Kólnandi sjór ķ vķšara samhengi

Kólnun sjįvarins hér ķ Noršur Atlantshafinu er hiš merkilegasta mįl enda eru žetta mikil umskipti frį žvķ hlżsjįvarįstandi sem rķkt hefur umhverfis landiš ķ allnokkur įr. Žaš į eftir aš koma ķ ljós hvort žetta sé tķmabundiš įstand eša langvarandi kęling og byrjun į kuldaskeiši į okkar slóšum ķ stķl viš kalda tķmabiliš į seinni hluta 20. aldar. Żmislegt hefur veriš sett fram sem įstęšur žessarar kólnunar. Talaš hefur veriš um veikingu Golfstraumsins, bręšsluvatn frį Gręnlandi eša óhjįkvęmilega nįttśrulega sveiflu. Žótt eitthvaš gęti veriš til ķ žannig vangaveltum til lengri tķma, žį er sennilegasta skżringin į žessum atburši, nokkuš eindregiš rķkjandi vešurįstand undanfarinn vetur (eša jafnvel tvo vetur) sem nęr yfir stóran hluta Noršurhvels allt frį Kyrrahafi til Atlantshafs. Žetta lżsir sér ķ myndinni hér aš nešan sem ég föndraši sjįlfur, en kortiš ķ grunninum er af vefsķšunni Climate Reanalyser og sżnir hitafrįvik sjįvar nś um stundir.

Noršurhvel sveiflur

Ašallatrišin ķ žessari vešurmynd eru leikin af stóru pķlunum raušu og blįu sem tślka rķkjandi legu skotvindana sem stjórnaš hafa vešrinu meš allskonar afleišingum. Fyrst ber aš nefna hęšina yfir vesturströnd Bandarķkjanna sem valdiš hefur óvenjumiklum žurrkum ķ Kalifornķu. Eins og vera ber žį er rķkjandi sunnanįtt vestur af hęšinni sem hitaš hefur yfirborš Kyrrahafsins žarna viš ströndina allt noršur til Alaska. Ķ Alaska var óvenju hlżtt ķ vetur og nś ķ vor meš tilheyrandi skógareldum. Žetta hafši einnig įhrif allt til Noršur-Ķshafsins en žar brotnaši ķsinn óvenju snemma upp mešfram strandlengunni viš Beauforthaf.

Kuldahliš alls žessa er sķšan noršanloftiš sem streymdi nišur eftir Kanada og til noršausturrķkja Bandarķkjanna og olli žar miklum hrķšarvešrum og kuldum ķ vetur. Žótti mörgum žar alveg nóg um. Žetta kalda vetrarloft streymdi svo beint śt į Atlantshafiš og įtti sinn žį ķ öllum žeim stormlęgšum sem hrelltu okkur ķ vetur. Atlantshafiš nįši aš draga śr mesta kuldanum įšur en loftiš nįši til okkar hér į Ķslandi en til mótvęgis žį nįši kalda vetrarloftiš einnig aš kęla yfirborš hafsins į stóru svęši sem smįm saman hefur breitt śr sér allt til Evrópu.

Žannig mį segja aš ekki sé ein bįran stök ķ vešurlaginu enda eru vešurkerfin samtengd žar sem eitt hefur įhrif į annaš. Ómögulegt er lķka aš segja hver sé sökudólgurinn aš žessu öllu saman eša hvort žaš sé eitthvaš eitt frekar en annaš. Kannski mį lķkja vešurlagi heimskringlunnar viš hundinn sem eltist stöšugt viš skottiš į sér. Žó hefur veriš talaš um aš stóru vešurkerfin hafi veriš aš lęsast meira en įšur ķ eitthvaš rķkjandi įstand, mįnušum eša misserum saman og aukiš žar meš į allskonar öfgar. Einnig hefur veriš rętt aš vestanvindabeltiš į Noršurhveli hafi full mikiš veriš aš hęgja feršina og žį meš stęrri bylgjuhreyfingum til noršur og sušurs, eins og hér hefur veriš lżst. Svona svipaš og fljót sem lišast um lįglendissvęši. Įstęšan fyrir žeirri hęgingu sé žį hlżnandi noršurslóšir sem žżšir minni hitamunur milli noršur- og sušursvęša. Hugsanlega er žaš tilfelliš - en kannski ekki.

- - -

Smį ķtarefni:

Falling Snow Records, http://eapsweb.mit.edu/news/2015/falling-snow-records

Jet Stream Steers Atlantic Currents, http://www.livescience.com/50998-jet-stream-controls-atlantic-climate-cycles.html

Alaska’s climate hell: Record heat, wildfires and melting glaciers signal a scary new normal


Allt į kafi ķ snjó į Setri

Ég hef öšru hvoru birt lķnurit meš samanburši milli įra į snjódżpt viš Setur sunnan Hofsjökuls žar sem jeppamannafélagiš er meš skįla. Upplżsingarnar gref ég upp djśpt śr brunni Vešurstofunnar žar sem hęgt er aš nįlgast snjódżptina hverju sinni og śr žeim upplżsingum vinn ég lķnuritiš og uppfęri reglulega meš hįlfsmįnašar millibili.

Setur er ķ 693 metra hęš og er žar išulega hvķt jörš allan veturinn og nęr hann venjulega hįmarki ķ aprķl og er horfinn um mišjan jśnķ. Nś ber hinsvegar svo viš žarna viš Setur, eins og vķša į sušurhįlendinu, aš allt er enn į kafi ķ snjó. Žann 15. jśnķ sl. var snjódżptin 163 cm, en eins og sést į myndinni er snjórinn oftast horfinn eša akkśrat aš hverfa um žaš leyti.

Setur 2015

Žaš mį velta fyrir sér hvort 2015-lķnan muni nį nśllinu fyrir nęstu mįnašarmót en snjódżptin ętti allavega aš dragast mjög mikiš saman hér eftir, enda löngu komiš sumar. Žvķ mišur veit ég ekki hversu snjódżptin var mikil lengst af ķ vetur en sjįlfvirki męlirinn žarna į žaš til aš detta śt vikum eša mįnušum saman og žvķ vantar mig upplżsingar alveg frį žvķ ķ byrjun desember og žar til undir lok maķmįnašar.

Snjódżptin er annars mjög misjöfn milli vetra. Veturinn 2009-2010 var til dęmis mjög lķtill snjór sunnan jökla og var horfinn upp śr mišjum maķ. Veturinn 2012-2013 er ég bara meš eina męlingu, ž.e. ķ marsmįnuši og var žį snjórinn minni en į žeim įrum sem ég hef til samanburšar - ekki nema um 45 cm. Žann vetur var einmitt óvenju hlżtt tvo fyrstu mįnuši įrsins žannig aš žetta gęti stašist.

Žaš mį segja aš allt sé į sömu bókina lęrt žegar kemur aš tķšarfarinu aš žessu sinni. Veturinn var mjög umhleypingasamur sunnan- og vestanlands en žó ekkert mjög kaldur. Voriš var hinsvegar kalt og sumariš lengi aš nį sér į strik. En nś fer žetta allt aš koma.

Ķsland Setur

MODIS-gervitunglamynd frį 15. jśnķ 2015.

 


Kólnunarpęlingar

Žaš er nokkuš ljóst aš įriš ķ įr veršur töluvert kaldara en įriš ķ fyrra hér į landi. Žarf svo sem ekki aš koma į óvart žar sem įriš 2014 var afar hlżtt og nęst hlżjasta įriš ķ Reykjavķk. En žessi mikli munur į hitafari fyrrihluta žessara tveggja įra er žó nokkuš merkilegur og veršur sķfellt merkilegri į mešan ekki sér fyrir endann į svalri vešrįttu.

Lķnuritiš hér aš nešan er unniš eftir elda lķnuriti frį mér žar sem borin er saman žróun heimshitans og Reykjavķkurhitans frį žvķ upp śr aldamótunum 1900. Meš žvķ aš setja nślliš ķ heimshitalķnuritinu viš 4,5° ķ Reykjavķkurhitanum eins og ég geri, mį sjį hvernig įrshitinn ķ Reykjavķk hefur sveiflast vel upp og nišur fyrir heimsmešaltališ sem į sama tķma hefur stigiš hęgt upp į viš, meš lķtilshįttar varķöntum. Žannig hafa flest įrin frį 2001 veriš nokkuš yfir heimshitanum og į sķšasta įri var jįkvęša frįvikiš 0,8 stig. Frįvikiš var žó heldur meira į hlżjustu įrunum kringum 1940 į enda var heimshitinn žį lęgri. Į kuldaskeišinu seinni hluta sķšustu aldar voru flest įrin vel undir heimsmešaltalinu, mest įriš 1979.

Žaš mį spį ašeins ķ žessa tölu +0,8 sem įriš 2014 var yfir heimsmešaltalinu. Ef įrsmešalhitinn 2015 ķ Reykjavķk endaši ķ 4,4 stigum žį vęri žaš sambęrilegt neikvętt frįvik frį heimshitanum, eša -0,8 stig. Hvoru tveggja ętti aš vera jafn ešlilegt eša óešlilegt mišaš viš stöšu heimshitans, meš žeim fyrirvara aš heimshitinn rjśki ekki upp śr öllu valdi į žessu įri.

Kólnun 2015

Mesta kólnun į milli įra?

Žaš er aušvitaš allt of snemmt aš spį fyrir um įrshitann ķ Reykjavķk en ef įfram veršur meš kaldara móti žį er įrshiti upp į 4,4 stig ekki ólķkleg nišurstaša. Žaš yrši žį kaldasta įriš sķšan 1995 og aušvitaš žaš langkaldasta žaš litla sem af er öldinni. Žaš vęri žó yfir opinbera mešalhitanum ķ Reykjavķk 1961-1990 sem enn er oftast mišaš viš (4,3°C). Ef 4,4°C yrši nišurstašan žį yrši kólnun milli įrana 2014 og 2015, -1,6 stig sem er meiri kólnun milli įra en įšur hefur komiš upp hér ķ Reykjavķk, frį 1900 aš minnsta kosti. Mesta kólnun hingaš til milli tveggja įra er -1,5 stig, frį 1978 til hins ofursvala įrs 1979.

Žaš er svo sem ekkert nżtt aš hitinn sveiflist talsvert milli įra, en žessi umskipti nś eru ansi mikil ķ ljósi žess hve stöšugur hitinn hefur veriš hér undanfariš. Hlżindaskeišiš um mišja sķšustu öld einkenndist einmitt af miklum sveiflum. Įrshitinn ķ Rvķk įriš 1941 var 5,9 stig en var sķšan 4,4 stig tveimur įrum seinna, sem er nišursveifla upp į 1,5 stig. Žaš geršist aftur į móti į tveimur įrum en ekki į einu įri eins og ķ fljótu bragši mętti ętla af myndinni. Sömu sögu er aš segja um 1964 til 1966 žegar einnig kólnaši um 1,5 stig į tveimur įrum.

Viš vonum aušvitaš aš kólnunin 1978-1979 muni eiga metiš sem lengst. Ef į annaš borš er keppt ķ žvķ. Hiš jįkvęša er žó, aš eftir žvķ sem 2015 veršur kaldara, žeim mun lķklegra er aš nżtt hlżnunarmet verši slegiš ķ framhaldinu. Nśverandi hlżnunarmet sżnist mér vera +1,3 stig, milli įrana 1986 og 1987. Žaš mętti kannski fara aš vara sig eftir žetta įr enda ekkert sem segir aš hlżindi séu aš baki žótt gefiš hafi į bįtinn.

 


Ķ hvaš stefnir Reykjavķkurhitinn 2015?

Ķ fyrra tók ég upp į žvķ aš birta sślurit sem sżndi hvernig mešalhiti mįnašana ķ Reykjavķk žróašist yfir įriš eftir žvķ sem į žaš leiš. Til višmišunar voru mešalhitar sķšustu 10 įra og kalda opinbera mešaltališ 1961-1990 sem enn er ķ gildi. Žetta reyndist nokkuš įhugavert žvķ įriš žróašist ķ aš verša annaš hlżjasta įriš ķ Reykjavķk og įtti möguleika žar til ķ lokin aš slį śt metįriš 2003 (6,1°C).
Nś žegar 5 mįnušir eru lišnir af įrinu er stašan hinsvegar heldur betur önnur. Fjórir af žessum fimm fyrstu mįnušum hafa veriš kaldari en kalda mešaltališ og ekki munaši miklu ķ mars sem rétt nįši aš slefa yfir žaš. Allir mįnušir įrsins hafa aš sama skapi veriš nokkuš fyrir nešan mešalhita sķšustu 10 įra og munar mestu nś ķ maķ sem var 2,4 stigum kaldari, eins og sjį mį į sśluritinu.

Mešalhiti Rvik 5 2015
Sśluritiš sżnir ekki einungis hvernig mįnašarhitinn žróast žvķ lengst til hęgri eru nokkrar sślur yfir įrshita. Žar vek ég athygli į fjólublįu tónušušu sślunum sem segja til um hvert stefnir meš įrshitann eftir žvķ hvort framhaldiš er reiknaš śt frį kalda mešaltalinu eša mešalhita sķšustu 10 įra. Tölurnar sem śt śr žvķ koma eru 4,2°C og 4,8°C samkvęmt mķnum śtreikningum. Lęgri talan (4,2) er merkileg žvķ žaš žżddi aš įriš 2015 yrši langkaldasta įriš žaš sem af er öldinni og žaš kaldasta sķšan 1995 žegar hitinn var 3,8 stig. Ef hitinn hinsvegar nęr sér į strik į nż og fylgir 10 įra mešaltalinu žį endar įriš ķ 4,8 stigum sem er öllu skaplegra en žó žaš kaldasta sķšan įriš 2000 er hitinn var 4,5 stig.

Viš vitum nįttśrulega lķtiš um framhaldiš. Ef kuldatķš rķkir įfram śt įriš er alveg mögulegt aš įrshitinn ķ Reykjavķk nįi ekki 4 stigum. Žaš er heldur ekki śtséš meš 5 stigin ef vešurkerfin stilla sér betur upp fyrir okkur - ekki skortir į hlżindin ķ heiminum um žessar mundir. Žaš mį žó alveg afskrifa aš įriš 2015 ógni hlżindįrinu 2014 sem sżnt er žarna meš gręnni sślu allra lengst til hęgri.

Allt er žetta hiš merkilegasta mįl og ekki óešlilegt aš menn velti fyrir sér hvort hlżindatķmabilinu mikla sem hófst meš žessari öld sé lokiš eša hvort žetta sé bara tķmabundiš bakslag sem jafnar sig į nż. Hlżindakaflinn undanfarin 14 įr hefur veriš einstakur og hreint ekkert óešlilegt aš fį einhverja kólnun. Žetta er hinsvegar nokkuš brött kólnun og žaš strax eftir mjög hlżtt įr. Kuldamet eru žó varla ķ sjónmįli. Nema ef vera skyldi kólnunarmet į milli įra žvķ mér sżnist aš ef mešalhitinn 2015 ķ Reykjavķk endaši undir 4,5 stigum žį yrši žaš mesta kólnun sem um ręšir į milli įra ef horft er į tķmabiliš eftir aldamótin 1900. Viš erum žó kannski ekkert sérstaklega aš óska eftir slķku meti.


Grafķsk Eurovision

Į hverju įri stendur ein žjóš uppi sem sigurvegari ķ Evrópsku söngvakeppninni. Žjóširnar sem taka žįtt hafa veriš mis sigursęlar ķ 60 įra sögu keppninnar en af einhverjum orsökum erum viš mešal žeirra žjóša sem enn hafa ekki fagnaš sigri. Žaš mun ekki breytast ķ įr en eins og meš margar Austur-Evrópužjóšir žį höfum viš žį afsökum aš hafa ekki veriš meš frį byrjun.

Eurovision 1956-2015

Kortiš hér aš ofan er śr teiknismišju bloggarans og sżnir hvaša žjóšir hafa unniš söngvakeppnin allt frį žvķ fyrsta kepnnin fór fram ķ Sviss įriš 1956 sem lauk meš sigri heimamanna. Fyrstu įrin var žaš ekki föst regla aš keppnin fęri fram ķ landi sigurvegara sķšasta įrs en allt frį įrinu 1981 hefur žaš veriš raunin. Įriš 1969 var keppnin haldin į Spįni en žį voru fjögur lönd sem unnu kepnnina. Į teikningunni lęt ég ferilinn fara til Hollands žar sem nęsta keppni fór fram.

Ekki voru žįtttökužjóširnar margar ķ fyrstu keppninni ķ Sviss įriš 1956 žegar einungis 7 žjóšir kepptu, en hver žeirra fékk žó aš flytja tvö lög. Į upphafsįrunum komu žįtttakendur  ašallega frį Vestur-Evrópu en Luxemburg, Frakkland og Holland voru lang sigursęlust framan af. Noršurlandažjóširnar tżndust svo fljótlega inn og fyrsti Noršulandasigurinn vannst įriš įriš 1963 žegar Danir fluttu sķna "Dansevise". Sigursęlastir hafa verir Ķrar en žeir unnu fyrst meš henni Dönu "All Kinds of Everything" en į tķmabili virtist alveg sama hvaša žeir komu meš - alltaf unnu Ķrarnir, ž.e. žrjś įr ķ röš 1992-94 og svo enn einu sinni 1996. Austur-Evrópužjóširnar hrśgušust svo inn į tķunda įratugnum og fjölgaši enn meir eftir žvķ sem gömlu alžżšuveldin klofnušu. Austurhlutinn tók keppninni af mikilli alvöru og stal senunni hvaš eftir annaš į fyrstu įrum aldarinnar. Noršurlandažjóširnar hafa žó gert žaš gott į sķšustu įrum į mešan gömlu viršulegu nżlenduveldin og herražjóširnar ķ vestrinu hafa hvaš eftir annaš setiš ķ sśpunni.

Hvaš gerist ķ įr og hvar veršur keppnin nęst? Allavega ekki ķ Egilshöll - okkar tķmi er enn ekki kominn. Nś lįgu Danir loks ķ žvķ og ekki įtti finnskt sambżlispönk upp į pallboršiš mešal fjöldans. Žaš var žó mun skemmtilegra atriši en t.d žaš Sęnska sem žó gęti veriš sigurstranglegt. Nema aš Noršmenn taki žetta, žeir eru sterkir ķ įr. Svo er veriš aš tala um Ķtalina sem bjóša upp į mikla tenóra-orgķu. Mitt uppįhald er reyndar Eistland aš žessu sinni. Einnig er ég mjög sįttur viš Ungverjaland og Slóvenķu. Ég veit ekki meš Įstralķu sem fį aš vera meš sem gestir aš žessu sinni. Ég fķla žaš lag allavega ekki auk žess sem Įstralskur sigur vęri svolķtiš mikiš śt śr kortinu.

 

 


Moska eša listaverk?

Žaš hefur veriš fróšlegt aš fylgjast meš višbrögšum manna viš framlagi Ķslands til Feneyjartvķęringsins aš žessu sinni. Ég vil žó ekki bendla neinn viš fķflaskap žótt ašrir hafa gert žaš, en hér į moggablogginu voru óneytanlega żmsir stóroršir, einkum žį żmsir eldri ķhaldssamir karlar sem vissu varla hvert žeir ętlušu ķ vandlętingu sinni yfir žeirri ósvinnu, aš žeirra mati, aš setja upp mosku ķ kažólskri kirkju ķ nafni Ķslands. Gott ef ekki var kallaš eftir afsögn menntamįlarįšherra vegna žessarar "vitleysu".

Jś. Vissulega getur žetta verk talist ögrandi į vissan hįtt ķ ljósi allrar žeirrar togstreytu sem rķkt hefur milli hins mśslķmska og vestręna heims undanfarin įr. Žaš er ekkert nżtt aš listin ögri į einhvern hįtt en žaš žarf žó ekkert aš vera ašalatrišiš ķ žessu. Ķ staš ögrunar mį miklu frekar lķta į žetta verk sem einskonar samkomulag ķ nafni frišar. Séu menn į annaš borš tilbśnir til žess, sem kannski er ekkert vķst. Ķ staš žess aš hęšast, skopast eša aš gera lķtiš śr žeim sem eru okkur framandi er žeim bošiš ķ "okkar" tilbeišsluhśs en ķ leišinni gefst žeim gestum sem ekki eru mśslķmar og hafa aldrei ķ mosku komiš, tękifęri til aš kynnast framandi tilbeišslusišum - sem ég get ekki séš aš sé hęttulegt, nema ég sé alveg staurblindur. Heimbošiš er žó kannski ekki alveg ķ nafni Feneyjarborgar sem vilja helst setja einhverjar furšulegar reglur um aš gestir ķ sżningarskįla Ķslands séu ekki of mśslimalegir.

Hvaš sem hęgt er aš segja um trśarbrögš nś til dags žį held ég aš tilbeišsla til ęšri mįttarvalda sé eitt af žeim atrišum sem einkennir mennska tilveru og jafnvel eitt af stóru atrišunum sem ašgreindi manninn frį dżrum į sķnum tķma. Ķ žann flokk mį lķka bęta listinni sjįlfri enda hafa žessi tvö atriši lengi veriš samofin ķ menningunni. Hver menningarheimur hefur svo komiš sér saman um sķna heimsmynd, sinn skilning eša misskilning og sķnar tilbeišsluašferšir og serimónķur ķ sambandi viš žęr. Hinsvegar hefur oft kįrnaš gamaniš žegar ólķkir menningarheimar mętast žvķ žį vaknar upp óttinn viš aš framandi hópar séu aš žröngva sinni menningu yfir okkar og hefur žaš vissulega veriš upptök margra įtaka og sér jafnvel ekki fyrir endann į. Ķ slķku įstandi er oft stutt ķ öfgahyggju af trśarlegum eša žjóšernislegum toga.

Žaš er stašreynd aš fjöldi žjóša jįtar mśslķmska trś rétt eins og margir jįta kristni og žvķ veršur ekki breytt. Žaš er lķka stašreynd aš fjöldi mśslima bżr ķ Evrópu hvort sem mönnum lķkar žaš betur eša verr. Megniš af žvķ fólki vill žó iška sķna trś ķ friši įn žess aš vera bendlaš viš žaš aš vilja ganga milli bols og höfušs į žeim sem ekki jįta ķslam. Moskur eru notašar ķ tilbeišsluskini rétt eins og okkar kirkjur. Uppsetningin er žó önnur og siširnir, og verša žaš įfram. Hvaš varšar framlag okkar til Feneyjartvķęringsins žį sver žaš sig ķ ętt viš góša nśtķmamyndlist sem snżst ekki sķst um aš stilla upp hlutum į óvęntan hįtt og skapa nżtt samhengi. Žar hefur okkur tekist vel upp aš žessu sinni, meš ašstoš listamannsins og nżbśans Christoph Büchel. Śtkoman er sterkt listaverk - og žar sem žaš er listaverk er žaš ķ raun hvorki moska né kirkja, ef žaš huggar einhvern.

Feneyjamoska


Hitaš upp fyrir bręšsluvertķš

Sumariš er framundan į noršurslóšum meš tilheyrandi ķsbrįšnun į Noršur-Ķshafinu. Viš vitum ekki fyrirfram hvernig hlutirnir munu ganga fyrir sig. Spurning er hvort viš fįum žrišja sumariš ķ röš meš tiltölulega lķtilli brįšnun eša hvort ašstęšur verša ķsnum ķ óhag en žaš veltur mikiš į rķkjandi vešurfari žarna noršurfrį ķ sumar. Įstand ķssins nś ķ lok vetrar hefur aušvitaš lķka sitt aš segja. Śtbreišsla ķssins er meš lęgra móti žessa dagana en heilbrigši ķsbreišunnar ręšst ekki sķšur af žykktinni og žar er įstandiš mjög misjafn eftir svęšum. Fyrsta kortiš hér sżnir įętlaša žykkt žann 8. maķ en į kortiš hef ég krotaš pķlur sem eiga aš sżna helstu strauma og stefnur sem ég ętla aš byrja į aš ręša.

ķsstraumar

Į ķsžykktarkortinu mį sjį hvernig hreyfingum ķssins hefur veriš hįttaš ķ vetur en žęr hafa reyndar veriš meš nokkuš dęmigeršu móti. Rķkjandi stefna meginķsbreišunnar er frį Sķberķuströndum ķ įttina aš Fram-sundi milli Gręnlands og Svalbarša sem er ašalundankomuleiš ķssins śt śr Noršur-Ķshafinu. Žessi fęrsla sżnist mér hafa veriš nokkuš įkvešin ķ vetur enda ber žunnur ķsinn noršur af vesturhluta Sķberķu žess merki (blįr litur į korti). Hluti ķssins nęr žó ekki aš Fram-sundi en tekur ķ staš žess hęgri beygju og safnast saman į svęšum noršur af Kanada sem er einskonar foršabśr ķsbreišunnar žar sem elsta og žykkasta ķsinn er aš finna. Žar klessist ķsinn upp aš heimskautaeyjunum og žykknar mjög en stór hluti hans berst žó įfram inn ķ hringišu Beauforthafs og sleppi hann undan sumarbrįšnuninni žar į hann góša möguleika į aš fara annan umgang um ķshafiš. Mikil eša lķtil sumarbrįšnun ķ Beauforthafi er žvķ einn af stóru žįttunum um afkomu ķssins en sķšustu tvö sumur hefur brįšnun žar veriš frekar lķtil sem hefur einmitt aukiš heilbrigši ķssins ķ heildina.

Žį er aš velta fyrir sér hvernig mismunandi vešurašstęšur aš sumarlagi hafa įhrif į sumarafkomuna. Fyrir žęr pęlingar hef ég śtbśiš tvö vešurkort af einfaldara taginu.

Ķsbrįšnun Hęš

Til aš bręšsluvertķšin skili af sér sem mestri sumarbrįšnun er ašstęšur lķkar žessum, afar įkjósanlegar. Fyrri part sumars žegar sólin er hęst į lofti og skķn allan sólarhringinn er mikilvęgt aš skżin sé ekki mikiš aš flękjast fyrir. Žvķ er best aš öflug sólrķk HĘŠ komi sér fyrir žar sem ķsinn er žykkastur. Žetta žarf helst aš gerast upp śr mišjum maķ og įfram ķ jśnķ til aš fį gott start. Žegar lķšur į sumariš er sķšan alveg kjöriš aš lęgš eša lęgšir ķ śtjašri ķsbreišunnar Sķberķumegin hjįlpi til viš aš dęla hlżju meginlandslofti noršur yfir ķsinn meš ašstoš hęšar Kanadamegin. Miklu skiptir ašallega žó aš vindar blįsi inn aš ķsnum eins og sżnt er į kortinu og reki žaš sem ekki brįšnar sem mest įfram aš trektinni viš Framsund. Žessar ašstęšur voru įberandi į metįrunum 2007 og 2012 en öllu sķšur undanfarin tvö sumur.

- - -

Ķsbrįšnun Lęgš

Žį er žaš hinn möguleikinn sem mun hagstęšari ķsnum aš sumarlagi og getur algerlega eyšilagt bręšsluvertķšina, samanber sumariš 2013. Hér er žaš einfaldlega LĘGŠ sem dóminerar Noršur-Ķshafiš. Ef žetta įstand er rķkjandi fyrri part sumars ķ jśnķ veldur žaš mjög hęgu starti vegna skżjahulu į viškvęmasta tķma hins stutta heimskautasumars. Vissulega nęr hitinn eitthvaš upp fyrir frostmark en vindar sjį til žess aš žaš dreifist śr ķsnum ķ staš žess aš hann žjappist saman. Haldi žetta įfram yfir sumariš veršur ķsbreišan žvķ gisin og götótt, jafnvel efst į sjįlfum Noršurpólnum. Öflugar lęgšir į viškvęmasta tķma geta žó gert usla eins og einmitt geršist upp śr Verslunarmannahelgi sumariš 2012 en žį kom sannkölluš lęgšarbomba eftir talsverš hlżindi og įtti sinn žįtt ķ metbrįšnun žaš įr. En žaš var bara stök lęgš en ekki višvarandi og žaš skiptir mįli.

- - - -

Hvernig sumariš žarna noršufrį veršur kemur bara ķ ljós. Viš réttar ašstęšur er alveg möguleiki į miklu afhroši ķsbreišunnar og jafnvel ķslausum Noršupól ķ sumarlok. Žetta gęti lķkaš oršiš alveg glataš bręšslusumar en sennilega er best aš spį žvķ aš žetta verši einhver einhver kokteill af żmsu. Lįtum žetta duga af tómstundavangaveltum. 

 


Vetrarhitamósaķk

Žaš er nokkuš sķšan ég birti samskonar mynd og žessa sem sżnir meš hitafar yfir vetrarmįnušina nóvember-mars ķ Reykjavķk aftur til 1989. Myndin skżrir sig vonandi sjįlf en hver lįréttur borši tįknar einn vetur og litirnir tįkna hitafar. Žannig stendur dökkblįr litur fyrir kuldakast meš 5-10 stiga frosti aš mešaltali, en appelsķnugulur tįknar hlżindi uppį 5-10 stiga hita. Myndin er einfölduš žannig aš ķ staš stakra daga er mešalhitinn tekinn saman nokkra daga ķ senn en žannig sjįst vel einstök hita- og kuldatķmabil hvers vetrar. Žetta er byggt į eigin vešurskrįningum en til hęgri sést mešalhiti sömu mįnaša skv. tölum Vešurstofunnar.

Vetrarmósaķk 1989-2015

Fyrir utan skrautlegt śtlit mį sjį żmislegt śt śr žessu. Mešalhiti sķšasta vetrar var 1,0 stig ķ Reykjavķk sem einmitt er ķ mešallagi alls tķmabilsins frį 1989. Mestu munar žó um hvaš nóvember var sérlega hlżr en eftir žaš höfum viš alveg fariš į mis viš hlżindi hér ķ borg. Ķ myndinni ķ heild mį einnig sjį aš blįu fletirnir eru algengari į fyrstu įrunum og kaflar meš hörkufrosti eru oršnir fįtķšir.

Gulu fletirnir segja lķka sķna sögu. Žeir eru nokkuš tķšir seinni hluta tķmabilsins en hefur žó fariš fękkandi um hįveturinn sķšustu fjögur įr. Žaš hefur örugglega sitt aš segja. Hiti į bilinu 5-10 stig um hįvetur nokkra daga ķ senn, kemur ekki aš sjįlfu sér. Til žess žarf eindregna sunnanįtt sem flytur meš sér vęnan skammt af hlżindum nokkra eša marga daga ķ senn og mętti kalla žaš sunnanįttarvišburši. Slķkir margendurteknir sunnanįttarvišburšir aš vetrarlagi gętu veriš grundvöllurinn aš žeim hlżindum sem rķkt hafa hér eftir aldamót – og žį ekki bara hér ķ Reykjavķk heldur vķšsvegar į okkar slóšum viš Noršur-Atlantshaf. Hlżindagusurnar draga ekki bara śr vetrakuldum heldur hljóta žęr einnig aš stušla aš hęrri sjįvarhita hér um kring. Skorturinn į žessum sunnanįttarvišburšum sķšustu mįnuši gęti žvķ haft sitt aš segja um framhaldiš enda sitjum viš nś sśpunni meš kaldari sjó viš Noršur-Atlantshaf en veriš hefur lengi.


Forni fjandinn fjarri góšu gamni

Nś į dögum er lķtiš um aš varaš sé viš hafķs viš Ķslandsstrendur mišaš viš žaš sem įšur var. Ķ noršankasti eins og žvķ sem hrellir okkur nś hefši žessi forni fjandi einhverntķma gerst nęrgöngull, en nś er öldin önnur og engar spurnir af hafķs. Samanburšarmyndirnar hér aš nešan ęttu aš segja sķna sögu. Sś til vinstri er frį 10. aprķl 1985, eša nokkrum įrum įšur en kuldaskeiš sķšari hluta 20. aldar rann sitt skeiš į enda. Talsvert hafķsmagn teygir sig langt į haf śt austan Gręnlands og noršan Ķslands, sem aldeilis er ekki reyndin sama mįnašardag įriš 2015. Mun meiri hafķs er svo einnig viš Svalbarša og Barentshaf žarna fyrir 30 įrum. Žaš var žó ekki alveg svona snjólétt įriš 1985 enda eingöngu jöklar merktir inn į žaš kort. Kortin eru fengin af sķšunni Cryosphere Today.

Hafķs aprķl 1985 -2015

Žaš er svo sem aldrei aš vita hvaš gerist į žessum sķšustu og verstu tķmum og engin įstęša til aš gera lķtiš śr žessu kalda vorhreti. Žaš žarf engu aš sķšur miklu meira aš ganga į nś til dags til aš fį almennilegan hafķs hingaš žvķ žaš er hreinlega ekki svo mikiš af honum fyrir noršan land eins og myndirnar bera meš sér. Žar munar lķka miklu aš undanfarin 10 įr eša svo hefur žessi hafķs austur af Gręnlandi nįnast horfiš aš sumarlagi og žarf žvķ aš safnast upp aš nżju hvern vetur.

Hvaš veršur į nęstu įrum vitum viš ekki. Žessi kólnun ķ Atlantshafinu sem talaš hefur veriš um undanfariš kemur śr sušvestri og gęti vel veriš tķmabundiš įstand. Kaldsjįvarskeišiš sem hófst seint į 7. įratugnum var hinsvegar aš öšrum toga. Žaš kom śr noršri og tengist vęntanlega mikilli śtrįs heimskautasjįvar śt ķ Noršur-Atlantshaf, meš tilheyrandi sjįvarkólnun og auknum hafķs. Slķku er ekki aš heilsa nś ... tja, nema svo vilji til aš nś sé akkśrat blįbyrjunin į einhverju svoleišis.

Hafķs hér viš land žarf svo sem ekki aš heyra sögunni žótt hlżindi haldi įfram. Sambland af réttum vindįttum, t.d. sunnan og vestanįttum ęttušum af hįžrżstisvęšum sunnan viš land geta hindraš hafķsflęši sušur meš Gręnlandi og beint ķsnum hingaš. Ętli eitthvaš slķkt hafi ekki einmitt gerst fyrir 10 įrum? Samanber myndina hér aš nešan sem sżnir įstandiš į noršurmišum žann 3. mars 2005 (jį, žaš leynist nś żmislegt ķ pokahorninu hjį manni).

Hafķs 3. mars 2005

 


Hnattręnn mįnašarhiti į sśluriti

Fyrir žį sem įhuga hafa į hitafari jaršar žį hef ég sett upp sślurit žar sem borinn er saman mešalhiti mįnaša og hvert gęti stefnt meš įrshitann 2015. Žetta er sett upp į svipašan hįtt og ég gerši meš Reykjavķkurhitann ķ fyrra, muni einhver eftir žvķ. Tölurnar sem unniš er eftir eru frį Nasa-Giss sem er ein žeirra stofnana sem halda bókhald um hitafar jaršar. Svo mašur śtskżri ašeins žį standa Blįu sślurnar į myndinni fyrir mešalhita hvers mįnašar sķšustu 10 įr. Raušu sślurnar sżna mešalhita mįnašanna įrsins ķ fyrra, 2014, sem endaši sem hlżjasta įriš frį upphafi męlinga. Aš vķsu meš minnsta mögulega mun. Fjólublįu sślurnar sżna sķšan žį mįnuši sem lišnir eru af įrinu 2015. Į sślunum fjórum lengst til hęgri er įrshitinn tekinn saman. Tónušu sślurnar žar segja svo til um hvert gęti stefnt meš įrshitann eftir žvķ hvort restin af įrinu veršur ķ samręmi viš mešalhita sl. 10 įra eša ķ samręmi viš metįriš ķ fyrra. Tekiš skal fram aš tölurnar eru ekki eiginlegur mešalhiti, heldur frįvik frį mešaltali eins og venjan er žegar rżnt er ķ hnattręnan hita. Nįnari bollaleggingar eru undir mynd.

Hnattręnn mįnašarhiti - 3/12

Eins og sjį mį žį byrjar įriš mjög hlżtt į heimsvķsu, hvort sem boriš er saman viš sl. 10 įr eša 2014. Reyndar er žetta heitasta byrjun į įri frį upphafi męlinga eins og komiš hefur fram ķ fréttum. Enginn žessara žriggja mįnaša eru žó śt af fyrir sig žeir hlżjustu frį upphafi samkvęmt NASA-GISS. Janśar og febrśar eru hvor fyrir sig ķ öšru sęti og mars ķ žvķ žrišja en žaš breytir žvķ žó ekki aš samanlagt eru žessir žrķr mįnušir žeir hlżjustu frį upphafi.

Framhaldiš veršur forvitnilegt. Žaš žykir nefnilega nokkuš lķklegt aš įriš 2015 verši žaš hlżjasta į jöršinni frį upphafi męlinga hvort sem mönnum lķkar betur eša verr. El-Nino įstand er ķ buršarlišnum ķ Kyrrahafinu og mį žvķ frekar bśast viš aš bęti ķ hlżindin frekar en aš žau gangi til baka į įrinu. Ég er žó hógvęr ķ spįdómum ķ sślunum lengst til hęgri. Meš žvķ aš reikna framhald įrsins śt frį mešaltali sķšustu 10 įra fęst įrshitinn +0,65°C sem mér sżnist gefa 3-4. sęti fyrir hlżjasta įriš. Verši mešalhiti žaš sem eftir er jafnhįr įrinu ķ fyrra fer mešalhitinn hinsvegar upp ķ 0,72°C sem vęri afgerandi hlżjasta įriš į heimsvķsu.

Sjįum žó til. Ég stefni aušvitaš į uppfęrslu sķšar og svo mun ég einnig lķta mér nęr og taka fyrir Reykjavķkurhitann meš sama hętti viš tękifęri žótt ekki stefni ķ metįr hér hjį okkur eins og er.

Gagnaröš NASA-Giss mį sjį hér: http://data.giss.nasa.gov/gistemp/tabledata_v3/GLB.Ts+dSST.txt

 


Tķšindi eša tķšindaleysi af hafķsnum į Noršurslóšum?

Viš fengum af žvķ fréttir fyrir nokkru aš įrlegt vetrarhįmark hafķssins ķ noršurhöfum, sem venjulega į sér staš ķ mars, hafi veriš ķ sögulegu lįgmarki. Kannski dįlķtiš ruglingslegt en svona var žaš nś samt. Ķsinn į Noršurhveli er venjulega ķ sķnu įrlega hįmarki hvaš śtbreišslu varšar ķ mars en aš žessu sinni var raunar tvennt óvenjulegt viš vetrarhįmarkiš. Annarsvegar var hįmarkiš žann 25. febrśar og hefur aldrei veriš svo snemma vetrar og hinsvegar hefur heildarśtbreišslan ekki įšur męlst jafn lķtil ķ hįmarkinu frį žvķ nįkvęmar męlingar hófust įriš 1979. Žį mį spyrja: Eru žetta tķšindi sem skipta mįli eša er žetta bara hver annar metametingur? Hvaš segja lķnurit?

Hafķshįmark 2015

Į lķnuritinu eru borin saman įrsžróun hafķssins nokkurra sķšustu įra. Blįa lķnan fyrir 2015 er žarna uppi og eins og sjį mį žį hętti śtbreišslan aš aukast seint ķ febrśar og tók žį aš minnka, jókst svo eitthvaš į nż įn žess aš nį aš toppa fyrri topp. Tvķtoppa hįmark eša jafnvel topplaust hįmark eftir žvķ hvernig į žaš er litiš. Nś er žaš reyndar svo, aš vetrarhįmarkiš gefur eitt og sér litlar vķsbendingar um komandi sumarbrįšnun og žar meš sjįlft sumarlįgmarkiš sem ašal-metingurinn snżst um. Žaš mį t.d. sjį į tveimur višmišunarįrum sem ég hef merkt viš. Įriš 2006 var vetrarśtbreišslan mjög lķtil og įtti raunar hiš fyrra met. Aftur į móti var sumarlįgmarkiš 2006 ekkert sérstakt, allavega ekki mišaš viš sķšari įr. Veturinn 2012 var śtbreišslan hinsvegar nokkuš mikil yfir veturinn en sumarbrįšnunin setti nżtt og "glęsilegt" lįgmarksmet og héldu žį margir aš dagar ķssinns vęru senn taldir.

En hvers vegna žetta litla samhengi milli vetrar- og sumarśtbreišslu? Kort af śtbreišslu hafķssins nś ķ mars gęti leitt žaš ķ ljós. Hafķsśtbreišsla mars 2015Bleika lķnan sżnir mešalśtbreišslu aš višbęttum plśsum og deilingarmerkjum sem ég hef bętt viš til įherslu. Mesta neikvęša frįvikiš er undan austurströnd Sķberķu ķ Okhotsk-hafi sunnan Kamtsjatka-skaga. Einnig er ķsinn undir mešallagi ķ Beringshafi milli Alaska og Sķberķu og ķ Barentshafi. Mesta aukningin er sķšan undan Nżfundnalandi og vestur af Gręnlandi. Allt eru žetta svęši utan ašalleikvangsins ķ Noršur-Ķshafinu žar sem sumarleikarnir fara fram en žaš er śtbreišslan 100% eins og hśn alltaf er aš vetrarlagi. Žaš skiptir žvķ ķ raun engu mįli žetta mikla frįvik žarna ķ Okhotsk-hafi enda er žaš ekki ķ neinum tengslum viš Noršur-ķshafiš og varla hęgt aš segja aš ķsinn lengst sušur viš Nżfundnaland sé žaš heldur. Žessi frįvik segja raunar meira um tķšarfariš ķ vetur. Vetrarkuldar ķ Noršur-Amerķku austanveršri ķ vetur hafa sķn įhrif meš žvķ kęla hafiš og auka viš hafķss. Aftur į móti hefur veriš hlżtt ķ Sķberķu sem hefur sķn įhrif į ķsinn viš Kyrrahafsstrendur sem og vęntanlega viš noršurströnd Sķberķu.

Hiš sanna įstand ķsreišunnar į Noršur-Ķshafinu sést žannig ekki žegar śtbreišslukort eru skošuš. Óvenjulegt hafķshįmark segir heldur ekki mikiš. Annaš mįl er meš kort sem sżna žykkt ķssins en slķk kort eru reyndar misnįkvęm og hįš talsveršri óvissu. Kort į vegum Bandarķska sjóhersins, byggš į tölvulķkönum, eru mjög upplżsandi sé eitthvaš aš marka žau. Hér aš nešan set ég hliš viš hliš kort frį 4. aprķl 2012 og 2015.

Isžykkt 4. april 2012 / 2015

Hér sést aš ķsinn er nokkuš žunnur undan Sķberķuströndum į 2015 kortinu sem ętti aš vera vķsbending brįšnun snemma sumars į žeim slóšum. Žykkastur er ķsinn aš venju Amerķkumegin žar sem hann safnast fyrir enda er ķssins ekkert aš hverfa žar į nęstu įrum. Viš vitum annars lķtiš hvernig sumarbrįšnunin veršur, en af žessum kortum aš dęma er ekkert sem śtilokar įlķka mikla brįšnun og var metįriš 2012. Hvaš meš sjįlfan Noršurpólinn? Sjįum viš kannski loksins opiš haf žar ķ september? Žaš vęru allavega tķšindi.

- - -

Aš lokum smį tilkynning. Pistillinn sem birtist hér žann 1. aprķl og fjallaši um tilfęrslu Ķslands til noršurs um 32 cm vegna sunnanvinda, var aš sjįlfsögšu tileinkašur žeim merkisdegi 1. aprķl. Sjį: http://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/1681640/

 


Hvernig kemur Esjan undan vetri?

Samkvęmt venju er nś komiš aš hinum įrlega samanburši į snjóalögum ķ Esju sem felst ķ žvķ aš birta mynd af Esjunni sem tekin er fyrstu vikuna ķ aprķl žegar skyggni leyfir og bera saman viš sambęrilegar myndir fyrri įra. Fyrsta myndin var tekin ķ aprķlbyrjun 2006 og eru myndirnar žvķ nś oršnar 10 talsins. Aš žessu sinni var bjart ķ lofti strax į fyrsta degi mįnašarins en ekki mikill vorbragur. Kalt var žarna ķ vešri en nokkrum dögum fyrr hafši snjóaš nokkuš til fjalla sem og ķ byggš. Sökum kulda nįši sólin lķtiš aš vinna į žeirri snjóžekju nema helst ķ nešstu hlķšum fjallsins. Sjį mį lķka glitta ķ snjó ķ forgrunni myndarinnar sem tekin er viš Sębrautina og er žaš nżjung mišaš viš fyrri myndir. Ašrar nżjungar óhįšar tķšarfari er setubekkur, rusladallur og žrjś skilti sem komiš hefur veriš žarna upp viš göngustķginn.

En allavega. Esjan kemur hvķt undan vetri aš žessu sinni og viršist nokkuš snjóžungt ķ efri hlķšum sem er ķ samręmi viš śrkomusaman vetur og frekar kaldan mišaš viš fyrri įr. Žaš getur varla talist lķklegt aš snjórinn hverfi į komandi sumri nema tķšarfariš verši žeim mun hagstęšara. Žetta hefur dįlķtiš veriš aš breytast hin allra sķšustu įr. Lengsta žekkta tķmabil snjólausrar Esju aš loknu sumri er įrabiliš 2001-2010. Sķšan komu tvö tęp įr en óumdeilt er aš snjórinn hvarf ekki įrin 2013 og 2014. Setjum nokkur spurningamerki viš 2015 mešan viš vitum ekki betur. Hér eru žį myndirnar:

Esja april 2015

Esja april 2014

Esja 3. aprķl 2013

Esja april 2012

Esja april 2011

Esja april 2010

Esja april 2009

Esja april 2008

Esja april 2007

Esja april 2006


Ķsland hefur fęrst ķ noršur um 32 cm

Ég rakst į sérstaka frétt nś į dögunum žar sem talaš er um aš sterkir sunnanstormar sķšastlišinn vetur hafi haft žau įhrif aš landiš okkar hafi fęrst til į grundvelli sķnum og sé nś eilķtiš noršar en žaš var įšur. Žetta mun hafa uppgötvast meš nįkvęmum gervitunglamęlingum į vegum NASA og žykir mjög sérstakt žvķ aldrei įšur hefur oršiš vart viš aš svo stór eyja hafi fęrst til sem žessu nemur vegna sterkra eindreginna vinda. Įšur er vitaš aš smęrri eyjar hafi fęrst lķtillega til vegna vinda en sś fęrsla hefur žó veriš tķmabundin og yfirleitt gengiš til baka žegar um hęgist eša vindįttir snśist til hefšbundnari įtta.

Ķsland fęrslaĶsland er aušvitaš engin smįeyja og žaš žarf nįttśrulega mikiš aš ganga į til aš fęra landiš um žessa 32 cm sem talaš er um. Sķšasti vetur var óvenju stormasamur en ofan į žaš bętist aš mestu vešrin voru oftast af sušri į mešan noršanįttirnar heldu sig aš mestu til hlés. Žaš sem gerir Ķsland viškvęmari fyrir žessum vindfęrslum er sś stašreynd aš jaršskorpan hér er žunn og mį segja aš landiš fljóti ofanį deigu undirlagi. Žetta į ekki viš um flest önnur lönd og eyjar sem hvķla ofan į mun žykkari skorpu. Bretlandseyjar sitja til dęmis į žykkri meginlandsskorpu og eru žvķ fastari fyrir gagnvart sterkum vestanvindum sem žar rķkja, oft mįnušum saman.
Žessi tala 32 sentķmetrar er ekki alveg jöfn fyrir allt landiš. Fęrslan mun vera mest į sušur- og vesturhluta landsins eša um 39 cm į mešan Austfiršir hafa „einungis“ fęrst til um 22 cm. Žetta er aš mestu óhįš ešlilegri glišnun landsins af jaršfręšilegum įstęšum en vissulega geta atburširnir ķ Bįršarbungu haft eitthvaš aš segja, en sś fęrsla er allt annars ešlis.

Nś er spurning hvert framhaldiš veršur. Ef noršanįttirnar nį sér į strik į nż er vel lķklegt aš landiš fęrist til baka ķ sķnar réttu skoršur en fari svo aš sunnanstormarnir herji įfram į okkur nęsta vetur er tališ lķklegt aš žessi tilfęrsla sé varanleg og geti jafnvel aukist, eftir žvķ sem vķsindamenn segja. Viš getum žó veriš nokkuš róleg, Ķsland er ekkert į leišinni noršur į noršurpól – allavega ekki į mešan lifum.

Višbót 2 aprķl: Žessi bloggfęrsla var birt 1. aprķl og eins og margt annaš į žeim degi er žetta ekkert nema endemis uppspuni frį mér sjįlfum.


Tķšindi af sjįvarhitum

Sjįvarhiti hefur veriš eitt af hitamįlunum ķ loftslagsumręšum einkum žį vegna skrifa um aš Golfstraumurinn gęti veriš aš veikjast. Hvort žaš eigi viš rök aš styšjast, veit ég ekki en hér kemur alheimskort yfir sjįvarhita sem sżnir stöšuna į hita yfirboršssjįvar aš višbęttu smį kroti frį mér. Heitu litirnir tįkna aš sjór er hlżrri en aš mešaltali, en köldu litirnir tįkna kaldari sjó og er žį tķmabiliš 1971-2000 haft til višmišunar.

Sjįvarhiti mars 2015

Žarna mį sjį, svo viš viš byrjum į okkar slóšum, aš nokkuš myndarlegur blettur af köldum yfirboršssjó hefur nįš bólfestu į hafssvęšinu sušvestur af ķslandi. Žetta sętir nokkrum tķšindum og gęti veriš vķsbending kaldari tķš hér viš land en veriš hefur um allnokkuš skeiš. Best er žó aš fullyrša sem minnst um žaš, en sķšustu 15 įr hafa reyndar veriš mjög hlż hér viš land og žvķ ekkert óešlilegt aš eitthvert bakslag geti oršiš.

En er žetta vķsbending um veikari Golfstraum? Ég er ekki svo viss um žaš. Sķšustu tvo vetur hafa veriš töluveršar vetrarhörkur ķ austurhluta N-Amerķku og ekki óešlilegt aš žaš kalda heimskautaloft kęli Atlantshafiš žegar žaš streymir burt frį meginlandinu og leggur um leiš grunninn aš stormlęgšum og śtsynningstķšinni sem viš fįum aš kenna į.

Żmist athyglisvert er svo einnig aš gerast į Kyrrahafinu og skal žar fyrst nefna veikburša El Nino sem hefur veriš aš buršast viš aš nį sér į strik į sķšan ķ fyrravetur. Žaš hlżja įstand į mišbaugssvęši Kyrrahafsins er oftast įvķsun į hnattręn hlżindi og svo er einnig nś. Eins og komiš hefur fram žį marši įriš 2014 žaš aš vera hlżjasta įriš hnattręnt séš sķšan męlingar hófust og vel gęti fariš aš 2015 bęti um betur.

Svo er žaš Noršur-Kyrrahaf en žar hef ég merkt inn hlżjan fasa af PDO (Pacific Decatal Oscillation) en žaš er nokkuš athyglisvert fyrirbęri sem ég hef stundum minnst į. Hlżr fasi į PDO einkennist akkśrat af žvķ sem kemur fram žarna į kortinu, ž.e. hlżr sjór sem myndar skeifu śt frį vesturströnd N-Amerķku en kaldur blettur ręšur rķkjum į mišsvęšinu nęr Asķu. Kaldi fasinn er svo alveg öfugur. Žessi hlżi fasi er nokkuš afgerandi um žessar mundir og hefur reyndar ekki veriš eins afgerandi sķšan fyrir aldamót. Žaš sem af er žessari öld hefur nefnilega kaldi PDO veriš meira rķkjandi. PDO-sveiflurnar eru įgętlega žekktar og eru greinilegar į įratugaskala eins og sést į lķnuritinu hér aš nešan:

PDO 1900-2015

Žaš hefur oft veriš bent į, žótt samhengiš sé óljóst, aš PDO-įratugasveiflan ķ Kyrrahafinu fari saman viš žaš hversu mikiš eša lķtiš hlżnar į jöršinni. Žetta sé žvķ ein af hinum nįttśrulegum sveiflum sem żmist żta undir eša draga śr žeirri hlżnun jaršar sem annars ętti aš vera ķ gangi. Vissulega er žó alltaf spurning um hvaš sé orsök og hvaš sé afleišing. Allavega žį hefur lķtiš hlżnaš į jöršinni ķ kalda PDO-fasanum eftir 1998, kannski žar til nś. Aftur į móti hlżnaši hratt į įrunum 1976-1998 žegar PDO var hlżr eins og hann er skyndilega oršinn nś. Įratugina žar į undan (1945-1975) hlżnaši eiginlega ekki neitt į jöršinni, kólnaši ef eitthvaš er og viti menn, PDO-var einmitt mjög svo ķ kalda fasanum žį. Lķnuritiš yfir hitažróun jaršar stašfestir žaš.

Hnatthiti 1900-2015+PDO

Žannig aš. Ef žetta hlżja PDO įstand er komiš til aš vera um skeiš, žį ętti heldur betur aš fara aš hlżna į jöršinni enda viršist hlżr PDO ķ Kyrrahafinu frekar stušla aš hlżjum El Ninjóum og fękka köldu systurinni La Nķnu. Viš hér į Ķslandi gętum žó fariš į mis viš žį hlżnun į komandi misserum. En kannski žó ekki, kannski veršur žetta allt alveg öfugt. Framtķšin er alltaf jafn ófyrirséš.

Til nįnari glöggvunar vķsa ég hér į śtlensk PDO-skrif frį žvķ ķ fyrra žar sem komiš er inn į žetta. Er aš vķsu ekki bśinn aš lesa žetta allt sjįlfur. Ath. Inngangurinn er ekki alveg "up-to-date": Warming may spike when Pacific Decadal Oscillation moves to a positive phase

 


Tvö bestu ķslensku dęgurlög 21. aldar

Žaš mį alveg leyfa sér smį fullyršingasemi ķ fyrirsögnum en samkvęmt mķnum eigin dómsśrskurši eru žaš tvö ķslensk dęgurlög sem ég vil nefna sem žau bestu sem śt hafa komiš žaš sem af er 21. öldinni. Žetta žarf žó ekki aš vera endanlegt mat hjį mér. Kannski verš ég į annarri skošun į morgun og sjįlfsagt og vonandi eiga jafn góš eša betri dęgurlög eftir aš dśkka upp sķšar. Dęgurlög eru lķka bara dęgurlög sem eiga aš létta manni lķfiš innan um dęguržrasiš. Nóg er annars af žrasinu, ekki sķst ķ bloggheimum og ekki viljum viš eintómt tuš, žaš žarf lķka aš vera stuš, lķka smį sveifla og góšur fķlingur. En vindum okkur žį ķ mśsikkina.

Fyrra lagiš sem ég kynni til sögunnar er lagiš Glśmur meš hljómsveitinni Sprengihöllinni sem sló heldur betur ķ gegn įriš 2007 meš hverri snilldinni į eftir annarri. Höfundur lagsins er RķóTrķó sonurinn Snorri Helgason sem jafnframt syngur lagiš og er skrifašur fyrir textanum įsamt Bergi Ebba Benediktssyni, sem uppskar ķslensku tónlistarveršlaunin fyrir textagerš ķ kjölfar śtgįfu fyrstu plötunnar žar sem umrętt lag er aš finna. Glśmur er svo sem enginn glešivķsa. Žetta er harmręnt kaldhęšiš rokklag en um leiš grįtbroslegt lag um mann sem fittaši ekki alveg inn ķ samfélagiš en fór vķša. Mann sem „drakk ķ sig lķfiš“ eins og segir ķ textanum og kynntist bęši Geirfinni og Ciesielski „var meš žeim bįšum ķ Breišuvķk.“ Glśmur žessi er žó sjįlfsagt uppskįlduš persóna sem og annaš sem viškemur textanum. Viš eigum įlķka sönglög frį fyrri tķš um undirmįlsmenn eins og Minning um mann og Gvend į Eyrinni en hér er žó allt af tragikómķskara taginu. Harmręn söngrödd Snorra Helga hęfir tilefninu. Stutt er žó ķ léttleika og spilagleši sem skilaši sér vel beinni śtsendingu ķ Kastljósinu, žašan sem upptakan er fengin.



Žį er žaš seinna lagiš sem er meš hinni gešžekku og mannmörgu hljómsveit Ojba Rasta. Žaš er žó ekkert ojbarasta viš lagiš sem ber nafniš Baldursbrį en žar er mešal annars minnst į „fišrildi ķ hvirfilbyl“ og „įst į almęttiš“. Höfundur lags og texta er Arnljótur Siguršsson sem jafnframt sér um sönginn ķ žessu lagi. Eins og sjįlfsagt ašrir ķ hljómsveitinni er hann fjölhęfur tónlistamašur sem hefur auk žess įhuga į vķsindum og skįk, eftir žvķ sem heimildir herma. Hljómsveitin Ojba Rasta er aš vķsu ekki til lengur en hśn fiktaši mjög viš Raggķ-taktinn meš góšum įrangri eins og reyndar fleiri. Nafn hljómsveitarinnar er vķsun ķ Rastafari hreyfinguna sem er grundvöllur Raggie-menningarinnar į Jamaica og žar tilbįšu menn keisarann og ljón Afrķku, Haile Selassie sem rķkti ķ Ežķópķu į fyrri öld. Til aš hlżša į lagiš hef ég kosiš aš spila lagiš eins og žaš kemur af skepnunni en žaš mį einnig finna „lęf“ ķ upptöku śr Kastljósinu ef einhver vill. Hinsvegar er plötuumslagiš skemmtilegt žar sem mašur meš ljónshöfuš situr į ķslenskum hesti. Takiš einnig eftir fjöllunum sem ęttuš eru frį Hornafirši og frumskóginum sem gjöršur er śr spergilkįli.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband