Lżšveldisbörnin komin śt į bók

Žęr hafa veriš nokkrar stórhįtķširnar sem haldnar hafa veriš į Žingvöllum. Gjarnan er žį veriš aš minnast sögulegra atburša svo sem kristnitökunnar, stofnunar alžingis, stofnunar lżšveldisins og jafnvel landnįmsins sjįlfs. Žann 17. jśnķ 1944 žegar žjóšin kom saman į Žingvöllum var hins vegar ekki veriš aš minnast eins eša neins heldur var žar um aš ręša atburš sem markaši žįttaskil ķ sögu žjóšarinnar, nefnilega stofnun sjįlfs lżšveldisins. Žetta var žvķ sannkallašur glešidagur hjį žjóšinni sem loksins stóš į eigin fótum og gat horft bjartsżn fram į viš, eša aš minnsta kosti vonaš žaš besta ķ višsjįrveršum heimi. Aušvitaš voru svo einhverjar mismunandi skošanir į žvķ hvernig stašiš var aš ašskilnašinum viš Dani sem bjuggu žarna enn viš žżskt hernįm og höfšu žvķ lķtiš um okkar mįl aš segja.

Lżšveldisbörnin bókOg žjóšin mętti į Žingvöll, eša aš minnsta kosti stór hluti hennar, ungir sem aldnir, į öllum žeim fararskjótum sem völ var į og įtti žar blautan en ógleymanlegan dag ķ fręgustu rigningu Ķslandssögunnar. Margir hinna yngri, sem žarna voru, eru enn til frįsagnar eins og lesa mį ķ bókinni Lżšveldisbörnin sem nś er komin śt į vegum Hins ķslenska bókmenntafélags. Vešurfręšingurinn Žór Jakobsson er eitt žessara lżšveldisbarna og įtti hann frumkvęšiš aš žvķ aš safna saman minningum alls 86 manna og kvenna frį hįtķšinni meš bókaśtgįfu ķ huga. Til lišs viš sig ķ verkiš fékk hann sagnfręšinginn Örnu Björk Stefįnsdóttur, sem svo vill til aš er eiginkona mķn. Žaš voru žvķ hęg heimatökin aš fį mig sjįlfan, grafķska hönnušinn, til aš sjį um śtlit og uppsetningu bókarinnar og klįra fyrir prent. Žaš hefur veriš įnęgjulegt aš koma aš žessu verki sem ég held aš hafi bara tekist nokkuš vel.

Annars er fróšlegt aš lesa lżsingar unga fólksins af lżšveldishįtķšinni. Sumir eru stuttoršir og muna lķtiš annaš en sjįlfa bķlferšina og rigninguna. Ašrir hafa frį mörgu aš segja og bęta viš hugleišingum um tķšarandann og sjįlfstęšishugsjónina fyrr og nś. Eitthvaš er um misminni sem er ekki óešlilegt eftir allan žennan tķma og minnast jafnvel einhverjir atriša eins og glķmukeppni sem žó fór ekki fram vegna śrhellis og bleytu. Rigningin kom žó ekki ķ veg fyrir aš lżšveldisstofnun var fagnaš og žvķ fylgdu mikil ręšuhöld, upplestur į ęttjaršarljóšum aš ógleymdum lśšrahljómum, öllum söngnum og įrnašaróskum frį erlendum sendifulltrśum. Mest um vert žótti heillaóskaskeytiš sem kom frį sjįlfum kónginum sem frį og meš žessum degi var ekki lengur kóngurinn okkar. Einhverjir felldu regnvot tįr og hugsušu um blessašan kónginn sem ekki ętlaši aš gera vešur śr žessu upphlaupi okkar. En žaš birti aftur til og brast į meš góšvišri og žurrki daginn eftir žegar mikill mannfjöldi safnašist saman ķ mišbę Reykjavķkur til aš hlusta į fleiri ręšur. Jį, žetta hljóta aš hafa veriš skemmtilegir dagar.

Reykjavķk 18. jśnķ 1944

Hįtķšarhöld ķ Reykjavķk 18. jśnķ 1944.
Myndina tók Vigfśs Sigurgeirsson og er hśn ein fjölmargra ljósmynda ķ bókinni

Nįnar um bókina hér: http://hib.is/vara/lydveldisbornin/


Kötluskjįlftar

Kötluskjįlftar Skelfir

Eldstöšin Katla minnir į sig öšru hvoru meš skjįlftum eša stöku hlaupum įn žess aš almennileg umbrot eigi sér staš, en mišaš viš fyrri hegšun žį ętti Katla aš hafa gosiš fyrir nokkrum įratugum. Į sķšustu 15-20 įrum hefur margt žótt benda til aš loksins gęti eitthvaš alveg fariš aš gerast. Meira segja aš hafa völvuspįr tekiš undir žaš žótt slķkir spįdómar hafi veriš oršašir į sķfellt varfęrnari hįtt meš tķmanum.
Fyrirbošar eldgosa eru nokkrir en mesta athygli fį jaršskjįlftarnir enda benda žeir išulega til óstöšugleika ķ jaršskorpunni. Forleikur Kötlugosa er svo sem ekki mikiš žekktur en eldstöšin er annars nokkuš skjįlftavęn aš öllu jöfnu og žvķ ekki óešlilegt aš ętla aš skjįlftum fjölgi mįnušina eša vikurnar fyrir gos - enda eru menn sķfellt į nįlum žegar slķkar hrynur ganga yfir.

Aš žessu sögšu kemur hér lķnurit sem ég hef teiknaš upp eftir skjįlftagröfum sem finna mį į vef Vešurstofunnar. Myndin sżnir fjölda skjįlfta ķ Mżrdalsjökulsöskjunni og Gošabungu sem eru hluti af Kötlueldstöšinni en einnig sést fjöldi skjįlfta ķ nįgrannaeldstöšinni Eyjafjallajökli. Hver punktur į lķnuritinu sżnir uppsafnašan fjölda į 12 mįnaša tķmabili og žar skal haft ķ huga aš skil milli tķmabila er 1. maķ įr hvert og žvķ eru ašeins lišnir tępir 7 mįnušir af žessu skjįlftaįri. Rauša brotalķnan er žvķ einskonar įętlun um hvert stefnir nęsta vor ķ Mżrdalsjökulsöskjunni meš sama įframhaldi.

Kötluskjįlftar

Eins og sést žį voru skjįlftar undir Gošabungu ansi tķšir į įrunum 2002-2004 meš tilheyrandi gosóróa mešal jaršfręšinga sem og almennings. Gošabunga er vestarlega ķ Mżrdalsjökli og eiginlega ekki hluti af Kötluöskjunni og žvķ ljóst aš žetta voru ekki alveg hefšbundnir atburšir sem ašdragandi venjulegs Kötlugoss. Hugmyndir um svokallaša gślamyndun undir jöklinum komu fram eša jafnvel aš žetta hafi bara veriš jökulhreyfingar. Hvaš sem žetta var žó gaus ekki upp śr jöklinum.

En svo kom gos, nema bara ekki ķ Kötlu. Eyjafjallajökull stal nefnilega senunni. Skjįlftar žar jukust mjög ķ byrjun įrs 2010 uns hiš heimsfręga gos kom žar upp um voriš. Eins og viš munum įtti gosiš ķ Eyjafjallajökli bara aš vera forsmekkurinn aš žvķ sem koma skyldi žvķ ķ ljósi sögunnar var Katla talin lķkleg til eldgoss ķ strax kölfariš. “You ain't seen nothing yet” eins og einhver sagši.

Sumariš 2011 fjölgaši skjįlftum mjög ķ Mżrdalsjökulsöskjunni og vķsbendingar eru um aš žį hafi gosiš undir jökli. Ekkert var žó aš sjį nema einhverja sigkatla og hlaup sem reyndar tók af brśna yfir Mślakvķsl. Eitthvaš gęti žó hafa breyst ķ Kötlu eftir gosiš ķ Eyjafjallajökli. Žótt eitthvaš hafi róast eftir óróleikann ķ Kötlu įriš 2011 žį voru skjįlftar įfram višvarandi og į žessu įri hefur skjįlftum fariš mjög fjölgandi og žį sérstaklega meš hrinunni um mįnašarmótin sept-okt.
Žegar žetta er skrifaš hafa 1800 skjįlftar męlst sķšan 1. maķ ķ vor og meš sama įframhaldi gęti fjöldinn veriš kominn upp ķ 3000 ķ lok skjįlftaįrsins. Kannski eitthvaš fari loksins aš gerast žarna – į nęsta įri kannski? Best er reyndar aš stilla vęntingum ķ hóf, allavega er įgętt bķša og sjį til dęmis hvaš Völva Vikunnar hefur aš segja. Aldrei er žó aš vita nema önnur eldfjöll troši sér fram fyrir ķ röšinni, eina feršina enn. Hekla er vķst alltaf ķ startholunum lķka.

- - - -

Heimildir: http://hraun.vedur.is/ja/myr/myr_num.html

Skjįlftakortiš efst er skjįmynd tekin af Skelfir.is


Allskonar hitasveiflur

Allt stefnir ķ aš 2016 verši hlżjasta įriš į jöršinni frį upphafi beinna męlinga. Stór įstęša žessara hlżinda er mjög öflugt El Nino įstand į Kyrrahafinu sem nįši hįmarki sķšasta vetur en vissulega leggjast hlżindin samfara žvķ ofanį almenna hlżnun jaršar vegna aukinna gróšurhśsaįhrifa af mannavöldum sem sér ekki fyrir endann į. Hvernig sem žaš fer allt saman žį er ekkert launungarmįl aš hitasveiflur hafa einkennt sögu jaršar frį upphafi en sś saga geymir bęši miklu hlżrri og kaldari tķmabil en viš bśum viš ķ dag.

Żmsar langtķma- og skammtķmaįstęšur eru fyrir žvķ aš hiti jaršar er ekki alltaf sį sami og koma žar viš sögu allskonar nįttśrulegar ašstęšur og sveiflur af żmsum toga. Žaš er einmitt žaš sem ég hef reynt aš taka saman hér į eftir eftir minni bestu getu ķ stuttu mįli og rašaš eftir tķmalengd.

Allskonar

Milljaršar įra. Aldurstengd virkni sólar sem nś er mišaldra sem sólstjarna. Orka sólar hefur aukist į ęviskeiši hennar og veršur svo įfram  sem žżšir aš jöršin į eftir aš verša of heit til aš halda uppi lķfi. Óšaśtžensla  į sér staš eftir ašra 5 milljarša įra og mun hśn žį gleypa innstu reikistjörnurnar. Eftir aš sólin hefur lokiš ęviskeiši sķnu fellur hśn saman og veršur aš hvķtum dverg. Heljarkuldi veršur žį framvegs į jöršinni, lifi hśn af umskipti sólarinnar.
Milljónir įra. Jaršsögulegar įstęšur. Rek meginlanda veldur żmsum breytingum ekki sķst vegna įhrifa į hafstrauma. Žį skiptir einnig mįli hvernig og hvort meginlöndin liggja aš pólunum eša nįlęgt mišbaug. Sķšasta stóra breytingin ķ žessa veru er tenging Noršur- og Sušur-Amerķku meš Panamaeyšinu fyrir nokkrum milljónum įra en ķ kjölfar žess breyttust hafstraumar, jökulķs fór aš myndast į pólunum og ķ framhaldi af žvķ, ķsaldartķminn meš vaxandi jökulskeišum.
Žśsundir įra. Afstöšusveiflur jaršar gagnvart sólu eša hinar svoköllušu Milancovitch-sveiflur sem ganga yfir į tugžśsundum įra eša meir. Braut jaršar sveiflast į milli žess aš vera regluleg eša sporöskjulaga į um 100 žśsund įrum. Halli jaršar sveiflast til og frį į 41 žśsund įrum og pólveltan er 21 žśsund įra skopparakringlusveifla sem ręšur žvķ hvort noršur- eša sušurhvel er nęr jöršu t.d. aš sumarlagi. Samspil žessara sveiflna hafa skipt miklu mįli į sķšustu įrmilljónum vegna žess hversu tępt er aš ķsaldarįstand rķki į noršurhveli eša ekki. Stašan er hagstęš nśna enda erum viš į hlżskeiši į milli jökulskeiša.
Įratugir/Aldir. Óreglulegur breytileiki ķ virkni sólar. Gęti śtskżrt kuldaskeiš į borš viš litlu ķsöld og żmis hlżskeiš į sögulegum tķmum. Mannfólkiš getur fundiš fyrir slķkum breytingum į ęviskeiši sķnu. Sólin var meš öflugara móti į sķšustu öld en teikn eru į lofti um minni virkni į nęstu įratugum. Breytileikinn ķ heildarvikni sólar er žó ekki nema eitthvaš um 0,1%
Įratugir. Żmsar sveiflur ķ virkni hafstrauma en alls óvķst er hversu reglulegar žęr eru. Hér viš land hefur veriš talaš um AMO sem er nś ķ hlżjum fasa en gęti snśist yfir ķ neikvęšan eftir einhver įr. Einnig eru uppi hugmyndir um slķkar įratugasveiflur ķ Kyrrahafinu og vķšar.
10-13 įr. Reglulegar sveiflur ķ virkni sólar og tengjast sólblettahįmörkum, oftast talaš um 11 įra sveiflu. Um žessar mundir er nišursveifla og sólblettalįgmark framundan sem gęti haft lķtilshįttar įhrif til kólnunar.
1-7 įr. ENSO-sveiflurnar ķ Kyrrahafi, ž.e. El Nino og La Nina sem hafa vķštęk vešurfarsleg įhrif vķša um heim. Ekki reglulegar sveiflur en bśast mį viš aš kalda eša hlżja įstandiš komi allavega upp einu sinni į um žaš bil sjö įra tķmabili. Mjög öflugt El Nino įstand er aš baki sem į stóran žįtt ķ žvķ aš mešalhiti jaršar hefur ekki męlst hęrri en į žessu įri og jafnframt er nokkuš ljóst aš mešalhiti nęsta įrs į jöršinni veršur eitthvaš lęgri.
12 mįnušir. Įrstķšasveiflan hin eina sanna og sś sveifla sem algerlega er hęgt aš stóla į. Orsakast af halla jaršar og göngu jaršar umhverfis sólu į rśmum 365 dögum.
Dagar. Óreišuheimar vešursins koma hér viš sögu en lśta žó sķnum fjölmörgu lögmįlum. Mešalhiti jaršar sveiflast žannig lķtillega frį degi til dags eftir žvķ hvernig vindar blįsa. Svęšisbundinn breytileiki er aušvitaš mun meiri og gjarnan eru hlżindi į einu svęši įvķsun į kulda annarstašar.
24 klukkutķmar. Žessi sķšasti lišur snżst um aš jöršin snżst um sjįlfa sig og sólin žvķ żmist ofan eša nešan sjóndeildarhrings į hverjum staš meš tilheyrandi dęgursveiflu. Žetta gildir žó ekki viš pólana žar sem sólin er nįnast jafn hįtt į lofti innan hvers sólahrings.

Ofan į žessar sveiflur bętast viš allskonar atburšir sem hafa įhrif til kólnunar eša hlżnunar til lengri eša skemmri tķma og mį žar nefna eldgos og įrekstra loftsteina. Sumir atburšir hafa veriš örlagarķkir og leitt til varanlegra breytinga og fjöldaśtdauša dżrategunda sem kunnugt er. Gróšurhśsaįhrif hafa alltaf veriš mjög mismikil ķ gegnum tķšina og oft meiri en žau eru ķ dag. Breytingar į magni gróšurhśsalofttegunda hafa žó fram aš žessu veriš afleišing breyttra ašstęšna af żmsum fyrrnefndum įstęšum en ekki frumorsökin sjįlf. Spurning er žį hvernig skal skilgreina nśtķmann. Lifnašarhęttir mannsins hér į jöršinni eru stundum skilgreindir sem ein af stóru nįttśruhamförunum sem ekki sér fyrir endann į. Aukin gróšurhśsaįhrif fį žar mestu athygli enda er hinn mikli eldsneytisbruni nśtķmamanna atburšur sem į sér ekki fordęmi og mun óhjįkvęmilega leiša til hlżnunar jaršar nęstu įratugi eša aldir. Sś hlżnun veršur žó alltaf eitthvaš trufluš eša mögnuš af žeim nįttśrulegum atrišum sem hefšu įtt séš staš hvort sem er.


Mįnašarhitasśluritiš aš loknum október

Aš loknum žessum afar hlżja októberbermįnuši er varla hęgt annaš en aš taka stöšuna į sślnaverkinu yfir mešalhita mįnašanna ķ Reykjavķk. Ef žetta vęru kosningaśrslit žį vęri nżlišinn október ótvķręšur sigurvegari hvaš aukningu varšar og žį ekki bara ķ Reykjavķkurkjördęmi heldur einnig į landinu ķ heild. Annars sżna blįu sślurnar mešalhita mįnašanna samkvęmt opinbera višmišunartķmabilinu 1961-1990, raušu sślurnar sżna mešalhita sķšustu 10 įra og žęr fjólublįu standa fyrir įriš ķ įr og eins og sjį mį er októberhitinn ķ įr viš žaš sem gengur og gerist ķ september. Mešalhitinn ķ Reykjavķk aš žessu sinni var 7,8 stig sem er žó ekki alveg met, žvķ örlķtiš hlżrra var 1915, 7,9 stig. Hinsvegar var žetta metmįnušur žegar kemur aš śrkomu enda var hśn mikil. Spurning er meš vindinn, en samkvęmt óopinberum og ónįkvęmum skrįningum ķ eigin vešurdagbók, var žetta lang-vindasamasti október frį žvķ eigin skrįningar hófust įriš 1986. Nįnar um žaš ķ sķšustu bloggfęrslu.
Reykjavķkurhiti 2016 - 10 mįnušir
Nś žegar ašeins tveir mįnušir eru eftir af įrinu eru lķnur farnar aš skżrast varšandi įrsmešalhitann. Fjólublįu tónušu sślurnar tvęr lengst til hęgri į myndinni eiga aš sżna žaš. Sé framhaldiš reiknaš śt frį kalda mešaltalinu 61-90 fęst įrsmešalhitinn 5,5 stig, en sé framhaldiš reiknaš śt frį sķšustu 10 įrum mį gera rįš fyrir 5,7 stiga mešalhita. Hvort tveggja telst vera mjög hlżtt. Įrshitamet er žó varla lķklegt. Hlżjasta įriš ķ Reykjavķk er 2003 (6,1°C) en mér reiknast svo til aš mešalhitinn žaš sem eftir er žurfi aš vera hįtt ķ 4°C svo žaš nįist. Hinsvegar er alveg öruggt aš žetta įr veršur mun hlżrra en įriš ķ fyrra (4,5°C, gręn sśla). Žaš var reyndar kaldasta įriš af žeim fįu sem lišin eru af öldinni eša žaš minnst hlżja, eftir žvķ hvernig menn vilja orša žaš žvķ hér hefur ekki komiš kalt įr sķšan 1995 (3,8°C).


Óvenjuleg vešurskrįning og upphaf 30 įra kuldaskeišsins

Ķ mķnum 30 įra vešurskrįningum hef ég fęrt til bókar żmsar geršir af vešurlagi enda mį segja aš hér į landi rķki fjölbreytnin ein meš miklu śrvali af misvinsęlum vešrum. Fjölbreytnin er žó mismikil og stundum vill vešriš festast ķ įkvešnum einstrengingshętti dögum eša vikum saman. Žessi fyrri partur októbermįnašar hefur einmitt veriš žannig og fer vešurdagbókin ekki varhluta af žvķ eins og sjį mį hér į myndinni.
Vešurdagbók okt 2016
Ég geri annars ekki mikiš aš žvķ aš birta sżnishorn af vešurskrįningum mķnum en óvenjulegheitin undanfariš gefa žó tilefni til žess. Skrįningin į aš sżna einskonar mešalvešur hvers dags samkvęmt dagsetningunni ķ fyrsta dįlki. Eins og örvarnar sżna, aftan viš vešurlżsingu, žį hefur vindur stašiš af sušri eša sušaustri alla daga mįnašarins og oftar en ekki meš strekkingi eins og tvöföldu örvarnar bera meš sér. Žetta hafa veriš hlżir og rakir vindar meš hita upp į 8-12 stig sem śt af fyrir sig er mjög gott į žessum įrstķma. Sjįlfur skilgreini ég daga sem nį 9 stigum, fyrri hluta október, sem hlżja og žaš skżrir hringina fyrir aftan hitatölurnar, sem sķšan hefur įhrif į einkunn dagsins ķ aftasta dįlki sem er į skalanum 0-8.

Žaš lżtur loksins śt fyrir aš lįt verši į žessum sunnanįttastrekkingi, allavega ķ bili. Eitthvaš mun žvķ kólna žó ekki sé kuldatķš sjįanleg ķ spįkortum. Meš žessum hlżindum ętti mešalhiti mįnašarins ķ Reykjavķk aš enda vel fyrir ofan mešallag og gęti jafnvel blandaš sér ķ barįttuna um efstu sętin. Spurning er einnig meš vindinn sé į annaš borš keppt ķ žvķ. Sólarhringsmešalhiti fyrstu 13 dagana er hįtt ķ 10 stig hér ķ Reykjavķk en til samanburšar er mešalhiti október sķšustu 10 įra 4,8 stig, og er žį mišaš viš allan mįnušinn. Mešalhitinn ķ október ķ Reykjavķk fer afar sjaldan yfir 7 stig. Furšuhlżtt var ķ október 1915, 7,9 stig, og svo var hann 7,7 stig įrin 1946 og 1959. Mešalhitinn ķ október 1965 var 7,0 stig og hefur ekki fariš hęrra sķšan.

Vešurkort 13. okt

Talandi um hinn hlżja október 1965 žį var Trausti okkar Jónsson aš lķkja vešurlagi žess mįnašar viš žaš sem nś hefur rķkt, meš hįžrżstisvęši ķ austri sem beinir hingaš sunnanhlżindum meš strekkingsvindi og śrkomu. Sjįlfur vil ég bęta viš, fyrir kuldaįhugamenn, aš veturinn sem fylgdi ķ kjölfariš var kaldur og meš hęfilegri nįkvęmni mį segja aš ekki hafi fariš aš hlżna aftur fyrr en 30 įrum sķšar. Októbermįnušur 1965 markar samkvęmt žessu, lok hlżindaskeišsins sem stašiš hafši ķ nokkra įratugi og viš tók vetur sem stendur įgętlega sem upphaf 30 įra kuldaskeišsins. En aušvitaš er ekkert žar sem sagt ķ žessu. Framtķšin er alveg jafn óljós sem fyrr, hvaš vešriš varšar.

 


50 įra sjónvarpsglįp

Ég ętla byrja žennan pistil į minnast į žaš žegar ég įtti erindi ķ banka nś į dögunum en žį hafši gjaldkerinn séš kennitöluna mķna og spurši hvort ég vęri Sjónvarpsbarn. "Nei ég er įri eldri" sagši ég. "Jį žaš var 1966" sagši hśn og nefndi sķšan aš hśn ętti lķka žennan sama afmęlisdag, 30. september, nema hśn vęri sjįlf 15 įrum eldri en Sjónvarpiš. Jį žaš er sem sagt žannig aš ég er akkśrat įri eldri en Sjónvarpiš og deili meš žvķ žessum įgęta afmęlisdegi. Ég veit žó ekki hvort žaš sé endilega įstęšan fyrir žvķ aš ég hef alltaf haldiš mikla tryggš viš Sjónvarpiš - og žį meina ég ekki sjónvarpstękiš sem slķkt, heldur fyrirbęriš sem stundum er nefnt: Rķkissjónvarp allra landsmanna og hefur fylgt manni svo lengi sem mašur man eftir sér.

Tilkoma Rķkissjónvarpsins fyrir 50 įrum hefur sjįlfsagt breitt heilmiklu fyrir landsmenn į sķnum tķma en fyrir mér hefur žaš alltaf veriš sjįlfsagšur hlutur enda žekki ég ekki annaš, en man žó vel sjónvarpslausu fimmtudagana og mįnašarlangt sumarfrķ. Ekki minnist ég žess aš fólk hafi mikiš veriš aš kvarta yfir žvķ į fyrstu 20 įrunum aš ekki vęri sjónvarp alla daga vikunnar eša alla mįnuši įrsins. Fólk fór heldur ekkert fram į aš žaš kęmi alltaf eitthvaš ķ sjónvarpiš, t.d. į mišjum degi žegar kveikt vęri į žvķ, annaš en svarthvķta stillimyndin.

Į virkum dögum byrjaši dagskrįin meš Fréttum klukkan įtta, en sżningin hófst reyndar į sjónvarpsklukkunni sem taldi nišur tķmann fram aš fréttum, ótrufluš af auglżsingum og öšrum innslögum. Aš fréttum, vešri og auglżsingum loknum kom sjónvarpsžulan sem žuldi upp dagskrį kvöldsins sem stóš gjarnan žar til langt gengin ķ ellefu. Reyndar var barnatķmi klukkan sex į mišvikudögum og lauk žį śtileikjum barna sem žustu inn til aš horfa į teiknimyndir. Ekki mįtti missa af žeim. Į sunnudögum var žaš svo aušvitaš Stundin okkar sem hófst eftir aš presturinn var loksins bśinn meš sķna hugvekju. Ekki mį svo gleyma Ensku knattspyrnunni žar sem Bjarni Fel lżsti kappleik sem fariš hafši fram fyrir ekki svo mjög löngu sķšan og žuldi upp śrslit dagsins, eins og honum var einum lagiš.

Žetta var einföld svarthvķtt sjónvarpstilvera ķ föstum skoršum. Allir horfšu į sömu dagskrįna, sömu framhaldsmyndirnar eins og Gęfu eša gjörvileika eša Kólómbó. Flestar bķómyndirnar voru um 20 įra gamlar og enginn kvartaši yfir žvķ. Eftirminnilegust var hin svakalega mynd, Mašurinn sem minnkaši, sem kostaši mig ótaldar andvökunętur. Framžróun įtti sér žó staš og varla hęgt aš horfa fram hjį žvķ aš Prśšuleikararnir voru flottari ķ lit. Žaš var heldur ekki amalegt aš geta séš kappleiki ķ beinni śtsendingu. Ég man t.d. enn žegar Michael Platini skoraši sigurmarkiš fyrir Frakka ķ framlengdum śrslitaleik gegn Portśgal įriš 1984.

Sjónvarpsmyndir
En svo fór allt aš breytast, en žaš sem gerši śtslagiš var verkfall rķkisstarfsamanna um mišjan 9. įratuginn og ekkert sjónvarp! Risu žį upp frjįlsręšispostular og einkaframtakssinnar sem bošušu nżja og betri tķma er einokun rķkisins į sjónvarps- og śtvarpsrétti yrši aflétt. Og žannig fór. Stöš 2 fór ķ loftiš įriš 1986 og flestir bara léttir į žvķ. En ekki ég. Ég vildi bara mitt gamla góša Rķkissjónvarp. Stöš 2 fannst mér hinsvegar, svo ég orša žaš pent, uppfullt af allra handa sjįlfumgleši. Žaš aš eiga žess kost aš velja į hvaš var horft, fannst mér lķka stórlega ofmetiš. Best var aš hafa bara, eina stöš og eina dagskrį, eins og Martein Mosdal sagši į sķnum tķma og er hverju orši sannara, en kannski eru ekki alveg allir sammįla okkur Marteini žar. Ég hef ekki einu sinni lagt ķ vana minn aš horfa į fréttir į Stöš 2, en žar kemur vel į vondann žvķ sjįlfur hef ég tvisvar komist ķ fréttirnar hjį žeim og žį ekki vegna afglapa heldur vegna įhugamįla minna tengd ljósmyndum. Fréttastofa Rķkisins hefur hinsvegar ekki hringt ennžį en kannski gerist žaš einn daginn.

Ķ gegnum sjónvarpstķšina hefur mašur horft į eftir żmsum dagskrįrlišum hverfa į braut, yfir į lukta heima samkeppnisašilana. Enska knattspyrnan hvarf t.d. einn daginn og hef ég ekki haft spurnir af henni sķšan en treysti į aš Liverpool sé enn aš standa sig. Svo hvarf Formślan, sem ķ sjįlfu sér var bara įgętt enda fór fullmikill tķmi ķ žaš hringsól. Landslag ljósvakamišlana breytist stöšugt. Sķfellt fleiri eru farnir aš velja sér dagskrį į netveitum eins og Netflix og glįpa heilu dagana į heilu sjónvarpsserķurnar ķ striklotum. Sjįlfur hef ég aš vķsu ašgang aš einhverjum ótölulegum fjölda erlendra sjónvarpsstöšva sem mašur kķkir į öšru hvoru, einkum ef von er į stórbrotnum nįttśruhamförum śti ķ heimi. Einnig rekst mašur stundum į ęsilega žętti um mögulega ašvķfandi loftsteina eša ofureldstöšvar sem kannski eru viš žaš tortķma mannkyninu. Ég myndi samt alveg lifa góšu lķfi įn žeirra.

Ég hef ķ raunar ekki breytt mķnum sjónvarpsvenjum og held ennžį tryggš viš Rķkissjónvarpiš. Er sami takmörkunarsinninn ķ žessum efnum hvaš mig varšar. Aušvitaš mega ašrir hafa žaš eins og žeir vilja. Ekki mį žó halda aš ég geri ekkert annaš į kvöldin en aš glįpa į Rķkissjónvarpiš. Žvķ er nefnilega öšru nęr. Sjónvarpsagskrįin er ęši misspennandi. Sumt er įhugavert og annaš óbęrilegt og žaš er einmitt bara fķnt. Mašur getur nefnilega fundiš sér żmislegt til dundurs annaš en aš horfa į sjónvarpiš. Margar bękur eru til dęmis ólesnar og mörg tónlistin óįhlustuš en svo er lķka alltaf hęgt aš setjast nišur og skrifa bloggpistil eins og žennan.

Jį, góšir landsmenn. Svona er žaš eiga sama afmęlisdag og Sjónvarpiš, en viš ljśkum žessu meš Smart spęjara.

 


Skaflaferš upp ķ Gunnlaugsskarš

Gunnlaugsskarš śtsżniSunnudaginn 18. september reimaši ég į mig gönguskóna og lagši leiš mķna upp aš hinum vel kunna skafli ķ Esjunni sem oftast er kenndur viš Gunnlaugsskarš og er gjarnan sķšastur skafla til aš brįšna į sumrin, ef hann brįšnar į annaš borš. Žetta er hin sęmilegasta ganga žarna upp eftir og nokkuš brött į kafla. Skaflinn er ķ um 800 metra hęš į brattri austurbrśn skįlarinnar viš Gunnlaugsskarš og liggur nokkurnvegin ķ noršur-sušur. Hann myndast sem hengja vetrum žegar snjóar eša skefur ķ austan- og sušaustanįttum sem er ekki óalgengt. Skaflinn hefur oftar en ekki nįš aš brįšna į žessari öld en aš žessu sinni lifar hann góšu lķfi, heill og óskiptur, og į ekki nokkra möguleika į aš hverfa įšur en vetrarsnjórinn leggst yfir.

Tilgangur feršarinnar var ekki sķst sį aš męla lengd skaflsins mér til gamans, en til žess nżtti ég mér GPS-hįtękni meš žvķ aš taka hnit į sitthvorum enda skaflsins. Samkvęmt žeirri męlingu er lengd skaflsins um 510 metrar, sem er talsvert og žżšir aš lengdin er yfir helmingur af hęš Esjunnar.

Skaflinn męling

Žaš aš skaflinn skuli vera svona stór nśna er svolķtiš sérstakt ķ ljósi žess aš žaš hefur veriš įgętlega hlżtt ķ vešri ķ sumar og įrshitinn, sem af er, nįlęgt mešalhita sķšustu 10 įra. Žaš snjóaši hins vegar heil ósköp ķ desember sķšasta vetur og hafši ekki męlst annaš eins ķ desember ķ Reykjavķk. Enga almennilega hlżinda- og hlįkukafla gerši svo žaš sem eftir var vetrar. Ķ ofanįlag mį gera rįš fyrir aš stór uppistaša ķ žessum skafli nśna sé snjór sem ekki nįši aš brįšna ķ fyrra en žį var skaflinn stęrri ķ lok sumars en veriš hafši frį žvķ fyrir aldamót, sem passar lķka viš žaš aš įriš 2015 var afgerandi kaldasta įriš ķ Reykjavķk į žessari öld. Reyndar mį deila um hvort 2015 hafi ķ raun veriš kalt ķ ljósi žess hve öll hin voru hlż en ķ takt viš žaš žį hurfu Esjuskaflar öll 10 fyrstu įr žessarar aldar sem er lengsta slķkt tķmabil sem žekkt er.

Ég hef ekki veriš nógu duglegur aš ljósmynda Esjufannir sķšsumars en ętla žó aš birta mynd sem einn mikill Valsari tók į śrslitastund žann 15. įgśst ķ fyrra, įriš 2015. Eins og sést var stašan žį ķ skaflamįlum Esjunnar verulega snjónum ķ vil.

Laugardalsvöllur 15. įgśst 2015

Snjóskaflarnir įttu aušvitaš eftir aš brįšna eitthvaš įšur en yfir lauk žarna ķ fyrra en į Vešurstofuvefnum kemur fram aš samkvęmt męlingu į žeirra vegum, žann 8. október 2015, hafi skaflinn veriš um 500 metrar sem er einmitt svipaš og ég fékk śt śr minni męlingu nś um helgina - nęstum įri seinna.

Svo mį geta žess aš žetta er ekki alveg ķ fyrsta sinn sem ég fer ķ skaflamęlingaleišangur upp ķ Gunnlaugsskarš žvķ sunnudaginn 19. įgśst 2012 fór ég viš žrišja mann žangaš uppeftir en žį dugši aš hafa upprśllaš mįlband meš ķ för til męlinga. Skaflinn góši męldist žį ekki vera nema 32 metrar į lengd enda nįši hann aš hverfa aš fullu fyrstu vikuna ķ september. Aš sjįlfsögšu var einnig bloggaš um žį ferš: Skaflaleišangur į Esjuna

Til aš meta framhaldiš žį gęti oršiš einhverra įra biš į žvķ aš Esjan nįi aš hreinsa af sér alla skafla į nż ķ ljósi žess aš undir yngsta snjónum leynist žaš sem eftir lifši frį sķšustu įrum. Žetta er svo sem ekkert til aš hafa įhyggjur af, en žaš mį samt alveg fylgjast meš žessu enda ętti afkoma Esjuskafla aš vera sęmileg vķsbending um tķšarfar almennt og jafnvel jöklabśskap aš einhverju leyti.


Botninum nįš į Noršurslóšum

Nś bendir allt til žess aš hinu įrlega hafķslįgmarki hafi veriš nįš į Noršur-Ķshafinu. Žetta er allt eftir bókinni žvķ september er mįnušurinn žegar višsnśningurinn į sér staš en žį taka kuldarnir völdin meš lękkandi sól og kólnandi sjó. Žar meš lżkur brįšnun sumarsins og nżr ķs fer aš myndast. Hafķslįgmarkiš ķ september er žannig įgętis višmišunarpunktur til aš bera saman įstand ķssins į milli įra. Žaš er einmitt žaš sem hér veršur gert en ég hef einmitt fylgst meš hafķsnum ķ allnokkur įr af sérviskulegum įhuga.

Sumarlįgmarkiš 2016 mį sjį hér į lķnuritinu sem aš grunni til er frį Bandarķsku snjó- og hafķsmišstöšinni NSIDC. Borin er saman hafķsśtbreišsla sķšustu 10 įra įsamt mešaltali įranna 1981-2010. Samkvęmt žessu er lįgmarksśtbreišslan 2016 sś nęst lęgsta frį upphafi, örlķtiš undir tķmamótalįgmarkinu 2007. Önnur įr, fyrir įriš 2007, eru ekki sżnd enda eru žau vķšs fjarri botnbarįttunni. Hvaš śtbreišslu varšar žį hefur žetta įr veriš nokkuš sérstakt. 2016-ferillinn kemur inn ķ myndina mun nešar en önnur įr enda var hafķsśtbreišslan aš loknum sķšasta vetri óvenju lķtil sem aušvitaš vakti żmsar vęntingar - eša įhyggjur. Hafķsinn tórir žó enn aš loknu žessu sumri og er nokkuš yfir metlįgmarkinu mikla frį 2012 hvaš śtbreišslu varšar. Stór įstęša žess er hversu skżjaš var į Noršur-Ķshafinu žegar sólin var hęst į lofti nś ķ sumar, ólķkt žvķ sem var sumariš 2012 og žaš skiptir mįli.

NSIDC lķnurit 2007-2016

Śtbreišsla hafķssins segir žó ekki nema hluta sögunnar. Hafķsbreišan var nefnilega óvenju gisin į mjög stórum svęšum undir lok sumars og nįši žetta gisna svęši alveg noršur aš sjįlfum Noršurpól og hefur varla sést annaš eins. Į hinn bóginn voru lķfseigir śtnįrar ķ hafķsbreišunni sem mešal annars ollu žvķ aš siglingaleišin noršur fyrir Sķberķu var lengi aš hreinsast almennilega. Einnig var žrįlįtur armur sem teygši sig langleišina aš Beringssundi og slitnaši aš lokum ķ einhverja parta. Įstęšan fyrir žessari skellóttu ķsbreišu er vęntanlega hinn mikli lęgšagangur žarna ķ sumar sem rótaši mikiš ķ ķsnum. Hinsvegar var minna um vinda frį sušri sem venjulega žjappa ķsnum meira saman. Allt žetta gerir žaš aš verkum aš sjįlf śtbreišslan veršur frekar mikil mišaš viš žaš litla ķsmagn sem er til stašar. Allt önnur staša var til dęmis metįriš 2012 žegar žaš sem eftir lifši var samanžjappaš ķ einum pakka eins og sést į samanburšarmyndunum hér aš nešan.

Lįgmörk 2012 og 2016

Ķ framhaldi af žessu vert aš skoša framhaldiš. Nęstu vikur og mįnuši žegar vetur leggst yfir, mun allt Noršur-Ķshafiš og nęrliggjandi hafssvęši frjósa saman samkvęmt venju. Ķsinn mun žį einnig streyma sušur meš allri austurströnd Gręnlands. Hįmarki śtbreišslunnar veršur svo vęntanlega nįš ķ mars og višsnśningur hefst meš brįšnun į jašarsvęšum ķssins. Nęsta bręšslusumri fylgist mašur svo aušvitaš meš og aldrei aš vita hvaš žį gerist. Įstand ķssins er reyndar žannig aš viš réttar vešurašstęšur gętu oršiš meiri aföll į ķsnum en įšur hefur sést. Tķšarfar sumarsins 2016 var ekki žannig, en žaš mį velta fyrir sér hvaš hefši gerst ef vešurašstęšur sumarsins 2012 hefšu endurtekiš nś ķ įr. Ž.e. hiš fullkomna bręšslusumar. Ķsinn er nefnilega nįnast į barmi algers hruns. Hinsvegar sżndi žaš sig eftir įriš 2012 aš ķsinn getur lķka veriš fljótur aš jafna sig. Śtbreišsla ķssins įriš 2013 var til dęmis furšu mikil eftir afhrošiš 2012. En hvaš um žaš. Ęstustu hafķsnördar eru strax farnir aš horfa til sumarsins 2017 og geta varla bešiš.

- - -

Heimildir mķnar eru héšan og žašan. Myndirnar sem fylgja eru aš grunni til fengnar frį:

National Snow and Ice Data Center: http://nsidc.org/arcticseaicenews/

University of Bremen: http://www.iup.uni-bremen.de:8084/amsr2/


Af meintum hundi į forsķšu DV eftir įrįsina 11. september

Ķ dag 11. september minnumst viš einnar mestu hryšjuverkaįrįsar sögunnar sem sumir segja aš hafi breytt heiminum. Hvort sem žaš er rétt eša ekki žį įttu atburširnir sķna eftirmįla sem ég fer ekki nįnar śt ķ. Hins vegar ętla ég ég aš rifja upp fimm įra gamla bloggfęrslu frį žvķ žegar tķu įr voru lišin frį įrįsunum į tvķburaturnana en žar birti ég mynd af forsķšu DV žann 12. september 2001, sem var undirlögš af stórri mynd af žvķ žegar annar turninn hrynur.

DV forsķša 11. september

Žaš sem vakti sérstaka athygli mķna var aš ofanį h-inu ķ fyrirsögninni Ógnarheimur mįtti sjį eitthvaš sem lķktist ķslenskum fjįrhundi. Hvaš įtti žetta aš fyrirstilla? Var žetta sprell af hįlfu myndvinnsludeildar DV, tęknileg mistök eša einhver dulin skilaboš. Samsęri?

Eftir fimm įra rannsóknarvinnu (žó meš löngum hléum) hef ég nś komist aš sannleikanum, sem er sį aš žetta var ekki hundur. Žessu komst ég aš žegar ég fann sjįlfa myndina ótruflaša af fyrirsögn og annarri forsķšugrafķk. Žetta sem lķtur śt sem ķslenskur fjįrhundur viršist žį bara vera hver annar hluti af hrynjandi byggingunni, vęntanlega žį af ystu grind hśssins. Žannig er nś veruleikinn. Einföldustu skżringarnar er gjarnan žęr réttu, ekkert sprell eša dularfullt samsęri hér į ferš. Sama gildir um atburšina ķ stęrra samhengi. Žetta var mikil hryšjuverkaįrįs sem kom öllum Bandarķkjamönnum ķ algerlega opna skjöldu žótt sumir ķ samsęrisspennufķkn vilji halda öšru fram.

WTC hundur

Umrędda mynd įsamt fleirum mį finna į žessari slóš:

http://www.businessinsider.my/911-2013-9/9/#aDdc8lYVqqFJFHce.97

 


Samanburšur į sumarvešurgęšum ķ Reykjavķk

Samkvęmt fréttum og žvķ sem mašur heyrir žį fęr sumarvešriš almennt góša dóma, ekki sķst hér ķ Reykjavķk. Ég get sjįlfur tekiš undir slķkt enda ķ samręmi viš nišurstöšur sem unnar eru śt frį mķnum eigin vešurskrįningum, en mešal afurša žeirra er einkunnakerfi žar sem hver dagur fęr sķna einkunn į skalanum 0-8 śt frį vešuržįttunum fjórum: sól, śrkomu, vindi og hita. Mįnašareinkunnir reiknast svo śtfrį mešaltali allra daga og heildareinkunn sumarmįnašanna sem hér teljast vera jśnķ, jślķ og įgśst. Žannig get ég boriš saman vešurgęšin eins og žau koma śt śr mķnum skrįningum sem nį allt aftur til įrsins 1986. Aš žessu sinni fęr sumarvešriš ķ Reykjavķk 2016 einkunnina 5,17 og sómir žaš sér vel mešal margra góša sumra į žessari öld, žótt žaš hafi ekki nįš sömu hęšum og sumrin 2009 og 2012. Meš žessu sumri hafa vešurgęšin žar meš jafnaš sig aš fullu eftir hruniš 2013 en sķšan žį hefur leišin bara veriš upp į viš.

Af einstökum mįnušum sumarsins žį var jśnķ reyndar bara ķ sęmilegu mešallagi meš einkunnina 4,8 en ķ žeim mįnuši kom kafli upp śr mišjum mįnuši sem var ķ daprara lagi. Aš vķsu missti ég af žeim kafla enda staddur sušur ķ Róm žar sem vešriš var meš žeim hętti aš žaš hefši sprengt alla heimatilbśna gęšastašla. En hvaš um žaš. Vešurgęšin sótti sķšan ķ sig vešriš hér heima og fékk jślķ 5,4 ķ einkunn sem er mjög gott og įgśst nįši 5,3 sem er jafn mikiš og hitabylgjumįnuširinn įgśst 2004 fékk į sķnum tķma. Sumariš aš žessu sinni var reyndar öfgalaust aš mestu og kemst svo sem ekki mikiš ķ metabękur. Žetta var žó ķ heildina sólrķkt, žurrt og hęgvišrasamt sumar og ekki sķst hlżtt. Žaš mį taka fram hversu kvöldgott žaš var langt fram eftir įgśstmįnuši og nęturhlżtt lengst af um hįsumariš en annars mišar vešurskrįningarkerfiš mitt ašallega viš vešriš yfir hįdaginn.

Nįkvęmum tölulegum nišurstöšum veršur aušvitaš aš taka meš fyrirvara enda mišast einkunnir bara viš mitt skrįningarkerfi en svona į heildina litiš ętti žetta aš gefa įgętis vķsbendingar. Aš hętti hśssins kemur aš sjįlfsögšu sślurit sem sżnir samanburš aftur til įrsins 1986 og eins og sjį mį var ekki mikil sumargleši ķ Reykjavķk įriš 1989 en kannski skįra annars stašar.

Sumarvešureinkunnir

Žaš mį hér ķ lokin vķsa ķ sambęrilega śtlistun frį sķšasta įri en žį spanderaši ég heilmiklu plįssi ķ stuttaralega lżsingu į öllum sumrum frį įrinu 1986:

Sjį hér: http://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/1975011/

 


mbl.is Mikil įnęgja meš sumarfrķ og vešur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Reykjavķkurhitasśluritiš

Nś eru sjö mįnušir lišnir af įrinu og allt stefnir ķ aš 2016 verši allnokkuš hlżrra hér ķ Reykjavķk heldur en sķšasta įr. Ekki žarf aš vķsu mikiš til žvķ įriš 2015 var kaldasta įriš žaš sem af er öldinni. Af žeim sjö mįnušum sem lišnir eru hafa 4 mįnušir veriš hlżrri en mešaltal sķšustu 10 įra. Janśar og maķ voru undir žessu 10 įra mešaltali en žó fyrir ofan hiš opinbera en kalda višmišunartķmabil 1961-1990. Febrśar er hinsvegar kaldasti mįnušurinn žaš sem af er, bęši ķ raun og mišaš viš mešalhita, enda var hann kaldari en “kalda mešaltališ” segir til um.

Į glęnżrri śtgįfu af sśluritinu hér aš nešan sést hvernig žetta lķtur śt. Fjólublįu sślurnar standa fyrir žį mįnuši sem lišnir eru, en til višmišunar er mešalhiti mįnašanna sķšustu 10 įr (raušar sślur) og kalda opinbera mešaltališ 1961-1990 (blįar sślur). Eins og sjį mį getum viš vel viš unaš og sumariš hefur stašiš sig vel hvaš hita varšar.

Reykjavķkurhiti 2016 - 7 mįnušir
Til hęgri į myndinni eru fimm įrshitasślur. Blįa sślan žar er fyrir “kalda mešaltališ” žegar mešalhitinn ķ Reykjavķk var einungis 4,3 stig en rauša sślan stendur fyrir sķšustu 10 įr og er ķ 5,4 stigum. Tónušu sślurnar tvęr, sżna sem fyrr, įętlašan įrshita 2016 eftir žvķ hvort framhaldiš er reiknaš śt frį “kalda mešaltalinu” eša mešalhita sķšustu 10 įra, samkvęmt mķnum śtreikningum. Kaldara framhaldiš gefur okkur žannig 5,0 stiga įrshita en verši framhaldiš įfram ķ hlżrri kantinum veršur mešalhitinn um 5,4 stig, sem einmitt er ķ takt viš žau hlżindi sem viš erum farin aš venjast į žessari öld. Hvort heldur sem er žį stefnir įrshitinn töluvert hęrra en įriš ķ fyrra (sem var 4,5 stig) en 2015 er sżnt žarna sem gręn sśla allra lengst til hęgri. Hvaš framhaldiš varšar žį er aušvitaš alltaf möguleiki į óvęntum öfgum ķ hitafari ķ ašra hvora įttina en burt séš frį žvķ žį erum viš ķ įgętis hitamįlum nś um stundir og veršum vonandi įfram.


Af hafķsbręšslumįlum į Noršur-Ķshafinu

Um mišjan maķ, žegar ég tók sķšast stöšuna į ķsnum į Noršur-Ķshafinu, žį velti ég upp žeim möguleika aš minni hafķs yrši žar nś ķ lok sumars en įšur hefur sést į vorum dögum. Žetta var ekki sagt aš įstęšulausu enda var hafķsśtbreišslan sķšastlišiš vor, eftir hlżjan vetur, sś lęgsta sem sést hefur og munaši talsveršu. Įriš 2016 hafši žvķ talsvert forskot į fyrri metįr žegar kom aš upphafi sjįlfrar sumarbrįšnunarinnar ķ Noršur-Ķshafinu. Til aš grķpa til samlķkingar žį var įstandiš eitthvaš svipaš žvķ aš keppandi ķ 100 metra hlaupi fengi aš starta nokkrum metrum framar en keppinautarnir. En žetta forskot fór žó fyrir lķtiš žvķ segja mį aš bręšslusumrinu 2016 hafi hlekkst illa į ķ byrjun enda var forskotiš oršiš aš engu um mišjan jśnķ. Vešurfarslegar skżringar į žessu lélega starti var lęgšargangur meš óhagstęšum vindįttum og skżjahula sem hindraši sólbrįš. Bręšslusumariš 2016 fékk žvķ vindinn ķ fangiš og sį vart til sólar til aš byrja meš. En sumariš 2016 nįši sér loksins į strik žarna ķ noršri og sķšan žį hefur brįšnun hafķssins haldiš vel ķ viš skęšustu keppinautana. Žetta mį sjį į lķnuritinu yfir śtbreišslužróun hafķssins žar sem įriš 2016 er boriš saman žau įr sem hafa nįš lęgstu śtbreišslu ķ lok sumars og žar er sumariš 2012 ķ sérflokki eins og sjį mį į žessu Japans-ęttaša lķnuriti.

JAXA lķnurit jślķ 2016
Framhaldiš er stór spurning eins og venjulega. Hefur sumariš 2016 žaš sem til žarf til aš slį śt metįriš 2012 ķ lįgmarkśtbreišslu? Į hafķskortunum hér aš nešan frį Bremen-hįskóla eru žessu tvö įr borin saman ķ śtbreišslu og žéttleika į sömu dagsetningunni 19. jślķ. Dreifing ķssins er greinilega mismunandi milli žessara įra. Lęgšargangurinn hefur vissulega haldiš įfram ķ sumar en eftir žvķ sem į lķšur žį skilar slķkur lęgšarangur af sér tęttari ķsbreišu sem veršur sķfellt viškvęmari, žótt sjįlf śtbreišslan dragist hęgar saman. Gulgręni liturinn sżnir einmitt hversu gisin ķsbreišan er nś ķ sumar į stórum svęšum allt upp aš sjįlfum noršurpólnum, mišaš viš sumariš 2012. Žegar žarna var komiš viš sögu sumariš 2012, įtti žó sjįlf ofurlęgšin eftir aš herja į svęšiš en sś lęgš gerši eiginlega śt af viš žann hluta ķssins sem lį noršur af Alaska og Austur-Sķberķu.

Hafķskort 19. jślķ 2012 og 2016

Til frekari glöggvunar kemur svo ķ lokin, önnur ķsmynd ķ ešlilegri litum sem sżnir einnig stöšuna žann 19. jślķ sl. en sjįlfur hef ég bętt inn mörkum ķsbreišunnar ķ lok metsumarsins 2012. Greinilega žarf mikiš aš hverfa į nęstu vikum ef eitthvaš įlķka į aš gerast nś ķ įr.

Hafķskort 19. jślķ 2016 og lįgmark 2012

Mišaš viš hvaš ķsinn er tęttur og gisinn į stórum svęšum žį gętum viš mögulega endaš meš tvķskipta eša skellótta ķsbreišu ķ lok sumars, sem vęri sérstakt. Freistandi finnst mér reyndar aš segja aš ķ ljósi bįgs įstands ķsbreišunnar almennt, žį gęti bręšslusumariš 2016 mögulega įtt óvišjafnanlegan endasprett og skapaš nż višmiš žegar upp veršur stašiš, jafnvel opiš hafssvęši į sjįlfum Noršurpólnum, sem mér er stundum hugleikiš.

Linkur į żmis lķnurit og hafķskort: https://sites.google.com/site/arcticseaicegraphs/


Lśpķnuręša Fastagests

Ég hef įšur vitnaš ķ skįldsöguna Öręfi eftir Ófeig Siguršsson en žaš er góš bók aš mķnu mati, mjög sérstök en vissulega ekki viš allra hęfi. Bókin er kraftmikill óšur til Öręfasveitarinnar og nįttśrunnar sem slķkrar en ekki sķšur fjallar bókin um samskipti mannsins viš landiš og nįttśruöflin og er žar komiš vķša viš. Ein höfušpersóna bókarinnar nefnist Fastagestur og eru ófįar blašsķšur lagšar undir einręšur hans enda skilst mér aš hann sé einskonar samviska höfundar, eša sį sem talar mįli höfundar bókarinnar. Fastagestur er yfirleitt ekkert aš skafa utan af hlutunum og ekki heldur žegar kemur aš blessašri lśpķnunni sem sķfelldur styr stendur um. Ég ętla aš leyfa mér aš birta hér lśpķnuręšu Fastagests ķ Öręfabókinni en žótt aš hlutirnir séu hér mįlašir sterkum litum žį get ég ekki annaš en veriš bara nokkuš sammįla ķ ašalatrišum. Vonandi sjį sem flestir ljósiš einnig.

„ … viš skulum ekki tala um lśpķnuna, Bernharšur minn, sagši Fastagestur viš gluggann, hśn er plįga, tapaš strķš sem viš hįšum gegn sjįlfum okkur, ég verš svo óendanlega sorgmęddur žegar ég sé lśpķnu eša heyri į hana minnst, lśpķnan er blį sorg, tįkn fyrir sjįlfshatur okkar, dapurlega sjįlfsmynd, lśpķnan er svo fögur planta og mögnuš, en misnotuš ķ eyšileggingarskyni eins og skógręktin gegn móanum og mżrinni og gervallri nįttśrunni, žaš var Skógręktarstjóri rķkisins sem kom meš lśpķnuna ķ Öręfin fyrir 50 įrum, viš förum ekki ķ grafgötur um žaš, lśpķnan hefur žegar eyšilagt margfalt stęrri svęši en hörmungargosiš 1362, en hśn gerir žaš hljóšlega, lśpķnan hegšar sér nįkvęmlega eins og vķrus, krabbamein, nįkvęmlega eins og mašurinn, smeygir sér inn og eyšileggur allt innan frį og milljónfaldast; reynt var aš fela grjótiš žegar brśin var opnuš 1974, fela jökulöldurnar sem eru minnisvaršar um hvert jökullinn hefur teygt tungur sķnar, fela sandinn, fela móana og fela melana, fela žessa minnisvarša um tķmann og kraft nįttśrunnar, skķtugu börnin, öldurnar eru óžekkjanlegar og ófęrar fyrir lśpķnu, žaš er ekki lengur hęgt aš fį sér göngutśr um öldur og sker og skoša grjótiš eins og mašur gerši ķ gamla daga, sagši Fastagestur viš gluggann, Tvķskerjabręšur hafa reynt żmsar ašferšir til aš uppręta žessa skęšu plöntu og endurheimta gömlu móana en įn įrangurs, fręin geymast aš minnsta kosti ķ hįlfa öld ķ jöršu eins og višlegubśnašur ķ jökli, svo sprettur lśpķnan upp óvęnt hvar sem er og dreifir śr sér į ógnarhraša og kęfir og eyšileggur allt sem fyrir er, bęši gróšur og aušn, eins og gusthlaup sżnt hęgt … Allt sem heitir rękt … rękt er į móti nįttśrunni, į móti lķfinu, į móti Guši, hvort sem žaš er skógrękt eša saušfjįrrękt eša vaxtarrękt, ég er fyrst og fremst į móti allri rękt, sagši Fastagestur viš gluggann į hótelinu ķ Freysnesi, ég er allur meš Guši og nįttśrunni, mönnum, dżrum, plöntum og grjóti og jökli og vindinum; ég er allur fyrir öręfin.“ (Öręfi, bls. 318-320)

 

Morsį

Lśpķna į Skeišarįsandi komin yfir žaš litla vatn sem rennur žar sem Skeišarį breiddi śr sér įšur. Eftir aš Skeišarį hvarf į žessum slóšum er ekkert sem hindrar lengur landnįm lśpķnunnar vestur eftir gjörvöllum Skeišarįrsandi. (Ljósmynd: EHV)

 


Til Vesśvķusar og Pompeii

Lengi hefur žaš veriš į óskalista mķnum aš heimsękja vettvang atburšanna žegar borgirnar Pompeii og Herculaneum grófust undir ösku og eimyrju af völdum hamfaraeldgossins ķ Vesśvķusi įriš 79 e.Kr. Žessi för varš aš veruleika föstudaginn 24. jśnķ ķ tengslum viš Rómarferš en žangaš hafši ég heldur ekki komiš įšur og var kominn tķmi į aš bęta śr žvķ. Farin var skipulögš dagsferš ķ rśtu frį Róm meš fararstjórum žar sem bošiš var upp į skošun į rśstasvęši Pompeii og ferš upp į Vesśvķus en žaš getur veriš nokkuš snśiš aš nį žvķ hvoru tveggja į eigin vegum į einum degi. Žarna er mikiš feršamannakrašak, sérstaklega viš tśristamišstöšina viš Pompeii og žurftu fararstjórar hinna żmsu hópa aš hafa sig alla viš aš tżna ekki sinni hjörš og halda hópnum saman.

Pompei og Vesśvķus
Rśstasvęšiš er aušvitaš allt hiš merkilegasta  en žegar žangaš var komiš įkvįšum viš skötuhjśin aš rölta frekar um svęšiš į eigin forsendum ķ stašin fyrir aš halda hópinn, meš góšfśslegu leyfi fararstjóra. Viš uršum sjįlfsagt af einhverjum fróšleik sem leišsögukona śtvarpaši ķ heyrnartól hvers og eins, en žaš er kannski žannig meš okkur Ķslendingana aš viš erum ekki eins miklar hópsįlir og ašrir - nema kannski žegar kemur aš fótbolta. Er viš höfšum sameinast hópnum į nż į tilsettum tķma į réttum staš, var bošiš upp į pizzuveislu (hvaš annaš?) įšur en haldiš var įfram meš rśtunni upp aš Vesśvķusi žar sem ekiš var eftir žröngum hlykkjóttum vegi langleišina upp fjalliš. Žar viš bķlastęšiš var aušvitaš veitinga- og minjagripasala og fullt af klósettum fyrir žį sem voru ķ spreng.

Vesśvķus - GķgurUm 200 metra hękkun er frį bķlastęši og upp aš gķgbrśn ķ um 1200 metra hęš en žangaš liggur góšur göngustķgur. Žótt Vesśvķus lįti ekki mikiš yfir sér žį er  toppgķgurinn sjįlfur nokkuš hrikalegur og djśpur aš innanveršu meš žverhnķptum veggjum nęr allan hringinn. Hęgt var aš ganga mešfram hįlfum gķgbarminum eftir göngustķg en hinn hlutinn er lokašur enda illfęrt klungur žar sem almenningur getur fariš sér aš voša. Talsvert var af feršafólki žarna uppi og meira aš segja hęgt aš kaupa minjagripi og smįveitingar į žremur stöšum viš sjįlfa gķgbrśnina.

Sķgild spurning varšandi eldfjöll snżst um hvenęr nęsta gos veršur ķ fjallinu. Ķ ljósi sögunnar og ašstęšna flokkast Vesśvķus sem eitt af hęttulegustu eldfjöllum jaršar. Kvikužró fjallsins er mjög stór og mikil sprengivirkni og öskufall einkennir stęrstu gosin. Hęttulegust eru žó gusthlaupin sem verša žegar gosmökkurinn hrynur nišur og eyšir öllu sem fyrir veršur samanber žaš sem geršist žarna įriš 79. Gostķšni Vesśvķusar er hinsvegar mjög óregluleg og almennt eru gosin stęrri eftir žvķ sem goshléiš į undan er lengra. Sķšast gaus ķ fjallinu įriš 1944 en žį rann dįlķtiš af hrauni nišur ķ byggš en fjalliš nįši žó aš framkalla eina sęmilega sprengingu sem sendi ösku yfir nęrliggjandi svęši. Žaš var fjórša gosiš frį aldamótunum 1900 en tķš gos höfšu žį veriš ķ fjallinu allt frį stóru og mannskęšu gosi įriš 1630 sem einmitt kom eftir meira en tveggja alda hvķld. Fyrir stórgosiš įriš 79 hafši Vesśvķus ekki gosiš ķ um 300 įr svo vitaš sé og mun lengra var ķ verulegt gos.

Fyrir gosiš įriš 79 var Vesśvķus vaxiš žéttum gróšri upp į topp og fjalliš tališ hęttulast meš öllu. Fólk var einnig alveg grunlaust um aš hamfaragos vęri ķ vęndum žrįtt fyrir żmsa fyrirboša sem gętu talist augljósir ķ dag, svo sem mikil jaršskjįlftavirkni og aukin jaršhitavirkni sem žurrkaši upp vatnsuppsprettur. Gosiš sjįlft stóš ašeins yfir ķ 2 daga en mestu hamfarirnar rišu yfir snemma morguns daginn eftir aš gosiš hófst. Ķ gosinu hurfu bęirnir Pompeii og Herculaneum af yfirborši jaršar enda grafnir nišur ķ nokkurra metra žykkt öskulag auk žess sem strandlķnan fęršist utar um nokkra kķlómetra. Samanlögš ķbśatala bęjanna gęti hafa veriš allt aš 20 žśsundum en mannfall er į reiki. Nś er talaš um aš 2.000 manns gętu hafa lįtist af völdum gossins sem er lęgri tala en oft hefur sést įšur sem žżšir aš verulegur fjöldi hefur žrįtt fyrir allt nįš aš koma sér undan įšur en gosstrókurinn hrundi yfir byggšir.

Vesśvķus - Napólķ
Nś į dögum er fólk mešvitaš um hęttuna sem žarna er įvallt til stašar. Žrįtt fyrir žaš er talsverš byggš į svęšinu sem teygir sig upp ķ hlķšar Vesśvķusar. Gróšursęlt er ķ hlķšum fjallsins enda jaršvegur frjósamur eins og gjarnan ķ nįgrenni eldfjalla. Fólk treystir hinsvegar į nįttśrulega fyrirboša og nįkvęma vöktun jaršvķsindamanna. Allt hefur veriš meš kyrrum kjörum sķšustu įr og įratugi en lķkur į aš nęsta gos verši stórt, aukast meš hverjum įratug sem hvķldartķminn lengist. Mišaš viš fyrri hegšun er fjalliš žó ekki tilbśiš ķ hamfaragos en til žess žarf fjalliš aš safna kröftum ķ aš minnsta kosti 100 įr til višbótar ef eitthvaš er annars aš marka slķka śtreikninga.

Įhyggjur manna snśast žó ekki bara aš Vesśvķusi sjįlfum. Svęšiš ķ heild sinni ķ nįgrenni Napólķflóa er raunar samfellt eldfjallasvęši sem lętur lķtiš yfir sér į yfirboršinu og hefur veriš til frišs lengi. Žarna eru stórar öskjur og undir žeim fleiri kvikužręr. Stęrsta kerfiš nefnist Campi Flegrei og nęr aš hluta inn ķ borgina Napólķ. Ķ raun mį segja aš žetta sé ein allsherjar ofureldstöš sem sķfelld ógn stafar af fyrir žęr žrjįr milljónir manna sem bśa į svęšinu frį Napólķ til hlķša Vesśvķusar og sé fyrirvarinn stuttur er alveg óvķst aš hęgt sé aš rżma svęšiš į tilsettum tķma. Fyrir stęrstu gosin ętti forleikurinn samt aš gefa ķbśum rįšrśm til aš hugsa sinn gang. Žaš mį samt hafa ķ huga aš allra stęrstu gosin sem möguleg eru į svęšinu eru hamfarir sem snerta mun stęrra svęši en Napólķflóann. Žar mį til dęmis nefna gos fyrir tępum 40 žśsund įrum en žį er tališ aš aska hafi falliš yfir hįlfa Evrópu. Žetta stórgos er jafnvel nefnt sem einn af žeim žįttum sem gerši śt af viš Neanderthalsmanninn ķ įlfunni į sķnum tķma. Vér nśtķmamenn förum vonandi eitthvaš betur śt śr slķkum hamagangi en eitt er vķst aš Ķtalķa yrši ekki söm og įšur. Ég er žó allavega sloppinn aftur heim ķ öruggt skjól į okkar eldfjallaeyju.


Žį er žaš fótboltinn

Eitthvaš veršur mašur aš skrifa um fótboltann enda er hann mįl mįlanna fyrir flestum öšrum en höršustu antisportistum. Aš vķsu er forsetakosningar į dagskrį ķ žessum mįnuši en spennan liggur ekki žar enda śrslitinn löngu rįšin, nema hvaš svo viršist sem tvķsżnt gęti veriš um annaš sętiš žótt ekki sé keppt ķ žvķ.

Ķ fótboltanum er mįliš žaš aš Ķslenska karlalandslišiš keppir nś ķ fyrsta skipti į stórmóti ķ knattspyrnu og merkilegheitin snśast ekki sķst um aš Ķsland er fįmennasta žjóšin sem keppt hefur į svona stóru móti. Eins og oft įšur erum viš litla žjóšin gagnvart hinum stóru og žaš eitt hefur vakiš athygli erlendra į okkur. Žśsundažjóšin į móti milljónažjóšum. Fyrirfram ętti žaš žvķ aš vera hreint formsatriši aš tapa öllum leikjunum af miklu öryggi. En žaš er ekki alveg žannig. Viš eigum įgętis fótboltamenn sem spila meš sęmilegum lišum ķ stóru löndunum og žegar į hólminn er komiš kemur ķ ljós aš viš erum ekkert mikiš lélegri ķ fótbolta en hinir. Bara svolķtiš lélegri. Reyndar er getumunurinn į milli flestra lišanna almennt ekki mjög mikill og žvķ getur allt gerst ķ hverjum leik. Getumunur milli einstaka leikmanna er heldur ekki svo mikill. Ronaldó hinn vķšfręgi er sennilega ekki nema um 10% betri ķ fótbolta en bestu leikmenn Ķslands enda var hann ekkert aš leika sér aš ķslensku varnarmönnunum, sólaši ekki fjóra ķ hverri sókn og komst varla ķ almennilegt skotfęri viš markiš. Portśgalska landslišiš er heldur ekkert ofurliš žótt žessi mikli markaskorari sé žar fremstur ķ flokki. Žeir voru samt talsvert betri en okkar liš ķ heildina og gįtu alveg veriš svektir meš jafntefliš.

Žegar žetta er skrifaš hefur Ķslenska lišiš leikiš tvo leiki į Evrópumótinu. Lišiš hefur skoraš jafn mörg mörk og žaš hefur fengiš į sig og bįšir leikirnir endaš meš jafntefli. Möguleiki er enn til stašar aš sigra rišilinn og einnig aš lenda ķ nešsta sęti ķ rišlinum. Hvaš varšar mķnar vęntingar til lišsins žį höfum viš meš žessum tveimur jafnteflum nś žegar įtt įgętis mót. Jafntefli er svo miklu skįrra heldur en tap svo ekki sé talaš um stórtap meš margra marka mun. Tvö liš milljónažjóša hafa til žessa tapaš sķnum leikjum meš žremur mörkum gegn engu žannig aš viš getum vel viš unaš. Žessum jafnteflum okkar hefur veriš nįš meš góšum og skipulögšum varnarleik fyrst og fremst. Mišjuspiliš hefur veriš öllu lakara žar sem sendingar hafa veriš tilviljanakenndar og rataš įlķka oft til andstęšingsins og til samherja. Žaš hefur žó sżnt sig aš viš getum skoraš mörk af öllu tagi enda eigum viš gott śrval af skęšum sóknar- og skotmönnum.

Žaš er žó einn leikur eftir ķ rišlinum en žaš er leikurinn į móti Austurrķki. Žar ręšst hvort viš komumst įfram ķ ķ 16 liša śrslit sem vęri frįbęr staša en mögulega žurfum viš til žess ekki aš gera meira en aš knżja fram enn eitt jafntefliš. Žrišja sętiš ķ okkar rišli gęti komiš okkur įfram ķ 16-liša śrslit. Betra er žó aš lenda ofar ķ rišlinum. Žrišjusętislišin fjögur sem munu komst įfram munu keppa viš sigurliš śr öšrum rišlum žannig aš best er alltaf aš vinna rišilinn til aš fį léttari andstęšinga. Austurrķkisleikurinn er sem sagt lykileikurinn śr žvķ sem komiš er. Fyrst og fremt vonar mašur aš hann tapist ekki meš mjög mörgum mörkum. Vęgt tap er miklu skįrra og allt fyrir ofan žaš er miklu betra. Tala nś ekki um aš komast įfram į einhvern hįtt ķ 16 liša śrslitin. Žį vęrum viš allavega ekki nešar en ķ 16 sęti į žessu móti sem hlżtur aš vera göfugt markmiš.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband