Fęrsluflokkur: Feršalög

Gengiš eftir vegg Hadrķanusar į Englandi

Žegar Rómverska heimsveldiš var ķ sem mestum blóma snemma į 2. öld nįši veldi žeirra mešal annars til stórs hluta Bretlandseyja. Framan af gilti žaš sama žar og vķšar aš śtmörk, eša landamęri rķkisins, voru ekki alltaf ķ föstum skoršum vegna sķfelldra tilrauna Rómverja til aukinna landvinninga eša utanaškomandi įrįsa óvina. Žetta breyttist hinsvegar ķ valdatķš Hadrķanus keisara įrin 117-137 žvķ meš valdatķš sinni vildi hann treysta sem mest innviši rķkisins og auka stöšugleika žess meš varanlegri landamęrum. Einn lišur ķ žessum įherslum var aš reisa myndarlegan landamęravegg į Bretlandseyjum lķtiš eitt sunnan viš nśverandi mörk Englands og Skotlands. Mešfram veggnum voru settar öflugar varšstöšvar og fjölmennar herbśšir til aš halda ķ skefjum keltneskum žjóšflokkunum ķ noršri, nįnar tiltekiš Piktum, sem žį byggšu Skotland. Veggurinn hélt vel og markaši śtmörk rķkisins į žessum staš allt žar til halla fór undan fęti og Rómverjar hófu aš yfirgefa svęšiš įriš 410. Undantekning var žó žegar Antónķus, nęsti eftirmašur Hadrķanusar, įkvaš aš halda lengra ķ noršur og hóf aš reisa nżjan vegg įlķka noršarlega og Glasgow er ķ dag. Žaš var hinsvegar feigšarflan og hörfušu Rómverjar fljótlega aftur aš fyrri landamęrum viš rammgeršan vegg Hadrķanusar.

Veggur Hadrķanusar kort
Veggur Hadrķanusar stendur aš hluta til enn ķ dag žótt hvergi sé hann ķ upprunalega įstandi. Heillegastur er hann į mišhlutanum žar sem hann liggur um strjįlbżl heišarsvęši en hann er hinsvegar alveg horfinn į žéttbżlli lįglendissvęšum viš bįša enda, žar sem eru borgirnar Newcastle ķ austri og Carlisle ķ vestri. Veggurinn var vķšast hvar um 2-3 metra breišur og eitthvaš meira į hęšina žannig aš óhemjumikiš grót žurfti ķ mannvirkiš. Śtveggirnir voru śr tilhöggnu grjóti sem aušvitaš var tilvališ aš endurnżta ķ seinni tķma mannvirki ķ gegnum aldirnar, svo sem kastala, kirkjur og klaustur. Žaš var ķ raun ekki fyrr en um mišja sķšustu öld aš talaš var um aš varšveita žaš sem eftir var af veggnum mikla og fyrir 20 įrum var hann settur į heimsminjaskrį UNESCO sem eitt heillegasta landamęramannvirki frį dögum hins forna Rómaveldis.

Veggur Hadrķanusar mynd 1
Svo mašur beini sögunni aš manni sjįlfum žį hef ég lengi en žó óljóst vitaš um tilvist žessa veggs. Einhverntķma sķšasta vetur vorum viš hjónin aš skoša kort af Bretlandseyjum af Google Maps og beindist žį athyglin aš vegg Hadrķanusar. Žį kviknaši sś hugmynd hvort ekki vęri tilvališ aš ganga mešfram veggnum eša žar sem hann hafši legiš. Reyndar var žaš įkvešiš į stašnum meš bįšum greiddum atkvęšum įn žess aš vita hvort žaš vęri hentugt eša yfirleitt gert. Nįnari eftirgrennslan leiddi žó ķ ljós aš töluvert er um aš gengiš sé eftir žessari leiš. Sumir fara žį ķ nokkura daga gönguferš stranda į milli į mešan ašrir lįta sér nęgja dagsferšir eša heimsóknir aš įhugaveršustu stöšunum. Leišin, sem Bretarnir kalla Hadrian's Wall Path, hefur öll veriš merkt svo enginn žurfi aš villast aš óžörfu um enskar sveitir į svęšum žar sem engin ummerki um vegginn eru lengur til stašar.

Sunnudaginn 21. jślķ vorum viš sķšan mętt til Newcastle og hófum gönguna skammt žar fyrir vestan. Viš tók 5 daga ganga eftir Hadrian's Wall Path allt vestur til Carlisle. Dagleiširnar voru 13-24 kķlómetrar, samtals um 80 kķlómetrar, en žį slepptum viš reyndar blįendunum til sitthvorar strandar. Į gönguleišinni var żmislegt įhugavert aš sjį fyrir utan leyfarnar af veggnum. Gangan um enskar sveitir var hin athyglisveršasta žótt vešurlagiš vęri upp og ofan žar sem skiptust į skin og skśrir. Enskar kindur eru mjög gęfar og hlaupa ekki undan į haršaspretti eins og žęr ķslensku. Stundum gekk mašur lķka innan um nautgripi sem voru sem betur fer einnig aš spakara taginu. Heišarnar noršur af veggnum er mjög strjįlbżlar enda njóta žęr einhverskonar frišunar varšandi nęturbirtu svo hęgt sé aš nżta kvöldhimininn til stjörnuskošunar. Greinilegt var aš flugherinn nżtir einnig svęšiš sem ęfingasvęši enda mįtti stundum heyra drunur miklar žegar heržotur rufu hljóšmśrinn. Žaš sem eftir var af gamla mśrnum hans Hadrķanusar stóš žaš žó allt af sér.

Ljósmyndirnar sem fylgja eru teknar śr gönguferšinni.

Veggur Hadrķanusar mynd 2

Viš upphaf göngu ķ góšu vešri skammt vestur af Newcastle. Steinveggurinn sem žarna sést er hefšbundinn enskur sveitaveggur frį seinni tķš.

Veggur Hadrķanusar mynd 3

Skjótt skipast vešur ķ lofti. Blogghöfundur stendur žarna hundblautur undir lok fyrsta göngudags žegar komiš var aš fyrsta bśti af vegg Hadrķanusar.

Veggur Hadrķanusar mynd 4

Enskar kindur aš spóka sig viš rśstir rómverskrar varšstöšvar.

Veggur Hadrķanusar mynd 4

Eitt af žekktari kennileitum gönguleišarinnar er Sycamore Gap. Tréš žarna er vinsęlt myndefni enda mun žaš hafa komiš viš sögu ķ vinsęlli kvikmynd um Robin Hood og var kosiš tré įrsins ķ Bretlandi įriš 2016.

Veggur Hadrķanusar mynd 5

Eitt fjölmargra upplżsingaskilta į leišinni. Myndin į skiltinu sżnir hvernig veggurinn stóš į brśn klettaveggs sem žarna liggur um sveitir og er um leiš nįttśrulegur žröskuldur innrįsarherja. Myndin stękkast meš įsmellingu ef einhver vill rżna ķ smįa letriš.

Veggur Hadrķanusar mynd 6

Stór hluti göngunnar lį annars um enskar sveitir žar sem engan fornan vegg er aš finna lengur. Ótal hlišum žurfti aš ljśka upp į leišinni og į sumum žeirra mįtti finna gagnlegar upplżsingar og višvaranir. Gangan ķ heildina var žvķ įgętis kynning į landbśnašarhįttum heimamanna auk žess aš gefa innsżn ķ hina sögulegu fortķš. Feršin gekk mjög vel žrįtt fyrir misjafnt vešur og dżrin ķ sveitinni voru hin spökustu žótt vissara var aš fara meš gįt žegar tortryggnir nautgripir uršu į vegi manns.

Veggur Hadrķanusar mynd 7

Aš lokum er žaš svo stemningsmynd frį Carlisle žar sem ganga okkar endaši. Kvöldsólin var ekki af verri endanum ķ žessum vinalega bę.

 


Til Vesśvķusar og Pompeii

Lengi hefur žaš veriš į óskalista mķnum aš heimsękja vettvang atburšanna žegar borgirnar Pompeii og Herculaneum grófust undir ösku og eimyrju af völdum hamfaraeldgossins ķ Vesśvķusi įriš 79 e.Kr. Žessi för varš aš veruleika föstudaginn 24. jśnķ ķ tengslum viš Rómarferš en žangaš hafši ég heldur ekki komiš įšur og var kominn tķmi į aš bęta śr žvķ. Farin var skipulögš dagsferš ķ rśtu frį Róm meš fararstjórum žar sem bošiš var upp į skošun į rśstasvęši Pompeii og ferš upp į Vesśvķus en žaš getur veriš nokkuš snśiš aš nį žvķ hvoru tveggja į eigin vegum į einum degi. Žarna er mikiš feršamannakrašak, sérstaklega viš tśristamišstöšina viš Pompeii og žurftu fararstjórar hinna żmsu hópa aš hafa sig alla viš aš tżna ekki sinni hjörš og halda hópnum saman.

Pompei og Vesśvķus
Rśstasvęšiš er aušvitaš allt hiš merkilegasta  en žegar žangaš var komiš įkvįšum viš skötuhjśin aš rölta frekar um svęšiš į eigin forsendum ķ stašin fyrir aš halda hópinn, meš góšfśslegu leyfi fararstjóra. Viš uršum sjįlfsagt af einhverjum fróšleik sem leišsögukona śtvarpaši ķ heyrnartól hvers og eins, en žaš er kannski žannig meš okkur Ķslendingana aš viš erum ekki eins miklar hópsįlir og ašrir - nema kannski žegar kemur aš fótbolta. Er viš höfšum sameinast hópnum į nż į tilsettum tķma į réttum staš, var bošiš upp į pizzuveislu (hvaš annaš?) įšur en haldiš var įfram meš rśtunni upp aš Vesśvķusi žar sem ekiš var eftir žröngum hlykkjóttum vegi langleišina upp fjalliš. Žar viš bķlastęšiš var aušvitaš veitinga- og minjagripasala og fullt af klósettum fyrir žį sem voru ķ spreng.

Vesśvķus - GķgurUm 200 metra hękkun er frį bķlastęši og upp aš gķgbrśn ķ um 1200 metra hęš en žangaš liggur góšur göngustķgur. Žótt Vesśvķus lįti ekki mikiš yfir sér žį er  toppgķgurinn sjįlfur nokkuš hrikalegur og djśpur aš innanveršu meš žverhnķptum veggjum nęr allan hringinn. Hęgt var aš ganga mešfram hįlfum gķgbarminum eftir göngustķg en hinn hlutinn er lokašur enda illfęrt klungur žar sem almenningur getur fariš sér aš voša. Talsvert var af feršafólki žarna uppi og meira aš segja hęgt aš kaupa minjagripi og smįveitingar į žremur stöšum viš sjįlfa gķgbrśnina.

Sķgild spurning varšandi eldfjöll snżst um hvenęr nęsta gos veršur ķ fjallinu. Ķ ljósi sögunnar og ašstęšna flokkast Vesśvķus sem eitt af hęttulegustu eldfjöllum jaršar. Kvikužró fjallsins er mjög stór og mikil sprengivirkni og öskufall einkennir stęrstu gosin. Hęttulegust eru žó gusthlaupin sem verša žegar gosmökkurinn hrynur nišur og eyšir öllu sem fyrir veršur samanber žaš sem geršist žarna įriš 79. Gostķšni Vesśvķusar er hinsvegar mjög óregluleg og almennt eru gosin stęrri eftir žvķ sem goshléiš į undan er lengra. Sķšast gaus ķ fjallinu įriš 1944 en žį rann dįlķtiš af hrauni nišur ķ byggš en fjalliš nįši žó aš framkalla eina sęmilega sprengingu sem sendi ösku yfir nęrliggjandi svęši. Žaš var fjórša gosiš frį aldamótunum 1900 en tķš gos höfšu žį veriš ķ fjallinu allt frį stóru og mannskęšu gosi įriš 1630 sem einmitt kom eftir meira en tveggja alda hvķld. Fyrir stórgosiš įriš 79 hafši Vesśvķus ekki gosiš ķ um 300 įr svo vitaš sé og mun lengra var ķ verulegt gos.

Fyrir gosiš įriš 79 var Vesśvķus vaxiš žéttum gróšri upp į topp og fjalliš tališ hęttulast meš öllu. Fólk var einnig alveg grunlaust um aš hamfaragos vęri ķ vęndum žrįtt fyrir żmsa fyrirboša sem gętu talist augljósir ķ dag, svo sem mikil jaršskjįlftavirkni og aukin jaršhitavirkni sem žurrkaši upp vatnsuppsprettur. Gosiš sjįlft stóš ašeins yfir ķ 2 daga en mestu hamfarirnar rišu yfir snemma morguns daginn eftir aš gosiš hófst. Ķ gosinu hurfu bęirnir Pompeii og Herculaneum af yfirborši jaršar enda grafnir nišur ķ nokkurra metra žykkt öskulag auk žess sem strandlķnan fęršist utar um nokkra kķlómetra. Samanlögš ķbśatala bęjanna gęti hafa veriš allt aš 20 žśsundum en mannfall er į reiki. Nś er talaš um aš 2.000 manns gętu hafa lįtist af völdum gossins sem er lęgri tala en oft hefur sést įšur sem žżšir aš verulegur fjöldi hefur žrįtt fyrir allt nįš aš koma sér undan įšur en gosstrókurinn hrundi yfir byggšir.

Vesśvķus - Napólķ
Nś į dögum er fólk mešvitaš um hęttuna sem žarna er įvallt til stašar. Žrįtt fyrir žaš er talsverš byggš į svęšinu sem teygir sig upp ķ hlķšar Vesśvķusar. Gróšursęlt er ķ hlķšum fjallsins enda jaršvegur frjósamur eins og gjarnan ķ nįgrenni eldfjalla. Fólk treystir hinsvegar į nįttśrulega fyrirboša og nįkvęma vöktun jaršvķsindamanna. Allt hefur veriš meš kyrrum kjörum sķšustu įr og įratugi en lķkur į aš nęsta gos verši stórt, aukast meš hverjum įratug sem hvķldartķminn lengist. Mišaš viš fyrri hegšun er fjalliš žó ekki tilbśiš ķ hamfaragos en til žess žarf fjalliš aš safna kröftum ķ aš minnsta kosti 100 įr til višbótar ef eitthvaš er annars aš marka slķka śtreikninga.

Įhyggjur manna snśast žó ekki bara aš Vesśvķusi sjįlfum. Svęšiš ķ heild sinni ķ nįgrenni Napólķflóa er raunar samfellt eldfjallasvęši sem lętur lķtiš yfir sér į yfirboršinu og hefur veriš til frišs lengi. Žarna eru stórar öskjur og undir žeim fleiri kvikužręr. Stęrsta kerfiš nefnist Campi Flegrei og nęr aš hluta inn ķ borgina Napólķ. Ķ raun mį segja aš žetta sé ein allsherjar ofureldstöš sem sķfelld ógn stafar af fyrir žęr žrjįr milljónir manna sem bśa į svęšinu frį Napólķ til hlķša Vesśvķusar og sé fyrirvarinn stuttur er alveg óvķst aš hęgt sé aš rżma svęšiš į tilsettum tķma. Fyrir stęrstu gosin ętti forleikurinn samt aš gefa ķbśum rįšrśm til aš hugsa sinn gang. Žaš mį samt hafa ķ huga aš allra stęrstu gosin sem möguleg eru į svęšinu eru hamfarir sem snerta mun stęrra svęši en Napólķflóann. Žar mį til dęmis nefna gos fyrir tępum 40 žśsund įrum en žį er tališ aš aska hafi falliš yfir hįlfa Evrópu. Žetta stórgos er jafnvel nefnt sem einn af žeim žįttum sem gerši śt af viš Neanderthalsmanninn ķ įlfunni į sķnum tķma. Vér nśtķmamenn förum vonandi eitthvaš betur śt śr slķkum hamagangi en eitt er vķst aš Ķtalķa yrši ekki söm og įšur. Ég er žó allavega sloppinn aftur heim ķ öruggt skjól į okkar eldfjallaeyju.


Gengiš į Ben Nevis

Žaš var fyrir rśmu įri sķšan aš ég fór aš spį ķ hvernig best vęri aš bregšast viš yfirvofandi persónulegum tķmamótum hjį mér sem tilkomin eru af notkun okkar į tugakerfinu viš aldursįkvaršanir sem og annaš. Žaš sem kom strax upp ķ hugann var aš ganga į eitthvaš gott fjall erlendis sem risi hęrra en önnur fjöll ķ viškomandi umdęmi eša landi og leiddu žęr pęlingar fljótlega til Skotlands žar sem er aš finna hęsta fjall Bretlandseyja, Ben Nevis, 1344 metrar į hęš. Annaš vissi ég svo sem ekki um žetta fjall en eftir smį eftirgrennslan komst ég aš žvķ aš žetta vęri vel göngufęrt og talsvert gengiš.

Ben Nevis kort
Aušveld aškoma er aš Ben Nevis sem stendur rétt ofan viš bęinn Fort William. Talaš var žó um aš Ben Nevis vęri fjall sem ekki ętti aš vanmeta. Žar uppi sęist sjaldan til sólar - hvaš žį til annarra fjalla, auk žess sem žar geisušu gjarnan miklir vindar sem svipt gętu mönnum fram af hengiflugum, fęru žeir ekki varlega. Žetta ętti ekki sķst viš į haustin žegar Atlantshafslęgširnar fara aš gerast įgengar enda ekki aš įstęšulausu aš stofnaš var til vešurathugana į žessum staš seint į 19. öld. Žetta var sem sagt įkvešiš. Konan féllst į aš taka žįtt og var bókuš gisting viš fjallsrętur ķ bęnum Fort William. Uppganga yrši stóra daginn, 30. september, en ef illa višraši var dagurinn į eftir til vara.

Žegar leiš į september og styttast fór ķ žetta var aušvitaš legiš yfir vešurspįm sem voru ęši sķbreytilegar - allt frį óskaplegri blķšu til stórvišra af verstu gerš. Tilefni til bjartsżni fór žó vaxandi vegna mikils hęšarsvęšis sem gerši sig lķklegt aš leggja undir sig Bretlandseyjar. Žaš stóšst, žvķ žegar komiš var til stašarins og uppgöngudagur rann upp, var heišur himinn, logn en dįlķtiš morgunsvalt og fjalliš blasti viš ķ allri sinni dżrš.
Ben Nevis Stķgur

Stķgurinn sem liggur upp fjalliš var upphaflega ętlašur hestum sem fluttu vistir til vešurathuganamanna į fjallstoppinum. Stķgurinn er aldrei verulega brattur žar sem hann liggur ķ hlykkjum utan ķ hlķšunum en er žó nokkuš grófur į köflum. Įriš 1911 vildu menn sżna fram į hversu nżjustu bifreišarnar vęru megnugar žegar tókst aš drösla einu Ford-T módeli alla leiš upp ķ auglżsingaskyni. Sś ferš tók aš vķsu nęstum žrjį daga meš miklum tilfęringum en nišurleišin var hinsvegar farin į žremur klukkutķmum.

Ben Nevis toppur
Į toppi Ben Nevis er mjög stórgrżtt og eru leifar mannvirkja įberandi en žęr tengjast mönnušu vešurathuganastöšinni sem žarna var rekin į įrunum 1883-1904. Vinnan žar hefur sjįlfsagt veriš haršneskjuleg ķ verstu vetrarvešrunum og örstutt ķ žverhnķpt hengiflug. Meš tilkomu göngustķgsins og starfseminnar į Ben Nevis varš žetta fljótlega vinsęl gönguleiš feršafólks og svo fór aš reist var gistiheimili viš hliš hżbżla vešurathuganamanna og segir sagan aš žeim hafi stundum žótt nóg um ónęšiš af völdum góšglašs göngufólks. Gistiheimiliš hélt velli ķ nokkur įr eftir aš vešurathuganastöšin var lögš nišur en ķ dag standa vešurbaršar rśstirnar einar eftir af öllu saman.

Ben Nevis rśstir
Žaš var hinsvegar enginn vešurbarningur žennan sķšasta dag septembermįnašar į Ben Nevis įriš 2015. Žeir sem lögšu į sig gönguna alla leiš į toppinn voru žvķ alveg ķ skżjunum žótt engin skż vęru į lofti enda upplifšu menn žarna einstaka vešurblķšu meš stórbrotnu śtsżni ķ allar įttir žar sem hver Skoski fjallstoppurinn tók viš af öšrum. Žetta munu vera leifar gamalla fellingafjalla sem myndušust fyrir um 400 milljón įrum žegar mikiš sameiningarferli meginlanda įtti sér staš og hefur veriš kölluš Kaledónķufellingin og er myndun Noregsfjalla einnig hluti af žvķ ferli. Ekki sįst til snjóa ķ fjöllum en žó örlaši enn į smįsköflum ķ skuggsęlum giljum žarna nešan viš fjallstoppinn.

Ben Nevis śtsżni
Nišurleišin er aušvitaš jafn löng og uppgangan. Žaš var lżjandi aš feta sig alla žessa leiš nišur eftir höršum stķgnum og mašur hefši alveg žegiš góšan snjóskafl til aš renna sér nišur eins og gjarnan į ķslenskum fjöllum. En žessi tķmamótaferš lukkašist sem sagt vonum framar. Helst aš bakpokinn hafi veriš óžarflega śttrošinn af ónotušum skjólfatnaši sem žó er alltaf vissara aš hafa meš į fjöll. Tala nś ekki um žegar um er aš ręša hęsta fjall Bretlandseyja, svo hįtt sem žaš nęr.

Ben Nevis - EHV

Karlinn sjįlfur į toppnum.


Punktaferš

Bķll - upphaf
Stundum žarf dįlķtiš aš leggja į sig til aš sinna sérviskulegum įhugamįlum. Hér hef ég lagt bķlnum viš illfęran vegarslóša sem liggur vestur af Kjalvegi um 20 km noršur af Hveravöllum. Vegarslóšinn sem kenndur er viš Stórasand er ekki geršur fyrir minn bķlakost og žvķ ekki um annaš aš ręša en aš hefja gönguna žarna. Įtti svo sem ekki von į öšru. Žį er bara aš reima į sig gönguskóna, skella bakpokanum į sig og halda af staš meš GPS-tękiš viš höndina. Dagurinn er 26. jślķ og klukkan 10 aš morgni. Framundan er löng ganga um hrjóstrugt landslag, 19 km ķ beinni lķnu aš įkvöršunarstaš og aftur til baka. Mešferšis bakpokanum er aukaklęšnašur ef vešriš skyldi versna auk żmislegs annars svo sem drykkjar- og matarföng fyrir heilan dag og aušvitaš myndavélin og guli sérsmķšaši ramminn.

Gönguleiš 65n22w
Og svo er gengiš - og gengiš - og gengiš. Og žegar bśiš er aš ganga lengi į eftir aš ganga mjög lengi til višbótar, upp og nišur brekkur, yfir mela, žśfur, mżrar og eyšisanda. Vešriš er gott ķ fyrstu en fljótlega hrannast upp skśraskż į vķš og dreif og śr einu slķku hellist vętan yfir mig. Vešriš batnar į nż og meš hverju skrefi fękkar kķlómetrunum uns loks er komiš aš įkvöršunarstaš į eyšilegum mel žar sem GPS-tękiš sżnir aš hnitin eru nįkvęmlega 65°,00000 noršur og 20,00000° vestur. Klukkan er žarna aš nįlgast 6 sķšdegis. Gangan hefur tekiš tępa 8 tķma og aftur fariš aš rigna.

GPS 65n22wAkkśrat žessi punktur er einn žeirra 23ja staša žar sem lengdar- og breiddarbaugar mętast į heilum tölum hér į landi en markmišiš er einmitt aš heimsękja žį flesta og helst alla įšur en yfir lķkur. Meš žessari ferš eru žeir oršnir 8 talsins en sį 9. bęttist viš sķšar. Żmsir spennandi punktar eru eftir, sumir žeirra erfišir en enginn žó ómögulegur.

En nś žarf aš hefjast handa. Fyrsta verk er aš ljósmynda GPS tękiš meš hnitunum en žaš getur reynt dįlķtiš į žolinmęšina žvķ tękiš vill dįlķtiš skipta um skošun varšandi sķšasta aukastafinn sem getur kostaš tilfęringar um 2-3 skref ķ einhverja įttina. Žegar góš sįtt nęst um stašsetninguna er guli ramminn sóttur, skrśfašur saman, lagšur į jöršina į réttan staš og lįtinn snśa rétt mišaš viš höfušįttir. Myndatakan hefst žį fyrir alvöru. Į sjįlfri punktamyndinni er horft beint nišur į žaš sem er innan rammans. Ķ žessu tilfelli er žaš möl og grjót įsamt nokkrum fķngeršum og hraustum fjallaplöntum sem vaxa upp śr rżrum jaršvegi sem kannski hefur einhvern tķma fóšraš žéttari gróšur žarna ķ 780 metra hęš noršvestur af Langjökli. Ašrar myndir eru svo teknar til aš sżna afstöšuna ķ umhverfinu ķ sem flestar įttir.

Rammi 65n22w
Horft ķ noršvestur aš punkti: 65° noršur og 20° vestur.

Punktur 65n22w
Horft nišur aš punkti: 65° noršur og 20° vestur.

 

Aš ljósmyndun og nęringu lokinni er lagt aš staš sömu leiš til baka og er sś leiš alveg jafn löng. Nestiš dugar įgętlega en fariš er aš ganga į drykkjarbyrgšir og ekkert vatn į leišinni sem gagn er aš. Žaš bjargar žó mįlum aš rakt er ķ vešri og bakpokinn farinn aš léttast. Allt kvöldiš fer ķ gönguna sem sękist hęgt en örugglega. Smįm saman skyggir og sólrošinn yfir Vatnsdalsfjöllum ķ noršri dofnar og hverfur. Ķ rökkrinu fara aš heyrast ķskyggileg hljóš sem skera hįlendisžögnina og lķkjast mennskum öskrum sem enda ķ įmįtlegu vęli. Žessi hljóš gętu sjįlfsagt ęrt draugahrędda en sennilega er žarna tófan į ferš. Rökkriš breytir allri skynjun. Grettistök ķ fjarska taka aš lķkjast byggingum eša farartękjum og eitt sinn horfi ég nišur į hśsžök sem reynast vera mżrarvötn žegar nęr er komiš. Allt mitt traust er sett į stašsetningartękiš sem vķsar mér beinustu leiš aftur aš slóšanum illfęra žar sem bķllinn hefur bešiš žolinmóšur ķ fimmtįn og hįlfan tķma. Tjaldiš beiš svo į Hveravöllum. Žetta var góš ferš.

Krįkshraun

Fįfarnar slóšir į hįlendinu noršan Langjökuls. Krįkshraun og fjalliš Krįkur.

 


Tröllasteinar į heišinni

Hraundalur

Laugardaginn 17. įgśst fór ég ķ afskaplega langa og krefjandi gönguferš um heišarnar noršan Hraundals sem liggur austur śr Ķsafjaršardjśpi og var ég kominn alla leiš aš Ófeigsfjaršarheiši er ég snéri viš og gekk heišarnar sunnan dalsins til baka. Samkvęmt męlingu eru žetta um 36 kķlómetrar og tók leišangurinn um 18 klst meš góšum og gagnlegum stoppum sem mešal annars voru nżtt til myndatöku. Um Ófeigsfjaršarheiši liggur gömul gönguleiš milli Ķsafjaršardjśps og Strandasżslu meš listilega hlöšnum vöršum enda nęgt framboš af efniviš ķ slķk mannvirki į heišinni. Svęšiš er skammt sunnan Drangajökuls og lį leišin mešal annars um forna jökulrušninga og mikiš grjótlandslag žar żmsar steinrunnar kynjaverur uršu į vegi manns eins og sjį mį ķ eftirfarandi myndaserķu.

Skjaldfönn

Viš upphaf göngunnar er hér horft aš bęnum Skjaldfönn ķ Skjaldfannardal sem ber nafn meš rentu, ekki sķst nś ķ sumar žegar snjóskaflar eru meš meira móti. Hraundalsįin rennur žarna śr Hraundalnum en hśn į upptök sķn į Ófeigsfjaršarheiši.

Hraundalur1
Kominn hér langleišina inn eftir og sér ķ noršur ķ įtt til Drangajökuls. Skrišjöklar fyrri tķma hafa sumstašar skiliš eftir myndarlega grjóthnullunga į klöppum, nema einhver tröllin hafi veriš ķ framkvęmdum.
 
Hraundalur2
Ein af vöršunum į Ófeigsfjaršarheišinni. Žessi er meš gęgjugati og žegar horft er ķ austur sést til fjalla Strandamegin.
 
Ófeigstašaheiši3
Einsamalt risabjarg meš skepnulegt höfušlag. Gramešla kannski?
 
Hraundalur3
Svo kom ég aš žessum kjįlkabrotna grjóthnullungi sem er allt annaš en vingjarnlegur į svip. „Hvurn fjandann ertu aš vilja hér upp į heišinni?“ heyršist mér hann segja.

Ófeigstašaheiši
Žegar sól fór aš lękka į lofti skipti grjótiš um lit og enn fleiri persónur komu ķ ljós. Prófķllinn į žessum er nokkuš viškunnanlegur, kannski er žetta hetjan góša.

Ófeigstašaheiši2
Žessi var öllu skuggalegri žar sem hann fylgdist meš mér śr fjarska. Žegar hér var komiš var best aš koma sér til byggša enda fariš aš kvölda og löng ganga eftir.
 

 


Gengiš yfir Fimmvöršuhįls

Hraun og stikaŽaš mį segja aš Fimmvöršuhįlsinn hafi slegiš rękilega ķ gegn meš eldgosinu sem žar kom upp ķ mars 2010. Žaš var lķka sannkallaš tśristagos og ķ góšu samręmi viš žaš voru nokkrar göngustikur einu mannvikin sem lentu undir hrauni. Sjįlfur fylgdist ég meš vel gosinu eftir bestu getu, spįši ķ hraunstraumana, lį yfir vefmyndavélum og fannst žetta allt nokkuš stórkostlegt žvķ žótt gosiš hafi veriš smęrra móti var stašsetningin afar athyglisverš og aldrei var aš vita hvert framhaldiš yrši. Mesta upplifunin var svo aušvitaš žegar ég gekk, eins og sumir ašrir, alla leišina frį Skógum aš gosstöšvunum og sömu leiš til baka ķ björtu vešri og töluveršu vetrarfrosti. Žaš var žó ekki fyrsta ferš mķn upp į Fimmvöršuhįls žvķ įriš 1994 gekk ég hina klassķsku leiš frį Skógum yfir ķ Žórsmörk.

Sunnudaginn 26. įgśst s.l. var svo komiš aš žrišju ferš minni į hįlsinn sem ég fór įsamt góšum hópi vinnufélaga žannig aš nś hef ég fariš žetta fyrir og eftir gos – og lķka ķ gosinu sjįlfu. Žessi sķšasta ferš var įkvešin fyrir nokkrum mįnušum en žegar nęr dró fóru vešurspįr aš gerast tvķsżnar og full įstęša aš taka miš af žeim vegna žess vešravķtis sem Fimmvöršuhįlsinn getur veriš. En žrįtt fyrir óuppörvandi vešurspįr var mętt aš Skógum kvöldiš įšur og vonaš žaš besta. Žaš borgaši sig žvķ žennan sunnudag var vešriš meš besta móti, śrvals skyggni alla leišina og passlegur vindur, svona rétt til aš koma ķ veg fyrir ofhitnun göngumanna.

Svo ég segi fyrir mig žį er žessi stašur žar sem gosiš kom upp einn af stórbrotnustu stöšum landsins og ekki versnaši žaš meš višbótinni sem kom upp meš eldsumbrotunum. Gosiš ķ Eyjafjallajökli hafši lķka sitt aš segja žvķ aska liggur vķša ķ sköflum og eykst eftir žvķ sem ofar dregur frį lįglendi. Merkilegt var aš sjį hvernig snjóskaflar bregšast viš öskunni ofan į sér žvķ žegar snjórinn undir brįšnar, myndast heilmiklar žśfur og eins gott aš passa upp į aš falla ekki nišur ķ göt sem bręšsluvatn hefur myndaš aš nešanveršu.

Best aš skella inn nokkrum myndum. En fyrst mį geta žess aš gengiš var mešfram fossunum alla leiš upp en žeirri leiš er einmitt lżst ķ bókinni GÖNGULEIŠIN YFIR FIMMVÖRŠUHĮLS sem hann Siguršur stórbloggari Siguršarson var aš gefa śt og segir betur frį į sinni sķšu. Žegar sś leiš er farin er komiš upp heldur vestar en oftast hefur veriš fariš.

Fimmvöršuhįls1

Einn af fjölmörgum fossum į leišinni upp.

Fimmvöršuhįls2

Hér er hópurinn kominn į Fimmvöršuhįls og allt er öskugrįtt. Žarna var dįlķtill farartįlmi vegna vatnsins sem streymdi undan stórum snjóskafli. Nżju fellin er žarna lengst til vinstri.

Fimmvöršuhįls3

Sandhjśpašur snjóskafl meš žśfum og ginnungargöpum.

Fimmvöršuhįls3

Eldfelliš Magni ķ öllu sķnu veldi.

Fimmvöršuhįls5

Hér er horft nišur Bröttufönn (sem er engin fönn lengur) ķ įtt aš Mżrdalsjökli. Lengst nišrķ Hrunagili mį sjį glitta ķ nżja hrauniš. Ofan į žvķ rennur vatn sem kemur af fossinum žarna hęgra megin.

Fimmvöršuhįls6

Hér sést Hrunagiliš og storknaš hrauniš sem féll žar nišur ķ hįum fossi uns žaš hafši hlašist nógu vel upp ķ botninum til aš mynda rennibraut. Žegar sś braut var almennilega tilbśin tók hrauniš hinsvegar aš streyma nišur Hvannįrgiliš sem er vestar, byrjaši svo aš renna žarna nišur aftur, svo fór aš gjósa į hinni sprungunni sem aftur dró śr hraunrennsli žarna.

Fimmvöršuhįls8

Svo er žaš bara leišin nišur Žórsmerkurmegin.

- - - - -

Ķ bloggfęrslunni MYNDIR AF VETTVANGI er greint frį gosferš minni aš eldstöšvunum žann 27. mars 2010.


Į toppi Botnsślna

Undanfarin sumur hef ég komiš mér upp žeirri venju aš ganga einsamall į eitthvert gott fjall sem ég hef ekki gengiš į įšur. Bestar eru žessar göngur žegar mašur į fjalliš alveg śtaf fyrir sig og nęgur tķmi til rįšstöfunnar. Žaš eru alltaf takmörk fyrir žvķ hversu miklar fjallgöngur skynsamlegt er aš leggja śt ķ einsamall en naušsynlegt er žó aš einhver viti af feršum manns og svo er farsķminn aušvitaš gagnleg uppfinning sem öryggistęki. Ekki fer ég žó ķ fjallgöngur til aš hanga ķ sķmanum og ekki hef ég heldur meš mér mśsķkgręjur nema kannski vasaśtvarp til vonar og vara. Hinsvegar er fuglasöngurinn alltaf kęrkominn žótt flytjendur hans séu ekkert alltof hressir meš aš ró žeirra sé raskaš, svipaš og meš blessašar rollurnar sem horfa į mann śr fjarska meš tortryggnum augum.

Botnsślur 1

En žį aš fjalli sumarsins sem aš žessu sinni var Syšsta-Sśla ķ Botnsślum sem blasir viš ofan Žingvalla. Žangaš fór ég žrišjudaginn 10. jślķ ķ björtu og hlżju vešri en dįlitlum vindi af noršri sem greinilega spólaši upp fķnlegum söndum viš Langjökul og olli mistri sem skerti heldur śtsżniš ķ austur. Ég lagši ķ gönguna frį gamla tśninu viš Svartįrkot ofan Žingvalla en til aš komast aš fjallinu žarf aš krękja fyrir hiš hyldjśpa Sślnagil. Bęši er hęgt aš fara upp fyrir giliš eša nišur fyrir eins og ég gerši. Ķ heildina hef ég gengiš nįlęgt 13 kķlómetra ķ göngunni sem tók um 8 klukkutķma meš góšum stoppum. Leišin aš fjallinu er mjög žęgileg en sama er ekki hęgt aš segja uppgönguleišina austast į hryggnum sem er stórgrżtt og laus ķ sér įšur en komiš er aš miklu móbergsklungri.

Botnsślur 2

Sjįlfur hryggurinn er misgreišfęr og meš żmsum truflunum sem žarf aš krękja fyrir, en žį er vissara aš hafa ķ huga aš noršurhluti hryggjarins er eiginlega bara hengiflug. Žótt ég sé ekki mjög lofthręddur žį hvarflaši samt aš mér į tķmabili aš žetta feršalag vęri kannski ekki svo mjög snišugt. En žį var bara aš fara varlega og ana ekki aš neinu. Śtsżniš var lķka stórbrotiš, ekki sķst žegar horft var ķ noršur žar sem fleiri og öllu óįrennilegri Botnsślur blöstu viš ķ žessum fjallaklasa. Fjęr mįtti sjį Langjökul, Žórisjökul, Okiš og fleira flott.

Botnsślur 3

Sjįlfum toppnum var aš lokum nįš. Syšsta-Sśla er 1093 metrar į hęš og um leiš hęsti tindur Botnsślna. Į hęsta punkti er steyptur landmęlingastöpull žar sem tilvališ er aš stilla upp myndavélinni og lįta sjįlftakarann mynda kappann meš Hvalfjöršinn og hįlfan Faxaflóan ķ baksżn.

Į bakaleišinni lagši ég smį lykkju į leiš mķna til aš skoša Sślnagiliš. Žaš kom mér į óvart hversu hrikalegt žaš er en žaš hefur grafist lóšrétt og djśpt nišur ķ žykkan mósbergsgrunn og svo žröngt aš ekki sést allstašar til botns.

Sślnagil


Vešurteppt Gręnlandsferš

Nuuk gamli bęrinn

Ég lagši upp ķ mķna fyrstu Gręnlandsferš um mišja sķšustu viku og varš sś ferš satt aš segja heldur lengri en bśist hafši veriš viš. Žetta var vinnutengt ferš til höfušstašarins Nuuk sem sem er į vesturströnd Gręnlands įlķka noršarlega og Reykjavķk. Feršin var góš og gagnleg sem slķk. Mišvikudaginn 25. įgśst žegar viš komum į stašinn var vešriš lķka fķnt og nįttśran skartaši sķnu fegursta. Žaš breyttist hinsvegar til hins verra strax daginn eftir.

Nuuk śtsżni2Žegar kom aš heimför į föstudeginum og fólk mętt śt į flugvöll varš öllum ljóst skilyrši til flugferša voru ekki upp į žaš besta, eša réttara sagt, vindurinn į flugvellinum var žvķlķkur aš mašur var eiginlega fegnastur žvķ aš takast ekki sjįlfur į loft, enda fór žaš svo aš flugvélin sem įtti aš koma okkur heim nįši aldrei aš lenda. Daginn eftir, į laugardeginum, uršu vonir um flugferš aftur aš engu žegar viš fengum žęr fréttir aš ekkert yrši flogiš žann dag į vegum Flugfélags Ķslands. Į sunnudeginum var enn sami strekkingsvindurinn og rigning. Žrįtt fyrir žaš voru faržegar bošašir śt į flugvöll, bókaš ķ vél og farangur innritašur žvķ aftur įtti flugvél aš vera į leišinni. Allt kom žó fyrir ekki žvķ aftur žurfti vélin frį aš hverfa vegna hvassvišris į flugvellinum og var žį svona heldur fariš aš reyna į žolinmęši faržega. Žaš var svo ekki fyrr en į mįnudeginum sem vindinn lęgši fyrir alvöru og sem betur fer nįšu Flugfélagsmenn aš koma vél til Nuuk viš góšan fögnuš strandaglópskra feršalanga.

Mašur komst vel aš žvķ žarna hvaš vešur getur sett strik ķ reikninginn žegar kemur aš feršalögum, og slęmt vešur er aušvitaš fylgifiskur žess aš vera vešurtepptur. Žvķ var ekki alveg hęgt aš njóta stašarins til fulls, en fyrir utan vindinn žį rigndi žarna nįnast stöšugt frį fimmtudegi til mįnudags vegna žrįlįtrar lęgšar sušvesturundan landinu. Trśbošinn Hans Egede og stofnandi stašarins var heldur ekki mikiš aš hugsa flugsamgöngur į sķnum tķma enda var hann uppi į 18. öld. Flugvöllurinn ķ Nuuk (Godthåb) er nefnilega einn af erfišustu flugvöllum į Gręnlandi en margir helstu flugvellir landsins eru betur stašsettir lengra inn ķ hinum stóru fjöršum sem žarna eru. Vegasamgöngur eru žar aš auki engar į milli žéttbżlisstašanna sem eru mjög dreifšir ķ žessu stóra landi. Gręnland er samt merkilegt land og Gręnlendingar merkileg žjóš og margt er žarna hęgt aš upplifa žegar betri ašstęšur er ķ boši.

Nuuk flugvöllur

Langžrįš flugvél lendir ķ Nuuk, mįnudaginn 30 įgśst. Vešurathugunargręjur ķ forgrunni.


Į Neskaupstaš

Neskaupstašur

Į feršalagi um landiš ķ sķšustu viku kom ég viš į Neskaupstaš. Fyrir mig svona persónulega var žetta nokkuš stór stund žvķ aš Neskaupstašur var eini stóri žéttbżlisstašurinn į Ķslandi sem ég hafši ekki heimsótt įšur. Stašurinn er heldur ekki ķ neinni alfaraleiš en til aš komast žangaš žarf fyrst aš fara ķ gegnum Reyšarfjörš, sķšan Eskifjörš, žašan upp svimandi hįan fjallveg og ķ gegnum lķtil og žröng göng ķ Oddskarši. Sömu leiš žarf sķšan til aš komast til baka. Žetta feršalag er žó vel žess virši enda landslagiš stórbrotiš, ekki sķst žegar sķšdegissólin keppir viš austfjaršaržokuna um völdin.

Žegar komiš var til Neskaupstašar fannst mér fara vel į žvķ aš setja upp Kśbuhattinn góša sem ég er žó alla jafna ekki meš į höfšinu. Neskaupstašur hafši lengi vel mikla sérstöšu mešal annarra žéttbżlisstaša žvķ žar horfšu menn jś ķ austur ķ leit aš pólitķskum lausnum enda stašurinn oft kallašur Litla-Moskva. Į mešan Neskaupstašur var sjįlfstętt sveitarfélag fór Alžżšubandalagiš meš völdin og menn skömmušust sķn ekkert fyrir sinn sósķalisma. Kannski skiptir žarna mįli aš Neskaupstašur er austasti žéttbżliskjarni landsins og žar meš lengst frį Amerķku. Žessu er hinsvegar öfugt fariš vestur ķ Keflavķk žar sem Amerķkuįhrifin hafa veriš allsrįšandi.

Neskaupstašur er nś hluti af hinu sameinaša sveitarfélagi Fjaršabyggš. Stašurinn getur žvķ ekki lengur stįtaš af sinni pólitķsku sérstöšu og kannski vilja ķbśar lķtiš kannast viš sķna pólitķsku fortķš. Kannski voru žaš įldraumarnir sem fór meš hugsjónirnar. Allavega viršast tķmarnir breyttir og kannski hefur menningarįstandinu hnignaš eitthvaš ķ leišinni, en stašurinn er eiginlega žekktastur ķ dag mešal yngra fólks fyrir sķna įrlegu žungarokkshįtķš Eistnaflug.

Annars veit ég ekki mikiš meira um žennan staš en man žó eftir snjóflóšinu mikla į įttunda įratugnum. Hinsvegar veit ég aš į landbyggšinni er ég alltaf aškomumašur og į eiginlega aldrei erindi śt fyrir borgina nema sem feršamašur. Ég get varla sagt aš ég hafi stušlaš aš framgangi neinna mįla į landsbyggšinni meš vinnuframlagi, allavega ekki žannig aš ég hafi žurft aš męta į stašinn. Į Neskaupstaš var ég žó męttur sem feršamašur og sem slķkur gerši ég vonandi eitthvaš gagn.


Heimsókn til Nżja heimsins

Sķšustu viku gerši ég mér ferš vestur um haf til aš njóta dįsemdar hinnar miklu borgar Nżju Jórvķkur žar sem hśsin standa upp į rönd ķ stórum stķl. Borgin sem er betur žekkt sem New York hefur ekki breyst mikiš į žeim 22 įrum sem lišin eru frį žvķ ég kom žangaš sķšast, sumt er žó horfiš eins og fręgt er en annaš hefur bęst viš. Aš sjįlfsögšu var myndavélin meš ķ för og til aš gefa dįlitla innsżn inn ķ žaš sem fyrir augum bar kemur hér einskonar myndablogg śr feršinni.

Hafķs ķ Amerķku

Fyrir žaš fyrsta žį stenst ég ekki aš birta žessa hafķsmynd sem tekin er 4. jśnķ viš strendur Labrador, eša viš Helluland eins og Leifur Eirķks og félagar köllušu žetta hrjóstruga landsvęši. Žarna er greinilega frekar kuldalegt yfir aš lķta og vetrarķsinn ekki alveg horfinn.

New York, Central Park

Öllu sumarlegra var ķ Mišgarši laugardaginn 5. jśnķ žar sem borgarbśar hvķldu sig ķ 30 stiga hitamollu ęttašri beint frį Sušurrķkjunum. 

 

New York, Times Square

Į Tķmatorgi er alltaf aragrśi af fólki og litrķkum ljósaskiltum.

 

New York, mótmęli

Hér kvešur viš annan tón ķ skiltagerš. Žetta fólk er statt nešst į Manhattan og er aš mótmęla fyrirhugašri moskubyggingu į žeim heilaga staš žar sem tvķburaturnarnir stóšu įšur. Hugmyndin meš aš reisa žarna mosku er sjįlfsagt sś aš sżna fram į umburšarlyndi og sįttahug New Yorkbśa gagnvart mśslimum og kannski ķ leišina aš minnka lķkurnar į nżjum hryšjuverkum. Žaš var žó ekki mikinn sįttahug aš finna hjį žessu fólki ef marka mį žaš sem į skiltunum stendur. Į mešan svo er mį efast um hvort hugmyndir um moskubyggingu žarna sé snišug. Erfitt getur žó veriš aš hętta viš.

 

New York, Ground Zero

Enduruppbygging eru annars ķ fullum gangi žarna į Ground Zero. Turnarnir ķ baksżn voru hluti af World Trade Center en sluppu žegar allt annaš hrundi. Žarna er One World Trade Center turninn byrjašur aš rķsa og veršur meš spķru og öllu saman hęsta bygging Bandarķkjanna, eša 541 metri sem gera 1776 fet sem kallast į viš stofnįr Bandarķkjanna. Til aš foršast aš storka vondum śtlendingum munu žeir vera hęttir viš aš kalla bygginguna Freedom Tower en auk hans eru einnig žrjś önnur hįhżsi fyrirhuguš į svęšinu.

 

New York, Chrysler byggingin

Ofar į Manhattan, ķ mišbęnum, eru žessar byggingar. Chrysler-byggingin er fyrir mišju en hśn var um tķma hęsta bygging heims žar til Empire State sló henni viš. Chryslerinn er žó alltaf flottastur.

 

New York, gömul hśs

Minna fķnni hśsin lķta gjarnan svona śt. Brunastigar utan į hśsum eru mikiš notašir ķ amerķskum bófamyndum og njóta sķna vel žarna ķ sķšdegisbirtunni.

 

New York, Brooklyn Bridge

Best aš enda žetta į borgarljósunum. Hér er horft frį Brooklyn brśnni yfir į hįhżsin nešst į Manhattan. Żmsir eru greinilega aš vinna frameftir ķ žessari mišstöš fjįrmįla. Smķši brśarinnar lauk 1883 og var aušvitaš žar um mikiš byggingarafrek aš ręša. Eftir nokkur įr mun nżi One World Trade turninn gnęfa žarna yfir ķ baksżn.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband