Heimshiti og Reykjavķkurhiti 2015

Žaš var fljótlega nokkuš ljóst į sķšasta įri aš mešalhitinn į jöršinni 2015 yrši sį hęsti sem įšur hafši męlst. Į hinn bóginn voru ekki lišnir mjög margir mįnušir af sķšasta įri er ljóst varš aš mešalhitinn hér ķ Reykjavķk myndi ekki blanda sér ķ toppbarįttuna yfir hlżjustu įrin. Nś žegar śtreikningar eru komnir ķ hśs, heima og heiman, er nišurstašan sś aš mešalhitinn ķ Reykjavķk varš sį lęgsti sķšan įriš 2000 į mešan heimshitinn setti nżtt met meš afgerandi hętti.

Žetta mį sjį į lķnuritinu sem ég hef sjįlfur sett saman og sżnir hitažróunina ķ Reykjavķk og į jöršinni frį aldamótunum 1900. Til aš fį réttan samanburš er hitaskalinn samręmdur og ferlarnir žvķ ķ réttum hlutföllum gagnvart hvor öšrum. Śt śr žessu kemur alveg fyrirtaks samanburšarmynd en taka mį fram aš Reykjavķkurhitinn er teiknašur śt frį įrshita en heimshitinn er samkvęmt venju sżndur sem frįvik frį mešaltali og eru ferlarnir stilltir af žannig aš nślliš ķ heimshitanum er viš 4,5 stig ķ Reykjavķkurhita.

Heimshiti Reykjavķkurhiti 1901-2015
Eins og gefur aš skilja eru hitasveiflur į milli įra mun meiri hér hjį okkur en į jöršinni ķ heild, enda er Reykjavķk bara einn stašur į mešan heimshitinn er mešaltal heildarinnar. Žaš sést lķka hvernig köldu og hlżju tķmabilin hér, skiptast į aš vera żmist fyrir ofan eša nešan heimsmešaltališ sem mjakast upp meš tķmanum. Nišursveiflan 2015 hér ķ Reykjavķk er ansi skörp eša 1,5 stig og reyndar hefur įrsmešalhitinn ašeins einu sinni falliš jafn mikiš į milli įra, en žaš var žegar įrsmešalhitinn féll śr 4,4 stigum įriš 1978 nišur ķ 2,9 stig įriš 1979. Munurinn er hinsvegar sį aš ķ fyrra skiptiš féll hitinn śr nokkurs konar mešalįri nišur ķ ofurkulda en nś féll hitinn śr mjög hlżju įri nišur mešalįr mišaš viš tķmabiliš ķ heild.

Žaš er nś žannig meš framtķšina aš viš vitum ekki alveg hvernig hśn veršur. Skildi Reykjavķkurhitinn braggast į nż og nįlgast aftur heimsmešaltališ eša er kólnunin komin til aš vera? Žaš veršur bara aš koma ķ ljós en žaš er svo sem ekkert nżtt aš hitinn sveiflist mikiš į milli įra. Hlżja tķmabil žessarar aldar var reyndar óvenju stöšugt žar til kom aš įrinu 2015. Mun aušveldara er aš spį fyrir um heimshitann. Įriš 2016 er seinna įriš af žeim tveimur sem įhrifa El Nino gętir og žvķ ljóst aš 2016 veršur einnig mjög hlżtt į heimsvķsu – jafnvel enn hlżrra en 2015. Sķšast žegar heimshitinn setti svona afgerandi met var įriš 1998 en žaš var reyndar seinna įriš undir įhrifum hins öfluga El Nino sem žį rķkti, sem er athyglisvert žvķ nś vorum viš bara aš klįra fyrra El Nino-įriš.

Svo mį ķ lokin alveg minnast į aš hnattręnn mešalhiti įrsins 2015 var ekki nema ķ 3. sęti samkvęmt męlingum gervitungla en žį er aš vķsu ekki męldur yfirboršshiti jaršar heldur hitinn ķ nešri hluta vešrahvolfs. Įriš 1998 er žvķ ennžį heitasta įriš samkvęmt žeim gervitunglagögnum og śt frį žvķ geta menn sagt aš ekki hafi hlżnaš į jöršinni ķ einhver 18 įr eins og stundum er gert. Žęr stofnanir sem taka saman mešalhita yfirboršs jaršar eru žó allar į žvķ aš 2015 hafi veriš heitast. Engin ašferš viš męlingu į mešalhita jaršar er reyndar alveg óskeikul og gildir žaš bęši um gervitunglamęlingar og hefšbundnar męlingar į jöršu nišri. Önnur hvor ašferšin gęti žó veriš meira ķ ruglinu en hin. Sennilega skiptir žó mestu mįli žarna aš žaš er ekki veriš aš męla žaš sama. Fróšlegt veršur hinsvegar aš sjį hvernig gervitunglamęlingar bregšast viš nśverandi El-Nino įstandi en hiti lofthjśpsins bregst seinna viš en hér į yfirboršinu, eins og geršist ķ kjölfar sķšasta stóra El Nino-įstands įriš 1998.


Žrjįr įhrifarķkar götulķfsmyndir

Ljósmyndir segja alltaf sannleikann. Stundum į mjög eftirminnilegan hįtt og geta žannig ef vel tekst til, breitt višhorfum okkar til atburša sem eiga sér staš ķ žęgilegri fjarlęgš frį okkur. Allur gangur er žó į žvķ hvort sannleikurinn sem žęr birta endurspegla allan sannleikann eša bara hluta hans. Ljósmyndir geta žannig jafnvel valdiš żmsum misskilningi, hvort sem žaš er ętlun ljósmyndarans eša ekki. Aš žessari almennu speki lokinni er best aš koma sér aš efninu sem er ķ formi žriggja mis vel žekktra ljósmynda sem segja žrjįr ólķkar mannlķfssögur og eru eftirminnilegar hver į sinn hįtt.

Nżįrsnótt ķ Manchester
Fyrst er žaš žessi ljósmynd sem tekin var į Nżįrsnótt ķ Manchester og sló eftirminnilega ķ gegn ķ öllum mišlum nś ķ upphafi įrs. Žaš var lausamennskuljósmyndarinn Jole Goodman sem į heišurinn aš myndinni sem er ein fjölda mynda sem hann tók žessa nótt og birti ķ myndagallerķi į vefsķšu Manchester Evening News. Sennilega hefši myndin ekki fariš mikiš vķšar ef blašamašur nokkur hjį BBC News hefši ekki "Tvķtaš" henni įfram meš žeim oršum aš ljósmyndin vęri į viš fallegt mįlverk. Sem hśn vissulega er enda hafa menn dįsamaš litasamsetninguna og ekki sķšur myndbygginguna sem viršist žaulhugsuš samkvęmt ströngustu reglum gullinsnišs. Žarna er lķka allt aš gerast. Nęturglešin hefur eitthvaš fariš śr böndunum į žessu götuhorni og ekki allir į eitt sįttir viš afskipti lögreglu. Vęntanlega hefur aumingjans mašurinn į götunni žó nįš aš bjarga bjórnum sķnum žótt hann sjįlfur hafi oltiš um koll. Annars er žetta bara svona hversdagsleg mynd frį Bretlandi eša hversnęturmynd, žótt vissulega sé žetta ekki hvaša nótt sem er. Žetta er nefnilega nóttin sem fólk į aš skemmta sér og žaš helst meš tilžrifum. Žaš getur svo sem tekist misjafnlega eins og ljósmyndarinn hefur nįš aš fanga - meš miklum tilžrifum. (Nįnar hér)

Flóttafólk ķ Damaskus
Hér kemur mögnuš ljósmynd sem tekin er ķ Yarmuk flóttamannabśšunum ķ Damaskus, höfušborgar hins strķšshrjįša Sżrlands. Fólkiš sem fyllir sundursprengt borgarstręti svo langt sem séš veršur er žarna ķ örvęntingu sinni aš sękjast eftir matargjöfum sem veriš er aš śthluta af Flóttamannahjįlp Sameinušu žjóšanna fyrir Palestķnumenn (UNRWA), ķ janśarlok 2014. Žaš er žvķ smį von ķ mišjum harmleiknum. Ljósmyndin er į vegum samtakanna og birtist vķša ķ fréttamišlum į sķnum tķma. Hśn er nęstum žvķ Biblķuleg ķ mikilfengleika sķnum og minnir į žaš žegar Raušahafiš galopnašist fyrir Ķsraelsžjóšinni į flóttanum frį Egyptalandi foršum daga. Žaš er žó allt annaš į feršinni aš žessu sinni. Žaš sem hjįlpar til viš įhrifamįtt myndarinnar er dżptin, allt frį fólkinu fremst og aftur til mannfjöldans lengst aš baki sem hverfur ķ grįmóšu fjarskans samkvęmt fjarvķddarįhrifum andrśmloftsins, eša svoköllušu "atmosphere perspective" upp į ensku. (Nįnar hér)

New York 11. september
Svo er žaš žrišja og sķšasta myndin og hśn er sérstök. Ungt fólk slakar į og nżtur lķfsins ķ vešurblķšu ķ Brooklyn og ekkert athugavert viš žaš nema hvaš, eins og sjį mį, žį er myndin tekin daginn örlagarķka žann 11. september 2001. Ljósmyndarinn Thomas Hoepker sem fangaši žetta augnablik gerši sér grein fyrir žvķ aš myndin vęri ekki alveg ķ réttum anda mišaš viš alvarleika atburšanna og žvķ birtist myndin ekki fyrr en aš hśn kom śt ķ ljósmyndabók tengdum 11. september, aš 5 įrum lišnum. Hśn olli žį strax umręšum og deilum enda talin vera birtingarmynd hins sjįlfhverfa borgara sem lętur sér fįtt um finnast žótt żmislegt bjįti į annars stašar. Fólkinu į myndinni var skiljanlega ekki skemmt žegar myndin var gerš opinber žvķ aušvitaš voru žau žarna komin til aš fylgjast meš og voru jafn sjokkeruš yfir atburšunum og ašrir. Žegar žarna var komiš viš sögu var nokkuš lišiš į žennan örlagadag, bįšir turnarnir hrundir og ekkert viš žvķ aš gera. Saklaus stundarglettni eftir allt sem į undan var gengiš skašaši engan, nema hvaš, žegar glettnin birtist į ljósmynd meš žessum hętti veršur hśn ankanaleg og śr samhengi. En hvaš sem žvķ lķšur sanngirni gagnvart fólkinu žį er žetta frįbęr ljósmynd sem segir allt öšruvķsi sögu en žęr dramatķsku hamfaramyndir sem venjulega birtast frį žessum degi ķ New York sem kenndur er viš 11. september. (Nįnar hér)

 


Punkturinn yfir Hafnartorgi

Jį žaš fór um marga žegar kynnt voru žau stórfelldu byggingarįform sem fyrirhuguš eru į reitnum milli Geirsgötu og Tryggvagötu. Žaš var svo sem vitaš aš žaš ętti aš byggja eitthvaš žarna enda bśiš aš grafa upp "fornan" hafnargarš į svęšinu. Fólk hafši hinsvegar ekki gert sér grein fyrir žvķ aš žarna ętti aš stafla upp gler- og kubbahżsum af įšur óžekktum žéttleika hér į landi.

Aušvitaš voru borgaryfirvöld ekkert of mikiš aš flagga žessum byggingarįformum fyrirfram eša bera žau į torg, hvaš žį undir almenning. Best var aušvitaš aš sżna žetta žegar allt vęri klappaš og klįrt. Sigmundur og Andri Snęr verša žį bara sętta sig viš aš žarna rķsa engin hįtimbruš skrauthżsi eša rómantķsk hafnarstemming meš seglskśtum og mįvagargi, žvķ allt slķkt kallar į himinhįar skašabętur til byggingarašila. Hafnart_RvikHvaš sjįlfan mig varšar žį finnst mér žessi byggingarįform svo sem ekki endilega alslęm. Žaš er full žörf į aš byggja į reitnum til aš fį tengingu viš Hörpusvęšiš auk žess sem žetta stękkar mišbęinn. Žetta er autt svęši sem mį alveg byggjast upp ķ anda nśtķmans. En samt žarf aš fara varlega enda mį öllu ofgera. Į innfelldu myndinni sést hvernig nżja byggšin blasir viš ofan af Arnahóli og sést žį hvernig stórt sex hęša glerhżsi rķs upp ķ öllu sķnu veldi en žetta er žaš sem sjįlfur Ingólfur Arnarson mun hafa fyrir augunum framvegis. Žarf žetta aš vera svona hįtt og svona mikiš? Vantar ekki eitthvaš til aš lķfga upp į žessa glerhöll? Punktinn yfir i-iš?

Ķ framhaldi af fyrrnefndum pęlingum tók ég smį sjónlistaręfingu og prófaši aš lękka hśsiš um tvęr hęšir og setti punkt yfir i-iš og er śtkoman sś sem sjį mį hér aš nešan.

Hafnartorg_EHV

Meš žessari lękkun į hśsinu veršur žaš mun manneskjulegra į aš lķta og engan veginn jafn yfirgnęfandi į žessum staš. Žetta er heldur ekki hvaša stašur sem er. Hśs sem blasir svona viš af Arnahóli žarf aš hafa einhvern vegsauka til aš stįta sig af og žvķ hef ég sett dįlķtinn turn og kślu į toppinn sem kallast į viš ašra smįturna ķ mišbęnum. Žaš mį kalla žetta montprik eša montkślu en stašsetningin vęri aušvitaš ķ beinu framhaldi af göngustķgnum sem liggur nišur af Arnahól. Slķkt vęri meira aš segja ķ anda Gušjóns Samśelsson sem skildi žaš aš turnar og stoltar byggingar ęttu aš upphefjast viš endann į strętum eša göngustķgum. Žarna hefur Ingólfur Arnarson lķka eitthvaš aš horfa į og miša sig viš og hver veit nema akkśrat žarna hafi öndvegissślur hans einmitt rekiš į land. Žessi kśla gęti reyndar stašiš fyrir sólina - hina norręnu sól sem sest žarna į vorin, jafnvel akkśrat bakviš kśluna vissa daga aš vori og hausti.

En hvaš sem veršur, žį er aušvelt aš fabślera į mešan ekki er byrjaš aš byggja. Raunveruleikinn er žó vęntanlega sį aš engu skal breytt frį žvķ sem įkvešiš hefur veriš. Žaš er aš segja žaš sem borgaryfirvöld og byggingarašilar hafa žegar įkvešiš ķ sameiningu. Eša var žaš kannski ekki svoleišis?

 


Reykjavķkurhiti ķ kubbamynd

Įriš 2015 hefur nś fengiš sinn sess ķ kubbamyndinni sem ég gerši į sķnum tķma og hef uppfęrt sķšan. Nś liggur fyrir aš mešalhiti lišins įrs ķ Reykjavķk var 4,5 stig en žó munaši eiginlega hįrbreidd aš 4,6 stig nęšust. Žaš er vissulega nokkuš undir mešalhita sķšustu 10 įra og kaldasta įr aldarinnar žaš litla sem lišiš er af henni. Hinsvegar er žetta 0,2 stigum yfir 30 įra višmišunartķmabilinu frį 1961-1990 sem var jś reyndar kalt tķmabil.

Įrshiti 2901-2015
Į kubbamyndinni sést aš talan 4,5 hefur tekiš forystuna sem algengasti mešalhitinn ķ Reykjavķk frį upphafi 20. aldar og er žar ķ félagsskap meš įrum sem żmist tilheyra köldum og hlżjum tķmabilum. Įriš 2015 er žvķ bara hvert annaš mišlungsįr hvaš hita varšar. 52 įr eru hlżrri og 53 įr eru kaldari samkvęmt eins aukastafs nįkvęmni. Vęntanlega hefši žaš gert ašeins betur meš tvegga aukastafa nįkvęmni - sem sennilega vęri žó meiri nįkvęmni en óvissa milli tķmabila bżšur upp į. Kannski mį žó segja aš įriš hafi veriš ķ slöku mešallagi ķ ljósi vaxandi hlżinda svona almennt.

Žaš er nś oršiš klassķskt aš velta fyrir sér hvort fariš sé aš kólna hér hjį okkur. Žaš mį vel vera og ķ raun ekki ólķkleg ķ ljósi žess hversu hlżtt hefur veriš frį aldamótum. Įrabiliš 2001-2014 var einstaklega hlżtt hér, jafnvel žótt hlżnun jaršar sé tekin meš ķ myndina. Žaš aš viš fįum įr sem er nęstum heilli grįšu kaldara en mešalhiti sķšustu 14 įra en žó ekki kaldara en 4,5°C, sżnir ķ raun hversu hlżtt hefur veriš frį aldamótum. Og eins og ég sagši sķšast žegar ég birti svona kubbamynd, fyrir žremur įrum, žį er alls ekki hęgt aš stóla į aš žessi įratugur verši hlżrri en sį sķšasti enda stefnir ekkert sérstaklega ķ žaš nś žegar hann er hįlfnašur.

En svo er bara spurning meš 2016. Kemur loksins almennilega kalt įr? Ef "loksins" skyldi kalla.


Tilraun til śtskżringar į El Nino

Vešurfyrirbęriš El Nino er nś ķ algleymingi į Kyrrahafinu og fariš aš setja sitt mark į vešurfar vķšsvegar um jöršu beint og óbeint. Žetta er El Nino aš stęrstu gerš en žó į eftir aš koma ķ ljós hvort um sé aš ręša stęrri slķkan atburš en įšur hefur žekkst. Mešalhiti jaršar er žó kominn upp ķ hęstu hęšir. 2015 var žaš heitasta į jöršu sem męlst hefur hingaš til og ekki śtlit fyrir annaš en aš įriš 2016 verši įlķka hlżtt eša jafnvel heitara.

El Nino ClymR Jan 2016

El Nino fyrirbęriš einkennist af hlżnandi yfirboršssjó viš mišbaugsvęši Kyrrahafsins, einkum žó į žvķ miš- og austanveršu eins og sést į myndinni sem sżnir įętluš hitafrįvik frį žvķ sem ešlilegt telst vera. Hitaaukning yfirboršssjįvar getur žannig veriš yfir žremur stigum ķ öflugu El Nino įstandi eins og nś er. 

En hvašan kemur žessi hiti? Żmsar skżringarmyndir er hęgt aš finna ķ netheimum um ešli El Nino og köldu systurinnar La Nina. Sjįlfum finnst mér margar žeirra flękja hlutina frekar en aš skżra śt ešli žeirra og žį sérstaklega hvernig stendur į allri žessari hlżnun yfirboršsjįvar į svęšinu - eša kólnun ef svo ber undir. Til aš reyna aš bęta śr žvķ hef ég föndraš mķnar eigin skżringarmyndir sem ég held aš séu ekki svo vitlausar žó žęr segja kannski ekki alveg alla söguna. Best er žį aš byrja į myndinni sem sżnir hvernig hiš venjulega įstand er og einnig žaš kalda ķ leišinni.

La Nina śtskżring

Hiš venjulega įstand į mišbaugssvęši Kyrrahafsins einkennist af uppstreymi kalds djśpsjįvar undan ströndum Amerķku og žvķ er sjórinn žar yfirleitt kaldari en hann vęri annars. Uppstreymiš er drifiš įfram af rķkjandi austanvindum (stašvindum) sem blįsa yfir gjörvallt Kyrrahafiš vegna lįgs loftžrżstins Asķumegin og hęšarsvęšis Amerķkumegin. Hlżi sjórinn safnast žvķ fyrir Asķumegin og hękkar žį yfirborš sjįvar lķtillega. Mikil śrkoma fylgir lęgšarsvęšunum ķ Asķu en mun žurrara er ķ hįžrżstisvęšinu viš Amerķku. Žannig er įstandiš žarna yfirleitt en žegar žrżstingsmunurinn eykst enn frekar fęrist meiri kraftur ķ kerfiš, austanįttin fęrist žį enn ķ aukana og kalda uppstreymiš aš sama skapi sem kęlir yfirboršssjóinn enn meir. Sé kuldafrįvikiš žannig nógu mikiš er hęgt aš tala um kalt La Nina įstand sem hefur hnattręn įhrif til kęlingar. En žį er žaš El Nino:

 

El Nino śtskżring

Hiš hlżja El Nino įstand sem kemur upp į nokkurra įra fresti er hinsvegar mun rólyndislegra į mišbaugssvęši Kyrrahafsins en ętla mętti af öllum afbrigšilegheitum sem žaš er tališ eiga sök į vķšsvegar um jaršarkringluna. Žarna hefur žrżstingsmunur ķ austri og vestri lękkaš mjög og stašfasta austanįttin varla nema svipur hjį sjón eša alveg horfin og vindar jafnvel farnir aš blįsa frį Asķu til Amerķku. Žar meš er ekki neitt lengur sem togar upp kalda djśpsjóinn undan ströndum Amerķku žannig aš sį kólnunaržįttur er ekki lengur til stašar. Hitinn jafnast einnig vegna žess aš hlżsjįvarbungan viš Asķu leitar til baka ķ rólegheitum. Stigsmunur er svo į žvķ hversu afgerandi žetta er en talaš er um El Nino įstand ef hitahękkunin į įkvešnu svęši žarna nęr tilteknu lįgmarki. Eins og gengur žį stušlar El Nino aš žurrkum ķ Asķu og Įstralķu og gjarnan einnig skógareldum en hins vegar tekur aš rigna meir en góšu hófi gegnir Amerķkumegin. Hér hjį okkur eru įhrifin žó óljós en ef eitthvaš er žį getur El Nino frekar stušlaš aš einhverri kólnun į mešan hann varir.

Af žessu mį sjį aš hiš hlżja El Nino eins og nś er uppi er stöšugra og hęglįtara įstand en venjulegt įstand svo ekki sé talaš um La Nina sem rótar upp kalda sjónum ķ enn meira męli. El Nino stušlar hinsvegar aš minni blöndun kalds djśpsjįvar og hlżrri yfirboršssjįvar sem stušlar aš aukinni hlżnun į svęšinu og hękkar mešalhita jaršar, enda ekki tilviljun aš mešalhiti jaršar setur išulega nżtt met nś į dögum žegar El Nino įstandiš kemur upp.

Žar meš held ég aš komiš sé nóg af śtskżringum žótt aušvitaš mętti segja żmislegt fleira. Žaš mį lķka koma fram aš žetta eru įhugamannapęlingar enda er ég bara sjįlfmenntašur heimilisvešurfręšingur eins og ég hef kallaš mig. Žetta er žó ekki skrifaš ķ algeru heimildarleysi og mį žar til dęmis vķsa ķ grein frį NOAA sem er einskonar vešurstofa žeirra ķ Bandarķkjunum: El Nińo/Southern Oscillation (ENSO) Technical Discussion

 


mbl.is Ekkert lįt į El nińo
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Jólavešriš ķ Reykjavķk sķšustu 30 įr

Jólin eru komin enn eina feršina og aš žvķ tilefni hef ég tekiš saman hįtķšlegt yfirlit yfir vešriš į jóladag ķ Reykjavķk allt frį įrinu 1986. Žetta er sett fram į svipašan hįtt og žaš birtist ķ minni handskrifušu vešurdagbók sem ętluš er aš lżsa vešri dagsins į sem einfaldasta hįtt įn oršalenginga. Vešurtįknin skżra sig sjįlf en litušu kślurnar fyrir aftan hitastigiš tįkna kalda, mišlungs og heita daga. Snjókorn og dropar segja til um hvort hvķt jörš, blaut eša auš sé į mišnętti. Einkunnin kemur svo aftast en hśn er reiknuš śtfrį vešurtįknunum samkvęmt įkvešnu kerfi og er einkunnaskalinn 0-8. Skrįning fyrir jóladagsvešur žessara jóla hefur ekki veriš gerš ķ žessum skrifušum oršum en śr žvķ veršur vęntanlega bętt nįlęgt mišnętti (sjį nešar).

Jólavešur 1986-2015

Žaš er aušvitaš heilmikil fjölbreytni ķ jólavešri sķšustu 30 įra en žó kannski engir meirihįttar vešurvišburšir. Versta jólavešriš žarna er snjóbylur į įrinu 1988 sem fęr hina sjaldgęfu einkunn 0. Hęstu einkunnir žarna eru upp į 6 og koma žęr fyrir žrjś įr ķ röš ķ tvķgang, samtals 6 sinnum. Mesta furša er annars hversu oft bjart er ķ lofti žessa jóladaga žótt sólin nį kannski ekki aš skķna aš fullu. Oftar en ekki er snjór į jöršu, og er einnig ķ įr. Sķšustu įrin hefur hitinn gjarnan veriš ķ kringum nślliš en hęsti hitinn var ķ slagvišri įriš 2005.

Uppfęrt kl. 23:50. Jóladagsvešur įrsins 2015 er nś komiš į sinn staš og reyndist dagurinn vera kaldasti jóladagurinn į umręddu tķmabili eša -8 stig og vęntanlega um leiš kaldasti dagur įrsins. Žessi kuldi var aš vķsu margauglżstur en miklu meiri frosthörkur voru hinsvegar bošašar nokkrum dögum įšur ķ frekar óįreišanlegum sjįlfvirkum vešurspįm. Aš öšru leyti var vešriš gott žennan dag, hęgur vindur og nokkuš bjart yfir.

Aš lokum óska ég öllum lesendum glešilegs jólavešurs yfir hįtķširnar.


Sjónvarpsvešurkort frį 1991

Fyrir nokkru eignašist ég gamalt vešurkort af žeirri gerš sem notuš voru ķ vešurfréttum sjónvarps į mešan gamli snśningskassinn var enn viš lżši. Hvernig į žvķ stóš aš ég komst yfir žetta kort lįtum viš liggja į milli hluta en žaš gęti allt eins tengst einhverjum samböndum viš undirheimana. Eins og sést į myndinni er žetta yfirlitskort sem sżnir stöšu hęša og lęgša hér viš Noršur-Atlantshaf og gildir um hįdegi žann 11. desember 1991. Ekki kemur žó fram hvort um sé aš ręša spįkort eša hvort žetta hafi veriš stašan žennan dag.

Snjónvarpsvešurkort 11 desember 1991
Eins og tķškašist ķ žį daga eru öll vešurkerfin handteiknuš og greinilegt aš vanur mašur – eša kona, hefur haldiš į pennum. Žrżstilķnur eru dregnar upp meš svörtum lķnum, hitaskil meš žykkum raušum strikum, kuldaskil meš blįum og regnsvęši skįstrikuš meš gręnum lit. Önnur vešurtįkn įsamt hitatölum eru lķmd į kortiš og eins og gengur į žessum įrstķma er mikiš um aš vera ķ vešrinu. Kalt er ķ Vesturheimi og lęgš į Gręnlandshafi sendir į undan sér hefšbundiš skilakerfi meš rigningu og nęr hlżi geiri lęgšarinnar hingaš upp til okkar. Mjög stutt er žó į milli hita- og kuldaskilanna žannig aš hlįkan hefur ekki varaš lengi. Allt stefnir svo ķ klassķskan vetrarśtsynning meš éljagangi žegar skilin hafa komiš sér yfir landiš, vęntanlega sķšar um daginn. Sušur af Nżfundnalandi er sķšan nż lęgšarbylgja, 998 millķbör, aš myndast. Ķ Evrópu er hinsvegar mikiš hęšarsvęši rķkjandi og fylgir henni greinilega kuldi ķ hęgvišrinu. Ķ Parķs og London er hitinn ekki nema viš frostmark og fjögurra stiga frost er ķ Skotlandi, sem er allsendis ólķkt žvķ sem veriš hefur nś undanfariš. Hlżrra er hinsvegar ķ Noršur-Noregi, sem nżtur hlżja sušlęga loftsins sem hęšin dęlir ķ noršur.

Žannig voru žau nś žessi gömlu góšu vešurkort sem mašur ólst upp meš. Žau voru skżr og greinileg, sérstaklega eftir aš liturinn kom til sögunnar. Aš vķsu gögnušust žau betur žeim sem höfšu lįgmarksžekkingu į vešurfręšunum en annars mįtti ganga śt frį žvķ sem vķsu aš vešriš vęri verra eftir žvķ sem strikin voru fleiri. Krassandi lęgšir voru žvķ stundum į vissan hįtt réttnefni.

Į žessum tķma var ég byrjašur aš skrį vešriš og žennan dag, mišvikudaginn 11. desember 1991, skrįi ég einmitt sem eindreginn rigningardag meš sterkum vindi af sušri og žriggja stiga hita. Lķklegt er aš hitinn hafi žó fariš hęrra į mešan hlżjasta loftiš fór yfir. Dagurinn fékk ekki nema 1 stig ķ einkunnakerfinu sem einmitt gefur lķtiš fyrir svona slagvešursrigningar. Annars var žaš helst aš frétta fyrir utan vešriš aš Dagsbrśnarmenn fóru ķ verkfall žennan dag og žżddi žį ekkert fyrir menn aš fį sér bensķn į bķlana sķna enda tķškašist ekki žį aš menn dęldu sjįlfir. Žarna voru lķka sķšustu dagar Sovétrķkjanna sem enn voru til aš nafninu til. Gorbatschov var aušvitaš ekki sérlega kįtur meš žį žróun mįla į mešan Jeltsķn styrkti stöšu sķna sem forseti Rśsslands. Žannig er žaš nś. Žaš er alltaf einhverjar hęšir og lęgšir ķ pólitķkinni rétt eins og ķ vešrinu.


Kalt eša mešalhlżtt įr ķ Reykjavķk?

Žaš hefur legiš nokkuš ljóst fyrir aš įriš ķ įr mun verša žaš kaldasta žaš sem af er öldinni hér ķ Reykjavķk sem og vķšar um landiš. Sjįlfsagt mun žetta verša eitthvaš rętt žegar lokatölur liggja fyrir enda skżtur žaš nokkuš skökku viš aš hér į landi skulum viš fį tiltölulega kalt įr į mešan hiti į jöršinni ķ heild hefur ekki męlst hęrri en į žessu įri. En žį vaknar upp sś spurning hvaš sé kalt įr svona yfirleitt og einnig hvort višmišunum breytist ef allnokkur hlż įr koma ķ röš? Hlżtt og kalt byggist alltaf į einhverjum višmišunum og sama mį segja um żmislegt stórt og smįtt. Er til dęmis lįgvaxnasti mašurinn ķ körfuboltališi örugglega lįgvaxinn?

Svo viš nefnum tölur žį er lķklegt  aš mešalhitinn ķ Reykjavķk verši nįlęgt 4,6 stigum (kannski 4,5 eša 4,7). Įriš mun žó vera ofan viš mešalhita višmišunartķmabilsins 1961-1990 sem er 4,3 stig og mun žvķ tališ vera ofan mešallags ķ hita. En eins og viš vitum žį er veriš aš miša viš kalt tķmabil sem var nęstum 0,7 stigum kaldara en 30 įra tķmabiliš žar į undan sem hefur veriš tališ mjög hlżtt. Aftur į móti gęti žetta įr oršiš nęstum heilli grįšu kaldara en mešalhiti žessarar aldar sem inniheldur eiginlega ekkert nema hlż įr fram aš žessu. Af žessu er ljóst aš hitafar įrsins 2015 ķ Reykjavķk mį skilgreina į żmsan hįtt eftir žvķ hvaš er mišaš viš eins og sést hér:

4,6°C Nśverandi įr (?) 2015
4,3°C Nśverandi 30 įra višmišunartķmabil, 1961-1990
4,9°C Eldra 30 įra višmišunatķmabil, 1931-1960
4,6°C Eldra+nśverandi višmišunartķmabil, 1931-1990 (60 įr)
4,9°C Sķšustu 30 įr, 1985-2014
5,5°C Frį aldamótum, 2001-2014
2,9°C Kaldasta įriš, 1979
6,1°C Hlżjasta įriš, 2003

Žaš mį sjį į žessari upptalningu aš mešalhitinn 2015 stefnir ķ aš vera nįlęgt mešalhita sķšustu tveggja višmišunartķmabila sem uppfęrast į 30 įra fresti samkvęmt alžjóšastöšlum. Eša meš öšrum oršum, mešalhitinn 2015 veršur svipašur mešalhita įranna 1931-1990 sem inniheldur bęši kalt og hlżtt tķmabil. Kannski vęri žvķ snišugast ķ ljósi reynslunnar aš miša viš 60 įr en ekki 30 en samt žannig aš višmišunartķmabiliš endurskošist į 30 įra fresti. Žannig gęti nęsta višmišunartķmabil veriš įrabiliš 1961-2020 og innihéldi žannig einnig hlżtt og kalt tķmabil. Kem žessu hér meš į framfęri žótt žaš sjįlfsagt breyti engu.

Einnig mį ķ ljósi reynslunnar gera tilraun til aš skilgreina hvaš sé kalt įr eša hlżtt, mišaš viš tölur śr Reykjavķk. Žaš gęti litiš śt svona:

Mjög kalt įr: <–3,7°C
Kalt įr: 3,8–4,3°C
Mešalįr: 4,4–4,9°C
Hlżtt įr: 5,0–5,5°C
Mjög hlżtt įr: 5,6°C–>

Samkvęmt žessu steinliggur įriš 2015 ķ Reykjavķk sem mešalhlżtt įr. En svo er žaš hinsvegar meš hina margumtölušu hlżnun jaršar. Ef hśn er tekin meš ķ reikninginn žį gęti skilgreiningin į žvķ hvaš sé hlżtt og hvaš sé kalt tekiš breytingum. Žaš er žó önnur saga en aš mķnu viti eiga hitamešaltöl ekki aš taka tillit til framtķšarinnar enda ekki vitaš hvaš hśn ber ķ skauti sér hvaš sem öllum vķsbendingum lķšur.


Loftslagseitthvaš

Jį žaš er žetta meš loftslagsmįlin og hlżnun jaršar sem sjįlfsagt er hiš alvarlegasta mįl sem bregšast žarf viš hiš skjótasta ef ekki į illa aš fara. Samt er spurning hvort mašur eigi persónulega aš hafa einhverjar sérstakar įhyggjur af žessu enda lķtiš sem mašur getur ķ raun sjįlfur gert ķ mįlunum. Ég gęti svo sem hętt aš aka um į bķl og gengiš allra minna ferša eša hjólaš. En žaš breytir raunar engu varšandi loftslagsvandann. Bruni jaršefnaeldsneytis į heimsvķsu er reyndar svo grķšarlegur aš žótt allir Ķslendingar tęku upp hjólreišar žį hefši žaš sama og ekkert aš segja į hnattvķsu. Jafnvel ekki heldur žótt allt hér į landi legšist ķ dvala, įlverin myndu loka, flugvélar hętti aš fljśga og öll okkar skip hętti aš sigla. Vandinn yrši įfram sį sami hnattręnt séš enda munar lķtiš um litla žjóš eins og okkur. Einstaklingarnir geta žó vissulega lagt sitt af mörkum ef žeir eru samtaka eins og veriš er aš hvetja til. Ašalmįliš hljóta žó aš vera stóru įkvaršanirnar sem teknar eru af stórmennum į stórum žingum śt ķ heimi og aš žeim sé fylgt eftir.

En varšandi samtakamįttinn žį er einn hluti loftslagsvandans lķka sį aš žaš eru ekki allir alveg sammįla aš um vanda sé aš ręša. Sjįlfur er ég meira aš segja ekki alltaf jafn viss um aš vandinn sé eins mikill og af er lįtiš en best er aušvitaš aš treysta vķsindaheiminum sem sagšur er nokkuš sammįla um aš ašgeršir mannsins muni valda żmissri loftslagsbrenglun ķ framtķšinni, ašallega vegna hlżnunnar. En til aš efla samtakamįtt rįšamanna og almennings og til aš stušla aš mótvęgisašgeršum, žį žarf aušvitaš aš flytja fréttir af vandanum og tķunda hann rękilega. Žaš hinsvegar vekur upp hęttuna į aš meira sé gert śr vandanum en efni standa til eša žį aš żmsir gerist tortryggnir og fari aš trśa žvķ aš meira sé gert śr vandanum en efni standa til. Žį veršur til togstreyta milli efasemdamann og įhyggjumanna sem endar gjarnan ķ žrętum sem blandast almennum og pólitķskum lķfsskošunum aš ógleymdum allskonar hagsmunum.

Hvaš mig varšar žį fylgist ég meš mįlum sem fyrr og nżjustu tölum utan śr heimi eftir žvķ sem žęr berast. Žar kemur upplżsingabyltingin sterkt inn. Margt er sķšan rętt og ritaš į netinu. Sjįlfsagt er helmingurinn af žvķ sem skrifaš er um loftslagsmįl į netinu hin mesta vitleysa en gallinn er aš ekki er alltaf gott aš greina hvaš fellur ķ žann vafasama flokk. Spurning til dęmis meš žennan pistill. Hitt er žó vķst aš žaš hefur snjóaš mikiš ķ Reykjavķk og žarf elstu menn til aš muna annaš eins, ef žeir žį muna žaš. Žetta er žó stašbundiš įstand enda vęri mikil vitleysa aš halda žvķ fram aš fannfergiš vęri eitthvaš merki um aš tekiš sé aš kólna ķ heiminum.

Snjór 1. desmber 2015

Fannfergi 1. desember 2015.

 


Įriš 2005 - žegar hafķsinn kom hingaš sķšast

Sķšustu vetur hefur hafķsinn lķtiš lįtiš sjį sig hér viš land. Įstęšan ętti aš vera almenn hlżindi til sjįvar og sveita sem og minna framboš af hafķs į Gręnlandssundi. Viš réttar ašstęšur getur ķsinn žó gerst nęrgöngull hér viš land eins og geršist ķ febrśar og mars įriš 2005 en sķšan žį er varla hęgt aš tala um almennilega hafķskomu. Kortiš hér aš nešan sżnir įstandiš žann 16. mars en žį lį ķsinn śti fyrir öllu Noršurlandi og siglingaleišin fyrir Horn lokuš en hśn hafši annars veriš varasöm. Į žessum tķmapunkti hefši ķsinn getaš oršiš öllu įgengari ef gert hefši hreinar noršanįttir ķ framhaldinu en ķ staš žess tók aš blįsa meira śr austri og lét žį ķsinn smįm saman undan.

ķskort LG 16 mars 2005

Žaš sem olli žvķ aš ķsinn varš svona įgengur veturinn 2005 er ekki žaš veturinn var svo óskaplega kaldur og noršanįttir miklar. Žvķ var eiginlega öfugt fariš. Seinni partinn ķ janśar žetta įr var mikiš hęšarsvęši rķkjandi fyrir sunnan land sem beindi hingaš sušlęgum hlżjum vindum. Į Gręnlandssundi var vindįttin vestlęgari sem gerši žaš aš verkum aš ķsinn viš Gręnland breiddi śr sér ķ austur fyrir noršan land. Žannig var noršurströndin komin ķ daušafęri fyrir hafķsinn enda fęršist hann nęr landi į nęstu vikum og ógnaši öllu noršurlandi.

Ķsinn žarf sem sagt aš hrekjast hingaš af sinni hefšbundnu leiš sušur eftir Gręnlandsströndum og žį helst meš ašstoš sušvestanįttar ķ hęgribeygju eins og hęšarsvęši sunnan viš land eru dugleg viš aš framkalla, samanber vešurkortiš hér aš nešan frį 26. janśar 2005. Fyrir noršan land blęs vindur af völdum sama vešurkerfis ķ vestur meš aukahjįlp frį lęgš ķ noršri, žannig hjįlpast allt til žrįtt fyrir rķkjandi hlżindi į landinu žessa daga.

26 janśar 2005

Um žaš sem geršist žarna į fyrstu mįnušum įrsins 2005 mį lesa nįnar ķ greinarkorni į vef Vešurstofunnar, Hafķs ķ mars 2005. Žar segir mešal annars:

„Kyrrstöšuhęšin sem hafši veriš viš lżši meira eša minna ķ 5-6 vikur lét sig upp śr mišjum marsmįnuši og vindįtt varš austlęg. Greiddist žį śr ķsnum og lįt varš aš mestu į ķs śr Gręnlandssundi austur ķ Ķslandshaf. Žess ber žó aš geta aš sinn tķma tekur fyrir hafķsinn, sem į annaš borš er kominn noršur fyrir land, aš molna, grotna og brįšna en į mešan berst hann gjarnan meš strandstraumum meš landi austur meš Noršurlandi.“

Śt frį žessu mį eiginlega segja aš hlżindakaflar aš vetrarlagi geta haft sķnar afleišingar hvaš varšar hinn forna fjanda okkar Ķslendinga. Į kaldari vešurskeišum žegar miklu meiri hafķs er aš öllu jöfnu noršvestur af landinu žarf vissulega mun minna til. Hvort slķk tķmabil séu alveg aš baki er alls ekkert vķst. En į mešan hafķs er ekki aš finna noršur af landinu žurfum viš lķtiš aš óttast noršanįttina hvaš hafķsinn varšar og alls ekki noršaustanįttina žvķ hśn gerir ekki annaš en aš halda hafķsnum ķ skefjum viš Gręnlandsstrendur.

 


Tķšindi eša tķšindaleysi af hafķsnum

Žaš er svo sem engin sérstök įstęša til aš skrifa um hafķsinn nśna nema žį helst vegna žess aš eitthvaš af ķs er fariš aš nįlgast Vestfirši. Žaš er žó varla neitt til aš tala um enda um aš ręša ķsdreifar af gisnum nżmyndušum ķs sem hafa hrakist hingaš. Žann 19. nóvember var ķsinn um 44 sjómķlur NV af Straumnesi (skv. Vešurstofu) og hefur fęrst eitthvaš nęr ķ vestanįttinni nś um helgina. Nęsta lęgš gęti hinsvegar hrakiš ķsinn eitthvaš til baka og svo er bara aš sjį til. Žetta er allavega ekkert efni ķ hafķsvetur enn sem komiš er, til žess žarf żmislegt aš gerast og žį helst sušlęgar og žar meš frekar hlżjar vindįttir sem trufla flęši ķssins į hans hefšbundinni sušurleiš mešfram Gręnlandsströndum. Žaš er einmitt aš hluta til skżringin į nęrveru hans śt af Vestfjöršum žessa dagana en frambošiš śr noršri hefur žó aušvitaš einnig sitt aš segja.

NSIDC 20 nov 2015

Kortiš hér aš ofan er aš grunni til frį Bandarķsku snjó- og hafķsmišstöšinni NSIDC og sżnir śtbreišslu ķssins į gjörvöllum Noršurhjara žann 20. nóvember. Meginķsbreišan į samkvęmt žessu dįlķtiš ķ land aš Vestfjöršum žótt einhver reytingur hafi gert sig heimakomin į Vestfjaršamišum. Žaš mį žarna sjį mešalśtbreišslu ķssins žennan almanaksdag merkta inn meš raušgulri lķnu. Samkvęmt žvķ er ķsinn alveg ķ mešallagi austur af Gręnlandi og žar meš ekki frįsögum fęrandi. Śtbreišslan er žó heldur yfir mešallagi vestur af Gręnlandi og er žar nokkuš snemma į ferš. Hinsvegar er frįvikiš mest ķ Barentshafinu žar sem śtbreišslan er langt undir mešallaginu sem mišast viš 1981-2010, reyndar er žetta ekkert mjög óvenjulegt frįvik mišaš viš sķšustu įr en žarna hefur reyndar veriš mjög hlżtt upp į sķškastiš. Ķsinn į lķka enn eftir aš nį aš Beringssundi žarna uppi į myndinni og er einnig undir mešallaginu žar. Eftir žvķ sem lķšur į veturinn mun śtbreišslan aušvitaš aukast talsvert fram ķ febrśar/mars en žó ekkert endilega hér viš land nema vindar ķ Gręnlandssundi taki upp į einhverju sérstöku.

Naval 20. nóv 2015

Myndin hér aš ofan er śr fórum Bandarķska sjóhersins og segir svipaša sögu nema hér er žykktin sżnd. Helsti fengur af žvķ er aš žarna sést vel ķsinn sem lifši af brįšnun sķšasta sumars en allt žetta fjólublįa er ķs sem myndast hefur nś ķ haust enda er žaš žynnsti ķsinn. Sį ķs mun aušvitaš aukast og žykkna nęstu mįnuši og eitthvaš af žykkari fjölęra ķsnum mun berast lengra sušur meš Gręnlandi - vonandi įn viškomu hér į landi.

Svo er bara eitt eftir en žaš er aš skoša śtbreišslulķnurit frį Bandarķsku snjó- og hafķsmišstöšinni. Žarna er svo sem ekkert aš frétta. Śtbreišslan žann 20. nóvember er mjög įžekk sķšustu 10 įrum - eša įlķka lķtil. Śtbreišsla öll įrin sem sżnd eru žarna er vel undir mešallaginu. Žetta er reyndar ekki įrstķminn sem mikill munur er į śtbreišslu ķssins milli įra enda er žetta eiginlega ekki įrstķminn til aš vera meš miklar bollaleggingar meš hafķsinn.

Hafķslķnurit 20 nóv 2015

 

 


Stóra markmišiš var Stade du France

Ķ sambandi viš hryšjuverkin ķ Parķs žį hafa menn velt fyrir sér hvers vegna žessi stašur og žessi stund var valin, föstudagskvöld ķ Parķs. Hryšjuverkamönnunum tókst vissulega aš framkvęma hręšilega verknaši og žar ber hęst fjöldamoršin į tónleikastašnum Bataclan. Ekki ętla ég aš gera lķtiš śr žvķ né öšru sem geršist ķ Parķs žetta kvöld. Mišpunktur og śtgangspunktur žessara įrįsa hlżtur samt hafa įtt aš vera landsleikur Frakka og Žjóšverja į žjóšarleikvanginum sjįlfum žar sem forsetinn var męttur, įsamt tugum žśsunda įhorfenda aš ógleymdum žeim milljónum sem fylgdust meš leiknum ķ beinni śtsendingu. Žetta var stóra skotmarkiš og ljóst aš ef sprengjumenn hefšu komist inn į leikvanginn mešal įhorfenda žį hefši athygli heimsins aldeilis beinst žangaš og žaš ķ beinni. Žaš mį ķmynda sér žį sem raunverulega stóšu bak viš įrįsirnar žar sem žeir sitja viš skjįinn heima ķ stofu bķšandi eftir sprengingunum. Jś žaš heyršust vissulega sprengingar en svo ekkert meir, leikurinn hélt įfram og lauk meš sigri Frakka viš fögnuš grunlausra įhorfenda žótt żmsir hafi veriš farnir aš įtta sig į aš ekki vęru allt meš felldu. Utan viš sjįlfan leikvanginn höfšu žrķr sprengjumenn sprengt sig, meš žeim afleišingum aš fjórir létust, žar af žrķr sprengjumenn. Aš minnsta kosti einn žeirra įtti miša į völlinn en var stoppašur viš vopnaeftirlit viš innganginn.

Landsleikur

Hert öryggisgęsla viš leikvanginn hefur žarna greinilega komiš ķ veg fyrir enn meira manntjón og enn stęrri atburš. Žaš mį hins vegar spyrja sig hvernig stašiš hefši veriš aš mįlum ef forseti Frakklands hefši frekar kosiš aš verja föstudagskvöldinu į rokktónleikum hljómsveitarinn Eagles of Death Metal ķ Bataclan-tónleikahöllinni. Vęntanlega hefši öryggisgęsla į žeim staš veriš öllu meiri žetta kvöld og kannski žeim mun minni į landsleiknum. En hvernig sem žaš er žį heppnušust hryšjuverkin ekki nema aš hluta, žvķ stóra markmišiš gekk ekki eftir. Nógu slęmt var žetta žó samt og veruleikinn er annar į eftir.


Hvķ er ég?

Vķsindin, trśarbrögšin og heimspekin hafa glķmt viš hin erfišustu mįl en samt er stóru spurningunum enn ósvaraš eins og žeim sem snśast um hvaš heimurinn sé ķ raun og veru. En žótt fįtt sé um svör žį bśum viš okkur til einhverja heimsmynd sem viš reyndar getum ekki hugsaš alveg til enda. Fjarlęgu og stóru višfangsefni skipta reyndar ekki svo miklu mįli ķ okkar daglega amstri og ęttu ekki aš valda okkur neinu hugarangri. Žetta er bara annaš hvort svona eša hinsegin.

Ašeins öšru mįli gegnir um spurninguna um okkur sjįlf og žaš sem stendur okkur allra nęst. Hver erum viš og žį sérstaklega: Hver er ég? Af hverju er ég ég? Ég veit žaš allavega ekki. Hver tillaga aš svari sem stungiš er upp į, vekur upp ašrar enn erfišari spurningar. Annars er aldrei aš vita nema mašur sjįlfur sé sį eini ķ heiminum sem veit eitthvaš af sér. Ašrir eru bara einhverjir sįlarlausir statistar. Eša žį aš heimurinn sé bara til sem ķmyndun ķ kollinum į mér. Sennilega er žaš samt ekki žannig og reyndar nęstum örugglega ekki žannig. Öll erum viš einhver, hvort sem okkur lķkar žaš betur eša verr. En hvaš ręšur žvķ hver er hver? Hvķ er ég, ég en ekki žś? Žó ég viti žaš ekki svo ofbošslega gjörla žį er hitt vķst, aš ķ einhverju fķnasta atriši ķ ķslenskri tónlistarsögu, er einmitt žessari spurningu velt upp.

 


Einstök hlżindi į Noršurhveli ķ įr

Žaš er nokkuš ljóst aš įriš ķ įr veršur ekkert sérstaklega hlżtt hér į Ķslandi eins og ég tók fyrir ķ sķšustu fęrslu og kannski ekki heldur ķ okkar allra nęsta nįgrenni. Žaš sama er ekki hęgt aš segja almennt annarsstašar į jöršinni enda stefnir ķ aš įriš 2015 verši afgerandi žaš hlżjasta į jöršinni frį upphafi vešurathugana į 19. öld.

Eins og yfirleitt žegar nż įrshitamet eru sett į jöršinni er žaš hiš hlżja El Nino įstand ķ Kyrrahafinu sem hjįlpar til sem einmitt er meš öflugasta móti aš žessu sinni. Žessi methlżindi skiptast ekki jafnt nišur į Noršur- og Sušurhvel eins og sést į sśluritunum hér aš nešan frį Bresku HadCRUT gagnaröšinni. Į Sušurhveli er įriš įlķka hlżtt og var 1998 žegar sķšasti stóri El Nino var viš lżši en žį voru įhrifin meiri į Sušurhveli en hér noršanmegin. Aš žessu sinni er žaš hinsvegar Noršurhveliš sem slęr öll met meš afgerandi hętti en fyrstu 9 mįnuši įrsins 2015 er hitinn nęstum heilli grįšu (0,94°C) yfir mešalhita sem mišast viš įrin 1961-1990. Hnattręnn mešalhiti įrsins er hins vegar 0,7°c yfir mešallagi sama tķmabils skv. HadCRUT sem einnig er algert met eins og sést į nešsta sśluritinu.

Hita jaršar 1-9 2015

Til aš gefa hugmynd af žvķ hvernig hlżindin hafa skipst nišur į jöršina kemur hér aš nešan kort frį NASA sem sżnir frįvik frį mešalhita mįnušina aprķl-jśnķ 2015. Viš sjįum dįlķtinn kuldapoll hér sušur og vestur af Ķslandi sem viš fundum vel fyrir fyrri part įrs. Sušurskautslandiš er einnig frekar kalt sem dregur mešalhita Sušurhvels nišur. Annars eru žetta hlżindi meira og minna um alla jörš. El Nino sést žarna viš mišbaugssvęši Kyrrahafsins en öflugustu hitafrįvikin eru į nokkrum blettum į Noršurhveli.

NASA apr-jun 2015

 

Hitinn ķ sögulegu samhengi

Aušvitaš eru alltaf uppi heilmiklar diskśterķngar hvernig žetta hlżja įr kemur śt ķ sögulegu samhengi. Žaš er vitaš aš hlżtt var į jöršinni fyrir nokkrum įržśsundum eftir lok sķšasta jökulskeišs. Žaš er t.d. vitaš aš jöklar į Ķslandi voru miklu minni fyrir 6-8 žśsund įrum og fóru smįm saman stękkandi žar til žeir uršu stęrstir į litlu-ķsöldinni sem endaši snögglega um 1900. Į Gręnlandi var einnig hlżtt įšur fyrr žótt jökullinn žar hafi haldiš stęrš sinni aš mestu.
En til aš meta nśverandi hnattręn hlżindi ķ samanburši viš sķšustu įržśsundir žį dugar ekki bara aš bora nišur ķ Gręnlandsjökul eša Sušurskautsjökulinn enda sżnir slķkt einungis hitafarssögu į viškomandi jökulsvęšum. Sterkar vķsbendingar eru uppi um aš hlżindin sem hér voru į öldunum kringum 1.000 hafi ekki veriš hnattręn enda fór žaš tķmabil saman viš langvarandi tķmabil į Kyrrahafinu sem einkenndist af köldu La Nina įstandi (öfugt įstand og er uppi nś ķ įr.) Į litlu ķsöldinni var hinsvegar tilhneiging til hlżs El Nino įstands į Kyrrahafinu (sambęrilegt įstand og nś er) žótt almennt hafi veriš kaldara į jöršinni žį en er į vorum tķmum.
Sjį hér til dęmis: "Our results implicate the prevalence of an El Nińo-like mean state during the LIA [Litle Ice Age] and a La Nińa-like mean state during the MWP [Medieval Warm Period] and the RWP [Roman Warm Period]." (Climatescience.com)

Af žvķ sögšu er best aš enda į lķnuritinu hér aš nešan sem sżnir įętlaša hitažróun jaršarinnar frį lokum sķšustu ķsaldar. Eins og kemur fram er blįi ferillinn śr rannsókn Marcott og félaga žar sem tekin voru saman żmis gögn vķšsvegar um jöršina. Rauši ferillinn er višbót śt frį beinum hitamęlingum samkvęmt HadCRUT frį lokum 19. aldar til okkar tķma. Višmišunartķmabiliš er sem fyrr įrin 1960-1990. Žótt aušvitaš sé óvissa ķ žessu (ljósu svęšin) žį er ekki annaš aš sjį į žessu aš hiti jaršar sé nokkuš įkvešiš aš fara fram śr hlżjasta skeiši fyrri įržśsunda. Svo mį nefna aš talan fyrir žaš sem af er įri 2015 er +0,7°C sem vęri nokkuš fyrir ofan skala. (Nįnar um myndina hér: The end of Holocene)

Hitalķnurit Holocene


Ķ hvaš stefnir Reykjavķkurhitinn 2015?

Žaš hefur legiš nokkuš ljóst fyrir aš įriš 2015 veršur ekki meš hlżjustu įrum ķ Reykjavķk eša yfirleitt į landinu. Fyrstu mįnušina var lķtiš um hlżindakafla ķ stķl viš žį sem oft hafa komiš aš vetrarlagi og vormįnuširnir voru kaldir. Aprķl og maķ ķ Reykjavķk voru bįšir žeir köldustu žaš sem af er öldinni og maķ reyndar sį kaldasti sķšan 1979. Žegar svo jśnķ bęttist viš sem rétt hékk ķ "kalda mešaltalinu" frį 1960-90 er ekki nema von aš vangaveltur vęru uppi hvort hlżindatķmum hér į landi vęri lokiš, meš snjóum fram į vor, kaldari sjó umhverfis landiš og almennri vosbśš til sjįvar og sveita. Sjįlfur velti ég fyrir mér möguleikanum į mestu kólnun milli tveggja įra, hér ķ Reykjavķk allavega, sem reyndar var ekki fjarri lagi ķ ljósi žess hve įriš 2014 var hlżtt.

En žį er aš skoša stöšuna nś žegar ašeins tveir mįnušir eru eftir af įrinu. Žar kemur mįnašarhitasśluritiš til sögunnar sem sżnir hvernig mešalhitinn ķ Reykjavķk hefur žróast (fjólublįar sślur). Til višmišunar er mešalhiti mįnašanna sķšustu 10 įr (raušar sślur) og kalda opinbera mešaltališ 1961-1990 sem enn er ķ gildi (blįar sślur). Eins og sjį mį hefur hitinn nokkuš tekiš viš sér žar sem fjórir sķšustu mįnušir eru yfir kalda mešaltalinu og sķšustu tveir mįnušir aš auki yfir mešalhita sķšustu 10 įra.

Mešalhiti Rvik 9 2015

Lengst til hęgri į myndinni eru įrshitasślur og aš venju sżna tónušu sślurnar žar įętlašan įrshita 2015 eftir žvķ hvort hiti sķšustu mįnašanna verši ķ samręmi viš kalda mešaltališ eša sķšustu 10 įr. Žannig fįst tölurnar 4,5° meš žvķ aš reikna meš tiltölulega köldu framhaldi og 4,7° meš tiltölulega hlżju framhaldi. Bįšar tölurnar eru ofan viš mešalhita įranna 1960-90 en nokkuš fyrir nešan mešalhita sķšustu 10 įra og jafnframt ljóst, ef žetta veršur raunin, aš įriš veršur žaš kaldasta af žeim 15 įrum sem žį verša lišin af öldinni. Žó er ekki endilega śtséš meš žaš. Mešalhiti įrsins 2013 var 4,9 stig og rétt rśmlega žaš en mér reiknast svo til aš mešalhiti sķšustu tveggja mįnaša įrsins žurfi aš vera um 3,3 stig til aš nį įrinu 2013. Žeir mįnušir voru reyndar yfir žvķ ķ fyrra vegna mikilla hlżinda ķ nóvember en annars er į talsveršan bratta aš sękja.

Svo er spurning hvort hęgt sé aš tala um kalt įr žótt mešalhitinn verši 4,5-4,7 stig. Žaš yrši žó yfir opinbera višmišunartķmabilinu, sem ég hef nefnt hér „kalda mešaltališ“. Mešalhiti žessarar aldar er hinsvegar um 5,5 stig og ef viš segjum aš žaš sé réttari mešalhiti og eitthvaš sem er ešlilegt og komiš til aš vera, žį er žetta vissulega kalt įr, en tęplega annars.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband