Žegar Nansen reyndi aš komast į Noršurpólinn

Fyrir stuttu las ég alvöru spennusögu um tilraun Norska heimskautafarans Fridjof Nansen til aš komast į Noršurpólinn fyrstur manna. Bókin sem er rituš upp śr dagbókarskrifum Nansens kom śt hér į landi 1962 undir heitinu Ķ ķs og myrkri. Žar er rakiš frękiš feršalag Nansens og félaga hans frį žvķ žeir yfirgįfu leišangurskipiš Fram til aš komast į Noršurpólinn og žar til žeir snéru heim aftur til Noregs.

Upphaflegu hugmyndina aš leišangrinum fékk Nansen eftir aš Bandarķska leišangursskipiš Janette fórst ķ ķsnum noršur af Sķberķu og fannst aftur mölbrotiš viš Svalbarša įriš 1881 eftir aš hafa rekiš ķ ķsnum žvert yfir Noršur-Ķshafiš. Hugmynd Nansens var sś aš meš žvķ aš smķša nógu sterkt skip mętti lįta žaš reka alla leiš į Noršurpólinn og enda feršina į Svalbarša eins og skipiš Janette įšur. Fįir höfšu trś į žessu uppįtęki ķ fyrstu en svo fór aš hiš sögufręga pólskip Fram var smķšaš og sjósett įriš 1892. Eftir mikinn undirbśning hófst leišangurinn žann 24. jśnķ 1893 og 20. september kom skipiš aš žeim staš į 78° N, sem Janette hafši farist. Žašan var haldiš ķ noršur žar til ķsinn stöšvaši siglingu og hófst žį rekiš.

Nansen og FRAM

Nżtt plan. Ekki gekk allt eins og įętlaš var žvķ Fram mišaši lķtt įleišis og nįši ekki 80° N fyrr en 22. mars 1894. Skipsmönnum varš svo ķ framhaldinu smįm saman ljóst aš Fram myndi ekki reka aš pólnum og fór Nansen žį aš plana nżja og djarfa įętlun um aš yfirgefa skipiš og breyta leišangrinum ķ tveggja manna skķšagöngu- og hundaslešaferš į noršurpólinn. Pólfararnir myndu sķšan koma sér sjįlfir til Svalbarša meš viškomu į hinu lķtt kannaša Franz Jósefslandi. Fram įtti hinsvegar aš klįra sitt feršalag ķ gegnum ķsinn, enda ekki um annaš aš ręša og ef įętlanir gengju eftir įttu skipverjar svo aš hitta leišangursmenn į Svalbarša aš įri lišnu. Um borš ķ Fram voru allar gręjur til aš setja saman śtbśnaš samkvęmt žessu nżja plani aš ógleymdum hundum sem nóg var af um borš.

Pólferšin. 14. mars 1895 yfirgaf Nansen skipiš Fram įsamt félaga sķnum Hjalmari Johansen, sem varš fyrir valinu vegna reynslu sinnar af hundaslešum. Žeir félagar fóru um į gönguskķšum og voru feikna vel bśnir til langdvalar į ķsnum, žrķr slešar voru drekkhlašnir vistum, skotfęri voru meš ķ för og einnig tveir hśškeipar til siglinga į opnu hafi sķšar ķ feršinni. 660 kķlómetrar voru til įfangastašar į pólinn og žurfti sś ferš aš ganga vel ef žeir ętlušu aš nį til baka fyrir sumarbrįšnum ķssins.

Fljótlega kom ķ ljós aš žessi ganga yrši erfiš vegna endalausra ķshryggja sem žeir žurftu aš klöngrast yfir meš allt hafurtaskiš. Frostiš var yfirleitt um 40 stig en var žó ekki til meiri óžęginda en žeir įttu von į. Eftir mikiš erfiši žurfti Nansen aš višurkenna ósigur ķ barįttu sinni viš Noršurpólinn vegna žess hve feršinni mišaši seint en žaš sem gerši śtslagiš var aš ķsinn rak ķ gagnstęša stefnu frį pólnum. Nęst pólnum komust žeir žann 7. aprķl, aš 86,14° N en svo langt noršur höfšu engir menn komist įšur.

Bakaleišin. Nansen og Johansen settu nś stefnuna į Franz Jósefsland ķ sušri en žaš voru mjög lķtt kannašar slóšir į žessum tķma. Vel gekk ķ fyrstu en žegar į leiš byrjušu torfęrurnar į nż, vešur fóru aš versna og dagleiširnar uršu styttri. Slešahundunum 28 talsins fękkaši smįm saman og var hver hundur sem örmagnašast hafšur sem fóšur handa žeim sem eftir lifšu. Žaš var reyndar meš rįšum gert žvķ žeir geršu alltaf rįš fyrir aš enda feršalagiš hundslausir. Fyrir hundana var žetta žvķ algert hundalķf.
Ekki var žeim aš ósk sinni aš nį landi ķ maķmįnuši eins og planiš gekk śt į. Töfin jók mikiš į vandręšin žegar ķsinn fór sķfellt meir aš brotna upp vegna vorkomunnar og stundum var um algera ófęrš aš ręša vegna krapa. Stašarįkvaršanir voru lķka allar komnar śr skoršum og um tķma var feršalagiš oršiš ęši tvķsżnt. Žaš var svo ekki fyrr en ķ byrjun įgśst aš žeir römbušu loks fast land į einni af nyrstu eyjum hins kalda Franz Jósefslands, stuttu eftir aš sķšasta hundinum hafši veriš lógaš.

Vegna žess hve įlišiš var sumars įkvaš Nansen aš žeir skildu hafa vetursetu į eyjunum. Žeir veiddu rostunga og ķsbirni sér til matar og hlóšu sér frumstętt steinhżsi žar sem žeir höfšust viš ķ miklum fįbreytileika allan veturinn 1895-96. Um jólahreingerningu hefur Nansen žetta aš segja ķ dagbók sinni:

Sunnudagur 22. desember. Var lengi aš ganga śti ķ gęrkvöldi, mešan Johansen sį um stóržvott vegna jólanna hér ķ kofanum; hann var aš mestu fólgin ķ aš skafa öskuna śr eldstęšinu, safna bein- og kjötśrgangi og fleygja žvķ śt, og höggva sķšan ķsinn, sem frosiš hefur meš alls konar śrgangi og óhreinindum og myndaši žykkt lag į gólfinu, svo heldur var oršiš lįgt undir loft inni.


Óvęnt leišarlok. Nansen og Johansen héldu loks ferš sinni įfram ķ maķ 1886 eftir żmsar endurbętur og saumaskap į śtśrslitnum śtbśnaši. Sjįlfir voru žeir oršnir ęši villimannslegir ķ śtliti, sķšskeggjašir og svartir ķ framan. Žeir įttu von į erfišu feršalagi til Svalbarša żmist į skķšum eša siglandi į hśškeipunum og gįtu ekki annaš en vonaš aš leišangurskipiš FRAM myndi klįra sķna frosnu ferš um ķsinn, en af skipsfélögum sķnum höfšu žeir aušvitaš ekki haft neinar spurnir né öšru ķ heiminum yfirleitt.

Nansen og JacksonFranz-Jósefs eyjaklasinn er stór um sig vķša samfrosinn allt įriš og žann 19. jśnķ höfšu žeir ekki enn lagt eyjarnar aš baki. Žann dag geršust hinsvegar žau undur žarna ķ heimskautavķšįttunni aš žeir römbušu į menn sem höfšust žar viš ķ góšu yfirlęti. Žar var į ferš leišangur undir stjórn breska landkönnušarins Frederick Jackson. Aušvitaš uršu žarna fagnašarfundir žar sem menn žóttust žekkja deili hver į öšrum og mörgu var frį aš segja. Nansen og Johansen įkvįšu aš halda ekki įfram tvķsżnu feršalagi sķnu til Svalbarša en fengu ķ stašinn far meš Bretunum sem skutlušu žeim meš birgšaskipi sķnu til Vardö ķ Noršur-Noregi. Žegar žangaš var komiš žann 13. įgśst 1896 gat Nansen notaš žį nżjustu tękni aš senda sķmskeyti til allra žeirra sem bišu ķ von og óvon og sagt frį giftusamlegri heimkomu žeirra félaga. Skömmu sķšar bįrust svo žęr fréttir aš skipiš Fram vęri komiš fram heilt į hśfi. Žaš hafši borist meš ķsnum eins og til stóš alla leiš til Svalbarša frį ströndum Sķberķu, nema bara įn viškomu į pólnum. Framundan voru miklir fagnašardagar ķ Noregi og Fridjof Nansen geršur aš žjóšhetju sem ašalmašur og skipuleggjandi af žessu ęvintżri öllu saman.

Nansen/Fram leišangurinn

Hér hef ég sett lauslega inn leišangur Nansens og ferš skipsins Fram į įrunum 1893-1896. Myndin ķ grunninum er af hafķssķšunni The Cryosphere Today og sżnir stöšu hafķssins žann 15. desember 2010. Į sumrin er talsvert minni hafķs undan ströndum Sķberķu.

- - - -

Feršalög į Noršurslóšir voru aušvitaš allt annaš mįl į žessum dögum fyrir meir en hundraš įrum. Noršur-Ķshafiš var lķtt žekkt svęši, vešurspįr voru engar aš hafa og ekki gįtu menn nżtt sér dįsemdir gervitungla til aš vita hvar žeir voru staddir, hvaš žį aš lįta žyrlu sękja sig žegar allt var er komiš ķ óefni. Žótt Nansen hafi ekki komist į pólinn žį įtti reynslan śr žessari ferš eftir aš nżtast vel ķ leišangri Amundsen sem komst fyrstur manna į Sušurpólinn įriš 1911. Žaš var hinsvegar Robert Peary sem nįši fyrstur manna į noršurpólinn įriš 1909 en aš vķsu hefur žaš afrek stundum veriš dregiš ķ efa.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Sigurpįll Ingibergsson

Ég į alltaf eftir aš klįra žessa bók.

Kortiš hjį žér er glęsilegt. Mér fannst vanta almennilegt kort ķ bókina. Ég hafši ekki nógu góša tilfinningu fyrir žessu feršalagi. Eina kortiš er į innanveršri kįpunni. Nś skil ég feršalag skipsins Fram miklu betur.

Annars er ekki annaš hęgt aš dįst af žrautseigju žessara landkönnuša. Śr hverju voru žessir menn eiginlega geršir?

Sigurpįll Ingibergsson, 18.12.2010 kl. 21:30

2 Smįmynd: Emil Hannes Valgeirsson

Žaš er rétt hjį žér, ķ bókinni vantar eiginlega śtskżringar į žessu feršalagi og heildarkort. Žaš hefši t.d. mįtt gera ķ inngangi sem er enginn ķ bókinni. Dagbókin stendur žó fyrir sķnu, en kannski eru žar fullnįnar lżsingar į öllum ķsbjarnar og rostungsdrįpunum.

Emil Hannes Valgeirsson, 18.12.2010 kl. 22:12

3 Smįmynd: Ólafur Eirķksson

Fķn fęrsla og flott kort Emil. Las žessa bók fyrir nokkrum įrum. Ógleymanleg lesning um ótrślega menn.

Ólafur Eirķksson, 19.12.2010 kl. 00:39

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband