Hafķsstašan į mišju sumri

Sumariš er ķ hįmarki į noršurslóšum og hafķsinn brįšnar samkvęmt žvķ. Ķ hafķsyfirliti mķnu fyrir mįnuši nefndi ég aš hafķsbrįšnunin hefši ekki fariš neitt óvenjulega hratt af staš ķ upphafi sumars, allavega ekki mišaš viš žaš sem ég sį fyrir mér aš gęti gerst eftir einn hlżjasta vetur į noršurslóšum sem męlst hefur og um leiš eitt minnsta ķsmagn į Noršur-Ķshafinu sem męlst hefur. Fram til žessa hefur sumariš žó ekki veriš neinn eftirbįtur annarra mikilla bręšslusumra, samanber lķnuritiš ęttušu frį bandarķsku snjó- og ķsmišstöšinni (NSIDC). Dökkblįi ferillinn stendur fyrir įriš 2017 og til višmišunar eru 10 įrin žar į undan. Grįa lķnan er mešaltal įranna 1980-2010 sem sżnir vel hversu mikiš ķsinn hefur hörfaš aš sumarlagi mišaš viš žaš sem įšur var.

Hafķslinurit NSIDC jślķ 2017

Eins og sést į dökkblįu 2017-lķnunni žį śtbreišsla ķssins meš allra minnsta móti en žó örlķtiš meiri en hśn var metbręšslusumariš 2012 į sama tķma žann 20. jślķ. Įriš 2011 er reyndar žarna ķ tķmabundinni forystu en įtti eftir aš missa hana žegar stórir atburšir fóru aš gerast ķ įgśstbyrjun 2012 sem skilaši hina mikla lįgmarksśtbreišslumeti ķ september žaš įr. Annars er žetta nokkuš žétt flękja af lķnum. Heldur greišist žó śr henni žegar lķšur aš hinu įrlegu haustlįgmarki enda skiptir lokahlutinn ķ brįšnunartķmabilinu miklu mįli eins og gjarnan gerist ķ kappleikjum. Žį er bara spurning hvaš gerist meš 2017. Į sumariš 2017 endasprett inni eša fęr žaš krampa?

Kortin hér aš nešan sżna śtbreišslu og žéttleika ķssins į sömu dagsetningu sumariš 2012 og 2017. Auk žess teiknaši ég inn lįgmarksśtbreišslu ķssins į 2012-kortiš til vinstri en žį dróst ķsbreišan meira saman en dęmi er um.
Hafis jślķ 2012 og 2016
Nokkur munur er į śtbreišslunni milli žessara tveggja sumra. Til dęmis var žarna ennžį landfastur ķs noršur af Alaska og Austur-Sķberķu sumariš 2012 og styttra einnig frį okkur ķ hafķsinn austur af Gręnlandi. Hinsvegar er meiri ķs nśna viš Baffinsland, Svalbarša og viš mišhluta Sķberķustranda. Žaš sem gęti žó skipt mįli upp į framhaldiš er aš žaš sem eftir er af ķsnum nśna er nokkuš hvķtt yfirlitum sem žżšir aš ķsinn nśna er nokkuš žéttur - ekki sķst į jašarsvęšum. Stór svęši į 2012-kortinu er hins vegar farin aš blįna talsvert enda įtti ķsbreišan žarna eftir aš dragast saman um rķflegan helming įšur en lįgmarkinu var nįš. 2017-kortiš ber hinsvegar meš sér aš ķsinn sé nokkuš žéttur og vķšfešm hafķssvęši ekki ķ brįšri śtrżmingarhęttu.

Ķ fyrri hafķspistli nefndi ég aš hinn hlżi vetur gęti hafa framkallaš meiri snjókomu ķ noršri en venjulega sem gęti haft sitt aš segja varšandi žaš hversu tiltölulega hęgt brįšnunin fór af staš nś ķ vor. Mikill snjór į ķsnum tefur fyrir brįšnun og snjór į ašliggjandi landssvęšum veldur kęlingu ķ heildina. Sśluritiš hér aš nešan fann ég į netinu en veit žó ekki alveg uppruna žess. Samkvęmt žvķ žį var snjóhula ķ jśnķmįnuši nokkuš meiri en veriš hefur hin sķšari įr, en reyndar žó "bara" ķ mešallagi fyrir tķmabiliš ķ heild. Įriš 2017 sker sig greinilega śr hvaš žetta varšar mišaš viš sķšustu įr žótt snjóhulan sé žó mikill eftirbįtur žess sem tķškašist į fyrri hluta tķmabilsins.
Snjóhula noršurhvel
Hvernig bręšslusumariš 2017 mun plumma sig aš lokum mun koma ķ ljós į nęstu vikum. Sennilega žarf eitthvaš róttękt aš gerast ef lįgmarkiš ķ įr į aš verša eitthvaš ķ lķkingu viš metlįgmarkiš 2012. Eftir sem įšur er ķsinn nśna mjög žunnur žótt hann sé žéttur. Žykktar og rśmmįlsmęlingar benda einmitt til žess. Sjįum til hvaš gerist og aš venju boša ég aftur stöšuuppfęrslu eftir mįnuš. Žaš mį lķka taka fram aš žetta eru allt saman įhugamannspęlingar ķ mér en sjįlfsagt er aš benda į mįnašarlegt yfirlit Bandarķsku snjó- og ķsmišstöšvarinnar eins og ég kalla hana. Sjį: National Snow and Ice Data Center, NSIDC


Um stokka og steina ofan Bśstašavegar

Eins og stundum gerist hér į sķšunni skal nś bošiš upp į myndaspjall žar sem gengiš er um eitthvert svęši borgarinnar og žvķ lżst ķ mįli og myndum sem fyrir auga ber. Aš žessu sinni er žaš svęšiš ofan Bśstašavegar sem stundum er kallaš Litlahlķš og er einskonar litla systir Öskjuhlķšar. Į žessari litlu hlķš er vķšsżni mikiš, margt aš skoša og lķka margt sem hęgt er aš hafa skošanir į. Žannig aš žótt gönguferšin sé stutt er bloggfęrslan frekar löng. Dagurinn er 7. jślķ 2017.


Stķgur Perla
Upphaf leišangursins er žessi stķgur sem liggur upp hlķšina og žegar litiš er um öxl ķ vesturįtt blasir Öskjuhlķšin viš. Bśstašavegurinn ašskilur žessar tvęr hęšir en Litluhlķš mį žó kannski skilgreina sem hęšardrag. Stķgurinn er lagšur ofanį gamla hitaveitustokkinum sem veitir heita vatninu austan śr sveitum og upp ķ tankana undir Perlunni. Allt er ķ mikilli sumargrósku og eins og sést žį hefur lśpķnan breitt śr sér sitt hvoru megin stķgsins.


Hvalbök
Ekki žarf aš ganga langt eftir stķgnum žar til žessar sérstöku klappir blasa viš. Žetta eru svonefnd hvalbök - menjar ķsaldarjökulsins sem hér lį yfir žar til fyrir um 10 žśsund įrum. Samkvęmt upplżsingaskilti er žetta um leiš einskonar umhverfislistaverk er nefnist Streymi tķmans, eignaš listakonunni Sólveigu Ašalsteinsdóttur sem įkvaš aš svipta gróšur- og jaršvegshulunni frį klöppunum svo žęr fįi notiš sķn. Hér įšur stóš myndastytta Įsmundar Sveinssonar, Vatnsberinn, sem var fluttur nišrķ bę sem žótti meira viš hęfi enda voru vķst ekki margir slķkir hér į ferš į gullöld hinna eiginlegu vatnsbera.


Vatnstankur framhliš
Vatn kemur žó aldeilis hér viš sögu žvķ auk heitavatnsleišslunnar er žarna einnig heilmikill geymir fyrir kalda vatniš - eša kaldavatnstankurinn - sem skartar žessu tilkomumikla sślnaverki į framhliš og gefur byggingunni fallegan klassķskan svip.


Vatnstankur žak
Aušvelt er aš komast upp į tankinn og žar er vķšsżni til allra įtta. Sérstakt er aš standa ofan į hinu stóra og slétta žaki tanksins sem žakiš er grjóti. Hér er horft ķ austur og sér til Hengils og Vķfilsfells. Loftiš er óstöšugt. Bólstraskżjaš meš köflum og śrkoma ķ fjarska, kannski of langt i burtu til aš flokkast sem śrkoma ķ grennd. Žeir vita žaš sjįlfsagt hjį Vešurstofunni sem žarna er einnig ķ mynd.


Lśpķna Hallgrķmskirkja
Stundum er sagt aš Reykjavķk sé byggš į sjö hęšum eins og Rómaborg og hér er horft af einni hęš til annarrar žar sem helgidómurinn blasir viš į Skólavöršuholti. Ķ forgrunni er lśpķnan allsrįšandi og af sem įšur var. Ķ hugum margra er lśpķnan nįnast heilög jurt sem ekki mį skerša žrįtt fyrir aš hśn leggi undir sig stór svęši vķša um land, gróin sem ógróin, af sķvaxandi hraša. Į žéttbżlissvęši eins og žessu er aš vķsu nęgt framboš af öflugum plöntum sem geta blandaš sér ķ barįttuna en žvķ er ekki aš heilsa vķšast hvar. Sumir vilja meina aš meš lśpķnuvęšingunni séum viš aš greiša til baka eitthvaš sem viš skuldum nįttśru landsins en sś endurgreišsla er ekki greidd ķ sömu mynt žvķ lśpķnan er innflutt framandi planta og flokkast sem įgeng jurt ķ viškvęmri flóru landsins. Lśpķnan er óskajurt hinna óžolinmóšu sem vilja gręša landiš allt, helst strax ķ dag meš vaxtavöxtum og grilla svo um kvöldiš.


Stokkur austur
Spölkorn austar breytir umhverfiš um svip meš borgaralegri gróšri. Stķgurinn er hér raun gamli hitaveitustokkurinn sem upphaflega var lagšur alla leiš ofan śr Mosfellssveit į įrunum kringum 1940. Lengi vel var yfirborš stokksins bogadregiš en slétt yfirboršiš hentar betur mannaferšum. Ķbśšablokkin tilheyrir nęsta hverfi og liggur Kringlumżrarbrautin ķ hvarfi žar į milli.


Hitamęlingaskżli
Žį erum viš komin aš Vešurstofutśni sem er eitt af merkustu tśnum landsins. Žann 30. jślķ 2008 męldist hér 25,7 stiga hiti į klassķskan kvikasilfurmęli ķ hitamęlingaskżli og er žaš um leiš hitamet ķ Reykjavķk viš slķkar stašalašstęšur. Samanburšur ķ framtķšinni viš hina żmsu vešuržętti gęti oršiš erfišur og žį erum viš komin aš öšru hitamįli žvķ svo lķtur śt fyrir aš bśiš sé aš įkveša aš žetta tśn skuli brįtt heyra sögunni til vegna stórfelldra byggingarįforma en ķ žeim felst mešal annars aš Vešurstofan žarf aš finna sér nżjan staš. Vęntanlega žį einhversstašar ķ fjarska frekar en ķ grennd enda ekki mikiš eftir af opnum svęšum innan borgarinnar. Eiginlegar vešurathuganir myndu žį ķ raun leggjast af ķ Reykjavķk sem vęri mikill skaši en samfella ķ vešurathugunum į sama staš er mikils virši. Ekki sķst nś į tķmum žegar umręšur um loftslagsbreytingar eru allsrįšandi.


Gķraffi
Hvaš sem loftslagsbreytingum lķšur žį hafa žęr ekkert aš gera meš žennan gķraffa sem teygir sig upp śr einum garšinum ķ nęrliggjandi einbżlishśsi. Hér hafa sjįlfsagt veriš gerš kostakaup į kjarapöllum.


Vešurstofa gróšur
Enn breytir um svip og nś erum viš komin aš sušaustanveršri hlķšinni sem snżr aš Bśstašavegi og horfum ķ įtt aš hinu viršulega hśsi Vešurstofunnar. Hér er gróšurfariš allt annaš en handan hęšarinnar. Upprunalegur gróšurinn ķ sinni fjölbreyttustu mynd fęr hér aš njóta sķn į milli steina og birkiplantna sem viršast dafna vel ķ žessum sęlureit. Žessi stašur gęti einnig veriš ķ brįšri śtrżmingarhęttu vegna fyrrnefndrar uppbyggingar sem į aš slį į hśsnęšisvandann. Ekki vil ég gera lķtiš śr honum. En kannski finnst yfirvöldum lķtil eftirsjį ķ svona villigróšri ķ mišju borgarlandinu.


Holtasóley
Og aušvitaš er svo žarna aš finna žjóšarblómiš sjįlft, Holtasóley, sem stingur upp hvķtum kollinum ķ umferšarnišnum og lętur sér fįtt um finnast enda žekkir žaš ekki örlög sķn frekar en ašrir. Fyrir žessu eilķfšar smįblómi er hver dagur ķ žaš minnsta žśsund įr og žśsund įr varla nema einn dagur.


Hitafar ķ Reykjavķk aš loknum fyrri hluta įrsins

Įriš 2017 er hįlfnaš og žvķ tilvališ aš birta mįnašarhitasśluritiš sem dśkkar annars upp hér öšru hvoru og sżnir hvernig mešalhitinn ķ Reykjavķk stendur sig ķ samanburši viš tvö fyrri tķmabil. Aš venju standa fjólublįu sślurnar fyrir mešalhita žeirra mįnaša sem lišnir eru af įrinu en til samanburšar eru annars vegar sķšustu 10 įr (raušar sślur) og hinsvegar 30 įra višmišunartķmabiliš (blįar sślur) sem enn er ķ gildi og uppnefnist hér "kalda mešaltališ" vegna žess hversu kalt žaš var ķ raun. Lengst til hęgri eru auk žess nokkrar įrshitasślur. Allt eins og įšur hefur veriš bošiš upp į.

Mįnašarhitar Rvik 2017 - 6 mįnušir.

Žótt hitinn nśna ķ jślķbyrjun sé heldur ķ daprara lagi žį mį vel una viš žaš sem lišiš er af įrinu. Febrśar og maķ koma mjög vel śt og eru hįtt yfir 10 įra mešaltalinu (2007-2016). Enginn mįnušur er sérstaklega svalur nema kannski aprķl sem rétt nęr yfir kalda mešaltališ og bara lķtillega hlżrri en febrśar. Um framhaldiš vitum viš ekki mikiš annaš en aš nokkur skortur gęti oršiš į sumarhlżindum nęstu daga. Nóg er samt eftir en žaš mį minna į aš seinni hluti įrsins ķ fyrra var mjög hlżr og endaši įriš 2016 ķ 6,0 stigum sem er meš žvķ hęsta sem gerist, en fįtt benti hinsvegar til žess um mitt įr ķ fyrra.

En brugšiš getur til beggja vona eins og fręgt er og žį koma įrshitasślurnar hęgra megin til sögunnar. Litatónušu sślurnar tvęr segja til um hvar įrshitinn getur endaš ef seinni hluti įrsins veršur meš hlżrra eša kaldara móti. Ef framhaldiš veršur ķ kalda mešaltalinu žį veršur įrshitinn 5,16 stig, samkvęmt mķnum śtreikningum, sem žó er ekkert sérlega lélegt enda svipaš mešalhitanum ķ Reykjavķk į gömlu hlżju įrunum sem margir eldri borgarar dįsama. Verši mešalhitinn hinsvegar ķ hlżja 10 įra mešaltalinu mun įrshitinn enda ķ 5,75 stigum sem er bara mjög gott. Alltaf er sķšan möguleiki į eindregnum öfgum ķ ašra hvora įttina en best er aš vera ekki aš reikna mikiš meš žvķ. Hófleg svartsżni į įframhaldandi hlżindi į žessu įri er žó alveg raunhęf og heilbrigš aš mķnu mati.

 


Stašan į bręšslumįlum į noršurslóšum

Hafķsbrįšnun sumarsins er nś komin ķ fullan gang į Noršur-Ķshafinu og mun halda įfram fram ķ september žegar hinu įrlega lįgmarki ķ hafķsśtbreišslu veršur nįš. Žegar ég "hitaši upp" fyrir bręšslusumariš fyrir mįnuši žį gęldi ég viš žann möguleika aš žaš yrši minni hafķs žarna ķ noršri en įšur hefur sést į vorum dögum. Einnig bošaši ég stöšuuppfęrslu aš mįnuši lišnum sem er akkśrat žaš sem kemur hér.

Og hver er svo stašan? Er eitthvaš óvišjafnanlegt ķ uppsiglingu? Eiginlega er ég ekki alveg eins viss um žaš og fyrir mįnuši. Žrįtt fyrir vķsbendingar um žynnri og veiklulegri hafķs en įšur hefur sést, eftir mjög svo hlżjan vetur, žį hefur brįšnunin ekki fariš neitt óvenjulega hratt af staš žótt vissulega sé fullur gangur į henni. Svo viršist sem hlżindunum ķ vetur hafi fylgt töluverš snjókoma į noršurslóšum sem dżrmętur tķmi hefur fariš ķ aš vinna į sem hefur sitt aš segja upp į framhaldiš. Nokkuš sólrķkt hefur veriš į Ķshafinu en jafnframt įn verulegra hlżinda śr sušri. Į lķnuriti frį bandarķsku snjó- og hafķsmišstöšinni, NSIDC, mį bera saman stöšuna viš fyrri įr aš eigin vali og hér eru žaš sķšustu 10 įr sem eru til samanburšar. Sjįlfur hef ég fiktaš ķ litum og bętt viš upplżsingum.
Hafislķnurit jśnķ 2017
Dökkblįi ferillin stendur fyrir 2017 og er śtbreišslan žann 20. jśnķ mjög nįlęgt žvķ sem hśn var į sama tķma įrin 2010, 2011, 2012 og 2016 žótt žaš sjįist ekki vel ķ kösinni. Öll önnur įr frį upphafi gervitunglamęlinga 1979 eru ofar eša mun ofar. 2016 hefur nįnast misst forystuna ķ minnstu hafķsśtbreišslu į žessum tķmapunkti eftir aš hafa veriš afgerandi lęgst vikurnar į undan. Įriš 2012, sem er nśverandi handhafi sjįlfs lįgmarksmetsins mikla, er žarna komiš ķ barįttuna eftir nokkuš vķšfešma vetrarśtbreišslu. Minni eigin spį, sem ég gerši fyrir mįnuši, er žarna bętt viš ķ ljósblįum lit og er sį ferill ögn nešar en raunveruleikinn segir til um nśna žótt ekki muni mjög miklu. Raunar er nęgur tķmi til aš elta spįna uppi ef ašstęšur leyfa.

Til aš skoša stöšuna nįnar žį koma hér, eins og ķ sķšasta yfirliti, tvö kort sem sżna dreifingu ķssins og įętlaša žykkt, sem skiptir ekki litlu mįli. Til vinstri er kort frį 18. jśnķ 2016 og samskonar kort fyrir sama dag nśna ķ įr, 2017.
Ķsžykkt jśnķ 2016 og 2017
Gulgręni liturinn į 2016-kortinu er til vitnis um rśmlega 3ja metra žykkan ķs į allstóru svęši sem varla er aš finna į 2017-kortinu hęgra megin, og ętti aš gefa įrinu ķ įr nokkuš forskot aš žessu leyti žótt ķsinn nśna sé almennt nokkuš žéttur og fastur fyrir žar sem hann er enn er til stašar. Sjį mį žó aš ķsinn er farin aš hörfa verulega undan ströndum Sķberķu og opin svęši farin aš myndast žar. Óvenju opiš svęši er einnig nśna inn af Beringssundi milli Alaska og Sķberķu. Aftur į móti er meiri ķs viš Svalbarša og almennt noršur af Atlantshafi enda hafši mikill ķs leitaš žangaš ķ vetur. Spurning er hversu mikiš hafķsbreišan į eftir aš dragast saman į mišhluta Noršur-Ķshafsins en mestallur ķs į jašarsvęšum svo sem į Hudson-flóa og umhverfis Baffinsland į eftir aš brįšna ķ sumar samkvęmt venju. Spurning er žó hvort noršvesturleišin um Amerķku eigi eftir aš opnast eins og stundum hefur gerst, en noršausturleišin noršur fyrir Rśssland ętti žó aš verša nokkuš greiš žegar į lķšur.

Framhaldiš ręšst svo aušvitaš af vešrinu - og talandi um žaš žį gerist žaš nśna eftir nokkuš hęgvišrasama og bjarta tķš aš stóreflis lęgš er aš koma sér fyrir nįlęgt noršurpólnum. Lęgšir į žessum slóšum geta żmist tafiš fyrir brįšnun eša gert mikinn usla į ķsbreišunni. Meš lęgšum eykst skżjahula sem hindrar brįšnun į bjartasta tķma įrsins. En sumarlęgšum fylgir einnig rigning ef nógu hlżtt loft fylgir en stašsetningin nśna er reyndar žannig aš hlżtt loft frį sušlęgari svęšum berst yfir Ķshafiš og herjar į ķsinn. Ekki skiptir sķšur mįli aš stóraukin hreyfing kemst į ķsbreišuna meš tilheyrandi öldugangi ef opin hafssvęši hafa myndast. Į kortinu hér mį sjį hina miklu hringhreyfingu į ķsnum vegna lęgšarinnar sem spįš er aš muni rķkja žarna og gera sitt ķ allnokkra daga aš minnsta kosti, ķ samvinnu viš hęšarsvęši nįlęgt noršurströndum Kanada. Žetta er staša sem ekki er hlišholl ķsnum og veitir ekki af ef sumariš ętlar aš vera meš ķ botnbarįttunni.

ķsrek 20. jśnķ 2017
Jį žaš veršur fróšlegt aš fylgjast meš žessu hafi mašur įhuga į hafķsmįlum į annaš borš og žį žakkar mašur fyrir allar žęr upplżsingar sem ķ boši eru į veraldarvefnum. Sjįlfsagt er svo aš taka stöšuna aftur eftir mįnuš.

- - -

Kortin eru fengin héšan: https://www7320.nrlssc.navy.mil/hycomARC/arctic.html
Lķnurit og fróšleikur frį NSIDC: http://nsidc.org/arcticseaicenews/


Lifandi og lįtnir popparar

Öšru hvoru berast fréttir utan śr heimi aš einhver af stórmennum poppsögunar falli frį. Sumir žeirra yfirgefa heiminn fyrir aldur fram į mešan ašrir nį aš tóra fram į gamals aldur. Eins og gengur. Į sķšasta įri var heldur meira brottfall ķ žessum hópi en ķ mešalįri og mį žar nefna menn eins og David Bowie, Prince, George Michael aš ógleymdum Leonard Cohen. Allt nįungar sem eru vel žekktir og hafa meira aš segja tveir žeirra trošiš upp ķ sjįlfri Laugardalshöll. En žaš er önnur saga. Žaš sem ég vildi hinsvegar gera hér er aš aš taka saman hverjir af hinum fręgu eru lķfs og hverjir eru lišnir. Eru margir eftir? Jś žeir eru żmsir žótt vissulega sé margir farnir. Hér kemur fyrst upptalning į helstu, poppurum, rokkurum, pönkurum, röppurum o.fl sem ég tel vera mešal žeirra helstu og eru enn į lķfi. Alls 80 ašilar, rašašir eftir fęšingarįri ķ sviga. Aušvitaš eru żmsir ónefndir žótt fręgir séu og veršur bara aš hafa žaš. Žaš komast ekki allir ķ höllina. Sumir eru lķka of ungir. Sį yngsti fęr aš vera meš aš žvķ hann er svo mikill Ķslandsvinur.

Lifandi:
Fats Domino (1928), Little Richard (1932), Willie Nelson (1933), Jerry Lee Lewis (1935), Dusty Springfield (1939), Tina Turner (1939), Dionne Warwick (1940), Ringo Starr (1940), Joan Baez (1941), Bob Dylan (1941), Joan Baez (1941), Paul Simon (1941), Aretha Franklin (1942), Barbra Streisand (1942), Brian Wilson (1942), Paul McCartney (1942), Mick Jagger (1943), Keith Richards (1943), Diana Ross (1944), Jon Anderson (1944), Ray Davis (1944), Brian Ferry (1945), Neil Young (1945), Debbie Harry (1945), Eric Clapton (1945), Ian Gillan (1945), Rod Steward (1945), Van Morrison (1945), Barry Gibb (1946), ABBA (1945, 1945, 1946, 1950), David Gilmore (1946), Patty Smith (1946), Syd Barret (1946), Elton John (1947), Carlos Santana (1947), Jeff Lynne (1947), Cat Stevens (1948), Robert Plant (1948), Donna Summer (1948), Ozzy Osborne (1948), Billy Joel (1949), Bruce Springsteen (1949), Mark Knopfler (1949), Tom Waits (1949), Peter Gabriel (1950), Stevie Wonder (1950), Phil Collins (1951), Sting (1951), David Byrne (1952), Elvis Costello (1954), David Le Roth (1954), Johnny Rotten (1956), Bruce Dickinsson (1958), Simon Le Bon (1958), Madonna (1958), Morrissey (1959), Bono (1960), Axl Rose (1962), Jon Bon Jovi (1962), Lenny Kravitz (1964), Celine Dion (1968), Thom York (1968), Jay Z (1969), Mariah Carrey (1969 eša 1970), Snoop Dogg (1971), Eminem (1972), Liam Gallagher (1972), Robbie Williams (1974), 50 Cent (1975), Britney Spears (1981), Beyonce (1981), Justin Timberlake (1981), Justin Bieber (1994).

- - - -

Hér į eftir koma svo žeir helstu sem eru ekki lengur į mešal vor en lifa įfram ķ sķnum verkum. Alls 40 ašilar. Talan į eftir sviga segir til um aldurinn er žeir létust. Mešalaldurinn er kannski ekki hįr en aldurstalan sem kemur afgerandi oftast fyrir er 27, sem žykir sérstakt.

Lįtnir:
Woody Guthrie (1912-1967) 55, Billy Holiday (1915-1959) 44, Frank Sinatra (1915-1998) 83, Dean Martin (1917-1995) 78, Nat King Cole (1919-1965) 45, Hank Williams (1923-1953) 29, Bill Haley (1925-1981) 56, B.B. King (1925-2015) 90, Chuck Berry (1927-2017) 90, Serge Gainsbourg (1928-1991) 63, Ray Charles (1930-2004) 73, Johnny Cash (1932-2003) 71, James Brown (1933-2006) 73, Leonard Cohen (1934-2016) 82, Elvis Presley (1935-1977) 42, Buddy Holly (1936-1959) 23, Roy Orbison (1936-1988) 52, Marvin Gaye (1939-1984) 44, Dusty Springfield (1939-1999) 59, John Lennon (1940-1980) 40, Frank Zappa (1940-1993) 53, Otis Redding (1941-1967) 26, Jimi Hendrix (1942-1970) 27, Lou Reed (1942-2013) 71, Janis Joplin (1943-1970) 27, Jim Morrison (1943-1971) 27, George Harrison (1943-2001) 58, Bob Marley (1945-1981) 36, Freddy Mercury (1946-1991) 45, David Bowie (1947-2016) 69Maurice Gibb (1949-2003) 53, Robin Gibb (1949-2012) 62, Joe Strummer (1952-2002) 50, Michael Jackson (1958-2009) 50, Prince (1958-2016) 57, George Michael (1963-2016) 53, Whitney Houston (1963-2012) 48, Chris Cornell (1964-2017) 52, Kurt Cobain (1967-1994) 27, Amy Winehouse (1983-2011) 27.

- - - -

Į eftir žessu öllu saman er ekki hęgt annaš en aš fį almennilega Mśsķk. Fyrir valinu er tónleikasżnishorn frį įrinu 1976 meš Bruce Springsteen sem žarna er alveg sprelllifandi eins og ķ dag. Meš honum į sviši er hiš stórgóša E-Street band meš mörgum snillingum innanboršs žótt žeir komist ekki ķ flokk hinna allra fręgustu. Ég nefni žar sérstaklega saxófónleikarann Clarence Clemons sem žvķ mišur er fallinn frį. Sį nįungi setti sterkan svip į bandiš og var mikill vinur Bruce sem kallaši hann įvallt "The Big Man". Žaš mį tileinka honum žetta sżnishorn. Lagiš er klassķskt, Twist and Shout, sem żmsir hafa spreytt sig į, en upphaflega var lagiš vinsęlt meš The Isley Brothers įriš 1962. Mikiš rokk, en žó meš hęgum "Slow Rocking" millikafla. Mjög gott.


Hitaš upp fyrir bręšslusumariš (óvišjafnanlega?)

Sumariš er framundan į noršurslóšum meš tilheyrandi brįšnun į ķsbreišunni. Mišaš viš hvernig lišinn vetur hefur veriš žį finnst mér alveg óhętt aš gęla viš žann möguleika aš minni hafķs verši žar ķ lok sumars en įšur hefur sést į vorum dögum. Žaš sem helst skiptir mįli er aš nżlišinn vetur var óvenju hlżr žarna upp frį sem žżšir aš hafķsinn nįši ekki aš žykkna eins mikiš og hann gerir venjulega yfir vetrartķmann. Ķ samręmi viš žaš žį hefur śtbreišsla hafķssins veriš meš allra minnsta móti ķ allan vetur. Stašan ķ fyrravor gaf reyndar einnig vissar vęntingar um aš sumariš 2016 gęti oršiš einstakt bręšslusumar. Lįgmarksśtbreišslan ķ fyrra setti žegar til kom engin met en var žó ķ 2.-3. sęti įsamt įrinu 2007 og ógnaši ekki lįgmarksmetinu frį įrinu 2012. Nś er hinsvegar spurning hvaš gerist. Er komiš aš nżju metįri og munum viš sjį ķslausan Noršurpól į 90°N? Įšur en lengra er haldiš kemur hér lķnurit yfir hafķsśtbreišslu, frį Bandarķsku snjó og hafķsmišstöšinni meš smį tilfęrslum frį mér.
Hafislķnurit maķ 2017
Į lķnuritinu sést hvernig śtbreišsla ķssins į noršurslóšum er žessa dagana mišaš viš 10 įrin į undan įsamt mešalśtbreišslu įranna 1981-2010. Dökkblįi ferillinn stendur fyrir įriš 2017. Śtbreišslan nśna er meš minna móti samkvęmt žessu en žó ekki einstök. 2016 ferillinn var afgerandi lęgstur ķ maķ og hélt žeirri forystu fram ķ jśnķ žegar draga tók śr brįšnuninni. Įriš 2012 er tįknaš meš gręnni brotalķnu og kemur vel fram hversu afgerandi lįgmarkmetiš frį žvķ įri er, žrįtt fyrir aš vetrarśtbreišslan hafi žį veriš talsverš. Sjįlfur hef ég svo bętt viš myndina blįrri lķnu sem er mķn tillaga eša spįdómur um žaš hvernig mįlin gętu žróast ķ sumar. Sjįlfsagt nokkuš glannalegt žvķ greinilega er ég aš tala um mestu brįšnun, eša lęgsta lįgmarki, sem sést hefur į vorum dögum, og ég leyfi mér žaš enda er ég bara heimilislegur įhugamašur į žessu sviši.

En sjįum nś til, eitthvaš gęti gęti ég haft fyrir mér ķ žessu. Žaš er ekki bara hlżr vetur sem spilar inn ķ žvķ dreifing ķssins skiptir lķka mįli. Til aš skoša žykktardreifingu ķssins eru kortin frį Bandarķska sjóhernum afar skżr og góš, og vonandi eitthvaš aš marka žau. Hér aš nešan ber ég saman tvö slķk kort, annarsvegar frį maķ 2017 og hinsvegar maķ 2016.
Ķsžykkt 2017 og 2016
Į kortinu frį žvķ ķ fyrra sést stór raušgul skella meš allt aš 4ra metra žykkum ķs į hafsvęši noršur af Kanada og Alaska. Enga slķka žykkt er hinsvegar aš finna į kortinu ķ nś įr nema mjóa rönd noršur af Kanadķsku heimskautaeyjunum og Gręnlandi. Ķsinn nśna er einnig mjög žunnur noršur af Sķberķu eins og fjólublįi liturinn er til vitnis um. Hinsvegar er meiri og žykkari ķs aš finna nś ķ įr viš Svalbarša og žar um kring. Žetta skiptir allt mįli upp į framhaldiš og er til vitnis um aš ķsinn hefur ķ vetur veriš aš leita ķ įttina aš Atlantshafinu žar sem hann mętir hlżrri sjó. Aukin śtbreišsla žar er žvķ alls ekkert heilbrigšismerki enda į ķsinn viš Svalbarša ekki afturkvęmt ķ ķsmassann ķ noršri. Talsvert streymi af sęmilega žykkum ķs viršist lķka vera sušur meš Gręnlandi og žar bķšur hans heldur ekkert annaš en aš brįšna ķ sumar.

Žaš sem gerist į nęstu vikum og mįnušum er aš ķsinn mun aš venju hörfa nokkuš örugglega žarna ķ Noršur-Ķshafinu. Opiš haf er žegar fariš aš éta sig inn um žunnan ķs frį Beringssundi milli Alaska og Sķberķu og stutt er ķ opnanir į svęšum noršur af Sķberķu. Ķsinn į Hudson-flóa mun hverfa aš venju sem og allur ķsinn kringum Baffinsland og vestur af Gręnlandi. Hvernig stašan veršur svo ķ september ķ įr mun koma ķ ljós. Į kortunum hér aš nešan eru borin saman septemberlįgmörk įrsins 2016 og metįrsins 2012 sem var raunar alveg einstakt bręšslusumar. Ég veit žaš ekki. Kannski er fullsnemmt aš vera aš spį nżju meti, en sjįum til. Ętli mašur taki ekki stöšuna aftur eftir mįnuš.

Ķsžykkt sept 2016 og 2012

- - -

Žykktarkortin eru fengin héšan: https://www7320.nrlssc.navy.mil/hycomARC/arctic.html
Lķnurit og fróšleikur frį NSIDC: http://nsidc.org/arcticseaicenews/

 


Stóra snjódagamyndin 1986-2017

Enn einn veturinn er nś endanlega aš baki og senn fara grundirnar aš gróa. Žar meš er lķka komiš aš einu af vorverkunum hér į žessari sķšu sem er aš birta nżja śtgįfu af stóru snjódagamyndinni sem į aš sżna hvenęr snjór hefur veriš į jöršu ķ höfušborginni. Myndin er unnin upp śr mķnum eigin prķvatskrįningum sem hófust įriš 1986 og er žetta žvķ 31. veturinn sem hefur veriš fęršur til bókar. Hver lįrétt lķna stendur fyrir einn vetur samkvęmt įrtölum vinstra megin en tölurnar hęgra megin sżna samanlagšan fjölda hvķtra daga. Matsatriši getur veriš hvenęr jörš er hvķt en višmišunin er a.m.k. helmingssnjóhula ķ mķnum garši undir mišnętti. Nįnari śtlistanir eru undir myndinni.

Snjódagar 1986-2017

Eins og sést į tölunum hęgra megin žį voru flestir hvķtir dagar veturinn 1994-95 en fęstir voru žeir veturinn 2012-13. Į lišnum vetri voru hvķtir dagar 47 talsins sem er meš minna móti mišaš viš mešaltališ sem eru 73 dagar į vetri. Žeir vetur sem nįš hafa 100 hvķtum dögum komu allir fyrir aldamót en mjög litlu munaši žó veturna tvo 2014-15 og 2015-16.

Žaš var frekar löng biš eftir fyrsta hvķta deginum į sķšasta vetri enda var haustiš hlżtt og veturinn lengst af einnig. Snjórinn var žvķ yfirleitt ekki mikill og staldraši stutt viš žegar hann lét sjį sig. Undantekningin į snjóléttum vetri var ofursnjókoman ašfararnótt 26. febrśar sem skilaši 51 cm snjódżpt sem er žaš mesta sem męlst hefur ķ Reykjavķk ķ febrśar og nęst mesta snjódżpt sem yfirleitt hefur męlst ķ borginni. Žessi mikli snjór lét smįm saman undan sķga og ķ lok dags žann 11. mars skrįi ég auša jörš į nż. Eitthvaš lķtilręši snjóaši eftir žetta og örlaši į hvķtri jörš sķšustu dagana ķ aprķl žótt ekki dygši žaš til aš rata ķ skrįningarbókina, sem eins og fyrr segir mišar viš garšinn heima vestarlega ķ borginni.

Snjór 26. febrśar 2017

Allt į kafi ķ garšinum heima aš morgni hins 26. febrśar 2017.


Vešriš į sumardaginn fyrsta 1987-2017

Ég hef tekiš hér saman létt yfirlit yfir vešriš sumardaginn fyrsta ķ Reykjavķk allt frį įrinu 1987 sem byggist į mķnum eigin skrįningum og į aš lżsa einkennisvešrinu yfir daginn. Sumardagurinn fyrsti er alltaf į fimmtudegi į tķmabilinu 19.-25. aprķl žegar enn er allra vešra von, eins og viš höfum reynslu af, en sérstaklega er žaš hitastigiš sem gjarnan į erfitt meš aš įkveša hvaša įrstķš žaš vill tilheyra. Eins og sést į töflunni er žó yfirleitt nokkuš sólrķkt į žessum įrstķšaskiptum og aš sama skapi žurrt. Köldustu dagarnir dóla sér nįlęgt frostmarkinu og žeir hlżjustu vippa sér yfir 10 stigin eins og ekkert sé. Engin regla er ķ vindafarinu fremur en endranęr en žaš mį nefna aš hęgvišrasamir dagar eru žarna tįknašir meš hlykkjóttri pķlu śr viškomandi vindįtt og tvöföld pķla er vindur af tvķefldum styrk. Sķšasti dįlkurinn er einkunn dagsins į skalanum 0-8, fengin meš įkvešnu kerfi sem ég nenni ekki aš śtskżra nema ef einhver spyr. Eini sumardagurinn fyrsti sem fęr fullt hśs stiga er įriš 2004 og gerir žaš meš miklum glans. Ekki žurfti žó aš kvarta įrin 1996, 2001 og 2007 žótt sį sķšastnefndi hafi veriš ķ svalara lagi. Žaš stefnir reyndar ekki ķ mikiš sumarvešur aš žessu sinni į žessum annars įgęta degi. Hefšbundin vešurbókarskrįning mun fara fram ķ lok dags, en ég er žó aš hugsa um aš bęta viš skrįningu dagsins eftir kvöldmat.

Sumardagurinn fyrsti

Skrįning dagsins er nś komin inn og óhętt aš segja aš vešriš hafi veriš afar fjölbreytt. Bjart var meš köflum og stöku él. Hitinn fór ķ 4 stig ķ sólinni en kólnaši į mešan élin gengu yfir. Vindur nokkuš sterkur śr vestri fyrri partinn en lęgši heldur er leiš į daginn. Vešureinkunn dagsins er 3 stig, žar af tvö stig fyrir vešuržįttinn og eitt stig fyrir hitann. Ekkert fyrir vindinn.


Hvernig kemur Esjan undan vetri? Myndasyrpa.

Samkvęmt venju er nś komiš aš hinum įrlega samanburši į snjóalögum ķ Esju sem felst ķ žvķ aš taka mynd af Esjunni fyrstu vikuna ķ aprķl žegar skyggni leyfir og bera saman viš sambęrilegar myndir fyrri įra. Fyrsta myndin var tekin įriš 2006 og eru myndirnar žvķ oršnar 12 talsins og koma allar hér į eftir ķ öfugri tķmaröš įsamt upplżsingum hvort og žį hvenęr allur snjór hefur horfiš śr Esjuhlķšum.

Undanfarin fjögur sumur hefur Esjan ekki nįš aš hreinsa af sér alla snjóskafla frį borginni séš og hefur reyndar veriš nokkuš fjarri žvķ sķšustu tvö sumur. Allnokkrir skaflar lifšu sumariš 2015 og žį sérstaklega skaflinn langi ofan Gunnlaugssakaršs sem einnig lifši góšu lķfi ķ fyrrahaust. Žaš śt af fyrir sig minnkar lķkurnar į aš Esjan nįi aš verša alveg snjólaus ķ įr žvķ undir snjóalögum žessa vetrar lśrir hinn žrautseigi skafl meš sķnu tveggja įra hjarni. Aš öšru leyti mį segja aš fannir Esju séu frekar fķnflekkóttar aš žessu sinni meš smįsköflum langt nišur eftir hlķšum og mį bśast viš aš metsnjókoman seint ķ febrśar eigi žar drjśgan žįtt. Esjan var žvķ ekkert sérstaklega snjólķtil žennan fyrsta dag aprķlmįnašar žrįtt fyrir hlżjan vetur aš mešallagi - śrkomumynstriš og żmis fķnleg vešurfarsleg atriši skipta žar ekki sķšur mįli. En hér eru myndirnar:

Esja 1 aprķl 2017

Esja aprķl 2016

ESJA 1. aprķl 2015

Esja 3. april 2014

Esja 3. aprķl 2013

Esja 2. aprķl 2012

Esja 4. aprķl 2011

Esja 1. aprķl 2010

Esja 3. aprķl 2009

Esja 6. aprķl 2008

Esja 6. aprķl 2007

Esja 1. aprķl 2006


Heršubreišareldar?

Öšru hvoru erum viš įminnt um möguleg eldgos ķ hinum og žessum eldstöšvum en allur gangur er žó į žvķ hvort eitthvaš gerist. Ašdragandi eldgosa er afar mislangur og fer žaš eftir eldstöšvum. Hekla gżs nįnast fyrirvaralaust į mešan ašrar eldstöšvar žurfa vinna ķ sķnum mįlum įrum eša įratugum saman įšur en žaš brestur į meš gosi. Bišin eftir gosi ķ Kötlu viršist engan enda ętla aš taka og žótt hśn hafi lengi veriš talin einn lķklegasti kandķdatinn fyrir nęsta gos žį skjótast sķfellt ašrar eldstöšvar fram fyrir meš sprękum gosum. Ķ takt viš žaš žį hefur talsveršur óstöšugleiki veriš į litlu svęši rétt viš Heršubreiš undanfarna daga og nįši hrinan vissu hįmarki nś ķ morgun 18. mars meš skjįlfta upp į nįlęgt žremur į Righter.

Heršubreišarskjįlftar
Viš vitum aušvitaš ekkert hvort žessir skjįlftar žarna viš Heršubreiš žżši aš gos sé yfirvofandi į nęstunni eša ekki. Raunar hafa veriš skjįlftar į žessum slóšum įrum saman meš mislöngum hléum. Sennilega mį tengja žetta viš mikla smįskjįlftavirkni sem hófst viš Upptyppingar lķtiš eitt austar fyrir nįlęgt 20 įrum. Sś virkni įtti eftir aš fęrast aš Įlftanesdyngju og aftur til baka en viršist nś hafa fundiš sér góšan afmarkašan staš rétt sušaustan viš Heršubreiš. Svona virkni žykir vera til merkis um aš einhver kvika sé į feršinni žarna ķ undirheimunum en hafi ekki fundiš sér leiš til yfirboršs. Fyrirstaša viršist vera til stašar ķ jaršskorpunni į um 3-4 kķlómetra dżpi en flestallir skjįlftarnir eiga staš žar fyrir nešan og nišur į allt aš 10 km dżpi.

Eins og jaršfręšingar benda stundum į, žį nęr bara takmarkašur hluti kviku til yfirboršs yfirleitt, en megniš af kvikunni storknar undir yfirborši įn nokkurra frekari atburša. Žaš gęti vissulega įtt viš žarna viš Heršubreiš. En ef viš erum įhugasöm fyrir sakleysislegu hįlendisgosi, jafnvel tśristagosi, žį gęti žetta alveg veriš stašurinn. Lķklegast er aš um dyngjugos yrši aš ręša og žį myndi myndast svokölluš dyngja eins og algengt er į žessum slóšum. Slķk gos einkennast af hęgu žunnu hraunrennsli į afmörkušum staš (kannski žó sprungugos ķ upphafi) og getur stašiš langtķmum saman samanber gosiš endalausa į Hawaii. Žetta vęri žvķ ekki kröftugt sprungugos eins og žaš sem kom upp ķ Holuhrauni en kvikan žar var ęttuš śr kvikužró hinnar miklu megineldstöšvar Bįršarbungu. Tengsl gętu žó veriš žarna į milli, t.d vegna glišnunar sem įtti sér staš vegna Bįršarbungu. Undir Heršubreiš er hinsvegar engin kvikužró. Kvikan sem žar er undir kemur fersk beint śr išrum jaršar įn žess aš hafa žróast ķ kvikuhólfi. Lengd gossins fer žį eftir žvķ hversu gott jafnvęgi er til stašar ķ žvķ sem berst djśpt aš nešan og upp til yfirboršs.

Annars borgar sig aš segja sem minnst um óoršna atburši sem ekki er einu sinni vķst aš séu yfirvofandi. Hitt er žó vķst aš žarna mun gjósa aš lokum. Kvika mun halda įfram aš leita upp žarna vegna nįlęgšar viš heita reitinn og landiš mun halda įfram aš glišna vegna flekahreyfinga. Žar sem žetta tvennt fer saman verša óhjįkvęmilega eldgos öšru hvoru žvķ kvikan mun alltaf finna sér leiš aš lokum um žęr sprungur og veikleika sem glišnunin skapar. Mešfylgjandi myndir eru skjįskot af vef Vešurstofunnar.

Heršubreišarskjįlftar


Žunnildislegur hafķs ķ Noršurhöfum

Mišaš viš hversu hlżtt hefur veriš ķ vetur į noršurslóšum, mį velta fyrir sér hvort komiš sé aš tķmamótum og hvort nżr įfangi sé framundan ķ hnignandi hafķsbreišunni ķ Noršur-Ķshafinu. Sennilega er žó ekki tķmabęrt aš skapa einhverjar vęntingar eša örvęntingar ķ žessum mįlum, en nś sem aldrei fyrr, finnst mér full įstęša til aš fylgjast vel meš afkomu hafķssins žegar sumarbrįšnunin hefst.

Ég ętla aš byrja hér į samsettri mynd frį hafķsdeild Dönsku Vešurstofunnar sem sżnir hvernig hitinn noršan 80°N hefur veriš (rauš lķna) mišaš viš mešalhita (gręn lķna) allt aftur til įrsbyrjunar 2016. Frostmarkiš er sżnt sem blį lķna og eins og sést žį skrķšur hitinn žar rétt yfir um sumariš en annars er kvaršinn til vinstri ķ Kelvin. Ķ allan vetur hefur hitinn į svęšinu veriš hįtt yfir mešallaginu og var žaš reyndar lengst af ķ fyrravetur einnig. Topparnir ķ vetur hafa hinsvegar veriš afgerandi nema reyndar smį kuldakast fyrir nokkrum dögum žegar fimbulfrostiš fór nišur ķ žaš vera bara venjulegt į žessum slóšum.

DMI hiti 2016-2017

Žegar frostiš er ekki meira en žetta, gerist žaš nįttśrulega aš žykknun hafķssins veršur minni en venjulega yfir vetrartķmann og žess er fariš gęta ķ męlingum og ķ tölvuśtreikningum sem įętla žykkt ķssins. Sjįlfsagt spilar fleira en lofthitinn inn ķ. Meš hlżjum lęgšum śr sušri berst lķka hlżr og saltur sjór noršur ķ ķshafiš.

Kortin hér aš nešan sżna žykkt ķssins og eru unnin śtfrį tölvulķkönum, sem viš gerum rįš fyrir aš séu ekki mjög fjarri sanni. Kvaršinn lengst til hęgri er ķ metrum. Bęši kortin gilda 2. mars, 2016 er til vinstri en 2017 til hęgri og eru žau frį Bandarķska sjóhernum.

US NAVY 2mars 2016-2017

Breytingin milli įra er nokkuš greinileg. Samkvęmt 2017-kortinu hęgra megin er nś mun minna af ķs sem er yfir 3 metrum į žykkt. Slķkan ķs hefur venjulega veriš aš finna ķ Beaufort-hafi noršur af Kanada og Alaska en sį žykki ķs beiš reyndar mikiš afhroš sķšasta sumar. Ķsinn er einnig mjög žunnur noršur af Beringssundi milli Alaska og Sķberķu. Ekki er įstandiš betra inn af Barentshafinu žar sem margar hlżjar lęgšir hafa gert usla ķ vetur. Žungamišja ķsbreišunnar er hinsvegar aš žessu sinni noršur af Gręnlandi og Svalbarša og žašan er stutt ķ Fram-sundiš žar sem ķsinn lekur ķ gegn samkvęmt venju og berst sķšan sušur meš austur-Gręnlandi. Ekki er žó mikiš um hafķs hér viš land nśna. Allt lķtur žetta frekar illa śt fyrir hafķsinn, hvaš sem okkur finnst um žaš.

Žaš mį lķka taka annaš samanburšarįr. Hér aš nešan eru borin saman meš sama hętti įrin 2012 og 2017. Myndin til vinstri sżnir, sem sagt, įstand ķssins ķ marsbyrjun 2012, en sumariš žar į eftir er fręgt fyrir mestu brįšnun sem oršiš hefur į ķsnum yfir sumartķmann og skilaši af sér lįgmarksmeti ķ śtbreišslu sem stendur óhaggaš enn. Mišaš viš įstandiš ķ dag er varla hęgt aš segja annaš en aš žaš lįgmarksmet geti fariš aš vara sig ķ sumar. Segi ekki meir ķ bili.

US NAVY 2mars 2016-2017

- - -

Reyndar eitt til višbótar, kl 15:30: Lķnuritiš hér aš nešan, sem unniš er śr nżuppfęršum gögnum frį Piomas, sżnir stöšuna į rśmmįli ķssins mišaš viš sķšustu įr. Rauša lķnan sżnir aš įriš 2017 er žarna vel undir öšrum įrum sem eru til višmišunar og hefur veriš žannig žaš sem af er įri. Ef sama neikvęša frįvikiš helst nęstu mįnuši mį velta fyrir sér hversu mikiš veršur yfirleitt eftir af ķsnum ķ lok september. En best aš hafa alla fyrirvara žar į. Żmislegt gęti gerst ķ millitķšinniPIOMAS ķsžykkt mars 2017

 


Sérkennilegur hraunfoss į Hawaii

Hawaii kort

Öšru hvoru fįum viš stuttar fréttir af hinu lķfseiga dyngjugosi sem stašiš hefur frį įrinu 1983 į austustu eyju Hawaii-eyjaklasans sem oftast er nefnd Big Island. Žetta er lang-eldvirkasta eyjan į Hawaii og um leiš yngsta eyjan ķ klasanum. Žar er einnig aš finna hina stóru elddyngju Mauna Loa žar sem allt er meš kyrrum kjörum nś. Allt frį žvķ gosiš hófst hefur žunnfljótandi helluhrauniš ašallega lekiš ķ rólegheitum sušaustur til sjįvar frį gķgnum Puu Oo sem tilheyrir Kilauea eldstöšinni. Į öllum žessum įrum hafa myndarlegar hraunbreišur breitt śr sér ķ hlķšunum nišur aš sjónum og hafa fjölmörg hśs, vegir og önnur mannvirki oršiš undir ķ žeirri barįttu.

Hraunrennsliš hefur annars veriš meš żmsum tilbrigšum og sjįlfsagt ekki alltaf mjög tilkomumikiš. Žaš į ekki viš nś eins og einhverjir hafa kannski séš ķ fréttum. Undanfarnar vikur hefur nefnilega mjög óvenjuleg hraunbuna streymt beint śt śr hraunveggnum viš ströndina og falliš raušglóandi ofan ķ sjóinn meš tilheyrandi gassagangi. Žetta er aušvitaš alveg brįšskemmtilegt sjónarspil fyrir tśrista sem geta fylgst meš frį bįtum ķ hęfilegri fjarlęgš. Fara žarf žó aš öllu meš gįt žvķ hraunveggurinn er óstöšugur og ašeins nokkrir dagar sķšan stórt stykki féll śr klettunum og nišur ķ sjó. Myndin hér aš nešan er frį Hawaiian Volcano Observatory.

Hawaii hraunbuna

Öllu tilkomumeira er aušvitaš aš sjį lifandi myndir af žessu sjónaspili meš žvķ aš kķkja į  myndskeišiš sem kemur hér į eftir:

Eins og meš önnur fyrirbęri tengd eldgosum žį er ómögulegt aš segja til um hversu lengi žessi hraunfoss į eftir aš lifa. Hraunrennsliš į žaš til aš skipta um farveg og žį ekki endilega ķ įtt til sjįvar. Sķšla įrs 2014 bar svo viš aš hraunrennsliš fann sér nżja leiš um sprungukerfi talsverša vegalengd til noršausturs og ógnaši žį žorpi ķ um 20 km fjarlęgš frį upptökum. Ég fylgdist spenntur meš og skrifaši tvęr bloggfęrslur um mįliš: Hraun ógnar byggš į Hawaii og Hraunfoss viš sorpflokkunarstöš. Mun betur fór en óttast var og slapp byggšin aš mestu. Sorpflokkunarstöšin meira aš segja lķka. Įriš 2013 skrifaši ég svo um lķfseigan óbrynnishólma žar sem sķšasti įbśandinn ķ hśsažyrpingu žurfti aš yfirgefa heimili sitt eftir aš hafa sloppiš furšu vel fram aš žvķ.

Svona rétt į mešan allt er meš kyrrum kjörum hér į okkar eldfjallaeyju žį getur veriš įhugavert aš fylgjast meš framvindu mįla žarna į Hawaii. Eldfjallamišstöš eyjaskeggja er į žessari slóš: https://hvo.wr.usgs.gov/ En hver veit annars nema eitthvaš sé alveg aš fara aš gerast hér hjį okkur? Żmislegt aš sagt vera į bošstólnum.


Gengiš į Heklu meš Albert Engström sumariš 1911

Til HekluŽį er komiš aš seinni hluta frįsagnarinnar um feršalag hins sęnska Albert Engström og félaga um Ķsland en žessi skrif eru byggš į bók hans Til Heklu sem kom śt ķ ķslenskri žżšingu įriš 1943, eins og getiš var um ķ fyrri hlutanum sem ég birti fyrir viku. Ég skildi viš žį sķšast er žeir voru į leiš aš Gullfossi eftir dvöl aš Geysi, žar įšur į Žingvöllum og ķ Reykjavķk. Sömu tśristastašir og ķ dag žótt hugtakiš Gullni hringurinn hafi ekki veriš fundiš upp žį. Stefnan var tekin aš Galtarlęk, žašan sem žeir ętlušu aš leggja į Heklutind. Žeir rišu fimm saman, Albert Engström, sęnskur feršafélagi hans Thorild Wulff, Englendingurinn Mr. Lawson sem hafši slegist ķ för meš žeim og svo tveir ķslenskir fylgdarmenn, śtlendingunum til halds og trausts, žótt žeir vęru ekkert sérlega heimavanir į žessum slóšum. Į žessum įrum var hesturinn ennžį ašalsamgöngutękiš og allar leišir mišušu viš žann fararskjóta. Bitahagar komu ķ staš bensķnsjoppa og fariš var yfir óbrśuš fljót žar sem hestum var treyst til aš vaša eša synda yfir. Sennilega hefur einn bķll veriš til į öllu landinu įriš 1911. Žaš var hinn svokallaši Grundarbķll, heilmikill žżskur trukkur sem fluttur var til landsins ķ einhveri bjartsżni, til flutninga noršur ķ Eyjafjörš fjórum įrum fyrr og var bķll nśmer tvö hér į landi, į eftir Thomsen bķlnum. Žetta sumar gerši Grundarbķllin žó ekkert annaš en aš ryšga ķ tśnfętinum viš Grund ķ Eyjafirši. En žaš er śtśrdśr.

Feršin um sunnlenskar sveitir gekk įgętlega og viršast žeir hafa veriš einstaklega heppnir meš vešur žessa sķšsumardaga ķ įgśst. Lķka žegar žeir voru į Noršurlandi fyrr ķ reisunni. Mesti farartįlminn į leišinni var Žjórsį sem var śtbólgin eftir mikla jökulbrįšnun ķ sumarhitunum. Žeir komu aš klįfferju viš bęinn Žjórsįrholt en žaš apparat nżttist bara mannfólkinu. Koffort voru ferjuš yfir beljandann af ferjumanni meš įrabįt. Hestunum leist hinsvegar ekkert į aš žurfa aš synda yfir og snéru įvallt til baka. Ķslenska ašferšin viš žvķ vandamįli var aš grżta hestana til hlżšni og śt ķ strauminn en Svķunum blöskrušu mjög žęr ašfarir og kynntu til sögunnar sęnsku leišina, sem var aš binda hestana saman ķ halarófu į eftir įrabįtnum. Sś ašferš lukkašist og fylgir sögunni aš Ķslendingarnir hafi "oršiš hįlf-hvumsa viš". Žetta gęti veriš enn ein sönnun žess hve Svķar hafa löngum veriš öšrum žjóšum framar aš flestu tilliti og lengra komnir į žróunarbrautinni. Sķgilt umkvörtunarefni Engströms hér landi voru annars hin stuttu rśm sem veittu litla hvķld fyrir langa sęnska fętur, auk žess sem honum žóttu dśnsęngurnar hér į landi allt of hlżjar ķ sumarmollunni.

IngjaldurFeršalangarnir gistu aš Galtarlęk en įbśandinn žar, Ingjaldur aš nafni, hafši žaš aukastarf aš fylgja göngumönnum upp į Heklutind žegar svo bar viš. Ingjaldur žessi er meš "mikiš skegg og mikiš af neftóbaki ķ žvķ" eins og Engström segir sjįlfur frį og teikning hans sżnir. Leist honum ekki heldur į "yglibrśn" Ingjaldar en žeir Engström gįtu žó sameinast ķ tóbaksnautn sinni ķ göngunni, ekki sķst vegna sęnska gęšatóbaksins sem aušvitaš var öllu betra en nokkur ķslenskur sveitamašur hafši įšur kynnst.

En nś verš ég aš fara aš beina frįsögninni aš Heklu. Sumariš 1911 hafši Hekla ekki gosiš ķ 66 įr og 36 įr voru ķ nęsta gos ef viš skiljum śtundan tvö hraungos ķ nįgrenni fjallsins. Allt frį žvķ Eggert og Bjarni gengu į Heklu fyrstir manna įriš 1750 lį leišin įvallt upp eftir sušvestur-hryggnum og fóru okkar menn žį leiš einnig. Sś leiš varš hinsvegar illfęr eftir gosiš 1947 en samkvęmt Įrbók Feršafélagsins var minna um skipulagšar Heklugöngur ķ kjölfar žess. Žaš var svo ekki fyrr en eftir Skjólkvķagosiš 1970 sem fariš var aš ganga į Heklu noršanmegin, ž.e. eftir noršausturhryggnum og žaš var einmitt sś leiš sem ég fór į sķnum tķma meš Feršafélaginu, sumariš 1990, grunlaus um aš ašeins hįlfu įri sķšar įtti Hekla eftir aš gjósa.

HraungangaFeršin frį Galtarlęk aš Heklu var farin į hestum og žurfti mešal annars aš fara į vaši yfir Ytri-Rangį sem var allt annaš en aušvelt, en Ingjaldur kom žeim slysalaust yfir. Žašan lį leišin ķ skógi vaxinn Hraunteig og framhjį Nęfurholti og žašan hękkaši landiš smįm saman. Samkvęmt venju žess tķma voru hestarnir skildir eftir ķ dįlķtilli lęgš (ķ 960 metra hęš samkvęmt įrbók FĶ). Žį tók viš mikiš brölt um śfin hraun og allskyns torfęrur uns komiš var aš langri og brattri fönn sem lį upp fjalliš og aš raušgulum gķg žar sem nś nefnist Axlargķgur. Žašan var fariš yfir meiri fannir mešfram hryggnum uns ekki var hęrra komist. Toppnum var nįš og viš blasti hįlft Ķsland ķ heišrķkjunni og hiš stóra op helvķtis. Aš vķsu fullt af snjó. Albert Engström lżsir upplifun sinni meš hįstemmdum hętti:

"Žetta er ęfintżraland, og ķ sannleika, į Heklu hefir guš ašsetur sitt, enda žótt stundum hafi virst svo, sem kvein fordęmdra sįlna heyršust innan śr dżpstu fylgsnum hennar. Hér uršum viš Wulff aš taka upp žį fįu konjaksdropa, er viš höfšum geymt til žessa, og skįla fyrir feguršinni ķ fullkomleika sķnum. Aldrei hefur himinhvolfiš veriš svo fagurt yfir fögrum hluta jaršarinnar … [Hiš góša skyggni] kvaš vera mjög sjaldgęft. Žeir fį höfundar, sem nent hafa upp į efsta tindinn og ég hefi lesiš frįsagnir eftir, kvarta allir um žoku, storma og önnur eša svo eša svo mikil óžęgindi."

Grasafręšingurinn Thorild Wolff, hinn sęnski félagi Engströms, lét sér žó ekki nęgja aš dįst aš dżršinni, heldur žaut skyndilega nišur brśnina til aš komast ķ snjóskafl og fylgdi Englendingurinn Mr. Lawson hiš snarasta į eftir til aš vera meš. Į fönninni afklęddist Svķinn og velti sér allsberum ķ snjónum. Ingjaldur gamli meš sitt neftóbak upp į augabrśnir hafši żmsu kynnst ķ hįttsemi śtlendinga en hafši žetta aš segja um athęfiš: "Hvaš er eiginlega viš žaš sem mentun heitir, žegar doktor getur tekiš upp į žessum fįbjįnahįttum?" Tóku žeir Ingjaldur og Engström sķšan ķ nefiš og kinkušu kolli hvor til annars. Žaš kemur ekki skżrt fram ķ bókinni hvaša dag nįkvęmlega žeir félagar stóšu upp į Heklutindi en žaš hefur sennilega veriš upp śr mišjum įgśst. Žeir héldu til Reykjavķkur daginn eftir Heklugönguna og feršušust žį sunnar, eša žar sem Žjórsį er brśuš į sömu slóšum og ķ dag. Einnig fóru žeir yfir brśaša Ölfusį viš Selfoss žar sem var gist. Daginn eftir voru žeir komnir ķ bęinn. Žann 25. įgśst, nokkrum dögum sķšar héldu žeir svo meš Botnķu til Svķžjóšar.

Ķslandsferš žeirra Engströms og Wulffs var svo sem engin tķmamótaheimsókn en hin myndskreytta bók Engströms, Til Häclefjäll, sem kom śt ķ Svķžjóš tveimur įrum sķšar, vakti athygli ķ heimalandi hans og sagt aš hśn hafi mótaš sżn Svķa į Ķsland, lengi į eftir. Kvikmyndir Wolffs fóru einnig vķša. Žar mį nefna sérstaklega, lifandi myndir sem hann tók ķ Reykjavķk af ķslenskri glķmu, stuttu įšur en heim var haldiš. Žęr myndir įttu sinni žįtt ķ aš glķman varš sżningargrein į Ólympķuleikunum ķ Stokkhólmi sumariš 1912. Smį klausa er meira aš segja um žaš ķ Öldinni okkar. Öldin okkarĶ lokin mį lķka minnast į grein ķ Morgunblašinu žann 2. jśnķ 1995, bls 22, žar sem sagt er frį sżningu ķ Norręna hśsinu meš myndum, teikningum og żmsu öšru sem tengist Ķslandsferš žeirra Alberts Engström og Thorild Wolff. Reyndar var žrišji Svķinn upphaflega einnig meš ķ för, Carl Danielson, sem žurfti aš snśa aftur heim eftir aš hafa dottiš af hestbaki noršur į Siglufirši. Ķslandsferšin var žó hin besta ķ alla staši fyrir Albert Engström og žaš fegursta sem fyrir hann hefur komiš eins og hann nefnir į lokasķšum bókarinnar og hann fagnar žvķ aš "reikistjarnan okkar skuli eiga svo fagran blett į yfirborši sķnu". Vér Ķslendingar nśtķmans vonum aš svo sé enn og verši įfram.

- - - -

Heimildir auk sjįlfrar bókarinnar:
Įrbók Feršafélags Ķslands 1995
Bifreišir į Ķslandi 1904-1930 I.
Öldin okkar, 1901-1930.
Morgunblašiš 2. jśnķ 1995.


Įleišis Til Heklu meš Albert Engström sumariš 1911

Erlendir tśristar eru ekkert nśtķmafyrirbęri hér į landi enda hefur Ķsland löngum žótt vera dularfullt og spennandi land ķ augum žeirra śtlendinga sem į annaš borš hafa vitaš aš žaš sé til. Svķinn Albert Engström var einn hinna ęvintżragjörnu Ķslandsvina en sumariš 1911 heimsótti hann landiš įsamt félaga sķnum, Thorild Wulff, jurtafręšingi og landkönnuši og var lokatakmark feršarinnar aš ganga į sjįlfa Heklu sem frį fornu fari var helst žekkt ķ augum śtlendinga fyrir aš vera inngangur aš sjįlfu helvķti. Albert Engström var frį Lönneberga ķ Smįlöndum og hefur žvķ veriš sveitungi nafna mķns, sem viš höfum kennt viš Kattholt. Engström var annars sęmilega žekktur ķ Svķžjóš sem śtgefandi grķnblašs og var sjįlfur hinn įgętasti skopmyndateiknari og gamansagnahöfundur.

Til HekluAš leišangri loknum tók hann saman feršasöguna frį Ķslandi og gaf śt ķ vinsęlli bók ķ sķnu heimalandi og kallaši ritiš: Til Häclefjäll, en titillinn var ķ ašra röndina létt tilvķsun ķ aš fara til helvķtis. Bókin įtti eftir aš móta sżn Svķa į Ķslandi lengi į eftir og žó frekar į jįkvęšan hįtt heldur en hitt enda var Engström yfirleitt dolfallin yfir fegurš hinnar hrjśfu og skrķtnu nįttśru landsins. Įriš 1943 kom bókin śt ķ Ķslenskri žżšingu Įrsęls Įrnasonar og hét aušvitaš bara TIL HEKLU og prżddi forsķšan teiknašri sjįlfsmynd höfundar. Sjįlfsagt hefur bókin gert žaš įgętt hér eins og ķ Svķžjóš, žó ég viti žaš ekki meš vissu. Hitt veit ég aš eintak af bókinni hefur lengi veriš til ķ fjölskyldu minni enda er žaš merkt Hannesi Gušlaugssyni, fósturafa föšur mķns. Sjįlfur lét ég žó ekki verša aš žvķ aš kynna mér innihald hennar fyrr en nśna fyrir stuttu og óhętt aš segja aš žaš voru góš kynni. Aš vķsu er bókin farin aš lįta į sjį og hangir bókstaflega saman į einum blįžręši.

Af ferš žeirra Engström og Wulff er annars aš segja aš žeir lögšu frį landi ķ Svķžjóš meš millilandaskipinu Emmy 16. jślķ 1911. Komu žeir fyrst hér aš landi į Siglufirši og upplifšu žar ekta sķldarstemningu, eša öllu heldur sķldaręši eins og žaš kom žeim fyrir sjónir. Žašan var siglt inn Eyjafjöršinn og kusu félagarnir aš hoppa frį borši viš Hjalteyri og fara žašan į hestbaki til Akureyrar. Feršušust žeir svo til Mżvatns og könnušu mešal annars hverasvęšin viš Nįmaskarš. Įfram var siglt vestur fyrir land meš viškomu į Ķsafirši og Stykkishólmi. Loks var stigiš į land ķ Reykjavķk og hafinn undirbśningur aš leišangrinum mikla austur um sveitir og aš Heklu. Sęnski konsśllin var žeim innan handar og sį žeim fyrir hestum og tveimur leišsögumönnum sem įttu aš fylgja žeim um žetta erfiša land. Žaš kom sér žó vel aš talsveršar samgöngubętur höfšu įtt sér staš vegna konungskomunnar fjórum įrum fyrr og į Žingvöllum var hęgt aš fį hótelgistingu ķ sjįlfri Valhöll. Helst voru žaš breskir feršalangar af fķnna taginu sem mest bar į. Frį Žingvöllum var haldiš aš Laugarvatni og meš Konungsveginum įfram aš Geysi žar sem heimafólk var žegar fariš aš hafa žaš gott śt śr tśristabransanum. Žeir Engström og Wulff voru viš öllu bśnir og höfšu tekiš meš sér 50 kķló af sįpu til aš framkalla gos og tókst žaš meš įgętum meš hjįlp kunnugra.

Viš Laugarvatn og Geysi kynntust žeir ensku feršafólki af fķnna taginu sem einmitt var aš koma śr Heklureisu. Gangan į Heklu hjį žeim ensku hafši aš vķsu mistekist og įstęšan sögš sś aš konurnar ķ hópnum hefšu guggnaš ķ mišjum hlķšum eldfjallsins og hreinlega ekki nennt žessu prķli žegar til kom, karlmönnunum ķ hópnum til lķtillar įnęgju. Įgętlega fór žó į meš öllum žessum feršalöngum viš Geysi. Thorild Wulff var vel bśinn ljósmynda- og kvikmyndatólum og kemur fram ķ bókinni aš hann hafi žarna fyrstur manna kvikmyndaš Geysisgos. Żmislegt fleira skemmtilegt var kvikmyndaš eins og lżst er bókinni:

„ … um sólseturbil tók Wulff kvikmynd af öllum hópnum, okkur og Englendingunum, žeysandi eftir reišgötunum fyrir nešan hverina, ég ķ broddi fylkingar og kvenfólkiš hiš nęsta mér – aušvitaš mįl – meš blaktandi blęjur, örar og yndislegar, og veslings mennirnir ķ humįtt į eftir, sem uršu aš hętta viš aš ganga į Heklu vegna žess aš žeir höfšu bundist svo brothęttu glingri.“

Žetta innskot ķ textanum "– aušvitaš mįl –" er vęntanlega skķrskotun ķ kunnuglegt vandamįl sem enn ķ dag plagar margan feršalanginn į Ķslandi, nefnilega takmörkuš eša léleg salernisašstaša. Gefum bókarhöfundi aftur oršiš:

"Ég vorkenni kvenfólkinu sem žarna er. Milli gistihśssins og Geysis er lķtiš, en mjög mikilvęgt skżli – hvers vegna einmitt žarna į alfaraleiš? Hurš var žar engin og dyrnar snéru śt aš hverunum. Žetta er skżrt dęmi um tómlęti Ķslendinga og framtaksleysi, slóšaskapinn gagnvart śtlendingum, sem žeir vilja fśslega aš heimsęki sig, žó aš žeir kęri sig kollótta um öll žęgindi handa žeim. Hugsiš ykkur t.d. hvaš Žjóšverjum yrši śr gistihśsinu žvķ arna!"

Mr LawsonĮfram var haldiš og stefnan tekin į Gullfoss og žašan į Hekluslóšir. Einn Englendinganna, Mr. Lawson, įkvaš aš slįst ķ för meš Svķunum enda kvenmannslaus ķ žessari reisu og ętlaši ekki aš lįta draum sinn um aš standa į Heklutindi fara forgöršum. Svķarnir tóku žessum nżja feršafélaga reyndar ekki mjög fagnandi ķ fyrstu en hann įtti žó eftir aš skreyta feršalagiš meš żmsum dyntum sķnum. Mr. Lawson var įkaflega enskur ķ öllum hįttum og sérstakur ķ augum Svķanna (sérstaklega žó skopmyndateiknarans Alberts Engström) en stóš žó nęr nśtķmanum aš žvķ leyti aš hann var meš spįnżja, handhęga Kodak-myndavél og įtti žaš til aš smella af ķ grķš og erg įn žess aš kunna undirstöšuatriši ljósmyndunar svo sem aš stilla ljósop og fókus.

Žaš var ekki beinlķnis greiš og aušveld leiš sem beiš félaganna įleišis aš Heklu žessa sumardaga įriš 1911 žótt vešriš hafi leikiš viš žį. Um framhald feršarinnar og glķmuna viš Heklu mun ég fjalla um ķ seinni hluta žessarar frįsagnar sem ég stefni į aš birta um nęstu helgi – hafi heimurinn ekki farist ķ millitķšinni.


25 fjölmennustu rķki jaršar

Mannfjöldi jaršar telur nś 7,5 milljarša og fólki fjölgar enn. Ķ mešfylgjandi töflu mį sjį hvaša 25 žjóšir eru fjölmennastar nś ķ byrjun įrs 2017. Til aš sżna hvernig žróunin hefur veriš hin sķšustu įr eru įrin 1998, 2004 og 2011 höfš til samanburšar en žannig sést įgętlega hvaša žjóšum fjölgar mest og hverjar aš dragast aftur śr. Til žęginda er ég meš litaskiptingu eftir heimsįlfum. Allra fjölmennustu žjóširnar sitja fastar ķ sķnum sętum enda ber žar meira į milli. Žaš mun žó eitthvaš breytast į nęstu įratugum og žess ekki langt aš bķša aš Indverjar taki forystuna af Kķnverjum. Talaš um aš žaš gęti jafnvel gerst įriš 2022. Almennt er stašan sś aš hinum rķku og žróušu žjóšum fjölgar lķtiš eša ekkert į mešan fįtękustu žjóšunum fjölgar mest. Žannig fjölgar sķfellt Afrķkužjóšum į žessum lista og ef flóttamannastraumar verša ekki žeim mun meiri er hętt viš aš einhver af gömlu Evrópustórveldunum falli af listanum ķ nęstu śtgįfu myndarinnar sem kannski veršur birt aš 6-7 įrum lišnum.

Fjölmennustu rķkin

- - - -

Tölurnar ķ žessari töflu fyrir įrin 2010 og 2017 eru fengnar af netinu. Žęr nżjustu eru af vefsķšunni worldometers. Tölur fyrir 1998 og 2004 voru hinsvegar reiknašar į sķnum tķma śt frį gögnum ķ Almanaki Hįskóla Ķslands.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband