Hringurinn umhverfis Mt. Egmont

Į vefnum Earth Observaory sem er į vegum NASA fann ég um daginn žessa įhugveršu mynd sem tekin var śr gervitungli į flugi žess yfir Nżja Sjįlandi. Žarna getur aš lķta eldkeiluna Mt. Egmont sem stendur ķ mišjunni į furšu reglulega hringlaga svęši sem er dekkra en landssvęšiš allt žar ķ kring. Svęšiš umhverfis eldfjalliš er merkt Egmont National Park eša Egmont žjóšgaršur. Fyrir utan eitt stórt śtbrot į einni hliš hringsvęšisins er žetta eiginlega full reglulegt fyrirbęri til aš geta veriš nįttśrulegt - eša hvaš? Og hvaš er žetta? Hraun, skógur, eša eitthvaš annaš – ummerki geimvera kannski? Nįnar um žaš undir myndinni.

NS MtEgmonthringur

Jś, aušvitaš er žaš mannskepnan sem kemur hér viš sögu, nįttśran kann ekki aš bśa til svona regluleg hringlaga svęši į yfirborši jaršar. Um aldamótin 1900 var sem sagt įkvešiš vernda allt skógi vaxiš svęši innan 10 kķlómetra frį toppi fjallsins en žaš mį gefa sér aš eldfjallajaršvegurinn žarna sé sérlega nęringarrķkur og eftirsóttur fyrir hvers konar ręktun. Menn hafa sjįlfsagt ekkert veriš aš spį ķ žaš žarna fyrir rśmum 100 įrum hvort žetta sé fallegt eša ekki séš utan śr geimnum en svona lķtur svęšiš allavega śt ķ dag 114 įrum sķšar.

Sé fariš nęr yfirboršinu sést žetta betur, meš hjįlp Google maps.

MtEgmont

Ljósmyndin hér aš nešan er žó kannski best. (Fengin af vefnum www.bellblock.co.nz)

MtEgm

Annars er um žetta eldfjall aš segja aš hęš žess er 2.518 metrar og į mįli frumbyggja nefnist žaš Taranaki. Žetta žykir meš allra reglulegustu eldkeilum jaršar og var reyndar notaš sem stašgengill fyrir hiš japanska Fuji-fjall ķ kvikmyndinni the Last Samurai. Žetta er virkt eldfjall sem bęrši sķšast į sér įriš 1854 žegar hraungśll myndašist sem įtti sķšar eftir aš hrynja nišur af toppi fjallsins. Nś er tališ aš minnihįttar atburšir eigi sér staš aš mešaltali į 90 įra fresti en bśast megi viš meirihįttar višburšum į um 500 įra fresti sem gęti skapaš hęttu vegna gusthlaupa (Pyroclastic flow). Sķšasti slķki atburšur varš įriš 1655, rśmum 10 įrum eftir aš fyrsti Evrópumašurinn leit Nżja Sjįland fyrst augum. Landiš var žó meira og minna óžekkt žar til Kapteinn Cook mętti į svęšiš rśmri öld sķšar en hann nefndi einmitt fjalliš Mt. Egmont įriš 1770 eftir helsta stušningsmanni aš leitinni aš risastóra meginlandinu sem menn töldu žį aš vęri aš finna sunnarlega į sušurhveli jaršar. 

- - - -

Heimildir:
http://earthobservatory.nasa.gov/IOTD/view.php?id=84536
http://en.wikipedia.org/wiki/Mount_Taranaki


Aš lenda ķ Hįskólaritgerš

Eins og žeir vita sem žekkja mķna bloggsķšu, fjalla ég ašallega um himinn og jörš en alls ekki allt žar į milli. Og žar sem ég er svokallašur grafķskur hönnušur žį į ég žaš til aš śtbśa mķnar eigin myndir, kort og lķnurit til hlišar viš žaš sem ég skrifa um. Eftir sjö įra bloggstarf er žvķ komiš talsvert magn af texta og myndum į veraldarvefinn sem mašur ber einhverskonar įbyrgš į. Ég lendi til dęmis oft ķ žvķ aš ef ég gśggla einhver nįttśrufyrirbęri, žį hitti ég sjįlfan mig fyrir ķ stórum stķl. Žetta į sérstaklega viš ef ég leita eftir myndum į gśgglinu. Sumar af žessum myndum öšlast öšlast jafnvel sjįlfstętt framhaldslķf langt śt fyrir žaš sem žeim er ętlaš og śr samhengi viš upphaflegt markmiš.

Ritgerš HraunHįskólaritgeršin
Fyrir stutt brį mér nokkuš ķ brśn žegar ég var aš fletta mig ķ gegnum Hįskólaritgerš sem ég fann į netinu. Ritgeršin er eftir Danķel Pįl Jónasson, dagsett ķ maķ 2012 og nefnist: Hraunflęši į höfušborgarsvęšinu Saga hraunflęšis į svęšinu į nśtķma og kortlagning mögulegra farvega til byggša. Žetta er aušvitaš hin merkasta ritgerš og vissulega į mķnu įhugasviši. Ég ętla ekki aš fara nįnar śt ķ efni ritgeršarinnar sem er upp į 106 sķšur (meš öllu). Nema hvaš žegar kom aš bls. 84 ķ pdf-skjalinu žį kannašist ég allt ķ einu viš kort sem ég hafši gert į sķnum tķma žegar ég var einmitt aš velta fyrir mér hvaš geršist ef ógnarmikil gossprunga meš miklu hraunrennsli opnašist rétt utan viš borgina, ķ bloggfęrslu sem nefnist Heišmerkureldar. Kortiš mitt er birt žarna ķ ritgeršinni til aš varpa ljósi į (misgóša) umręšu ķ fjölmišlum og samfélagsmišlum um hugsanlegar afleišingar eldgoss ķ nįgrenni borgarinnar. Kort ritgeršRitgeršarhöfundur sżnir mér žó vissan skilning og nefnir aš ég hafi alla fyrirvara į ķ sambandi viš myndina. Upphaflegur tilgangur minn meš žessari mynd var reyndar ekki sį aš sżna hvaš lķklegt vęri aš gęti gerst, heldur öllu frekar sį aš finna śt hversu stór sprunga meš hraunflęši žyrfti aš opnast ofan byggšar svo aš hraunrennsli nęši aš umkringja höfušborgarsvęšiš. Žetta var ķ framhaldi af umręšu vegna jaršskjįlfta og landriss viš Krķsuvķk en žį hafši jaršfręšingurinn og bloggfélagi vor Haraldur Sig. einmitt veriš aš fjalla um hęttuna af mögulegu gosi śt frį eldstöšvakerfi Krķsuvķkur og bent į aš sprungusvęši tengt žvķ nęši aš Ellišavatni sem skapaši vissa hęttu į hraunrennsli śr žeirri įtt (sjį hér). Žessa atburšarrįs langaši mig til aš kanna betur og einnig hvaš žyrfti til svo aš hraun nęši aš umkringja höfušborgarsvęšiš - sem ég var žó allan tķman mešvitašur um aš vęri afskaplega ólķklegt.

Žaš sem kemur fram ķ Ritgeršinni varšandi žetta er eftirfarandi:

„8.1.3 Fréttaumfjöllun um nżlegt landris ķ Krżsuvķk
…
Miklar umręšur höfšu skapast į bloggsķšum og į Facebook ķ kjölfar frétta en žar höfšu żmsir reynt aš įętla hvar gos myndi koma upp og hvert žaš myndi renna. Emil Hannes Valgeirsson, grafķskur hönnušur, hafši įętluš gossprungu eftir endilöngu höfušborgarsvęšinu og um žaš bil ķ framhaldi af gossprungurein Krżsuvķkurelda ķ Krżsuvķkurkerfinu (2012). Var mynd hans (mynd 40) vęgast sagt įhrifarķk en henni var deilt į milli fjölda fólks į Facebook og mešal annars höfundi žessarar rannsóknarritgeršar. Emil tilgreindi ķ umfjöllun um myndina aš lķkurnar į atburšum į borš viš žennan, aš 10 kķlómetra gossprunga opnist nęrri Reykjavķk, vęru litlar og einnig aš ólķklegt vęri aš gossprungan myndi nį svona langt ķ noršaustur. Sagši Emil enn fremur: „Ég vil hafa alla fyrirvara į žessu og vona aš ég sé ekki aš skapa óžarfa hręšslu eša koma einhverjum ķ uppnįm.“ (Emil Hannes Valgeirsson, 2012).
Lesa mį śr umfjöllun Emils og athugasemdum aš hann gerši sér vel grein fyrir annmörkum kortsins. Eins var ekki vķst aš hann hafši ętlaš myndinni žessa dreifingu sem hśn hlaut į samskiptavefjum. Af dreifingunni mį žó draga žį įlyktun aš myndręn framsetning getur valdiš ótta og forvitni hjį fólki og žvķ er žetta hraunflęšilķkan ašeins gagnrżnt og tengt umfjöllun um móbergsmyndanir ķ nęsta kafla. Er įgętt aš almenningur geri sér grein fyrir hęttunni sem skapast geta af völdum eldgosa į Reykjanesi en mat į žeirri hęttu žarf aš vera stutt rökum.“

Ég get alveg tekiš undir gagnrżni į žessa mynd mķna og aš svona myndręn framsetning geti orkaš tvķmęlis og skapaš óžarfa ótta. Kortiš var vissulega teiknaš af nokkurri fķfldirfsku og af meira kappi en forsjį, en žaš er nś reyndar oft ešli bloggheima. Ķ ritgeršinni kemur fram ķ framhaldi af žessu aš leiša megi lķkur aš žvķ aš fį, lķtil eša engin eldgos hafi komiš upp į svęšinu noršaustur frį Bśrfell til Ellišavatns, sķšustu tugi žśsunda įra. Einnig kom fram ķ umręšum viš bloggfęrslu mķna aš ólķklegt er aš hraun gętu runniš milli Garšabęjar og Hafnarfjaršar vegna landsigs eftir aš sķšustu hraun fóru žar um fyrir nokkur žśsund įrum.


Af fķfldirfsku į Fimmvöršuhįlsi

En žaš er meira ķ žessari ritgerš sem vakti sérstakan įhuga hjį mér og žį vindum viš kvęši okkar ķ kross. Į bls 93 ķ ritgeršinni jįtar höfundur į sjįlfan sig fķfldirfsku viš hraunjašarinn žegar fjöriš į Fimmvöršuhįlsi stóš sem hęst. Hann birtir mynd af feršamönnum viš hraunkantinn og einnig sérstaka mynd af sjįlfum sér haldandi į kampavķnsflösku rétt fyrir framan glóandi hrauniš. Žarna kannast ég einmitt viš kauša žvķ sjįlfur var ég staddur žarna į sama staš į sama tķma įsamt fjölda annarra sem stóšu žarna rétt viš glóandi hraunkvikuna sem hafši brotist fram śr hrauninu. Enginn gerši sér grein fyrir hęttunni sem žarna skapašist en stuttu sķšar flśši fólk ķ ofboši žegar snjólagiš undir hraunelfunni snöggsauš meš sprengingum og lįtum. Til allrar lukku var žaš engum aš fjörtjóni. Mešfylgjandi 3 myndir eru teknar śr ritgeršinni.

Fimmvöršuhįls DPJ
Ég bloggaši einmitt um žessa gosferš og žetta atvik į sķnum tķma og birti myndir (sjį: Myndir af vettvangi). Ķ annarri bloggfęrslu sem ég kallaši Goslokaskżrsla 1 birti ég svo mynd af tveimur fįklęddum sprelligosum viš hraunkantinn, sem vöktu sérstaka athygli mķna og višstaddra og ekki aš įstęšulausu. Sį til vinstri er greinilega téšur höfundur ritgeršarinnar sem ég var aš fjalla um. Fķfldirfskan er žar meš komin ķ hring.
Eldgosar

Žaš er nś ekki illa meint hjį mér aš vera tengja žetta saman meš žessum hętti en ég stóšst ekki freistinguna. Ritgerš Danķels Pįls er hinsvegar mjög įhugaverš og fręšandi. Ķ nišurlagi hennar eru talin upp żmis atriši sem rannsaka žyrfti betur varšandi hęttu og óžęgindi vegna hugsanlegra eldsumbrota nįlęgt höfušborgarsvęšinu enda full įstęša til, žótt stundum finnist mér fólk ofmeta hęttuna žegar žaš talar um flóttaleišir śt śr borginni. Ég tel mig allavega vera nokkuš öruggan hér ķ Vesturbęnum. 

Tengill į ritgeršina, Hraunflęši į höfušborgarsvęšinu Saga hraunflęšis į svęšinu į nśtķma og kortlagning mögulegra farvega til byggša http://skemman.is/handle/1946/11887

 


Mįnašar- og įrshitasśluritiš

Žį er komin nż uppfęrsla af sśluritinu yfir mešalhita mįnašanna ķ Reykjavķk. Samskonar lķnurit hef ég birt nokkrum sinnum į įrinu, eins og meiningin upphaflega var. Ég vissi aušvitaš ekki fyrirfram hvernig hitafar įrsins yrši en žaš hefur reynst mun hlżrra en įriš ķ fyrra og gott betur. Sjö af mįnušum nķu sem lišnir eru af įrinu eru fyrir ofan mešalhita sķšustu tķu įra, įgśst var alveg ķ mešaltalinu en jślķ örlķtiš fyrir nešan. Allir mįnuširnir eru sķšan vel fyrir ofan hiš opinbera „kalda“ višmišunartķmabil sem nęr yfir įrin 1961-1990.

Žetta mį sjį į sśluritinu žar sem fjólublįu sślurnar standa fyrir žį mįnuši sem lišnir eru af įrinu en til samanburšar eru blįu sślurnar sem sżna mešalhita mįnaša śt frį „kalda“ mešaltalinu 1961-1990. Žęr raušu sżna mešalhita sķšustu 10 įra. Sślurnar fimm lengst hęgra megin eru svo žarna til aš spį fyrir um mögulega lokaśtkomu įrsins. Tónušu sślurnar tvęr sem žar eru, sżna hvert stefnir meš įrshitann ķ Reykjavķk eftir žvķ hvort restin veršur annarsvegar ķ kalda mešaltalinu og hinsvegar ķ hinu mun hlżrra mešaltali sķšustu 10 įra. Allra lengst til hęgri er gręn sśla sem stendur fyrir mešalhitann ķ fyrra, 2013 (4,9°) sem var kaldasta įriš ķ Reykjavķk, žaš litla sem af er öldinni.

Mešalhiti Rvik 9 2014
Nś ętti aš vera ljóst aš allt stefnir ķ hlżtt įr hér ķ Reykjavķk og jafnvel eitt af žeim allra hlżjustu samkvęmt mķnum śtreikningum. Ef mešalhitinn žaš sem eftir er veršur ekki nema ķ kalda mešaltalinu, žį endar mešalhitinn ķ 5,7 stigum og įriš žaš žrišja hlżjasta į žessari öld. Ef mešalhitinn nęr aš halda ķ viš 10 įra mešaltališ śt įriš žį veršur mešalhitinn 5,9 stig sem er jafn mešalhitanum įriš 2010 og tveimur öšrum įrum į hlżindaskeišinu į sķšustu öld, 1939 og 1941. Ašeins įriš 2003 vęri žį hlżrra en žį var mešalhitin 6,1 stig. Viš höfum žó ķ huga aš dįlķtill óvissa hįir samanburši milli žessara tveggja hlżindatķmabila.

Ef hitinn heldur įfram aš gera betur en 10 įra mešaltališ žį mį alveg gęla viš möguleikann į aš įrshitametiš 6,1 stig frį 2003 verši jafnaš – eša jafnvel slegiš, en žį žarf reyndar aš vera ansi hlżtt. Ķ versta falli gęti mešalhiti įrsins žó kannski dottiš nišur ķ svona 5,4 stig sem er jafnt 10 įra mešaltalinu. En mišaš viš frammistöšu įrsins žaš sem af er, bendir ekkert til žess aš žaš sé aš kólna svona yfirleitt. Nema hvaš? Žegar žetta er skrifaš aš kvöldi 3. október er akkśrat komin slydda hér ķ Vesturbęnum sem reyndar gengur fljótt yfir.

 


Hraunasamanburšur

Holuhraun Mķla

Žaš fer ekkert į milli mįla aš gosiš ķ Holuhrauni er mikiš hraungos sem ekki sér fyrir endann į. Fyrir nokkrum dögum var talaš um aš hraunmagniš vęri oršiš 0,5 ferkķlómetrar og gęti žaš žvķ lķklega veriš komiš ķ 0,6 km3 žegar žetta er skrifaš. Žetta er žó ekki mikiš mišaš viš allra stęrstu hraun sem hér hafa runniš. Allavega er alls ekki tķmabęrt aš tala um žetta sem eitt stęrsta hraungos Ķslandssögunnar eins og gert var ķ kynningu į sjónvarpsžętti sem sżndur var um daginn. Ég hef aš gamni mķnu tekiš saman stęršir į stęrstu hraungosum Ķslandssögunnar og notast viš heimildir sem ég fundiš į netinu og ekki sķst ķ bókunum Nįttśruvį į Ķslandi (NĮĶ) og Ķslandseldum eftir Ara Trausta. Žetta er sjįlfsagt ekki tęmandi listi yfir stęrstu gosin žvķ einhver gętu hafa fariš framhjį mér eša eru hreinlega ekki nógu vel žekkt. Žaš veršur lķka aš hafa ķ huga aš žetta er bara samanburšur į hraunmagni ķ gosum. Sum gos eru blandgos eša hrein öskugos og žau geta lķka framleitt fyrnin öll af gosefnum. En hvernig stendur žį Holuhraun vorra daga ķ samanburšinum?

Hraun runnin fyrir landnįm eru mörg hver afar stór og žį ekki sķst stóru dyngjugosin sem runnu skömmu eftir ķsöld. Stęrst žeirra hrauna er Žjórsįrhrauniš sem rann fyrir 8700 įrum. Stęršin er įętluš 25 km3 sem gerir žaš mešal allra mestu hraungosa į jöršinni eftir ķsöld. Kvikan ķ žvķ mun vera ęttuš śr Bįršarbungukerfinu.

Eldgjįrhrauniš rann įriš 934 žegar landiš var nżnumiš. Žaš gefur Žjórsįrhrauni lķtiš eftir en stęrš hraunsins er talin vera 18-19 km3 (NĮĶ) sem gerir žaš aš stęrsta hraungosi Ķslandssögunnar. Uppruni žess er ķ Kötlukerfinu.
Skaftįreldar eru lķka ķ žessum ofurflokki en žar er talaš um hraunmagn upp į 15 km3 (NĮĶ). Skaftįreldahraun er ęttaš śt Grķmsvatnakerfinu og rann aš hluta til yfir Eldgjįrhrauniš. Sušurgosbeltiš er žvķ sannarlega eldfimt svęši žegar svo ber undir.

Nokkuš stęršarbil er ķ žrišja stęrsta hraungosiš. Hallmundarhraun rann nišur ķ Borgarfjaršarsveitir skömmu eftir 900. Stęrš žess er talin 5-6 km3 (NĮĶ). Upptökin eru noršvestur af Langjökli en žaš eldstöšvakerfi er annars ekki mikiš aš trana sér fram dags daglega en į žó greinilega żmislegt til. Frambruni heitir Bįršarbunguęttaš hraun sem rann frį Dyngjuhįlsi į 13. öld eša fyrr. Stęršin er įętluš rśmir 4 km3 (NĮĶ) sem er feiknamikiš śt af fyrir sig. Önnur hraun runnin eftir landnįm eru skaplegri aš stęrš og žį erum viš farin aš nįlgast eitthvaš sambęrilegt viš nśverandi elda.

Hekla hefur margoft sent frį sér myndarlega hraunstrauma ķ bland viš gjósku en ekki alltaf aušvelt aš meta hraunstęršir, t.d. vegna yfirdekkunnar yngri hrauna. Alls eru 10 söguleg Hekluhraun metin 0,5 km3 eša stęrri (NĮĶ). Žau stęrstu eru talin 1,4 km3 um 1300 og 1,3 km3 įriš 1766. Meiri vissa er um sķšari tķma gos eins og į įrinu 1845 žegar runnu 0,63 km3 af hrauni og ķ gosinu 1947 var hrauniš 0,8 km3.

Ekki tókst mér aš finna heimildir um fleiri gos sem eru stęrri en Holuhraun ķ hraunmagni tališ en žaš mį žó nefna nokkur fleiri til samanburšar. Ķ stórgosinu viš Veišivötn įriš 1480 kom ašallega upp gjóska vegna blöndunar viš vötnin. Hraunin sem runnu nįšu žó 0,4 km3. Svipaš mį segja um Vatnaöldugosiš mikla įriš 870 en žį féll landnįmslagiš fręga en hraunmagniš var ekki nema 0,1 km3. Bęši žessi gos eru tengd Bįršarbungueldstöšinni en vötnin sem truflušu hraunframleišsluna eru vķst ekki nema svipur hjį sjón ķ dag mišaš viš fyrri tķš, nema kannski mišlunarlónin į Tungnįrsvęšinu.
Tröllahraun rann vestur af Vatnajökli ķ langvinnu gosi įrin 1862-1864 er įętlaš um 0,3 km3 aš stęrš. Žaš er einnig Bįršarbungutengt. Ekki gaus askjan žį frekar en fyrri daginn sem gefur okkur vonir um ekkert slķkt sé vęntanlegt nś.

Kröflueldar samanstóšu af nķu gosum į įrunum 1977-1984 en samtals skilušu žau hraunbreišu upp į 0,25 km3. Śr Mżvatnseldum į 18. öld varš til hraunbreiša af svipašri stęrš. Hraunmagniš ķ Heimaeyjargosinu var einnig um 0,25 km3 og ķ Surtseyjargosinu er talaš um 0,4 m3 en stór hluti af žvķ gęti veriš móberg. Ķ goshrinunni į Reykjanesskaga į fyrstu öldum Ķslandsbyggšar runnu fjölmörg hraun frį eldstöšvakerfunum žremur į skaganum. Ekkert žeirra er žó verulegu stórt en séu žau öll tekin saman er rśmmįliš 1,8 km3 samkvęmt žvķ sem kemur fram į ferlir.is (vitnaš ķ Jón Jónsson 1978).

- - -
Samkvęmt žessari lauslegu samantekt mį segja aš Holuhraun žaš sem af er gosi sé ķ hópi mešalstórra hraungosa ķ stęrri kantinum en žó furšu afkastamikiš mišaš viš tķmalengd og stęrš gossprungu. Fyrir utan allnokkur Hekluhraun eru bara fjögur stykki af sögulegum hraunum stęrri ķ ferkķlómetrum og raunar miklu stęrri. Viš vitum žó ekki ķ dag hvaš gosvirknin ķ Holuhrauni eigi mikiš eftir. Kannski er langt lišiš į mesta fjöriš en kannski er žetta bara byrjunin.

Myndin sem fylgir er tekin aš kvöldi 11. september, af vefmyndavél Mķlu

 


Stóra sumarvešurmyndin 1986-2014

Af žeim vešurgrafķkmyndum sem ég hef sett saman žį er stóra sumarvešurmyndin sś margbrotnasta. Myndin sżnir meš litaskiptingu hvaša daga sólin hefur skiniš og śrkoma falliš ķ Reykjavķk sumarmįnušina jśnķ-įgśst samkvęmt mķnum skrįningum sem hófust žann 7. jśnķ 1986. Litakvaršinn er sżndur undir myndinni en annars ętti žetta aš skżra sig sjįlft. Tölurnar hęgra megin sżna skrįša sólardaga ķ Reykjavķk žegar lagšir hafa veriš saman heilir og hįlfir sólardagar. Samkvęmt tölunum sést aš į sólrķkum sumrum eru sólardagar nįlega tvöfalt fleiri en į sólarsnaušum sumrum. Myndina birti ég fyrst eftir sólarsumariš 2012 en sķšan hafa bęst viš tvö sumur sem eru öllu sólarsnaušari og blautari en sumrin žar į undan. Nįnari bollaleggingar eru undir myndinni. 

Sol+Rigning 1986-2014

Nįnari bollaleggingar: Allt fram til hinna sķšustu įra mį segja sumur meš 25-35 sólardögum hafi veriš normiš. Sumariš 1991 žótti į sķnum tķma einstaklega gott og žį skrįši ég 38,5 sólardaga en žį var jśnķ sérlega sólrķkur. Įriš 2004 kom svo fyrsta 40 sólardaga sumariš sem ég skrįi en eftir žaš hafa fjögur bęst viš. Sķšustu tvö sumur voru žvķ mikil višbrigši fyrir okkur hér sušvestanlands. Hvaš varšar fjölda sólardaga koma žau mjög įlķka illa śt og munar bara einum einu degi, sumrinu 2014 ķ óhag meš 25,5 sólardaga. Žar af voru eiginlegir sólardagar 14 talsins en restin er uppsöfnuš af hįlfum sólardögum. Viš höfum svo sem upplifaš sólarsnaušari sumur ķ Reykjavķk en merkilegt er žó aš engan almennilegan sólardag skrįi ég į tķmabilinu frį 8. jśnķ til 28. jślķ ķ sumar, eša ķ 51 dag. Žetta er nęstum žvķ met hjį mér en sumariš 1989 skrįšist enginn heill sólardagur ķ 52 daga į tķmabilinu 1. jślķ til 20. įgśst. Annars er sumariš 1995 sólarminnsta sumariš į tķmabilinu en einnig eru sumrin 1988, 1989 og 1992 ansi döpur.

- - - - 

Svo mį lķka skoša einstaka mįnuši frį 1986. Samanburšinn hér aš nešan er unninn upp śr Vešurstofutölum og snżst um sólskinsstundir og śrkomumagn. Athyglisvert er aš öll jįkvęšu metin eru frį įrunum 2004-2012. Neikvęšu metin voru öll frį sķšustu öld, žar til kom aš sumrinu 2014. Śrkoman ķ jśnķ sķšastlišnum var sś mesta sķšan samfelldar męlingar hófust įriš 1920 en ķ jślķ var śrkoman ķ Reykjavķk sś mesta sķšan 1984.

Rvik. Mest og minnst 86-14

- - - -

Ķ lokin. September er ekki talinn meš ķ žessu yfirliti žó hann sé talinn sumarmįnušur. Mér finnst hann žó ekki vera eiginlegur sumarmįnušur og žaš žżšir ekkert aš kvarta yfir žvķ auk žess sem varla er plįss fyrir fleiri mįnuši ķ žessu knappa plįssi.


Žį er komiš aš hafķsnum

Eins og komiš hefur fram ķ fréttum žį er hafķsinn meš meira móti nś ķ lok sumars mišaš viš žaš sem oft hefur veriš į sama tķma hin sķšari įr. Hafķsśtbreišslan er reyndar mjög svipuš og ķ fyrra en mun meiri en hśn var fyrir tveimur įrum. Slķk tķšindi eru fréttnęm śt af fyrir sig en hvort žetta sé til marks um meirihįttar višsnśning ķ śtbreišslu hafķssins er ekki gott aš segja. Ķsinn er enn ķ mun verra įstandi en hann var undir lok sķšustu aldar, žrįtt fyrir aš tvęr sķšustu bręšsluvertķšir hafi veriš meš lakara móti mišaš viš tķmabiliš frį 2007. Hafķsśtbreišslan sveiflast talsvert į milli įra. Hśn var einstaklega lķtil metsumariš 2012, reyndar svo lķtil aš žrįtt fyrir um 60% aukningu ķssins nś, žį er enn ekki hęgt aš tala um aš ķsinn hafi nįš śtbreišslu sem žótti ešlileg fyrir 10 įrum. Hinsvegar žżšir śtkoman nś aš žaš er ólķklegra en įšur aš hafķsinn hverfi į Noršur-Ķshafi aš sumarlagi į allra nęstu įrum. Einnig sżna undanfarin tvö sumur aš hafķsbreišan getur braggast į nż eftir slęma śtreiš. Žaš viršist žvķ ekki vera um aš ręša neinn afgerandi örlagapunkt aš ręša ķ hafķsmagni eša “point of no return” upp į śtlensku. Aš minnsta kosti nįši metbręšslusumariš 2012 ekki žeim punkti. En žį er aš lķta į żmis kort og lķnurit sem ég ętla reyna aš kjafta mig ķ kringum ķ miklu mįli.

Iskort15sept_USNavy

Žannig lķtur hafķsśtbreišslan śt žann 15. september en litaskiptingin mišast viš žykkt ķssins. Kortiš er frį Naval Research Labaratory: http://www7320.nrlssc.navy.mil/hycomARC/arctic.html. Helsta aukningin mišaš viš mörg sķšustu įr er svęši ķ Austur-Sķberķuhafi žar sem finna mį žunna og gisna ķsbreišu ķ fjólublįum lit į kortinu sem nęr sušur fyrir 75°N. Ķsinn į žessu svęši gęti žó enn veriš aš hörfa og gisna žrįtt fyrir aš sólin sé verulega farin aš lękka į lofti. Einnig er talsvert mikill ķs austur af Svalbarša sem er nżlunda mišaš viš fyrri įr og gott betur. Greinilegt er aš noršanįttir hafa veriš žarna rķkjandi sem hafa hrakiš ķsinn įfram. Žaš mį žó hafa ķ huga aš ķsinn į žessum slóšum Atlantshafsmegin, er aš megninu til kominn til aš fara og į ekki afturkvęmt ķ partķiš, venjulega leišin liggur žó sušur meš Astur-Gręnlandi en žar er reyndar ekki mikiš um ķs nśna.

Svo er žaš gamli góši ķsinn į Beauforthafi noršur af vesturhluta Kanada en hann hefur žraukaš įgętlega ķ sumar. Žangaš vill gamli ķsinn leita, jafnvel eftir nokkra snśninga um ķshafiš. Aš žessu sinni bżr svęšiš vel af žeim talsverša ķs sem lifši af sumariš ķ fyrra og meira mun vęntanlega bętast ķ foršann eftir žetta sumar.
Į milli Kanadķsku heimskautaeyjanna liggur hin svokallaša noršvestur-siglingaleiš milli stóru śthafanna. Žar er allt lokaš ķ įr fyrir stór flutningaskip en noršvesturleišin er aš öllu jöfnu mun erfišari en noršausturleišin noršur fyrir Sķberķu.

En žetta er ekki allt į einn veginn žvķ aš žessu sinni er einmitt mjög stórt opiš hafsvęši noršur af Sķberķu ķ Laptev-hafi en žar nęr opiš haf noršur fyrir 85°N sem einhvern tķma hefši žótt merkilegt. Ég hef reyndar minnst į žaš ķ fyrri pistlum ķ sumar aš ķssvęšin noršur af Sķberķu hefšu komiš veik undan vetri, en žarna eru reyndar rķkjandi landįttir, öfugt viš Amerķkuhlutann žar sem ķsinn vill safnast fyrir, samanber raušu og gręnu litina į kortinu aš ofan.

Samanburšur
Žaš mį bera saman hafķsinn į milli įra meš żmsum hętti. Sum lķnurit sżna śtbreišslu, önnur flatarmįl og enn önnur rśmmįl ķsbreišunnar.

CT lįgmörk 1979-2004

Į lķnuritinu hér er žaš flatarmįliš sem ręšur en žetta er hluti myndar af vefnum Cryosphere Today. Gula lķnan er 2014 sem į nś ķ haršri barįttu viš įrin 2013 og 2009 sem voru žarna nżbśin aš nį sķnum lįgmörkum. Lįgmarkiš 2014 gęti žvķ haft betur į nęstu dögum ef lįgmark įrsins dregst į langinn. Vel kemur žarna fram hversu afgerandi 2012-lįgmarkiš var. Nokkuš bil er ķ nęstu lįgmök fyrir ofan nśverandi lįgmark en žar eru allt lįgmörk frį įrinu 2006 og fyrr, en lķnuritiš nęr aftur til įrsins 1979 (elstu įrtölin klipptust ofan af myndinni).

 

CT 13.september 1994 og 2014

Į sömu sķšu og lķnuritiš er fengiš er hęgt aš nįlgast hafķskort og bera saman hvaša tvęr dagsetningar sem er aftur til 1979. Hér hef ég kosiš aš bera saman hafķsinn žann 13. september 1994 fyrir 20 įrum (vinstra megin) viš śtbreišsuna sömu dagsetningu 2014 (til hęgri). Varla er hęgt aš hafķsinn hafi jafnaš sig enda śtbreišslan mun minni ķ įr en žarna undir lok sķšustu aldar.  

 

CT 13.september 2012 og 2014

Ef viš hinsvegar berum nśverandi lįgmark saman viš metįriš 2012 fęst önnur mynd eins og sjį mį hér aš nešan. Sumariš 2012 var einstakt og mį segja aš žaš hafi veriš į undan sinni samtķš og varla samanburšarhęft. Reyndar var žaš sama sagt um sumariš 2007 sem einnig var mikiš tķmamótaįr. Stökkin nišur į viš koma nefnilega annaš slagiš. Žess į milli er ķsinn meiri og žį tala sumir um aš hafķsinn sé aš jafna sig.

Kuldar eša eitthvaš annaš?
Žaš mį velta fyrir sér hvaš veldur meiri ķs nś en t.d. fyrir tveimur įrum. Sennilega er um einhverjar stašbundnar ašstęšur aš ręša į Noršur-Ķshafinu. Į kortinu hér aš nešan er sżndur yfirboršs-sjįvarhiti ķ heiminum sem frįvik frį mešaltali.

Sjįvarhiti 14.sept2014 Global

Almennt er sjórinn mjög hlżr į noršurhveli, bęši ķ Atlantshafi og Kyrrahafi žannig aš varla er um ręša allsherjar kólnun. Hlżr yfirboršssjór er öllu vandfundnari į sušurhveli og ekki bólar enn į žeim El Nino į Kyrrahafi sem sumir höfšu spįš aš gęti skotiš upp kollinum ķ įr, hvaš sem sķšar veršur. Hér noršur af Ķslandi er sjįvarhiti talsvert hįr. Kaldan sjó į Noršurhveli er helst aš finna noršur af Barentshafi sem tengist meiri ķs austur af Svalbarša. (http://www.esrl.noaa.gov/psd/map/clim/sst.shtml)

Žaš mį kannski frekar skoša lķnurit yfir mešalhita 2014 į pólasvęšum noršan viš 80°N til aš fį einhverja skżringu. Frostmarkiš er markaš af blįu lķnunni en kvaršinn er annars ķ Kelvin. Gręna lķnan er mešalhiti 1952-2002. (Myndin er fengin af hafķsvef dönsku vešurstofunnar http://ocean.dmi.dk/arctic/meant80n.uk.php)

DMI hitalinurit 80N

Samkvęmt žessu var töluvert minna frost į noršurslóšum fyrstu 3 mįnuši įrsins mišaš viš mešallag. Vorkoman lét hinsvegar ašeins į sér standa en žaš viršist skipta mjög miklu mįli varšandi sumarbrįšnun. Gott start gefur gęfumuninn en hinsvegar getur lęgšargangur og skżjahula lękkaš mjög mešalhitann žegar sólin er hęst į lofti seint ķ maķ og ķ jśnķ og žaš var einmitt tilfelliš ķ įr. Hįsumariš einkenndist sķšan af hęgum vindum į Noršur-Ķshafi sem žżšir lķtiš uppbrot į ķsnum og žar meš var lķtiš um vakir sem flżta fyrir brįšnun. Žegar sólin lét svo loksins almennilega sjį sig ķ įgśst var žaš eiginlega of seint žvķ žį er hśn farin aš lękka žaš mikiš į lofti aš śtgeislun hitans undir heišum heimskautahimni er farinn aš vinna į móti.

Tķmabiliš 2007-2012 į Noršur-Ķshafinu einkenndist af óvenjumikilli hafķssbrįšnun sem varš til žess aš żmsir eygšu žann möguleika aš ķsbreišan gęti svo gott sem horfiš į örfįum įrum. Jafnvel spįšu sumir žvķ fyrir nokkrum įrum aš ķsinn gęti jafnvel veriš horfinn strax nś ķ įr, sem hann hefur greinilega ekki gert. Žetta voru žó bara spįr sem sögšu til um möguleika ķ stöšunni en ekki fullyršingar um aš ķsinn myndi hverfa į örfįum įrum. Ef réttar ašstęšur koma upp nokkur sumur ķ röš t.d. eins og žęr voru sumariš 2012 eša 2007 žį gęti ķsinn veriš svo til horfinn sķšsumars eftir svona 5-7 įr. Žaš er ómögulegt aš spį fyrir um slķkt en möguleikinn ętti žó aš vera fyrir hendi.

Žaš er annars merkilegt aš įrabiliš 2007 til 2012 fer saman viš röš sólrķkra gęšasumra hér sušvestanlands en mjög misgóšs og sumarvešurs į austurhluta landsins sem og ķ Noršurhluta Evrópu. Žetta snérist viš sumariš 2013 žegar hafķsinn jókst į Noršur-Ķshafinu vegna mikils lęgšargangs. Žį skein sólin noršan- og austanlands sem og ķ Noršur-Evrópu en rigndi hér fyrir sunnan. Svipaš var uppi į teningnum ķ įr. Žarna gęti veriš eitthvaš óljóst samręmi į milli sem ég kann ekki aš skżra. Kannski er nóg aš horfa bara til Esjunnar til aš taka stöšuna ķ stóru mįlunum. Skaflinn žar hverfur varla ķ įr og gerši žaš alls ekki ķ fyrra sem voru mikil višbrigši rétt eins og bakslagiš į Noršur-Ķshafinu.

 

 


Holuhraun ķ Reykjavķk

Til aš geta įttaš sig almennilega į stęrš žess hrauns sem runniš hefur ķ Holueldum er betra aš hafa einhverjar žekktar višmišanir. Best er žį aš miša viš sķna heimabyggš og žvķ hef ég hér sett saman sam-skalaša mynd sem sżnir (speglaša) śtbreišslu hraunsins aš morgni 6. september samkvęmt męlingum Jaršvķsindastofnunar. Lengd hraunsins, af kortum aš dęma, ętti aš vera um 11,5 kķlómetrar sem žżšir aš ef gossprungan vęri viš Raušavatn žį vęri hrauniš um žaš bil aš renna śt ķ sjó vestur viš Įnanaust eftir aš hafa flętt eftir endilangri borginni. 

Holuhraun Reykjavķk

Hraunflęši į borš viš žetta innan borgarinnar myndi aš sjįlfsögšu teljast til meirihįttar hamfara. Žaš mętti allavega  bśast viš umferšartruflunum į Miklubraut. Viš žurfum žó ekki aš óttast svona mikiš hraunflęši innan borgarinnar. Mjög ólķklegt er aš gossprunga opnist svona alveg viš bęjarmörkin į žessum slóšum. En ef svo fęri, yrši hraunflęšiš örugglega ekki meš žessum hętti enda er borgin mishęšótt. Ellišaįrdalurinn myndi žó fyllast af hrauni en žašan lęgi leiš hraunsins ašallega inn ķ Ellišaįrvog og svo lengra śt meš sundum. Viš gętum žį kannski sparaš okkur byggingu Sundabrautar og lagt fķnan veg yfir nżja hrauniš ef hraunavinir verša ekki til of mikilla vandręša.

Žaš mį sķšan skoša raunhęfari möguleika į sambęrilegu hraunrennsli aš borginni, en į nęstu mynd hef ég sett hrauniš ķ réttum hlutföllum žannig aš upptökin eru viš Sandskeiš rétt undir Vķfilsfelli. Žetta svęši er eins og Reykjanesskaginn, ķ tķmabundnum dvala og kannski komin tķmi į aš žaš vakni, nema žaš sofi yfir sig.

Holuhraun Sandskeiš

Hér sjįum viš aš mišaš viš upptök viš Sandskeiš er hrauniš nįnast komiš aš Raušavatni, eftir aš hafa flętt nišur Sušurlandsveginn. Hrauniš er žvķ komiš aš upptökunum į fyrri myndinni og lengist meš hverjum klukkutķma eftir žvķ sem gosinu mišar.

Upprunalega myndin sem ég vann eftir, er hér aš nešan en žó er ég bśinn aš sneiša ašeins af henni. Žarna er Holuhrauniš į heimavelli og žaš er žaš sem gildir. Hvort žaš veršur kallaš eitthvaš annaš en Holuhraun ķ framtķšinni veit ég ekki. Holuhraunshraun mętti kalla žaš eša einfaldlega bara Nżja hrauniš sem er sjįlfsagt heiti og dugar vel žar til žaš er storknaš. Menn ęttu aš mķnu mati aš flżta sér hęgt aš skżra eitthvaš sem er enn ķ myndun og ekki vitaš hvernig mun koma til meš aš lķta śt. 

Holuhraunshraun

 

 


Hversu gott var Reykjavķkursumariš 2014?

Nś eru ašal-sumarmįnuširnir aš baki og landsmenn sjįlfsagt missįttir viš sitt sumarvešur eftir žvķ hvar į landinu žeir bśa. Hér ķ Reykjavķk var talsvert kvartaš yfir vešri langt fram eftir sumri og sjįlfsagt ekki aš įstęšulausu en žaš ręttist talsvert śr mįlum ķ įgśst. Sjįlfsagt hafa višmišanir um žaš hvaš telst gott sumar eitthvaš breyst eftir nokkur góš sumur ķ röš undanfarin įr žar til kom aš sumrinu ķ fyrra sem var eiginlega afleitt ķ alla staši. En hvaš telst gott sumar og hvernig kom sumariš 2014 śt?

Įriš 1986 fór ég aš skrį nišur vešriš ķ Reykjavķk get žvķ boriš saman einstök įr vešurfarslega séš. Eins og ég hef minnst į įšur er innifališ ķ žessum skrįningum, einkunnakerfi sem byggist į vešuržįttunum fjórum: sólskini, śrkomu, vindi og hita. Hver žessara fjögurra vešuržįtta leggja 0-2 stig til einkunnar dagsins sem žannig getur veriš į bilinu 0-8 stig. Mįnašareinkunn reiknast svo śt frį mešaltali allra daga og meš sömu ašferš mį reikna śt mešaleinkunn heilu sumranna.
Nišurstöšuna mį sjį į eftirfarandi sśluriti žar sem sjį mį aš nżlišiš sumar ķ Reykjavķk fęr einkunnina 4,73 sem er nįnast ķ mešallagi tķmabilsins. Hęstu einkunn fęr sumariš 2009: 5,37 en sumariš 1989 er žaš lakasta meš 4,10 stig. Nišurstöšum mį taka meš vissum fyrirvara enda mišast einkunnir bara viš mitt skrįningarkerfi. En hér er myndin:

Sumareinkunnir 1986-2014

Hér kemur mjög stuttaraleg lżsing į öllum sumrum frį įrinu 1986. Tek fram aš ašallega er mišaš viš mitt heimaplįss, Reykjavķk, nema annaš sé tekiš fram:

1986 4,46 Jśnķ var dimmur, kaldur og blautur sušvestanlands en jślķ og įgśst öllu betri.
1987 4,73 Sólrķkt og žurrt ķ jśnķ og įgśst, en jślķ var sólarlķtill og blautur.
1988 4,30 Afar slęmur jśnķmįnušur og einn sį sólarminnsti ķ Reykjavķk. Jślķ var įgętur en įgśst ekkert sérstakur. Óvenjumikiš žrumuvešur sušvestanlands žann 10. jślķ.
1989 4,10 Aš žessu sinni var žaš jślķ sem brįst algerlega og var sį sólarminnsti sem męlst hefur ķ Reykjavķk auk žess aš vera kaldur. Jśnķ og įgśst voru einnig frekar svalir er skįrri aš öšru leyti.
1990 4,50 Lķtiš eftirminnilegt sumar sem var ķ slöku mešallagi. Reykjavķkurhitinn jślķ var žó sį hęsti ķ 22 įr.
1991 4,93 Jśnķ var sérstaklega sólrķkur og į eftir fylgdi heitasti jślķmįnušur sem komiš hefur ķ Reykjavķk og voru slegin hitamet vķša um land. Ķ mikilli hitabylgju nįši hitinn 23,2 stigum ķ borginni žann 9. jślķ en sį mįnušur varš hlżjastur allra mįnaša ķ Reykjavķk 13,0 grįšur.  
1992 4,37 Sumariš var ekkert sérstakt og var nokkuš kalt. Eftirminnilegast er kuldakastiš um Jónsmessuna ķ annars mjög köldum jśnķmįnuši, žį snjóaši fyrir noršan og einnig til fjalla sv-lands.
1993 4,70 Įgętt tķšarfar en besta vešriš var ķ jślķ. Žį var mjög bjart og žurrt ķ Reykjavķk en kalt fyrir noršan.
1994 4,80 Sumariš var sęmilegt meš köldum jśnķmįnuši en jślķ var frekar hlżr.
1995 4,33 Sumariš ekki gott nema hvaš jślķ var įgętur. Įgśst var mjög žungbśinn.
1996 4,63 Fįtt eftirminnilegt žetta sumar. Įgśst var mjög dapur ķ Reykjavķk en góšur kafli kom um mišjan jślķ.
1997 4,80 Sumariš var žurrt og bjart framan af en jślķ og įgśst ollu vonbrigšum SV-lands.
1998 4,93 Sumariš var gott ķ heildina. Jśnķmįnušur var bjartur og žurr og var įsamt įgśst sį hlżjasti ķ mörg įr.
1999 4,60 Sumariš var frekar blautt žar til ķ įgśst, en žį var bjart og hlżtt.
2000 4,77 Įgętt sumar meš köflum en mjög sólrķkt og žurrt var fyrir noršan og austan.
2001 4,70 Sumariš var įgętt ķ heildina žó lķtiš vęri um hlżja daga.
2002 4,57 Af sumarmįnušunum var jśnķ aš žessu sinni sį hlżjasti, hęst komst žį hitinn ķ 22 stig sem er hitamet fyrir jśnķ ķ Rvķk. Sumariš žótti ekkert sérstakt en var nokkuš milt.
2003 4,80 Jśnķ og įgśst uršu hlżrri en nokkru sinni ķ Reykjavķk enda var sumariš žaš hlżjasta sem męlst hafši ķ borginni sem og vķša um land. Nokkuš rigndi žó meš köflum.
2004 5,13 Sumariš var bęši hlżtt og sólrķkt. Ķ įgśst gerši mikla hitabylgju SV-lands žar sem hitinn fór yfir 20 stig ķ borginni fjóra daga ķ röš, nżtt hitamet ķ Reykjavķk var žį sett ķ Reykjavķk 24,8°.
2005 4,73 Sumariš var sęmilegt fyrir utan žungbśinn og svalan kafla ķ jślķ.
2006 4,47 Sumariš var žungbśiš og blautt sušvestanlands framan af en ręttist heldur śr žvķ er į leiš.
2007 5,13 Sumariš var yfirleitt hlżtt og žurrt og mjög gott um mest allt land. Ķ Reykjavķk var jślķmįnušur sį nęst hlżjasti frį upphafi.
2008 4,90 Afar sólrķkur og žurr jśnķmanašur en sķšan köflóttara, mjög rigningarsamt ķ lok įgśst. Aftur var slegiš hitamet ķ Reykjavķk ķ hitabylgju undir lok jślķ žegar hitinn komst ķ 25,7°.
2009 5,37 Mjög gott sumar sunnan og vestanlands, sérstaklega jślķmįnušur sem var sį žurrasti ķ Reykjavķk sķšan 1889 og sjįlfsagt einn af bestu vešurmįnušum sem komiš hafa ķ Reykjavķk.
2010 5,13 Eitt hlżjasta sumar ķ Reykjavķk. Jśnķ var sį hlżjasti frį upphafi, jślķ jafnaši metiš frį 1991 og įgśst meš žeim hlżjustu. Aldrei var žó um aš ręša verulega hitabylgju.
2011 5,03 Sumariš byrjaši heldur kuldalega, sérstaklega noršaustanlands. Annars yfirleitt bjart og žurrt sušvestanlands.
2012 5,33 Mjög gott sumar vķšast hvar. Sólrķkt, žurrt og hlżtt. Óvenjudjśp sumarlęgš kom sušur aš landi 22. jślķ.
2013 4,37 Mikiš bakslag ķ vešurgęšum sunnan- og vestanlands. Įgętis kafli seinni hlutann ķ jślķ bjargaši žó miklu.
2014 4,73 Sęmilegt sumar žrįtt fyrir vętu og fįa sólardaga fram yfir mitt sumar. Jśnķ var meš žeim allra hlżjustu en jafnframt einn sį alblautasti. Įgśst nokkuš góšur en endaši meš óvešri ķ lok mįnašar.

- - - -
Žar höfum viš žaš. Einhverjum gęti fundist žaš nokkuš rausnarlegt hjį mér aš gefa sumarvešrinu ķ Reykjavķk mešalgóša einkunn eftir allt sólarleysiš og rigninguna en žetta er bara žaš sem kemur śt śr einkunnakerfinu. Einkunn sumarsins er nokkuš undir mešaltali 10 įranna į undan (4,96) en hafa mį ķ huga aš meš ķ reikningnum eru talsvert kaldari og lakari sumur frį fyrri hluta tķmabilsins. Žetta var hlżtt sumar og ofar mešalhita sķšustu 10 įra ķ borginni žótt kviksalifriš į Vešurstofunni hafi ekki alveg nįš 20 stigum. Fólk er kröfuharšara į vešur um hįsumariš ķ jślķ og fram aš Verslunarmannahelgi en bestu vešur sumarsins aš žessu sinni voru eiginlega utan žess tķma. En hvaš sem öllu lķšur žį var žetta nokkuš skįrra en ķ fyrra.

 


Hlišarskot frį Bįršarbungu yfir ķ Öskjukerfiš?

Śt frį žvķ sem mašur hefur lesiš og lęrt um eldvirkni hér į Ķslandi žį skiptast eldstöšvarnar ķ svokölluš eldstöšvakerfi sem rašast eftir glišnunarbeltum landsins. Hvert žessara kerfa eru aš mestu sjįlfstęšar einingar. Į hinum eldri og žroskašri kerfum eru megineldstöšvar meš kvikužróm sem fóšra sprungureinar sem liggja śt frį žeim. Į sušurhelmingi landsins hafa kerfin SV-NA stefnu en į Noršurlandi er sprungustefnan N-S.

Elstöšvakerfi mišja landsins.Myndin hér til hlišar er hluti myndar sem tekin er af vef Vatnajökulsžjóšgaršs og sżnir legu eldstöšvakerfana fyrir mišju landsins. Viš sjįum aš sprungukerfi Bįršarbungu liggur ķ NNA-įtt frį megineldstöšinni og endar vestan megin viš Öskjukerfiš en žaš teygir sig hinsvegar ķ SSV-įtt og endar ķ Dyngjujökli ķ sušri einmitt žar sem kvikan hefur leitaš og skjįlftarnir hafa veriš flestir upp į sķškastiš.

Ef žetta er svona mętti spyrja hvers vegna hleypur kvikan śr Bįršarbungu ekki ķ norš-noršaustur eins og hśn ętti aš gera - nś eša ķ sušvestur? Ekki veit ég svariš viš žessu en žaš er žó ekki annaš aš sjį en aš kvikan hafi fariš rękilega śt af sporinu.

Žetta sést betur į nęstu mynd sem tekin er af vef Vešurstofunnar undir lok dags 24. įgśst. Žarna eru eldstöšvakerfin lituš meš gulum tón hvert um sig. Öskjukerfiš gengur inn ķ myndina aš ofanveršu og žangaš leita skjįlftarnir og žar meš kvikan. Nżjustu skjįlftarnir eru raušir en žeir elstu blįir.

Skjįlftar 25. įgśst

Śtfrį elstu skjįlftunum žį viršist kvikan upphaflega hafa reynt tvęr śtgönguleišir frį kvikužró Bįršarbunguöskjunnar. Śtrįsin eftir sprungurein kerfisins ķ norš-noršaustur viršist ekki hafa tekist. Öšru mįli gegnir meš hlišarskotiš ķ aust-sušaustur, žvert į stefnu Bįršarbungukerfisins. Sś śtrįs opnaši mjög fljótlega, leiš inn ķ nęsta sprungusveim sem tilheyrir Öskjukerfinu og žvķ mį lķta į žetta sem algert hlišarspor af hįlfu kvikunnar og mį jafnvel tala um ranga kviku ķ vitlausu eldstöšvakerfi. Meš žvķ aš svindla sér inn svona öfugu megin er kvikan lķka aš stefna ķ öfuga įtt mišaš viš žaš sem kvika ķ viškomandi eldstöšvakerfi ętti aš gera. Hvort žetta auki eša minnki lķkurnar į žvķ aš kvikan komi upp veit ég ekki en eitthvaš var hann Haraldur Sig. aš nefna aš skjįlftarnir vęru farnir aš męlast į meira dżpi en įšur. Skżringin į žvķ gęti veriš sś aš kvikan sé komin śr einu eldstöšvakerfinu yfir ķ annaš sem tekur vel į móti og gefur kvikunni fęri į aš lįta fara vel um sig, djśpt ķ išrum jaršar į nżjan leik.

Žannig hljóša leikmannažankar mķnir žessa stundina. Hvaš veršur ķ framhaldinu veit ég ekki. Kannski veršur bara fariš aš gjósa žegar žś lesandi góšur sérš žetta.


Flogiš yfir Dyngjujökul

Į mešan bešiš er eftir gosinu, sem kannski kemur ekki, er alveg tilvališ aš skoša gervitunglamynd af Dyngjujökli ķ boši skelfir.is. Į žeim vef mį sjį alla nżjustu jaršskjįlftana og hęgt aš fylgjast meš žegar nżir skjįlftar bętast viš įsamt upplżsingum um stęrš žeirra og dżpt. Kortagrunnurinn er frį Google en upplżsingar gögn er frį Vešurstofunni aš mér skilst. Um daginn er ég lį yfir žessu datt mér ķ hug aš sśmma dįlķtiš nęr jökulsporšinum til aš skoša ašstęšur og kom žį eitt dįlķtiš óvęnt ķ ljós.

Dyngjujökull 1
Fyrst kemur hér yfirlitsmynd meš nokkuš vķšu sjónarhorni.
 
Dyngjujökull 2
Viš fikrum okkur mun nęr dökkum jökulsporšinum og fara žį żmis smįatriši aš skżrast betur. Ekkert óvenjulegt žó aš sjį en vakin er athygli į litlum hvķtum bletti rétt innan viš jökulsporš fyrir mišri mynd.
 
Dyngujokull 4
Hér erum viš komin öllu nešar og punkturinn į efri myndinni er ekki lengur punktur heldur …
 
Dyngjujökull 5
… faržegažota į flugi. Liturinn į vélinni er žó eitthvaš į skjön sem gęti skżrst af ljósbroti.
 
- - - -
Žaš er svo sem ekkert óvenjulegt aš faržegažotur séu į sveimi yfir landinu enda landiš ķ žjóšleiš milli heimsįlfa. Žetta er samt frekar óvenjulegt sjónarhorn į flugvél į flugi ekki sķst śr žessari miklu hęš. Žaš mį gera rįš fyrir aš gervitungliš sem myndaši landiš sé ķ 600-1000 km hęš eša allt aš 100 sinnum meiri hęš en flugvélin sem žżšir aš flugvélin er nokkurn vegin ķ raunstęrš mišaš viš yfirborš landsins. Kannski veršur lķtiš um flugumferš žarna į nęstunni en žaš mį žó nefna aš vęntanlega er vélin löngu flogin hjį enda gęti gervitunglamyndin veriš nokkurra įra gömul.
 

Sprengigos eša sprungugos?

Atburširnir viš Bįršarbungu kalla fram żmsar vangaveltur um framhaldiš. Samkvęmt žvķ sem jaršafręšingar hafa talaš um žį er um aš ręša uppsöfnun kviku ķ grunnu kvikuhólfi undir öskjunni sem er mišja žessa stóra eldstöšvarkerfis. Eins og stašan er nś žį viršast kvikuhreyfingar og skjįlftar helst vera austur af Bįršarbunguöskjunni og ķ noršaustri viš brśn Dyngjujökuls sem eykur lķkurnar į sprunguosi undir jökli sem leiddi af sér aš bręšsluvatn flęddi noršur ķ vatnasviš Jökulsįr į Fjöllum meš tilheyrandi afleišingum. Gos ķ og viš öskjuna ętti hinsvegar aš leiša af sér sprengigos meš talsveršu öskufalli auk vatnsbrįšnunar og hlaups.

Bįršarbunga kortNś veit mašur ekki hvort eitthvaš verši śr žessu yfirleitt. Žetta gęti vissulega veriš fyrirboši mikilla eldsumbrota žį og žegar, en gęti lķka lognast śt af. Einnig gęti žetta veriš upptaktur aš umbrotum sem nį upp į yfirborš sķšar, jafnvel eftir allnokkur įr. Žaš mį kannski lķkja žessu viš bólu sem annašhvort springur eša hjašnar meš tķmanum. Ef hśn springur nśna alveg į nęstunni žį mį helst gera rįš fyrir aš gosiš komi upp žar sem skjįlftavirkin er mest ž.e. į jöklinum sjįlfum en ekki inni ķ sjįlfri öskjunni. Mér skilst aš gos séu ķ raun sjaldgęf innan Bįršarbunguöskjunnar žótt stór sé. Kvikan kemur vissulega nešan śr undirdjśpunum innan öskjunnar en leitar til hlišar vegna žrżstings ofanfrį. Jökulfargiš ofanį öskjunni gęti žar įtt sinn žįtt.

Žaš mį lķka velta annarskonar atburšum fyrir sér. Eldstöšvakerfi Bįršarbungu er mjög stórt. Śtfrį öskjunni žar sem kvikan kemur upp śr undirdjśpunum, ganga sprungukerfi ašallega til sušvesturs og noršausturs. Sprungukerfiš til sušvesturs er sérlega langt og nęr langleišina aš Landmannalaugum. Į žessari sušvestursprungu hafa oršiš mikil hraun- og öskugos, t.d. ķ Vatnaöldum um 870 žegar hiš svokallaša landnįmslag myndašist. Mjög stórt gos varš einnig viš Veišivötn 1480 sem olli gjóskufalli um hįlft landiš. Öskufalliš orsakašist af samspili elds og vatns sem žarna er vķša aš finna į vatnasviši Tungnaįr. Žessi gos eru mun nęr okkur ķ tķma en stórgosiš fyrir um 8500 įrum žegar Žórsįrhrauniš mikla rann ķ sjó fram viš Sušurland. Hrįefniš ķ žessi miklu sprungugos fyrri tķma kom frį Bįršarbungu og žį sennilega eftir svipaša upphafsfasa ķ öskjunni og viš erum aš sjį nś. Samskonar tilfęrsla į kviku ķ gegnum sprungukerfi megineldstöšva hefur einnig įtt sér staš ķ Skaftįreldum žar sem upptökin voru undir megineldstöšinni viš Grķmsvötn og ķ Eldgjįrgosinu 934 en sś kvika įtti rętur sķna ķ Kötlukerfinu.
Stórt sprungugos į löngu sprungunni sušvestur af Bįršarbungu vęri aušvitaš mikill atburšur ekki sķst nś į dögum žegar bśiš aš raša žar upp vatnsaflsvirkjunum og uppistöšulónum.

Mišaš viš hegšun jaršskorpunnar nś, mętti sennilega frekar vešja į atburši austur eša noršaustur af Bįršarbungu meš tilheyrandi flóšum ķ Jökulsį į Fjöllum eša sprungugosi meš hraunrennsli noršur af jökli. Ef hinsvegar ekkert gerist į nęstunni žį er aldrei aš vita. Kvikan sem safnast hefur ķ kvikuhólfiš žarf kannski ekkert endilega aš leita śt og upp žar sem óróinn er mestur ķ žessum upphafsfasa. Žetta gęti hinsvegar veriš byrjunin į įralöngu ferli svipaš og ķ Kröflueldum į sķnum tķma. Allt eldstöšvarkerfiš vęri žį inni ķ myndinni og ómögulegt aš segja hvar į žvķ, atburširnir verša, žaš er aš segja ef einhverjir atburšir verša yfirleitt.

Eša žaš held ég allavega, įn žess aš vita žaš.

 


Punktaferš

Bķll - upphaf
Stundum žarf dįlķtiš aš leggja į sig til aš sinna sérviskulegum įhugamįlum. Hér hef ég lagt bķlnum viš illfęran vegarslóša sem liggur vestur af Kjalvegi um 20 km noršur af Hveravöllum. Vegarslóšinn sem kenndur er viš Stórasand er ekki geršur fyrir minn bķlakost og žvķ ekki um annaš aš ręša en aš hefja gönguna žarna. Įtti svo sem ekki von į öšru. Žį er bara aš reima į sig gönguskóna, skella bakpokanum į sig og halda af staš meš GPS-tękiš viš höndina. Dagurinn er 26. jślķ og klukkan 10 aš morgni. Framundan er löng ganga um hrjóstrugt landslag, 19 km ķ beinni lķnu aš įkvöršunarstaš og aftur til baka. Mešferšis bakpokanum er aukaklęšnašur ef vešriš skyldi versna auk żmislegs annars svo sem drykkjar- og matarföng fyrir heilan dag og aušvitaš myndavélin og guli sérsmķšaši ramminn.

Gönguleiš 65n22w
Og svo er gengiš - og gengiš - og gengiš. Og žegar bśiš er aš ganga lengi į eftir aš ganga mjög lengi til višbótar, upp og nišur brekkur, yfir mela, žśfur, mżrar og eyšisanda. Vešriš er gott ķ fyrstu en fljótlega hrannast upp skśraskż į vķš og dreif og śr einu slķku hellist vętan yfir mig. Vešriš batnar į nż og meš hverju skrefi fękkar kķlómetrunum uns loks er komiš aš įkvöršunarstaš į eyšilegum mel žar sem GPS-tękiš sżnir aš hnitin eru nįkvęmlega 65°,00000 noršur og 20,00000° vestur. Klukkan er žarna aš nįlgast 6 sķšdegis. Gangan hefur tekiš tępa 8 tķma og aftur fariš aš rigna.

GPS 65n22wAkkśrat žessi punktur er einn žeirra 23ja staša žar sem lengdar- og breiddarbaugar mętast į heilum tölum hér į landi en markmišiš er einmitt aš heimsękja žį flesta og helst alla įšur en yfir lķkur. Meš žessari ferš eru žeir oršnir 8 talsins en sį 9. bęttist viš sķšar. Żmsir spennandi punktar eru eftir, sumir žeirra erfišir en enginn žó ómögulegur.

En nś žarf aš hefjast handa. Fyrsta verk er aš ljósmynda GPS tękiš meš hnitunum en žaš getur reynt dįlķtiš į žolinmęšina žvķ tękiš vill dįlķtiš skipta um skošun varšandi sķšasta aukastafinn sem getur kostaš tilfęringar um 2-3 skref ķ einhverja įttina. Žegar góš sįtt nęst um stašsetninguna er guli ramminn sóttur, skrśfašur saman, lagšur į jöršina į réttan staš og lįtinn snśa rétt mišaš viš höfušįttir. Myndatakan hefst žį fyrir alvöru. Į sjįlfri punktamyndinni er horft beint nišur į žaš sem er innan rammans. Ķ žessu tilfelli er žaš möl og grjót įsamt nokkrum fķngeršum og hraustum fjallaplöntum sem vaxa upp śr rżrum jaršvegi sem kannski hefur einhvern tķma fóšraš žéttari gróšur žarna ķ 780 metra hęš noršvestur af Langjökli. Ašrar myndir eru svo teknar til aš sżna afstöšuna ķ umhverfinu ķ sem flestar įttir.

Rammi 65n22w
Horft ķ noršvestur aš punkti: 65° noršur og 20° vestur.

Punktur 65n22w
Horft nišur aš punkti: 65° noršur og 20° vestur.

 

Aš ljósmyndun og nęringu lokinni er lagt aš staš sömu leiš til baka og er sś leiš alveg jafn löng. Nestiš dugar įgętlega en fariš er aš ganga į drykkjarbyrgšir og ekkert vatn į leišinni sem gagn er aš. Žaš bjargar žó mįlum aš rakt er ķ vešri og bakpokinn farinn aš léttast. Allt kvöldiš fer ķ gönguna sem sękist hęgt en örugglega. Smįm saman skyggir og sólrošinn yfir Vatnsdalsfjöllum ķ noršri dofnar og hverfur. Ķ rökkrinu fara aš heyrast ķskyggileg hljóš sem skera hįlendisžögnina og lķkjast mennskum öskrum sem enda ķ įmįtlegu vęli. Žessi hljóš gętu sjįlfsagt ęrt draugahrędda en sennilega er žarna tófan į ferš. Rökkriš breytir allri skynjun. Grettistök ķ fjarska taka aš lķkjast byggingum eša farartękjum og eitt sinn horfi ég nišur į hśsžök sem reynast vera mżrarvötn žegar nęr er komiš. Allt mitt traust er sett į stašsetningartękiš sem vķsar mér beinustu leiš aftur aš slóšanum illfęra žar sem bķllinn hefur bešiš žolinmóšur ķ fimmtįn og hįlfan tķma. Tjaldiš beiš svo į Hveravöllum. Žetta var góš ferš.

Krįkshraun

Fįfarnar slóšir į hįlendinu noršan Langjökuls. Krįkshraun og fjalliš Krįkur.

 


Mįnašar- og įrshitasśluritiš

Žį er komin nż uppfęrsla fyrir sśluritiš yfir mešalhita mįnašanna ķ Reykjavķk. Mešalhitinn ķ jślķ endaši ķ 11,8 stigum, samkvęmt Vešurstofu, sem telst bara nokkuš vel af sér vikiš žrįtt fyrir frekar erfiša byrjun enda sótti hitinn ķ sig vešriš žegar į leiš. Mešalhitinn ķ jślķ nįši žó ekki alveg mešalhita sķšustu 10 įra, ólķkt öšrum mįnušum įrsins sem allir hafa veriš fyrir ofan 10 įra mešaltališ.

Žetta mį sjį į sśluritinu žar sem fjólublįu sślurnar standa fyrir žį mįnuši sem lišnir eru af įrinu en til samanburšar eru blįu sślurnar sem sķna mešalhita mįnaša śt frį "kalda" mešaltalinu 1961-1990 og žęr raušu sem sżna mešalhita sķšustu 10 įra. Sślurnar fimm, lengst hęgra megin, standa fyrir įrshita. Tónušu sślurnar tvęr sżna hvert stefnir meš įrshitann ķ Reykjavķk eftir žvķ hvort žaš sem eftir er įrsins veršur ķ kalda mešaltalinu eša ķ hinu mun hlżrra mešaltali sķšustu 10 įra. Allra lengst til hęgri er gręn sśla sem stendur fyrir mešalhitann ķ fyrra, 2013 (4,9°) sem var kaldasta įriš ķ Reykjavķk, žaš litla sem af er öldinni.

 Mešalhiti Rvik 7 2014

Nś er svo komiš aš allt stefnir ķ fremur hlżtt įr hér ķ Reykjavķk. Ef mešalhitinn žaš sem eftir er veršur ekki nema ķ kalda mešaltalinu, žį endar mešalhitinn ķ 5,4 stigum sem er sama tala og mešalhiti sķšustu 10 įra. Ef mešalhitinn nęr aš halda ķ viš 10 įra mešaltališ śt įriš žį veršur mešalhitinn 5,8 stig og įriš ķ flokki hlżjustu įra hér ķ Reykjavķk. Meš hóflegum vęntingum mį žvķ gera rįš fyrir 5,6 stigum sem telst nokkuš gott.
Įrshitinn į samt ennžį möguleika į žvķ aš nį 6,1 stigi og jafna žar meš įrshitametiš frį 2003. Allavega mį teljast mjög lķklegt aš mešalhitinn nįi 5 stigum enn eitt įriš į žessari öld og žaš blasir jafnframt viš aš įriš veršur hlżrra en įriš ķ fyrra sem endaši ķ 4,9 stigum (munaši reyndar mjög litlu aš žaš nęši aš reiknast sem 5,0). Mišaš viš frammistöšu įrsins žaš sem af er, bendir ekkert til žess aš žaš sé aš kólna hér hjį okkur.

Sennilega mun ég bķša meš nęstu uppfęrslu žar til ķ byrjun október, nema įgśst taki upp į žvķ aš gerast einhver öfgamįnušur ķ hitafari.


Af hafķsnum į noršurslóšum

Sumarbrįšnun hafķssins er nś ķ fullum gangi į Noršur-Ķshafinu og mun halda įfram uns hinu įrlega lįgmarki veršur nįš ķ september. Žį mun koma ķ ljós ķ hvernig brįšnunin hefur stašiš sig mišaš viš undanfarin sumur. EIns og stašan er nśna er reyndar fįtt sem bendir til žess aš um einhverja ofurbrįšnun verši aš ręša, eins og reyndin var sumariš 2012 žegar brįšnunin sló rękilega śt fyrri met, en žó er ekki tķmabęrt aš afskrifa neitt. Brįšnunin fór frekar rólega af staš aš žessu sinni enda voru engin sérstök hlżindi žarna uppfrį ķ upphafi sumars. Į lķnuritinu hér aš nešan sést hvernig žróunin hefur veriš į flatarmįli ķssins mišaš viš nokkur fyrri sumur. Flatarmįliš er nś žegar komiš undir septemberlįgmarkiš 1980 žegar įstand hafķssins var mun betra en nś į dögum. Spurning er hvert stefnir ķ įr. Guli 2014 ferillinn er nįlęgt raušu 2013 lķnunni eins og er, en žó ekki svo fjarri fyrri metįrum į sama tķma.

CT linurit 23.juli2014

Vešurfar į alltaf heilmikinn žįtt ķ sumarbrįšnun. Metsumariš 2012 léku hlżir vindar um Noršur-ķshafiš strax ķ sumarbyrjun og meš hjįlp sólarinnar. Stórvaxin lęgš gerši svo mikinn usla ķ byrjun įgśst og flżtti fyrir žvķ sem stefndi ķ. Sumariš 2013 var sķšan allt öšru vķsi žvķ žį voru lęgšir į sveimi bróšurpart sumars sem byrgšu fyrir sólu į mešan hśn var hęst į lofti auk žess sem vindar geršu meira ķ žvķ aš dreifa śr ķsnum frekar en aš pakka honum saman. Śtkoman žaš sumar var žvķ meiri śtbreišsla en um leiš gisnari ķs en sumrin į undan. 

isžykkt 23. juli 2014

Nś ķ sumar er įstandiš ašallega žannig aš eftir rķkjandi hęgvišri er ķsinn nokkuš žéttur og samanpakkašur į meginhluta ķsbreišunnar. Óvenju stórt opiš hafsvęši er noršur af mišhluta Sķberķu en žar kom ķsinn reyndar mjög illa undan vetri eins og ég talaši um ķ hafķspistli 23. maķ. Į sumum öšrum svęšum hefur brįšnunin gengiš hęgar. Ef sumarbrįšnunin į aš keppa viš fyrri lęgstu lįgmörk žį žarf ķsinn meira og minna aš hverfa utan viš 80. breiddarbauginn (innsti hringurinn į myndinni) sem žżšir aš stór hafsvęši žurfa aš vera auš noršur af Alaska og öllum austurhluta Sķberķu ķ lok sumars. Žaš er nokkuš ķ land meš žaš ennžį, sérstaklega į Beaufort-hafi noršur af Alaska žar sem er aš finna nokkuš öflugan ķs sem žangaš hefur leitaš eftir aš hafa lifaš af nokkrar sumarvertķšir og žį ekki sķst įriš ķ fyrra. Sumarhitar nęstu vikur munu hinsvegar herja įfram į žessi svęši sem best žau geta og žaš er vel mögulegt aš dygg ašstoš fįist frį hlżrra meginlandslofti śr sušri, eftir žvķ sem lesa mį śr spįkortum. Žetta er alla vega langt ķ frį bśiš.

Aš lokum koma hér tvęr myndir sem sżna septemberlįgmörkin įrin 2012 og 2013. Munurinn er nokkuš įberandi. Sumariš 2012 pakkašist ķsinn aš mestu innan viš 80 breiddargrįšuna. Sumariš 2013 var ķsinn dreifšari en žó mjög žunnur į stóru svęši kringum sjįlfan pólinn eins og blįu tónarnir bera meš sér. Hvernig mun žetta lķta śt ķ september nś ķ įr?

CT lįgmörk 2012 og 2013

- - - -

Hafķskortin sem fylgja sżna įętlaša ķsžykk samkvęmt tölvulķkönum.
Kortin eru héšan: http://www7320.nrlssc.navy.mil/hycomARC/arctic.html

Lķnuritiš er unniš frį lķnuriti af sķšunni The Cryosphere Today:
http://arctic.atmos.uiuc.edu/cryosphere/

Einnig mį lesa hafķsyfirlit frį Bandarķsku snjó- og hafķsrannsóknarmišstöšinni, NSDC. http://nsidc.org/arcticseaicenews/

Hafa skal ķ huga nś sem fyrr aš žessi skrif eru įhugamannapęlingar óbreytts borgara.


Tżpógrafķskir knattspyrnumenn

Žaš mį lengi velta sér upp śr nżafstöšnu heimsmeistaramóti ķ fótbolta žótt flestir séu eflaust nokkuš sįttir meš aš öll ósköpin séu lišin hjį. Knattspyrnan į sér margar hlišar, ekki sķst bakhlišar. Žar komum viš aš einu žeirra atriša sem fangaš hefur athygli mķna, nefnilega leturhönnun aftan į bśningum leikmanna, sem eins og annaš veršur aš vera tipp topp. Nike stórveldiš sér mörgum keppnislišum fyrir bśningum en til aš gefa hverju liši meiri sérstöšu žį fęr hvert landsliš sķna eigin leturgerš sem gjarnan er sérteiknuš af hinum fęrustu leturhönnušum.

Bśningar Letur

Stundum žykir reyndar viš hęfi aš nota gamalgróna fonta eins og ķ tilfelli frönsku bśninganna sem stįta af hinu gamla framśrstefnuletri AVANT GARDE enda hafa Fransmenn lengi gęlt viš żmsar framśrstefnur. Leturgerš Bandarķska lišsins er undir greinilegum įhrifum frį köntušum leturgeršum sem prżša bśninga hafnarboltaleikmanna. Leturgśrśinn mikli Neville Brody mun hafa komiš viš sögu viš hönnun ensku leturgeršarinnar og Sneijderefast ég ekki um aš Rooney sé vel sįttur viš žaš. Portśgalska letriš er lķka stķlhreint og nżstįrlegt en mestu stęlarnir eru ķ Hollenska letrinu sem bżšur upp į žann möguleika aš samnżta ķ einu stafabili bókstafina I og J meš žvķ aš lyfta I-inu upp svo ekki myndist dautt svęši milli bókstafana. Žetta vakti aušvitaš sérstaka athygli mķna ķ hvert sinn er hinn hollenski SNEIJDER snéri baki ķ myndavélarnar.

Gula spjaldiš fyrir tżpógrafķu
En svo er žaš Brasilķa sem reyndar var upphaflega kveikjan aš žessum pistli. Brasilķska letriš er sérteiknaš fyrir heimsmeistaramótiš og mun vera undir įhrifum af letrum sem mikiš eru notuš ķ allskonar götuplakötum ķ Brasilķu. Hiš fķnasta letur verš ég aš segja, sérstaklega tölustafirnir.

Silva SpjaldEn žaš er aš mörgu aš hyggja og misbrestir geta veriš vķša eins og Brasilķska lišiš fékk aš kenna į ķ sķšustu leikjunum. Fyrirlišinn Thiago Silva var fjarri góšu gamni er liš hans steinlį fyrir Žjóšverjum 7-1 og aftur var hann spjaldašur ķ tapleiknum gegn Hollendingum. Ég veit ekki hvort hann hafi mikiš velt sér upp śr leturmešferšinni į sinni keppnistreyju en žaš gerši ég hins vegar.
Žegar nafniš SILVA er sett upp ķ hįstöfum blasa viš įkvešin vandamįl žvķ žar koma saman stafir sem falla einstaklega misvel hver aš öšrum sé ekki brugšist viš - sem mér sżnist ekki hafa veriš gert. Eins og sést į myndinni standa bókstafirnir I og L mjög žétt saman į mešan stór og mikil bil eru sitt hvoru megin viš V-iš sem sundra nafninu.

Upprunalega hefur hver bókstafur sitt kassalaga helgisvęši sem ręšst af lögun stafsins. L-iš hrindir žannig frį sér nęsta staf vegna žverleggsins nišri. V-iš er žvķ vķšsfjarri L-inu ólķkt bókstafnum I žar sem ekkert skagar śt. Einnig myndast stórt bil į milli V og A sem bįšir eru duglegir viš aš hrinda hvor öšrum frį sér. Ķ heildina viršist žetta nafn SILVA vera alveg sérstaklega erfitt ķ hįstöfum og žvķ naušsynlegt aš laga bilin eins og grafķskir hönnušir hér į landi lęra ķ fyrsta tķma hjį Gķsla B. Ķ nśtķma tölvusetningu gerist žetta žó gjarnan sjįlfkrafa eins og tilfelliš viršist vera į žessu bloggsvęši. Hér aš nešan hef ég gert mķna tilraun til aš bjarga mįlum fyrir T. Silva og žegar žaš er bśiš fęr nafniš og letriš aš njóta sķn. Ja, nema žetta eigi bara aš vera svona sundurslitiš, stęlana vegna. Gula spjaldiš fyrir tżpógrafķu er alla vega višeigandi ķ žessari leturbloggfęrslu sem dulbśin er ķ fótboltabśning.

 Silva jafnaš

Nįnar um leturhönnun į NIKE heimsmeistarakeppnisbśningum:
http://www.designboom.com/design/nike-world-cup-fonts-07-01-2014

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband