Fęrsluflokkur: Vešur

Stóra snjódagamyndin 1986-2017

Enn einn veturinn er nś endanlega aš baki og senn fara grundirnar aš gróa. Žar meš er lķka komiš aš einu af vorverkunum hér į žessari sķšu sem er aš birta nżja śtgįfu af stóru snjódagamyndinni sem į aš sżna hvenęr snjór hefur veriš į jöršu ķ höfušborginni. Myndin er unnin upp śr mķnum eigin prķvatskrįningum sem hófust įriš 1986 og er žetta žvķ 31. veturinn sem hefur veriš fęršur til bókar. Hver lįrétt lķna stendur fyrir einn vetur samkvęmt įrtölum vinstra megin en tölurnar hęgra megin sżna samanlagšan fjölda hvķtra daga. Matsatriši getur veriš hvenęr jörš er hvķt en višmišunin er a.m.k. helmingssnjóhula ķ mķnum garši undir mišnętti. Nįnari śtlistanir eru undir myndinni.

Snjódagar 1986-2017

Eins og sést į tölunum hęgra megin žį voru flestir hvķtir dagar veturinn 1994-95 en fęstir voru žeir veturinn 2012-13. Į lišnum vetri voru hvķtir dagar 47 talsins sem er meš minna móti mišaš viš mešaltališ sem eru 73 dagar į vetri. Žeir vetur sem nįš hafa 100 hvķtum dögum komu allir fyrir aldamót en mjög litlu munaši žó veturna tvo 2014-15 og 2015-16.

Žaš var frekar löng biš eftir fyrsta hvķta deginum į sķšasta vetri enda var haustiš hlżtt og veturinn lengst af einnig. Snjórinn var žvķ yfirleitt ekki mikill og staldraši stutt viš žegar hann lét sjį sig. Undantekningin į snjóléttum vetri var ofursnjókoman ašfararnótt 26. febrśar sem skilaši 51 cm snjódżpt sem er žaš mesta sem męlst hefur ķ Reykjavķk ķ febrśar og nęst mesta snjódżpt sem yfirleitt hefur męlst ķ borginni. Žessi mikli snjór lét smįm saman undan sķga og ķ lok dags žann 11. mars skrįi ég auša jörš į nż. Eitthvaš lķtilręši snjóaši eftir žetta og örlaši į hvķtri jörš sķšustu dagana ķ aprķl žótt ekki dygši žaš til aš rata ķ skrįningarbókina, sem eins og fyrr segir mišar viš garšinn heima vestarlega ķ borginni.

Snjór 26. febrśar 2017

Allt į kafi ķ garšinum heima aš morgni hins 26. febrśar 2017.


Vešriš į sumardaginn fyrsta 1987-2017

Ég hef tekiš hér saman létt yfirlit yfir vešriš sumardaginn fyrsta ķ Reykjavķk allt frį įrinu 1987 sem byggist į mķnum eigin skrįningum og į aš lżsa einkennisvešrinu yfir daginn. Sumardagurinn fyrsti er alltaf į fimmtudegi į tķmabilinu 19.-25. aprķl žegar enn er allra vešra von, eins og viš höfum reynslu af, en sérstaklega er žaš hitastigiš sem gjarnan į erfitt meš aš įkveša hvaša įrstķš žaš vill tilheyra. Eins og sést į töflunni er žó yfirleitt nokkuš sólrķkt į žessum įrstķšaskiptum og aš sama skapi žurrt. Köldustu dagarnir dóla sér nįlęgt frostmarkinu og žeir hlżjustu vippa sér yfir 10 stigin eins og ekkert sé. Engin regla er ķ vindafarinu fremur en endranęr en žaš mį nefna aš hęgvišrasamir dagar eru žarna tįknašir meš hlykkjóttri pķlu śr viškomandi vindįtt og tvöföld pķla er vindur af tvķefldum styrk. Sķšasti dįlkurinn er einkunn dagsins į skalanum 0-8, fengin meš įkvešnu kerfi sem ég nenni ekki aš śtskżra nema ef einhver spyr. Eini sumardagurinn fyrsti sem fęr fullt hśs stiga er įriš 2004 og gerir žaš meš miklum glans. Ekki žurfti žó aš kvarta įrin 1996, 2001 og 2007 žótt sį sķšastnefndi hafi veriš ķ svalara lagi. Žaš stefnir reyndar ekki ķ mikiš sumarvešur aš žessu sinni į žessum annars įgęta degi. Hefšbundin vešurbókarskrįning mun fara fram ķ lok dags, en ég er žó aš hugsa um aš bęta viš skrįningu dagsins eftir kvöldmat.

Sumardagurinn fyrsti

Skrįning dagsins er nś komin inn og óhętt aš segja aš vešriš hafi veriš afar fjölbreytt. Bjart var meš köflum og stöku él. Hitinn fór ķ 4 stig ķ sólinni en kólnaši į mešan élin gengu yfir. Vindur nokkuš sterkur śr vestri fyrri partinn en lęgši heldur er leiš į daginn. Vešureinkunn dagsins er 3 stig, žar af tvö stig fyrir vešuržįttinn og eitt stig fyrir hitann. Ekkert fyrir vindinn.


Hvernig kemur Esjan undan vetri? Myndasyrpa.

Samkvęmt venju er nś komiš aš hinum įrlega samanburši į snjóalögum ķ Esju sem felst ķ žvķ aš taka mynd af Esjunni fyrstu vikuna ķ aprķl žegar skyggni leyfir og bera saman viš sambęrilegar myndir fyrri įra. Fyrsta myndin var tekin įriš 2006 og eru myndirnar žvķ oršnar 12 talsins og koma allar hér į eftir ķ öfugri tķmaröš įsamt upplżsingum hvort og žį hvenęr allur snjór hefur horfiš śr Esjuhlķšum.

Undanfarin fjögur sumur hefur Esjan ekki nįš aš hreinsa af sér alla snjóskafla frį borginni séš og hefur reyndar veriš nokkuš fjarri žvķ sķšustu tvö sumur. Allnokkrir skaflar lifšu sumariš 2015 og žį sérstaklega skaflinn langi ofan Gunnlaugssakaršs sem einnig lifši góšu lķfi ķ fyrrahaust. Žaš śt af fyrir sig minnkar lķkurnar į aš Esjan nįi aš verša alveg snjólaus ķ įr žvķ undir snjóalögum žessa vetrar lśrir hinn žrautseigi skafl meš sķnu tveggja įra hjarni. Aš öšru leyti mį segja aš fannir Esju séu frekar fķnflekkóttar aš žessu sinni meš smįsköflum langt nišur eftir hlķšum og mį bśast viš aš metsnjókoman seint ķ febrśar eigi žar drjśgan žįtt. Esjan var žvķ ekkert sérstaklega snjólķtil žennan fyrsta dag aprķlmįnašar žrįtt fyrir hlżjan vetur aš mešallagi - śrkomumynstriš og żmis fķnleg vešurfarsleg atriši skipta žar ekki sķšur mįli. En hér eru myndirnar:

Esja 1 aprķl 2017

Esja aprķl 2016

ESJA 1. aprķl 2015

Esja 3. april 2014

Esja 3. aprķl 2013

Esja 2. aprķl 2012

Esja 4. aprķl 2011

Esja 1. aprķl 2010

Esja 3. aprķl 2009

Esja 6. aprķl 2008

Esja 6. aprķl 2007

Esja 1. aprķl 2006


Žannig var mešalhiti mįnašana ķ Reykjavķk

Enn eitt įriš aš baki og allskonar yfirlit lķta dagsins ljós. Hér kemur eitt žeirra en žaš er hitafarsyfirlit sem byggir į lķnuriti sem ég hef sett saman til aš sżna mešalhita hvers mįnašar 2016 ķ Reykjavķk samkvęmt tölum Vešurstofunnar. Til samanburšar eru raušu sślurnar sem sżna mešalhita 10 įranna žar į undan og blįu sślurnar sem sżna 30 įra višmišunartķmabiliš sem enn er ķ gildi og uppnefnist hér "kalda mešaltališ" vegna žess hversu kalt žar var ķ raun. Til hęgri eru aš auki įrshitasślur sömu tķmabila.

2016 mešalhiti mįnaša

Eins og sjį mį žį létu hlżindi į sér standa tvo fyrstu mįnušina og var febrśar undir kalda mešaltalinu. Fįtt benti žvķ til žess framan af aš mjög hlżtt įr vęri ķ uppsiglingu. Frį og meš mars fór hitinn aš nį sér į strik og voru įtta af žeim tķu mįnušum sem eftir voru hlżrri en mešalhiti 10 įranna žar į undan. Mest afgerandi voru hlżindin ķ október sem var sį hlżjasti ķ rétt rśm 100 įr eša sķšan ķ október 1915 en žį var örlķtiš hlżrra og er merkilegt ķ ljósi žess aš almennt var nokkuš kaldara fyrir 100 įrum. Žetta sżnir žó aš óvenjuleg hlżindi, eša kuldar, geta komiš upp burt séš frį rķkjandi įstandi hverju sinni. Frįvik desembermįnašar mišaš viš mešaltöl var jafnvel enn meira en žau hlżindi voru žó ekki alveg eins óvenjuleg žvķ einhver tilfelli eru um desembermįnuši sem hafa nįš 4 stigum en metiš į desember 2002 (4,5 stig).

Hlżjasta įriš ķ Reykjavķk er 2003 žegar mešalhitinn var 6,1 stig. Įriš 2016 endaši örlķtiš lęgra eša ķ 6,0 stigum. Svo vill til aš mešalhitinn įriš 2014 var einnig 6,0 stig og eru žessi tvö įr, 2016 og 2014, ķ öšru til žrišja sęti yfir hlżjustu įrin hér ķ borg. Fast į eftir žeim fylgjir įriš 2010 og tvö įr frį hlżindaskeišinu į sķšustu öld 1939 og 1941 og var mešalhiti žeirra 5,9 stig. Samanburšur milli žessara tķmabila mun žó vera hįšur óvissu og žvķ gęti dugaš aš tala um žessi sex įr: 1939, 1941, 2003, 2010, 2014 og 2016, sem hlżjustu įrin ķ Reykjavķk sķšan fariš var aš męla.

Žaš žżšir vķst lķtiš fyrir mig aš spį fyrir um mešalhitann į žessu nżbyrjaša įri enda er ég enginn vešurfręšingur og jafnvel žótt svo vęri, vęri sjįlfsagt fįtt um svör. Lķklegra žykir mér žó aš mešalhitinn verši lęgri į žessu įri og žį ašallega vegna žess aš erfitt er aš toppa svona hlżtt įr. Mišaš viš fjölda 6-stiga įra undanfariš, žį mį kannski alveg velta fyrir sér möguleikum į stórbętingu ķ mešalhita į nęstu įrum, ž.e. ef almenn hlżindi halda įfram. Slķkt gęti til dęmis oltiš į žvķ hvaš gerist meš žróun sjįvarhita hér ķ kring og hvernig hafķsmįlum veršur hįttaš ķ noršri. Žar hefur mikiš veriš aš gerast undanfariš įr og blęs ekki byrlega fyrir hafķsinn sem gęti rambaš į barmi algers hruns į komandi sumri mišaš viš  skortinn į ešlilegum fimbulkuldum žar undanfariš. Żmislegt er allavega ķ boši til aš fylgjast meš ķ nįttśrunni, tala nś ekki um žegar Katla fer aš loksins gjósa, sem aušvitaš er alveg boršleggjandi aš gerist į žessu įri - eša žannig.

 


mbl.is Hlżtt įr aš baki
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mestu hitasveiflur milla įra ķ Reykjavķk

Viš fįum sennilega ekki įrshitamet hér ķ Reykjavķk ķ įr en žó mį alltaf finna eitthvaš til, vilji mašur vešurmetast. Žaš er alvanalegt aš mešalhiti sveiflist mikiš milli tveggja įra og ekki alltaf frįsögum fęrandi. Nśna hinsvegar er dįlķtiš sérstök staša uppi hvaš varšar įrshitasveiflur ķ Reykjavķk. Eftir óvenju mikla dżfu ķ mešalhita įrsins ķ fyrra į bendir allt til žess aš uppsveiflan nśna ķ įr verši ķ svipušum stķl og jafnvel meiri en įšur hefur oršiš ef viš mišum viš tķmabiliš eftir 1900.

Munurinn į mešalhita hins mjög svo hlżja įrs 2014 (6,0°C) og įrsins 2015 (4,5°C) er -1,5 stig og hefur ašeins einu sinni kólnaš jafn mikiš milli tveggja įra, en žaš var žegar hiš ofursvala įr 1979 (2,9°C) tók viš af mun skaplegra įri 1978 (4,4°C). Ķ seinna skiptiš vorum viš žvķ aš fara śr mjög hlżju įstandi nišur ķ eitthvaš venjulegra, en ķ fyrra skiptiš hins vegar śr venjulegu įstandi žess tķma, nišur ķ sérlega kalt įstand.

Hitalķnurit Rvik 1900-2016
Hin köldu įr hafa žó žann kost aš eftir žvķ sem žau eru kaldari žeim mun lķklegra er aš žaš hlżni aftur og žaš minnir į žaš sem ég sagši einhvern tķma ķ fyrra aš eftir žvķ sem įriš žį, 2015, yrši kaldara, žeim mun lķklegra vęri aš nżtt hlżnunarmet yrši sett ķ kjölfariš, ž.e įriš 2016, įn žess aš ég hafi haft einhverja sérstaka trś į žvķ žį. Nema hvaš. Nś stefnir allt ķ aš įriš 2016 verši mešal allra hlżjustu įra hér ķ Reykjavķk. Įrsmešalhitinn veršur vęntanlega 5,9-6,0 stig sem žżšir aš hlżnunin milli įra veršur 1,4 eša 1,5 stig.

Žį mį aftur rifja upp kuldaįriš 1979 en ķ kjölfar žess kom įriš 1980 (4,3°C) sem var 1,4 stigum hlżrra en fyrra įr, sem er mesta hlżnun milli tveggja įra į tķmabilinu frį 1900. Žessar tvęr hitasveiflur eru žvķ alveg sambęrilegar aš öšru leyti en žvķ aš dżfurnar eiga į sér staš śr mjög mismikilli hęš. Žegar žetta er skrifaš į nśverandi hitauppsveifla žó įgętis möguleika į aš verša sś mesta hingaš til, en žį žarf įrsmešalhitinn aš nį 6,0 stigum, sem įgętis lķkur eru į. Viš förum varla fram į žaš śr žessu aš mešalhitinn nįi 6,1 stigi sem vęri jöfnun į įrshitametinu 2003. Eitthvaš er nefnilega veriš aš spį frostakafla nśna um og eftir jólin, hvaš svo sem er aš marka žaš.

Įriš 2017 er svo handan viš horniš en ķ ljósi žessi hversu hlżtt hefur veriš nśna ķ įr, žį mį įętla aš nęsta įr verši kaldara. Žaš žarf žó ekki aš vera, en mišaš viš žaš sem ég hef žegar sagt žį hljóta lķkur į kólnunarmeti aš vera mun meiri į nęsta įri heldur en lķkurnar į endurbęttu hlżnunarmeti.


Mįnašarhitasśluritiš aš loknum október

Aš loknum žessum afar hlżja októberbermįnuši er varla hęgt annaš en aš taka stöšuna į sślnaverkinu yfir mešalhita mįnašanna ķ Reykjavķk. Ef žetta vęru kosningaśrslit žį vęri nżlišinn október ótvķręšur sigurvegari hvaš aukningu varšar og žį ekki bara ķ Reykjavķkurkjördęmi heldur einnig į landinu ķ heild. Annars sżna blįu sślurnar mešalhita mįnašanna samkvęmt opinbera višmišunartķmabilinu 1961-1990, raušu sślurnar sżna mešalhita sķšustu 10 įra og žęr fjólublįu standa fyrir įriš ķ įr og eins og sjį mį er októberhitinn ķ įr viš žaš sem gengur og gerist ķ september. Mešalhitinn ķ Reykjavķk aš žessu sinni var 7,8 stig sem er žó ekki alveg met, žvķ örlķtiš hlżrra var 1915, 7,9 stig. Hinsvegar var žetta metmįnušur žegar kemur aš śrkomu enda var hśn mikil. Spurning er meš vindinn, en samkvęmt óopinberum og ónįkvęmum skrįningum ķ eigin vešurdagbók, var žetta lang-vindasamasti október frį žvķ eigin skrįningar hófust įriš 1986. Nįnar um žaš ķ sķšustu bloggfęrslu.
Reykjavķkurhiti 2016 - 10 mįnušir
Nś žegar ašeins tveir mįnušir eru eftir af įrinu eru lķnur farnar aš skżrast varšandi įrsmešalhitann. Fjólublįu tónušu sślurnar tvęr lengst til hęgri į myndinni eiga aš sżna žaš. Sé framhaldiš reiknaš śt frį kalda mešaltalinu 61-90 fęst įrsmešalhitinn 5,5 stig, en sé framhaldiš reiknaš śt frį sķšustu 10 įrum mį gera rįš fyrir 5,7 stiga mešalhita. Hvort tveggja telst vera mjög hlżtt. Įrshitamet er žó varla lķklegt. Hlżjasta įriš ķ Reykjavķk er 2003 (6,1°C) en mér reiknast svo til aš mešalhitinn žaš sem eftir er žurfi aš vera hįtt ķ 4°C svo žaš nįist. Hinsvegar er alveg öruggt aš žetta įr veršur mun hlżrra en įriš ķ fyrra (4,5°C, gręn sśla). Žaš var reyndar kaldasta įriš af žeim fįu sem lišin eru af öldinni eša žaš minnst hlżja, eftir žvķ hvernig menn vilja orša žaš žvķ hér hefur ekki komiš kalt įr sķšan 1995 (3,8°C).


Óvenjuleg vešurskrįning og upphaf 30 įra kuldaskeišsins

Ķ mķnum 30 įra vešurskrįningum hef ég fęrt til bókar żmsar geršir af vešurlagi enda mį segja aš hér į landi rķki fjölbreytnin ein meš miklu śrvali af misvinsęlum vešrum. Fjölbreytnin er žó mismikil og stundum vill vešriš festast ķ įkvešnum einstrengingshętti dögum eša vikum saman. Žessi fyrri partur októbermįnašar hefur einmitt veriš žannig og fer vešurdagbókin ekki varhluta af žvķ eins og sjį mį hér į myndinni.
Vešurdagbók okt 2016
Ég geri annars ekki mikiš aš žvķ aš birta sżnishorn af vešurskrįningum mķnum en óvenjulegheitin undanfariš gefa žó tilefni til žess. Skrįningin į aš sżna einskonar mešalvešur hvers dags samkvęmt dagsetningunni ķ fyrsta dįlki. Eins og örvarnar sżna, aftan viš vešurlżsingu, žį hefur vindur stašiš af sušri eša sušaustri alla daga mįnašarins og oftar en ekki meš strekkingi eins og tvöföldu örvarnar bera meš sér. Žetta hafa veriš hlżir og rakir vindar meš hita upp į 8-12 stig sem śt af fyrir sig er mjög gott į žessum įrstķma. Sjįlfur skilgreini ég daga sem nį 9 stigum, fyrri hluta október, sem hlżja og žaš skżrir hringina fyrir aftan hitatölurnar, sem sķšan hefur įhrif į einkunn dagsins ķ aftasta dįlki sem er į skalanum 0-8.

Žaš lżtur loksins śt fyrir aš lįt verši į žessum sunnanįttastrekkingi, allavega ķ bili. Eitthvaš mun žvķ kólna žó ekki sé kuldatķš sjįanleg ķ spįkortum. Meš žessum hlżindum ętti mešalhiti mįnašarins ķ Reykjavķk aš enda vel fyrir ofan mešallag og gęti jafnvel blandaš sér ķ barįttuna um efstu sętin. Spurning er einnig meš vindinn sé į annaš borš keppt ķ žvķ. Sólarhringsmešalhiti fyrstu 13 dagana er hįtt ķ 10 stig hér ķ Reykjavķk en til samanburšar er mešalhiti október sķšustu 10 įra 4,8 stig, og er žį mišaš viš allan mįnušinn. Mešalhitinn ķ október ķ Reykjavķk fer afar sjaldan yfir 7 stig. Furšuhlżtt var ķ október 1915, 7,9 stig, og svo var hann 7,7 stig įrin 1946 og 1959. Mešalhitinn ķ október 1965 var 7,0 stig og hefur ekki fariš hęrra sķšan.

Vešurkort 13. okt

Talandi um hinn hlżja október 1965 žį var Trausti okkar Jónsson aš lķkja vešurlagi žess mįnašar viš žaš sem nś hefur rķkt, meš hįžrżstisvęši ķ austri sem beinir hingaš sunnanhlżindum meš strekkingsvindi og śrkomu. Sjįlfur vil ég bęta viš, fyrir kuldaįhugamenn, aš veturinn sem fylgdi ķ kjölfariš var kaldur og meš hęfilegri nįkvęmni mį segja aš ekki hafi fariš aš hlżna aftur fyrr en 30 įrum sķšar. Októbermįnušur 1965 markar samkvęmt žessu, lok hlżindaskeišsins sem stašiš hafši ķ nokkra įratugi og viš tók vetur sem stendur įgętlega sem upphaf 30 įra kuldaskeišsins. En aušvitaš er ekkert žar sem sagt ķ žessu. Framtķšin er alveg jafn óljós sem fyrr, hvaš vešriš varšar.

 


Skaflaferš upp ķ Gunnlaugsskarš

Gunnlaugsskarš śtsżniSunnudaginn 18. september reimaši ég į mig gönguskóna og lagši leiš mķna upp aš hinum vel kunna skafli ķ Esjunni sem oftast er kenndur viš Gunnlaugsskarš og er gjarnan sķšastur skafla til aš brįšna į sumrin, ef hann brįšnar į annaš borš. Žetta er hin sęmilegasta ganga žarna upp eftir og nokkuš brött į kafla. Skaflinn er ķ um 800 metra hęš į brattri austurbrśn skįlarinnar viš Gunnlaugsskarš og liggur nokkurnvegin ķ noršur-sušur. Hann myndast sem hengja vetrum žegar snjóar eša skefur ķ austan- og sušaustanįttum sem er ekki óalgengt. Skaflinn hefur oftar en ekki nįš aš brįšna į žessari öld en aš žessu sinni lifar hann góšu lķfi, heill og óskiptur, og į ekki nokkra möguleika į aš hverfa įšur en vetrarsnjórinn leggst yfir.

Tilgangur feršarinnar var ekki sķst sį aš męla lengd skaflsins mér til gamans, en til žess nżtti ég mér GPS-hįtękni meš žvķ aš taka hnit į sitthvorum enda skaflsins. Samkvęmt žeirri męlingu er lengd skaflsins um 510 metrar, sem er talsvert og žżšir aš lengdin er yfir helmingur af hęš Esjunnar.

Skaflinn męling

Žaš aš skaflinn skuli vera svona stór nśna er svolķtiš sérstakt ķ ljósi žess aš žaš hefur veriš įgętlega hlżtt ķ vešri ķ sumar og įrshitinn, sem af er, nįlęgt mešalhita sķšustu 10 įra. Žaš snjóaši hins vegar heil ósköp ķ desember sķšasta vetur og hafši ekki męlst annaš eins ķ desember ķ Reykjavķk. Enga almennilega hlżinda- og hlįkukafla gerši svo žaš sem eftir var vetrar. Ķ ofanįlag mį gera rįš fyrir aš stór uppistaša ķ žessum skafli nśna sé snjór sem ekki nįši aš brįšna ķ fyrra en žį var skaflinn stęrri ķ lok sumars en veriš hafši frį žvķ fyrir aldamót, sem passar lķka viš žaš aš įriš 2015 var afgerandi kaldasta įriš ķ Reykjavķk į žessari öld. Reyndar mį deila um hvort 2015 hafi ķ raun veriš kalt ķ ljósi žess hve öll hin voru hlż en ķ takt viš žaš žį hurfu Esjuskaflar öll 10 fyrstu įr žessarar aldar sem er lengsta slķkt tķmabil sem žekkt er.

Ég hef ekki veriš nógu duglegur aš ljósmynda Esjufannir sķšsumars en ętla žó aš birta mynd sem einn mikill Valsari tók į śrslitastund žann 15. įgśst ķ fyrra, įriš 2015. Eins og sést var stašan žį ķ skaflamįlum Esjunnar verulega snjónum ķ vil.

Laugardalsvöllur 15. įgśst 2015

Snjóskaflarnir įttu aušvitaš eftir aš brįšna eitthvaš įšur en yfir lauk žarna ķ fyrra en į Vešurstofuvefnum kemur fram aš samkvęmt męlingu į žeirra vegum, žann 8. október 2015, hafi skaflinn veriš um 500 metrar sem er einmitt svipaš og ég fékk śt śr minni męlingu nś um helgina - nęstum įri seinna.

Svo mį geta žess aš žetta er ekki alveg ķ fyrsta sinn sem ég fer ķ skaflamęlingaleišangur upp ķ Gunnlaugsskarš žvķ sunnudaginn 19. įgśst 2012 fór ég viš žrišja mann žangaš uppeftir en žį dugši aš hafa upprśllaš mįlband meš ķ för til męlinga. Skaflinn góši męldist žį ekki vera nema 32 metrar į lengd enda nįši hann aš hverfa aš fullu fyrstu vikuna ķ september. Aš sjįlfsögšu var einnig bloggaš um žį ferš: Skaflaleišangur į Esjuna

Til aš meta framhaldiš žį gęti oršiš einhverra įra biš į žvķ aš Esjan nįi aš hreinsa af sér alla skafla į nż ķ ljósi žess aš undir yngsta snjónum leynist žaš sem eftir lifši frį sķšustu įrum. Žetta er svo sem ekkert til aš hafa įhyggjur af, en žaš mį samt alveg fylgjast meš žessu enda ętti afkoma Esjuskafla aš vera sęmileg vķsbending um tķšarfar almennt og jafnvel jöklabśskap aš einhverju leyti.


Samanburšur į sumarvešurgęšum ķ Reykjavķk

Samkvęmt fréttum og žvķ sem mašur heyrir žį fęr sumarvešriš almennt góša dóma, ekki sķst hér ķ Reykjavķk. Ég get sjįlfur tekiš undir slķkt enda ķ samręmi viš nišurstöšur sem unnar eru śt frį mķnum eigin vešurskrįningum, en mešal afurša žeirra er einkunnakerfi žar sem hver dagur fęr sķna einkunn į skalanum 0-8 śt frį vešuržįttunum fjórum: sól, śrkomu, vindi og hita. Mįnašareinkunnir reiknast svo śtfrį mešaltali allra daga og heildareinkunn sumarmįnašanna sem hér teljast vera jśnķ, jślķ og įgśst. Žannig get ég boriš saman vešurgęšin eins og žau koma śt śr mķnum skrįningum sem nį allt aftur til įrsins 1986. Aš žessu sinni fęr sumarvešriš ķ Reykjavķk 2016 einkunnina 5,17 og sómir žaš sér vel mešal margra góša sumra į žessari öld, žótt žaš hafi ekki nįš sömu hęšum og sumrin 2009 og 2012. Meš žessu sumri hafa vešurgęšin žar meš jafnaš sig aš fullu eftir hruniš 2013 en sķšan žį hefur leišin bara veriš upp į viš.

Af einstökum mįnušum sumarsins žį var jśnķ reyndar bara ķ sęmilegu mešallagi meš einkunnina 4,8 en ķ žeim mįnuši kom kafli upp śr mišjum mįnuši sem var ķ daprara lagi. Aš vķsu missti ég af žeim kafla enda staddur sušur ķ Róm žar sem vešriš var meš žeim hętti aš žaš hefši sprengt alla heimatilbśna gęšastašla. En hvaš um žaš. Vešurgęšin sótti sķšan ķ sig vešriš hér heima og fékk jślķ 5,4 ķ einkunn sem er mjög gott og įgśst nįši 5,3 sem er jafn mikiš og hitabylgjumįnuširinn įgśst 2004 fékk į sķnum tķma. Sumariš aš žessu sinni var reyndar öfgalaust aš mestu og kemst svo sem ekki mikiš ķ metabękur. Žetta var žó ķ heildina sólrķkt, žurrt og hęgvišrasamt sumar og ekki sķst hlżtt. Žaš mį taka fram hversu kvöldgott žaš var langt fram eftir įgśstmįnuši og nęturhlżtt lengst af um hįsumariš en annars mišar vešurskrįningarkerfiš mitt ašallega viš vešriš yfir hįdaginn.

Nįkvęmum tölulegum nišurstöšum veršur aušvitaš aš taka meš fyrirvara enda mišast einkunnir bara viš mitt skrįningarkerfi en svona į heildina litiš ętti žetta aš gefa įgętis vķsbendingar. Aš hętti hśssins kemur aš sjįlfsögšu sślurit sem sżnir samanburš aftur til įrsins 1986 og eins og sjį mį var ekki mikil sumargleši ķ Reykjavķk įriš 1989 en kannski skįra annars stašar.

Sumarvešureinkunnir

Žaš mį hér ķ lokin vķsa ķ sambęrilega śtlistun frį sķšasta įri en žį spanderaši ég heilmiklu plįssi ķ stuttaralega lżsingu į öllum sumrum frį įrinu 1986:

Sjį hér: http://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/1975011/

 


mbl.is Mikil įnęgja meš sumarfrķ og vešur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Reykjavķkurhitasśluritiš

Nś eru sjö mįnušir lišnir af įrinu og allt stefnir ķ aš 2016 verši allnokkuš hlżrra hér ķ Reykjavķk heldur en sķšasta įr. Ekki žarf aš vķsu mikiš til žvķ įriš 2015 var kaldasta įriš žaš sem af er öldinni. Af žeim sjö mįnušum sem lišnir eru hafa 4 mįnušir veriš hlżrri en mešaltal sķšustu 10 įra. Janśar og maķ voru undir žessu 10 įra mešaltali en žó fyrir ofan hiš opinbera en kalda višmišunartķmabil 1961-1990. Febrśar er hinsvegar kaldasti mįnušurinn žaš sem af er, bęši ķ raun og mišaš viš mešalhita, enda var hann kaldari en “kalda mešaltališ” segir til um.

Į glęnżrri śtgįfu af sśluritinu hér aš nešan sést hvernig žetta lķtur śt. Fjólublįu sślurnar standa fyrir žį mįnuši sem lišnir eru, en til višmišunar er mešalhiti mįnašanna sķšustu 10 įr (raušar sślur) og kalda opinbera mešaltališ 1961-1990 (blįar sślur). Eins og sjį mį getum viš vel viš unaš og sumariš hefur stašiš sig vel hvaš hita varšar.

Reykjavķkurhiti 2016 - 7 mįnušir
Til hęgri į myndinni eru fimm įrshitasślur. Blįa sślan žar er fyrir “kalda mešaltališ” žegar mešalhitinn ķ Reykjavķk var einungis 4,3 stig en rauša sślan stendur fyrir sķšustu 10 įr og er ķ 5,4 stigum. Tónušu sślurnar tvęr, sżna sem fyrr, įętlašan įrshita 2016 eftir žvķ hvort framhaldiš er reiknaš śt frį “kalda mešaltalinu” eša mešalhita sķšustu 10 įra, samkvęmt mķnum śtreikningum. Kaldara framhaldiš gefur okkur žannig 5,0 stiga įrshita en verši framhaldiš įfram ķ hlżrri kantinum veršur mešalhitinn um 5,4 stig, sem einmitt er ķ takt viš žau hlżindi sem viš erum farin aš venjast į žessari öld. Hvort heldur sem er žį stefnir įrshitinn töluvert hęrra en įriš ķ fyrra (sem var 4,5 stig) en 2015 er sżnt žarna sem gręn sśla allra lengst til hęgri. Hvaš framhaldiš varšar žį er aušvitaš alltaf möguleiki į óvęntum öfgum ķ hitafari ķ ašra hvora įttina en burt séš frį žvķ žį erum viš ķ įgętis hitamįlum nś um stundir og veršum vonandi įfram.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband