Žį er komiš aš hafķsnum

Eins og komiš hefur fram ķ fréttum žį er hafķsinn meš meira móti nś ķ lok sumars mišaš viš žaš sem oft hefur veriš į sama tķma hin sķšari įr. Hafķsśtbreišslan er reyndar mjög svipuš og ķ fyrra en mun meiri en hśn var fyrir tveimur įrum. Slķk tķšindi eru fréttnęm śt af fyrir sig en hvort žetta sé til marks um meirihįttar višsnśning ķ śtbreišslu hafķssins er ekki gott aš segja. Ķsinn er enn ķ mun verra įstandi en hann var undir lok sķšustu aldar, žrįtt fyrir aš tvęr sķšustu bręšsluvertķšir hafi veriš meš lakara móti mišaš viš tķmabiliš frį 2007. Hafķsśtbreišslan sveiflast talsvert į milli įra. Hśn var einstaklega lķtil metsumariš 2012, reyndar svo lķtil aš žrįtt fyrir um 60% aukningu ķssins nś, žį er enn ekki hęgt aš tala um aš ķsinn hafi nįš śtbreišslu sem žótti ešlileg fyrir 10 įrum. Hinsvegar žżšir śtkoman nś aš žaš er ólķklegra en įšur aš hafķsinn hverfi į Noršur-Ķshafi aš sumarlagi į allra nęstu įrum. Einnig sżna undanfarin tvö sumur aš hafķsbreišan getur braggast į nż eftir slęma śtreiš. Žaš viršist žvķ ekki vera um aš ręša neinn afgerandi örlagapunkt aš ręša ķ hafķsmagni eša “point of no return” upp į śtlensku. Aš minnsta kosti nįši metbręšslusumariš 2012 ekki žeim punkti. En žį er aš lķta į żmis kort og lķnurit sem ég ętla reyna aš kjafta mig ķ kringum ķ miklu mįli.

Iskort15sept_USNavy

Žannig lķtur hafķsśtbreišslan śt žann 15. september en litaskiptingin mišast viš žykkt ķssins. Kortiš er frį Naval Research Labaratory: http://www7320.nrlssc.navy.mil/hycomARC/arctic.html. Helsta aukningin mišaš viš mörg sķšustu įr er svęši ķ Austur-Sķberķuhafi žar sem finna mį žunna og gisna ķsbreišu ķ fjólublįum lit į kortinu sem nęr sušur fyrir 75°N. Ķsinn į žessu svęši gęti žó enn veriš aš hörfa og gisna žrįtt fyrir aš sólin sé verulega farin aš lękka į lofti. Einnig er talsvert mikill ķs austur af Svalbarša sem er nżlunda mišaš viš fyrri įr og gott betur. Greinilegt er aš noršanįttir hafa veriš žarna rķkjandi sem hafa hrakiš ķsinn įfram. Žaš mį žó hafa ķ huga aš ķsinn į žessum slóšum Atlantshafsmegin, er aš megninu til kominn til aš fara og į ekki afturkvęmt ķ partķiš, venjulega leišin liggur žó sušur meš Astur-Gręnlandi en žar er reyndar ekki mikiš um ķs nśna.

Svo er žaš gamli góši ķsinn į Beauforthafi noršur af vesturhluta Kanada en hann hefur žraukaš įgętlega ķ sumar. Žangaš vill gamli ķsinn leita, jafnvel eftir nokkra snśninga um ķshafiš. Aš žessu sinni bżr svęšiš vel af žeim talsverša ķs sem lifši af sumariš ķ fyrra og meira mun vęntanlega bętast ķ foršann eftir žetta sumar.
Į milli Kanadķsku heimskautaeyjanna liggur hin svokallaša noršvestur-siglingaleiš milli stóru śthafanna. Žar er allt lokaš ķ įr fyrir stór flutningaskip en noršvesturleišin er aš öllu jöfnu mun erfišari en noršausturleišin noršur fyrir Sķberķu.

En žetta er ekki allt į einn veginn žvķ aš žessu sinni er einmitt mjög stórt opiš hafsvęši noršur af Sķberķu ķ Laptev-hafi en žar nęr opiš haf noršur fyrir 85°N sem einhvern tķma hefši žótt merkilegt. Ég hef reyndar minnst į žaš ķ fyrri pistlum ķ sumar aš ķssvęšin noršur af Sķberķu hefšu komiš veik undan vetri, en žarna eru reyndar rķkjandi landįttir, öfugt viš Amerķkuhlutann žar sem ķsinn vill safnast fyrir, samanber raušu og gręnu litina į kortinu aš ofan.

Samanburšur
Žaš mį bera saman hafķsinn į milli įra meš żmsum hętti. Sum lķnurit sżna śtbreišslu, önnur flatarmįl og enn önnur rśmmįl ķsbreišunnar.

CT lįgmörk 1979-2004

Į lķnuritinu hér er žaš flatarmįliš sem ręšur en žetta er hluti myndar af vefnum Cryosphere Today. Gula lķnan er 2014 sem į nś ķ haršri barįttu viš įrin 2013 og 2009 sem voru žarna nżbśin aš nį sķnum lįgmörkum. Lįgmarkiš 2014 gęti žvķ haft betur į nęstu dögum ef lįgmark įrsins dregst į langinn. Vel kemur žarna fram hversu afgerandi 2012-lįgmarkiš var. Nokkuš bil er ķ nęstu lįgmök fyrir ofan nśverandi lįgmark en žar eru allt lįgmörk frį įrinu 2006 og fyrr, en lķnuritiš nęr aftur til įrsins 1979 (elstu įrtölin klipptust ofan af myndinni).

 

CT 13.september 1994 og 2014

Į sömu sķšu og lķnuritiš er fengiš er hęgt aš nįlgast hafķskort og bera saman hvaša tvęr dagsetningar sem er aftur til 1979. Hér hef ég kosiš aš bera saman hafķsinn žann 13. september 1994 fyrir 20 įrum (vinstra megin) viš śtbreišsuna sömu dagsetningu 2014 (til hęgri). Varla er hęgt aš hafķsinn hafi jafnaš sig enda śtbreišslan mun minni ķ įr en žarna undir lok sķšustu aldar.  

 

CT 13.september 2012 og 2014

Ef viš hinsvegar berum nśverandi lįgmark saman viš metįriš 2012 fęst önnur mynd eins og sjį mį hér aš nešan. Sumariš 2012 var einstakt og mį segja aš žaš hafi veriš į undan sinni samtķš og varla samanburšarhęft. Reyndar var žaš sama sagt um sumariš 2007 sem einnig var mikiš tķmamótaįr. Stökkin nišur į viš koma nefnilega annaš slagiš. Žess į milli er ķsinn meiri og žį tala sumir um aš hafķsinn sé aš jafna sig.

Kuldar eša eitthvaš annaš?
Žaš mį velta fyrir sér hvaš veldur meiri ķs nś en t.d. fyrir tveimur įrum. Sennilega er um einhverjar stašbundnar ašstęšur aš ręša į Noršur-Ķshafinu. Į kortinu hér aš nešan er sżndur yfirboršs-sjįvarhiti ķ heiminum sem frįvik frį mešaltali.

Sjįvarhiti 14.sept2014 Global

Almennt er sjórinn mjög hlżr į noršurhveli, bęši ķ Atlantshafi og Kyrrahafi žannig aš varla er um ręša allsherjar kólnun. Hlżr yfirboršssjór er öllu vandfundnari į sušurhveli og ekki bólar enn į žeim El Nino į Kyrrahafi sem sumir höfšu spįš aš gęti skotiš upp kollinum ķ įr, hvaš sem sķšar veršur. Hér noršur af Ķslandi er sjįvarhiti talsvert hįr. Kaldan sjó į Noršurhveli er helst aš finna noršur af Barentshafi sem tengist meiri ķs austur af Svalbarša. (http://www.esrl.noaa.gov/psd/map/clim/sst.shtml)

Žaš mį kannski frekar skoša lķnurit yfir mešalhita 2014 į pólasvęšum noršan viš 80°N til aš fį einhverja skżringu. Frostmarkiš er markaš af blįu lķnunni en kvaršinn er annars ķ Kelvin. Gręna lķnan er mešalhiti 1952-2002. (Myndin er fengin af hafķsvef dönsku vešurstofunnar http://ocean.dmi.dk/arctic/meant80n.uk.php)

DMI hitalinurit 80N

Samkvęmt žessu var töluvert minna frost į noršurslóšum fyrstu 3 mįnuši įrsins mišaš viš mešallag. Vorkoman lét hinsvegar ašeins į sér standa en žaš viršist skipta mjög miklu mįli varšandi sumarbrįšnun. Gott start gefur gęfumuninn en hinsvegar getur lęgšargangur og skżjahula lękkaš mjög mešalhitann žegar sólin er hęst į lofti seint ķ maķ og ķ jśnķ og žaš var einmitt tilfelliš ķ įr. Hįsumariš einkenndist sķšan af hęgum vindum į Noršur-Ķshafi sem žżšir lķtiš uppbrot į ķsnum og žar meš var lķtiš um vakir sem flżta fyrir brįšnun. Žegar sólin lét svo loksins almennilega sjį sig ķ įgśst var žaš eiginlega of seint žvķ žį er hśn farin aš lękka žaš mikiš į lofti aš śtgeislun hitans undir heišum heimskautahimni er farinn aš vinna į móti.

Tķmabiliš 2007-2012 į Noršur-Ķshafinu einkenndist af óvenjumikilli hafķssbrįšnun sem varš til žess aš żmsir eygšu žann möguleika aš ķsbreišan gęti svo gott sem horfiš į örfįum įrum. Jafnvel spįšu sumir žvķ fyrir nokkrum įrum aš ķsinn gęti jafnvel veriš horfinn strax nś ķ įr, sem hann hefur greinilega ekki gert. Žetta voru žó bara spįr sem sögšu til um möguleika ķ stöšunni en ekki fullyršingar um aš ķsinn myndi hverfa į örfįum įrum. Ef réttar ašstęšur koma upp nokkur sumur ķ röš t.d. eins og žęr voru sumariš 2012 eša 2007 žį gęti ķsinn veriš svo til horfinn sķšsumars eftir svona 5-7 įr. Žaš er ómögulegt aš spį fyrir um slķkt en möguleikinn ętti žó aš vera fyrir hendi.

Žaš er annars merkilegt aš įrabiliš 2007 til 2012 fer saman viš röš sólrķkra gęšasumra hér sušvestanlands en mjög misgóšs og sumarvešurs į austurhluta landsins sem og ķ Noršurhluta Evrópu. Žetta snérist viš sumariš 2013 žegar hafķsinn jókst į Noršur-Ķshafinu vegna mikils lęgšargangs. Žį skein sólin noršan- og austanlands sem og ķ Noršur-Evrópu en rigndi hér fyrir sunnan. Svipaš var uppi į teningnum ķ įr. Žarna gęti veriš eitthvaš óljóst samręmi į milli sem ég kann ekki aš skżra. Kannski er nóg aš horfa bara til Esjunnar til aš taka stöšuna ķ stóru mįlunum. Skaflinn žar hverfur varla ķ įr og gerši žaš alls ekki ķ fyrra sem voru mikil višbrigši rétt eins og bakslagiš į Noršur-Ķshafinu.

 

 


Holuhraun ķ Reykjavķk

Til aš geta įttaš sig almennilega į stęrš žess hrauns sem runniš hefur ķ Holueldum er betra aš hafa einhverjar žekktar višmišanir. Best er žį aš miša viš sķna heimabyggš og žvķ hef ég hér sett saman sam-skalaša mynd sem sżnir (speglaša) śtbreišslu hraunsins aš morgni 6. september samkvęmt męlingum Jaršvķsindastofnunar. Lengd hraunsins, af kortum aš dęma, ętti aš vera um 11,5 kķlómetrar sem žżšir aš ef gossprungan vęri viš Raušavatn žį vęri hrauniš um žaš bil aš renna śt ķ sjó vestur viš Įnanaust eftir aš hafa flętt eftir endilangri borginni. 

Holuhraun Reykjavķk

Hraunflęši į borš viš žetta innan borgarinnar myndi aš sjįlfsögšu teljast til meirihįttar hamfara. Žaš mętti allavega  bśast viš umferšartruflunum į Miklubraut. Viš žurfum žó ekki aš óttast svona mikiš hraunflęši innan borgarinnar. Mjög ólķklegt er aš gossprunga opnist svona alveg viš bęjarmörkin į žessum slóšum. En ef svo fęri, yrši hraunflęšiš örugglega ekki meš žessum hętti enda er borgin mishęšótt. Ellišaįrdalurinn myndi žó fyllast af hrauni en žašan lęgi leiš hraunsins ašallega inn ķ Ellišaįrvog og svo lengra śt meš sundum. Viš gętum žį kannski sparaš okkur byggingu Sundabrautar og lagt fķnan veg yfir nżja hrauniš ef hraunavinir verša ekki til of mikilla vandręša.

Žaš mį sķšan skoša raunhęfari möguleika į sambęrilegu hraunrennsli aš borginni, en į nęstu mynd hef ég sett hrauniš ķ réttum hlutföllum žannig aš upptökin eru viš Sandskeiš rétt undir Vķfilsfelli. Žetta svęši er eins og Reykjanesskaginn, ķ tķmabundnum dvala og kannski komin tķmi į aš žaš vakni, nema žaš sofi yfir sig.

Holuhraun Sandskeiš

Hér sjįum viš aš mišaš viš upptök viš Sandskeiš er hrauniš nįnast komiš aš Raušavatni, eftir aš hafa flętt nišur Sušurlandsveginn. Hrauniš er žvķ komiš aš upptökunum į fyrri myndinni og lengist meš hverjum klukkutķma eftir žvķ sem gosinu mišar.

Upprunalega myndin sem ég vann eftir, er hér aš nešan en žó er ég bśinn aš sneiša ašeins af henni. Žarna er Holuhrauniš į heimavelli og žaš er žaš sem gildir. Hvort žaš veršur kallaš eitthvaš annaš en Holuhraun ķ framtķšinni veit ég ekki. Holuhraunshraun mętti kalla žaš eša einfaldlega bara Nżja hrauniš sem er sjįlfsagt heiti og dugar vel žar til žaš er storknaš. Menn ęttu aš mķnu mati aš flżta sér hęgt aš skżra eitthvaš sem er enn ķ myndun og ekki vitaš hvernig mun koma til meš aš lķta śt. 

Holuhraunshraun

 

 


Hversu gott var Reykjavķkursumariš 2014?

Nś eru ašal-sumarmįnuširnir aš baki og landsmenn sjįlfsagt missįttir viš sitt sumarvešur eftir žvķ hvar į landinu žeir bśa. Hér ķ Reykjavķk var talsvert kvartaš yfir vešri langt fram eftir sumri og sjįlfsagt ekki aš įstęšulausu en žaš ręttist talsvert śr mįlum ķ įgśst. Sjįlfsagt hafa višmišanir um žaš hvaš telst gott sumar eitthvaš breyst eftir nokkur góš sumur ķ röš undanfarin įr žar til kom aš sumrinu ķ fyrra sem var eiginlega afleitt ķ alla staši. En hvaš telst gott sumar og hvernig kom sumariš 2014 śt?

Įriš 1986 fór ég aš skrį nišur vešriš ķ Reykjavķk get žvķ boriš saman einstök įr vešurfarslega séš. Eins og ég hef minnst į įšur er innifališ ķ žessum skrįningum, einkunnakerfi sem byggist į vešuržįttunum fjórum: sólskini, śrkomu, vindi og hita. Hver žessara fjögurra vešuržįtta leggja 0-2 stig til einkunnar dagsins sem žannig getur veriš į bilinu 0-8 stig. Mįnašareinkunn reiknast svo śt frį mešaltali allra daga og meš sömu ašferš mį reikna śt mešaleinkunn heilu sumranna.
Nišurstöšuna mį sjį į eftirfarandi sśluriti žar sem sjį mį aš nżlišiš sumar ķ Reykjavķk fęr einkunnina 4,73 sem er nįnast ķ mešallagi tķmabilsins. Hęstu einkunn fęr sumariš 2009: 5,37 en sumariš 1989 er žaš lakasta meš 4,10 stig. Nišurstöšum mį taka meš vissum fyrirvara enda mišast einkunnir bara viš mitt skrįningarkerfi. En hér er myndin:

Sumareinkunnir 1986-2014

Hér kemur mjög stuttaraleg lżsing į öllum sumrum frį įrinu 1986. Tek fram aš ašallega er mišaš viš mitt heimaplįss, Reykjavķk, nema annaš sé tekiš fram:

1986 4,46 Jśnķ var dimmur, kaldur og blautur sušvestanlands en jślķ og įgśst öllu betri.
1987 4,73 Sólrķkt og žurrt ķ jśnķ og įgśst, en jślķ var sólarlķtill og blautur.
1988 4,30 Afar slęmur jśnķmįnušur og einn sį sólarminnsti ķ Reykjavķk. Jślķ var įgętur en įgśst ekkert sérstakur. Óvenjumikiš žrumuvešur sušvestanlands žann 10. jślķ.
1989 4,10 Aš žessu sinni var žaš jślķ sem brįst algerlega og var sį sólarminnsti sem męlst hefur ķ Reykjavķk auk žess aš vera kaldur. Jśnķ og įgśst voru einnig frekar svalir er skįrri aš öšru leyti.
1990 4,50 Lķtiš eftirminnilegt sumar sem var ķ slöku mešallagi. Reykjavķkurhitinn jślķ var žó sį hęsti ķ 22 įr.
1991 4,93 Jśnķ var sérstaklega sólrķkur og į eftir fylgdi heitasti jślķmįnušur sem komiš hefur ķ Reykjavķk og voru slegin hitamet vķša um land. Ķ mikilli hitabylgju nįši hitinn 23,2 stigum ķ borginni žann 9. jślķ en sį mįnušur varš hlżjastur allra mįnaša ķ Reykjavķk 13,0 grįšur.  
1992 4,37 Sumariš var ekkert sérstakt og var nokkuš kalt. Eftirminnilegast er kuldakastiš um Jónsmessuna ķ annars mjög köldum jśnķmįnuši, žį snjóaši fyrir noršan og einnig til fjalla sv-lands.
1993 4,70 Įgętt tķšarfar en besta vešriš var ķ jślķ. Žį var mjög bjart og žurrt ķ Reykjavķk en kalt fyrir noršan.
1994 4,80 Sumariš var sęmilegt meš köldum jśnķmįnuši en jślķ var frekar hlżr.
1995 4,33 Sumariš ekki gott nema hvaš jślķ var įgętur. Įgśst var mjög žungbśinn.
1996 4,63 Fįtt eftirminnilegt žetta sumar. Įgśst var mjög dapur ķ Reykjavķk en góšur kafli kom um mišjan jślķ.
1997 4,80 Sumariš var žurrt og bjart framan af en jślķ og įgśst ollu vonbrigšum SV-lands.
1998 4,93 Sumariš var gott ķ heildina. Jśnķmįnušur var bjartur og žurr og var įsamt įgśst sį hlżjasti ķ mörg įr.
1999 4,60 Sumariš var frekar blautt žar til ķ įgśst, en žį var bjart og hlżtt.
2000 4,77 Įgętt sumar meš köflum en mjög sólrķkt og žurrt var fyrir noršan og austan.
2001 4,70 Sumariš var įgętt ķ heildina žó lķtiš vęri um hlżja daga.
2002 4,57 Af sumarmįnušunum var jśnķ aš žessu sinni sį hlżjasti, hęst komst žį hitinn ķ 22 stig sem er hitamet fyrir jśnķ ķ Rvķk. Sumariš žótti ekkert sérstakt en var nokkuš milt.
2003 4,80 Jśnķ og įgśst uršu hlżrri en nokkru sinni ķ Reykjavķk enda var sumariš žaš hlżjasta sem męlst hafši ķ borginni sem og vķša um land. Nokkuš rigndi žó meš köflum.
2004 5,13 Sumariš var bęši hlżtt og sólrķkt. Ķ įgśst gerši mikla hitabylgju SV-lands žar sem hitinn fór yfir 20 stig ķ borginni fjóra daga ķ röš, nżtt hitamet ķ Reykjavķk var žį sett ķ Reykjavķk 24,8°.
2005 4,73 Sumariš var sęmilegt fyrir utan žungbśinn og svalan kafla ķ jślķ.
2006 4,47 Sumariš var žungbśiš og blautt sušvestanlands framan af en ręttist heldur śr žvķ er į leiš.
2007 5,13 Sumariš var yfirleitt hlżtt og žurrt og mjög gott um mest allt land. Ķ Reykjavķk var jślķmįnušur sį nęst hlżjasti frį upphafi.
2008 4,90 Afar sólrķkur og žurr jśnķmanašur en sķšan köflóttara, mjög rigningarsamt ķ lok įgśst. Aftur var slegiš hitamet ķ Reykjavķk ķ hitabylgju undir lok jślķ žegar hitinn komst ķ 25,7°.
2009 5,37 Mjög gott sumar sunnan og vestanlands, sérstaklega jślķmįnušur sem var sį žurrasti ķ Reykjavķk sķšan 1889 og sjįlfsagt einn af bestu vešurmįnušum sem komiš hafa ķ Reykjavķk.
2010 5,13 Eitt hlżjasta sumar ķ Reykjavķk. Jśnķ var sį hlżjasti frį upphafi, jślķ jafnaši metiš frį 1991 og įgśst meš žeim hlżjustu. Aldrei var žó um aš ręša verulega hitabylgju.
2011 5,03 Sumariš byrjaši heldur kuldalega, sérstaklega noršaustanlands. Annars yfirleitt bjart og žurrt sušvestanlands.
2012 5,33 Mjög gott sumar vķšast hvar. Sólrķkt, žurrt og hlżtt. Óvenjudjśp sumarlęgš kom sušur aš landi 22. jślķ.
2013 4,37 Mikiš bakslag ķ vešurgęšum sunnan- og vestanlands. Įgętis kafli seinni hlutann ķ jślķ bjargaši žó miklu.
2014 4,73 Sęmilegt sumar žrįtt fyrir vętu og fįa sólardaga fram yfir mitt sumar. Jśnķ var meš žeim allra hlżjustu en jafnframt einn sį alblautasti. Įgśst nokkuš góšur en endaši meš óvešri ķ lok mįnašar.

- - - -
Žar höfum viš žaš. Einhverjum gęti fundist žaš nokkuš rausnarlegt hjį mér aš gefa sumarvešrinu ķ Reykjavķk mešalgóša einkunn eftir allt sólarleysiš og rigninguna en žetta er bara žaš sem kemur śt śr einkunnakerfinu. Einkunn sumarsins er nokkuš undir mešaltali 10 įranna į undan (4,96) en hafa mį ķ huga aš meš ķ reikningnum eru talsvert kaldari og lakari sumur frį fyrri hluta tķmabilsins. Žetta var hlżtt sumar og ofar mešalhita sķšustu 10 įra ķ borginni žótt kviksalifriš į Vešurstofunni hafi ekki alveg nįš 20 stigum. Fólk er kröfuharšara į vešur um hįsumariš ķ jślķ og fram aš Verslunarmannahelgi en bestu vešur sumarsins aš žessu sinni voru eiginlega utan žess tķma. En hvaš sem öllu lķšur žį var žetta nokkuš skįrra en ķ fyrra.

 


Hlišarskot frį Bįršarbungu yfir ķ Öskjukerfiš?

Śt frį žvķ sem mašur hefur lesiš og lęrt um eldvirkni hér į Ķslandi žį skiptast eldstöšvarnar ķ svokölluš eldstöšvakerfi sem rašast eftir glišnunarbeltum landsins. Hvert žessara kerfa eru aš mestu sjįlfstęšar einingar. Į hinum eldri og žroskašri kerfum eru megineldstöšvar meš kvikužróm sem fóšra sprungureinar sem liggja śt frį žeim. Į sušurhelmingi landsins hafa kerfin SV-NA stefnu en į Noršurlandi er sprungustefnan N-S.

Elstöšvakerfi mišja landsins.Myndin hér til hlišar er hluti myndar sem tekin er af vef Vatnajökulsžjóšgaršs og sżnir legu eldstöšvakerfana fyrir mišju landsins. Viš sjįum aš sprungukerfi Bįršarbungu liggur ķ NNA-įtt frį megineldstöšinni og endar vestan megin viš Öskjukerfiš en žaš teygir sig hinsvegar ķ SSV-įtt og endar ķ Dyngjujökli ķ sušri einmitt žar sem kvikan hefur leitaš og skjįlftarnir hafa veriš flestir upp į sķškastiš.

Ef žetta er svona mętti spyrja hvers vegna hleypur kvikan śr Bįršarbungu ekki ķ norš-noršaustur eins og hśn ętti aš gera - nś eša ķ sušvestur? Ekki veit ég svariš viš žessu en žaš er žó ekki annaš aš sjį en aš kvikan hafi fariš rękilega śt af sporinu.

Žetta sést betur į nęstu mynd sem tekin er af vef Vešurstofunnar undir lok dags 24. įgśst. Žarna eru eldstöšvakerfin lituš meš gulum tón hvert um sig. Öskjukerfiš gengur inn ķ myndina aš ofanveršu og žangaš leita skjįlftarnir og žar meš kvikan. Nżjustu skjįlftarnir eru raušir en žeir elstu blįir.

Skjįlftar 25. įgśst

Śtfrį elstu skjįlftunum žį viršist kvikan upphaflega hafa reynt tvęr śtgönguleišir frį kvikužró Bįršarbunguöskjunnar. Śtrįsin eftir sprungurein kerfisins ķ norš-noršaustur viršist ekki hafa tekist. Öšru mįli gegnir meš hlišarskotiš ķ aust-sušaustur, žvert į stefnu Bįršarbungukerfisins. Sś śtrįs opnaši mjög fljótlega, leiš inn ķ nęsta sprungusveim sem tilheyrir Öskjukerfinu og žvķ mį lķta į žetta sem algert hlišarspor af hįlfu kvikunnar og mį jafnvel tala um ranga kviku ķ vitlausu eldstöšvakerfi. Meš žvķ aš svindla sér inn svona öfugu megin er kvikan lķka aš stefna ķ öfuga įtt mišaš viš žaš sem kvika ķ viškomandi eldstöšvakerfi ętti aš gera. Hvort žetta auki eša minnki lķkurnar į žvķ aš kvikan komi upp veit ég ekki en eitthvaš var hann Haraldur Sig. aš nefna aš skjįlftarnir vęru farnir aš męlast į meira dżpi en įšur. Skżringin į žvķ gęti veriš sś aš kvikan sé komin śr einu eldstöšvakerfinu yfir ķ annaš sem tekur vel į móti og gefur kvikunni fęri į aš lįta fara vel um sig, djśpt ķ išrum jaršar į nżjan leik.

Žannig hljóša leikmannažankar mķnir žessa stundina. Hvaš veršur ķ framhaldinu veit ég ekki. Kannski veršur bara fariš aš gjósa žegar žś lesandi góšur sérš žetta.


Flogiš yfir Dyngjujökul

Į mešan bešiš er eftir gosinu, sem kannski kemur ekki, er alveg tilvališ aš skoša gervitunglamynd af Dyngjujökli ķ boši skelfir.is. Į žeim vef mį sjį alla nżjustu jaršskjįlftana og hęgt aš fylgjast meš žegar nżir skjįlftar bętast viš įsamt upplżsingum um stęrš žeirra og dżpt. Kortagrunnurinn er frį Google en upplżsingar gögn er frį Vešurstofunni aš mér skilst. Um daginn er ég lį yfir žessu datt mér ķ hug aš sśmma dįlķtiš nęr jökulsporšinum til aš skoša ašstęšur og kom žį eitt dįlķtiš óvęnt ķ ljós.

Dyngjujökull 1
Fyrst kemur hér yfirlitsmynd meš nokkuš vķšu sjónarhorni.
 
Dyngjujökull 2
Viš fikrum okkur mun nęr dökkum jökulsporšinum og fara žį żmis smįatriši aš skżrast betur. Ekkert óvenjulegt žó aš sjį en vakin er athygli į litlum hvķtum bletti rétt innan viš jökulsporš fyrir mišri mynd.
 
Dyngujokull 4
Hér erum viš komin öllu nešar og punkturinn į efri myndinni er ekki lengur punktur heldur …
 
Dyngjujökull 5
… faržegažota į flugi. Liturinn į vélinni er žó eitthvaš į skjön sem gęti skżrst af ljósbroti.
 
- - - -
Žaš er svo sem ekkert óvenjulegt aš faržegažotur séu į sveimi yfir landinu enda landiš ķ žjóšleiš milli heimsįlfa. Žetta er samt frekar óvenjulegt sjónarhorn į flugvél į flugi ekki sķst śr žessari miklu hęš. Žaš mį gera rįš fyrir aš gervitungliš sem myndaši landiš sé ķ 600-1000 km hęš eša allt aš 100 sinnum meiri hęš en flugvélin sem žżšir aš flugvélin er nokkurn vegin ķ raunstęrš mišaš viš yfirborš landsins. Kannski veršur lķtiš um flugumferš žarna į nęstunni en žaš mį žó nefna aš vęntanlega er vélin löngu flogin hjį enda gęti gervitunglamyndin veriš nokkurra įra gömul.
 

Sprengigos eša sprungugos?

Atburširnir viš Bįršarbungu kalla fram żmsar vangaveltur um framhaldiš. Samkvęmt žvķ sem jaršafręšingar hafa talaš um žį er um aš ręša uppsöfnun kviku ķ grunnu kvikuhólfi undir öskjunni sem er mišja žessa stóra eldstöšvarkerfis. Eins og stašan er nś žį viršast kvikuhreyfingar og skjįlftar helst vera austur af Bįršarbunguöskjunni og ķ noršaustri viš brśn Dyngjujökuls sem eykur lķkurnar į sprunguosi undir jökli sem leiddi af sér aš bręšsluvatn flęddi noršur ķ vatnasviš Jökulsįr į Fjöllum meš tilheyrandi afleišingum. Gos ķ og viš öskjuna ętti hinsvegar aš leiša af sér sprengigos meš talsveršu öskufalli auk vatnsbrįšnunar og hlaups.

Bįršarbunga kortNś veit mašur ekki hvort eitthvaš verši śr žessu yfirleitt. Žetta gęti vissulega veriš fyrirboši mikilla eldsumbrota žį og žegar, en gęti lķka lognast śt af. Einnig gęti žetta veriš upptaktur aš umbrotum sem nį upp į yfirborš sķšar, jafnvel eftir allnokkur įr. Žaš mį kannski lķkja žessu viš bólu sem annašhvort springur eša hjašnar meš tķmanum. Ef hśn springur nśna alveg į nęstunni žį mį helst gera rįš fyrir aš gosiš komi upp žar sem skjįlftavirkin er mest ž.e. į jöklinum sjįlfum en ekki inni ķ sjįlfri öskjunni. Mér skilst aš gos séu ķ raun sjaldgęf innan Bįršarbunguöskjunnar žótt stór sé. Kvikan kemur vissulega nešan śr undirdjśpunum innan öskjunnar en leitar til hlišar vegna žrżstings ofanfrį. Jökulfargiš ofanį öskjunni gęti žar įtt sinn žįtt.

Žaš mį lķka velta annarskonar atburšum fyrir sér. Eldstöšvakerfi Bįršarbungu er mjög stórt. Śtfrį öskjunni žar sem kvikan kemur upp śr undirdjśpunum, ganga sprungukerfi ašallega til sušvesturs og noršausturs. Sprungukerfiš til sušvesturs er sérlega langt og nęr langleišina aš Landmannalaugum. Į žessari sušvestursprungu hafa oršiš mikil hraun- og öskugos, t.d. ķ Vatnaöldum um 870 žegar hiš svokallaša landnįmslag myndašist. Mjög stórt gos varš einnig viš Veišivötn 1480 sem olli gjóskufalli um hįlft landiš. Öskufalliš orsakašist af samspili elds og vatns sem žarna er vķša aš finna į vatnasviši Tungnaįr. Žessi gos eru mun nęr okkur ķ tķma en stórgosiš fyrir um 8500 įrum žegar Žórsįrhrauniš mikla rann ķ sjó fram viš Sušurland. Hrįefniš ķ žessi miklu sprungugos fyrri tķma kom frį Bįršarbungu og žį sennilega eftir svipaša upphafsfasa ķ öskjunni og viš erum aš sjį nś. Samskonar tilfęrsla į kviku ķ gegnum sprungukerfi megineldstöšva hefur einnig įtt sér staš ķ Skaftįreldum žar sem upptökin voru undir megineldstöšinni viš Grķmsvötn og ķ Eldgjįrgosinu 934 en sś kvika įtti rętur sķna ķ Kötlukerfinu.
Stórt sprungugos į löngu sprungunni sušvestur af Bįršarbungu vęri aušvitaš mikill atburšur ekki sķst nś į dögum žegar bśiš aš raša žar upp vatnsaflsvirkjunum og uppistöšulónum.

Mišaš viš hegšun jaršskorpunnar nś, mętti sennilega frekar vešja į atburši austur eša noršaustur af Bįršarbungu meš tilheyrandi flóšum ķ Jökulsį į Fjöllum eša sprungugosi meš hraunrennsli noršur af jökli. Ef hinsvegar ekkert gerist į nęstunni žį er aldrei aš vita. Kvikan sem safnast hefur ķ kvikuhólfiš žarf kannski ekkert endilega aš leita śt og upp žar sem óróinn er mestur ķ žessum upphafsfasa. Žetta gęti hinsvegar veriš byrjunin į įralöngu ferli svipaš og ķ Kröflueldum į sķnum tķma. Allt eldstöšvarkerfiš vęri žį inni ķ myndinni og ómögulegt aš segja hvar į žvķ, atburširnir verša, žaš er aš segja ef einhverjir atburšir verša yfirleitt.

Eša žaš held ég allavega, įn žess aš vita žaš.

 


Punktaferš

Bķll - upphaf
Stundum žarf dįlķtiš aš leggja į sig til aš sinna sérviskulegum įhugamįlum. Hér hef ég lagt bķlnum viš illfęran vegarslóša sem liggur vestur af Kjalvegi um 20 km noršur af Hveravöllum. Vegarslóšinn sem kenndur er viš Stórasand er ekki geršur fyrir minn bķlakost og žvķ ekki um annaš aš ręša en aš hefja gönguna žarna. Įtti svo sem ekki von į öšru. Žį er bara aš reima į sig gönguskóna, skella bakpokanum į sig og halda af staš meš GPS-tękiš viš höndina. Dagurinn er 26. jślķ og klukkan 10 aš morgni. Framundan er löng ganga um hrjóstrugt landslag, 19 km ķ beinni lķnu aš įkvöršunarstaš og aftur til baka. Mešferšis bakpokanum er aukaklęšnašur ef vešriš skyldi versna auk żmislegs annars svo sem drykkjar- og matarföng fyrir heilan dag og aušvitaš myndavélin og guli sérsmķšaši ramminn.

Gönguleiš 65n22w
Og svo er gengiš - og gengiš - og gengiš. Og žegar bśiš er aš ganga lengi į eftir aš ganga mjög lengi til višbótar, upp og nišur brekkur, yfir mela, žśfur, mżrar og eyšisanda. Vešriš er gott ķ fyrstu en fljótlega hrannast upp skśraskż į vķš og dreif og śr einu slķku hellist vętan yfir mig. Vešriš batnar į nż og meš hverju skrefi fękkar kķlómetrunum uns loks er komiš aš įkvöršunarstaš į eyšilegum mel žar sem GPS-tękiš sżnir aš hnitin eru nįkvęmlega 65°,00000 noršur og 20,00000° vestur. Klukkan er žarna aš nįlgast 6 sķšdegis. Gangan hefur tekiš tępa 8 tķma og aftur fariš aš rigna.

GPS 65n22wAkkśrat žessi punktur er einn žeirra 23ja staša žar sem lengdar- og breiddarbaugar mętast į heilum tölum hér į landi en markmišiš er einmitt aš heimsękja žį flesta og helst alla įšur en yfir lķkur. Meš žessari ferš eru žeir oršnir 8 talsins en sį 9. bęttist viš sķšar. Żmsir spennandi punktar eru eftir, sumir žeirra erfišir en enginn žó ómögulegur.

En nś žarf aš hefjast handa. Fyrsta verk er aš ljósmynda GPS tękiš meš hnitunum en žaš getur reynt dįlķtiš į žolinmęšina žvķ tękiš vill dįlķtiš skipta um skošun varšandi sķšasta aukastafinn sem getur kostaš tilfęringar um 2-3 skref ķ einhverja įttina. Žegar góš sįtt nęst um stašsetninguna er guli ramminn sóttur, skrśfašur saman, lagšur į jöršina į réttan staš og lįtinn snśa rétt mišaš viš höfušįttir. Myndatakan hefst žį fyrir alvöru. Į sjįlfri punktamyndinni er horft beint nišur į žaš sem er innan rammans. Ķ žessu tilfelli er žaš möl og grjót įsamt nokkrum fķngeršum og hraustum fjallaplöntum sem vaxa upp śr rżrum jaršvegi sem kannski hefur einhvern tķma fóšraš žéttari gróšur žarna ķ 780 metra hęš noršvestur af Langjökli. Ašrar myndir eru svo teknar til aš sżna afstöšuna ķ umhverfinu ķ sem flestar įttir.

Rammi 65n22w
Horft ķ noršvestur aš punkti: 65° noršur og 20° vestur.

Punktur 65n22w
Horft nišur aš punkti: 65° noršur og 20° vestur.

 

Aš ljósmyndun og nęringu lokinni er lagt aš staš sömu leiš til baka og er sś leiš alveg jafn löng. Nestiš dugar įgętlega en fariš er aš ganga į drykkjarbyrgšir og ekkert vatn į leišinni sem gagn er aš. Žaš bjargar žó mįlum aš rakt er ķ vešri og bakpokinn farinn aš léttast. Allt kvöldiš fer ķ gönguna sem sękist hęgt en örugglega. Smįm saman skyggir og sólrošinn yfir Vatnsdalsfjöllum ķ noršri dofnar og hverfur. Ķ rökkrinu fara aš heyrast ķskyggileg hljóš sem skera hįlendisžögnina og lķkjast mennskum öskrum sem enda ķ įmįtlegu vęli. Žessi hljóš gętu sjįlfsagt ęrt draugahrędda en sennilega er žarna tófan į ferš. Rökkriš breytir allri skynjun. Grettistök ķ fjarska taka aš lķkjast byggingum eša farartękjum og eitt sinn horfi ég nišur į hśsžök sem reynast vera mżrarvötn žegar nęr er komiš. Allt mitt traust er sett į stašsetningartękiš sem vķsar mér beinustu leiš aftur aš slóšanum illfęra žar sem bķllinn hefur bešiš žolinmóšur ķ fimmtįn og hįlfan tķma. Tjaldiš beiš svo į Hveravöllum. Žetta var góš ferš.

Krįkshraun

Fįfarnar slóšir į hįlendinu noršan Langjökuls. Krįkshraun og fjalliš Krįkur.

 


Mįnašar- og įrshitasśluritiš

Žį er komin nż uppfęrsla fyrir sśluritiš yfir mešalhita mįnašanna ķ Reykjavķk. Mešalhitinn ķ jślķ endaši ķ 11,8 stigum, samkvęmt Vešurstofu, sem telst bara nokkuš vel af sér vikiš žrįtt fyrir frekar erfiša byrjun enda sótti hitinn ķ sig vešriš žegar į leiš. Mešalhitinn ķ jślķ nįši žó ekki alveg mešalhita sķšustu 10 įra, ólķkt öšrum mįnušum įrsins sem allir hafa veriš fyrir ofan 10 įra mešaltališ.

Žetta mį sjį į sśluritinu žar sem fjólublįu sślurnar standa fyrir žį mįnuši sem lišnir eru af įrinu en til samanburšar eru blįu sślurnar sem sķna mešalhita mįnaša śt frį "kalda" mešaltalinu 1961-1990 og žęr raušu sem sżna mešalhita sķšustu 10 įra. Sślurnar fimm, lengst hęgra megin, standa fyrir įrshita. Tónušu sślurnar tvęr sżna hvert stefnir meš įrshitann ķ Reykjavķk eftir žvķ hvort žaš sem eftir er įrsins veršur ķ kalda mešaltalinu eša ķ hinu mun hlżrra mešaltali sķšustu 10 įra. Allra lengst til hęgri er gręn sśla sem stendur fyrir mešalhitann ķ fyrra, 2013 (4,9°) sem var kaldasta įriš ķ Reykjavķk, žaš litla sem af er öldinni.

 Mešalhiti Rvik 7 2014

Nś er svo komiš aš allt stefnir ķ fremur hlżtt įr hér ķ Reykjavķk. Ef mešalhitinn žaš sem eftir er veršur ekki nema ķ kalda mešaltalinu, žį endar mešalhitinn ķ 5,4 stigum sem er sama tala og mešalhiti sķšustu 10 įra. Ef mešalhitinn nęr aš halda ķ viš 10 įra mešaltališ śt įriš žį veršur mešalhitinn 5,8 stig og įriš ķ flokki hlżjustu įra hér ķ Reykjavķk. Meš hóflegum vęntingum mį žvķ gera rįš fyrir 5,6 stigum sem telst nokkuš gott.
Įrshitinn į samt ennžį möguleika į žvķ aš nį 6,1 stigi og jafna žar meš įrshitametiš frį 2003. Allavega mį teljast mjög lķklegt aš mešalhitinn nįi 5 stigum enn eitt įriš į žessari öld og žaš blasir jafnframt viš aš įriš veršur hlżrra en įriš ķ fyrra sem endaši ķ 4,9 stigum (munaši reyndar mjög litlu aš žaš nęši aš reiknast sem 5,0). Mišaš viš frammistöšu įrsins žaš sem af er, bendir ekkert til žess aš žaš sé aš kólna hér hjį okkur.

Sennilega mun ég bķša meš nęstu uppfęrslu žar til ķ byrjun október, nema įgśst taki upp į žvķ aš gerast einhver öfgamįnušur ķ hitafari.


Af hafķsnum į noršurslóšum

Sumarbrįšnun hafķssins er nś ķ fullum gangi į Noršur-Ķshafinu og mun halda įfram uns hinu įrlega lįgmarki veršur nįš ķ september. Žį mun koma ķ ljós ķ hvernig brįšnunin hefur stašiš sig mišaš viš undanfarin sumur. EIns og stašan er nśna er reyndar fįtt sem bendir til žess aš um einhverja ofurbrįšnun verši aš ręša, eins og reyndin var sumariš 2012 žegar brįšnunin sló rękilega śt fyrri met, en žó er ekki tķmabęrt aš afskrifa neitt. Brįšnunin fór frekar rólega af staš aš žessu sinni enda voru engin sérstök hlżindi žarna uppfrį ķ upphafi sumars. Į lķnuritinu hér aš nešan sést hvernig žróunin hefur veriš į flatarmįli ķssins mišaš viš nokkur fyrri sumur. Flatarmįliš er nś žegar komiš undir septemberlįgmarkiš 1980 žegar įstand hafķssins var mun betra en nś į dögum. Spurning er hvert stefnir ķ įr. Guli 2014 ferillinn er nįlęgt raušu 2013 lķnunni eins og er, en žó ekki svo fjarri fyrri metįrum į sama tķma.

CT linurit 23.juli2014

Vešurfar į alltaf heilmikinn žįtt ķ sumarbrįšnun. Metsumariš 2012 léku hlżir vindar um Noršur-ķshafiš strax ķ sumarbyrjun og meš hjįlp sólarinnar. Stórvaxin lęgš gerši svo mikinn usla ķ byrjun įgśst og flżtti fyrir žvķ sem stefndi ķ. Sumariš 2013 var sķšan allt öšru vķsi žvķ žį voru lęgšir į sveimi bróšurpart sumars sem byrgšu fyrir sólu į mešan hśn var hęst į lofti auk žess sem vindar geršu meira ķ žvķ aš dreifa śr ķsnum frekar en aš pakka honum saman. Śtkoman žaš sumar var žvķ meiri śtbreišsla en um leiš gisnari ķs en sumrin į undan. 

isžykkt 23. juli 2014

Nś ķ sumar er įstandiš ašallega žannig aš eftir rķkjandi hęgvišri er ķsinn nokkuš žéttur og samanpakkašur į meginhluta ķsbreišunnar. Óvenju stórt opiš hafsvęši er noršur af mišhluta Sķberķu en žar kom ķsinn reyndar mjög illa undan vetri eins og ég talaši um ķ hafķspistli 23. maķ. Į sumum öšrum svęšum hefur brįšnunin gengiš hęgar. Ef sumarbrįšnunin į aš keppa viš fyrri lęgstu lįgmörk žį žarf ķsinn meira og minna aš hverfa utan viš 80. breiddarbauginn (innsti hringurinn į myndinni) sem žżšir aš stór hafsvęši žurfa aš vera auš noršur af Alaska og öllum austurhluta Sķberķu ķ lok sumars. Žaš er nokkuš ķ land meš žaš ennžį, sérstaklega į Beaufort-hafi noršur af Alaska žar sem er aš finna nokkuš öflugan ķs sem žangaš hefur leitaš eftir aš hafa lifaš af nokkrar sumarvertķšir og žį ekki sķst įriš ķ fyrra. Sumarhitar nęstu vikur munu hinsvegar herja įfram į žessi svęši sem best žau geta og žaš er vel mögulegt aš dygg ašstoš fįist frį hlżrra meginlandslofti śr sušri, eftir žvķ sem lesa mį śr spįkortum. Žetta er alla vega langt ķ frį bśiš.

Aš lokum koma hér tvęr myndir sem sżna septemberlįgmörkin įrin 2012 og 2013. Munurinn er nokkuš įberandi. Sumariš 2012 pakkašist ķsinn aš mestu innan viš 80 breiddargrįšuna. Sumariš 2013 var ķsinn dreifšari en žó mjög žunnur į stóru svęši kringum sjįlfan pólinn eins og blįu tónarnir bera meš sér. Hvernig mun žetta lķta śt ķ september nś ķ įr?

CT lįgmörk 2012 og 2013

- - - -

Hafķskortin sem fylgja sżna įętlaša ķsžykk samkvęmt tölvulķkönum.
Kortin eru héšan: http://www7320.nrlssc.navy.mil/hycomARC/arctic.html

Lķnuritiš er unniš frį lķnuriti af sķšunni The Cryosphere Today:
http://arctic.atmos.uiuc.edu/cryosphere/

Einnig mį lesa hafķsyfirlit frį Bandarķsku snjó- og hafķsrannsóknarmišstöšinni, NSDC. http://nsidc.org/arcticseaicenews/

Hafa skal ķ huga nś sem fyrr aš žessi skrif eru įhugamannapęlingar óbreytts borgara.


Tżpógrafķskir knattspyrnumenn

Žaš mį lengi velta sér upp śr nżafstöšnu heimsmeistaramóti ķ fótbolta žótt flestir séu eflaust nokkuš sįttir meš aš öll ósköpin séu lišin hjį. Knattspyrnan į sér margar hlišar, ekki sķst bakhlišar. Žar komum viš aš einu žeirra atriša sem fangaš hefur athygli mķna, nefnilega leturhönnun aftan į bśningum leikmanna, sem eins og annaš veršur aš vera tipp topp. Nike stórveldiš sér mörgum keppnislišum fyrir bśningum en til aš gefa hverju liši meiri sérstöšu žį fęr hvert landsliš sķna eigin leturgerš sem gjarnan er sérteiknuš af hinum fęrustu leturhönnušum.

Bśningar Letur

Stundum žykir reyndar viš hęfi aš nota gamalgróna fonta eins og ķ tilfelli frönsku bśninganna sem stįta af hinu gamla framśrstefnuletri AVANT GARDE enda hafa Fransmenn lengi gęlt viš żmsar framśrstefnur. Leturgerš Bandarķska lišsins er undir greinilegum įhrifum frį köntušum leturgeršum sem prżša bśninga hafnarboltaleikmanna. Leturgśrśinn mikli Neville Brody mun hafa komiš viš sögu viš hönnun ensku leturgeršarinnar og Sneijderefast ég ekki um aš Rooney sé vel sįttur viš žaš. Portśgalska letriš er lķka stķlhreint og nżstįrlegt en mestu stęlarnir eru ķ Hollenska letrinu sem bżšur upp į žann möguleika aš samnżta ķ einu stafabili bókstafina I og J meš žvķ aš lyfta I-inu upp svo ekki myndist dautt svęši milli bókstafana. Žetta vakti aušvitaš sérstaka athygli mķna ķ hvert sinn er hinn hollenski SNEIJDER snéri baki ķ myndavélarnar.

Gula spjaldiš fyrir tżpógrafķu
En svo er žaš Brasilķa sem reyndar var upphaflega kveikjan aš žessum pistli. Brasilķska letriš er sérteiknaš fyrir heimsmeistaramótiš og mun vera undir įhrifum af letrum sem mikiš eru notuš ķ allskonar götuplakötum ķ Brasilķu. Hiš fķnasta letur verš ég aš segja, sérstaklega tölustafirnir.

Silva SpjaldEn žaš er aš mörgu aš hyggja og misbrestir geta veriš vķša eins og Brasilķska lišiš fékk aš kenna į ķ sķšustu leikjunum. Fyrirlišinn Thiago Silva var fjarri góšu gamni er liš hans steinlį fyrir Žjóšverjum 7-1 og aftur var hann spjaldašur ķ tapleiknum gegn Hollendingum. Ég veit ekki hvort hann hafi mikiš velt sér upp śr leturmešferšinni į sinni keppnistreyju en žaš gerši ég hins vegar.
Žegar nafniš SILVA er sett upp ķ hįstöfum blasa viš įkvešin vandamįl žvķ žar koma saman stafir sem falla einstaklega misvel hver aš öšrum sé ekki brugšist viš - sem mér sżnist ekki hafa veriš gert. Eins og sést į myndinni standa bókstafirnir I og L mjög žétt saman į mešan stór og mikil bil eru sitt hvoru megin viš V-iš sem sundra nafninu.

Upprunalega hefur hver bókstafur sitt kassalaga helgisvęši sem ręšst af lögun stafsins. L-iš hrindir žannig frį sér nęsta staf vegna žverleggsins nišri. V-iš er žvķ vķšsfjarri L-inu ólķkt bókstafnum I žar sem ekkert skagar śt. Einnig myndast stórt bil į milli V og A sem bįšir eru duglegir viš aš hrinda hvor öšrum frį sér. Ķ heildina viršist žetta nafn SILVA vera alveg sérstaklega erfitt ķ hįstöfum og žvķ naušsynlegt aš laga bilin eins og grafķskir hönnušir hér į landi lęra ķ fyrsta tķma hjį Gķsla B. Ķ nśtķma tölvusetningu gerist žetta žó gjarnan sjįlfkrafa eins og tilfelliš viršist vera į žessu bloggsvęši. Hér aš nešan hef ég gert mķna tilraun til aš bjarga mįlum fyrir T. Silva og žegar žaš er bśiš fęr nafniš og letriš aš njóta sķn. Ja, nema žetta eigi bara aš vera svona sundurslitiš, stęlana vegna. Gula spjaldiš fyrir tżpógrafķu er alla vega višeigandi ķ žessari leturbloggfęrslu sem dulbśin er ķ fótboltabśning.

 Silva jafnaš

Nįnar um leturhönnun į NIKE heimsmeistarakeppnisbśningum:
http://www.designboom.com/design/nike-world-cup-fonts-07-01-2014

 


Žaš var įriš 1986

Sum įr eru af żmsum įstęšum eftirminnilegri en önnur ķ hugum okkar. Žaš er žó persónubundiš hvaša įr žetta eru og skiptir aldur manna žį aušvitaš heilmiklu. Fyrir mér er įriš 1986 eitt žessara įra en žį var ég rétt skrišinn yfir tvķtugt, farinn aš stśdera grafķska hönnun og aušvitaš įkaflega mešvitašur um allt sem ķ kringum mig var eins og gengur į žeim aldri. Įriš 1986 var reyndar ekkert merkilegra fyrir mig persónulega en önnur įr. Stemningin hér į landi svona almennt var hinsvegar eftirminnileg, enda geršist žaš hvaš eftir annaš aš fólk sameinašist eša sundrašist yfir stóratburšum, sem voru kannski ekki miklir stóratburšir ķ raun en höfšu mikil įhrif į sjįlfsmynd okkar. Spennustigiš var hįtt. Ég ętla ekki aš fjalla um pólitķkina en žaš mį rifja upp aš Steingrķmur Hermannson var forsętisrįšherra, Davķš Oddson sat sem fastast sem borgarstjóri og Vigdķs var forseti. GreifarnirŽaš mį segja aš žetta hafi veriš góšęris- og bjartsżnistķmar hjį žjóšinni sem žarna var farin aš hafa trś į aš Ķslendingar vęru eftir allt saman hin merkilegasta žjóš sem heimurinn ętti bara eftir aš uppgötva. Og ef viš vorum ekki best ķ heimi ķ einhverju žį vorum viš žaš alla vega śt frį höfšatölu. Žetta var lķka įr „uppana“ sem voru sķefnilegir, ętlušu sér stóra hluti ķ framtķšinni. Žeir sprękustu voru ennžį meš sķtt aš aftan og fóru ķ Hollżwood um helgar meš mynd af bķlnum ķ vasanum. Greifarnir sigrušu ķ Mśsķktilraunum žetta įr. 

Sumum žótti smekkleysan og efnishyggjan vera farin aš verša full fyrirferšamikil og ķ samręmi viš žaš var stofnašur andófshópurinn Smekkleysa sem samanstóš af żmsum ungskįldum og fyrrum pönkurum og veittu smekkleysuveršlaun viš litlar undirtektir vištakenda aš undanskyldum Hemma Gunn sem var alltaf jafn hress. Afkvęmi žessa hóps voru svo Sykurmolarnir sem voru ekki fjarri žvķ sķšar aš sigra heiminn og geršu žar betur en Strax-hópur Stušmanna. En sumir sigrušu heiminn svo sannarlega. Haustiš 1985 sigraši Hófķ, Miss World keppnina og įriš 1986 sigraši Jón Pįll ķ annaš sinn ķ keppninni World Strongest Man og žvķ var ljóst aš viš Ķslendingar įttum fallegasta kvenfólkiš og sterkustu mennina. Žaš var keppt ķ fleiru. Grķšarleg eftirvęnting var fyrir Heimsmeistaramótiš ķ handbolta snemma įrs žar sem strįkarnir okkar ętlušu sér stóra hluti. Heimsmeistaramótin voru einungis į fjögurra įra fresti ķ žį daga og ekki bśiš aš finna upp Evrópumótiš og nś var lķka hęgt aš fylgjast meš ķ beinni śtsendingu. Skellurinn kom hins vegar strax ķ fyrsta leiknum gegn Sušur-Kóreu sem fyrir okkar menn og įtti bara aš vera léttur upphitunarleikur fyrir alvöru įtök sķšar. Um žennan eftirminnilega leik skrifaši ég reyndar sérstaka bloggfęrslu er nefnist: Žegar Sušur-Kórea tók okkur ķ bakarķiš Žaš ręttist žó śr mįlum gegn hefšbundnari andstęšingum og žjóšin gat fagnaš frįbęrum įrangri og 6. sęti į mótinu.

GlešibankinnŽjóšin fór sķšan alveg į lķmingunum um voriš žegar Eurovisionkeppnin hófst og viš meš ķ fyrsta skipti. Sś Glešibanka-för var eiginlega fyrsta bankaśtrįs Ķslendinga og augljóst aš viš vorum aš fara aš keppa til sigurs. Į einhvern óskiljanlegan hįtt gekk žaš ekki eftir og žjóšin lagšist ķ tķmabundna depurš og žunglyndi yfir illum örlögum. Žjóšarstoltiš hafši bešiš žunga hnekki.

Menn gįtu sem betur fer tekiš glešina į nż žegar Heimsmeistaramótiš ķ fótbolta hófst ķ jśnķ og aš sjįlfsögšu lķka ķ beinni. Allir fylgdust meš nema höršustu fótboltaandstęšingar eins og gengur. Danir voru žarna ennžį ķ nįšinni hjį Ķslendingum og stįlu algerlega senunni hjį okkur er žeir gjörsigrušu hvern andstęšinginn af öšrum. Vinsęlasta lagiš į ķslandi sumariš 1986 var einmitt Danska fótboltalagiš: „Viš er rųde, vi er Hvide“. Danska dķnamķtiš sprakk hinsvegar meš stórum hvelli ķ 16 liša śrslitum er žeir męttu Spįnverjum. Misheppnuš sending Jesper Olsens til eigin markavaršar ķ stöšunni 1-0 gerši śtslagiš og 1-5 tap Dana varš nišurstašan. Reykvķkingar gįtu fagnaš sķšar um sumariš žegar öllum borgarbśum var bošiš upp į köku sem var langlengsta kaka sem nokkru sinni hefur veriš bökuš hér į landi, ef ekki bara ķ öllum heiminum, 200 metra löng. Tilefniš var 200 įra afmęli Reykjavķkur sem haldiš var upp į meš pomp og prakt. Aš sjįlfsögšu fékk ég mér sneiš.

LeištogafundurŽaš var svo ķ byrjun október sem tķšindin miklu bįrust. Ķslendingar įttu bara eftir nokkra daga aš taka į móti tveimur valdamestu mönnum heimsins sem ętlušu aš semja sķn į milli hvernig best vęri aš fękka kjarnorkuvopnum žaš mikiš aš hęgt vęri aš gjöreyša mannkyninu bara nokkrum sinnum ķ staš mjög mörgum sinnum. Žetta tókst okkur og Ķsland svo sannarlega komiš ķ svišsljósiš. Žótt nišurstaša fundarins hafi valdiš vonbrigšum žį eru menn nś aš komast į žį skošun aš leištogafundurinn hafi ķ raun markaš upphafiš aš endalokum kalda strķšsins og er žaš sjįlfsagt bakkelsinu ķ Höfša aš žakka. Einn skellurinn var žó eftir, žvķ um haustiš vöknušu borgarbśar viš žau ótķšindi aš bśiš var aš sökkva tveimur hvalveišibįtum ķ Reykjavķkurhöfn sem ķ įratugi höfšu veriš eitt af föstum kennileitunum Reykjavķkurhafnar. Ódęšismennirnir komust śr landi meš įętlunarflugi og hin alręmdu samtök Sea Sheapart lżstu įbyrgš į hendur sér. Žarna vorum viš landsmenn svo sannarlega teknir ķ bólinu.

Žaš mį ķ lokin nefna ein tķmamót į žessu įri sem varša mig sjįlfan en ķ upphafi sumars fékk ég žį flugu ķ höfušiš aš punkta hjį mér vešriš ķ lok hvers dags. Ekki datt mér ķ hug žarna įriš 1986 aš ég yrši enn aš įriš 2014 en žaš er žó reyndin. Ekki hafši mašur heldur hugmyndaflug ķ aš ķmynda sér aš mašur ętti eftir aš skrifa bloggfęrslur į einhverjum veraldarvef į tölvu, en ķ slķk tęki var mašur lķtiš aš spį į žessum įrum. Hinsvegar var heilmikiš teiknaš.

Hvalveišibįtar teikning

Sokknir hvalveišibįtar ķ Reykjavķkurhöfn, 9. nóvember 1986. Teikning eftir sjįlfan mig.


Mįnašar- og įrshiti ķ Reykjavķk. Stašan ķ hįlfleik.

Mešalhitinn fyrir jśnķ ķ Reykjavķk er kominn ķ hśs og eins og fram hefur komiš var žetta meš allra hlżjustu jśnķmįnušum hér ķ bę og sumstašar į landinu sį hlżjasti frį upphafi. Vešurgęši aš öšru leyti voru hins vegar ekki ķ sama gęšaflokki og fara žarf aftur ķ įrdaga vešurskrįninga ķ Reykjavķk til aš finna meiri śrkomu ķ jśnķ.

En žį aš sśluritinu sem nś birtist meš nżjustu tölum innanboršs en žvķ er mešal annars ętlaš aš sżna hvert gęti stefnt meš įrshitann ķ Reykjavķk. Blįu sślurnar į myndinni sżna mešalhita hvers mįnašar samkvęmt nśverandi opinbera mešaltali 1961-1990 sem vill svo til aš er frekar kalt tķmabil. Raušu sślurnar sem rķsa hęrra er mįnašarmešalhiti sķšustu 10 įra, sem er öllu hlżrra tķmabil. Fjólublįu sślurnar standa svo fyrir žį sex mįnuši sem lišnir eru af nśverandi įri, 2014. Hęgra megin viš strik eru 5 sślur sem sżna įrsmešalhita. Blįa sślan žar er kalda mešaltališ 1961-1990 (4,3°) og sś rauša er mešalhiti sķšustu 10 įra (5,4°). Allra lengst til hęgri er gręn sśla sem stendur fyrir mešalhitann ķ fyrra, 2013 (4,9°) sem var kaldasta įriš ķ Reykjavķk, žaš litla sem af er öldinni.

Mešalhiti Rvik 6 2014
Spennan liggur ķ žvķ hvert stefnir meš žetta įr og žar koma tónušu sślurnar tvęr viš sögu. Sś blįfjólublįa segir til um įrshitann ef mįnuširnir sem eftir eru verša akkśrat ķ „kalda mešaltalinu“ en sś raušfjólublįa sżnir hver įrshitinn veršur ef restin veršur jöfn mešalhita sķšustu 10 įra. Samkvęmt mķnum śtreikningum er stašan eftir fyrri hįlfleik įrsins žį žannig aš sé framhaldiš reiknaš śt frį kalda mešaltalinu stefnir įrshitinn ķ Reykjavķk ķ 5,3°C sem telst bara nokkuš gott. Sé framhaldiš hinsvegar reiknaš śt frį sķšustu 10 įrum stefnir įrshitinn ķ 5,8°C og įriš komiš ķ flokk meš hlżjustu įrum. Til aš halda aftur af vęntingum žį sleppi ég aš reikna śt hvaš gerist ef mįnašarmešaltölin halda įfram ķ sömu hęšum en žaš mį geta žess aš hlżjasta įriš ķ Reykjavķk er 2003, meš 6,1°C ķ mešalhita. Jślķ viršist reyndar ętla aš byrja meš einhverju bakslagi en svo veršur framhaldiš bara aš koma ķ ljós.

Fyrstu sex mįnušir žessa įrs hafa allir veriš yfir mešalhita sķšustu 10 įra. Ekki munar miklu ķ febrśar og mars, en eftir žaš hefur mešalhitinn veriš vel yfir mešallagi. Mešalhitinn ķ jśnķ aš žessu sinni var 11,2°C sem 0,9 stigum ofan viš mešalhita sķšustu 10 įra. Mest munaši um hversu hlżtt var fyrri hluta mįnašar og varš žvķ fljótlega ljóst aš mįnušurinn myndi keppa viš viš žį allra hlżjustu. Hann nįši žó ekki metinu en ögn hlżrra var įriš 2003 og tveimur ögnum hlżrra (11,4°C) įriš 2010 og er jśnķ žaš įr žvķ handhafi titilsins: Hlżjasti jśnķ ķ Reykjavķk.

Vešureinkunn jśnķmįnašar. Aš venju žį hef ég gefiš lišnum mįnuši vešureinkunn eftir mķnu prķvatkerfi sem byggist į fjórum vešuržįttum: Sól, śrkomu, hita og vindi. Žessi sólarlitli, śrkomusami og hęgvišrasami hlżindamįnušur fékk samkvęmt žvķ algera mišlungseinkunn: 4,7 stig, sem žó er bęting frį jśnķ ķ fyrra, 2013, sem fékk 4,4 stig. Įriš žar įšur, 2012, fengum viš hinsvegar besta jśnķmįnušurinn į žessum skala meš algera toppeinkunn 5,9. Nokkuš er hinsvegar lišiš sķšan sį allra versti kom en žaš var jśnķ 1988 meš ašeins 3,5 stig. Žaš var miklu verri mįnušur en sį nżlišni eins og žeir vita sem muna.

 


Af hitum og ķsum hér og žar.

Nś er ég aš hugsa um slį nokkrar flugur ķ einu höggi og aš taka létta stöšu į žvķ sem er aš gerast ķ hitafari hér heima og jöršinni ķ heild og stöšu hafķsmįla ķ noršri og sušri. Spennu er vķšar en aš finna en ķ fótboltanum og žaš mį skrifa heilu bloggfęrslurnar um hvert atriši fyrir sig en ég lęt žennan texta nęgja aš sinni.

Fyrst er žaš Reykjavķkurhitinn en mešalhitinn žaš sem af er žessu įri er vel yfir öllum mešaltölum. Žessi jśnķmįnušur mun einnig verša hlżr og er ķ haršri barįttu viš žį allra hlżjustu. Hlżjasti jśnķ ķ Reykjavķk var jśnķ 2010, meš mešalhitann 11,4°C og er mešalhitinn žaš sem af er mįnuši einhversstašar į žvķ róli. Eitthvaš bakslag hefur reyndar veriš į žessum hlżindum undanfariš en śt af fyrir sig vęri mjög gott ef jśnķ nęši 11 stigunum enda gerist žaš ekki oft. Raunar bara sįrasjaldan. Fyrstu 6 mįnušir įrsins ķ Reykjavķk gętu oršiš žeir 3.-4. hlżjustu frį upphafi og eru žar ķ haršri keppni viš įriš 2003 sem endaši reyndar sem eitt hlżjasta įriš ķ Reykjavķk. Heldur hlżrra var fyrra hluta įrs 1929 og öllu hlżrra įriš 1964 (vedur.is). Sjįum til eftir mįnašarmót en žį stefni ég aš žvķ aš uppfęra sśluverkiš mikla yfir Reykjavķkurhitann.

Į heimsvķsu er mešalhitinn aš reyna aš rķfa sig upp śr mešalmennskunni en żmsir hafa auglżst grimmt eftir hlżnun jaršar sem lķtiš hefur boriš į žaš af er öldinni. Tķšinda gęti žó veriš aš vęnta į nęstu mįnušum žar sem hiš hlżja fyrirbęri El Nino er nś ķ buršarlišnum ķ Kyrrahafinu og gęti haft įhrif til hękkunar heimshitans fram į nęsta įr. Spurning er hversu öflugur žessi El Nino mun reynast. Eitthvaš hafa menn gęlt viš žaš sem kallast Super El Nino, en best er aš fara varlega ķ slķkar spįr. Žetta gęti allt eins oršiš bara einhver mini El Nino. Heimshitinn er žó žegar farinn aš stķga samkvęmt gögnum NASA žar sem lišinn mįnušur reyndist vera hlżjasti maķ į jöršinni į okkar tķmum. Gervitunglagögn UAH yfir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs settu nżlišinn maķmįnuš žó bara ķ žrišja sęti svo vęntanlega hafa hlżindin ekki alveg skilaš sér upp ķ efri hęšir enn sem komiš er.

Hafķsinn į Noršurslóšum
brįšnar aš venju nś ķ sumar og bķša margir milli vonar og ótta eftir žvķ hvort bręšslutķmabiliš verši eins lélegt og ķ fyrra eša eins afdrifarķkt og metsumariš 2012. Sķšasti vetur var nokkuš hlżr į Noršurslóšum og žvķ kom hafķsinn ekkert sérstaklega öflugur undan vetri žrįtt fyrir litla brįšnun sumariš į undan. Mikiš veltur į žvķ sem gerist į komandi vikum žegar hitinn er hęstur og heimskautasólin sęmilega hįtt į lofti. Satt aš segja hefur veriš frekar kalt žarna upp frį nś ķ jśnķ og ekki mikiš aš gerast en nś er žvķ hinsvegar spįš aš hęšarsvęši nįi sér į strik meš tilheyrandi sólskini og hlżjum vindum af sušri. Slķkt įstand žyrfti aš haldast eša vera rķkjandi ķ talsveršan tķma ef žessi bręšslutķš į aš keppa viš žęr sögulegustu į borš viš 2012 og 2007. Žetta er tilvališ aš skoša betur sķšar.

Į Sušurhveli er śtbreišsla hafķssins meš mesta móti og hefur veriš žaš sķšustu mįnuši. Hafķsinn ķ žarna sušri hefur veriš ķ hęgum vexti, öfugt viš žróunina hér ķ noršri og reyndar er stašan žannig nś aš samanlagt hafķssflatarmįl į heimsvķsu er ofan mešaltalsins frį 1979. Žaš hefur ekki reynst aušvelt aš skżra žessa aukningu sem greinilega į sér staš hafķsnum į Sušurhveli en grunsemdir beinast helst aš auknum og breyttum vindum frekar en almennri kólnun. Landfręšilegar ašstęšur į Sušurhveli eru annars gerólķkar žvķ sem gerast hér noršanmegin og žaš spilar inn ķ. Eitthvaš var ég aš velta žessu fyrir mér fyrir nokkrum vikum ķ bloggfęrslunni: Hafķstķšindi af Sušurhveli.

Sem sagt. Fullt aš gerast hér og žar - nś sem endranęr.

(Undistrikuš orš eru linkar į heimildir)


Vesturbęrinn, Melabśšin, fótbolti og fjölmišlar

Ég er ašfluttur Vesturbęingur. Ólst upp ķ Hįaleitishverfinu og er žvķ Frammari aš eilķfu. Žaš kemur fyrir aš ég fari į völlinn ķ Frostaskjóli ķ žeirri veiku von aš verša vitni aš sigri minna manna gegn innfęddum. Sś von hefur brugšist hingaš til. Ég į žó vissar rętur ķ Vesturbęnum, žar bjuggu afi og amma og ķ heimsóknum žangaš var gjarnan fariš į leikvöllinn viš Hringbraut žar sem styttan er af Héšni Vald. Helsta įskorunin į žeim vettvangi var rennibrautin mikla sem var stęrri og meiri dęmi eru um ķ dag.

Melabśšin er mikil menningar- og verslunarmišstöš hér ķ Vesturbęnum žótt ekki sé hśn stór ķ snišum. Žar hittir mašur einatt einhvern sem mašur žekkir og žar mį lķka reikna meš aš sjį aš minnsta kosti tvo fręga. Mašur getur til dęmis hitt Davķš Oddsson hjį kįlinu og Össur Skarphéšins hjį smérinu. Ég fer reyndar ekki ķ Melabśšina į hverjum degi en ķ sķšustu innkaupaferš voru žar bęši Bjarni Fel og Žorsteinn Još. Kannski var žetta bara einhver sem lķktist Bjarna Fel en engin spurning var meš Steina Još enda var hann ķ samręšum viš sķmann sinn og tilkynnti hįtt og snjallt aš hann vęri staddur ķ Melabśšinni.

Bįšir žessir kappar hafa komiš viš sögu ķ śtvarpi og sjónvarpi. Bjarni Fel įtti ensku knattspyrnuna žar til hśn var flutt annaš og hef ég varla fylgst meš henni sķšan. Svipaš geršist meš Formśluna. Ég er alger Marteinn Mosdal žegar kemur aš ljósvakamišlun og fylgist bara meš rķkisfjölmišlum. Umręddan dag ķ Melabśšinni var einhver śtvarpsstöš ķ gangi og var žar einhver hress śtvarpskona aš segja frį ęšislegri brśškaupsferš einhverrar poppstjörnu og vķsaši žį ķ myndir og frįsögn ķ erlendu slśšurblaši. Ég endist sjaldan lengur en ķ 5 mķnśtur ef ég slysast til aš skipta yfir į Bylgjuna. Hressileikinn į žar į ekki viš mig enda fara hressilegheit sjaldnast saman viš skemmtilegheit. Rįs 1 og 2 eru mķnar heimastöšvar. Śtvarpshlustun virka daga er helst stunduš meš morgunkaffinu og ķ bķlnum. Kvöldfréttir er einnig hlustaš į en annars eru helgarnar góšir śtvarpsdagar. Allur gangur er į žvķ hvor rķkisrįsin hefur vinninginn. Góša talmįlsžętti er enn aš finna į Rįs 1 žó margir žeirra séu endurfluttir. Į Rįs 1 eru lķka góšir tónlistaržęttir t.d. milli 8-9 į morgnanna virka daga. Žeir eru betri til hlustunar meš morgunmatnum en morgunśtvarpiš į Rįs 2 fyrir kl. 9 žar sem allt of mikiš er af óspennandi vištölum. Reyndar finnst mér öll žessi dęgur- og vandamįlavištöl viš fólk śt ķ bę vera ofmetiš śtvarpsefni sem og sķmavištöl allskonar. Mér finnst skipta mįli ķ sambandi viš tónlist ķ śtvarpi aš lög séu spiluš frį upphafi til enda, įn žess aš talaš sé ofan ķ lögin og svo eiga žau lķka aš vera rękilega kynnt og afkynnt. Žetta er oft gert betur į Rįs1 en į Rįs2. Żmsa įgęta śtvarpsmenn er aš finna į Rįs 2. Ég hef sérstakt dįlęti į Gušna Mį į sunnudögum enda viršast tónlistarsmekkir okkar skarast vel. Gęti trśaš aš um sé aš ręša einhverja 85% skörun. Hann er til dęmis sį eini sem spilar Linton Kwesi Johnson, ef einhver veit hver žaš er ašrir en viš Gušni.

En nś fer aš styttast ķ HM ķ knattspyrnu sem er alltaf skemmtilegt og gott aš keppnin er ekki lokuš į einhverjum einkastöšvum. Įšurnefndir Vesturbęingar ķ Melabśšinni hafa komiš viš sögu ķ slķkum śtsendingum. Man alltaf hvaš Bjarni Fel var hissa į vélknśna sjśkravagninum sem brunaši inn į völlinn į HM ķ Bandarķkjunum žegar einhver varš fyrir hnjaski enda fann hann žį upp nżyršiš hnjaskvagn. Żmsir upphitunaržęttir fyrir HM hafa veriš veriš į dagskrį Sjónvarpsins. Mér datt ķ hug er ég horfši į einn slķkan hvort ekki vęri snišugra aš endursżna ķ heild sinni gamla klassķska fótboltaleiki frį fyrri keppnum. Žaš vęri t.d. ekki leišinlegt aš sjį leik Englendinga og Argentķnumanna frį žvķ ķ den er Maradonna skoraši tvö af fręgustu mörkum fótboltasögunnar. Tala nś ekki um leiki meš Danska landslišinu ķ sömu keppni įriš 1986 sem var samfellt sigurför žar til Danir steinlįgu ķ žvķ gegn Spįnverjum. Įfram meš góšar tillögur tengdar fótbolta. Rautt spjald ķ fótbolta žżšir ekki bara aš brotamašur fer śt af žaš sem eftir er leiks heldur einnig aš lišiš spilar manni fęrri žaš sem eftir er leiks og žaš vegna yfirsjónar eins manns eša óžarfa refsigleši dómara. Taka mętti upp ķ stašin žaš fyrirkomulag aš reka mann tķmabundiš af velli, t.d. ķ tuttugu mķnśtur ef brotiš er ekki žeim mun alvarlegra. Aš žeim tķma lišnum gęti mašurinn komiš inn į aftur eša einhver ķ hans staš og vęrum viš žį farin aš nįlgast žann hįtt sem hafšur er viš ķ handbolta nema aš refstķminn er tuttugu mķnśtur en ekki tvęr. Žetta męttu menn athuga en eins og meš góšar tillögur žį nį žęr oft ekki lengra en aš vera nefndar.

 


Hitaš upp fyrir bręšsluvertķš į noršurslóšum

Sumariš gengur hęgt en örugglega ķ garš į Noršur-Ķshafinu. Meš hękkandi sól og hękkandi hita fer hafķsbreišan aš brįšna uns hinu įrlega hafķslįgmarki veršur nįš ķ september. Sķšustu tvö bręšslusumur voru afar ólķk. Sumariš 2012 sló brįšnunin öll fyrri met og skildi eftir sig stęrra svęši af opnu hafi en įšur hefur žekkst. Sumariš 2013 var hinsvegar mun kaldara og sólarlausara žannig aš hafķsśtbreišslan varš nokkru meiri ķ lok sumars en įrin žar į undan. Žaš er žó alls ekki svo aš hafķsinn hafi jafnaš sig žarna noršurfrį enda kemur ķ ljós aš sumarbrįšnun er ekki žaš eina sem skiptir mįli ķ lengra samhengi. Veturnir hafa lķka sitt aš segja.

Til aš meta įstandiš nś ķ upphafi sumars hef ég nįš mér ķ tvö kort. Hiš efra sżnir įętlaša ķsžykkt žann 22. maķ fyrir tveimur įrum, eša voriš įšur en metbrįšnunin įtti sér staš. Nešra kortiš er frį vorum dögum įriš 2014. Litaskalinn er žannig aš fjólublįr litur tįknar žynnsta ķsinn en sį rauši og dökki tįknar žykkasta ķsinn sem išulega er aš finna noršur af Kanadķsku heimskautaeyjunum. Og hvaš kemur ķ ljós?

Noršur 22 maķ 2012

Noršur 22 maķ 2014

Ekki er annaš aš sjį į žessum samanburši en aš įstand ķssins sé heldur lakara nś en fyrir tveimur įrum. Svęšin undan ströndum Sķberķu einkennast nś af žunnum ķs sem skżrist af eindregnari landįttum sķšustu mįnuši sem hrekur ķsinn frį strandlengjunni. Nżr ķs myndast jafnharšan aš vetrarlagi viš slķkar ašstęšur en sį ķs er ungur, žunnur og óžroskašur og fyrstur til aš brįšna ķ vorsólinni. Ķ stašinn hefur ķsinn leitaš ķ auknum męli aš Atlantshafinu enda er hann öllu meiri viš Svalbarša nś en fyrir tveimur įrum. Žangaš kominn į ķsinn varla afturkvęmt og brįšnar žar ķ sumar eša hrekst sušur eftir Gręnlandi.

Svęšiš noršur af Amerķku er einskonar verndarsvęši hafķssins en ķs sem hrekst žangaš getur hringsólaš į svęšinu ķ nokkur įr og žykknaš vel. Samkvęmt kortunum er žar nś minna um žykkan ķs en fyrir tveimur įrum en įstęšan gęti veriš sś aš vindar hafi veriš veriš öflugri žarna en fyrir tveimur įrum og duglegri en venjulega aš žjappa ķsnum upp aš ströndum. Ķsinn noršur af Alaska er žó heldur žykkari nś en voriš 2012, en žar er sennilega aš hluta til um aš ręša ķs sem ķ venjulegu įrferši hefši įtt aš brįšna ķ fyrrasumar.

Žaš mį lķka horfa til Beringssunds milli Alaska og Sķberķu sem nś er aš mestu ķslaust, ólķkt fyrir tveimur įrum. Žetta ętti aš benda til aukins innstreymis frį Kyrrahafinu sem fer ekki vel meš ķsinn og gęti skipt mįli į komandi sumri. Mišhluti ķshafsins er einnig hulinn žynnri ķs en įšur og žar er sjįlfur Noršurpóllinn ekki undanskilinn. Hvaš skyldi gerast žar ķ sumar? Besta aš segja sem minnst um žaš ķ bili. En allavega. Mišaš viš įstandiš, žį hefur žessi vertķšarbyrjun alla burši til aš slį fyrri bręšslumet og mį jafnvel gęla viš stórfenglegt hrun ķsbreišunnar. En eins og kom ķ ljós sķšasta sumar žį rįša vešurfarslegir žęttir miklu. Žaš eru hęšir og lęgšir ķ žessu. Žaš skiptir t.d. mįli hvort hlżir sumarvindar berast frį meginlöndunum eša ekki og hversu mikiš heimskautasólin nęr aš skķna žęr vikur sem hśn er hęst į lofti fyrri part sumars. Žessi atriši geta alveg hrokkiš ķ mķnus eins og geršist ķ fyrra.

Ég verš į vaktinni hvernig sem fer og mun vęntanlega taka upp žrįšinn meš frekari hugrenningar og hugaróra sķšar ķ sumar.

- - - - -

Kortin eru fengin į žessari heimasķšu į vegum Bandarķska flotans:
http://www7320.nrlssc.navy.mil/hycomARC/arctic.html

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband