Kuldi og ekki hlżjasta įriš

Jęja. Žaš fer žį žannig. Kuldatķšin nś ķ desember kemur ķ veg fyrir aš įriš 2014 nįi titlinum: Hlżjasta įriš ķ Reykjavķk, sem góšar lķkur voru į aš gęti gerst. Til aš slį śt įrsmetiš hefši mešalhitinn nś ķ desember žurft aš nį sirka 1,2 stigum sem er ekkert mjög óvenjulegt hin sķšari įr. Mešalhitinn ķ desember įriš 2012 var til dęmis 1,2 stig. Įrin 2005, 2006 og 2007 voru öll fyrir ofan žessa tölu og desember 2002 var metmįnušur žegar mešalhitinn var 4,5 stig.
Desemberhlżindi eru kannski eitthvaš aš gefa eftir mišaš viš fyrsta įratug žessarar aldar. Įriš 2011 var mešalhitinn -2,0 stig og hafši mįnušurinn žį ekki veriš svona kaldur frį 1981 (-2,2 stig). Nś er hins vegar spurning hvort nśverandi desember slįi jafnvel śt bįša žessa mįnuši og verši sį kaldasti sķšan 1973 žegar mešalhitinn var -3,7 stig. Viš förum žó varla aš ógna žeim mįnuši hvaš kulda varšar.

Žó ég sé nś alltaf dįlķtiš spenntur fyrir almennilegum snjóžyngslum og frosthörkum žį veldur žessi kuldalega frammistaša mįnašarins mér vissum vonbrigšum, enda finnst mér, sem einlęgum vešurįhugamanni, alltaf įhugavert aš fį góš met. Ekki sķst įrshitamet. Frammistaša žessa lokamįnašar įrsins er reyndar dįlķtiš dęmigerš og minnir jafnvel į frammistöšu ķslenskra boltalandsliša į ögurstundu žegar allar varnir vilja bresta ķ lokin. Įriš 2014 hafši meš öflugum varnarleik fram aš žessu nįš aš halda köldum noršanįttum vel ķ skefjum nįnast allt įriš, žar til nś ķ lokin aš allt opnast upp į gįtt fyrir ķsköldu heimskautalofti trekk ķ trekk.

Hlżjustu įrin ķ ReykjavķkEn hvaš um žaš. Įriš 2014 veršur samt ķ flokki hlżjustu įra. Mešalhitinn ķ Reykjavķk gęti oršiš um 5,8 stig žótt almennilegir kuldar haldi įfram. Ašeins fjögur įr eru skrįš hlżrri. Mešalhiti įranna 1939, 1941 og 2010 var 5,9 stig og vel lķklegt aš 2014 bętist ķ žann flokk og gęti jafnvel nįš 6 stigum ef frostin linast aš rįši. Žį er bara eftir įriš 2003 meš sinn mešalhita upp į 6,1 stig og veršur eitt um žaš met eitthvaš įfram aš minnsta kosti. Žetta mį sjį į myndinni hér til hlišar žar sem hlżjustu įrin ķ Reykjavķk eru śtlistuš.

Hvernig įriš veršur svo tślkaš žegar kemur aš uppgjöri fer svo aš venju eftir žvķ hvar menn eru staddir į pólitķska barómetinu ķ loftslagsmįlum. Hitamet, eša ekki hitamet, į Ķslandi vegur reyndar ósköp létt į heimsmęlikvarša. Žeim męlikvarša er žó vel fylgst meš um žessar mundir žvķ mešalhiti jaršar er viš žaš allra hęsta sem męlst hefur. Heimsmeistaratitill gęti žvķ hlotnast įrinu 2014 nema žaš glutri žvķ nišur į lokasprettinum eins og hér heima.


Stjörnumótķf viš Kirkjufellsfoss

Žetta fyrsta orš ķ fyrirsögninni er ekki gott orš og hefur kannski ekki veriš notaš įšur. En hvaš um žaš? Ķslensk nįttśra žykir einstaklega myndręn og framandi og hefur vakiš sķfellt meiri athygli į undanförnum įrum. Landiš hefur veriš nefnt draumaland ljósmyndara žar sem tiltölulega aušvelt er aš nįlgast ljósmyndamótķf sem eru engu öšru lķk į heimsvķsu. Žaš er ekki bara aukin dreifing ljósmynda ķ gegnum netheima sem hjįlpar žarna til žvķ į sama tķma hefur stafręnni ljósmyndatękni fleygt mjög fram aš ógleymdri eftirvinnslu ķ myndvinnsluforritum sem getur gert hinar grįmuskulegustu myndir aš śtópķskum listaverkum. Atvinnuljósmyndarinn hefur ķ leišinni fengiš harša samkeppni frį vel gręjušum amatörum meš gott auga fyrir myndbyggingu, litum og góšum mótķfum.

Kirkjufell I
Sum myndefnin koma žó fram oftar en önnur eins og verša vill og nżir stašir sem įšur voru lķtt žekktir slį ķ gegn. Óhętt er aš segja aš Kirkjufellsfoss sé einn slķkra staša. Kirkjufellsfoss ķ Kirkjufellsį er lķtill foss rétt nešan viš smįbrś į vegarslóša sem liggur upp frį žjóšveginum į noršanveršu Snęfellsnesi. Fossinn og įin eru aušvitaš kennd viš Kirkjufelliš sem rķs žarna upp į sinn sérstaka hįtt, ķ senn vinalegt og óįrennilegt til uppgöngu.

Myndefniš bżšur lķka upp į góša möguleika į żmsum stęlum, ekki sķst eftir aš dagsbirtu er tekiš aš bregša, en langur lżsingartķmi gerir fossinn žį aš mjśkri hvķtri slęšu. Gott viršist aš nota gleišlinsu til aš fį sem vķšasta sjónarhorn og ekki er žį verra ef noršurljósin fį aš leika um himininn eša regnboginn eins og hann leggur sig. Žessu hafa ljósmyndarar gert góš skil į undanförnum įrum og Kirkjufelliš meš Kirkjufellsfoss ķ forgrunni, hefur žannig oršiš eitt af skęrustu stjörnumótķfum hér į landi mešal innlendra og erlendra ljósmyndara og hefur hróšur žess borist vķša.

Žęr fķnu myndir sem teknar hafa veriš į žessum staš hafa įtt sinn žįtt ķ aš koma Kirkjufellinu į heimskort alnetsins žar sem gjarnan eru teknir saman TOP10-listar yfir hitt og žetta. Žar mį til dęmis nefna lista eins og: 10 Most Beautiful mountains in the world – 10 Spectacular hidden paradise locations from around the world – 10 most beautiful Places around the world.

Kirkjufell samsett

- - - -

Sjįlfur hef ég ekki komiš akkśrat aš žessum staš og notast žvķ viš myndir héšan og žašan. Stóra myndin er tekin af g.hennings eins og hśn kallar sig į Flyckr.com

Höfundar og uppruni annarra mynda eru: CoolbieReTony PowerPiriya (Pete)Conor McNeill / Peter Rolf Hammer


Mįnašarhitasśluritiš aš loknum nóvember

Žaš er varla hęgt annaš en aš birta nżjustu uppfęrslu į sślnaverkinu yfir mešalhita mįnašanna ķ Reykjavķk eins og žaš lķtur śt nś aš loknum žessum afar hlżja nóvembermįnuši. Sem fyrr sżna blįu sślurnar mešalhita mįnašanna samkvęmt opinbera višmišunartķmabilinu 1961-1990, raušu sślurnar sżna mešalhita sķšustu 10 įra og žęr fjólublįu standa fyrir įriš ķ įr. Nżlišinn nóvember var eins og žarna sést langt fyrir ofan mešaltöl mįnašarins og aš auki nokkuš hlżrri en mešaltöl októbermįnašar. Žaš mį segja aš žessi nóvembersśla rišli žeirri fķnu simmetrķu sem komin var ķ myndina enda var žetta nęst hlżjasti nóvember frį upphafi męlinga ķ Reykjavķk (5,5°C), į eftir hinum ofurhlżja nóvember 1945 (6,1°C).

Mešalhiti Rvik 10 2014

Stašan ķ įrshitamįlum fyrir Reykjavķk er oršin athyglisverš og vķkur žį sögunni aš sślunum lengst til hęgri sem standa fyrir įrshita. Ef desember veršur bara ķ kalda mešaltalinu (-0,2°C) žį endar mešalhiti įrsins ķ 6,0 stigum og įriš žaš nęst hlżjasta frį upphafi. Ef desember hinsvegar hangir ķ 10 įra mešaltalinu (0,7 C°) žį endar mešalhitinn ķ 6,1 stigi sem er jafn hlżtt metįrinu 2003, sem tįknaš er meš gręnni sślu. Stutt er žó ķ aš įriš verši žaš hlżjasta frį upphafi en samkvęmt mķnum śtreikningum žarf mešalhitinn nś ķ desember aš nį 1,2°C til aš svo megi verša.

Mišaš viš vešurspįr er ekki mikilla hlżinda aš vęnta nęstu daga žannig aš best er aš stilla öllum vęntingum ķ hóf - hafi menn žį yfirleitt einhverjar vęntingar. Sjįlft mešalhitametiš fyrir desember er varla ķ hęttu en žaš er 4,5 °C frį įrinu 2002. Hvaš sem žvķ lķšur er žó engin hętta į öšru en aš įriš 2014 verši eitt af allra hlżjustu įrunum ķ Reykjavķk sem og vķšast hvar į landinu, aš ógleymdu heimsmešaltalinu žvķ įrsmešalhitinn 2014 er viš žaš allra hęsta į heimsvķsu, hafi einhver įhuga į aš vita žaš.

 


Karamella į žśsundkall

Veršbólgan er vissulega ekki aš sliga okkur žessa dagana. En žaš hefur ekki alltaf veriš žannig. Ég man aš eitt sinn į mķnum ungdómsįrum į įttunda įratugnum vorum viš strįkarnir aš velta fyrir okkur veršlagi į naušsynjavörum ķ veršbólginni framtķš. Spurt var: Gęti veriš aš ein karamella ętti eftir aš kosta žśsund krónur ķ framtķšinni? Okkur fannst žaš frįleit tilhugsun og eiginlega bara fyndiš. Į žessum tķma minnir mig aš ein lķtil karamella hafi kostaš eina krónu og žį į ég viš žessar venjulegu Töggur frį Nóa. Lķtill brjóstsykur kostaši sennilega lķka eina krónu en žeir stęrri af Haltukjafti-gerš kostušu tvęr krónur. En gamla krónan hélt svo sannarlega ekki veršgildi sķnu ķ óšaveršbólgu įranna į eftir. Hśn breyttist ķ létta flotkrónu. Henni var myntbreitt hundrašfalt sem żtti undir enn meiri veršbólgu. Sķšar var nżkrónan sett į flott og sökk enn dżpra. Hvaš ętli ein lķtil karamella kosti žį ķ dag um 40 įrum sķšar? Jś, žęr kosta um 20-30 krónur stykkiš samkvęmt innanheimilisheimildum. Žį į eftir aš bęta viš tveimur nśllum vegna myntbreytingar sem gera tvö til žrjś žśsund krónur gamlar, takk fyrir. Žetta sżnir aušvitaš hvaš allt krónugildi er afstętt žegar kemur aš framtķšinni. Hvaš fęst žį fyrir žśsund krónur eftir 40 įr? Skyldi karamellan žį kosta žśsundkall? Hver veit? Veršur hśn kannski veršlögš ķ Evrum, Dollurum eša Norskum krónum?

Ég fór nś eiginlega aš spį ķ žetta um daginn žegar EFTA-dómurinn féll um verštryggšu lįnin. Samkvęmt honum er žaš meš öllu óvišeigandi aš gera ekki rįš fyrir veršbótum ofan į vexti žegar greišsluįętlun fram ķ tķmann er gefin śt. Svindl og prettir lįnastofnanna kom ķ huga margra žegar um var rętt. En er endilega rétt ķ ljósi karamelluhagfręšinnar aš žaš eigi alltaf aš gera rįš fyrir veršbótum ķ greišsluįętlunum? Žaš žarf kannski ekki aš vera. Žegar til dęmis veršbętur 40 įra lįns eru reiknašar inn ķ įętlanir og eftirstöšvar skošašar eins og žęr verša eftir 20 įr kemur sennilega fram aš upphęšin hefur hękkaš ķ krónum tališ žrįtt fyrir žrotlausar sķhękkandi afborganir. Svo gęti žvķ virst sem lįniš gerši ekki annaš en aš hękka aš raungildi um langa framtķš žegar raunin er sś aš lįniš lękkar. Žó mašur skuldi sķfellt fleiri krónur er ekki žar meš sagt aš mašur skuldi fleiri karamellur.

Sjįlfum finnst mér verštygging ķ raun ekkert óešlileg žvķ hśn tryggir aš afborganir og eftirstöšvar séu ķ samręmi viš almenna veršlagsžróun. Žaš mętti hinsvegar frekar herja į sjįlfa vextina enda eru raunvextir um 5% ęši mikiš į 40 įra lįni. En žaš sem mįli skiptir ķ öllu svona er aš žeir sem taka lįn, stutt eša löng, geri sér grein fyrir žvķ ķ hverju žaš felst til framtķšar og aš sį sem tekur lįn og sį sem veitir lįn séu į sömu blašsķšu.


Moggarifrildi frį 1967

Żmis blöš berast meš hlżjum vindum og safnast fyrir į svalagólfinu. Ekki eru žaš allt laufblöš. Ķ morgun mįtti sjį rifrildi af sjįlfu Morgunblašinu sem viš nįnari athugun reyndist vera frį 13. september 1967. Mešal efnis var hśseign til sölu ķ Blesugróf meš lóšaréttindum, śtborgun 275.000 žśsund. Į bakhlišinni var minning um mann sem varš ungur skįti og var alltaf bošinn og bśinn til aš veita ašstoš og hjįlp, hvar og hvenęr sem til hans var leitaš.

Haustblaš


Hraunfoss viš sorpflokkunarstöš

Hraun flęšir vķšar en į Ķslandi. Į Hawaii er ekkert lįt į gosinu į austustu eyju eyjaklasans, Big Island, sem hófst įriš 1983. Eins og komiš hefur stöku sinnum fram ķ fréttum ógnar hrauntunga nś smįbęnum Pahoa austarlega į einni, um 18 kķlómetrum frį gķgnum sem žunnt helluhrauniš vellur upp śr. Ég skrifaši annars um žetta ķ sķšasta mįnuši en žį var mjó hrauntunga farin aš sękja nišur hlķšarnar ofan žorpsins. Sķšan žį hefur hrauniš vissulega sótt lengra fram en žó įn žess aš valda verulegum sköšum į mannvirkjum. Framrįsin stöšvašist sķšan örskammt frį sjįlfri byggšinni og ašalgötu bęjarins, sem žótti vel sloppiš - ķ bili. En žótt framrįsin hafi stöšvast hefur hrauniš žó žykknaš og nżir taumar brotist śt til hlišanna. Sķšastlišinn mįnudag varš svo fyrsta ķbśšarhśsiš hrauninu aš brįš en žaš er skammt frį sorpflokkunarstöš bęjarins (Transfer station) sem nś viršist bķša örlaga sinna.

Į eftirfarandi myndskeiši sést einmitt žegar hrauniš hefur sloppiš undir giršingu umhverfis stöšina og fossar nišur į malbikiš sem brennur undan hitanum. Žetta er svo sem enginn hraunfoss ķ ętt viš žį sem sįust viš Fimmvöršuhįls en sjónarspiliš er vissulega sérstakt.

 
Til nįnari glöggvunar kemur svo hér kort af svęšinu. Hrauniš er žarna teiknaš inn meš bleikum lit en nżjustu višbętur meš raušum. Sjįlft žorpiš er efst til hęgri. „Transfer stationiš“ er žarna merkt inn og er greinilega ķ eldlķnunni. Nżr taumur aš ofan viršist sķšan geta ógnaš enn frekar samkvęmt kortinu.
 
Hawaii kort 10. nóv
 
Svo er aušvitaš fķnt aš skoša ljósmynd af vettvangi śr lofti. Hér er horft upp eftir frį žorpinu og sést žar hvernig hrauntungan hefur stöšvast alveg viš bęinn. Transfer station er žarna ķ reykjarmekkinum ofarlega fyrir mišju.
Pahoa 5. nóv
- - - -
Sjį einnig eldri fęrslu frį 25. október: Hraun ógnar byggš į Hawaii.
Nįnari fréttir og kort frį Hawaiian Volcano Obsevatory: http://hvo.wr.usgs.gov/maps/
Myndir frį Hawaiian Volcano Obsevatory:
http://hvo.wr.usgs.gov/multimedia/index.php?newSearch=true&display=custom&volcano=1&resultsPerPage=20
 
 
 

Októberhitinn kominn į sinn staš

Nś eru 10 mįnušir lišnir af įrinu og enn ein fjólublįa sślan hefur bęst viš sślnaverk mitt yfir mįnašarmešalhita ķ Reykjavķk. Október reyndist vera fyrsti mįnušur įrsins sem ekki nęr opinberum 30 įra mešalhita (blįu sślurnar) sem mišast viš įrin 1961-1990, en eins og flestir vita var žaš frekar kalt tķmabil og varla brśklegt lengur sem višmišunartķmabil. Sķšustu 10 įr eru aušvitaš nęr okkur ķ tķma og tķšarfari (raušu sślurnar) og žvķ eru žęr einnig hafšar til višmišunnar. Įriš 2014 hefur merkilega hlżtt įr og alls hafa sjö mįnušir veriš yfir 10 įra mešaltalinu. Įgśst var hinsvegar alveg ķ žvķ mešaltali en jślķ örlķtiš undir žvķ. Ekki munar reyndar miklu nś ķ október žvķ októbermešaltal sķšustu 10 įra er ekki mikiš yfir kalda mešaltalinu 1961-'90.

Mešalhiti 2014 okt 

Eins og įšur sżna sślurnar lengst til hęgri samanburš į įrshitum. Kalda 30 įra mešaltališ er žar tįknaš meš blįrri sślu og sķšustu 10 įr meš raušri. Tónušu sślurnar sżna svo hvert įrshitinn 2014 stefnir, eftir žvķ hvort viš mišum framhaldiš viš kalda 30 įra mešaltališ og hinsvegar viš sķšustu 10 įr. Žannig aš, ef nóvember og desember verša ķ mešalhita sķšustu 10 įra žį endar mešalhitinn 2014 ķ 5,85°C (nota hér tvo aukastafi žvķ žetta er talan sem ég fékk) En ef žessir tveir mįnušir verša ķ kalda 30 įra mešaltalinu žį endar įriš ķ 5,7°C. Hvernig sem fer veršur įriš talsvert hlżrra en 2013 (gręna sślan) sem reyndist žaš kaldasta žaš litla sem af er öldinni, en žó ekkert sérlega kalt.

Til aš įrsmešalhitinn 2014 falli nišur ķ 5,0 stig žarf sögulega kulda žaš sem eftir er įrs, en ekkert er ómögulegt. Žaš mį geta žess aš į hlżjasta 10 įra tķmabili sķšustu aldar 1932-1941 var įrsmešalhitinn 5,14 stig (samkvęmt mķnum śtreikningum). Įriš 2014 į hinsvegar mun meiri möguleika į aš nį 6,0 stigum. Metįriš 2003 er eina įriš ķ Reykjavķk sem hefur nįš žvķ samkvęmt Vešurstofugögnum. Hlżjustu įr 20. aldar 1939 og 1941 voru bęši ķ 5,9°C en žar er alltaf smį samanburšaróvissa į ferš. Meš nokkuš góšum hlżindum žaš sem eftir er įrs gęti mešalhitinn 2014 veriš į pari viš žau ešalįr og jafnvel gott betur.

Hér eru margar tölur og żmis mešaltöl byggš į mismunandi forsendum og aldrei aš vita nema žetta sleppi sęmilega villulaust ķ gegn. 

 


Hraun ógnar byggš į Hawaii

Nś ętla ég bregša mér til Hawaiieyja žar sem stašiš hefur yfir óvenju lķfseigt dyngjugos allt frį įrinu 1983 sem sér ekki fyrir endann į. Viš fįum öšru hverju fréttir af hraunrennsli frį žessu gosi. Sķšast nś ķ september žegar hraunstraumur var farinn aš nįlgast žorp og og žéttbżlissvęši austast į austustu eynni, Big Island, en žar er einnig aš finna elddyngjuna miklu Mauna Loa. Ógnin reyndist žó ekki alveg eins yfirvofandi og óttast var žvķ hrauniš skreiš lķtiš fram nęstu daga į eftir en breiddi žeim mun meira śr sér ķ hęšum fyrir ofan. Nś viršist hinsvegar vera komiš aš žessu žvķ mjó hrauntunga hefur fundiš sér leiš nišur aš efstu mannvirkjum sem tengjast byggšinni.

Hawaii kort

Žaš eru viss lķkindi meš žessu gosi og Holuhraunsgosinu okkar žvķ į Hawaii er svokallašur heitur reitur eša möttulstrókur sem ber įbyrgš į kvikuuppstreymi djśpt śr išrum jaršar. Ólķkt og į Ķslandi žį eru ekki nein flekaskil viš Hawaii en langtķmažróunin er sś aš Kyrrahafsflekinn fęrist til noršvesturs yfir heita möttulstrókinn sem žarna er undir sem žżšir aš eldvirkni eyjanna fęrist til sušausturs į löngu tķmabili. Eldvirknin er žvķ mest žarna į austustu eyjunni og en framtķšinni munu nżjar eyjar myndast austan viš žessa eyju en žęr elstu sem eru vestast eyšast smįm saman.

Allt frį žvķ gosiš hófst į sķnum tķma hefur hraunrennsli ašallega lekiš sem helluhraun sušaustur ķ įtt til sjįvar śr gķg sem heitir žvķ skondna nafni Pu'u 'O'o ķ Kilauea eldstöšinni. Ķ įrslok 2012 var žekja runninna hrauna komin ķ 125,5 ferkķlómetra og magniš įętlaš um 4 ferkķlómetrar sem gęti veriš svona 6 sinnum meira en komiš hefur upp viš Holuhraun į tveimur mįnušum. Hrauniš hafši žarna eyšilagt 214 hśs og önnur mannvirki. Munar žaš mestu um strjįla ķbśšabyggš, Royal Gardens, sem nś er algerlega horfinn en ég bloggaši einmitt um žaš žegar sķšasta hśsiš žar hvarf (sjį: Lķfseigur óbrynnishólmi į Hawaii)

Hraunkort Hawaii

Seint ķ jśnķ ķ sumar uršu svo žau umskipti ķ hraunrennsli aš ķ staš žess aš streyma ķ sušaustur til sjįvar žį fann hrauniš sér nżja leiš eftir sprungukerfi sem leitt hefur žunnan hraunstrauminn lengst ķ austur og noršaustur og ógnar nś byggšinni sem fram aš žessu hafši veriš utan hęttusvęšis. Žetta eru ekki góš tķšindi fyrir ķbśa žvķ óttast er aš hrauniš gęti haldiš lengi įfram aš streyma ķ žessa įtt og ekkert bendir til žess aš gosinu sé aš ljśka. Allt gerist žetta žó ķ nokkrum rólegheitum enda ekki um kraftmikinn hraunstraum aš ręša auk žess sem Pahoa-byggšin er ekki veigamikil. Žetta mį sjį hér į kortunum frį Hawaiian Volcano Observatory žar sem stašan žann 24. október er śtlistuš.

Loftmynd Hawaii 24.okt

Į loftmyndum sem hér fylgja frį 24. október sést framrįs hraunsins ķ įtt aš Pahoa byggšinni. Sķšustu fréttir herma aš hrauniš sé fariš aš renna yfir Cemetery Road rétt viš svokallaša Transfer station sem mér skilst aš sé sorpflokkunarstöš og hljóta starfsmenn žar aš vera farnir aš hugsa sér til hreyfings. Tępur kķlómetri er žó ķ meginbyggš Pahoa en žar fyrir nešan og allt nišur aš strönd eru svo żmis nżleg ķbśšahverfi sem hafa veriš risiš į žessu horni eyjarinnar sem eitt eldvirkasta svęši ķ heimi.

Pahoa 24.okt

Gufubólstrar og kunnugleg blįmóša frį hrauninu sem streymir frį Pu'u 'O'o gķgnum sem merktur er inn efst į myndina.

- - - - - -

Nįnari fréttir og kort frį Hawaiian Volcano Obsevatory: http://hvo.wr.usgs.gov/maps/
Myndir frį Hawaiian Volcano Obsevatory:
http://hvo.wr.usgs.gov/multimedia/index.php?newSearch=true&display=custom&volcano=1&resultsPerPage=20
 

Hringurinn umhverfis Mt. Egmont

Į vefnum Earth Observaory sem er į vegum NASA fann ég um daginn žessa įhugveršu mynd sem tekin var śr gervitungli į flugi žess yfir Nżja Sjįlandi. Žarna getur aš lķta eldkeiluna Mt. Egmont sem stendur ķ mišjunni į furšu reglulega hringlaga svęši sem er dekkra en landssvęšiš allt žar ķ kring. Svęšiš umhverfis eldfjalliš er merkt Egmont National Park eša Egmont žjóšgaršur. Fyrir utan eitt stórt śtbrot į einni hliš hringsvęšisins er žetta eiginlega full reglulegt fyrirbęri til aš geta veriš nįttśrulegt - eša hvaš? Og hvaš er žetta? Hraun, skógur, eša eitthvaš annaš – ummerki geimvera kannski? Nįnar um žaš undir myndinni.

NS MtEgmonthringur

Jś, aušvitaš er žaš mannskepnan sem kemur hér viš sögu, nįttśran kann ekki aš bśa til svona regluleg hringlaga svęši į yfirborši jaršar. Um aldamótin 1900 var sem sagt įkvešiš vernda allt skógi vaxiš svęši innan 10 kķlómetra frį toppi fjallsins en žaš mį gefa sér aš eldfjallajaršvegurinn žarna sé sérlega nęringarrķkur og eftirsóttur fyrir hvers konar ręktun. Menn hafa sjįlfsagt ekkert veriš aš spį ķ žaš žarna fyrir rśmum 100 įrum hvort žetta sé fallegt eša ekki séš utan śr geimnum en svona lķtur svęšiš allavega śt ķ dag 114 įrum sķšar.

Sé fariš nęr yfirboršinu sést žetta betur, meš hjįlp Google maps.

MtEgmont

Ljósmyndin hér aš nešan er žó kannski best. (Fengin af vefnum www.bellblock.co.nz)

MtEgm

Annars er um žetta eldfjall aš segja aš hęš žess er 2.518 metrar og į mįli frumbyggja nefnist žaš Taranaki. Žetta žykir meš allra reglulegustu eldkeilum jaršar og var reyndar notaš sem stašgengill fyrir hiš japanska Fuji-fjall ķ kvikmyndinni the Last Samurai. Žetta er virkt eldfjall sem bęrši sķšast į sér įriš 1854 žegar hraungśll myndašist sem įtti sķšar eftir aš hrynja nišur af toppi fjallsins. Nś er tališ aš minnihįttar atburšir eigi sér staš aš mešaltali į 90 įra fresti en bśast megi viš meirihįttar višburšum į um 500 įra fresti sem gęti skapaš hęttu vegna gusthlaupa (Pyroclastic flow). Sķšasti slķki atburšur varš įriš 1655, rśmum 10 įrum eftir aš fyrsti Evrópumašurinn leit Nżja Sjįland fyrst augum. Landiš var žó meira og minna óžekkt žar til Kapteinn Cook mętti į svęšiš rśmri öld sķšar en hann nefndi einmitt fjalliš Mt. Egmont įriš 1770 eftir helsta stušningsmanni aš leitinni aš risastóra meginlandinu sem menn töldu žį aš vęri aš finna sunnarlega į sušurhveli jaršar. 

- - - -

Heimildir:
http://earthobservatory.nasa.gov/IOTD/view.php?id=84536
http://en.wikipedia.org/wiki/Mount_Taranaki


Aš lenda ķ Hįskólaritgerš

Eins og žeir vita sem žekkja mķna bloggsķšu, fjalla ég ašallega um himinn og jörš en alls ekki allt žar į milli. Og žar sem ég er svokallašur grafķskur hönnušur žį į ég žaš til aš śtbśa mķnar eigin myndir, kort og lķnurit til hlišar viš žaš sem ég skrifa um. Eftir sjö įra bloggstarf er žvķ komiš talsvert magn af texta og myndum į veraldarvefinn sem mašur ber einhverskonar įbyrgš į. Ég lendi til dęmis oft ķ žvķ aš ef ég gśggla einhver nįttśrufyrirbęri, žį hitti ég sjįlfan mig fyrir ķ stórum stķl. Žetta į sérstaklega viš ef ég leita eftir myndum į gśgglinu. Sumar af žessum myndum öšlast öšlast jafnvel sjįlfstętt framhaldslķf langt śt fyrir žaš sem žeim er ętlaš og śr samhengi viš upphaflegt markmiš.

Ritgerš HraunHįskólaritgeršin
Fyrir stutt brį mér nokkuš ķ brśn žegar ég var aš fletta mig ķ gegnum Hįskólaritgerš sem ég fann į netinu. Ritgeršin er eftir Danķel Pįl Jónasson, dagsett ķ maķ 2012 og nefnist: Hraunflęši į höfušborgarsvęšinu Saga hraunflęšis į svęšinu į nśtķma og kortlagning mögulegra farvega til byggša. Žetta er aušvitaš hin merkasta ritgerš og vissulega į mķnu įhugasviši. Ég ętla ekki aš fara nįnar śt ķ efni ritgeršarinnar sem er upp į 106 sķšur (meš öllu). Nema hvaš žegar kom aš bls. 84 ķ pdf-skjalinu žį kannašist ég allt ķ einu viš kort sem ég hafši gert į sķnum tķma žegar ég var einmitt aš velta fyrir mér hvaš geršist ef ógnarmikil gossprunga meš miklu hraunrennsli opnašist rétt utan viš borgina, ķ bloggfęrslu sem nefnist Heišmerkureldar. Kortiš mitt er birt žarna ķ ritgeršinni til aš varpa ljósi į (misgóša) umręšu ķ fjölmišlum og samfélagsmišlum um hugsanlegar afleišingar eldgoss ķ nįgrenni borgarinnar. Kort ritgeršRitgeršarhöfundur sżnir mér žó vissan skilning og nefnir aš ég hafi alla fyrirvara į ķ sambandi viš myndina. Upphaflegur tilgangur minn meš žessari mynd var reyndar ekki sį aš sżna hvaš lķklegt vęri aš gęti gerst, heldur öllu frekar sį aš finna śt hversu stór sprunga meš hraunflęši žyrfti aš opnast ofan byggšar svo aš hraunrennsli nęši aš umkringja höfušborgarsvęšiš. Žetta var ķ framhaldi af umręšu vegna jaršskjįlfta og landriss viš Krķsuvķk en žį hafši jaršfręšingurinn og bloggfélagi vor Haraldur Sig. einmitt veriš aš fjalla um hęttuna af mögulegu gosi śt frį eldstöšvakerfi Krķsuvķkur og bent į aš sprungusvęši tengt žvķ nęši aš Ellišavatni sem skapaši vissa hęttu į hraunrennsli śr žeirri įtt (sjį hér). Žessa atburšarrįs langaši mig til aš kanna betur og einnig hvaš žyrfti til svo aš hraun nęši aš umkringja höfušborgarsvęšiš - sem ég var žó allan tķman mešvitašur um aš vęri afskaplega ólķklegt.

Žaš sem kemur fram ķ Ritgeršinni varšandi žetta er eftirfarandi:

„8.1.3 Fréttaumfjöllun um nżlegt landris ķ Krżsuvķk
…
Miklar umręšur höfšu skapast į bloggsķšum og į Facebook ķ kjölfar frétta en žar höfšu żmsir reynt aš įętla hvar gos myndi koma upp og hvert žaš myndi renna. Emil Hannes Valgeirsson, grafķskur hönnušur, hafši įętluš gossprungu eftir endilöngu höfušborgarsvęšinu og um žaš bil ķ framhaldi af gossprungurein Krżsuvķkurelda ķ Krżsuvķkurkerfinu (2012). Var mynd hans (mynd 40) vęgast sagt įhrifarķk en henni var deilt į milli fjölda fólks į Facebook og mešal annars höfundi žessarar rannsóknarritgeršar. Emil tilgreindi ķ umfjöllun um myndina aš lķkurnar į atburšum į borš viš žennan, aš 10 kķlómetra gossprunga opnist nęrri Reykjavķk, vęru litlar og einnig aš ólķklegt vęri aš gossprungan myndi nį svona langt ķ noršaustur. Sagši Emil enn fremur: „Ég vil hafa alla fyrirvara į žessu og vona aš ég sé ekki aš skapa óžarfa hręšslu eša koma einhverjum ķ uppnįm.“ (Emil Hannes Valgeirsson, 2012).
Lesa mį śr umfjöllun Emils og athugasemdum aš hann gerši sér vel grein fyrir annmörkum kortsins. Eins var ekki vķst aš hann hafši ętlaš myndinni žessa dreifingu sem hśn hlaut į samskiptavefjum. Af dreifingunni mį žó draga žį įlyktun aš myndręn framsetning getur valdiš ótta og forvitni hjį fólki og žvķ er žetta hraunflęšilķkan ašeins gagnrżnt og tengt umfjöllun um móbergsmyndanir ķ nęsta kafla. Er įgętt aš almenningur geri sér grein fyrir hęttunni sem skapast geta af völdum eldgosa į Reykjanesi en mat į žeirri hęttu žarf aš vera stutt rökum.“

Ég get alveg tekiš undir gagnrżni į žessa mynd mķna og aš svona myndręn framsetning geti orkaš tvķmęlis og skapaš óžarfa ótta. Kortiš var vissulega teiknaš af nokkurri fķfldirfsku og af meira kappi en forsjį, en žaš er nś reyndar oft ešli bloggheima. Ķ ritgeršinni kemur fram ķ framhaldi af žessu aš leiša megi lķkur aš žvķ aš fį, lķtil eša engin eldgos hafi komiš upp į svęšinu noršaustur frį Bśrfell til Ellišavatns, sķšustu tugi žśsunda įra. Einnig kom fram ķ umręšum viš bloggfęrslu mķna aš ólķklegt er aš hraun gętu runniš milli Garšabęjar og Hafnarfjaršar vegna landsigs eftir aš sķšustu hraun fóru žar um fyrir nokkur žśsund įrum.


Af fķfldirfsku į Fimmvöršuhįlsi

En žaš er meira ķ žessari ritgerš sem vakti sérstakan įhuga hjį mér og žį vindum viš kvęši okkar ķ kross. Į bls 93 ķ ritgeršinni jįtar höfundur į sjįlfan sig fķfldirfsku viš hraunjašarinn žegar fjöriš į Fimmvöršuhįlsi stóš sem hęst. Hann birtir mynd af feršamönnum viš hraunkantinn og einnig sérstaka mynd af sjįlfum sér haldandi į kampavķnsflösku rétt fyrir framan glóandi hrauniš. Žarna kannast ég einmitt viš kauša žvķ sjįlfur var ég staddur žarna į sama staš į sama tķma įsamt fjölda annarra sem stóšu žarna rétt viš glóandi hraunkvikuna sem hafši brotist fram śr hrauninu. Enginn gerši sér grein fyrir hęttunni sem žarna skapašist en stuttu sķšar flśši fólk ķ ofboši žegar snjólagiš undir hraunelfunni snöggsauš meš sprengingum og lįtum. Til allrar lukku var žaš engum aš fjörtjóni. Mešfylgjandi 3 myndir eru teknar śr ritgeršinni.

Fimmvöršuhįls DPJ
Ég bloggaši einmitt um žessa gosferš og žetta atvik į sķnum tķma og birti myndir (sjį: Myndir af vettvangi). Ķ annarri bloggfęrslu sem ég kallaši Goslokaskżrsla 1 birti ég svo mynd af tveimur fįklęddum sprelligosum viš hraunkantinn, sem vöktu sérstaka athygli mķna og višstaddra og ekki aš įstęšulausu. Sį til vinstri er greinilega téšur höfundur ritgeršarinnar sem ég var aš fjalla um. Fķfldirfskan er žar meš komin ķ hring.
Eldgosar

Žaš er nś ekki illa meint hjį mér aš vera tengja žetta saman meš žessum hętti en ég stóšst ekki freistinguna. Ritgerš Danķels Pįls er hinsvegar mjög įhugaverš og fręšandi. Ķ nišurlagi hennar eru talin upp żmis atriši sem rannsaka žyrfti betur varšandi hęttu og óžęgindi vegna hugsanlegra eldsumbrota nįlęgt höfušborgarsvęšinu enda full įstęša til, žótt stundum finnist mér fólk ofmeta hęttuna žegar žaš talar um flóttaleišir śt śr borginni. Ég tel mig allavega vera nokkuš öruggan hér ķ Vesturbęnum. 

Tengill į ritgeršina, Hraunflęši į höfušborgarsvęšinu Saga hraunflęšis į svęšinu į nśtķma og kortlagning mögulegra farvega til byggša http://skemman.is/handle/1946/11887

 


Mįnašar- og įrshitasśluritiš

Žį er komin nż uppfęrsla af sśluritinu yfir mešalhita mįnašanna ķ Reykjavķk. Samskonar lķnurit hef ég birt nokkrum sinnum į įrinu, eins og meiningin upphaflega var. Ég vissi aušvitaš ekki fyrirfram hvernig hitafar įrsins yrši en žaš hefur reynst mun hlżrra en įriš ķ fyrra og gott betur. Sjö af mįnušum nķu sem lišnir eru af įrinu eru fyrir ofan mešalhita sķšustu tķu įra, įgśst var alveg ķ mešaltalinu en jślķ örlķtiš fyrir nešan. Allir mįnuširnir eru sķšan vel fyrir ofan hiš opinbera „kalda“ višmišunartķmabil sem nęr yfir įrin 1961-1990.

Žetta mį sjį į sśluritinu žar sem fjólublįu sślurnar standa fyrir žį mįnuši sem lišnir eru af įrinu en til samanburšar eru blįu sślurnar sem sżna mešalhita mįnaša śt frį „kalda“ mešaltalinu 1961-1990. Žęr raušu sżna mešalhita sķšustu 10 įra. Sślurnar fimm lengst hęgra megin eru svo žarna til aš spį fyrir um mögulega lokaśtkomu įrsins. Tónušu sślurnar tvęr sem žar eru, sżna hvert stefnir meš įrshitann ķ Reykjavķk eftir žvķ hvort restin veršur annarsvegar ķ kalda mešaltalinu og hinsvegar ķ hinu mun hlżrra mešaltali sķšustu 10 įra. Allra lengst til hęgri er gręn sśla sem stendur fyrir mešalhitann ķ fyrra, 2013 (4,9°) sem var kaldasta įriš ķ Reykjavķk, žaš litla sem af er öldinni.

Mešalhiti Rvik 9 2014
Nś ętti aš vera ljóst aš allt stefnir ķ hlżtt įr hér ķ Reykjavķk og jafnvel eitt af žeim allra hlżjustu samkvęmt mķnum śtreikningum. Ef mešalhitinn žaš sem eftir er veršur ekki nema ķ kalda mešaltalinu, žį endar mešalhitinn ķ 5,7 stigum og įriš žaš žrišja hlżjasta į žessari öld. Ef mešalhitinn nęr aš halda ķ viš 10 įra mešaltališ śt įriš žį veršur mešalhitinn 5,9 stig sem er jafn mešalhitanum įriš 2010 og tveimur öšrum įrum į hlżindaskeišinu į sķšustu öld, 1939 og 1941. Ašeins įriš 2003 vęri žį hlżrra en žį var mešalhitin 6,1 stig. Viš höfum žó ķ huga aš dįlķtill óvissa hįir samanburši milli žessara tveggja hlżindatķmabila.

Ef hitinn heldur įfram aš gera betur en 10 įra mešaltališ žį mį alveg gęla viš möguleikann į aš įrshitametiš 6,1 stig frį 2003 verši jafnaš – eša jafnvel slegiš, en žį žarf reyndar aš vera ansi hlżtt. Ķ versta falli gęti mešalhiti įrsins žó kannski dottiš nišur ķ svona 5,4 stig sem er jafnt 10 įra mešaltalinu. En mišaš viš frammistöšu įrsins žaš sem af er, bendir ekkert til žess aš žaš sé aš kólna svona yfirleitt. Nema hvaš? Žegar žetta er skrifaš aš kvöldi 3. október er akkśrat komin slydda hér ķ Vesturbęnum sem reyndar gengur fljótt yfir.

 


Hraunasamanburšur

Holuhraun Mķla

Žaš fer ekkert į milli mįla aš gosiš ķ Holuhrauni er mikiš hraungos sem ekki sér fyrir endann į. Fyrir nokkrum dögum var talaš um aš hraunmagniš vęri oršiš 0,5 ferkķlómetrar og gęti žaš žvķ lķklega veriš komiš ķ 0,6 km3 žegar žetta er skrifaš. Žetta er žó ekki mikiš mišaš viš allra stęrstu hraun sem hér hafa runniš. Allavega er alls ekki tķmabęrt aš tala um žetta sem eitt stęrsta hraungos Ķslandssögunnar eins og gert var ķ kynningu į sjónvarpsžętti sem sżndur var um daginn. Ég hef aš gamni mķnu tekiš saman stęršir į stęrstu hraungosum Ķslandssögunnar og notast viš heimildir sem ég fundiš į netinu og ekki sķst ķ bókunum Nįttśruvį į Ķslandi (NĮĶ) og Ķslandseldum eftir Ara Trausta. Žetta er sjįlfsagt ekki tęmandi listi yfir stęrstu gosin žvķ einhver gętu hafa fariš framhjį mér eša eru hreinlega ekki nógu vel žekkt. Žaš veršur lķka aš hafa ķ huga aš žetta er bara samanburšur į hraunmagni ķ gosum. Sum gos eru blandgos eša hrein öskugos og žau geta lķka framleitt fyrnin öll af gosefnum. En hvernig stendur žį Holuhraun vorra daga ķ samanburšinum?

Hraun runnin fyrir landnįm eru mörg hver afar stór og žį ekki sķst stóru dyngjugosin sem runnu skömmu eftir ķsöld. Stęrst žeirra hrauna er Žjórsįrhrauniš sem rann fyrir 8700 įrum. Stęršin er įętluš 25 km3 sem gerir žaš mešal allra mestu hraungosa į jöršinni eftir ķsöld. Kvikan ķ žvķ mun vera ęttuš śr Bįršarbungukerfinu.

Eldgjįrhrauniš rann įriš 934 žegar landiš var nżnumiš. Žaš gefur Žjórsįrhrauni lķtiš eftir en stęrš hraunsins er talin vera 18-19 km3 (NĮĶ) sem gerir žaš aš stęrsta hraungosi Ķslandssögunnar. Uppruni žess er ķ Kötlukerfinu.
Skaftįreldar eru lķka ķ žessum ofurflokki en žar er talaš um hraunmagn upp į 15 km3 (NĮĶ). Skaftįreldahraun er ęttaš śt Grķmsvatnakerfinu og rann aš hluta til yfir Eldgjįrhrauniš. Sušurgosbeltiš er žvķ sannarlega eldfimt svęši žegar svo ber undir.

Nokkuš stęršarbil er ķ žrišja stęrsta hraungosiš. Hallmundarhraun rann nišur ķ Borgarfjaršarsveitir skömmu eftir 900. Stęrš žess er talin 5-6 km3 (NĮĶ). Upptökin eru noršvestur af Langjökli en žaš eldstöšvakerfi er annars ekki mikiš aš trana sér fram dags daglega en į žó greinilega żmislegt til. Frambruni heitir Bįršarbunguęttaš hraun sem rann frį Dyngjuhįlsi į 13. öld eša fyrr. Stęršin er įętluš rśmir 4 km3 (NĮĶ) sem er feiknamikiš śt af fyrir sig. Önnur hraun runnin eftir landnįm eru skaplegri aš stęrš og žį erum viš farin aš nįlgast eitthvaš sambęrilegt viš nśverandi elda.

Hekla hefur margoft sent frį sér myndarlega hraunstrauma ķ bland viš gjósku en ekki alltaf aušvelt aš meta hraunstęršir, t.d. vegna yfirdekkunnar yngri hrauna. Alls eru 10 söguleg Hekluhraun metin 0,5 km3 eša stęrri (NĮĶ). Žau stęrstu eru talin 1,4 km3 um 1300 og 1,3 km3 įriš 1766. Meiri vissa er um sķšari tķma gos eins og į įrinu 1845 žegar runnu 0,63 km3 af hrauni og ķ gosinu 1947 var hrauniš 0,8 km3.

Ekki tókst mér aš finna heimildir um fleiri gos sem eru stęrri en Holuhraun ķ hraunmagni tališ en žaš mį žó nefna nokkur fleiri til samanburšar. Ķ stórgosinu viš Veišivötn įriš 1480 kom ašallega upp gjóska vegna blöndunar viš vötnin. Hraunin sem runnu nįšu žó 0,4 km3. Svipaš mį segja um Vatnaöldugosiš mikla įriš 870 en žį féll landnįmslagiš fręga en hraunmagniš var ekki nema 0,1 km3. Bęši žessi gos eru tengd Bįršarbungueldstöšinni en vötnin sem truflušu hraunframleišsluna eru vķst ekki nema svipur hjį sjón ķ dag mišaš viš fyrri tķš, nema kannski mišlunarlónin į Tungnįrsvęšinu.
Tröllahraun rann vestur af Vatnajökli ķ langvinnu gosi įrin 1862-1864 er įętlaš um 0,3 km3 aš stęrš. Žaš er einnig Bįršarbungutengt. Ekki gaus askjan žį frekar en fyrri daginn sem gefur okkur vonir um ekkert slķkt sé vęntanlegt nś.

Kröflueldar samanstóšu af nķu gosum į įrunum 1977-1984 en samtals skilušu žau hraunbreišu upp į 0,25 km3. Śr Mżvatnseldum į 18. öld varš til hraunbreiša af svipašri stęrš. Hraunmagniš ķ Heimaeyjargosinu var einnig um 0,25 km3 og ķ Surtseyjargosinu er talaš um 0,4 m3 en stór hluti af žvķ gęti veriš móberg. Ķ goshrinunni į Reykjanesskaga į fyrstu öldum Ķslandsbyggšar runnu fjölmörg hraun frį eldstöšvakerfunum žremur į skaganum. Ekkert žeirra er žó verulegu stórt en séu žau öll tekin saman er rśmmįliš 1,8 km3 samkvęmt žvķ sem kemur fram į ferlir.is (vitnaš ķ Jón Jónsson 1978).

- - -
Samkvęmt žessari lauslegu samantekt mį segja aš Holuhraun žaš sem af er gosi sé ķ hópi mešalstórra hraungosa ķ stęrri kantinum en žó furšu afkastamikiš mišaš viš tķmalengd og stęrš gossprungu. Fyrir utan allnokkur Hekluhraun eru bara fjögur stykki af sögulegum hraunum stęrri ķ ferkķlómetrum og raunar miklu stęrri. Viš vitum žó ekki ķ dag hvaš gosvirknin ķ Holuhrauni eigi mikiš eftir. Kannski er langt lišiš į mesta fjöriš en kannski er žetta bara byrjunin.

Myndin sem fylgir er tekin aš kvöldi 11. september, af vefmyndavél Mķlu

 


Stóra sumarvešurmyndin 1986-2014

Af žeim vešurgrafķkmyndum sem ég hef sett saman žį er stóra sumarvešurmyndin sś margbrotnasta. Myndin sżnir meš litaskiptingu hvaša daga sólin hefur skiniš og śrkoma falliš ķ Reykjavķk sumarmįnušina jśnķ-įgśst samkvęmt mķnum skrįningum sem hófust žann 7. jśnķ 1986. Litakvaršinn er sżndur undir myndinni en annars ętti žetta aš skżra sig sjįlft. Tölurnar hęgra megin sżna skrįša sólardaga ķ Reykjavķk žegar lagšir hafa veriš saman heilir og hįlfir sólardagar. Samkvęmt tölunum sést aš į sólrķkum sumrum eru sólardagar nįlega tvöfalt fleiri en į sólarsnaušum sumrum. Myndina birti ég fyrst eftir sólarsumariš 2012 en sķšan hafa bęst viš tvö sumur sem eru öllu sólarsnaušari og blautari en sumrin žar į undan. Nįnari bollaleggingar eru undir myndinni. 

Sol+Rigning 1986-2014

Nįnari bollaleggingar: Allt fram til hinna sķšustu įra mį segja sumur meš 25-35 sólardögum hafi veriš normiš. Sumariš 1991 žótti į sķnum tķma einstaklega gott og žį skrįši ég 38,5 sólardaga en žį var jśnķ sérlega sólrķkur. Įriš 2004 kom svo fyrsta 40 sólardaga sumariš sem ég skrįi en eftir žaš hafa fjögur bęst viš. Sķšustu tvö sumur voru žvķ mikil višbrigši fyrir okkur hér sušvestanlands. Hvaš varšar fjölda sólardaga koma žau mjög įlķka illa śt og munar bara einum einu degi, sumrinu 2014 ķ óhag meš 25,5 sólardaga. Žar af voru eiginlegir sólardagar 14 talsins en restin er uppsöfnuš af hįlfum sólardögum. Viš höfum svo sem upplifaš sólarsnaušari sumur ķ Reykjavķk en merkilegt er žó aš engan almennilegan sólardag skrįi ég į tķmabilinu frį 8. jśnķ til 28. jślķ ķ sumar, eša ķ 51 dag. Žetta er nęstum žvķ met hjį mér en sumariš 1989 skrįšist enginn heill sólardagur ķ 52 daga į tķmabilinu 1. jślķ til 20. įgśst. Annars er sumariš 1995 sólarminnsta sumariš į tķmabilinu en einnig eru sumrin 1988, 1989 og 1992 ansi döpur.

- - - - 

Svo mį lķka skoša einstaka mįnuši frį 1986. Samanburšinn hér aš nešan er unninn upp śr Vešurstofutölum og snżst um sólskinsstundir og śrkomumagn. Athyglisvert er aš öll jįkvęšu metin eru frį įrunum 2004-2012. Neikvęšu metin voru öll frį sķšustu öld, žar til kom aš sumrinu 2014. Śrkoman ķ jśnķ sķšastlišnum var sś mesta sķšan samfelldar męlingar hófust įriš 1920 en ķ jślķ var śrkoman ķ Reykjavķk sś mesta sķšan 1984.

Rvik. Mest og minnst 86-14

- - - -

Ķ lokin. September er ekki talinn meš ķ žessu yfirliti žó hann sé talinn sumarmįnušur. Mér finnst hann žó ekki vera eiginlegur sumarmįnušur og žaš žżšir ekkert aš kvarta yfir žvķ auk žess sem varla er plįss fyrir fleiri mįnuši ķ žessu knappa plįssi.


Žį er komiš aš hafķsnum

Eins og komiš hefur fram ķ fréttum žį er hafķsinn meš meira móti nś ķ lok sumars mišaš viš žaš sem oft hefur veriš į sama tķma hin sķšari įr. Hafķsśtbreišslan er reyndar mjög svipuš og ķ fyrra en mun meiri en hśn var fyrir tveimur įrum. Slķk tķšindi eru fréttnęm śt af fyrir sig en hvort žetta sé til marks um meirihįttar višsnśning ķ śtbreišslu hafķssins er ekki gott aš segja. Ķsinn er enn ķ mun verra įstandi en hann var undir lok sķšustu aldar, žrįtt fyrir aš tvęr sķšustu bręšsluvertķšir hafi veriš meš lakara móti mišaš viš tķmabiliš frį 2007. Hafķsśtbreišslan sveiflast talsvert į milli įra. Hśn var einstaklega lķtil metsumariš 2012, reyndar svo lķtil aš žrįtt fyrir um 60% aukningu ķssins nś, žį er enn ekki hęgt aš tala um aš ķsinn hafi nįš śtbreišslu sem žótti ešlileg fyrir 10 įrum. Hinsvegar žżšir śtkoman nś aš žaš er ólķklegra en įšur aš hafķsinn hverfi į Noršur-Ķshafi aš sumarlagi į allra nęstu įrum. Einnig sżna undanfarin tvö sumur aš hafķsbreišan getur braggast į nż eftir slęma śtreiš. Žaš viršist žvķ ekki vera um aš ręša neinn afgerandi örlagapunkt aš ręša ķ hafķsmagni eša “point of no return” upp į śtlensku. Aš minnsta kosti nįši metbręšslusumariš 2012 ekki žeim punkti. En žį er aš lķta į żmis kort og lķnurit sem ég ętla reyna aš kjafta mig ķ kringum ķ miklu mįli.

Iskort15sept_USNavy

Žannig lķtur hafķsśtbreišslan śt žann 15. september en litaskiptingin mišast viš žykkt ķssins. Kortiš er frį Naval Research Labaratory: http://www7320.nrlssc.navy.mil/hycomARC/arctic.html. Helsta aukningin mišaš viš mörg sķšustu įr er svęši ķ Austur-Sķberķuhafi žar sem finna mį žunna og gisna ķsbreišu ķ fjólublįum lit į kortinu sem nęr sušur fyrir 75°N. Ķsinn į žessu svęši gęti žó enn veriš aš hörfa og gisna žrįtt fyrir aš sólin sé verulega farin aš lękka į lofti. Einnig er talsvert mikill ķs austur af Svalbarša sem er nżlunda mišaš viš fyrri įr og gott betur. Greinilegt er aš noršanįttir hafa veriš žarna rķkjandi sem hafa hrakiš ķsinn įfram. Žaš mį žó hafa ķ huga aš ķsinn į žessum slóšum Atlantshafsmegin, er aš megninu til kominn til aš fara og į ekki afturkvęmt ķ partķiš, venjulega leišin liggur žó sušur meš Astur-Gręnlandi en žar er reyndar ekki mikiš um ķs nśna.

Svo er žaš gamli góši ķsinn į Beauforthafi noršur af vesturhluta Kanada en hann hefur žraukaš įgętlega ķ sumar. Žangaš vill gamli ķsinn leita, jafnvel eftir nokkra snśninga um ķshafiš. Aš žessu sinni bżr svęšiš vel af žeim talsverša ķs sem lifši af sumariš ķ fyrra og meira mun vęntanlega bętast ķ foršann eftir žetta sumar.
Į milli Kanadķsku heimskautaeyjanna liggur hin svokallaša noršvestur-siglingaleiš milli stóru śthafanna. Žar er allt lokaš ķ įr fyrir stór flutningaskip en noršvesturleišin er aš öllu jöfnu mun erfišari en noršausturleišin noršur fyrir Sķberķu.

En žetta er ekki allt į einn veginn žvķ aš žessu sinni er einmitt mjög stórt opiš hafsvęši noršur af Sķberķu ķ Laptev-hafi en žar nęr opiš haf noršur fyrir 85°N sem einhvern tķma hefši žótt merkilegt. Ég hef reyndar minnst į žaš ķ fyrri pistlum ķ sumar aš ķssvęšin noršur af Sķberķu hefšu komiš veik undan vetri, en žarna eru reyndar rķkjandi landįttir, öfugt viš Amerķkuhlutann žar sem ķsinn vill safnast fyrir, samanber raušu og gręnu litina į kortinu aš ofan.

Samanburšur
Žaš mį bera saman hafķsinn į milli įra meš żmsum hętti. Sum lķnurit sżna śtbreišslu, önnur flatarmįl og enn önnur rśmmįl ķsbreišunnar.

CT lįgmörk 1979-2004

Į lķnuritinu hér er žaš flatarmįliš sem ręšur en žetta er hluti myndar af vefnum Cryosphere Today. Gula lķnan er 2014 sem į nś ķ haršri barįttu viš įrin 2013 og 2009 sem voru žarna nżbśin aš nį sķnum lįgmörkum. Lįgmarkiš 2014 gęti žvķ haft betur į nęstu dögum ef lįgmark įrsins dregst į langinn. Vel kemur žarna fram hversu afgerandi 2012-lįgmarkiš var. Nokkuš bil er ķ nęstu lįgmök fyrir ofan nśverandi lįgmark en žar eru allt lįgmörk frį įrinu 2006 og fyrr, en lķnuritiš nęr aftur til įrsins 1979 (elstu įrtölin klipptust ofan af myndinni).

 

CT 13.september 1994 og 2014

Į sömu sķšu og lķnuritiš er fengiš er hęgt aš nįlgast hafķskort og bera saman hvaša tvęr dagsetningar sem er aftur til 1979. Hér hef ég kosiš aš bera saman hafķsinn žann 13. september 1994 fyrir 20 įrum (vinstra megin) viš śtbreišsuna sömu dagsetningu 2014 (til hęgri). Varla er hęgt aš hafķsinn hafi jafnaš sig enda śtbreišslan mun minni ķ įr en žarna undir lok sķšustu aldar.  

 

CT 13.september 2012 og 2014

Ef viš hinsvegar berum nśverandi lįgmark saman viš metįriš 2012 fęst önnur mynd eins og sjį mį hér aš nešan. Sumariš 2012 var einstakt og mį segja aš žaš hafi veriš į undan sinni samtķš og varla samanburšarhęft. Reyndar var žaš sama sagt um sumariš 2007 sem einnig var mikiš tķmamótaįr. Stökkin nišur į viš koma nefnilega annaš slagiš. Žess į milli er ķsinn meiri og žį tala sumir um aš hafķsinn sé aš jafna sig.

Kuldar eša eitthvaš annaš?
Žaš mį velta fyrir sér hvaš veldur meiri ķs nś en t.d. fyrir tveimur įrum. Sennilega er um einhverjar stašbundnar ašstęšur aš ręša į Noršur-Ķshafinu. Į kortinu hér aš nešan er sżndur yfirboršs-sjįvarhiti ķ heiminum sem frįvik frį mešaltali.

Sjįvarhiti 14.sept2014 Global

Almennt er sjórinn mjög hlżr į noršurhveli, bęši ķ Atlantshafi og Kyrrahafi žannig aš varla er um ręša allsherjar kólnun. Hlżr yfirboršssjór er öllu vandfundnari į sušurhveli og ekki bólar enn į žeim El Nino į Kyrrahafi sem sumir höfšu spįš aš gęti skotiš upp kollinum ķ įr, hvaš sem sķšar veršur. Hér noršur af Ķslandi er sjįvarhiti talsvert hįr. Kaldan sjó į Noršurhveli er helst aš finna noršur af Barentshafi sem tengist meiri ķs austur af Svalbarša. (http://www.esrl.noaa.gov/psd/map/clim/sst.shtml)

Žaš mį kannski frekar skoša lķnurit yfir mešalhita 2014 į pólasvęšum noršan viš 80°N til aš fį einhverja skżringu. Frostmarkiš er markaš af blįu lķnunni en kvaršinn er annars ķ Kelvin. Gręna lķnan er mešalhiti 1952-2002. (Myndin er fengin af hafķsvef dönsku vešurstofunnar http://ocean.dmi.dk/arctic/meant80n.uk.php)

DMI hitalinurit 80N

Samkvęmt žessu var töluvert minna frost į noršurslóšum fyrstu 3 mįnuši įrsins mišaš viš mešallag. Vorkoman lét hinsvegar ašeins į sér standa en žaš viršist skipta mjög miklu mįli varšandi sumarbrįšnun. Gott start gefur gęfumuninn en hinsvegar getur lęgšargangur og skżjahula lękkaš mjög mešalhitann žegar sólin er hęst į lofti seint ķ maķ og ķ jśnķ og žaš var einmitt tilfelliš ķ įr. Hįsumariš einkenndist sķšan af hęgum vindum į Noršur-Ķshafi sem žżšir lķtiš uppbrot į ķsnum og žar meš var lķtiš um vakir sem flżta fyrir brįšnun. Žegar sólin lét svo loksins almennilega sjį sig ķ įgśst var žaš eiginlega of seint žvķ žį er hśn farin aš lękka žaš mikiš į lofti aš śtgeislun hitans undir heišum heimskautahimni er farinn aš vinna į móti.

Tķmabiliš 2007-2012 į Noršur-Ķshafinu einkenndist af óvenjumikilli hafķssbrįšnun sem varš til žess aš żmsir eygšu žann möguleika aš ķsbreišan gęti svo gott sem horfiš į örfįum įrum. Jafnvel spįšu sumir žvķ fyrir nokkrum įrum aš ķsinn gęti jafnvel veriš horfinn strax nś ķ įr, sem hann hefur greinilega ekki gert. Žetta voru žó bara spįr sem sögšu til um möguleika ķ stöšunni en ekki fullyršingar um aš ķsinn myndi hverfa į örfįum įrum. Ef réttar ašstęšur koma upp nokkur sumur ķ röš t.d. eins og žęr voru sumariš 2012 eša 2007 žį gęti ķsinn veriš svo til horfinn sķšsumars eftir svona 5-7 įr. Žaš er ómögulegt aš spį fyrir um slķkt en möguleikinn ętti žó aš vera fyrir hendi.

Žaš er annars merkilegt aš įrabiliš 2007 til 2012 fer saman viš röš sólrķkra gęšasumra hér sušvestanlands en mjög misgóšs og sumarvešurs į austurhluta landsins sem og ķ Noršurhluta Evrópu. Žetta snérist viš sumariš 2013 žegar hafķsinn jókst į Noršur-Ķshafinu vegna mikils lęgšargangs. Žį skein sólin noršan- og austanlands sem og ķ Noršur-Evrópu en rigndi hér fyrir sunnan. Svipaš var uppi į teningnum ķ įr. Žarna gęti veriš eitthvaš óljóst samręmi į milli sem ég kann ekki aš skżra. Kannski er nóg aš horfa bara til Esjunnar til aš taka stöšuna ķ stóru mįlunum. Skaflinn žar hverfur varla ķ įr og gerši žaš alls ekki ķ fyrra sem voru mikil višbrigši rétt eins og bakslagiš į Noršur-Ķshafinu.

 

 


Holuhraun ķ Reykjavķk

Til aš geta įttaš sig almennilega į stęrš žess hrauns sem runniš hefur ķ Holueldum er betra aš hafa einhverjar žekktar višmišanir. Best er žį aš miša viš sķna heimabyggš og žvķ hef ég hér sett saman sam-skalaša mynd sem sżnir (speglaša) śtbreišslu hraunsins aš morgni 6. september samkvęmt męlingum Jaršvķsindastofnunar. Lengd hraunsins, af kortum aš dęma, ętti aš vera um 11,5 kķlómetrar sem žżšir aš ef gossprungan vęri viš Raušavatn žį vęri hrauniš um žaš bil aš renna śt ķ sjó vestur viš Įnanaust eftir aš hafa flętt eftir endilangri borginni. 

Holuhraun Reykjavķk

Hraunflęši į borš viš žetta innan borgarinnar myndi aš sjįlfsögšu teljast til meirihįttar hamfara. Žaš mętti allavega  bśast viš umferšartruflunum į Miklubraut. Viš žurfum žó ekki aš óttast svona mikiš hraunflęši innan borgarinnar. Mjög ólķklegt er aš gossprunga opnist svona alveg viš bęjarmörkin į žessum slóšum. En ef svo fęri, yrši hraunflęšiš örugglega ekki meš žessum hętti enda er borgin mishęšótt. Ellišaįrdalurinn myndi žó fyllast af hrauni en žašan lęgi leiš hraunsins ašallega inn ķ Ellišaįrvog og svo lengra śt meš sundum. Viš gętum žį kannski sparaš okkur byggingu Sundabrautar og lagt fķnan veg yfir nżja hrauniš ef hraunavinir verša ekki til of mikilla vandręša.

Žaš mį sķšan skoša raunhęfari möguleika į sambęrilegu hraunrennsli aš borginni, en į nęstu mynd hef ég sett hrauniš ķ réttum hlutföllum žannig aš upptökin eru viš Sandskeiš rétt undir Vķfilsfelli. Žetta svęši er eins og Reykjanesskaginn, ķ tķmabundnum dvala og kannski komin tķmi į aš žaš vakni, nema žaš sofi yfir sig.

Holuhraun Sandskeiš

Hér sjįum viš aš mišaš viš upptök viš Sandskeiš er hrauniš nįnast komiš aš Raušavatni, eftir aš hafa flętt nišur Sušurlandsveginn. Hrauniš er žvķ komiš aš upptökunum į fyrri myndinni og lengist meš hverjum klukkutķma eftir žvķ sem gosinu mišar.

Upprunalega myndin sem ég vann eftir, er hér aš nešan en žó er ég bśinn aš sneiša ašeins af henni. Žarna er Holuhrauniš į heimavelli og žaš er žaš sem gildir. Hvort žaš veršur kallaš eitthvaš annaš en Holuhraun ķ framtķšinni veit ég ekki. Holuhraunshraun mętti kalla žaš eša einfaldlega bara Nżja hrauniš sem er sjįlfsagt heiti og dugar vel žar til žaš er storknaš. Menn ęttu aš mķnu mati aš flżta sér hęgt aš skżra eitthvaš sem er enn ķ myndun og ekki vitaš hvernig mun koma til meš aš lķta śt. 

Holuhraunshraun

 

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband