjįlfsagšur hlutur enda žekki ég ekki annaš, en man žó vel sjónvarpslausu fimmtudagana og mįnašarlangt sumarfrķ. Ekki minnist ég žess aš fólk hafi mikiš veriš aš kvarta yfir žvķ į fyrstu 20 įrunum aš ekki vęri sjónvarp alla daga vikunnar eša alla mįnuši įrsins. Fólk fór heldur ekkert fram į aš žaš kęmi alltaf eitthvaš ķ sjónvarpiš, t.d. į mišjum degi žegar kveikt vęri į žvķ, annaš en svarthvķta stillimyndin.

Į virkum dögum byrjaši dagskrįin meš Fréttum klukkan įtta, en sżningin hófst reyndar į sjónvarpsklukkunni sem taldi nišur tķmann fram aš fréttum, ótrufluš af auglżsingum og öšrum innslögum. Aš fréttum, vešri og auglżsingum loknum kom sjónvarpsžulan sem žuldi upp dagskrį kvöldsins sem stóš gjarnan žar til langt gengin ķ ellefu. Reyndar var barnatķmi klukkan sex į mišvikudögum og lauk žį śtileikjum barna sem žustu inn til aš horfa į teiknimyndir. Ekki mįtti missa af žeim. Į sunnudögum var žaš svo aušvitaš Stundin okkar sem hófst eftir aš presturinn var loksins bśinn meš sķna hugvekju. Ekki mį svo gleyma Ensku knattspyrnunni žar sem Bjarni Fel lżsti kappleik sem fariš hafši fram fyrir ekki svo mjög löngu sķšan og žuldi upp śrslit dagsins, eins og honum var einum lagiš.

Žetta var einföld svarthvķtt sjónvarpstilvera ķ föstum skoršum. Allir horfšu į sömu dagskrįna, sömu framhaldsmyndirnar eins og Gęfu eša gjörvileika eša Kólómbó. Flestar bķómyndirnar voru um 20 įra gamlar og enginn kvartaši yfir žvķ. Eftirminnilegust var hin svakalega mynd, Mašurinn sem minnkaši, sem kostaši mig ótaldar andvökunętur. Framžróun įtti sér žó staš og varla hęgt aš horfa fram hjį žvķ aš Prśšuleikararnir voru flottari ķ lit. Žaš var heldur ekki amalegt aš geta séš kappleiki ķ beinni śtsendingu. Ég man t.d. enn žegar Michael Platini skoraši sigurmarkiš fyrir Frakka ķ framlengdum śrslitaleik gegn Portśgal įriš 1984.

Sjónvarpsmyndir
En svo fór allt aš breytast, en žaš sem gerši śtslagiš var verkfall rķkisstarfsamanna um mišjan 9. įratuginn og ekkert sjónvarp! Risu žį upp frjįlsręšispostular og einkaframtakssinnar sem bošušu nżja og betri tķma er einokun rķkisins į sjónvarps- og śtvarpsrétti yrši aflétt. Og žannig fór. Stöš 2 fór ķ loftiš įriš 1986 og flestir bara léttir į žvķ. En ekki ég. Ég vildi bara mitt gamla góša Rķkissjónvarp. Stöš 2 fannst mér hinsvegar, svo ég orša žaš pent, uppfullt af allra handa sjįlfumgleši. Žaš aš eiga žess kost aš velja į hvaš var horft, fannst mér lķka stórlega ofmetiš. Best var aš hafa bara, eina stöš og eina dagskrį, eins og Martein Mosdal sagši į sķnum tķma og er hverju orši sannara, en kannski eru ekki alveg allir sammįla okkur Marteini žar. Ég hef ekki einu sinni lagt ķ vana minn aš horfa į fréttir į Stöš 2, en žar kemur vel į vondann žvķ sjįlfur hef ég tvisvar komist ķ fréttirnar hjį žeim og žį ekki vegna afglapa heldur vegna įhugamįla minna tengd ljósmyndum. Fréttastofa Rķkisins hefur hinsvegar ekki hringt ennžį en kannski gerist žaš einn daginn.

Ķ gegnum sjónvarpstķšina hefur mašur horft į eftir żmsum dagskrįrlišum hverfa į braut, yfir į lukta heima samkeppnisašilana. Enska knattspyrnan hvarf t.d. einn daginn og hef ég ekki haft spurnir af henni sķšan en treysti į aš Liverpool sé enn aš standa sig. Svo hvarf Formślan, sem ķ sjįlfu sér var bara įgętt enda fór fullmikill tķmi ķ žaš hringsól. Landslag ljósvakamišlana breytist stöšugt. Sķfellt fleiri eru farnir aš velja sér dagskrį į netveitum eins og Netflix og glįpa heilu dagana į heilu sjónvarpsserķurnar ķ striklotum. Sjįlfur hef ég aš vķsu ašgang aš einhverjum ótölulegum fjölda erlendra sjónvarpsstöšva sem mašur kķkir į öšru hvoru, einkum ef von er į stórbrotnum nįttśruhamförum śti ķ heimi. Einnig rekst mašur stundum į ęsilega žętti um mögulega ašvķfandi loftsteina eša ofureldstöšvar sem kannski eru viš žaš tortķma mannkyninu. Ég myndi samt alveg lifa góšu lķfi įn žeirra.

Ég hef ķ raunar ekki breytt mķnum sjónvarpsvenjum og held ennžį tryggš viš Rķkissjónvarpiš. Er sami takmörkunarsinninn ķ žessum efnum hvaš mig varšar. Aušvitaš mega ašrir hafa žaš eins og žeir vilja. Ekki mį žó halda aš ég geri ekkert annaš į kvöldin en aš glįpa į Rķkissjónvarpiš. Žvķ er nefnilega öšru nęr. Sjónvarpsagskrįin er ęši misspennandi. Sumt er įhugavert og annaš óbęrilegt og žaš er einmitt bara fķnt. Mašur getur nefnilega fundiš sér żmislegt til dundurs annaš en aš horfa į sjónvarpiš. Margar bękur eru til dęmis ólesnar og mörg tónlistin óįhlustuš en svo er lķka alltaf hęgt aš setjast nišur og skrifa bloggpistil eins og žennan.

Jį, góšir landsmenn. Svona er žaš eiga sama afmęlisdag og Sjónvarpiš, en viš ljśkum žessu meš Smart spęjara.

 


Skaflaferš upp ķ Gunnlaugsskarš

Gunnlaugsskarš śtsżniSunnudaginn 18. september reimaši ég į mig gönguskóna og lagši leiš mķna upp aš hinum vel kunna skafli ķ Esjunni sem oftast er kenndur viš Gunnlaugsskarš og er gjarnan sķšastur skafla til aš brįšna į sumrin, ef hann brįšnar į annaš borš. Žetta er hin sęmilegasta ganga žarna upp eftir og nokkuš brött į kafla. Skaflinn er ķ um 800 metra hęš į brattri austurbrśn skįlarinnar viš Gunnlaugsskarš og liggur nokkurnvegin ķ noršur-sušur. Hann myndast sem hengja vetrum žegar snjóar eša skefur ķ austan- og sušaustanįttum sem er ekki óalgengt. Skaflinn hefur oftar en ekki nįš aš brįšna į žessari öld en aš žessu sinni lifar hann góšu lķfi, heill og óskiptur, og į ekki nokkra möguleika į aš hverfa įšur en vetrarsnjórinn leggst yfir.

Tilgangur feršarinnar var ekki sķst sį aš męla lengd skaflsins mér til gamans, en til žess nżtti ég mér GPS-hįtękni meš žvķ aš taka hnit į sitthvorum enda skaflsins. Samkvęmt žeirri męlingu er lengd skaflsins um 510 metrar, sem er talsvert og žżšir aš lengdin er yfir helmingur af hęš Esjunnar.

Skaflinn męling

Žaš aš skaflinn skuli vera svona stór nśna er svolķtiš sérstakt ķ ljósi žess aš žaš hefur veriš įgętlega hlżtt ķ vešri ķ sumar og įrshitinn, sem af er, nįlęgt mešalhita sķšustu 10 įra. Žaš snjóaši hins vegar heil ósköp ķ desember sķšasta vetur og hafši ekki męlst annaš eins ķ desember ķ Reykjavķk. Enga almennilega hlżinda- og hlįkukafla gerši svo žaš sem eftir var vetrar. Ķ ofanįlag mį gera rįš fyrir aš stór uppistaša ķ žessum skafli nśna sé snjór sem ekki nįši aš brįšna ķ fyrra en žį var skaflinn stęrri ķ lok sumars en veriš hafši frį žvķ fyrir aldamót, sem passar lķka viš žaš aš įriš 2015 var afgerandi kaldasta įriš ķ Reykjavķk į žessari öld. Reyndar mį deila um hvort 2015 hafi ķ raun veriš kalt ķ ljósi žess hve öll hin voru hlż en ķ takt viš žaš žį hurfu Esjuskaflar öll 10 fyrstu įr žessarar aldar sem er lengsta slķkt tķmabil sem žekkt er.

Ég hef ekki veriš nógu duglegur aš ljósmynda Esjufannir sķšsumars en ętla žó aš birta mynd sem einn mikill Valsari tók į śrslitastund žann 15. įgśst ķ fyrra, įriš 2015. Eins og sést var stašan žį ķ skaflamįlum Esjunnar verulega snjónum ķ vil.

Laugardalsvöllur 15. įgśst 2015

Snjóskaflarnir įttu aušvitaš eftir aš brįšna eitthvaš įšur en yfir lauk žarna ķ fyrra en į Vešurstofuvefnum kemur fram aš samkvęmt męlingu į žeirra vegum, žann 8. október 2015, hafi skaflinn veriš um 500 metrar sem er einmitt svipaš og ég fékk śt śr minni męlingu nś um helgina - nęstum įri seinna.

Svo mį geta žess aš žetta er ekki alveg ķ fyrsta sinn sem ég fer ķ skaflamęlingaleišangur upp ķ Gunnlaugsskarš žvķ sunnudaginn 19. įgśst 2012 fór ég viš žrišja mann žangaš uppeftir en žį dugši aš hafa upprśllaš mįlband meš ķ för til męlinga. Skaflinn góši męldist žį ekki vera nema 32 metrar į lengd enda nįši hann aš hverfa aš fullu fyrstu vikuna ķ september. Aš sjįlfsögšu var einnig bloggaš um žį ferš: Skaflaleišangur į Esjuna

Til aš meta framhaldiš žį gęti oršiš einhverra įra biš į žvķ aš Esjan nįi aš hreinsa af sér alla skafla į nż ķ ljósi žess aš undir yngsta snjónum leynist žaš sem eftir lifši frį sķšustu įrum. Žetta er svo sem ekkert til aš hafa įhyggjur af, en žaš mį samt alveg fylgjast meš žessu enda ętti afkoma Esjuskafla aš vera sęmileg vķsbending um tķšarfar almennt og jafnvel jöklabśskap aš einhverju leyti.


Botninum nįš į Noršurslóšum

Nś bendir allt til žess aš hinu įrlega hafķslįgmarki hafi veriš nįš į Noršur-Ķshafinu. Žetta er allt eftir bókinni žvķ september er mįnušurinn žegar višsnśningurinn į sér staš en žį taka kuldarnir völdin meš lękkandi sól og kólnandi sjó. Žar meš lżkur brįšnun sumarsins og nżr ķs fer aš myndast. Hafķslįgmarkiš ķ september er žannig įgętis višmišunarpunktur til aš bera saman įstand ķssins į milli įra. Žaš er einmitt žaš sem hér veršur gert en ég hef einmitt fylgst meš hafķsnum ķ allnokkur įr af sérviskulegum įhuga.

Sumarlįgmarkiš 2016 mį sjį hér į lķnuritinu sem aš grunni til er frį Bandarķsku snjó- og hafķsmišstöšinni NSIDC. Borin er saman hafķsśtbreišsla sķšustu 10 įra įsamt mešaltali įranna 1981-2010. Samkvęmt žessu er lįgmarksśtbreišslan 2016 sś nęst lęgsta frį upphafi, örlķtiš undir tķmamótalįgmarkinu 2007. Önnur įr, fyrir įriš 2007, eru ekki sżnd enda eru žau vķšs fjarri botnbarįttunni. Hvaš śtbreišslu varšar žį hefur žetta įr veriš nokkuš sérstakt. 2016-ferillinn kemur inn ķ myndina mun nešar en önnur įr enda var hafķsśtbreišslan aš loknum sķšasta vetri óvenju lķtil sem aušvitaš vakti żmsar vęntingar - eša įhyggjur. Hafķsinn tórir žó enn aš loknu žessu sumri og er nokkuš yfir metlįgmarkinu mikla frį 2012 hvaš śtbreišslu varšar. Stór įstęša žess er hversu skżjaš var į Noršur-Ķshafinu žegar sólin var hęst į lofti nś ķ sumar, ólķkt žvķ sem var sumariš 2012 og žaš skiptir mįli.

NSIDC lķnurit 2007-2016

Śtbreišsla hafķssins segir žó ekki nema hluta sögunnar. Hafķsbreišan var nefnilega óvenju gisin į mjög stórum svęšum undir lok sumars og nįši žetta gisna svęši alveg noršur aš sjįlfum Noršurpól og hefur varla sést annaš eins. Į hinn bóginn voru lķfseigir śtnįrar ķ hafķsbreišunni sem mešal annars ollu žvķ aš siglingaleišin noršur fyrir Sķberķu var lengi aš hreinsast almennilega. Einnig var žrįlįtur armur sem teygši sig langleišina aš Beringssundi og slitnaši aš lokum ķ einhverja parta. Įstęšan fyrir žessari skellóttu ķsbreišu er vęntanlega hinn mikli lęgšagangur žarna ķ sumar sem rótaši mikiš ķ ķsnum. Hinsvegar var minna um vinda frį sušri sem venjulega žjappa ķsnum meira saman. Allt žetta gerir žaš aš verkum aš sjįlf śtbreišslan veršur frekar mikil mišaš viš žaš litla ķsmagn sem er til stašar. Allt önnur staša var til dęmis metįriš 2012 žegar žaš sem eftir lifši var samanžjappaš ķ einum pakka eins og sést į samanburšarmyndunum hér aš nešan.

Lįgmörk 2012 og 2016

Ķ framhaldi af žessu vert aš skoša framhaldiš. Nęstu vikur og mįnuši žegar vetur leggst yfir, mun allt Noršur-Ķshafiš og nęrliggjandi hafssvęši frjósa saman samkvęmt venju. Ķsinn mun žį einnig streyma sušur meš allri austurströnd Gręnlands. Hįmarki śtbreišslunnar veršur svo vęntanlega nįš ķ mars og višsnśningur hefst meš brįšnun į jašarsvęšum ķssins. Nęsta bręšslusumri fylgist mašur svo aušvitaš meš og aldrei aš vita hvaš žį gerist. Įstand ķssins er reyndar žannig aš viš réttar vešurašstęšur gętu oršiš meiri aföll į ķsnum en įšur hefur sést. Tķšarfar sumarsins 2016 var ekki žannig, en žaš mį velta fyrir sér hvaš hefši gerst ef vešurašstęšur sumarsins 2012 hefšu endurtekiš nś ķ įr. Ž.e. hiš fullkomna bręšslusumar. Ķsinn er nefnilega nįnast į barmi algers hruns. Hinsvegar sżndi žaš sig eftir įriš 2012 aš ķsinn getur lķka veriš fljótur aš jafna sig. Śtbreišsla ķssins įriš 2013 var til dęmis furšu mikil eftir afhrošiš 2012. En hvaš um žaš. Ęstustu hafķsnördar eru strax farnir aš horfa til sumarsins 2017 og geta varla bešiš.

- - -

Heimildir mķnar eru héšan og žašan. Myndirnar sem fylgja eru aš grunni til fengnar frį:

National Snow and Ice Data Center: http://nsidc.org/arcticseaicenews/

University of Bremen: http://www.iup.uni-bremen.de:8084/amsr2/


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband