Heimsmynd flatjaršarsinna

Samtök sem kalla sig the International Flat Earth Society hafa vakiš nokkra athygli aš undanförnu enda vekur žaš sjįlfsagt furšu hjį flestum aš slķk samtök skuli yfirleitt vera til nś į dögum. Samtökin hafna višurkenndri heimsmynd nśtķmans og boša žann forna sannleik aš jöršin sé flöt og um leiš mišja alheimsins. Sólin og tungliš fylgja jöršinni į vegferš sinni sem og allar stjörnurnar ķ einskonar hvelfingu fyrir ofan. Ef svo ólķklega fari aš heimsynd flatjaršarsinna verši ofanį žį er aušvitaš įgętt aš kunna nokkur skil į žessum fręšum.

Flatjörš

Sagan ķ stuttu mįli. Eins og gefur aš skilja hafa flatjaršarsinnar įtt fremur erfitt uppdrįttar enda męta žeir litlum skilningi vķsindasamfélagins žrįtt fyrir aš žeir telji sig hafa żmis rök fyrir mįli sķnu. Flatjaršarsamtökin voru upphaflega stofnuš įriš 1956 ķ Englandi og byggšu aš grunni til į hugmyndum Samuels nokkurs Rowbotham sem į 19. öld hafši gefiš śt bókina Earth Not a Globe. Į nęstu įratugum jókst fjöldi félagsmanna upp ķ örfį žśsund og fęršist žungi félagsstarfsins til Kalifornķu ķ Bandarķkjunum žar sem m.a. var gefiš śt félagsritiš Flat Earth News. Mikil ógęfa dundi yfir įriš 1997 žegar heimili, Charles K. Johnsons, aldrašs forseta félagsins og ašaltalsmanns, brann til kaldra kola og žar meš félagaskrįr og fleira mikilvęgt. Sjįlfur lést karlinn svo nokkrum įrum sķšar og stefndi ekki ķ annaš en aš dagar félagsskaparins vęru taldir. En svo var žó ekki žvķ nś tķmum veraldarvefsins hefur félagiš gengiš ķ endurnżjun lķfdaga sinna, en meš hjįlp nśtķma samskipta hefur aldrei veriš aušveldara aš śtbreiša allskonar sannleika sem stangast getur į viš višteknar skošanir. Samtökin eru meš vandaša heimasķšu, fjöldi YouTube mynda hafa veriš framleidd og hlotiš śtbreišslu og nżjustu tölu herma aš 37 žśsund manns séu mešlimir Fésbókarhópsins Flat Earth- No Trolls.

Hin flata Jörš. Heimskort sem mišast viš flata jörš ķ einhverri mynd hafa veriš til löngu fyrir daga landafundanna miklu. Mišjaršarhafiš var til forna tališ vera viš mišju jaršarinnar eins og nafniš bendir til. Nśverandi heimskort flatjaršarsinna er hinsvegar meš sjįlfan Noršurpólinn ķ mišjunni og allt annaš liggur umhverfis hann. Mišbaugurinn liggur ķ hring sem svarar til hįlfri vegalengdinni frį mišju og aš endimörkunum eša brśnunum į jaršdisknum. Viš endimörkin eru ķsbreišur Antarktķkur og yfir žęr hefur enginn komist nema falla fram af brśninni. Hvort žaš hafi gerst veit mašur ekki en žarna endar jöršin allan hringinn. Žetta vita flatjaršarsinnar og einnig helstu rįšamenn og fręšimenn heimsins, en kjósa aš halda aš okkur röngum sannleika.

Flatjörš UN-fįni

Ekki žarf annaš en aš skoša fįna Sameinušu žjóšanna til aš sjį hvernig mįlum er hįttaš en ķ merki samtakana er einmitt kort meš Noršurpólinn ķ mišjunni. Eitt vandamįl kemur upp viš žessa jaršskipan žvķ vegalengdir til austurs og vestur aukast mjög eftir žvķ sem sunnar dregur. Kannski vegur upp į móti aš öll feršalög ķ žęr įttir eša tķminn sjįlfur feršist mishratt eftir žvķ sem fjęr dregur mišjunni.

Sólargangur. Žaš sem kom mönnum į sporiš ķ eldgamla daga um aš jöršin gęti veriš hnöttótt var sś stašreynd aš skuggi sólarinnar um hįdaginn vęri almennt lengri eftir žvķ sem noršar var fariš į jöršinni (jöršin sunnan mišbaugs var žį ekki žekkt). Į flatri jörš vęru skuggar hinsvegar jafn langir allstašar. Flatjaršarsinnar segja hins vegar aš žetta eigi ekki viš žvķ sólin er nefnilega mjög nįlęgt jöršinni, eša ekki nema um 4,800 km yfir höfšum okkar. Žaš sama gildir um tungliš.

Flatjörš Sólargangur

Sólin lżsir eins og lampi nišur į jöršina og feršast hringinn eftir mišbaug. Žegar hśn er nįlęgt okkur yfir daginn žį sżnist hśn hęrra į lofti en eftir žvķ sem hśn fjarlęgist žį lękkar hśn į lofti uns hśn hverfur okkur sjónum ķ fjarska og sest. Reyndar er įlitamįl hvers vegna sólin er alltaf jafn stór frį okkur séš ef fjarlęgšin til hennar er svona breytileg. Ef hśn hverfur ķ fjarskann viš sólsetur ętti hśn aš vera agnarsmį viš sólarlag hefši mašur haldiš. Įrstķšarsveiflan eru hinsvegar minna vandamįl fyrir flatjaršarsinna žvķ hśn er sögš orsakast af žvķ aš į sumrin hjį okkur gengur sólin sinn hring innan viš mišbaug, nęr mišjunni, og lżsir upp žį noršlęgar slóšir. Um veturinn hjį okkur fer sólin utanviš mišbaug og er žvķ almennt fjęr mišjunni og lżsir meira sušlęgar slóšir.

Snęfellsjökull
Sjóndeildarhringurinn. Ein af helstu röksemdum fyrir hnöttóttri jörš er sś aš fyrirbęri ķ fjarska viršast sökkva ķ sjóndeildarhringinn. Žannig hefur veriš bent į aš žegar seglskip nįlgast śr fjarska žį sjįst seglin fyrst en skrokkurinn ekki fyrir en skipiš er komiš nęr. Einnig sjįum viš ekki nešsta hluta fjalla eins og Snęfellsjökuls žegar viš horfum į hann frį Reykjavķk. Eftir žvķ sem viš förum ofar kemur meira ķ ljós af undirhlķšunum og uppi į Esju sést jökullinn alveg nišur aš undirlendi. Flatjaršarsinnar eru mešvitašir um žetta en afgreiša mįliš meš įhrifum sjónhverfinga sem skżrast af fjarlęgšinni og nįlęgšar viš sjóndeildarhringinn. Flókiš mįl sem žarf sérstakar skżringar.

Tungliš og stjörnurnar. Samkvęmt flatjaršarkenningunni žį er tungliš jafn stutt frį yfirborši jaršar og sólin eša 4.800 km frį yfirborši og feršast einnig sķna hringi umhverfis mišju jaršar. Reikistjörnurnar eru mjög smįar og feršast umhverfis sólina en allar fastastjörnurnar eru sķšan lķtiš eitt ofar ķ 5.000 km hęš og snśast um mišjuna į nęturhimninum žar sem pólstjörnuna er aš finna.

Geim- og tunglferšir. Nś eru tiltękar fjöldi mynda af jöršinni eins og hśn sést frį geimnum og ekki annaš aš sjį į žeim aš jöršin sé hnöttur. Skemmst er frį žvķ aš segja aš allar slķkar myndir eru taldar vera tilbśningur og byggšar į fölsunum. Samkvęmt flatjaršarsinnum hafa aldrei veriš farnar neinar geimferšir, hvaš žį tunglferšir. Gervitungl į sporbraut um jöršu eru einnig bara plat og bent hefur veriš į aš žvķ til stušnings aš gervihnattamóttökudiskar vķsi yfirleitt lįrétt, en ekki til himins. Geimferšastofnun Bandarķkjanna NASA gerir lķtiš annaš en aš halda aš okkur brenglašri heimsmynd ķ žvķ skyni aš afla sér meiri fjįrstušnings. Flestöll vķsindi eru einnig samsek ķ žessu stóra blekkingarmįli og vinna stöšugt aš žvķ aš halda frį okkur hinni einu og sönnu heimsmynd, sem samręmist sköpunarsögunni og allri heilbrigšri skynsemi – ž.e.a.s. aš mati žeirra sem vilja byggja tilveru sķna į flatri heimsmišjujörš.

En nś gęti oršiš breyting į. Ofurhugi einn ķ Bandarķkjunum ętlar skjóta sér į loft ķ gufuknśinni eldflaug til aš sżna fram į flatneskju jaršar. Sį mašur hefur reyndar ekki mikla trś į višurkenndum vķsindum en fari hann ekki flatt į sķnu flugi gęti žetta veriš tķmamótavišburšur ķ žekkingaröflun į ešli alheimsins – eša ekki. Eitthvaš babb hefur aš vķsu komiš į bįtinn vegna afskipta stjórnvalda, nema hvaš? Mašurinn mun žó ekki lįta deigan sķga og stefnir en į feršalag upp ķ kosmosiš.


mbl.is Hyggst sanna aš jöršin sé flöt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skjįlftar ķ Öręfajökli

Ekki getur mašur neitaš žvķ aš žaš örli į smį spennutilfinningu hjį manni žegar eitt mesta og hęsta eldfjall landsins fer aš sżna af sér hegšun sem gęti veriš vķsbending um aš žar séu kannski einhverjir stęrri atburšir ķ vęndum. Ég legg nś ekki ķ aš fara aš spį einhverju en allavega žį er žaš stašreynd jaršaskjįlftar hafa męlst nęr daglega ķ Öręfajökli nśna ķ haust og fariš į bera į žvķ ķ fréttum. Óróleikann mį žó rekja lengra aftur, jafnvel nokkur įr en jaršskjįlftavirkni hefur ótvķrętt fariš vaxandi į žessu įri hvaš sem žaš bošar. Einhver žensla og tilfęrsla męlist žarna sem žżšir aš fjalliš er eitthvaš aš bólgna śt en žó viršast jaršvķsindamenn ekki alveg vissir um hvaš žarna sé į feršinni. Farglétting vegna brįšnandi jökuls gęti veriš hluti af skżringunni en eins og kunnugt er žį rķs landiš upp žegar fargiš ofan į žvķ minnkar. Hvort aš žaš gęti aftur veriš skżringin į žvķ aš kvika sé mögulega į hreyfingu undir fjallinu veit mašur ekki og ekkert vķst aš nokkur tengsl gętu veriš žar į milli varšandi žessa skjįlfta.

Öręfajökull skjįlftar 4. nóv 2017
En ef viš segjum aš žarna sé kvika aš safnast fyrir žį vitum viš ekkert hvort slķkt eigi eftir aš leiša til eldgoss ķ nįinni framtķš og ef žetta er fyrirboši eldgoss žį vitum viš heldur ekkert hversu langt sé aš bķša žar til atburšir gerast. Vikur, mįnušir eša nokkur įr? Ekki spyrja mig, enda veit ég ekkert um žaš frekar en ašrir.

Viš vitum žó hvernig eldstöšin er ķ sveit sett og žekkjum söguna. Įriš 1362 var žarna mesta žeytigos Ķslandssögunnar sem gjöreyddi blómlegri byggš sem žį hét žvķ krśttlega nafni Litla-Héraš enda undu menn žar glašir viš sitt og smjör draup af hverju strįi įšur en ósköpin dundu yfir. Heldur verra var žó flest fólkiš strįfell einnig, enda krafturinn ķ gosinu žvķlķkur aš strókurinn nįši žvķ stigi aš hrynja ķ svoköllušum gusthlaupum ķ stķl viš žaš sem geršist ķ Vesśvķusi foršum. Žar viš bęttust jökulhlaupin sem ęddu nišur af jökli nęstum strax eftir upphaf hamfaranna öllum aš óvörum enda löngu fyrir tķma Almannavarna rķkisins. Seinna gosiš ķ Öręfajökli eftir landnįm varš įriš 1727 žaš var minna ķ snišum og olli mun minna tjóni en sveitin var žį reyndar ekki nema svipur hjį sjón frį dögum Litla-Hérašs sem reyndar fékk heitiš Öręfasveit eftir eyšinguna 1362.

Helstu eldstöšvar landsins viršast annars vera til alls lķklegar um žessar mundir en žó alls óvķst hvar nęsta gos ber uppi. Ef Öręfajökull lętur til sķn taka žį mį hafa ķ huga aš hann stendur utan viš glišnunarbelti landsins sem žżšir aš žaš eru ekki neinar virkar sprungureinar śt frį honum. Kvikan mun žvķ ekki feršast langa vegalengd įšur en hśn kemur upp eins og tilfelliš var meš Bįršarbungu sem aš lokum skilaši kviku af sér vel utan jökuls. Öręfajökull mun bara gjósa meš lįtum žar sem hann er, en mögulega gęti eitthvert hraunrennsli įtt sér staš ef gossprungur opnast ķ hlķšunum utan sjįlfs jökulsins, svona svipaš og geršist į Fimmvöršuhįlsi. Jökulhlaupin eru svo sér kapķtuli en stuttur tķmi lķšur frį upphafi goss žar til žau taka aš ógna samgöngum og raunar telja višbragšsašilar aš forša žurfi fólki af svęšinu įšur en gos hefst, takist mönnum aš tķmasetja žaš į annaš borš.

Žótt örli į smį hamfarspennufķkn ķ manni žį vonast mašur aušvitaš aš žaš gerist sem minnst žarna. Full įstęša er hinsvegar til aš fylgjast meš gangi mįla og žaš gera aušvitaš lķka opinberir įbyrgšarašilar sem munu vinsamlegast lįta okkur vita ef eitthvaš žarf aš óttast. Įhugamenn hafa lķka eitthvaš um mįliš aš segja og standa vaktina og mį žar sérstaklega benda į Jaršfręšibloggiš hans Jóns Frķmanns, žar sem fylgst er meš mįlum og żmsar vangaveltur koma fram um stöšu mįla ķ eldstöšvum landsins.

Af vef Vešurstofunnar mį svo benda į žetta hér: Nżir jaršskjįlftamęlar viš Öręfajökul

 


Nżjustu hitatölur śr Reykjavķk

Hlżtt var ķ vešri ķ október og eins og į sama tķma ķ fyrra stefnir nś allt ķ aš įriš flokkist sem mjög hlżtt įr og enn er smį möguleiki į aš žetta verši hlżjasta įriš frį upphafi męlinga. Žetta gefur aušvitaš tilefni til aš birta mįnašarhitasśluritiš góša sem sżnir hvernig mešalhitinn ķ Reykjavķk hefur stašiš sig į įrinu. Aš venju standa fjólublįu sślurnar fyrir mešalhita žeirra mįnaša sem lišnir eru, en til samanburšar eru annars vegar sķšustu 10 įr (raušar sślur) og hinsvegar 30 įra višmišunartķmabiliš (blįar sślur) sem enn er ķ gildi og uppnefnist hér kalda mešaltališ vegna žess hversu kalt žaš var ķ raun. Lengst til hęgri eru auk žess nokkrar įrshitasślur. Allt eins og įšur hefur veriš bošiš upp į.

Mįnašarhitar Rvik 2017 - 10 mįnušir

Eins og sjį mį žį skarar nżlišinn októbermįnušur vel fram śr bęši kalda mešaltalinu og 10 įra mešaltalinu, žótt hann hafi ekki veriš alveg eins óvenjuhlżr og ķ fyrra. Ašrir hlżir mįnušir žaš sem af er įri eru febrśar, maķ og september. Ašrir mįnušir eru į hefšbundnari slóšum og enginn hefur veriš kaldur enn sem komiš er. Aprķl er žó nęstur žvķ aš teljast kaldur enda bara örlķtiš hlżrri en febrśar.

Spennan liggur hins vegar ķ framhaldinu og žar koma tónušu sślurnar til hęgri viš sögu en žį er vęntanlegur įrshiti reiknašur śt frį žvķ hvort sķšustu tveir mįnušir įrsins verši ķ kalda mešaltalinu eša ķ mešallagi sķšustu 10 įra. Kaldara framhaldiš gefur įrshitann 5,7°C og žaš hlżrra 5,9°C sem hvort tveggja er mjög gott ķ sögulegu samhengi. Įriš ķ fyrra endaši ķ 6,0°C (gręn sśla) og telst vera nęst hlżjasta įriš ķ Reykjavķk. Metiš er 6,1°C frį 2003 og til aš slį žvķ viš žyrftu góš hlżindi aš haldast meira og minna śt įriš, eins og reyndin var reyndar ķ fyrra.

Best er aš aš sżna žetta į allsherjar lķnuriti yfir hitafar ķ Reykjavķk frį 1901 til vorra daga. Įriš 2017 er komiš žarna inn til brįšabirgša en fölblį sporaskja sżnir į hvaša slóšum įrshitinn mun lķklega enda, žegar sķšustu tölur hafa borist.

Mįnašarhitar Rvik 2017 - 10 mįnušir

Hvernig sem fer žį er allavega ljóst aš hlżindi eru enn ķ fullum gangi hér hjį okkur og ekkert fariš aš bera į kólnun eins og einhverjir voru farnir aš auglżsa, eftir hiš tiltölulega kalda įr 2015. En žótt įriš ķ įr verši ekki žaš hlżjasta ķ męlingasögunni žį er samt góšur möguleiki į öšru meti sem er hlżjustu tvö įrin ķ röš - eša hlżjasta tveggja įra syrpan. En žaš er svo sem ekki vķst aš keppt sé ķ žvķ. Nśverandi hlżjustu tvö įr ķ röš eru 2003-2004 (5,85°C), samkvęmt žvķ sem ég reikna. Til aš nį žvķ žį žurfa sķšustu tveir mįnuširnir ekki aš gera betur en aš hanga ķ hinu svokallaša kalda mešaltali įranna 1961-1990. Allt getur žó gerst og brugšist - ekki sķst į lokasprettinum eins žekkt er og rysjótt tķš framundan.

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband