Fęrsluflokkur: Jaršfręši

Sérkennilegur hraunfoss į Hawaii

Hawaii kort

Öšru hvoru fįum viš stuttar fréttir af hinu lķfseiga dyngjugosi sem stašiš hefur frį įrinu 1983 į austustu eyju Hawaii-eyjaklasans sem oftast er nefnd Big Island. Žetta er lang-eldvirkasta eyjan į Hawaii og um leiš yngsta eyjan ķ klasanum. Žar er einnig aš finna hina stóru elddyngju Mauna Loa žar sem allt er meš kyrrum kjörum nś. Allt frį žvķ gosiš hófst hefur žunnfljótandi helluhrauniš ašallega lekiš ķ rólegheitum sušaustur til sjįvar frį gķgnum Puu Oo sem tilheyrir Kilauea eldstöšinni. Į öllum žessum įrum hafa myndarlegar hraunbreišur breitt śr sér ķ hlķšunum nišur aš sjónum og hafa fjölmörg hśs, vegir og önnur mannvirki oršiš undir ķ žeirri barįttu.

Hraunrennsliš hefur annars veriš meš żmsum tilbrigšum og sjįlfsagt ekki alltaf mjög tilkomumikiš. Žaš į ekki viš nś eins og einhverjir hafa kannski séš ķ fréttum. Undanfarnar vikur hefur nefnilega mjög óvenjuleg hraunbuna streymt beint śt śr hraunveggnum viš ströndina og falliš raušglóandi ofan ķ sjóinn meš tilheyrandi gassagangi. Žetta er aušvitaš alveg brįšskemmtilegt sjónarspil fyrir tśrista sem geta fylgst meš frį bįtum ķ hęfilegri fjarlęgš. Fara žarf žó aš öllu meš gįt žvķ hraunveggurinn er óstöšugur og ašeins nokkrir dagar sķšan stórt stykki féll śr klettunum og nišur ķ sjó. Myndin hér aš nešan er frį Hawaiian Volcano Observatory.

Hawaii hraunbuna

Öllu tilkomumeira er aušvitaš aš sjį lifandi myndir af žessu sjónaspili meš žvķ aš kķkja į  myndskeišiš sem kemur hér į eftir:

Eins og meš önnur fyrirbęri tengd eldgosum žį er ómögulegt aš segja til um hversu lengi žessi hraunfoss į eftir aš lifa. Hraunrennsliš į žaš til aš skipta um farveg og žį ekki endilega ķ įtt til sjįvar. Sķšla įrs 2014 bar svo viš aš hraunrennsliš fann sér nżja leiš um sprungukerfi talsverša vegalengd til noršausturs og ógnaši žį žorpi ķ um 20 km fjarlęgš frį upptökum. Ég fylgdist spenntur meš og skrifaši tvęr bloggfęrslur um mįliš: Hraun ógnar byggš į Hawaii og Hraunfoss viš sorpflokkunarstöš. Mun betur fór en óttast var og slapp byggšin aš mestu. Sorpflokkunarstöšin meira aš segja lķka. Įriš 2013 skrifaši ég svo um lķfseigan óbrynnishólma žar sem sķšasti įbśandinn ķ hśsažyrpingu žurfti aš yfirgefa heimili sitt eftir aš hafa sloppiš furšu vel fram aš žvķ.

Svona rétt į mešan allt er meš kyrrum kjörum hér į okkar eldfjallaeyju žį getur veriš įhugavert aš fylgjast meš framvindu mįla žarna į Hawaii. Eldfjallamišstöš eyjaskeggja er į žessari slóš: https://hvo.wr.usgs.gov/ En hver veit annars nema eitthvaš sé alveg aš fara aš gerast hér hjį okkur? Żmislegt aš sagt vera į bošstólnum.


Kötluskjįlftar

Kötluskjįlftar Skelfir

Eldstöšin Katla minnir į sig öšru hvoru meš skjįlftum eša stöku hlaupum įn žess aš almennileg umbrot eigi sér staš, en mišaš viš fyrri hegšun žį ętti Katla aš hafa gosiš fyrir nokkrum įratugum. Į sķšustu 15-20 įrum hefur margt žótt benda til aš loksins gęti eitthvaš alveg fariš aš gerast. Meira segja aš hafa völvuspįr tekiš undir žaš žótt slķkir spįdómar hafi veriš oršašir į sķfellt varfęrnari hįtt meš tķmanum.
Fyrirbošar eldgosa eru nokkrir en mesta athygli fį jaršskjįlftarnir enda benda žeir išulega til óstöšugleika ķ jaršskorpunni. Forleikur Kötlugosa er svo sem ekki mikiš žekktur en eldstöšin er annars nokkuš skjįlftavęn aš öllu jöfnu og žvķ ekki óešlilegt aš ętla aš skjįlftum fjölgi mįnušina eša vikurnar fyrir gos - enda eru menn sķfellt į nįlum žegar slķkar hrynur ganga yfir.

Aš žessu sögšu kemur hér lķnurit sem ég hef teiknaš upp eftir skjįlftagröfum sem finna mį į vef Vešurstofunnar. Myndin sżnir fjölda skjįlfta ķ Mżrdalsjökulsöskjunni og Gošabungu sem eru hluti af Kötlueldstöšinni en einnig sést fjöldi skjįlfta ķ nįgrannaeldstöšinni Eyjafjallajökli. Hver punktur į lķnuritinu sżnir uppsafnašan fjölda į 12 mįnaša tķmabili og žar skal haft ķ huga aš skil milli tķmabila er 1. maķ įr hvert og žvķ eru ašeins lišnir tępir 7 mįnušir af žessu skjįlftaįri. Rauša brotalķnan er žvķ einskonar įętlun um hvert stefnir nęsta vor ķ Mżrdalsjökulsöskjunni meš sama įframhaldi.

Kötluskjįlftar

Eins og sést žį voru skjįlftar undir Gošabungu ansi tķšir į įrunum 2002-2004 meš tilheyrandi gosóróa mešal jaršfręšinga sem og almennings. Gošabunga er vestarlega ķ Mżrdalsjökli og eiginlega ekki hluti af Kötluöskjunni og žvķ ljóst aš žetta voru ekki alveg hefšbundnir atburšir sem ašdragandi venjulegs Kötlugoss. Hugmyndir um svokallaša gślamyndun undir jöklinum komu fram eša jafnvel aš žetta hafi bara veriš jökulhreyfingar. Hvaš sem žetta var žó gaus ekki upp śr jöklinum.

En svo kom gos, nema bara ekki ķ Kötlu. Eyjafjallajökull stal nefnilega senunni. Skjįlftar žar jukust mjög ķ byrjun įrs 2010 uns hiš heimsfręga gos kom žar upp um voriš. Eins og viš munum įtti gosiš ķ Eyjafjallajökli bara aš vera forsmekkurinn aš žvķ sem koma skyldi žvķ ķ ljósi sögunnar var Katla talin lķkleg til eldgoss ķ strax kölfariš. “You ain't seen nothing yet” eins og einhver sagši.

Sumariš 2011 fjölgaši skjįlftum mjög ķ Mżrdalsjökulsöskjunni og vķsbendingar eru um aš žį hafi gosiš undir jökli. Ekkert var žó aš sjį nema einhverja sigkatla og hlaup sem reyndar tók af brśna yfir Mślakvķsl. Eitthvaš gęti žó hafa breyst ķ Kötlu eftir gosiš ķ Eyjafjallajökli. Žótt eitthvaš hafi róast eftir óróleikann ķ Kötlu įriš 2011 žį voru skjįlftar įfram višvarandi og į žessu įri hefur skjįlftum fariš mjög fjölgandi og žį sérstaklega meš hrinunni um mįnašarmótin sept-okt.
Žegar žetta er skrifaš hafa 1800 skjįlftar męlst sķšan 1. maķ ķ vor og meš sama įframhaldi gęti fjöldinn veriš kominn upp ķ 3000 ķ lok skjįlftaįrsins. Kannski eitthvaš fari loksins aš gerast žarna – į nęsta įri kannski? Best er reyndar aš stilla vęntingum ķ hóf, allavega er įgętt bķša og sjį til dęmis hvaš Völva Vikunnar hefur aš segja. Aldrei er žó aš vita nema önnur eldfjöll troši sér fram fyrir ķ röšinni, eina feršina enn. Hekla er vķst alltaf ķ startholunum lķka.

- - - -

Heimildir: http://hraun.vedur.is/ja/myr/myr_num.html

Skjįlftakortiš efst er skjįmynd tekin af Skelfir.is


Um Öręfin og žegar höfundur landrekskenningarinnar kom til Ķslands

Jį ég las Öręfin eftir hann Ófeig og žaš sem meira er, ég komst léttilega ķ gegnum hana og hafši gaman af. Ekki nóg meš žaš, aš lestri loknum var ég į žvķ aš žetta vęri einhver besta bók sem ég hafši lesiš. Tķminn mun žó leiša ķ ljós hvort um stundarhrifningu hafi veriš aš ręša. Žetta er allavega hin merkasta bók sem og allt ķ kringum hana og gęti veriš uppspretta aš żmsum bloggfęrslum hjį mér. Eitt af žvķ sem ég staldraši viš og fannst merkilegt ķ Öręfabókinni er žar sem fjallaš er um Alfred Wegener, vešurfręšing og höfund flekakenningarinnar, žar sem hann į aš hafa veriš staddur į Žingvöllum įsamt landmęlingamanninum Kafteini Koch. Ef satt er hefur sś stund hefur veriš örlagarķk fyrir Wegener og vķsindin, eša eins og segir oršrétt ķ bókinni į bls 88:

„Wegener uppgötvaši jaršflekana žegar hann stóš į Žingvöllum į snakki meš Koch og horfši ķ Almannagjį, žeir voru aš ręša kristnitökuna įriš 1000 sem žarna fór fram, og ašskilnašinn į milli heišinna og kristinna manna, žį blöstu flekaskilin viš Wegener og hugmyndin um flekakenninguna vaknaši ķ huga hans.“

Eins og gengur og gerist ķ skįldsögunum žį veit mašur ekki alltaf hvaš satt er og hvaš er skįldaš. Öręfabókin er oršmörg bók og full af śtśrdśrum um żmislegt sem tengist misvel sjįlfri sögunni. En skildi žaš vera satt aš gjįrnar į Žingvöllum hafi gefiš dr. Wegener hugmyndina aš sjįlfri flekakenningunni, eša er žetta bara saklaust skįldaleyfi?

Žaš er reyndar vitaš aš Dr. Wegener kom til Ķslands įriš 1912, įri eftir aš hann kynnti landrekskenningu sķna. Hann var žį hér staddur aš undirbśa leišangur yfir Gręnlandsjökul įsamt įšurnefndum félaga sķnum Koch og fleirum. Ķ Gręnlandsleišangrinum sem farinn var 1912-1913 notušu žeir ķslenska hesta og var žaš feršalag mikil žrekraun fyrir alla. Fyrir Gręnlandsleišangurinn var farin ęfingaferš į Vatnajökul og munu žeir Kogh og Wegener hafa fariš žangaš yfir hįlendiš noršur frį Akureyri žar sem leišangursskip žeirra beiš. Kogh žessi er reyndar stórt nafn ķ landmęlingasögu Öręfasveitar og skipar stóran sess ķ Öręfabókinni. Er eiginlega einn af mišpunktum sögunnar og örlagavaldur. Hann hafši veriš skipašur af danska herforingjarįšinu 10 įrum įšur til aš męla upp og kanna Öręfin vegna kortageršaverkefnisins sem žeir dönsku stóšu fyrir. Hann hafši žį einmitt notaš hesta til jöklaferša og į žeim feršum uršu til örnefni eins og Hermannaskarš og Tjaldskarš. Feršir kafteins Koghs eru sķšan fyrirmynd söguhetjunnar ķ Öręfabókinni sem hélt til Ķslands og į jökulinn meš hesta og koffort mikiš sem innihélt allan bśnaš og bękur auk žess aš vera hans ķverustašur.

Alfred WegenerEn aftur aš Wegener. Hann fór sem sagt ķ ęfingaferš sušur yfir Noršurhįlendiš og upp į Vatnajökul įriš 1912. Žaš var įri eftir aš hann setti fram landrekskenningu sķna sem enginn tók mark į, enda vantaši ķ hana öll įžreifanleg sönnunargögn önnur en žau aš strandlengjur landanna sitt hvoru megin viš Atlantshafiš pössušu furšu vel saman į landakortum. Allir hugsanlegir rekhryggir voru faldir nešansjįvar en žar fyrir utan žótti alveg óhugsandi aš heilu meginlöndin gętu fęrst til sundur og saman. Žau gįtu hinsvegar risiš eša sokkiš ķ sę, eins og menn trśšu langt fram eftir 20. öld og kennt var ķ skólum fram undir 1980 samkvęmt minni eigin reynslu.

En žį aš annarri bók sem er Hįlendiš eftir Gušmund Pįl Ólafsson. Žar er einmitt sagt frį žvķ į bls. 358 žegar Dr. Wegener og félagar fóru yfir hin eldbrunnu svęši Noršurhįlendisins įleišis aš Vatnajökli. Žar hefši mįtt halda aš Wegener hefši einmitt įtt aš finna sönnunargögn sem styddu hans umdeildu flekakenningu. En svo fór ekki, žvķ samviskusamur leišsögumašur žeirra ķslenskur, var einmitt svo gjörkunnugur landinu aš hann gat vķsaš žeim leiš įn nokkurra farartįlma ķ formi glišnunarsprungna sem töfšu gįtu för aš jöklinum. Ķ bókin Hįlendiš segir:

„Ķ Ódįšahrauni var žessi snillingur staddur į slķkum rekhrygg en allt of góšir leišsögumenn hafa eflaust vališ bestu leišina um hrauniš. Hann sį aldrei sprungukerfi Ódįšahrauns og įttaši sig ekki į aš hann var staddur į eina hryggjastykki Noršur-Atlantshafs ofansjįvar sem flekakenning hans byggšist į. Aš öllu lķkindum hefši saga jaršfręšinnar veriš önnur ef Wegener hefši fetaš hina fornu Biskupaleiš eša lent ķ ógöngum Veggjastykkis. Žį hefši kenning hans lķklega aldrei veriš kaffęrš ķ hartnęr hįlfa öld.“

Ķ Hįlendisbók Gušmundar Pįls er hinsvegar ekkert talaš um upplifum Dr. Wegeners į Žingvöllum įšur en hann setti fram flekakenningu sķna įriš 1911, hvaš žį aš hann hafi fengiš hugmyndina aš henni hér į landi eins og kemur fram ķ skįldsögu Ófeigs og ekkert yfirleitt um aš hann hafi komiš til Ķslands fyrr en įriš 1912. Mašur veit žó ekki hvaš er satt og rétt. Annaš hvort var Ķsland einmitt kveikjan aš flekakenningunni eša žį aš hann hafi ķ Ķslandsferš sinni einmitt fariš į mis viš žaš sem vantaši til aš styšja kenningar hans, sem voru langt į undan sinni samtķš. Bįšar śtgįfur sögunnar eru góšar en ég hallast žó frekar aš žvķ aš ķ skįldsögu Ófeigs sé sannleikanum ašeins hnikaš til ķ žįgu skįldskaparins.


Fķn mynd af Holuhrauni į Nasa-vefnum

Mynd dagsins į vefnum NASA Earth Observatory er loftmynd af Holuhrauni tekin 3. janśar 2015 įsamt umfjöllun. Myndin er ekki alveg ķ raunlitum, en žó samt nokkuš ešlileg aš sjį. Glóandi hraunelfur sjįst vel nęst gķgnum en einnig er greinilegt aš hraun streymir enn aš jöšrum hraunbreišunnar lengst ķ austri og noršri. Aš hluta mį gera rįš fyrir aš hrauniš flęši žangaš undir storknušu yfirborši. Kannski aldrei aš vita nema viš fįum žarna nżja og almennilega hraunhella eins og Surtshelli ķ Hallmundarhrauni. Til žess žarf žó hraunhrįsin aš tęmast aš gosi loknu sem er ekki vķst aš gerist.

Holuhraun NASA

Ķ texta sem fylgir myndinni į NASA-vefnum eru upplżsingar fengnar frį Jaršvķsindastofnun Hįskólans, en margt af žvķ hefur žegar komiš fram hér ķ fjölmišlum. Talaš er um aš flatarmįliš sé 84 ferkķlómetrar. Žykkt hraunsins er įętluš aš mešaltali 14 metrar į vesturhluta hraunsins en um 10 metrar į austurhlutanum en alls er rśmmįliš 1,1 ferkķlómetrar sem nęgir til aš skilgreiningar į hrauninu sem flęšibasalt og ekki į hverjum degi sem menn geta fylgst meš slķkum atburši.

Einnig er talaš um minnkandi virkni ķ gosinu eša hęgfara rénun. Rénunin fari žó minnkandi eftir žvķ sem virknin minnkar žannig aš gosiš gęti haldiš įfram ķ nokkurn tķma žótt virknin minnki. Dregiš hefur einnig śr sigi öskjunnar undir Bįršarbungu eins og viš žekkjum. Sigiš var 80 cm į dag į upphafsstigum en er nś komiš nišur ķ 25 cm į dag. Skjįlftavikni hefur aš sama skapi minnkaš.

Lesa mį um žetta nįnar hér: http://earthobservatory.nasa.gov/IOTD/view.php?id=85031&eocn=home&eoci=iotd_readmore

Holuhraun 3. jan 2015 - vķšariSé myndin skošuš nįnar og smellt į hana į vefnum framkallast mun stęrri mynd ķ góšri upplausn og spannar snęvi žakiš hįlendiš allt um kring svo sem Öskjusvęšiš, noršurhluta Vatnajökuls og allt aš Hįlslóni ķ austri. Myndin sem hér fylgir er heldur léttari en orginalinn sem finna mį į slóšinni hér aš nešan: (Ath. aš vegna hįrrar upplausnar gęti tekiš smį tķma aš kalla fram myndina) http://eoimages.gsfc.nasa.gov/images/imagerecords/85000/85031/holuhraun_oli_2015003_swir_lrg.jpg

 

 

 


Hraunfoss viš sorpflokkunarstöš

Hraun flęšir vķšar en į Ķslandi. Į Hawaii er ekkert lįt į gosinu į austustu eyju eyjaklasans, Big Island, sem hófst įriš 1983. Eins og komiš hefur stöku sinnum fram ķ fréttum ógnar hrauntunga nś smįbęnum Pahoa austarlega į einni, um 18 kķlómetrum frį gķgnum sem žunnt helluhrauniš vellur upp śr. Ég skrifaši annars um žetta ķ sķšasta mįnuši en žį var mjó hrauntunga farin aš sękja nišur hlķšarnar ofan žorpsins. Sķšan žį hefur hrauniš vissulega sótt lengra fram en žó įn žess aš valda verulegum sköšum į mannvirkjum. Framrįsin stöšvašist sķšan örskammt frį sjįlfri byggšinni og ašalgötu bęjarins, sem žótti vel sloppiš - ķ bili. En žótt framrįsin hafi stöšvast hefur hrauniš žó žykknaš og nżir taumar brotist śt til hlišanna. Sķšastlišinn mįnudag varš svo fyrsta ķbśšarhśsiš hrauninu aš brįš en žaš er skammt frį sorpflokkunarstöš bęjarins (Transfer station) sem nś viršist bķša örlaga sinna.

Į eftirfarandi myndskeiši sést einmitt žegar hrauniš hefur sloppiš undir giršingu umhverfis stöšina og fossar nišur į malbikiš sem brennur undan hitanum. Žetta er svo sem enginn hraunfoss ķ ętt viš žį sem sįust viš Fimmvöršuhįls en sjónarspiliš er vissulega sérstakt.

 
Til nįnari glöggvunar kemur svo hér kort af svęšinu. Hrauniš er žarna teiknaš inn meš bleikum lit en nżjustu višbętur meš raušum. Sjįlft žorpiš er efst til hęgri. „Transfer stationiš“ er žarna merkt inn og er greinilega ķ eldlķnunni. Nżr taumur aš ofan viršist sķšan geta ógnaš enn frekar samkvęmt kortinu.
 
Hawaii kort 10. nóv
 
Svo er aušvitaš fķnt aš skoša ljósmynd af vettvangi śr lofti. Hér er horft upp eftir frį žorpinu og sést žar hvernig hrauntungan hefur stöšvast alveg viš bęinn. Transfer station er žarna ķ reykjarmekkinum ofarlega fyrir mišju.
Pahoa 5. nóv
- - - -
Sjį einnig eldri fęrslu frį 25. október: Hraun ógnar byggš į Hawaii.
Nįnari fréttir og kort frį Hawaiian Volcano Obsevatory: http://hvo.wr.usgs.gov/maps/
Myndir frį Hawaiian Volcano Obsevatory:
http://hvo.wr.usgs.gov/multimedia/index.php?newSearch=true&display=custom&volcano=1&resultsPerPage=20
 
 
 

Hraun ógnar byggš į Hawaii

Nś ętla ég bregša mér til Hawaiieyja žar sem stašiš hefur yfir óvenju lķfseigt dyngjugos allt frį įrinu 1983 sem sér ekki fyrir endann į. Viš fįum öšru hverju fréttir af hraunrennsli frį žessu gosi. Sķšast nś ķ september žegar hraunstraumur var farinn aš nįlgast žorp og og žéttbżlissvęši austast į austustu eynni, Big Island, en žar er einnig aš finna elddyngjuna miklu Mauna Loa. Ógnin reyndist žó ekki alveg eins yfirvofandi og óttast var žvķ hrauniš skreiš lķtiš fram nęstu daga į eftir en breiddi žeim mun meira śr sér ķ hęšum fyrir ofan. Nś viršist hinsvegar vera komiš aš žessu žvķ mjó hrauntunga hefur fundiš sér leiš nišur aš efstu mannvirkjum sem tengjast byggšinni.

Hawaii kort

Žaš eru viss lķkindi meš žessu gosi og Holuhraunsgosinu okkar žvķ į Hawaii er svokallašur heitur reitur eša möttulstrókur sem ber įbyrgš į kvikuuppstreymi djśpt śr išrum jaršar. Ólķkt og į Ķslandi žį eru ekki nein flekaskil viš Hawaii en langtķmažróunin er sś aš Kyrrahafsflekinn fęrist til noršvesturs yfir heita möttulstrókinn sem žarna er undir sem žżšir aš eldvirkni eyjanna fęrist til sušausturs į löngu tķmabili. Eldvirknin er žvķ mest žarna į austustu eyjunni og en framtķšinni munu nżjar eyjar myndast austan viš žessa eyju en žęr elstu sem eru vestast eyšast smįm saman.

Allt frį žvķ gosiš hófst į sķnum tķma hefur hraunrennsli ašallega lekiš sem helluhraun sušaustur ķ įtt til sjįvar śr gķg sem heitir žvķ skondna nafni Pu'u 'O'o ķ Kilauea eldstöšinni. Ķ įrslok 2012 var žekja runninna hrauna komin ķ 125,5 ferkķlómetra og magniš įętlaš um 4 ferkķlómetrar sem gęti veriš svona 6 sinnum meira en komiš hefur upp viš Holuhraun į tveimur mįnušum. Hrauniš hafši žarna eyšilagt 214 hśs og önnur mannvirki. Munar žaš mestu um strjįla ķbśšabyggš, Royal Gardens, sem nś er algerlega horfinn en ég bloggaši einmitt um žaš žegar sķšasta hśsiš žar hvarf (sjį: Lķfseigur óbrynnishólmi į Hawaii)

Hraunkort Hawaii

Seint ķ jśnķ ķ sumar uršu svo žau umskipti ķ hraunrennsli aš ķ staš žess aš streyma ķ sušaustur til sjįvar žį fann hrauniš sér nżja leiš eftir sprungukerfi sem leitt hefur žunnan hraunstrauminn lengst ķ austur og noršaustur og ógnar nś byggšinni sem fram aš žessu hafši veriš utan hęttusvęšis. Žetta eru ekki góš tķšindi fyrir ķbśa žvķ óttast er aš hrauniš gęti haldiš lengi įfram aš streyma ķ žessa įtt og ekkert bendir til žess aš gosinu sé aš ljśka. Allt gerist žetta žó ķ nokkrum rólegheitum enda ekki um kraftmikinn hraunstraum aš ręša auk žess sem Pahoa-byggšin er ekki veigamikil. Žetta mį sjį hér į kortunum frį Hawaiian Volcano Observatory žar sem stašan žann 24. október er śtlistuš.

Loftmynd Hawaii 24.okt

Į loftmyndum sem hér fylgja frį 24. október sést framrįs hraunsins ķ įtt aš Pahoa byggšinni. Sķšustu fréttir herma aš hrauniš sé fariš aš renna yfir Cemetery Road rétt viš svokallaša Transfer station sem mér skilst aš sé sorpflokkunarstöš og hljóta starfsmenn žar aš vera farnir aš hugsa sér til hreyfings. Tępur kķlómetri er žó ķ meginbyggš Pahoa en žar fyrir nešan og allt nišur aš strönd eru svo żmis nżleg ķbśšahverfi sem hafa veriš risiš į žessu horni eyjarinnar sem eitt eldvirkasta svęši ķ heimi.

Pahoa 24.okt

Gufubólstrar og kunnugleg blįmóša frį hrauninu sem streymir frį Pu'u 'O'o gķgnum sem merktur er inn efst į myndina.

- - - - - -

Nįnari fréttir og kort frį Hawaiian Volcano Obsevatory: http://hvo.wr.usgs.gov/maps/
Myndir frį Hawaiian Volcano Obsevatory:
http://hvo.wr.usgs.gov/multimedia/index.php?newSearch=true&display=custom&volcano=1&resultsPerPage=20
 

Hraunasamanburšur

Holuhraun Mķla

Žaš fer ekkert į milli mįla aš gosiš ķ Holuhrauni er mikiš hraungos sem ekki sér fyrir endann į. Fyrir nokkrum dögum var talaš um aš hraunmagniš vęri oršiš 0,5 ferkķlómetrar og gęti žaš žvķ lķklega veriš komiš ķ 0,6 km3 žegar žetta er skrifaš. Žetta er žó ekki mikiš mišaš viš allra stęrstu hraun sem hér hafa runniš. Allavega er alls ekki tķmabęrt aš tala um žetta sem eitt stęrsta hraungos Ķslandssögunnar eins og gert var ķ kynningu į sjónvarpsžętti sem sżndur var um daginn. Ég hef aš gamni mķnu tekiš saman stęršir į stęrstu hraungosum Ķslandssögunnar og notast viš heimildir sem ég fundiš į netinu og ekki sķst ķ bókunum Nįttśruvį į Ķslandi (NĮĶ) og Ķslandseldum eftir Ara Trausta. Žetta er sjįlfsagt ekki tęmandi listi yfir stęrstu gosin žvķ einhver gętu hafa fariš framhjį mér eša eru hreinlega ekki nógu vel žekkt. Žaš veršur lķka aš hafa ķ huga aš žetta er bara samanburšur į hraunmagni ķ gosum. Sum gos eru blandgos eša hrein öskugos og žau geta lķka framleitt fyrnin öll af gosefnum. En hvernig stendur žį Holuhraun vorra daga ķ samanburšinum?

Hraun runnin fyrir landnįm eru mörg hver afar stór og žį ekki sķst stóru dyngjugosin sem runnu skömmu eftir ķsöld. Stęrst žeirra hrauna er Žjórsįrhrauniš sem rann fyrir 8700 įrum. Stęršin er įętluš 25 km3 sem gerir žaš mešal allra mestu hraungosa į jöršinni eftir ķsöld. Kvikan ķ žvķ mun vera ęttuš śr Bįršarbungukerfinu.

Eldgjįrhrauniš rann įriš 934 žegar landiš var nżnumiš. Žaš gefur Žjórsįrhrauni lķtiš eftir en stęrš hraunsins er talin vera 18-19 km3 (NĮĶ) sem gerir žaš aš stęrsta hraungosi Ķslandssögunnar. Uppruni žess er ķ Kötlukerfinu.
Skaftįreldar eru lķka ķ žessum ofurflokki en žar er talaš um hraunmagn upp į 15 km3 (NĮĶ). Skaftįreldahraun er ęttaš śt Grķmsvatnakerfinu og rann aš hluta til yfir Eldgjįrhrauniš. Sušurgosbeltiš er žvķ sannarlega eldfimt svęši žegar svo ber undir.

Nokkuš stęršarbil er ķ žrišja stęrsta hraungosiš. Hallmundarhraun rann nišur ķ Borgarfjaršarsveitir skömmu eftir 900. Stęrš žess er talin 5-6 km3 (NĮĶ). Upptökin eru noršvestur af Langjökli en žaš eldstöšvakerfi er annars ekki mikiš aš trana sér fram dags daglega en į žó greinilega żmislegt til. Frambruni heitir Bįršarbunguęttaš hraun sem rann frį Dyngjuhįlsi į 13. öld eša fyrr. Stęršin er įętluš rśmir 4 km3 (NĮĶ) sem er feiknamikiš śt af fyrir sig. Önnur hraun runnin eftir landnįm eru skaplegri aš stęrš og žį erum viš farin aš nįlgast eitthvaš sambęrilegt viš nśverandi elda.

Hekla hefur margoft sent frį sér myndarlega hraunstrauma ķ bland viš gjósku en ekki alltaf aušvelt aš meta hraunstęršir, t.d. vegna yfirdekkunnar yngri hrauna. Alls eru 10 söguleg Hekluhraun metin 0,5 km3 eša stęrri (NĮĶ). Žau stęrstu eru talin 1,4 km3 um 1300 og 1,3 km3 įriš 1766. Meiri vissa er um sķšari tķma gos eins og į įrinu 1845 žegar runnu 0,63 km3 af hrauni og ķ gosinu 1947 var hrauniš 0,8 km3.

Ekki tókst mér aš finna heimildir um fleiri gos sem eru stęrri en Holuhraun ķ hraunmagni tališ en žaš mį žó nefna nokkur fleiri til samanburšar. Ķ stórgosinu viš Veišivötn įriš 1480 kom ašallega upp gjóska vegna blöndunar viš vötnin. Hraunin sem runnu nįšu žó 0,4 km3. Svipaš mį segja um Vatnaöldugosiš mikla įriš 870 en žį féll landnįmslagiš fręga en hraunmagniš var ekki nema 0,1 km3. Bęši žessi gos eru tengd Bįršarbungueldstöšinni en vötnin sem truflušu hraunframleišsluna eru vķst ekki nema svipur hjį sjón ķ dag mišaš viš fyrri tķš, nema kannski mišlunarlónin į Tungnįrsvęšinu.
Tröllahraun rann vestur af Vatnajökli ķ langvinnu gosi įrin 1862-1864 er įętlaš um 0,3 km3 aš stęrš. Žaš er einnig Bįršarbungutengt. Ekki gaus askjan žį frekar en fyrri daginn sem gefur okkur vonir um ekkert slķkt sé vęntanlegt nś.

Kröflueldar samanstóšu af nķu gosum į įrunum 1977-1984 en samtals skilušu žau hraunbreišu upp į 0,25 km3. Śr Mżvatnseldum į 18. öld varš til hraunbreiša af svipašri stęrš. Hraunmagniš ķ Heimaeyjargosinu var einnig um 0,25 km3 og ķ Surtseyjargosinu er talaš um 0,4 m3 en stór hluti af žvķ gęti veriš móberg. Ķ goshrinunni į Reykjanesskaga į fyrstu öldum Ķslandsbyggšar runnu fjölmörg hraun frį eldstöšvakerfunum žremur į skaganum. Ekkert žeirra er žó verulegu stórt en séu žau öll tekin saman er rśmmįliš 1,8 km3 samkvęmt žvķ sem kemur fram į ferlir.is (vitnaš ķ Jón Jónsson 1978).

- - -
Samkvęmt žessari lauslegu samantekt mį segja aš Holuhraun žaš sem af er gosi sé ķ hópi mešalstórra hraungosa ķ stęrri kantinum en žó furšu afkastamikiš mišaš viš tķmalengd og stęrš gossprungu. Fyrir utan allnokkur Hekluhraun eru bara fjögur stykki af sögulegum hraunum stęrri ķ ferkķlómetrum og raunar miklu stęrri. Viš vitum žó ekki ķ dag hvaš gosvirknin ķ Holuhrauni eigi mikiš eftir. Kannski er langt lišiš į mesta fjöriš en kannski er žetta bara byrjunin.

Myndin sem fylgir er tekin aš kvöldi 11. september, af vefmyndavél Mķlu

 


Holuhraun ķ Reykjavķk

Til aš geta įttaš sig almennilega į stęrš žess hrauns sem runniš hefur ķ Holueldum er betra aš hafa einhverjar žekktar višmišanir. Best er žį aš miša viš sķna heimabyggš og žvķ hef ég hér sett saman sam-skalaša mynd sem sżnir (speglaša) śtbreišslu hraunsins aš morgni 6. september samkvęmt męlingum Jaršvķsindastofnunar. Lengd hraunsins, af kortum aš dęma, ętti aš vera um 11,5 kķlómetrar sem žżšir aš ef gossprungan vęri viš Raušavatn žį vęri hrauniš um žaš bil aš renna śt ķ sjó vestur viš Įnanaust eftir aš hafa flętt eftir endilangri borginni. 

Holuhraun Reykjavķk

Hraunflęši į borš viš žetta innan borgarinnar myndi aš sjįlfsögšu teljast til meirihįttar hamfara. Žaš mętti allavega  bśast viš umferšartruflunum į Miklubraut. Viš žurfum žó ekki aš óttast svona mikiš hraunflęši innan borgarinnar. Mjög ólķklegt er aš gossprunga opnist svona alveg viš bęjarmörkin į žessum slóšum. En ef svo fęri, yrši hraunflęšiš örugglega ekki meš žessum hętti enda er borgin mishęšótt. Ellišaįrdalurinn myndi žó fyllast af hrauni en žašan lęgi leiš hraunsins ašallega inn ķ Ellišaįrvog og svo lengra śt meš sundum. Viš gętum žį kannski sparaš okkur byggingu Sundabrautar og lagt fķnan veg yfir nżja hrauniš ef hraunavinir verša ekki til of mikilla vandręša.

Žaš mį sķšan skoša raunhęfari möguleika į sambęrilegu hraunrennsli aš borginni, en į nęstu mynd hef ég sett hrauniš ķ réttum hlutföllum žannig aš upptökin eru viš Sandskeiš rétt undir Vķfilsfelli. Žetta svęši er eins og Reykjanesskaginn, ķ tķmabundnum dvala og kannski komin tķmi į aš žaš vakni, nema žaš sofi yfir sig.

Holuhraun Sandskeiš

Hér sjįum viš aš mišaš viš upptök viš Sandskeiš er hrauniš nįnast komiš aš Raušavatni, eftir aš hafa flętt nišur Sušurlandsveginn. Hrauniš er žvķ komiš aš upptökunum į fyrri myndinni og lengist meš hverjum klukkutķma eftir žvķ sem gosinu mišar.

Upprunalega myndin sem ég vann eftir, er hér aš nešan en žó er ég bśinn aš sneiša ašeins af henni. Žarna er Holuhrauniš į heimavelli og žaš er žaš sem gildir. Hvort žaš veršur kallaš eitthvaš annaš en Holuhraun ķ framtķšinni veit ég ekki. Holuhraunshraun mętti kalla žaš eša einfaldlega bara Nżja hrauniš sem er sjįlfsagt heiti og dugar vel žar til žaš er storknaš. Menn ęttu aš mķnu mati aš flżta sér hęgt aš skżra eitthvaš sem er enn ķ myndun og ekki vitaš hvernig mun koma til meš aš lķta śt. 

Holuhraunshraun

 

 


Hlišarskot frį Bįršarbungu yfir ķ Öskjukerfiš?

Śt frį žvķ sem mašur hefur lesiš og lęrt um eldvirkni hér į Ķslandi žį skiptast eldstöšvarnar ķ svokölluš eldstöšvakerfi sem rašast eftir glišnunarbeltum landsins. Hvert žessara kerfa eru aš mestu sjįlfstęšar einingar. Į hinum eldri og žroskašri kerfum eru megineldstöšvar meš kvikužróm sem fóšra sprungureinar sem liggja śt frį žeim. Į sušurhelmingi landsins hafa kerfin SV-NA stefnu en į Noršurlandi er sprungustefnan N-S.

Elstöšvakerfi mišja landsins.Myndin hér til hlišar er hluti myndar sem tekin er af vef Vatnajökulsžjóšgaršs og sżnir legu eldstöšvakerfana fyrir mišju landsins. Viš sjįum aš sprungukerfi Bįršarbungu liggur ķ NNA-įtt frį megineldstöšinni og endar vestan megin viš Öskjukerfiš en žaš teygir sig hinsvegar ķ SSV-įtt og endar ķ Dyngjujökli ķ sušri einmitt žar sem kvikan hefur leitaš og skjįlftarnir hafa veriš flestir upp į sķškastiš.

Ef žetta er svona mętti spyrja hvers vegna hleypur kvikan śr Bįršarbungu ekki ķ norš-noršaustur eins og hśn ętti aš gera - nś eša ķ sušvestur? Ekki veit ég svariš viš žessu en žaš er žó ekki annaš aš sjį en aš kvikan hafi fariš rękilega śt af sporinu.

Žetta sést betur į nęstu mynd sem tekin er af vef Vešurstofunnar undir lok dags 24. įgśst. Žarna eru eldstöšvakerfin lituš meš gulum tón hvert um sig. Öskjukerfiš gengur inn ķ myndina aš ofanveršu og žangaš leita skjįlftarnir og žar meš kvikan. Nżjustu skjįlftarnir eru raušir en žeir elstu blįir.

Skjįlftar 25. įgśst

Śtfrį elstu skjįlftunum žį viršist kvikan upphaflega hafa reynt tvęr śtgönguleišir frį kvikužró Bįršarbunguöskjunnar. Śtrįsin eftir sprungurein kerfisins ķ norš-noršaustur viršist ekki hafa tekist. Öšru mįli gegnir meš hlišarskotiš ķ aust-sušaustur, žvert į stefnu Bįršarbungukerfisins. Sś śtrįs opnaši mjög fljótlega, leiš inn ķ nęsta sprungusveim sem tilheyrir Öskjukerfinu og žvķ mį lķta į žetta sem algert hlišarspor af hįlfu kvikunnar og mį jafnvel tala um ranga kviku ķ vitlausu eldstöšvakerfi. Meš žvķ aš svindla sér inn svona öfugu megin er kvikan lķka aš stefna ķ öfuga įtt mišaš viš žaš sem kvika ķ viškomandi eldstöšvakerfi ętti aš gera. Hvort žetta auki eša minnki lķkurnar į žvķ aš kvikan komi upp veit ég ekki en eitthvaš var hann Haraldur Sig. aš nefna aš skjįlftarnir vęru farnir aš męlast į meira dżpi en įšur. Skżringin į žvķ gęti veriš sś aš kvikan sé komin śr einu eldstöšvakerfinu yfir ķ annaš sem tekur vel į móti og gefur kvikunni fęri į aš lįta fara vel um sig, djśpt ķ išrum jaršar į nżjan leik.

Žannig hljóša leikmannažankar mķnir žessa stundina. Hvaš veršur ķ framhaldinu veit ég ekki. Kannski veršur bara fariš aš gjósa žegar žś lesandi góšur sérš žetta.


Sprengigos eša sprungugos?

Atburširnir viš Bįršarbungu kalla fram żmsar vangaveltur um framhaldiš. Samkvęmt žvķ sem jaršafręšingar hafa talaš um žį er um aš ręša uppsöfnun kviku ķ grunnu kvikuhólfi undir öskjunni sem er mišja žessa stóra eldstöšvarkerfis. Eins og stašan er nś žį viršast kvikuhreyfingar og skjįlftar helst vera austur af Bįršarbunguöskjunni og ķ noršaustri viš brśn Dyngjujökuls sem eykur lķkurnar į sprunguosi undir jökli sem leiddi af sér aš bręšsluvatn flęddi noršur ķ vatnasviš Jökulsįr į Fjöllum meš tilheyrandi afleišingum. Gos ķ og viš öskjuna ętti hinsvegar aš leiša af sér sprengigos meš talsveršu öskufalli auk vatnsbrįšnunar og hlaups.

Bįršarbunga kortNś veit mašur ekki hvort eitthvaš verši śr žessu yfirleitt. Žetta gęti vissulega veriš fyrirboši mikilla eldsumbrota žį og žegar, en gęti lķka lognast śt af. Einnig gęti žetta veriš upptaktur aš umbrotum sem nį upp į yfirborš sķšar, jafnvel eftir allnokkur įr. Žaš mį kannski lķkja žessu viš bólu sem annašhvort springur eša hjašnar meš tķmanum. Ef hśn springur nśna alveg į nęstunni žį mį helst gera rįš fyrir aš gosiš komi upp žar sem skjįlftavirkin er mest ž.e. į jöklinum sjįlfum en ekki inni ķ sjįlfri öskjunni. Mér skilst aš gos séu ķ raun sjaldgęf innan Bįršarbunguöskjunnar žótt stór sé. Kvikan kemur vissulega nešan śr undirdjśpunum innan öskjunnar en leitar til hlišar vegna žrżstings ofanfrį. Jökulfargiš ofanį öskjunni gęti žar įtt sinn žįtt.

Žaš mį lķka velta annarskonar atburšum fyrir sér. Eldstöšvakerfi Bįršarbungu er mjög stórt. Śtfrį öskjunni žar sem kvikan kemur upp śr undirdjśpunum, ganga sprungukerfi ašallega til sušvesturs og noršausturs. Sprungukerfiš til sušvesturs er sérlega langt og nęr langleišina aš Landmannalaugum. Į žessari sušvestursprungu hafa oršiš mikil hraun- og öskugos, t.d. ķ Vatnaöldum um 870 žegar hiš svokallaša landnįmslag myndašist. Mjög stórt gos varš einnig viš Veišivötn 1480 sem olli gjóskufalli um hįlft landiš. Öskufalliš orsakašist af samspili elds og vatns sem žarna er vķša aš finna į vatnasviši Tungnaįr. Žessi gos eru mun nęr okkur ķ tķma en stórgosiš fyrir um 8500 įrum žegar Žórsįrhrauniš mikla rann ķ sjó fram viš Sušurland. Hrįefniš ķ žessi miklu sprungugos fyrri tķma kom frį Bįršarbungu og žį sennilega eftir svipaša upphafsfasa ķ öskjunni og viš erum aš sjį nś. Samskonar tilfęrsla į kviku ķ gegnum sprungukerfi megineldstöšva hefur einnig įtt sér staš ķ Skaftįreldum žar sem upptökin voru undir megineldstöšinni viš Grķmsvötn og ķ Eldgjįrgosinu 934 en sś kvika įtti rętur sķna ķ Kötlukerfinu.
Stórt sprungugos į löngu sprungunni sušvestur af Bįršarbungu vęri aušvitaš mikill atburšur ekki sķst nś į dögum žegar bśiš aš raša žar upp vatnsaflsvirkjunum og uppistöšulónum.

Mišaš viš hegšun jaršskorpunnar nś, mętti sennilega frekar vešja į atburši austur eša noršaustur af Bįršarbungu meš tilheyrandi flóšum ķ Jökulsį į Fjöllum eša sprungugosi meš hraunrennsli noršur af jökli. Ef hinsvegar ekkert gerist į nęstunni žį er aldrei aš vita. Kvikan sem safnast hefur ķ kvikuhólfiš žarf kannski ekkert endilega aš leita śt og upp žar sem óróinn er mestur ķ žessum upphafsfasa. Žetta gęti hinsvegar veriš byrjunin į įralöngu ferli svipaš og ķ Kröflueldum į sķnum tķma. Allt eldstöšvarkerfiš vęri žį inni ķ myndinni og ómögulegt aš segja hvar į žvķ, atburširnir verša, žaš er aš segja ef einhverjir atburšir verša yfirleitt.

Eša žaš held ég allavega, įn žess aš vita žaš.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband