Grafķsk Eurovision

Į hverju įri stendur ein žjóš uppi sem sigurvegari ķ Evrópsku söngvakeppninni. Žjóširnar sem taka žįtt hafa veriš mis sigursęlar ķ 60 įra sögu keppninnar en af einhverjum orsökum erum viš mešal žeirra žjóša sem enn hafa ekki fagnaš sigri. Žaš mun ekki breytast ķ įr en eins og meš margar Austur-Evrópužjóšir žį höfum viš žį afsökum aš hafa ekki veriš meš frį byrjun.

Eurovision 1956-2015

Kortiš hér aš ofan er śr teiknismišju bloggarans og sżnir hvaša žjóšir hafa unniš söngvakeppnin allt frį žvķ fyrsta kepnnin fór fram ķ Sviss įriš 1956 sem lauk meš sigri heimamanna. Fyrstu įrin var žaš ekki föst regla aš keppnin fęri fram ķ landi sigurvegara sķšasta įrs en allt frį įrinu 1981 hefur žaš veriš raunin. Įriš 1969 var keppnin haldin į Spįni en žį voru fjögur lönd sem unnu kepnnina. Į teikningunni lęt ég ferilinn fara til Hollands žar sem nęsta keppni fór fram.

Ekki voru žįtttökužjóširnar margar ķ fyrstu keppninni ķ Sviss įriš 1956 žegar einungis 7 žjóšir kepptu, en hver žeirra fékk žó aš flytja tvö lög. Į upphafsįrunum komu žįtttakendur  ašallega frį Vestur-Evrópu en Luxemburg, Frakkland og Holland voru lang sigursęlust framan af. Noršurlandažjóširnar tżndust svo fljótlega inn og fyrsti Noršulandasigurinn vannst įriš įriš 1963 žegar Danir fluttu sķna "Dansevise". Sigursęlastir hafa verir Ķrar en žeir unnu fyrst meš henni Dönu "All Kinds of Everything" en į tķmabili virtist alveg sama hvaša žeir komu meš - alltaf unnu Ķrarnir, ž.e. žrjś įr ķ röš 1992-94 og svo enn einu sinni 1996. Austur-Evrópužjóširnar hrśgušust svo inn į tķunda įratugnum og fjölgaši enn meir eftir žvķ sem gömlu alžżšuveldin klofnušu. Austurhlutinn tók keppninni af mikilli alvöru og stal senunni hvaš eftir annaš į fyrstu įrum aldarinnar. Noršurlandažjóširnar hafa žó gert žaš gott į sķšustu įrum į mešan gömlu viršulegu nżlenduveldin og herražjóširnar ķ vestrinu hafa hvaš eftir annaš setiš ķ sśpunni.

Hvaš gerist ķ įr og hvar veršur keppnin nęst? Allavega ekki ķ Egilshöll - okkar tķmi er enn ekki kominn. Nś lįgu Danir loks ķ žvķ og ekki įtti finnskt sambżlispönk upp į pallboršiš mešal fjöldans. Žaš var žó mun skemmtilegra atriši en t.d žaš Sęnska sem žó gęti veriš sigurstranglegt. Nema aš Noršmenn taki žetta, žeir eru sterkir ķ įr. Svo er veriš aš tala um Ķtalina sem bjóša upp į mikla tenóra-orgķu. Mitt uppįhald er reyndar Eistland aš žessu sinni. Einnig er ég mjög sįttur viš Ungverjaland og Slóvenķu. Ég veit ekki meš Įstralķu sem fį aš vera meš sem gestir aš žessu sinni. Ég fķla žaš lag allavega ekki auk žess sem Įstralskur sigur vęri svolķtiš mikiš śt śr kortinu.

 

 


Moska eša listaverk?

Žaš hefur veriš fróšlegt aš fylgjast meš višbrögšum manna viš framlagi Ķslands til Feneyjartvķęringsins aš žessu sinni. Ég vil žó ekki bendla neinn viš fķflaskap žótt ašrir hafa gert žaš, en hér į moggablogginu voru óneytanlega żmsir stóroršir, einkum žį żmsir eldri ķhaldssamir karlar sem vissu varla hvert žeir ętlušu ķ vandlętingu sinni yfir žeirri ósvinnu, aš žeirra mati, aš setja upp mosku ķ kažólskri kirkju ķ nafni Ķslands. Gott ef ekki var kallaš eftir afsögn menntamįlarįšherra vegna žessarar "vitleysu".

Jś. Vissulega getur žetta verk talist ögrandi į vissan hįtt ķ ljósi allrar žeirrar togstreytu sem rķkt hefur milli hins mśslķmska og vestręna heims undanfarin įr. Žaš er ekkert nżtt aš listin ögri į einhvern hįtt en žaš žarf žó ekkert aš vera ašalatrišiš ķ žessu. Ķ staš ögrunar mį miklu frekar lķta į žetta verk sem einskonar samkomulag ķ nafni frišar. Séu menn į annaš borš tilbśnir til žess, sem kannski er ekkert vķst. Ķ staš žess aš hęšast, skopast eša aš gera lķtiš śr žeim sem eru okkur framandi er žeim bošiš ķ "okkar" tilbeišsluhśs en ķ leišinni gefst žeim gestum sem ekki eru mśslķmar og hafa aldrei ķ mosku komiš, tękifęri til aš kynnast framandi tilbeišslusišum - sem ég get ekki séš aš sé hęttulegt, nema ég sé alveg staurblindur. Heimbošiš er žó kannski ekki alveg ķ nafni Feneyjarborgar sem vilja helst setja einhverjar furšulegar reglur um aš gestir ķ sżningarskįla Ķslands séu ekki of mśslimalegir.

Hvaš sem hęgt er aš segja um trśarbrögš nś til dags žį held ég aš tilbeišsla til ęšri mįttarvalda sé eitt af žeim atrišum sem einkennir mennska tilveru og jafnvel eitt af stóru atrišunum sem ašgreindi manninn frį dżrum į sķnum tķma. Ķ žann flokk mį lķka bęta listinni sjįlfri enda hafa žessi tvö atriši lengi veriš samofin ķ menningunni. Hver menningarheimur hefur svo komiš sér saman um sķna heimsmynd, sinn skilning eša misskilning og sķnar tilbeišsluašferšir og serimónķur ķ sambandi viš žęr. Hinsvegar hefur oft kįrnaš gamaniš žegar ólķkir menningarheimar mętast žvķ žį vaknar upp óttinn viš aš framandi hópar séu aš žröngva sinni menningu yfir okkar og hefur žaš vissulega veriš upptök margra įtaka og sér jafnvel ekki fyrir endann į. Ķ slķku įstandi er oft stutt ķ öfgahyggju af trśarlegum eša žjóšernislegum toga.

Žaš er stašreynd aš fjöldi žjóša jįtar mśslķmska trś rétt eins og margir jįta kristni og žvķ veršur ekki breytt. Žaš er lķka stašreynd aš fjöldi mśslima bżr ķ Evrópu hvort sem mönnum lķkar žaš betur eša verr. Megniš af žvķ fólki vill žó iška sķna trś ķ friši įn žess aš vera bendlaš viš žaš aš vilja ganga milli bols og höfušs į žeim sem ekki jįta ķslam. Moskur eru notašar ķ tilbeišsluskini rétt eins og okkar kirkjur. Uppsetningin er žó önnur og siširnir, og verša žaš įfram. Hvaš varšar framlag okkar til Feneyjartvķęringsins žį sver žaš sig ķ ętt viš góša nśtķmamyndlist sem snżst ekki sķst um aš stilla upp hlutum į óvęntan hįtt og skapa nżtt samhengi. Žar hefur okkur tekist vel upp aš žessu sinni, meš ašstoš listamannsins og nżbśans Christoph Büchel. Śtkoman er sterkt listaverk - og žar sem žaš er listaverk er žaš ķ raun hvorki moska né kirkja, ef žaš huggar einhvern.

Feneyjamoska


Hitaš upp fyrir bręšsluvertķš

Sumariš er framundan į noršurslóšum meš tilheyrandi ķsbrįšnun į Noršur-Ķshafinu. Viš vitum ekki fyrirfram hvernig hlutirnir munu ganga fyrir sig. Spurning er hvort viš fįum žrišja sumariš ķ röš meš tiltölulega lķtilli brįšnun eša hvort ašstęšur verša ķsnum ķ óhag en žaš veltur mikiš į rķkjandi vešurfari žarna noršurfrį ķ sumar. Įstand ķssins nś ķ lok vetrar hefur aušvitaš lķka sitt aš segja. Śtbreišsla ķssins er meš lęgra móti žessa dagana en heilbrigši ķsbreišunnar ręšst ekki sķšur af žykktinni og žar er įstandiš mjög misjafn eftir svęšum. Fyrsta kortiš hér sżnir įętlaša žykkt žann 8. maķ en į kortiš hef ég krotaš pķlur sem eiga aš sżna helstu strauma og stefnur sem ég ętla aš byrja į aš ręša.

ķsstraumar

Į ķsžykktarkortinu mį sjį hvernig hreyfingum ķssins hefur veriš hįttaš ķ vetur en žęr hafa reyndar veriš meš nokkuš dęmigeršu móti. Rķkjandi stefna meginķsbreišunnar er frį Sķberķuströndum ķ įttina aš Fram-sundi milli Gręnlands og Svalbarša sem er ašalundankomuleiš ķssins śt śr Noršur-Ķshafinu. Žessi fęrsla sżnist mér hafa veriš nokkuš įkvešin ķ vetur enda ber žunnur ķsinn noršur af vesturhluta Sķberķu žess merki (blįr litur į korti). Hluti ķssins nęr žó ekki aš Fram-sundi en tekur ķ staš žess hęgri beygju og safnast saman į svęšum noršur af Kanada sem er einskonar foršabśr ķsbreišunnar žar sem elsta og žykkasta ķsinn er aš finna. Žar klessist ķsinn upp aš heimskautaeyjunum og žykknar mjög en stór hluti hans berst žó įfram inn ķ hringišu Beauforthafs og sleppi hann undan sumarbrįšnuninni žar į hann góša möguleika į aš fara annan umgang um ķshafiš. Mikil eša lķtil sumarbrįšnun ķ Beauforthafi er žvķ einn af stóru žįttunum um afkomu ķssins en sķšustu tvö sumur hefur brįšnun žar veriš frekar lķtil sem hefur einmitt aukiš heilbrigši ķssins ķ heildina.

Žį er aš velta fyrir sér hvernig mismunandi vešurašstęšur aš sumarlagi hafa įhrif į sumarafkomuna. Fyrir žęr pęlingar hef ég śtbśiš tvö vešurkort af einfaldara taginu.

Ķsbrįšnun Hęš

Til aš bręšsluvertķšin skili af sér sem mestri sumarbrįšnun er ašstęšur lķkar žessum, afar įkjósanlegar. Fyrri part sumars žegar sólin er hęst į lofti og skķn allan sólarhringinn er mikilvęgt aš skżin sé ekki mikiš aš flękjast fyrir. Žvķ er best aš öflug sólrķk HĘŠ komi sér fyrir žar sem ķsinn er žykkastur. Žetta žarf helst aš gerast upp śr mišjum maķ og įfram ķ jśnķ til aš fį gott start. Žegar lķšur į sumariš er sķšan alveg kjöriš aš lęgš eša lęgšir ķ śtjašri ķsbreišunnar Sķberķumegin hjįlpi til viš aš dęla hlżju meginlandslofti noršur yfir ķsinn meš ašstoš hęšar Kanadamegin. Miklu skiptir ašallega žó aš vindar blįsi inn aš ķsnum eins og sżnt er į kortinu og reki žaš sem ekki brįšnar sem mest įfram aš trektinni viš Framsund. Žessar ašstęšur voru įberandi į metįrunum 2007 og 2012 en öllu sķšur undanfarin tvö sumur.

- - -

Ķsbrįšnun Lęgš

Žį er žaš hinn möguleikinn sem mun hagstęšari ķsnum aš sumarlagi og getur algerlega eyšilagt bręšsluvertķšina, samanber sumariš 2013. Hér er žaš einfaldlega LĘGŠ sem dóminerar Noršur-Ķshafiš. Ef žetta įstand er rķkjandi fyrri part sumars ķ jśnķ veldur žaš mjög hęgu starti vegna skżjahulu į viškvęmasta tķma hins stutta heimskautasumars. Vissulega nęr hitinn eitthvaš upp fyrir frostmark en vindar sjį til žess aš žaš dreifist śr ķsnum ķ staš žess aš hann žjappist saman. Haldi žetta įfram yfir sumariš veršur ķsbreišan žvķ gisin og götótt, jafnvel efst į sjįlfum Noršurpólnum. Öflugar lęgšir į viškvęmasta tķma geta žó gert usla eins og einmitt geršist upp śr Verslunarmannahelgi sumariš 2012 en žį kom sannkölluš lęgšarbomba eftir talsverš hlżindi og įtti sinn žįtt ķ metbrįšnun žaš įr. En žaš var bara stök lęgš en ekki višvarandi og žaš skiptir mįli.

- - - -

Hvernig sumariš žarna noršufrį veršur kemur bara ķ ljós. Viš réttar ašstęšur er alveg möguleiki į miklu afhroši ķsbreišunnar og jafnvel ķslausum Noršupól ķ sumarlok. Žetta gęti lķkaš oršiš alveg glataš bręšslusumar en sennilega er best aš spį žvķ aš žetta verši einhver einhver kokteill af żmsu. Lįtum žetta duga af tómstundavangaveltum. 

 


Vetrarhitamósaķk

Žaš er nokkuš sķšan ég birti samskonar mynd og žessa sem sżnir meš hitafar yfir vetrarmįnušina nóvember-mars ķ Reykjavķk aftur til 1989. Myndin skżrir sig vonandi sjįlf en hver lįréttur borši tįknar einn vetur og litirnir tįkna hitafar. Žannig stendur dökkblįr litur fyrir kuldakast meš 5-10 stiga frosti aš mešaltali, en appelsķnugulur tįknar hlżindi uppį 5-10 stiga hita. Myndin er einfölduš žannig aš ķ staš stakra daga er mešalhitinn tekinn saman nokkra daga ķ senn en žannig sjįst vel einstök hita- og kuldatķmabil hvers vetrar. Žetta er byggt į eigin vešurskrįningum en til hęgri sést mešalhiti sömu mįnaša skv. tölum Vešurstofunnar.

Vetrarmósaķk 1989-2015

Fyrir utan skrautlegt śtlit mį sjį żmislegt śt śr žessu. Mešalhiti sķšasta vetrar var 1,0 stig ķ Reykjavķk sem einmitt er ķ mešallagi alls tķmabilsins frį 1989. Mestu munar žó um hvaš nóvember var sérlega hlżr en eftir žaš höfum viš alveg fariš į mis viš hlżindi hér ķ borg. Ķ myndinni ķ heild mį einnig sjį aš blįu fletirnir eru algengari į fyrstu įrunum og kaflar meš hörkufrosti eru oršnir fįtķšir.

Gulu fletirnir segja lķka sķna sögu. Žeir eru nokkuš tķšir seinni hluta tķmabilsins en hefur žó fariš fękkandi um hįveturinn sķšustu fjögur įr. Žaš hefur örugglega sitt aš segja. Hiti į bilinu 5-10 stig um hįvetur nokkra daga ķ senn, kemur ekki aš sjįlfu sér. Til žess žarf eindregna sunnanįtt sem flytur meš sér vęnan skammt af hlżindum nokkra eša marga daga ķ senn og mętti kalla žaš sunnanįttarvišburši. Slķkir margendurteknir sunnanįttarvišburšir aš vetrarlagi gętu veriš grundvöllurinn aš žeim hlżindum sem rķkt hafa hér eftir aldamót – og žį ekki bara hér ķ Reykjavķk heldur vķšsvegar į okkar slóšum viš Noršur-Atlantshaf. Hlżindagusurnar draga ekki bara śr vetrakuldum heldur hljóta žęr einnig aš stušla aš hęrri sjįvarhita hér um kring. Skorturinn į žessum sunnanįttarvišburšum sķšustu mįnuši gęti žvķ haft sitt aš segja um framhaldiš enda sitjum viš nś sśpunni meš kaldari sjó viš Noršur-Atlantshaf en veriš hefur lengi.


Forni fjandinn fjarri góšu gamni

Nś į dögum er lķtiš um aš varaš sé viš hafķs viš Ķslandsstrendur mišaš viš žaš sem įšur var. Ķ noršankasti eins og žvķ sem hrellir okkur nś hefši žessi forni fjandi einhverntķma gerst nęrgöngull, en nś er öldin önnur og engar spurnir af hafķs. Samanburšarmyndirnar hér aš nešan ęttu aš segja sķna sögu. Sś til vinstri er frį 10. aprķl 1985, eša nokkrum įrum įšur en kuldaskeiš sķšari hluta 20. aldar rann sitt skeiš į enda. Talsvert hafķsmagn teygir sig langt į haf śt austan Gręnlands og noršan Ķslands, sem aldeilis er ekki reyndin sama mįnašardag įriš 2015. Mun meiri hafķs er svo einnig viš Svalbarša og Barentshaf žarna fyrir 30 įrum. Žaš var žó ekki alveg svona snjólétt įriš 1985 enda eingöngu jöklar merktir inn į žaš kort. Kortin eru fengin af sķšunni Cryosphere Today.

Hafķs aprķl 1985 -2015

Žaš er svo sem aldrei aš vita hvaš gerist į žessum sķšustu og verstu tķmum og engin įstęša til aš gera lķtiš śr žessu kalda vorhreti. Žaš žarf engu aš sķšur miklu meira aš ganga į nś til dags til aš fį almennilegan hafķs hingaš žvķ žaš er hreinlega ekki svo mikiš af honum fyrir noršan land eins og myndirnar bera meš sér. Žar munar lķka miklu aš undanfarin 10 įr eša svo hefur žessi hafķs austur af Gręnlandi nįnast horfiš aš sumarlagi og žarf žvķ aš safnast upp aš nżju hvern vetur.

Hvaš veršur į nęstu įrum vitum viš ekki. Žessi kólnun ķ Atlantshafinu sem talaš hefur veriš um undanfariš kemur śr sušvestri og gęti vel veriš tķmabundiš įstand. Kaldsjįvarskeišiš sem hófst seint į 7. įratugnum var hinsvegar aš öšrum toga. Žaš kom śr noršri og tengist vęntanlega mikilli śtrįs heimskautasjįvar śt ķ Noršur-Atlantshaf, meš tilheyrandi sjįvarkólnun og auknum hafķs. Slķku er ekki aš heilsa nś ... tja, nema svo vilji til aš nś sé akkśrat blįbyrjunin į einhverju svoleišis.

Hafķs hér viš land žarf svo sem ekki aš heyra sögunni žótt hlżindi haldi įfram. Sambland af réttum vindįttum, t.d. sunnan og vestanįttum ęttušum af hįžrżstisvęšum sunnan viš land geta hindraš hafķsflęši sušur meš Gręnlandi og beint ķsnum hingaš. Ętli eitthvaš slķkt hafi ekki einmitt gerst fyrir 10 įrum? Samanber myndina hér aš nešan sem sżnir įstandiš į noršurmišum žann 3. mars 2005 (jį, žaš leynist nś żmislegt ķ pokahorninu hjį manni).

Hafķs 3. mars 2005

 


Hnattręnn mįnašarhiti į sśluriti

Fyrir žį sem įhuga hafa į hitafari jaršar žį hef ég sett upp sślurit žar sem borinn er saman mešalhiti mįnaša og hvert gęti stefnt meš įrshitann 2015. Žetta er sett upp į svipašan hįtt og ég gerši meš Reykjavķkurhitann ķ fyrra, muni einhver eftir žvķ. Tölurnar sem unniš er eftir eru frį Nasa-Giss sem er ein žeirra stofnana sem halda bókhald um hitafar jaršar. Svo mašur śtskżri ašeins žį standa Blįu sślurnar į myndinni fyrir mešalhita hvers mįnašar sķšustu 10 įr. Raušu sślurnar sżna mešalhita mįnašanna įrsins ķ fyrra, 2014, sem endaši sem hlżjasta įriš frį upphafi męlinga. Aš vķsu meš minnsta mögulega mun. Fjólublįu sślurnar sżna sķšan žį mįnuši sem lišnir eru af įrinu 2015. Į sślunum fjórum lengst til hęgri er įrshitinn tekinn saman. Tónušu sślurnar žar segja svo til um hvert gęti stefnt meš įrshitann eftir žvķ hvort restin af įrinu veršur ķ samręmi viš mešalhita sl. 10 įra eša ķ samręmi viš metįriš ķ fyrra. Tekiš skal fram aš tölurnar eru ekki eiginlegur mešalhiti, heldur frįvik frį mešaltali eins og venjan er žegar rżnt er ķ hnattręnan hita. Nįnari bollaleggingar eru undir mynd.

Hnattręnn mįnašarhiti - 3/12

Eins og sjį mį žį byrjar įriš mjög hlżtt į heimsvķsu, hvort sem boriš er saman viš sl. 10 įr eša 2014. Reyndar er žetta heitasta byrjun į įri frį upphafi męlinga eins og komiš hefur fram ķ fréttum. Enginn žessara žriggja mįnaša eru žó śt af fyrir sig žeir hlżjustu frį upphafi samkvęmt NASA-GISS. Janśar og febrśar eru hvor fyrir sig ķ öšru sęti og mars ķ žvķ žrišja en žaš breytir žvķ žó ekki aš samanlagt eru žessir žrķr mįnušir žeir hlżjustu frį upphafi.

Framhaldiš veršur forvitnilegt. Žaš žykir nefnilega nokkuš lķklegt aš įriš 2015 verši žaš hlżjasta į jöršinni frį upphafi męlinga hvort sem mönnum lķkar betur eša verr. El-Nino įstand er ķ buršarlišnum ķ Kyrrahafinu og mį žvķ frekar bśast viš aš bęti ķ hlżindin frekar en aš žau gangi til baka į įrinu. Ég er žó hógvęr ķ spįdómum ķ sślunum lengst til hęgri. Meš žvķ aš reikna framhald įrsins śt frį mešaltali sķšustu 10 įra fęst įrshitinn +0,65°C sem mér sżnist gefa 3-4. sęti fyrir hlżjasta įriš. Verši mešalhiti žaš sem eftir er jafnhįr įrinu ķ fyrra fer mešalhitinn hinsvegar upp ķ 0,72°C sem vęri afgerandi hlżjasta įriš į heimsvķsu.

Sjįum žó til. Ég stefni aušvitaš į uppfęrslu sķšar og svo mun ég einnig lķta mér nęr og taka fyrir Reykjavķkurhitann meš sama hętti viš tękifęri žótt ekki stefni ķ metįr hér hjį okkur eins og er.

Gagnaröš NASA-Giss mį sjį hér: http://data.giss.nasa.gov/gistemp/tabledata_v3/GLB.Ts+dSST.txt

 


Tķšindi eša tķšindaleysi af hafķsnum į Noršurslóšum?

Viš fengum af žvķ fréttir fyrir nokkru aš įrlegt vetrarhįmark hafķssins ķ noršurhöfum, sem venjulega į sér staš ķ mars, hafi veriš ķ sögulegu lįgmarki. Kannski dįlķtiš ruglingslegt en svona var žaš nś samt. Ķsinn į Noršurhveli er venjulega ķ sķnu įrlega hįmarki hvaš śtbreišslu varšar ķ mars en aš žessu sinni var raunar tvennt óvenjulegt viš vetrarhįmarkiš. Annarsvegar var hįmarkiš žann 25. febrśar og hefur aldrei veriš svo snemma vetrar og hinsvegar hefur heildarśtbreišslan ekki įšur męlst jafn lķtil ķ hįmarkinu frį žvķ nįkvęmar męlingar hófust įriš 1979. Žį mį spyrja: Eru žetta tķšindi sem skipta mįli eša er žetta bara hver annar metametingur? Hvaš segja lķnurit?

Hafķshįmark 2015

Į lķnuritinu eru borin saman įrsžróun hafķssins nokkurra sķšustu įra. Blįa lķnan fyrir 2015 er žarna uppi og eins og sjį mį žį hętti śtbreišslan aš aukast seint ķ febrśar og tók žį aš minnka, jókst svo eitthvaš į nż įn žess aš nį aš toppa fyrri topp. Tvķtoppa hįmark eša jafnvel topplaust hįmark eftir žvķ hvernig į žaš er litiš. Nś er žaš reyndar svo, aš vetrarhįmarkiš gefur eitt og sér litlar vķsbendingar um komandi sumarbrįšnun og žar meš sjįlft sumarlįgmarkiš sem ašal-metingurinn snżst um. Žaš mį t.d. sjį į tveimur višmišunarįrum sem ég hef merkt viš. Įriš 2006 var vetrarśtbreišslan mjög lķtil og įtti raunar hiš fyrra met. Aftur į móti var sumarlįgmarkiš 2006 ekkert sérstakt, allavega ekki mišaš viš sķšari įr. Veturinn 2012 var śtbreišslan hinsvegar nokkuš mikil yfir veturinn en sumarbrįšnunin setti nżtt og "glęsilegt" lįgmarksmet og héldu žį margir aš dagar ķssinns vęru senn taldir.

En hvers vegna žetta litla samhengi milli vetrar- og sumarśtbreišslu? Kort af śtbreišslu hafķssins nś ķ mars gęti leitt žaš ķ ljós. Hafķsśtbreišsla mars 2015Bleika lķnan sżnir mešalśtbreišslu aš višbęttum plśsum og deilingarmerkjum sem ég hef bętt viš til įherslu. Mesta neikvęša frįvikiš er undan austurströnd Sķberķu ķ Okhotsk-hafi sunnan Kamtsjatka-skaga. Einnig er ķsinn undir mešallagi ķ Beringshafi milli Alaska og Sķberķu og ķ Barentshafi. Mesta aukningin er sķšan undan Nżfundnalandi og vestur af Gręnlandi. Allt eru žetta svęši utan ašalleikvangsins ķ Noršur-Ķshafinu žar sem sumarleikarnir fara fram en žaš er śtbreišslan 100% eins og hśn alltaf er aš vetrarlagi. Žaš skiptir žvķ ķ raun engu mįli žetta mikla frįvik žarna ķ Okhotsk-hafi enda er žaš ekki ķ neinum tengslum viš Noršur-ķshafiš og varla hęgt aš segja aš ķsinn lengst sušur viš Nżfundnaland sé žaš heldur. Žessi frįvik segja raunar meira um tķšarfariš ķ vetur. Vetrarkuldar ķ Noršur-Amerķku austanveršri ķ vetur hafa sķn įhrif meš žvķ kęla hafiš og auka viš hafķss. Aftur į móti hefur veriš hlżtt ķ Sķberķu sem hefur sķn įhrif į ķsinn viš Kyrrahafsstrendur sem og vęntanlega viš noršurströnd Sķberķu.

Hiš sanna įstand ķsreišunnar į Noršur-Ķshafinu sést žannig ekki žegar śtbreišslukort eru skošuš. Óvenjulegt hafķshįmark segir heldur ekki mikiš. Annaš mįl er meš kort sem sżna žykkt ķssins en slķk kort eru reyndar misnįkvęm og hįš talsveršri óvissu. Kort į vegum Bandarķska sjóhersins, byggš į tölvulķkönum, eru mjög upplżsandi sé eitthvaš aš marka žau. Hér aš nešan set ég hliš viš hliš kort frį 4. aprķl 2012 og 2015.

Isžykkt 4. april 2012 / 2015

Hér sést aš ķsinn er nokkuš žunnur undan Sķberķuströndum į 2015 kortinu sem ętti aš vera vķsbending brįšnun snemma sumars į žeim slóšum. Žykkastur er ķsinn aš venju Amerķkumegin žar sem hann safnast fyrir enda er ķssins ekkert aš hverfa žar į nęstu įrum. Viš vitum annars lķtiš hvernig sumarbrįšnunin veršur, en af žessum kortum aš dęma er ekkert sem śtilokar įlķka mikla brįšnun og var metįriš 2012. Hvaš meš sjįlfan Noršurpólinn? Sjįum viš kannski loksins opiš haf žar ķ september? Žaš vęru allavega tķšindi.

- - -

Aš lokum smį tilkynning. Pistillinn sem birtist hér žann 1. aprķl og fjallaši um tilfęrslu Ķslands til noršurs um 32 cm vegna sunnanvinda, var aš sjįlfsögšu tileinkašur žeim merkisdegi 1. aprķl. Sjį: http://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/1681640/

 


Hvernig kemur Esjan undan vetri?

Samkvęmt venju er nś komiš aš hinum įrlega samanburši į snjóalögum ķ Esju sem felst ķ žvķ aš birta mynd af Esjunni sem tekin er fyrstu vikuna ķ aprķl žegar skyggni leyfir og bera saman viš sambęrilegar myndir fyrri įra. Fyrsta myndin var tekin ķ aprķlbyrjun 2006 og eru myndirnar žvķ nś oršnar 10 talsins. Aš žessu sinni var bjart ķ lofti strax į fyrsta degi mįnašarins en ekki mikill vorbragur. Kalt var žarna ķ vešri en nokkrum dögum fyrr hafši snjóaš nokkuš til fjalla sem og ķ byggš. Sökum kulda nįši sólin lķtiš aš vinna į žeirri snjóžekju nema helst ķ nešstu hlķšum fjallsins. Sjį mį lķka glitta ķ snjó ķ forgrunni myndarinnar sem tekin er viš Sębrautina og er žaš nżjung mišaš viš fyrri myndir. Ašrar nżjungar óhįšar tķšarfari er setubekkur, rusladallur og žrjś skilti sem komiš hefur veriš žarna upp viš göngustķginn.

En allavega. Esjan kemur hvķt undan vetri aš žessu sinni og viršist nokkuš snjóžungt ķ efri hlķšum sem er ķ samręmi viš śrkomusaman vetur og frekar kaldan mišaš viš fyrri įr. Žaš getur varla talist lķklegt aš snjórinn hverfi į komandi sumri nema tķšarfariš verši žeim mun hagstęšara. Žetta hefur dįlķtiš veriš aš breytast hin allra sķšustu įr. Lengsta žekkta tķmabil snjólausrar Esju aš loknu sumri er įrabiliš 2001-2010. Sķšan komu tvö tęp įr en óumdeilt er aš snjórinn hvarf ekki įrin 2013 og 2014. Setjum nokkur spurningamerki viš 2015 mešan viš vitum ekki betur. Hér eru žį myndirnar:

Esja april 2015

Esja april 2014

Esja 3. aprķl 2013

Esja april 2012

Esja april 2011

Esja april 2010

Esja april 2009

Esja april 2008

Esja april 2007

Esja april 2006


Ķsland hefur fęrst ķ noršur um 32 cm

Ég rakst į sérstaka frétt nś į dögunum žar sem talaš er um aš sterkir sunnanstormar sķšastlišinn vetur hafi haft žau įhrif aš landiš okkar hafi fęrst til į grundvelli sķnum og sé nś eilķtiš noršar en žaš var įšur. Žetta mun hafa uppgötvast meš nįkvęmum gervitunglamęlingum į vegum NASA og žykir mjög sérstakt žvķ aldrei įšur hefur oršiš vart viš aš svo stór eyja hafi fęrst til sem žessu nemur vegna sterkra eindreginna vinda. Įšur er vitaš aš smęrri eyjar hafi fęrst lķtillega til vegna vinda en sś fęrsla hefur žó veriš tķmabundin og yfirleitt gengiš til baka žegar um hęgist eša vindįttir snśist til hefšbundnari įtta.

Ķsland fęrslaĶsland er aušvitaš engin smįeyja og žaš žarf nįttśrulega mikiš aš ganga į til aš fęra landiš um žessa 32 cm sem talaš er um. Sķšasti vetur var óvenju stormasamur en ofan į žaš bętist aš mestu vešrin voru oftast af sušri į mešan noršanįttirnar heldu sig aš mestu til hlés. Žaš sem gerir Ķsland viškvęmari fyrir žessum vindfęrslum er sś stašreynd aš jaršskorpan hér er žunn og mį segja aš landiš fljóti ofanį deigu undirlagi. Žetta į ekki viš um flest önnur lönd og eyjar sem hvķla ofan į mun žykkari skorpu. Bretlandseyjar sitja til dęmis į žykkri meginlandsskorpu og eru žvķ fastari fyrir gagnvart sterkum vestanvindum sem žar rķkja, oft mįnušum saman.
Žessi tala 32 sentķmetrar er ekki alveg jöfn fyrir allt landiš. Fęrslan mun vera mest į sušur- og vesturhluta landsins eša um 39 cm į mešan Austfiršir hafa „einungis“ fęrst til um 22 cm. Žetta er aš mestu óhįš ešlilegri glišnun landsins af jaršfręšilegum įstęšum en vissulega geta atburširnir ķ Bįršarbungu haft eitthvaš aš segja, en sś fęrsla er allt annars ešlis.

Nś er spurning hvert framhaldiš veršur. Ef noršanįttirnar nį sér į strik į nż er vel lķklegt aš landiš fęrist til baka ķ sķnar réttu skoršur en fari svo aš sunnanstormarnir herji įfram į okkur nęsta vetur er tališ lķklegt aš žessi tilfęrsla sé varanleg og geti jafnvel aukist, eftir žvķ sem vķsindamenn segja. Viš getum žó veriš nokkuš róleg, Ķsland er ekkert į leišinni noršur į noršurpól – allavega ekki į mešan lifum.

Višbót 2 aprķl: Žessi bloggfęrsla var birt 1. aprķl og eins og margt annaš į žeim degi er žetta ekkert nema endemis uppspuni frį mér sjįlfum.


Tķšindi af sjįvarhitum

Sjįvarhiti hefur veriš eitt af hitamįlunum ķ loftslagsumręšum einkum žį vegna skrifa um aš Golfstraumurinn gęti veriš aš veikjast. Hvort žaš eigi viš rök aš styšjast, veit ég ekki en hér kemur alheimskort yfir sjįvarhita sem sżnir stöšuna į hita yfirboršssjįvar aš višbęttu smį kroti frį mér. Heitu litirnir tįkna aš sjór er hlżrri en aš mešaltali, en köldu litirnir tįkna kaldari sjó og er žį tķmabiliš 1971-2000 haft til višmišunar.

Sjįvarhiti mars 2015

Žarna mį sjį, svo viš viš byrjum į okkar slóšum, aš nokkuš myndarlegur blettur af köldum yfirboršssjó hefur nįš bólfestu į hafssvęšinu sušvestur af ķslandi. Žetta sętir nokkrum tķšindum og gęti veriš vķsbending kaldari tķš hér viš land en veriš hefur um allnokkuš skeiš. Best er žó aš fullyrša sem minnst um žaš, en sķšustu 15 įr hafa reyndar veriš mjög hlż hér viš land og žvķ ekkert óešlilegt aš eitthvert bakslag geti oršiš.

En er žetta vķsbending um veikari Golfstraum? Ég er ekki svo viss um žaš. Sķšustu tvo vetur hafa veriš töluveršar vetrarhörkur ķ austurhluta N-Amerķku og ekki óešlilegt aš žaš kalda heimskautaloft kęli Atlantshafiš žegar žaš streymir burt frį meginlandinu og leggur um leiš grunninn aš stormlęgšum og śtsynningstķšinni sem viš fįum aš kenna į.

Żmist athyglisvert er svo einnig aš gerast į Kyrrahafinu og skal žar fyrst nefna veikburša El Nino sem hefur veriš aš buršast viš aš nį sér į strik į sķšan ķ fyrravetur. Žaš hlżja įstand į mišbaugssvęši Kyrrahafsins er oftast įvķsun į hnattręn hlżindi og svo er einnig nś. Eins og komiš hefur fram žį marši įriš 2014 žaš aš vera hlżjasta įriš hnattręnt séš sķšan męlingar hófust og vel gęti fariš aš 2015 bęti um betur.

Svo er žaš Noršur-Kyrrahaf en žar hef ég merkt inn hlżjan fasa af PDO (Pacific Decatal Oscillation) en žaš er nokkuš athyglisvert fyrirbęri sem ég hef stundum minnst į. Hlżr fasi į PDO einkennist akkśrat af žvķ sem kemur fram žarna į kortinu, ž.e. hlżr sjór sem myndar skeifu śt frį vesturströnd N-Amerķku en kaldur blettur ręšur rķkjum į mišsvęšinu nęr Asķu. Kaldi fasinn er svo alveg öfugur. Žessi hlżi fasi er nokkuš afgerandi um žessar mundir og hefur reyndar ekki veriš eins afgerandi sķšan fyrir aldamót. Žaš sem af er žessari öld hefur nefnilega kaldi PDO veriš meira rķkjandi. PDO-sveiflurnar eru įgętlega žekktar og eru greinilegar į įratugaskala eins og sést į lķnuritinu hér aš nešan:

PDO 1900-2015

Žaš hefur oft veriš bent į, žótt samhengiš sé óljóst, aš PDO-įratugasveiflan ķ Kyrrahafinu fari saman viš žaš hversu mikiš eša lķtiš hlżnar į jöršinni. Žetta sé žvķ ein af hinum nįttśrulegum sveiflum sem żmist żta undir eša draga śr žeirri hlżnun jaršar sem annars ętti aš vera ķ gangi. Vissulega er žó alltaf spurning um hvaš sé orsök og hvaš sé afleišing. Allavega žį hefur lķtiš hlżnaš į jöršinni ķ kalda PDO-fasanum eftir 1998, kannski žar til nś. Aftur į móti hlżnaši hratt į įrunum 1976-1998 žegar PDO var hlżr eins og hann er skyndilega oršinn nś. Įratugina žar į undan (1945-1975) hlżnaši eiginlega ekki neitt į jöršinni, kólnaši ef eitthvaš er og viti menn, PDO-var einmitt mjög svo ķ kalda fasanum žį. Lķnuritiš yfir hitažróun jaršar stašfestir žaš.

Hnatthiti 1900-2015+PDO

Žannig aš. Ef žetta hlżja PDO įstand er komiš til aš vera um skeiš, žį ętti heldur betur aš fara aš hlżna į jöršinni enda viršist hlżr PDO ķ Kyrrahafinu frekar stušla aš hlżjum El Ninjóum og fękka köldu systurinni La Nķnu. Viš hér į Ķslandi gętum žó fariš į mis viš žį hlżnun į komandi misserum. En kannski žó ekki, kannski veršur žetta allt alveg öfugt. Framtķšin er alltaf jafn ófyrirséš.

Til nįnari glöggvunar vķsa ég hér į śtlensk PDO-skrif frį žvķ ķ fyrra žar sem komiš er inn į žetta. Er aš vķsu ekki bśinn aš lesa žetta allt sjįlfur. Ath. Inngangurinn er ekki alveg "up-to-date": Warming may spike when Pacific Decadal Oscillation moves to a positive phase

 


Tvö bestu ķslensku dęgurlög 21. aldar

Žaš mį alveg leyfa sér smį fullyršingasemi ķ fyrirsögnum en samkvęmt mķnum eigin dómsśrskurši eru žaš tvö ķslensk dęgurlög sem ég vil nefna sem žau bestu sem śt hafa komiš žaš sem af er 21. öldinni. Žetta žarf žó ekki aš vera endanlegt mat hjį mér. Kannski verš ég į annarri skošun į morgun og sjįlfsagt og vonandi eiga jafn góš eša betri dęgurlög eftir aš dśkka upp sķšar. Dęgurlög eru lķka bara dęgurlög sem eiga aš létta manni lķfiš innan um dęguržrasiš. Nóg er annars af žrasinu, ekki sķst ķ bloggheimum og ekki viljum viš eintómt tuš, žaš žarf lķka aš vera stuš, lķka smį sveifla og góšur fķlingur. En vindum okkur žį ķ mśsikkina.

Fyrra lagiš sem ég kynni til sögunnar er lagiš Glśmur meš hljómsveitinni Sprengihöllinni sem sló heldur betur ķ gegn įriš 2007 meš hverri snilldinni į eftir annarri. Höfundur lagsins er RķóTrķó sonurinn Snorri Helgason sem jafnframt syngur lagiš og er skrifašur fyrir textanum įsamt Bergi Ebba Benediktssyni, sem uppskar ķslensku tónlistarveršlaunin fyrir textagerš ķ kjölfar śtgįfu fyrstu plötunnar žar sem umrętt lag er aš finna. Glśmur er svo sem enginn glešivķsa. Žetta er harmręnt kaldhęšiš rokklag en um leiš grįtbroslegt lag um mann sem fittaši ekki alveg inn ķ samfélagiš en fór vķša. Mann sem „drakk ķ sig lķfiš“ eins og segir ķ textanum og kynntist bęši Geirfinni og Ciesielski „var meš žeim bįšum ķ Breišuvķk.“ Glśmur žessi er žó sjįlfsagt uppskįlduš persóna sem og annaš sem viškemur textanum. Viš eigum įlķka sönglög frį fyrri tķš um undirmįlsmenn eins og Minning um mann og Gvend į Eyrinni en hér er žó allt af tragikómķskara taginu. Harmręn söngrödd Snorra Helga hęfir tilefninu. Stutt er žó ķ léttleika og spilagleši sem skilaši sér vel beinni śtsendingu ķ Kastljósinu, žašan sem upptakan er fengin.



Žį er žaš seinna lagiš sem er meš hinni gešžekku og mannmörgu hljómsveit Ojba Rasta. Žaš er žó ekkert ojbarasta viš lagiš sem ber nafniš Baldursbrį en žar er mešal annars minnst į „fišrildi ķ hvirfilbyl“ og „įst į almęttiš“. Höfundur lags og texta er Arnljótur Siguršsson sem jafnframt sér um sönginn ķ žessu lagi. Eins og sjįlfsagt ašrir ķ hljómsveitinni er hann fjölhęfur tónlistamašur sem hefur auk žess įhuga į vķsindum og skįk, eftir žvķ sem heimildir herma. Hljómsveitin Ojba Rasta er aš vķsu ekki til lengur en hśn fiktaši mjög viš Raggķ-taktinn meš góšum įrangri eins og reyndar fleiri. Nafn hljómsveitarinnar er vķsun ķ Rastafari hreyfinguna sem er grundvöllur Raggie-menningarinnar į Jamaica og žar tilbįšu menn keisarann og ljón Afrķku, Haile Selassie sem rķkti ķ Ežķópķu į fyrri öld. Til aš hlżša į lagiš hef ég kosiš aš spila lagiš eins og žaš kemur af skepnunni en žaš mį einnig finna „lęf“ ķ upptöku śr Kastljósinu ef einhver vill. Hinsvegar er plötuumslagiš skemmtilegt žar sem mašur meš ljónshöfuš situr į ķslenskum hesti. Takiš einnig eftir fjöllunum sem ęttuš eru frį Hornafirši og frumskóginum sem gjöršur er śr spergilkįli.


Kanar ķ stašbundinni kuldasśpu

Žaš fer ekki į milli mįla aš kalt hefur veriš vķša ķ Noršur-Amerķku. En hversu vķštękir eru žessir kuldar? Ekki svo miklir eša eiginlega bara mjög litlir eins og sjį mį į žessu korti sem sżnir frįvik af mešalhita į hverjum staš. Ķ heildina hefur veriš hlżtt į jöršinni fyrir utan žennan kalda blett ķ vestri og flest sem bendir til žess aš hlżtt verši įfram į jöršinni og jafnvel enn hlżrra en var ķ fyrra. Sjįum žó til meš žaš.

Heimshiti feb 2015

Žótt Amerķkanar margir hverjir hafi setiš ķ kuldasśpunni žį flęšir sś sśpa ekki vķša, helst aš viš hér fįum smjöržefinn ķ śtsynningnum. Talsvert hlżrra en venjulega hefur veriš ķ Skandinavķu, Sķberķu, Alaska og annarsstašar į Kyrrahafsströnd N-Amerķku aš ógleymdu sjįlfu N-Ķshafinu. Reyndar er žaš svo aš hafķsinn į Noršurhveli er meš allra minnsta móti nśna mišaš viš įrstķma en žetta er annars sį įrstķmi sem ķsinn er ķ hįmarki į Noršurhveli. Hvort žaš hafi eitthvaš aš segja žegar kemur aš sumarbrįšnun mun koma ķ ljós sķšar eins og annaš. Hér aš nešan mį sjį hvernig hafķskśrfan lķtur śt nśna um hįvetur samkvęmt Bandarķsku snjó- og hafķsmišstöšinni. Śtbreišslan er greinilega undir mešallagi og mun minni nśna en hśn var veturinn fyrir metlįgmarkiš, sumariš 2012.

Hafķs 7. mars 2015


Holuhraunsgosiš vefmyndavélaš

Ķ sķšustu bloggfęrslu fór ég stuttlega yfir ašdraganda eldgossins ķ Holuhrauni og lofaši jafnframt framhaldi meš skjįmyndum af vefmyndavél Mķlu sem stašiš hefur vaktina allan gostķmann, okkur sem heima sitjum til mikils gagns og gleši. Myndavélin er stašsett į Vašöldu skammt sušaustur af Öskju og er ķ um 20 km fjarlęgš frį gosstöšvunum. Af sķšustu fréttum aš dęma er nś lķtiš eftir af gosinu og gęti žaš allt eins veriš bśiš. Žaš bauš žó oft upp į fķnt sjónarspil ķ haust og ķ vetur og eitthvaš af žvķ hefur mašur nįš aš fanga meš skjįmyndatöku. Hefjum žį sżninguna:

Mķla 29. įgśst 2014
Myndasżningin hefst žar sem ég endaši sķšast, en ašfaranótt 29. įgśst hófst loksins gosiš sem bešiš hafši veriš eftir. Žaš var reyndar svo lķtilfjörlegt aš žaš var eiginlega bśiš žegar žjóšin frétti fyrst af žvķ. Myndin er tekinn umręddan laugardagsmorgun en žį voru bara gufubólstrar sjįanlegir og gosiš ķ raun bśiš. En žetta var bara forleikurinn.

Mķla 31. įgśst 2014
Ašfaranótt 31. įgśst hófst hiš eiginlega gos. Į vefmyndavélum mįtti sjį talsverša gufubólstra en žegar fór aš skyggja um kvöldiš komu eldarnir betur ķ ljós og žį mįtti sjį žunnfljótandi hrauniš vella frį eldsprungunni. Myndin er tekin meš žrengra sjónarhorni en žęr sem į eftir koma.

Mķla 5. sept 2014
Aš kvöldi hins 5. september sést hvar hraunstraumurinn stefnir įkvešiš ķ įtt aš Vašöldu ķ fjólublįrri birtu. Hraunkanturinn myndar fallegan boga ķ framlķnunni en žarna hefur hrauniš nįš aš renna um 10 kķlómetra frį upptökum.

Mķla 15. sept 2014
Helvķti flott er kannski žaš sem lżsir žessu best žar sem eldarnir lżsa upp skżin og gufubólstrana. Hraunstrauminn hefur žarna fundiš sér nżja leiš sunnan viš fyrstu framrįsina. Radartękiš sem sumir nefndu eftir stjörnstrķšsžjarkanum R2-D2 blikkar sķnu ljósi til samlętis.

Mķla 20. sept 2014
Lķtiš sést hér til gossins en sķšdegisbirtan slęr gullnum ljóma yfir gasmóšuna. Viš sjįum votta fyrir gufubólstrum af hrauninu sem žarna hefur nįš aš jökulsįnni. Glansandi R2-D2 stendur vöršinn sem fyrr.

Mķla 22. sept 2014
Tveimur dögum sķšar eru allt annaš upp į teningnum. Žaš mętti halda aš žetta vęri dökkgrįtt öskuskż en svo er ekki. Žessar miklu birtuandstęšur myndast žegar žéttur gufumökkurinn birgir fyrir sólskiniš į móti og myndar dramatķskan skugga yfir Vašöldu.

Mķla 26. okt 2014
Žessi er öllu klassķskari en žarna ķ svartamyrkrinu er žaš gosiš sjįlft og glóandi hrauniš sem lżsa upp gufubólstrana. Hrauniš var į žessum tķma sķfellt aš finna sér nżjar leišir mešfram sušurkanti hraunsins, sem žar meš breiddi stöšugt śr sér ķ staš žess aš lengjast.

Mķla 7. des 2014
Fullt tungl eftir mišnętti og snęvi žakin jörš nį hér aš setja sinn svip į sjónarspiliš. Hraunglóš mį nś vķša sjį viš noršanveršan hraunkantinn. Ekki er žó um aš ręša samstillt rennsli enda var hrauniš ašallega aš žykkna frekar en aš sękja fram aš einhverju rįši.

Mķla 26. des 2014
Vel sést hér yfir vķšfešma hraunbreišuna ķ skammdegisbirtunni. Talsveršur mökkur en annars heišur himinn.

Mķla 21. feb 2015
Eftir įramót var lķtiš um skjįmyndatökur enda fariš aš draga śr goskraftinum og gjarnan žokusęlt į hįlendinu. Nokkuš įkvešiš dró sķšan śr gosinu nś ķ febrśar og žann 21. var ekki annaš aš sjį en smį tżru upp śr holunni. Žannig leggst myrkriš yfir į nż žarna į hįlendinu. Hvort eša hvenęr annar kafli hefst ķ žessari sögu veit enginn. Żmsir möguleikar eru vissulega ķ stöšunni en žeir bķša sķns tķma.


Fjöriš aš fjara śt ķ Bįršarbungu

Nś er um hįlft įr lišiš frį žvķ atburšarįsin hófst ķ Bįršarbungu sem leiddi til eldgossins mikla ķ Holuhrauni. Mjög hefur dregiš śr allri virkni upp į sķškastiš og spurning hvort umbrotunum fari aš ljśka hvaš śr hveru. Minnkandi virkni mį mešal annars sjį į jaršskjįlftakortum Vešurstofunnar en žar hefur allt frį žvķ ķ įgśst mįtt sjį stjörnumerkta jaršskjįlfta yfir žremur į stęrš į hverju korti og oftast marga slķka meš upptök ķ Bįršarbungu. Nś er žessum stjörnuskjįlftum fariš aš fękka mjög į kortunum en hvert žeirra sżnir skjįlftavirkni tvo sólarhringa aftur ķ tķmann, eša 48 tķma. Nś ķ morgun varš sį tķmamótaatburšur aš enginn slķkur skjįlfti var merktur inn, bara minnihįttar punktaskjįlftar undir žremur aš stęrš. Vęntanlega dettur žó einhver inn fyrr en sķšar, en žaš lķšur greinilega lengra į milli žeirr en įšur.

Bįršarbunga 21. feb 2015

- - - -

Svo viš rifjum ašeins upp upphaf atburšanna ķ fyrra žį hófst fjöriš į fögrum sumarmorgni, sem var laugardagurinn 16. įgśst. Žį mįtti sjį óvenjužétta smįskjįlftavirkni ķ Bįršarbungu og augljóst aš eitthvaš var aš gerast eša allavega eitthvaš kannski aš fara aš gerast.

Bįršarbunga 16. jan 2014

Skįlftunum fjölgaši og dreifšu sér um stęrri svęši og nokkrum dögum sķšar voru kortin oršin ęši skrautlegt, samanber žetta hér aš nešan frį 20. įgśst. Auk virkni ķ Bįršarbungu var skjįlftavirkni farin aš fęrast ķ noršaustur og ljóst aš kvika var į hrašferš. Skildi hśn koma upp og žį hvar? Dyngjujökull lį undir grun, eša jafnvel sandarnir žar noršur af.

Bįršarbunga 20. jan 2014

Žjóšin fylgdist spennt meš. Į Vašöldu noršaustur af söndunum var gott śtsżni yfir vettvanginn og žar var Mķla bśin aš snara upp vefmyndavél og žann 23. įgśst kom frį henni  žessi mynd sem sżnir ókunnan hįlendiskappa meš rjśkandi foksand ķ baksżn, en ekkert gos.

Mila 23.įgśst 2014

Sama dag og žessi mynd var tekin var haldin menningarnótt ķ Reykjavķk og komu žį misvķsandi fréttir af mögulegu gosi undir jökli sem kannski var ekki gos. Einhverjar sprungur sįust nokkru sķšar ķ jöklinum. Ekki var ljóst hvort eitthvaš vęri aš gerast og ekki alveg vitaš um įstęšu žess sem ekki var vitaš hvort aš vęri aš gerast.

Aš morgni hins 29. įgśst hófst svo loksins gos ķ Holuhrauni en žaš stóš engan vegin undir vęntingum eftir allan žennan forleik og lognašist ķ raun śt af fyrir hįdegi.

Mila 29.įgśst 2014

Var žetta allt og sumt? Nei reyndar ekki. Sķšdegis sama dag og fyrsta haustlęgšin herjaši į okkur meš stormi og śrhelli, žann 31. įgśst, hófst svo hiš eiginlega gos. Žaš stendur enn – eftir žvķ sem sķšast fréttist. Ég į allnokkrar Mķlu-skjįmyndir af žvķ en žęr munu bķša birtingar žar til ķ nęstu bloggfęrslu.

 


Um Öręfin og žegar höfundur landrekskenningarinnar kom til Ķslands

Jį ég las Öręfin eftir hann Ófeig og žaš sem meira er, ég komst léttilega ķ gegnum hana og hafši gaman af. Ekki nóg meš žaš, aš lestri loknum var ég į žvķ aš žetta vęri einhver besta bók sem ég hafši lesiš. Tķminn mun žó leiša ķ ljós hvort um stundarhrifningu hafi veriš aš ręša. Žetta er allavega hin merkasta bók sem og allt ķ kringum hana og gęti veriš uppspretta aš żmsum bloggfęrslum hjį mér. Eitt af žvķ sem ég staldraši viš og fannst merkilegt ķ Öręfabókinni er žar sem fjallaš er um Alfred Wegener, vešurfręšing og höfund flekakenningarinnar, žar sem hann į aš hafa veriš staddur į Žingvöllum įsamt landmęlingamanninum Kafteini Koch. Ef satt er hefur sś stund hefur veriš örlagarķk fyrir Wegener og vķsindin, eša eins og segir oršrétt ķ bókinni į bls 88:

„Wegener uppgötvaši jaršflekana žegar hann stóš į Žingvöllum į snakki meš Koch og horfši ķ Almannagjį, žeir voru aš ręša kristnitökuna įriš 1000 sem žarna fór fram, og ašskilnašinn į milli heišinna og kristinna manna, žį blöstu flekaskilin viš Wegener og hugmyndin um flekakenninguna vaknaši ķ huga hans.“

Eins og gengur og gerist ķ skįldsögunum žį veit mašur ekki alltaf hvaš satt er og hvaš er skįldaš. Öręfabókin er oršmörg bók og full af śtśrdśrum um żmislegt sem tengist misvel sjįlfri sögunni. En skildi žaš vera satt aš gjįrnar į Žingvöllum hafi gefiš dr. Wegener hugmyndina aš sjįlfri flekakenningunni, eša er žetta bara saklaust skįldaleyfi?

Žaš er reyndar vitaš aš Dr. Wegener kom til Ķslands įriš 1912, įri eftir aš hann kynnti landrekskenningu sķna. Hann var žį hér staddur aš undirbśa leišangur yfir Gręnlandsjökul įsamt įšurnefndum félaga sķnum Koch og fleirum. Ķ Gręnlandsleišangrinum sem farinn var 1912-1913 notušu žeir ķslenska hesta og var žaš feršalag mikil žrekraun fyrir alla. Fyrir Gręnlandsleišangurinn var farin ęfingaferš į Vatnajökul og munu žeir Kogh og Wegener hafa fariš žangaš yfir hįlendiš noršur frį Akureyri žar sem leišangursskip žeirra beiš. Kogh žessi er reyndar stórt nafn ķ landmęlingasögu Öręfasveitar og skipar stóran sess ķ Öręfabókinni. Er eiginlega einn af mišpunktum sögunnar og örlagavaldur. Hann hafši veriš skipašur af danska herforingjarįšinu 10 įrum įšur til aš męla upp og kanna Öręfin vegna kortageršaverkefnisins sem žeir dönsku stóšu fyrir. Hann hafši žį einmitt notaš hesta til jöklaferša og į žeim feršum uršu til örnefni eins og Hermannaskarš og Tjaldskarš. Feršir kafteins Koghs eru sķšan fyrirmynd söguhetjunnar ķ Öręfabókinni sem hélt til Ķslands og į jökulinn meš hesta og koffort mikiš sem innihélt allan bśnaš og bękur auk žess aš vera hans ķverustašur.

Alfred WegenerEn aftur aš Wegener. Hann fór sem sagt ķ ęfingaferš sušur yfir Noršurhįlendiš og upp į Vatnajökul įriš 1912. Žaš var įri eftir aš hann setti fram landrekskenningu sķna sem enginn tók mark į, enda vantaši ķ hana öll įžreifanleg sönnunargögn önnur en žau aš strandlengjur landanna sitt hvoru megin viš Atlantshafiš pössušu furšu vel saman į landakortum. Allir hugsanlegir rekhryggir voru faldir nešansjįvar en žar fyrir utan žótti alveg óhugsandi aš heilu meginlöndin gętu fęrst til sundur og saman. Žau gįtu hinsvegar risiš eša sokkiš ķ sę, eins og menn trśšu langt fram eftir 20. öld og kennt var ķ skólum fram undir 1980 samkvęmt minni eigin reynslu.

En žį aš annarri bók sem er Hįlendiš eftir Gušmund Pįl Ólafsson. Žar er einmitt sagt frį žvķ į bls. 358 žegar Dr. Wegener og félagar fóru yfir hin eldbrunnu svęši Noršurhįlendisins įleišis aš Vatnajökli. Žar hefši mįtt halda aš Wegener hefši einmitt įtt aš finna sönnunargögn sem styddu hans umdeildu flekakenningu. En svo fór ekki, žvķ samviskusamur leišsögumašur žeirra ķslenskur, var einmitt svo gjörkunnugur landinu aš hann gat vķsaš žeim leiš įn nokkurra farartįlma ķ formi glišnunarsprungna sem töfšu gįtu för aš jöklinum. Ķ bókin Hįlendiš segir:

„Ķ Ódįšahrauni var žessi snillingur staddur į slķkum rekhrygg en allt of góšir leišsögumenn hafa eflaust vališ bestu leišina um hrauniš. Hann sį aldrei sprungukerfi Ódįšahrauns og įttaši sig ekki į aš hann var staddur į eina hryggjastykki Noršur-Atlantshafs ofansjįvar sem flekakenning hans byggšist į. Aš öllu lķkindum hefši saga jaršfręšinnar veriš önnur ef Wegener hefši fetaš hina fornu Biskupaleiš eša lent ķ ógöngum Veggjastykkis. Žį hefši kenning hans lķklega aldrei veriš kaffęrš ķ hartnęr hįlfa öld.“

Ķ Hįlendisbók Gušmundar Pįls er hinsvegar ekkert talaš um upplifum Dr. Wegeners į Žingvöllum įšur en hann setti fram flekakenningu sķna įriš 1911, hvaš žį aš hann hafi fengiš hugmyndina aš henni hér į landi eins og kemur fram ķ skįldsögu Ófeigs og ekkert yfirleitt um aš hann hafi komiš til Ķslands fyrr en įriš 1912. Mašur veit žó ekki hvaš er satt og rétt. Annaš hvort var Ķsland einmitt kveikjan aš flekakenningunni eša žį aš hann hafi ķ Ķslandsferš sinni einmitt fariš į mis viš žaš sem vantaši til aš styšja kenningar hans, sem voru langt į undan sinni samtķš. Bįšar śtgįfur sögunnar eru góšar en ég hallast žó frekar aš žvķ aš ķ skįldsögu Ófeigs sé sannleikanum ašeins hnikaš til ķ žįgu skįldskaparins.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband