Reykjavķkurhitasśluritiš

Nś eru sjö mįnušir lišnir af įrinu og allt stefnir ķ aš 2016 verši allnokkuš hlżrra hér ķ Reykjavķk heldur en sķšasta įr. Ekki žarf aš vķsu mikiš til žvķ įriš 2015 var kaldasta įriš žaš sem af er öldinni. Af žeim sjö mįnušum sem lišnir eru hafa 4 mįnušir veriš hlżrri en mešaltal sķšustu 10 įra. Janśar og maķ voru undir žessu 10 įra mešaltali en žó fyrir ofan hiš opinbera en kalda višmišunartķmabil 1961-1990. Febrśar er hinsvegar kaldasti mįnušurinn žaš sem af er, bęši ķ raun og mišaš viš mešalhita, enda var hann kaldari en “kalda mešaltališ” segir til um.

Į glęnżrri śtgįfu af sśluritinu hér aš nešan sést hvernig žetta lķtur śt. Fjólublįu sślurnar standa fyrir žį mįnuši sem lišnir eru, en til višmišunar er mešalhiti mįnašanna sķšustu 10 įr (raušar sślur) og kalda opinbera mešaltališ 1961-1990 (blįar sślur). Eins og sjį mį getum viš vel viš unaš og sumariš hefur stašiš sig vel hvaš hita varšar.

Reykjavķkurhiti 2016 - 7 mįnušir
Til hęgri į myndinni eru fimm įrshitasślur. Blįa sślan žar er fyrir “kalda mešaltališ” žegar mešalhitinn ķ Reykjavķk var einungis 4,3 stig en rauša sślan stendur fyrir sķšustu 10 įr og er ķ 5,4 stigum. Tónušu sślurnar tvęr, sżna sem fyrr, įętlašan įrshita 2016 eftir žvķ hvort framhaldiš er reiknaš śt frį “kalda mešaltalinu” eša mešalhita sķšustu 10 įra, samkvęmt mķnum śtreikningum. Kaldara framhaldiš gefur okkur žannig 5,0 stiga įrshita en verši framhaldiš įfram ķ hlżrri kantinum veršur mešalhitinn um 5,4 stig, sem einmitt er ķ takt viš žau hlżindi sem viš erum farin aš venjast į žessari öld. Hvort heldur sem er žį stefnir įrshitinn töluvert hęrra en įriš ķ fyrra (sem var 4,5 stig) en 2015 er sżnt žarna sem gręn sśla allra lengst til hęgri. Hvaš framhaldiš varšar žį er aušvitaš alltaf möguleiki į óvęntum öfgum ķ hitafari ķ ašra hvora įttina en burt séš frį žvķ žį erum viš ķ įgętis hitamįlum nś um stundir og veršum vonandi įfram.


Af hafķsbręšslumįlum į Noršur-Ķshafinu

Um mišjan maķ, žegar ég tók sķšast stöšuna į ķsnum į Noršur-Ķshafinu, žį velti ég upp žeim möguleika aš minni hafķs yrši žar nś ķ lok sumars en įšur hefur sést į vorum dögum. Žetta var ekki sagt aš įstęšulausu enda var hafķsśtbreišslan sķšastlišiš vor, eftir hlżjan vetur, sś lęgsta sem sést hefur og munaši talsveršu. Įriš 2016 hafši žvķ talsvert forskot į fyrri metįr žegar kom aš upphafi sjįlfrar sumarbrįšnunarinnar ķ Noršur-Ķshafinu. Til aš grķpa til samlķkingar žį var įstandiš eitthvaš svipaš žvķ aš keppandi ķ 100 metra hlaupi fengi aš starta nokkrum metrum framar en keppinautarnir. En žetta forskot fór žó fyrir lķtiš žvķ segja mį aš bręšslusumrinu 2016 hafi hlekkst illa į ķ byrjun enda var forskotiš oršiš aš engu um mišjan jśnķ. Vešurfarslegar skżringar į žessu lélega starti var lęgšargangur meš óhagstęšum vindįttum og skżjahula sem hindraši sólbrįš. Bręšslusumariš 2016 fékk žvķ vindinn ķ fangiš og sį vart til sólar til aš byrja meš. En sumariš 2016 nįši sér loksins į strik žarna ķ noršri og sķšan žį hefur brįšnun hafķssins haldiš vel ķ viš skęšustu keppinautana. Žetta mį sjį į lķnuritinu yfir śtbreišslužróun hafķssins žar sem įriš 2016 er boriš saman žau įr sem hafa nįš lęgstu śtbreišslu ķ lok sumars og žar er sumariš 2012 ķ sérflokki eins og sjį mį į žessu Japans-ęttaša lķnuriti.

JAXA lķnurit jślķ 2016
Framhaldiš er stór spurning eins og venjulega. Hefur sumariš 2016 žaš sem til žarf til aš slį śt metįriš 2012 ķ lįgmarkśtbreišslu? Į hafķskortunum hér aš nešan frį Bremen-hįskóla eru žessu tvö įr borin saman ķ śtbreišslu og žéttleika į sömu dagsetningunni 19. jślķ. Dreifing ķssins er greinilega mismunandi milli žessara įra. Lęgšargangurinn hefur vissulega haldiš įfram ķ sumar en eftir žvķ sem į lķšur žį skilar slķkur lęgšarangur af sér tęttari ķsbreišu sem veršur sķfellt viškvęmari, žótt sjįlf śtbreišslan dragist hęgar saman. Gulgręni liturinn sżnir einmitt hversu gisin ķsbreišan er nś ķ sumar į stórum svęšum allt upp aš sjįlfum noršurpólnum, mišaš viš sumariš 2012. Žegar žarna var komiš viš sögu sumariš 2012, įtti žó sjįlf ofurlęgšin eftir aš herja į svęšiš en sś lęgš gerši eiginlega śt af viš žann hluta ķssins sem lį noršur af Alaska og Austur-Sķberķu.

Hafķskort 19. jślķ 2012 og 2016

Til frekari glöggvunar kemur svo ķ lokin, önnur ķsmynd ķ ešlilegri litum sem sżnir einnig stöšuna žann 19. jślķ sl. en sjįlfur hef ég bętt inn mörkum ķsbreišunnar ķ lok metsumarsins 2012. Greinilega žarf mikiš aš hverfa į nęstu vikum ef eitthvaš įlķka į aš gerast nś ķ įr.

Hafķskort 19. jślķ 2016 og lįgmark 2012

Mišaš viš hvaš ķsinn er tęttur og gisinn į stórum svęšum žį gętum viš mögulega endaš meš tvķskipta eša skellótta ķsbreišu ķ lok sumars, sem vęri sérstakt. Freistandi finnst mér reyndar aš segja aš ķ ljósi bįgs įstands ķsbreišunnar almennt, žį gęti bręšslusumariš 2016 mögulega įtt óvišjafnanlegan endasprett og skapaš nż višmiš žegar upp veršur stašiš, jafnvel opiš hafssvęši į sjįlfum Noršurpólnum, sem mér er stundum hugleikiš.

Linkur į żmis lķnurit og hafķskort: https://sites.google.com/site/arcticseaicegraphs/


Lśpķnuręša Fastagests

Ég hef įšur vitnaš ķ skįldsöguna Öręfi eftir Ófeig Siguršsson en žaš er góš bók aš mķnu mati, mjög sérstök en vissulega ekki viš allra hęfi. Bókin er kraftmikill óšur til Öręfasveitarinnar og nįttśrunnar sem slķkrar en ekki sķšur fjallar bókin um samskipti mannsins viš landiš og nįttśruöflin og er žar komiš vķša viš. Ein höfušpersóna bókarinnar nefnist Fastagestur og eru ófįar blašsķšur lagšar undir einręšur hans enda skilst mér aš hann sé einskonar samviska höfundar, eša sį sem talar mįli höfundar bókarinnar. Fastagestur er yfirleitt ekkert aš skafa utan af hlutunum og ekki heldur žegar kemur aš blessašri lśpķnunni sem sķfelldur styr stendur um. Ég ętla aš leyfa mér aš birta hér lśpķnuręšu Fastagests ķ Öręfabókinni en žótt aš hlutirnir séu hér mįlašir sterkum litum žį get ég ekki annaš en veriš bara nokkuš sammįla ķ ašalatrišum. Vonandi sjį sem flestir ljósiš einnig.

„ … viš skulum ekki tala um lśpķnuna, Bernharšur minn, sagši Fastagestur viš gluggann, hśn er plįga, tapaš strķš sem viš hįšum gegn sjįlfum okkur, ég verš svo óendanlega sorgmęddur žegar ég sé lśpķnu eša heyri į hana minnst, lśpķnan er blį sorg, tįkn fyrir sjįlfshatur okkar, dapurlega sjįlfsmynd, lśpķnan er svo fögur planta og mögnuš, en misnotuš ķ eyšileggingarskyni eins og skógręktin gegn móanum og mżrinni og gervallri nįttśrunni, žaš var Skógręktarstjóri rķkisins sem kom meš lśpķnuna ķ Öręfin fyrir 50 įrum, viš förum ekki ķ grafgötur um žaš, lśpķnan hefur žegar eyšilagt margfalt stęrri svęši en hörmungargosiš 1362, en hśn gerir žaš hljóšlega, lśpķnan hegšar sér nįkvęmlega eins og vķrus, krabbamein, nįkvęmlega eins og mašurinn, smeygir sér inn og eyšileggur allt innan frį og milljónfaldast; reynt var aš fela grjótiš žegar brśin var opnuš 1974, fela jökulöldurnar sem eru minnisvaršar um hvert jökullinn hefur teygt tungur sķnar, fela sandinn, fela móana og fela melana, fela žessa minnisvarša um tķmann og kraft nįttśrunnar, skķtugu börnin, öldurnar eru óžekkjanlegar og ófęrar fyrir lśpķnu, žaš er ekki lengur hęgt aš fį sér göngutśr um öldur og sker og skoša grjótiš eins og mašur gerši ķ gamla daga, sagši Fastagestur viš gluggann, Tvķskerjabręšur hafa reynt żmsar ašferšir til aš uppręta žessa skęšu plöntu og endurheimta gömlu móana en įn įrangurs, fręin geymast aš minnsta kosti ķ hįlfa öld ķ jöršu eins og višlegubśnašur ķ jökli, svo sprettur lśpķnan upp óvęnt hvar sem er og dreifir śr sér į ógnarhraša og kęfir og eyšileggur allt sem fyrir er, bęši gróšur og aušn, eins og gusthlaup sżnt hęgt … Allt sem heitir rękt … rękt er į móti nįttśrunni, į móti lķfinu, į móti Guši, hvort sem žaš er skógrękt eša saušfjįrrękt eša vaxtarrękt, ég er fyrst og fremst į móti allri rękt, sagši Fastagestur viš gluggann į hótelinu ķ Freysnesi, ég er allur meš Guši og nįttśrunni, mönnum, dżrum, plöntum og grjóti og jökli og vindinum; ég er allur fyrir öręfin.“ (Öręfi, bls. 318-320)

 

Morsį

Lśpķna į Skeišarįsandi komin yfir žaš litla vatn sem rennur žar sem Skeišarį breiddi śr sér įšur. Eftir aš Skeišarį hvarf į žessum slóšum er ekkert sem hindrar lengur landnįm lśpķnunnar vestur eftir gjörvöllum Skeišarįrsandi. (Ljósmynd: EHV)

 


Til Vesśvķusar og Pompeii

Lengi hefur žaš veriš į óskalista mķnum aš heimsękja vettvang atburšanna žegar borgirnar Pompeii og Herculaneum grófust undir ösku og eimyrju af völdum hamfaraeldgossins ķ Vesśvķusi įriš 79 e.Kr. Žessi för varš aš veruleika föstudaginn 24. jśnķ ķ tengslum viš Rómarferš en žangaš hafši ég heldur ekki komiš įšur og var kominn tķmi į aš bęta śr žvķ. Farin var skipulögš dagsferš ķ rśtu frį Róm meš fararstjórum žar sem bošiš var upp į skošun į rśstasvęši Pompeii og ferš upp į Vesśvķus en žaš getur veriš nokkuš snśiš aš nį žvķ hvoru tveggja į eigin vegum į einum degi. Žarna er mikiš feršamannakrašak, sérstaklega viš tśristamišstöšina viš Pompeii og žurftu fararstjórar hinna żmsu hópa aš hafa sig alla viš aš tżna ekki sinni hjörš og halda hópnum saman.

Pompei og Vesśvķus
Rśstasvęšiš er aušvitaš allt hiš merkilegasta  en žegar žangaš var komiš įkvįšum viš skötuhjśin aš rölta frekar um svęšiš į eigin forsendum ķ stašin fyrir aš halda hópinn, meš góšfśslegu leyfi fararstjóra. Viš uršum sjįlfsagt af einhverjum fróšleik sem leišsögukona śtvarpaši ķ heyrnartól hvers og eins, en žaš er kannski žannig meš okkur Ķslendingana aš viš erum ekki eins miklar hópsįlir og ašrir - nema kannski žegar kemur aš fótbolta. Er viš höfšum sameinast hópnum į nż į tilsettum tķma į réttum staš, var bošiš upp į pizzuveislu (hvaš annaš?) įšur en haldiš var įfram meš rśtunni upp aš Vesśvķusi žar sem ekiš var eftir žröngum hlykkjóttum vegi langleišina upp fjalliš. Žar viš bķlastęšiš var aušvitaš veitinga- og minjagripasala og fullt af klósettum fyrir žį sem voru ķ spreng.

Vesśvķus - GķgurUm 200 metra hękkun er frį bķlastęši og upp aš gķgbrśn ķ um 1200 metra hęš en žangaš liggur góšur göngustķgur. Žótt Vesśvķus lįti ekki mikiš yfir sér žį er  toppgķgurinn sjįlfur nokkuš hrikalegur og djśpur aš innanveršu meš žverhnķptum veggjum nęr allan hringinn. Hęgt var aš ganga mešfram hįlfum gķgbarminum eftir göngustķg en hinn hlutinn er lokašur enda illfęrt klungur žar sem almenningur getur fariš sér aš voša. Talsvert var af feršafólki žarna uppi og meira aš segja hęgt aš kaupa minjagripi og smįveitingar į žremur stöšum viš sjįlfa gķgbrśnina.

Sķgild spurning varšandi eldfjöll snżst um hvenęr nęsta gos veršur ķ fjallinu. Ķ ljósi sögunnar og ašstęšna flokkast Vesśvķus sem eitt af hęttulegustu eldfjöllum jaršar. Kvikužró fjallsins er mjög stór og mikil sprengivirkni og öskufall einkennir stęrstu gosin. Hęttulegust eru žó gusthlaupin sem verša žegar gosmökkurinn hrynur nišur og eyšir öllu sem fyrir veršur samanber žaš sem geršist žarna įriš 79. Gostķšni Vesśvķusar er hinsvegar mjög óregluleg og almennt eru gosin stęrri eftir žvķ sem goshléiš į undan er lengra. Sķšast gaus ķ fjallinu įriš 1944 en žį rann dįlķtiš af hrauni nišur ķ byggš en fjalliš nįši žó aš framkalla eina sęmilega sprengingu sem sendi ösku yfir nęrliggjandi svęši. Žaš var fjórša gosiš frį aldamótunum 1900 en tķš gos höfšu žį veriš ķ fjallinu allt frį stóru og mannskęšu gosi įriš 1630 sem einmitt kom eftir meira en tveggja alda hvķld. Fyrir stórgosiš įriš 79 hafši Vesśvķus ekki gosiš ķ um 300 įr svo vitaš sé og mun lengra var ķ verulegt gos.

Fyrir gosiš įriš 79 var Vesśvķus vaxiš žéttum gróšri upp į topp og fjalliš tališ hęttulast meš öllu. Fólk var einnig alveg grunlaust um aš hamfaragos vęri ķ vęndum žrįtt fyrir żmsa fyrirboša sem gętu talist augljósir ķ dag, svo sem mikil jaršskjįlftavirkni og aukin jaršhitavirkni sem žurrkaši upp vatnsuppsprettur. Gosiš sjįlft stóš ašeins yfir ķ 2 daga en mestu hamfarirnar rišu yfir snemma morguns daginn eftir aš gosiš hófst. Ķ gosinu hurfu bęirnir Pompeii og Herculaneum af yfirborši jaršar enda grafnir nišur ķ nokkurra metra žykkt öskulag auk žess sem strandlķnan fęršist utar um nokkra kķlómetra. Samanlögš ķbśatala bęjanna gęti hafa veriš allt aš 20 žśsundum en mannfall er į reiki. Nś er talaš um aš 2.000 manns gętu hafa lįtist af völdum gossins sem er lęgri tala en oft hefur sést įšur sem žżšir aš verulegur fjöldi hefur žrįtt fyrir allt nįš aš koma sér undan įšur en gosstrókurinn hrundi yfir byggšir.

Vesśvķus - Napólķ
Nś į dögum er fólk mešvitaš um hęttuna sem žarna er įvallt til stašar. Žrįtt fyrir žaš er talsverš byggš į svęšinu sem teygir sig upp ķ hlķšar Vesśvķusar. Gróšursęlt er ķ hlķšum fjallsins enda jaršvegur frjósamur eins og gjarnan ķ nįgrenni eldfjalla. Fólk treystir hinsvegar į nįttśrulega fyrirboša og nįkvęma vöktun jaršvķsindamanna. Allt hefur veriš meš kyrrum kjörum sķšustu įr og įratugi en lķkur į aš nęsta gos verši stórt, aukast meš hverjum įratug sem hvķldartķminn lengist. Mišaš viš fyrri hegšun er fjalliš žó ekki tilbśiš ķ hamfaragos en til žess žarf fjalliš aš safna kröftum ķ aš minnsta kosti 100 įr til višbótar ef eitthvaš er annars aš marka slķka śtreikninga.

Įhyggjur manna snśast žó ekki bara aš Vesśvķusi sjįlfum. Svęšiš ķ heild sinni ķ nįgrenni Napólķflóa er raunar samfellt eldfjallasvęši sem lętur lķtiš yfir sér į yfirboršinu og hefur veriš til frišs lengi. Žarna eru stórar öskjur og undir žeim fleiri kvikužręr. Stęrsta kerfiš nefnist Campi Flegrei og nęr aš hluta inn ķ borgina Napólķ. Ķ raun mį segja aš žetta sé ein allsherjar ofureldstöš sem sķfelld ógn stafar af fyrir žęr žrjįr milljónir manna sem bśa į svęšinu frį Napólķ til hlķša Vesśvķusar og sé fyrirvarinn stuttur er alveg óvķst aš hęgt sé aš rżma svęšiš į tilsettum tķma. Fyrir stęrstu gosin ętti forleikurinn samt aš gefa ķbśum rįšrśm til aš hugsa sinn gang. Žaš mį samt hafa ķ huga aš allra stęrstu gosin sem möguleg eru į svęšinu eru hamfarir sem snerta mun stęrra svęši en Napólķflóann. Žar mį til dęmis nefna gos fyrir tępum 40 žśsund įrum en žį er tališ aš aska hafi falliš yfir hįlfa Evrópu. Žetta stórgos er jafnvel nefnt sem einn af žeim žįttum sem gerši śt af viš Neanderthalsmanninn ķ įlfunni į sķnum tķma. Vér nśtķmamenn förum vonandi eitthvaš betur śt śr slķkum hamagangi en eitt er vķst aš Ķtalķa yrši ekki söm og įšur. Ég er žó allavega sloppinn aftur heim ķ öruggt skjól į okkar eldfjallaeyju.


Žį er žaš fótboltinn

Eitthvaš veršur mašur aš skrifa um fótboltann enda er hann mįl mįlanna fyrir flestum öšrum en höršustu antisportistum. Aš vķsu er forsetakosningar į dagskrį ķ žessum mįnuši en spennan liggur ekki žar enda śrslitinn löngu rįšin, nema hvaš svo viršist sem tvķsżnt gęti veriš um annaš sętiš žótt ekki sé keppt ķ žvķ.

Ķ fótboltanum er mįliš žaš aš Ķslenska karlalandslišiš keppir nś ķ fyrsta skipti į stórmóti ķ knattspyrnu og merkilegheitin snśast ekki sķst um aš Ķsland er fįmennasta žjóšin sem keppt hefur į svona stóru móti. Eins og oft įšur erum viš litla žjóšin gagnvart hinum stóru og žaš eitt hefur vakiš athygli erlendra į okkur. Žśsundažjóšin į móti milljónažjóšum. Fyrirfram ętti žaš žvķ aš vera hreint formsatriši aš tapa öllum leikjunum af miklu öryggi. En žaš er ekki alveg žannig. Viš eigum įgętis fótboltamenn sem spila meš sęmilegum lišum ķ stóru löndunum og žegar į hólminn er komiš kemur ķ ljós aš viš erum ekkert mikiš lélegri ķ fótbolta en hinir. Bara svolķtiš lélegri. Reyndar er getumunurinn į milli flestra lišanna almennt ekki mjög mikill og žvķ getur allt gerst ķ hverjum leik. Getumunur milli einstaka leikmanna er heldur ekki svo mikill. Ronaldó hinn vķšfręgi er sennilega ekki nema um 10% betri ķ fótbolta en bestu leikmenn Ķslands enda var hann ekkert aš leika sér aš ķslensku varnarmönnunum, sólaši ekki fjóra ķ hverri sókn og komst varla ķ almennilegt skotfęri viš markiš. Portśgalska landslišiš er heldur ekkert ofurliš žótt žessi mikli markaskorari sé žar fremstur ķ flokki. Žeir voru samt talsvert betri en okkar liš ķ heildina og gįtu alveg veriš svektir meš jafntefliš.

Žegar žetta er skrifaš hefur Ķslenska lišiš leikiš tvo leiki į Evrópumótinu. Lišiš hefur skoraš jafn mörg mörk og žaš hefur fengiš į sig og bįšir leikirnir endaš meš jafntefli. Möguleiki er enn til stašar aš sigra rišilinn og einnig aš lenda ķ nešsta sęti ķ rišlinum. Hvaš varšar mķnar vęntingar til lišsins žį höfum viš meš žessum tveimur jafnteflum nś žegar įtt įgętis mót. Jafntefli er svo miklu skįrra heldur en tap svo ekki sé talaš um stórtap meš margra marka mun. Tvö liš milljónažjóša hafa til žessa tapaš sķnum leikjum meš žremur mörkum gegn engu žannig aš viš getum vel viš unaš. Žessum jafnteflum okkar hefur veriš nįš meš góšum og skipulögšum varnarleik fyrst og fremst. Mišjuspiliš hefur veriš öllu lakara žar sem sendingar hafa veriš tilviljanakenndar og rataš įlķka oft til andstęšingsins og til samherja. Žaš hefur žó sżnt sig aš viš getum skoraš mörk af öllu tagi enda eigum viš gott śrval af skęšum sóknar- og skotmönnum.

Žaš er žó einn leikur eftir ķ rišlinum en žaš er leikurinn į móti Austurrķki. Žar ręšst hvort viš komumst įfram ķ ķ 16 liša śrslit sem vęri frįbęr staša en mögulega žurfum viš til žess ekki aš gera meira en aš knżja fram enn eitt jafntefliš. Žrišja sętiš ķ okkar rišli gęti komiš okkur įfram ķ 16-liša śrslit. Betra er žó aš lenda ofar ķ rišlinum. Žrišjusętislišin fjögur sem munu komst įfram munu keppa viš sigurliš śr öšrum rišlum žannig aš best er alltaf aš vinna rišilinn til aš fį léttari andstęšinga. Austurrķkisleikurinn er sem sagt lykileikurinn śr žvķ sem komiš er. Fyrst og fremt vonar mašur aš hann tapist ekki meš mjög mörgum mörkum. Vęgt tap er miklu skįrra og allt fyrir ofan žaš er miklu betra. Tala nś ekki um aš komast įfram į einhvern hįtt ķ 16 liša śrslitin. Žį vęrum viš allavega ekki nešar en ķ 16 sęti į žessu móti sem hlżtur aš vera göfugt markmiš.


Smįręši um forsetamįlin

Žaš mį slį žvķ föstu aš eftir nokkrar vikur veršum viš komin meš nżjan forseta aš Bessastöšum. Hver žaš veršur mun koma ķ ljós en vissulega veršur einn frambjóšendanna aš teljast sigurstranglegri en hinir. Frambošsmįlin hafa veriš nokkuš sérstök, allavega mišaš viš žaš sem įšur tķškašist. Talaš hefur veriš um offramboš af frambjóšendum enda viršist ekkert tiltökumįl fyrir suma aš bjóša sig fram til forseta, jafnvel žótt fįir eša engir hafi skoraš į žį. Aušvitaš mį fólk bjóša sig fram ef žvķ sżnist en fęstir žeirra viršast žó gera sér grein fyrir žvķ aš vęnlegustu forsetaefnin eru kölluš fram af almenningi en ekki frambjóšendunum sjįlfum. „Fólkiš velur forsetann“ eins og Ólafur Ragnar sagši aš Įsgeir Įsgeirsson hafi sagt, en žį er aušvitaš ekki veriš aš tala um gjörvallan almenning, heldur bara nógu stóran hluta hans.

Žaš var nokkuš ljóst ķ vetur aš žrįtt fyrir fjölda frambjóšenda žį vantaši alltaf raunverulegan valkost fyrir žennan almenning. Stungiš var upp į żmsum og alltaf einhverjir aš stinga upp į sjįlfum sér. Žaš vantaši samt eitthvaš. „Ég get žį svo sem veriš eitt tķmabil ķ višbót śr žvķ aš enginn almennilegur kemur fram“ gęti Ólafur hafa hugsaš žegar hann lét til leišast aš vera įfram, žó hann hafi örugglega hugsaš eitthvaš annaš lķka. Merkilegt annars meš hann Ólaf hvernig fylgjendahópur hans breyttist frį žvķ hann var kosinn fyrst. Viš žekkjum nokkuš vel hvernig žaš geršist, en alltaf hefur hann veriš umdeildur. Mig rįmar ķ aš einhverjir hafi talaš um aš flytja śr landi į sķnum tķma ef svo fęri aš hann yrši forseti. Fęstir žeirra hafa lįtiš verša af žvķ og eru sjįlfsagt hinir įnęgšustu meš forsetatķš hans žegar upp er stašiš. Margir ašrir eru į allt öšru mįli.

Svo mašur nefni loksins nśverandi frambjóšendur žį hefur mašur heyrt įlķka tal um bśferlaflutninga ef svo fęri aš annašhvort Andri Snęr eša Davķš setjast į Bessastaši. Žaš er žó aušvitaš sitthvort fólkiš sem talar svona en bįšir žessir frambjóšendur eiga sér einlęga stušningsmenn og lķka einlęga andstęšinga. Žeir eru andstęšir pólar og eiga nokkuš ķ land meš aš njóta stušning fjöldans. Aldrei žó aš vita hvernig mįl žróast. Af žeim tveimur į Davķš sennilega meiri möguleika. Hann er sjóašur ķ pólitķkinni og vill sjįlfsagt ljśka störfum fyrir hiš opinbera meš öšrum hętti en aš hafa veriš hrakinn śr Sešlabankanum af einhverjum óžekkum krökkum sem fljótlega gętu einmitt tekiš völdin til aš umbreyta öllu, eins og aš skipta um stjórnarskrį, skipta um gjaldmišil, svo ekki sé nś talaš um kippa fótunum undan kvótakóngum. Nei, žį munu menn komast aš žvķ hvar Davķš keypti öliš. Reyndar verš ég aš segja aš žegar kemur aš stjórnarskrįnni žį er ég nś dįlķtiš į ķhaldslķnunni sjįlfur. Aš skipta um stjórnarskrį finnst mér ekki óskylt žvķ aš skipta um žjóšfįna og žjóšsöng. Žjóšir gera ekki svoleišis af gamni sķnu en kosturinn viš stjórnarskrįr er aš žó sį aš alltaf mį breyta žeim og bęta, séu menn sammįla um žaš.

En svo er žaš Gušni Th.  – mašurinn sem kom, sį … en hefur ekki alveg sigraš enn. Hann er eiginlega žessi góši gęi sem gat eiginlega ekki annaš en bošiš sig fram eftir įskoranir hins stóra almennings, eša allavega nógu stórs hluta hans, eftir góša leiksigra ķ Sjónvörpum landsmanna. Kannski var žaš gott plott sem virkaši, en hafa veršur ķ huga aš żmsir ašrir hafa birst į skjįnum įn žess aš slį ķ gegn sem efni ķ forseta. Žaš žarf enginn aš efast um aš Gušni veit svona nokkurnveginn ķ hverju starfiš er fólgiš og vęntanlega eru fįir sem hóta sjįlfskipašri śtlegš fari svo aš hann setjist į forsetastólinn. En annars mun žetta fara eins og žetta fer og aušvitaš eru allir frambjóšendurnir hver öšrum hęfari į einhvern hįtt.

 


Allt til reišu fyrir sumabręšsluna miklu ķ Noršur-Ķshafinu

Sumariš er framundan į noršurslóšum meš tilheyrandi brįšnun į ķsbreišunni. Viš vitum ekki hvernig žaš mun nįkvęmlega ganga fyrir sig en mišaš viš hvernig lišinn vetur hefur veriš žį er alveg óhętt aš gęla viš žann möguleika aš minni hafķs verši žar ķ lok sumars en įšur hefur sést į vorum dögum. Allt mun žaš žó rįšast af vešurašstęšum nęstu mįnuši žannig aš best er aš fullyrša sem minnst.

Žaš sem skiptir hins vegar mįli nś er aš nżlišinn vetur var óvenju hlżr žarna upp frį sem žżšir aš hafķsinn nįši ekki aš žykkna eins mikiš og hann gerir venjulega yfir vetrartķmann. Sjįlf śtbreišsla hafķssins hefur einnig veriš meš allra lęgsta móti ķ allan vetur og ķ samręmi viš žaš var įrlegt vetrarhįmark hafķssins žaš lęgsta sem męlst hefur. Voriš hefur lķka fariš snemma af staš og allt sem bendir til žess aš śtbreišslan nś um stundir sé sś lęgsta mišaš viš sama tķma hin fyrri įr - allavega sķšan 1979 er fariš var aš męla meš nįkvęmum hętti meš gervitunglum. Aš vķsu hefur eitthvaš bilunarvesen ķ gervihnattarbśnaši veriš aš hrjį eftirlitsašila, ašallega Bandarķska, en žaš sem virkar bendir žó allt til óvenju lķtillar śtbreišslu hafķssins nś ķ upphafi bręšsluvertķšar. Žetta mį til dęmis sjį į žessu lķnuriti sem byggir į gögnum frį JAXA-stofnuninni japönsku. Rauša lķnan stendur, eins og sjį mį, fyrir žaš sem lišiš er af įrinu 2016. Gula lķnan er įriš 2012 žegar sumarbrįšnunin sló öll fyrri met.

JAXA linurit mai 2016

Til frekari glöggvunar er aušvitaš brįšnaušsynlegt aš lķta į hafķskort og hér koma žvķ tvö samanburšarkort frį NSIDC. Kortiš til vinstri sżnir śtbreišslu og žéttleika ķssins žann 12. maķ 2012 sem var einmitt voriš fyrir metbrįšnunarsumariš mikla žaš įr. Til hęgri er svo stašan žann 12. maķ, įriš 2016.

Iskort 12 mai 2012 og 2016

Ķ fljótu bragši er kannski enginn ógurlegur munur į žessum kortum. Noršur-Ķshafiš er aušvitaš žakiš ķs į žeim bįšum en žarna eru žó atriši sem skipta mįli. Į 2016-kortinu er til dęmis ķsinn aš mestu horfinn į Beringshafi milli Alaska og Sķberķu og ķsinn oršinn lélegur inn af Beringssundinu sjįlfu. Merkilegt er svo hiš myndarlega ķslausa svęši noršur af nyrstu ströndum Kanada viš Beaufort-haf en žaš bendir til žess aš ķsinn sé kominn į hreyfingu og farinn aš brotna upp mun fyrr en venjulega sem gęti skipt mįli fyrir framhaldiš.

Žetta ķslausa svęši viš Beaufort-haf er žó ekki endilega tilkomiš vegna hlżinda žar undanfariš heldur frekar vegna mjög stašfastrar hęšar sem rķkti žar nįlęgt, mestallan aprķlmįnuš. Vindar umhverfis hęšina nįšu sem sagt aš koma ķsnum af staš, og višhalda réttsęlis snśningi į stórum hluta ķsbreišunnar. Um leiš stušlušu vindar aš fęrslu ķssins aš sundinu milli Svalbarša og Gręnlands žar sem mikiš af sleppur śt śr prķsundinni svipaš og sjį mį į myndinni hér aš nešan sem sżnir hreyfingu ķssins einn dęmigeršan dag seint ķ aprķl.

Ķsrek 28. aprķl 2016

Žetta mikla uppbrot og tilfęrsla į hafķsnum mį greinilega sjį į gervitunglamyndum. Svona mikiš opiš haf žarna noršur af Kanada og Alaska er óvenjulegt žetta snemma įrs en tilfęrsla ķssins į žessum slóšum er annars vel žekkt fyrirbęri, nema hvaš aš į veturna frjósa allar vakir nęstum jafnóšum. Žessi opnun gerist žó į viškvęmum tķma nśna, ofanį allt annaš. Myndin hér er aš nešan er frį NASA og sżnir hiš ķslausa haf viš Beaufort-haf en Ķsland er žarna meš til aš sżna stęršarhlutföll.

NASA Beauforthaf maķ 2016

Svo er bara aš sjį til hvert framhaldiš veršur. Lįgmarksmetiš frį 2012 gęti alveg veriš ķ hęttu ķ lok sumars mišaš viš ašstęšur nś. Žaš žykir vęnlegt til ķsbrįšnunar aš sólin skķni sem mest į žessum slóšum į mešan hśn er sem hęst į lofti. Hlżtt loft śr sušri žarf svo aš hafa góšan ašgang aš Noršur-Ķshafinu til aš hjįlpa til viš brįšnunina. Reyndar er einmitt hlżtt loft į feršinni žessa dagana eins og svo oft ķ vetur. Sķšasta myndin er kort sem sżnir įętluš hlżindi mišaš viš mešallag, žann 13. maķ. Ef žannig hlżindagusur halda įfram ķ sumar er śtlitiš ekki bjart fyrir hafķsinn.

Noršurslóšir Hitaspį 13 maķ 2016

 


Stóra snjódagamyndin, 1986-2016

Enn einn veturinn er nś endanlega aš baki og grundirnar fara senn aš gróa - hér ķ Reykjavķk aš minnsta kosti. Žar meš er lķka komiš aš einu af vorverkunum hér į žessari sķšu sem er aš birta nżja śtgįfu af stóru snjódagamyndinni sem į aš sżna hvenęr snjór hefur veriš yfir jöršu ķ borginni. Myndin er unnin upp śr mķnum eigin prķvatskrįningum į żmsum vešuržįttum sem hófust į mišju įri 1986 og er žetta žvķ 30. veturinn sem hefur veriš fęršur til bókar. Hver lįrétt lķna stendur fyrir einn vetur samkvęmt įrtölum vinstra megin en tölurnar hęgra megin sżna samanlagšan fjölda hvķtra daga. Matsatriši getur veriš hvort jörš sé hvķt eša ekki en sé ég ķ vafa žį miša ég viš 50% snjóhulu ķ mķnum garši undir mišnętti hvers dags. Nįnari śtlistanir eru undir myndinni.

Snjódagar 1986-2016

Eins og sést į tölunum hęgra megin žį voru flestir hvķtir dagar veturinn 1994-95 en fęstir voru žeir veturinn 2012-13. Undanfarnir tveir vetur voru af hvķtara taginu meš upp undir 100 hvķta daga og eru žvķ meira ķ ętt viš veturna fyrir aldamótin. Lišinn vetur var dįlķtiš sérstakur aš žvķ leyti aš fyrsti hvķti dagurinn kom ekki fyrr en 26. nóvember og hefur ekki komiš sķšar į skrįningartķmanum. En žegar snjórinn kom žį munaši um žaš žvķ snjóžyngslin voru strax meš žeim mestu sem męlst höfšu ķ Reykjavķk ķ nóvember. Enn bętti ķ snjóinn og snemma ķ desember var snjódżptin 44 cm ķ Reykjavķk og hefur ekki męlst meiri ķ žeim mįnuši ķ borginni. Eftir alhvķtan desembermįnuš nįši snjórinn aš hverfa ķ tvķgang ķ janśar en sķšan tók viš alhvķtur febrśar. Žaš var žó ekki hęgt aš tala um snjóžyngsli ķ febrśar en žrįlįtur var hann. Eftir aš snjórinn hvarf, snemma ķ mars, hefur ašeins einu sinni hvķtnaš og aprķl hefur veriš laus allra mįla. Ef viš fįum ekki sķšbśna snjókomu ķ maķ žį getum viš reyndar sagt aš snjótķmabiliš hafi ekki veriš styttra į žvķ tķmabili sem myndin nęr yfir, allavega mišaš viš žessar skrįningar. Žaš var žó ansi hvķtt mešan į žvķ stóš.

Garšur 1. des 2015

Snjóžyngsli ķ garšinum heima, aš kvöldi 1. desember 2015.


Orustuflugvélin ķ Gręnlandsjökli

Fyrir nokkru sį ég žessa skopteikningu ķ netheimum žar sem komiš er inn į įhugaverša sögu bandarķskrar orustuflugvélar į strķšsįrunum sem žurfti aš naušlenda į Gręnlandsjökli žar sem hśn įtti eftir aš hverfa ķ jökulinn uns hśn fannst aftur įratugum sķšar. Skopiš ķ myndinni felst ķ aš benda į žaš sem mörgum kann aš žykja ankannalegt aš į sama tķma og Gręnlandsjökull er sagšur vera aš brįšna vegna hnattręnnar hlżnunar, žį skuli flugvél sem lendir į jöklinum og skilin žar eftir, geta grafist nišur ein 268 fet ķ jöklinum. "Damn this Global Warming!!" eins og pirrašur gröfumašurinn, segir ķ myndatexta.
Skopmynd 268fet
Misskilningurinn og žaš sem ķ raun er skoplegt viš žessa mynd er žó aš ķ henni endurspeglast viss fįfręši ķ grundvallaratrišum jöklafręša. Žaš er žó kannski ekki endilega viš teiknarann aš sakast. Skopmyndir eru aušvitaš meira upp į grķniš frekar en raunveruleikann. Žaš er žó ekki vķst aš allir žeir sem kunna aš meta hśmorinn, įtti sig į vitleysunni og telja myndina įgętis innlegg sem gagnrżni į meinta hnattręna hlżnun af mannavöldum.

Mįliš meš jökla er aš allt sem skiliš er eftir į hįbungu žeirra, grefst nišur meš tķmanum, jafnvel žótt jökullinn fari minnkandi. Į efri hluta jökla er safnsvęši žeirra og žar hlešst hvert snjólagiš ofan į annaš meš hverjum vetri. Jökullinn hękkar žó ekkert endilega og getur jafnvel lękkaš en žaš fer eftir hversu mikiš brįšnar į móti į leysingarsvęšunum sem liggja nęr jökuljašrinum og er žį talaš um jįkvęšan eša neikvęšan jöklabśskap. Flugvélin sem žarna lenti į sķnum tķma ofan į hįbungu Gręnlandsjökuls gat žvķ ekki annaš en grafist nišur og borist įfram meš jöklinum sem skrķšur undan eigin fargi og hefši birst aš löngum tķma lišnum į leysingarsvęšinu einhversstašar ķ skrišjökli, illa kramin aušvitaš. En žaš įtti reyndar ekki viš um žessa flugvél. Henni var nefnilega bjargaš og flogiš į nż!

Saga flugvélarinnar, sem hlotiš hefur nafniš Glacier Girl og er aš geršinni Lockheed P-38 Lightning, er annars sś aš įriš 1942 var įkvešiš aš ferja mikinn fjölda Bandarķskra strķšsflugvéla til Bretlands og var žaš lišur ķ innrįsarplönum bandamanna ķ Frakkland į žeim tķma (sem įtti eftir aš frestast um tvö įr). Alls voru 920 flugvélar sendar yfir hafiš ķ žessari ašgerš og lį leišin yfir Gręnland og meš viškomu į Reykjavķkurflugvelli aš sjįlfsögšu. Ekki voru allar af hinum smęrri vélum geršar til slķks feršalags en žaš žótt nokkuš gott aš alls skilušu sér 882 flugvélar į leišarenda. Mestu afföllin voru reyndar um mišjan jślķ '42 žegar alls įtta flugvélar, sem flugu saman ķ hóp, žurftu aš naušlenda į Gręnlandsjökli vegna eldsneytisskorts eftir aš hafa snśiš viš vegna vešurs įšur en žęr nįšu til Reykjavķkur. Ķ hópnum voru sex P-38 vélar og žar į mešal vélin sem fjallaš er um hér. Auk žeirra voru tvęr stęrri B-17 vélar sem margir kannast viš undir višurnefninu Fljśgandi virki (Flying Fortress) en žęr voru betur bśnar siglingatękjum og fóru žvķ fyrir fluginu. Öllum flugmönnum var aš lokum bjargaš eftir mikinn barning į jöklinum.

Eftir žvķ sem leiš frį strķšslokum fór įhugi manna į gömlum flugvélum frį strķšsįrunum aš aukast enda eftirspurnin meiri en frambošiš. Žį var smįm saman fariš aš huga aš vélunum įtta sem naušlent höfšu og skildar voru eftir į Gręnlandsjökli sumariš 1942. Fyrstu leitartilraunir voru geršar įriš 1977 en žaš var ekki fyrr en įriš 1988 sem vķsbendingar um flugvélarnar fundust meš ašstoš ķssjįr og reyndust vélarnar liggja dżpra ķ jöklinum en menn höfšu įętlaš og auk žess um tveimur kķlómetrum frį upphaflegum lendingarstaš enda jökullinn į stöšugri hreyfingu. Įriš 1990 var geršur śt leišangur og boruš hola nišur aš žvķ sem fundist hafši og reyndist žaš vera önnur B-17 vélanna en hśn reyndist žegar til kom of illa farin til aš reyna aš nį henni upp.

GlacierG undir ķsnumTveimur sumrum seinna, įriš 1992 eša 50 įrum eftir naušlendinguna, var gerš önnur tilraun og žį komu menn nišur į nokkuš heillega P-38 vélina į 268 feta dżpi (82 metra) og skemmst frį žvķ aš segja aš vélinni var nįš upp meš žvķ aš flytja hana upp ķ bśtum og flutt žannig til Bandarķkjanna žar sem vélin var gerš upp og komiš ķ flughęft įstand meš miklum glans. Til aš auka veg flugvélarinnar enn meir var įriš 2007 gerš tilraun til aš fljśga henni žį leiš til Bretlands sem upphaflega var įętluš įriš 1942. Žaš gekk žó ekki betur en svo aš vélin žurfti aš naušlenda į flugvelli į Labradorskaga vegna vélarbilunar og feršinni aš lokum aflżst. Samkvęmt heimildum er henni haldiš ķ flughęfu įstandi og trešur gjarnan upp į flugsżningum ķ Bandarķkjunum viš góšan fögnuš višstaddra.

Žegar til kom varšveitti jökullinn flugvélina sem aldrei nįši leišarenda. Hinar flugvélarnar sjö sem einnig lentu į jöklinum halda vęntanlega įfram aš grafast dżpra nišur ķ Gręnlandsjökul og leifar žeirra munu skila sér śr jöklinum ķ fyllingu tķmans, alveg óhįš žvķ hvernig Gręnlandsjökull mun spjara sig ķ hlżnandi heimi, hversu skoplegt sem žaš nś er.

P-38 į flugi

Uppgerša orustuflugvélin Lockheed P-38 Lightning "Glacier Girl" į flugi.

- - -

Heimildir og ljósmyndir:
http://www.damninteresting.com/exhuming-the-glacier-girl
https://en.wikipedia.org/wiki/Glacier_Girl

 


Įkvöršun forsetans gęti styrkt stöšu Andra Snęs

Sś įkvöršun Ólafs Ragnars aš bjóša sig fram enn į nż er athyglisverš, svo ekki sé meira sagt og breytir aušvitaš landslaginu frambošsmįlunum. Svo mašur bollaleggi ašeins um žetta žį var stašan sś, įšur en forsetinn tilkynnti įkvöršun sķna, aš Andri Snęr Magnason var eini frambjóšandinn sem naut fylgis aš einhverju rįši. Hann er aš vķsu umdeildur, reyndar eins og Ólafur hefur alltaf veriš sjįlfur. En Andri Snęr var žrįtt fyrir allt ekki lķklegur til aš vinna kosningarnar. Hann var ekki į leišinni į Bessastaši, vegna žess aš annar vęnlegur frambjóšandi, Gušni Th, var ķ startholunum. Žaš annįlaša prśšmenni lį ekki bara ylvolgt undir feldi, heldur var oršinn alveg sjóšheitur og bara tķmaspursmįl hvenęr hann tilkynnti um sitt framboš. Jį, žaš įtti bara aš gerast ķ vikunni. Gušni hefši unniš kosningarnar. Hann hefši fengiš megniš af fylgi Ólafs Ragnars og gott betur, žvķ Andri Snęr höfšar ekki til allra og alls ekki heldur til allra žeirra sem hugnast ekki aš kjósa herra Ólaf.

En śr žvķ aš Ólafur Ragnar įkvaš aš bjóša sig fram enn į nż, žvert į fyrri yfirlżsingar, gerist žaš aš ķ staš žess aš barįttan standi į milli Andra Snęs og Gušna Th, žį stendur barįttan allt ķ einu į milli Andra Snęs og Ólafs Ragnars. Sś staša er aš mķnu mati betri fyrir Andra Snę žvķ hann į meiri möguleika ķ žeim slag heldur en ķ slagnum gegn Gušna Th. sem vęntanlega hęttir viš af sinni įšurnefndri prśšmennsku enda kann hann ekki viš aš heyja kosningabarįttu gegn sitjandi forseta.

Žaš er žó ekki žar meš sagt aš Andri Snęr hefši žaš gegn Ólafi, sjįlfum forsetanum, en žaš gęti oršiš mjög tvķsżnt. Žótt Ólafur njóti góšs fylgis eru einnig afskaplega margir sem vilja alls ekki sjį hann sitja įfram og sjį žann kost vęnstan aš velja Andra Snę, hvort sem žeir eru einlęgir ašdįendur hans eša ekki, enda alveg ljóst aš hann er sį eini sem į einhvern möguleika ķ sitjandi forseta.

Žó er kannski ekki alveg śtséš meš Gušna Th. og ef hann fęri fram žį gęti žetta oršiš enn tvķsżnna. Eiginlega myndi ég giska į aš hver um sig, žeir Ólafur, Andri og Gušni Th. gętu allir nįš eitthvaš um 30% atkvęša og ómögulegt aš segja hver žeirra hefši žaš. Restin fengi žį um 10% samanlagt, svo framarlega aš ekki komi fram enn eitt žungavigtarframbošiš, sem er svo sem ekkert mjög lķklegt.

En svona er kosningakerfiš okkar. Sį sem fęr mest, hann vinnur og veršur forseti. Jafnvel žótt hiš mesta sé ekki svo mikiš. Sumir vilja hręra ķ žessum einfalda kerfi. Gallalaust kosningakerfi er reyndar ekki til. Tvęr umferšir til aš tryggja meirihluta er svolķtiš rausnarlegt fyrir embętti sem er ķ raun ašallega heišursembętti. Žaš mętti žó kannski ķhuga slķka reglu ef sigurvegarinn nęr ekki 30% greiddra atkvęša, en žaš getur ašeins gerst ef frambjóšendur eru fjórir eša fleiri (eša er žaš ekki annars?).

Steinn

Mynd: Steinhissa steinn į vestfirskri heiši. (EHV)


Hvernig kemur Esjan undan vetri? Myndasyrpa

Esjan kemur misjafnlega undan vetri milli įra rétt eins og stjórnmįlamenn. Mįnudaginn 4. aprķl skartaši fjalliš sķnu fegursta og sólargeislarnir geršu sitt til aš vinna į snjósköflum lišins vetrar. Žetta var lķka kjörinn dagur til aš taka hina įrlegu samanburšarmynd af Esjunni fyrstu vikuna ķ aprķl. Fyrsta myndin var tekin ķ aprķlbyrjun 2006 og eru myndirnar žvķ oršnar 11 talsins og koma žęr allar hér į eftir ķ öfugri tķmaröš, įsamt upplżsingum hvort og žį hvenęr allur snjór hefur horfiš śr Esjuhlķšum. Žaš mį sjį greinilegan mun į milli įra. Til dęmis var Esjan alhvķt um žetta leyti ķ fyrra ķ kuldalegri tķš en öllu minni var snjórinn įriš 2010 enda hvarf snjórinn óvenju snemma žaš sumar.

Undanfarin žrjś sumur hefur Esjan ekki nįš aš hreinsa af sér alla snjóskafla frį borginni séš og var reyndar nokkuš fjarri žvķ ķ fyrra. Žaš śt af fyrir sig minnkar lķkurnar į aš Esjan nįi aš verša alveg snjólaus ķ įr žvķ undir snjóalögum žessa vetrar lśra enn skaflar sem sem uršu eftir sķšasta sumar. Nśverandi skaflar eru auk žess sęmilega massķfir aš sjį žannig aš nś reynir į sumariš ef allur snjór į aš hverfa fyrir nęsta vetur. En žį eru žaš myndirnar.

Esja april 2016

Esja april 2015

Esja april 2014

Esja 3. aprķl 2013

Esja april 2012

Esja april 2011

Esja april 2010

Esja april 2009

Esja april 2008

Esja april 2007

Esja april 2006

 


Vetrarhitamósaķk

Veturinn sem nś er aš baki var ekkert sérlega hlżr ķ borginni og reyndar bara frekar kaldur mišaš viš flesta vetur žessarar aldar. Žó var žaš žannig aš almennilegar frosthörkur geršu lķtiš vart viš sig, aš minnsta kosti hér ķ Reykjavķk og vegna skorts į hlżindaköflum aš auki var žetta frekar flatneskjulegur vetur ķ hitafari mišaš viš žaš sem oft gerist. Žetta mį sjį mósaķkmyndinni sem byggš er į eigin skrįningum og sżnir hitafar yfir vetrarmįnušina nóvember-mars ķ Reykjavķk allt aftur til įrsins 1989. Myndin er einfölduš žannig aš ķ staš stakra daga er mešalhitinn tekinn saman nokkra daga ķ senn. Aš venju miša ég viš dęmigeršan hita yfir daginn en tölurnar lengst til hęgri er hinsvegar reiknašar śt frį opinberum mįnašarhitatölum Vešurstofunnar. Ég veit aš almennt telst nóvember ekki til vetrarmįnaša en finnst žó sjįlfum betra aš hafa hann meš.
Vetrarhitarmósaķk 1989-2016
Ķ heildina žį sést įgętlega hvernig veturnir fóru aš verša hlżrri upp śr aldamótum meš įberandi fleiri hlżindaköflum um hįvetur og aš sama skapi fęrri kuldaköstum. Veturinn 2002-2003 er afgerandi hlżjastur (3,2 stig) en kaldast var veturinn 1994-1995 (-1,0 stig). Sķšustu tveir vetur eru frekar svipašir upp į hitafar aš gera en greinilegt er aš hlżindaköflum um hįvetur hefur fękkaš mišaš viš žaš sem var fyrir nokkrum įrum. Viš fengum žó įgętan vikuskammt af hlżindum nśna ķ mars sem gerši alveg śt af viš snjó og klaka ķ borginni.
Best finnst mér aš segja sem minnst um hvort hlżindi sķšustu įra séu aš baki. Žau hlżindi voru óvenjuleg hvaš sem öšru lķšur og žvķ ekkert óešlilegt aš žaš kólni eitthvaš hér hjį okkur. Žaš er žó dįlķtiš sérstakt aš viš höfum alveg fariš į mis viš žau miklu hlżindi sem einmitt hafa einkennt noršurhluta jaršar žennan vetur. En žaš getur alltaf breyst.

- - - -
Žaš mį annars velta sér upp śr tķšarfarinu og bera saman viš fyrri įr į żmsan hįtt. Ķ nęstu fęrslu veršur žaš einnig gert. Žar er um aš ręša einn fastasta įrlega fastališ žessarar sķšu. Föstustu lesendur vita kannski hvaš įtt er viš.

 


Heimsmet ķ hafķsleysi

Nś er sį tķmi įrsins sem hafķsinn ķ noršurhöfum ętti aš vera ķ sķnu įrlega hįmarki og žvķ tilvališ aš skella ķ smį stöšuyfirlit. Įšur en komiš er aš sjįlfum hafķsnum er žó įgętt aš kķkja į hitafariš sem hefur lengst af ķ vetur einkennst af talsveršum hlżindum yfir Noršur-Ķshafinu eins og sjį mį į kortinu sem sżnir frįvik frį mešalhita sķšustu 90 daga. Žrįtt fyrir rauša litinn er samt hörkufrost žarna uppfrį. Munurinn er žó sį aš hörkufrostiš er öllu mildara en venjulega og Noršur-Ķshafiš er eftir sem įšur algerlega huliš hafķs. Vegna "hlżindanna" ętti ķsinn hinsvegar aš žykkna eitthvaš minna žennan vetur sem gęti haft sitt aš segja žegar kemur aš sumarbrįšnuninni.

Heimshiti 90 dagar

Śtbreišslu ķssins um žessar mundir mį sjį hér į kortinu. Žaš sem helst einkennir stöšuna nśna er mjög lķtill ķs umhverfis Svalbarša og noršur af Barentshafi en žar spila inn ķ hin miklu hlżindi sem veriš hafa į noršurslóšum ķ vetur. Hafķs 18.mars2016Reyndar hefur ķsinn varla nįš aš noršurströndum Svalbarša ķ vetur sem er eiginlega mjög spes. Ķsinn hefur einnig haldiš sig vķšsfjarri Ķslandsströndum ķ vetur. Vindįttir ķ Gręnlandssundi hafa veriš okkur hagstęšar en almennt er žó ekki mikill lišssafnašur af hafķs til stašar til aš herja į okkur og lišsauka ekki aš vęnta mišaš viš vķgstöšuna noršar. Hinsvegar vill svo til aš hafķsinn hefur nįš sęmilegri śtbreišslu mišaš viš mešallag į svęšum sem eru fjęrst Noršurpólnum. Žar į ég viš hafssvęšin vestur af Nżfundnalandi og einnig alveg hinumegin, viš Okhotskhaf sem liggur į milli Kamtsjatkaskaga og Japanseyja, en žaš er reyndar sį stašur į noršurhveli sem kaldastur hefur veriš ķ vetur, mišaš viš mešallag. Įstandiš į sjįlfu Noršur-Ķsahafinu skiptir žó mestu mįli žegar bręšsluvertķšin aš sumarlagi hefst enda mun flestallt annaš brįšna fljótt örugglega fyrri part sumars.

Samanlagt hefur śtbreišsla hafķssins į Noršurhveli veriš meš minnsta móti allt frį įramótum og stundum sś lęgsta mišaš viš sķšustu 10 įr, eins og sést į lķnuritinu frį NSIDC. Brśna lķnan stendur fyrir įriš 2016 en mešalśtbreišsla įranna 1981-2010 er sżnd meš grįrri lķnu. Lęgsta hįmarksśtbreišsla sem męlt hefur var reyndar ķ fyrra en žaš er ekki alveg śtséš meš hįmarkiš ķ įr žegar žetta er skrifaš. Enn er žó möguleiki aš hįmarkiš verši lęgra ķ įr. Žaš er žó tępt vegna noršanįtta viš Svalbarša žessa dagana en žęr hafa reyndar veriš sjaldgęfar ķ vetur.

Hafķsshįmark 2016
Reyndar eru til żmsir męlikvaršar ķ sambandi viš hafķsinn og žaš mętti lengja žessa bloggfęrslu meš žvķ aš tala um žykktarmęlingar og flatarmįlsmęlingar sem reyndar segja svipaša sögu og śtbreišslan. Žaš mį žó nefna eitt met sem klįrlega var sett ķ vetur en žaš var ķ febrśar žegar samanlagt flatarmįl hafķssins į sušur- og noršurhveli męldist žaš minnsta frį upphafi nįkvęmra gervitunglamęlinga 1979. Slķkt met er eiginlega bara hęgt aš setja ķ febrśar žegar hįsumar er į sušurhveli og hafķsinn žar er minnstur. Aš žessu sinni fór žaš svo aš sumarķsinn į sušurhveli var meš minna móti eftir nokkurra įra hlé og žegar žaš fór saman viš óvenjulitla febrśarśtbreišslu į noršurhveli var metinu nįš. Žaš mį kannski kalla žetta "heimsmet ķ hafķsleysi" en ég višurkenni aš žaš er heldur mikil ęsifréttamennska aš setja žaš ķ fyrirsögn. Lķnuritiš er hluti af stęrra lķnuriti af sķšunni Cryosphere Today og nęr žar alveg aftur til 1979, sem breytir žó ekki metinu.

Heimsmet ķ hafķssleysi

Myndir og heimildir:
http://www.esrl.noaa.gov/psd/map/images/rnl/sfctmpmer_90b.rnl.html
http://arctic.atmos.uiuc.edu/cryosphere/
http://nsidc.org/arcticseaicenews/

 


Svakalega hlżtt yfir jöršinni ķ febrśar

Ég minntist eitthvaš į žaš ķ lok janśar aš fróšlegt yrši aš sjį hvernig gervitunglamęlingar į hita jaršar myndu bregšast viš El-Nino įstandinu ķ Kyrrahafinu. Nś eru tölur fyrir febrśarmįnuš komnar ķ hśs og nišurstašan er skżr: Stórt stökk upp į viš og svo mikiš reyndar aš enginn mįnušur, frį upphafi gervitunglamęlinga įriš 1979, męlist meš meira frįvik frį mešalhita. Žetta mį sjį į lķnuritinu sem sżnir žróun hitans ķ nešri hluta lofthjśps en samkvęmt gervitunglamęlingum UAH (University of Alabama in Huntsville) męldist febrśar 0,83°C yfir mešallagi. UAH er annar tveggja ašila sem framkvęmir svona gervitunglamęlingar. Hinir ašilarnir koma frį Kalifornķu og skammstafast ķ daglegu tali RSS (Remote Sensing System). Žeir hafa einnig birt sķnar febrśartölur og er žęr reyndar enn hęrri eša +0,97°C.

UAH febrśar 2016

Fram aš žessu höfšu hlżindi fyrri hluta įrs 1998 boriš höfuš og heršar yfir ašrar uppsveiflur og gnęft yfir allt annaš eins og illsigranlegur hraundrangi sem minnir śtlitslega į žann sem finna mį ķ Öxnadal. Nś er hins vegar kominn annar toppur, enn hęrri. Spurning er sķšan hvort toppnum sé nįš ķ ljósi žess aš žaš var aprķlmįnušur sem toppaši įriš 1998. Žaš er žó vel mögulegt aš toppnum sé nįš nśna en óvenjumikil hlżindi į noršurslóšum eiga sinn žįtt aš hlżindum aš žessu sinni og hefur hafķsinn einmitt fengiš aš kenna į žvķ. Sumir binda žó vonir viš komandi La Nina įstand sem óhjįkvęmilega tekur viš nęsta vetur og ljóst aš hitaferillinn skilar sér žį aftur nišur – jafnvel nišur fyrir nślliš.

Nś er žaš svo aš vantrśarmönnum um hlżnun jaršar af mannavöldum, hefur veriš tķšrętt um aš ekkert hafi hlżnaš į jöršinni ķ einhver 18 įr. Sś fullyršing hefur einmitt veriš rökstudd śtfrį nišurstöšum gervitunglaathugana į vegum UAH og RSS sem ber nokkuš vel saman nś um stundir. Žaš eru einmitt 18 įr sķšan sķšasta stóra uppsveifla var ķ hitagögnum žessara ašila og eins og nś kom sś mikla uppsveifla ķ kjölfar mjög öflugs El Nino įstands ķ Kyrrahafinu. Hitatoppurinn nśna kemur žvķ ekki į óvart. Žaš mį segja aš fastlega hafi veriš bśist honum enda bśiš aš vera öflugt El Nino įstand undanfariš og vitaš aš hiti ķ nešri hluta lofthjśps er mjög nęmur fyrir žessum El Nino/LaNina sveiflum ķ Kyrrahafinu. 18 įra pįsunni ķ žessum gagnaröšum er allavega lokiš, hvaš sem sķšar veršur.

Um įreišanlega gervitunglagagna umfram hefšbundnar męlingar į jöršu nišri mį alltaf deila enda er eitthvaš gert af žvķ. Žęr gagnarašir sem byggja į męlingum į jöršu nišri sżna heldur meiri hlżnun eftir 1998 og samkvęmt žeim var įriš 2015 afgerandi hlżjasta įriš. Gervitungl męla ekki hitann viš yfirborš jaršar en leggja ķ staš žess įherslu hitann ķ 1 til 8 km hęš. Žetta er žvķ alls ekki sama loftiš sem er veriš aš męla. Bįšar ašferširnar segja žó sķna sögu en eiga vissulega bįšar viš sķn vandamįl aš strķša, žurfa leišréttinga viš og eru sķfellt ķ endurskošun. UAH gagnaröšin sem nś er ķ notkun heitir t.d. Version 6,0 beta5. Žaš mį koma fram aš umsjónarmenn hennar eru žekktir sem vel volgir efasemdamenn um hlżnun jaršar af mannavöldum og eru žvķ ķ mismiklum metum eftir žvķ hver dęmir. Sķšasta stóra endurskošunin kom fram ķ fyrra og er ennžį ķ prufukeyrslu. Ķ žeirri endurskošun var hiti sķšustu įra lękkašur dįlķtiš žannig aš hlżnunin eftir 1998 varš nįnast engin. UAH gagnaröšin varš žar meš lķkari RSS gagnaröšinni sem einmitt sżndi litla eša enga hlżnun eftir 1998. Teikn eru žó į lofti um aš RSS-menn séu aš uppfęra sķna gagnaröš ķ įtt til meiri hlżnunar eftir 1998 og žį meira ķ įttina aš athugunum į jöršu nišri. Žeir sem taka saman gögn um žróun hita yfirboršs jaršar hafa einnig gengiš ķ gegnum sķnar endurskošanir og žį gjarnan ķ įtt til meiri hlżnunar, eins og tilfelliš var į sķšasta įri (t.d. NASA-Giss, NOAA og HadCrud). Sjįlfsagt hafa menn sķnar įstęšur fyrir žessum endurskošunum. Ķ tilfelli gervitunglamęlinga eru menn til dęmis aš glķma viš misgömul og misįreišanleg gervitungl ķ žessum nįkvęmisvķsindum (sbr. greinargerš frį Roy Spencer hjį UAH: Version 6.0 of the UAH Temperature Dataset Released og žessi tilkynning frį RSS: Release of RSS V4.0 TMT and TTT Air Temperature Data)


En flękjum žetta ekki meira. Hlżjasti mįnušur ķ sögu gervitunglamęlinga er nżlišinn febrśar – og śr žvķ aš žeir hjį UAH segja žaš žį hlżtur žaš aš vera rétt. Nišurstöšur athugana į jöršu nišri liggja fyrir sķšar ķ mįnušinum.

Best aš enda žetta į myndinni hér aš nešan frį honum Bob Tisdale žar sem borin er saman hitažróun jaršar frį 1979 til janśar 2016 samkvęmt athugunum gervitungla og yfirboršsmęlinga. (Ath. hér er febrśar 2016 ekki kominn inn)

Graf Bob Tisdale


Žyngdarbylgjur og stórir framtķšaratburšir

Fréttir af hinum dularfullu žyngdarbylgjum hafa veriš nokkuš įberandi ķ kjölfar žess aš vķsindamönnum tókst ķ fyrsta skipti aš greina slķk fyrirbęri meš žar til geršum hįtęknibśnaši og stašfesta žar meš kenningar Einsteins um tilvist žeirra. Best er aš segja sem minnst sjįlfur hvers konar fyrirbęri žessar žyngdarbylgjur eru. Žaš er žó ljóst aš žęr myndast žegar tvö massamikil fyrirbęri aš snśast um hvort annaš eša sameinast žannig aš gįrur myndast į žyngdarsvišinu og žar meš einnig į tķmarśmiš. Įhrif žyngdarbylgja sem skella į okkur eru samt varla nokkur, nema hvaš tķminn ętti żmist aš hraša eša hęgja į sér rétt į mešan bylgjurnar ganga yfir, en žó alveg įn žess žó aš viš tökum eftir žvķ.

Žyngdarbylgjur

Upphaflegi atburšurinn sem olli umręddum žyngdarbylgjum eru ekkert nżskešur. Žar var lķklegast um aš ręša tvö svarthol sem snśist hafa um hvort annaš žar til žau sameinušust en sį lokasamruni framkallaši einmitt mesta śtslįttinn į žyngdarsvišinu. Žetta mun hafa gerst vķšsfjarri ķ okkar eigin Vetrarbraut fyrir um 1.300 milljöršum įra, sem er nįlęgt einum tķunda af aldri alheimsins. Til samanburšar mį lķka hafa ķ huga aš aldur sólkerfisins og jaršarinnar er um 4.600 milljaršar įra. Samruni svartholana er örugglega hin merkilegasti atburšur en žó sennilega nokkuš hversdagslegur į alheimsvķsu. Svartholin hafa vęntanlega bęši oršiš til žegar mjög massamiklar sólstjörnur féllu saman ķ fyrndinni. Okkar sól mun į sama hįtt einnig falla saman ķ fjarlęgri framtķš en hśn er žó ekki nógu stór til aš mynda svarthol. Hśn dugar žó ķ žéttan hvķtan dverg sem getur oršiš afar langlķfur, svo fremi aš hann verši ekki einhverju svartholinu aš brįš į ęvi sinni.

Öllu stęrri atburšir ķ framtķšinni
Nęstum allt sem viš sjįum meš góšu móti į stjörnuhimninum tilheyrir okkar stjörnužoku – Vetrarbrautinni, eša žvķ sem upp į ensku er kallaš "the Milky Way". Vetrarbrautin er ķ raun okkar heimur og inniheldur nokkur hundruš milljarša sólstjarna sem snśast allar um eina mišju og žaš tekur sinn tķma. Umferšartķmi sólar er til dęmis um 240 milljón įr. Žaš sem heldur öllu saman ķ Vetrarbrautinni og allt snżst um, er grķšarstórt svarthol sem stašsett er ķ mišjunni og heldur öllu kerfinu saman, svipaš og sólin gerir ķ okkar sólkerfi ķ smęrri skala. Sama gildir lķka um žęr ótal stjörnužokur sem til eru af żmsum geršum ķ hinum ofurstóra alheimi - žęr innihalda lķka risasvarthol, eftir žvķ sem best er vitaš.


Andrometa

Okkar stjörnužoka į nįgranna sem er Andromeda. Hśn er heldur stęrri en Vetrarbrautin en žó ķ sama stęršarflokki og ķ mišju hennar er einnig svarthol. Mjög stórt svarthol, aušvitaš. Žvermįl Vetrarbrautarinnar er um 180 žśsund ljósįr en žvermįl Andromedu er um 220 žśsund ljósįr. Fjarlęgšin į milli žeirra er um 2.500 žśsund ljósįr (2,5 milljón) sem žżšir aš fjarlęgšin til Andromedu er rśmlega fjórtįnfalt žvermįl Vetrarbrautarinnar. Mįliš er hinsvegar aš biliš milli žessara tveggja stjörnužoka er stöšugt aš minnka. Andromeda er sem sagt į leiš til okkar į hraša sem nemur 110 kķlómetrum į sekśndu og žaš stefnir ķ įrekstur!

Viš getum žó veriš róleg. Įrekstur Vetrarbrautarinnar og Andromedu mun ekki eiga sér staš į mešan viš lifum žvķ žaš veršur ekki fyrr en eftir 3.750 milljón įr sem tališ er aš Andromeda verši komin upp aš Vetrarbrautinni. Hér mį aftur rifja upp aš sólkerfiš okkar um 4.600 milljón įra. Įreksturinn veršur žó ekkert sérlega snöggur og žaš fyrsta sem gerist er aš stjörnužokurnar tvęr fara eiginlega ķ gegnum hvor ašra į milljónum įra og fjarlęgast svo į nż. Viš žetta rišlast algerlega öll uppbygging ķ bįšum stjörnužokunum žannig aš sólstjörnurnar fara allar meira og minna į tvist og bast. En žetta er bara byrjunin, žvķ žegar stjörnužokurnar hafa nįš įttum eftir fyrsta stefnumótiš fara žęr aftur aš dragast hvor aš annarri uns žęr nį endanlega aš rugla saman reitum og gjörvallur stjörnuskarinn fer aš snśast um mišju sem samanstendur aš tveimur risasvartholum sem snarsnśast hvort um annaš, nokkur žśsund milljónum įra eftir fyrsta stefnumótiš.

Ekki er talin hętta į aš sólin og sólkerfiš verši fyrir nokkru hnjaski af žessum völdum enda óralangt į milli sólstjarna. Hitt er žó verra fyrir Jöršina aš eftir 5000 milljón įr, mešan į sameiningarferli Andromedu og Vetrarbrautarinnar stendur, veršur Sólin stödd į žvķ žroskaskeiši aš hśn fer aš ženjast śt. 

Red_Giant_Earth_warm

Jöršin er žį fyrir allnokkru oršin algerlega lķflaus plįneta og svipuš og Venus er nś, en lķfvęnlegur hluti sólkerfisins hefur flust til ytri plįneta sólkerfisins eša fylgitungla žeirra. Žaš er alveg öruggt aš Merkśr og Venus verša gleyptir og bręddir upp af Sólinni žegar hśn hefur žanist śt.Mjög lķklegt žykir aš Jöršin hljóti sömu örlög og mögulega einnig Mars žegar Sólin hefur nįš sinni hįmarksstęrš sem raušur risi eftir svona 8000 milljón įr. Eftir žaš snarfellur hśn saman aftur og endar sem hvķtur dvergur, helmingi massaminni en hśn er ķ dag og jafnvel minni en Jöršin okkar. Smįm saman kólnar svo žessi hvķti dvergur og breytist ķ svartan kaldan dverg į óralöngum tķma.

En aftur aš sameiningu Vetrarbrautarinnar og Andromedu. Svartholin grķšarstóru sem tilheyršu hvorri stjörnužoku verša ę nęrgöngulli hvort viš annaš ķ sķnum óša hringdansi og svo fer aš lokum aš žau fallast ķ fašma og sameinast ķ eitt ennžį stęrra risasvarthol. Sameiningin er žį fullkomnuš. Ómögulegt aš vita hvort eitthvaš meirihįttar sjónarspil veršur žessu samfara, enda eru svarthol ekki mikiš fyrir aš lįta bera į sér, enda eru žau lķka svarthol. Žyngdarbylgjurnar sem verša til viš žennan lokasamruma er hins vegar annaš mįl. Mašur getur rétt ķmyndaš sér aš žęr verši į allt öšrum skala en žyngdarbylgjur žęr sem menn voru aš męla nś į dögunum, meš hįrfķnustu nįkvęmni. Žęr žyngdarbylgjur uršu til vegna sameiningar tveggja vesęlla svarthola fyrrum sólstjarna sem varla er oršum į gerandi mišaš viš žau ógnarstóru svarthol sem munu sameinast žegar Vetrarbrautin og Andromeda rugla saman reitum. Kannski munu einhverjar viti bornar verur ķ fjarlęgri framtķš nį aš męla eitthvaš af žeim og taka saman um žaš lęršar skżrslur.

Fyrirhugašan įrekstur og sameiningu Vetrarbrautarinnar og Andromedu mį sjį hér ķ lifandi mynd:

 
Mešal heimilda mį nefna athyglisveršu sķšu af Wikipediunni žar sem fariš er yfir žaš helsta sem mun gerast ķ heiminum ķ langri framtķš:
 

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband