Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Heršubreišareldar?

Öšru hvoru erum viš įminnt um möguleg eldgos ķ hinum og žessum eldstöšvum en allur gangur er žó į žvķ hvort eitthvaš gerist. Ašdragandi eldgosa er afar mislangur og fer žaš eftir eldstöšvum. Hekla gżs nįnast fyrirvaralaust į mešan ašrar eldstöšvar žurfa vinna ķ sķnum mįlum įrum eša įratugum saman įšur en žaš brestur į meš gosi. Bišin eftir gosi ķ Kötlu viršist engan enda ętla aš taka og žótt hśn hafi lengi veriš talin einn lķklegasti kandķdatinn fyrir nęsta gos žį skjótast sķfellt ašrar eldstöšvar fram fyrir meš sprękum gosum. Ķ takt viš žaš žį hefur talsveršur óstöšugleiki veriš į litlu svęši rétt viš Heršubreiš undanfarna daga og nįši hrinan vissu hįmarki nś ķ morgun 18. mars meš skjįlfta upp į nįlęgt žremur į Righter.

Heršubreišarskjįlftar
Viš vitum aušvitaš ekkert hvort žessir skjįlftar žarna viš Heršubreiš žżši aš gos sé yfirvofandi į nęstunni eša ekki. Raunar hafa veriš skjįlftar į žessum slóšum įrum saman meš mislöngum hléum. Sennilega mį tengja žetta viš mikla smįskjįlftavirkni sem hófst viš Upptyppingar lķtiš eitt austar fyrir nįlęgt 20 įrum. Sś virkni įtti eftir aš fęrast aš Įlftanesdyngju og aftur til baka en viršist nś hafa fundiš sér góšan afmarkašan staš rétt sušaustan viš Heršubreiš. Svona virkni žykir vera til merkis um aš einhver kvika sé į feršinni žarna ķ undirheimunum en hafi ekki fundiš sér leiš til yfirboršs. Fyrirstaša viršist vera til stašar ķ jaršskorpunni į um 3-4 kķlómetra dżpi en flestallir skjįlftarnir eiga staš žar fyrir nešan og nišur į allt aš 10 km dżpi.

Eins og jaršfręšingar benda stundum į, žį nęr bara takmarkašur hluti kviku til yfirboršs yfirleitt, en megniš af kvikunni storknar undir yfirborši įn nokkurra frekari atburša. Žaš gęti vissulega įtt viš žarna viš Heršubreiš. En ef viš erum įhugasöm fyrir sakleysislegu hįlendisgosi, jafnvel tśristagosi, žį gęti žetta alveg veriš stašurinn. Lķklegast er aš um dyngjugos yrši aš ręša og žį myndi myndast svokölluš dyngja eins og algengt er į žessum slóšum. Slķk gos einkennast af hęgu žunnu hraunrennsli į afmörkušum staš (kannski žó sprungugos ķ upphafi) og getur stašiš langtķmum saman samanber gosiš endalausa į Hawaii. Žetta vęri žvķ ekki kröftugt sprungugos eins og žaš sem kom upp ķ Holuhrauni en kvikan žar var ęttuš śr kvikužró hinnar miklu megineldstöšvar Bįršarbungu. Tengsl gętu žó veriš žarna į milli, t.d vegna glišnunar sem įtti sér staš vegna Bįršarbungu. Undir Heršubreiš er hinsvegar engin kvikužró. Kvikan sem žar er undir kemur fersk beint śr išrum jaršar įn žess aš hafa žróast ķ kvikuhólfi. Lengd gossins fer žį eftir žvķ hversu gott jafnvęgi er til stašar ķ žvķ sem berst djśpt aš nešan og upp til yfirboršs.

Annars borgar sig aš segja sem minnst um óoršna atburši sem ekki er einu sinni vķst aš séu yfirvofandi. Hitt er žó vķst aš žarna mun gjósa aš lokum. Kvika mun halda įfram aš leita upp žarna vegna nįlęgšar viš heita reitinn og landiš mun halda įfram aš glišna vegna flekahreyfinga. Žar sem žetta tvennt fer saman verša óhjįkvęmilega eldgos öšru hvoru žvķ kvikan mun alltaf finna sér leiš aš lokum um žęr sprungur og veikleika sem glišnunin skapar. Mešfylgjandi myndir eru skjįskot af vef Vešurstofunnar.

Heršubreišarskjįlftar


Žunnildislegur hafķs ķ Noršurhöfum

Mišaš viš hversu hlżtt hefur veriš ķ vetur į noršurslóšum, mį velta fyrir sér hvort komiš sé aš tķmamótum og hvort nżr įfangi sé framundan ķ hnignandi hafķsbreišunni ķ Noršur-Ķshafinu. Sennilega er žó ekki tķmabęrt aš skapa einhverjar vęntingar eša örvęntingar ķ žessum mįlum, en nś sem aldrei fyrr, finnst mér full įstęša til aš fylgjast vel meš afkomu hafķssins žegar sumarbrįšnunin hefst.

Ég ętla aš byrja hér į samsettri mynd frį hafķsdeild Dönsku Vešurstofunnar sem sżnir hvernig hitinn noršan 80°N hefur veriš (rauš lķna) mišaš viš mešalhita (gręn lķna) allt aftur til įrsbyrjunar 2016. Frostmarkiš er sżnt sem blį lķna og eins og sést žį skrķšur hitinn žar rétt yfir um sumariš en annars er kvaršinn til vinstri ķ Kelvin. Ķ allan vetur hefur hitinn į svęšinu veriš hįtt yfir mešallaginu og var žaš reyndar lengst af ķ fyrravetur einnig. Topparnir ķ vetur hafa hinsvegar veriš afgerandi nema reyndar smį kuldakast fyrir nokkrum dögum žegar fimbulfrostiš fór nišur ķ žaš vera bara venjulegt į žessum slóšum.

DMI hiti 2016-2017

Žegar frostiš er ekki meira en žetta, gerist žaš nįttśrulega aš žykknun hafķssins veršur minni en venjulega yfir vetrartķmann og žess er fariš gęta ķ męlingum og ķ tölvuśtreikningum sem įętla žykkt ķssins. Sjįlfsagt spilar fleira en lofthitinn inn ķ. Meš hlżjum lęgšum śr sušri berst lķka hlżr og saltur sjór noršur ķ ķshafiš.

Kortin hér aš nešan sżna žykkt ķssins og eru unnin śtfrį tölvulķkönum, sem viš gerum rįš fyrir aš séu ekki mjög fjarri sanni. Kvaršinn lengst til hęgri er ķ metrum. Bęši kortin gilda 2. mars, 2016 er til vinstri en 2017 til hęgri og eru žau frį Bandarķska sjóhernum.

US NAVY 2mars 2016-2017

Breytingin milli įra er nokkuš greinileg. Samkvęmt 2017-kortinu hęgra megin er nś mun minna af ķs sem er yfir 3 metrum į žykkt. Slķkan ķs hefur venjulega veriš aš finna ķ Beaufort-hafi noršur af Kanada og Alaska en sį žykki ķs beiš reyndar mikiš afhroš sķšasta sumar. Ķsinn er einnig mjög žunnur noršur af Beringssundi milli Alaska og Sķberķu. Ekki er įstandiš betra inn af Barentshafinu žar sem margar hlżjar lęgšir hafa gert usla ķ vetur. Žungamišja ķsbreišunnar er hinsvegar aš žessu sinni noršur af Gręnlandi og Svalbarša og žašan er stutt ķ Fram-sundiš žar sem ķsinn lekur ķ gegn samkvęmt venju og berst sķšan sušur meš austur-Gręnlandi. Ekki er žó mikiš um hafķs hér viš land nśna. Allt lķtur žetta frekar illa śt fyrir hafķsinn, hvaš sem okkur finnst um žaš.

Žaš mį lķka taka annaš samanburšarįr. Hér aš nešan eru borin saman meš sama hętti įrin 2012 og 2017. Myndin til vinstri sżnir, sem sagt, įstand ķssins ķ marsbyrjun 2012, en sumariš žar į eftir er fręgt fyrir mestu brįšnun sem oršiš hefur į ķsnum yfir sumartķmann og skilaši af sér lįgmarksmeti ķ śtbreišslu sem stendur óhaggaš enn. Mišaš viš įstandiš ķ dag er varla hęgt aš segja annaš en aš žaš lįgmarksmet geti fariš aš vara sig ķ sumar. Segi ekki meir ķ bili.

US NAVY 2mars 2016-2017

- - -

Reyndar eitt til višbótar, kl 15:30: Lķnuritiš hér aš nešan, sem unniš er śr nżuppfęršum gögnum frį Piomas, sżnir stöšuna į rśmmįli ķssins mišaš viš sķšustu įr. Rauša lķnan sżnir aš įriš 2017 er žarna vel undir öšrum įrum sem eru til višmišunar og hefur veriš žannig žaš sem af er įri. Ef sama neikvęša frįvikiš helst nęstu mįnuši mį velta fyrir sér hversu mikiš veršur yfirleitt eftir af ķsnum ķ lok september. En best aš hafa alla fyrirvara žar į. Żmislegt gęti gerst ķ millitķšinniPIOMAS ķsžykkt mars 2017

 


Sérkennilegur hraunfoss į Hawaii

Hawaii kort

Öšru hvoru fįum viš stuttar fréttir af hinu lķfseiga dyngjugosi sem stašiš hefur frį įrinu 1983 į austustu eyju Hawaii-eyjaklasans sem oftast er nefnd Big Island. Žetta er lang-eldvirkasta eyjan į Hawaii og um leiš yngsta eyjan ķ klasanum. Žar er einnig aš finna hina stóru elddyngju Mauna Loa žar sem allt er meš kyrrum kjörum nś. Allt frį žvķ gosiš hófst hefur žunnfljótandi helluhrauniš ašallega lekiš ķ rólegheitum sušaustur til sjįvar frį gķgnum Puu Oo sem tilheyrir Kilauea eldstöšinni. Į öllum žessum įrum hafa myndarlegar hraunbreišur breitt śr sér ķ hlķšunum nišur aš sjónum og hafa fjölmörg hśs, vegir og önnur mannvirki oršiš undir ķ žeirri barįttu.

Hraunrennsliš hefur annars veriš meš żmsum tilbrigšum og sjįlfsagt ekki alltaf mjög tilkomumikiš. Žaš į ekki viš nś eins og einhverjir hafa kannski séš ķ fréttum. Undanfarnar vikur hefur nefnilega mjög óvenjuleg hraunbuna streymt beint śt śr hraunveggnum viš ströndina og falliš raušglóandi ofan ķ sjóinn meš tilheyrandi gassagangi. Žetta er aušvitaš alveg brįšskemmtilegt sjónarspil fyrir tśrista sem geta fylgst meš frį bįtum ķ hęfilegri fjarlęgš. Fara žarf žó aš öllu meš gįt žvķ hraunveggurinn er óstöšugur og ašeins nokkrir dagar sķšan stórt stykki féll śr klettunum og nišur ķ sjó. Myndin hér aš nešan er frį Hawaiian Volcano Observatory.

Hawaii hraunbuna

Öllu tilkomumeira er aušvitaš aš sjį lifandi myndir af žessu sjónaspili meš žvķ aš kķkja į  myndskeišiš sem kemur hér į eftir:

Eins og meš önnur fyrirbęri tengd eldgosum žį er ómögulegt aš segja til um hversu lengi žessi hraunfoss į eftir aš lifa. Hraunrennsliš į žaš til aš skipta um farveg og žį ekki endilega ķ įtt til sjįvar. Sķšla įrs 2014 bar svo viš aš hraunrennsliš fann sér nżja leiš um sprungukerfi talsverša vegalengd til noršausturs og ógnaši žį žorpi ķ um 20 km fjarlęgš frį upptökum. Ég fylgdist spenntur meš og skrifaši tvęr bloggfęrslur um mįliš: Hraun ógnar byggš į Hawaii og Hraunfoss viš sorpflokkunarstöš. Mun betur fór en óttast var og slapp byggšin aš mestu. Sorpflokkunarstöšin meira aš segja lķka. Įriš 2013 skrifaši ég svo um lķfseigan óbrynnishólma žar sem sķšasti įbśandinn ķ hśsažyrpingu žurfti aš yfirgefa heimili sitt eftir aš hafa sloppiš furšu vel fram aš žvķ.

Svona rétt į mešan allt er meš kyrrum kjörum hér į okkar eldfjallaeyju žį getur veriš įhugavert aš fylgjast meš framvindu mįla žarna į Hawaii. Eldfjallamišstöš eyjaskeggja er į žessari slóš: https://hvo.wr.usgs.gov/ En hver veit annars nema eitthvaš sé alveg aš fara aš gerast hér hjį okkur? Żmislegt aš sagt vera į bošstólnum.


Įleišis Til Heklu meš Albert Engström sumariš 1911

Erlendir tśristar eru ekkert nśtķmafyrirbęri hér į landi enda hefur Ķsland löngum žótt vera dularfullt og spennandi land ķ augum žeirra śtlendinga sem į annaš borš hafa vitaš aš žaš sé til. Svķinn Albert Engström var einn hinna ęvintżragjörnu Ķslandsvina en sumariš 1911 heimsótti hann landiš įsamt félaga sķnum, Thorild Wulff, jurtafręšingi og landkönnuši og var lokatakmark feršarinnar aš ganga į sjįlfa Heklu sem frį fornu fari var helst žekkt ķ augum śtlendinga fyrir aš vera inngangur aš sjįlfu helvķti. Albert Engström var frį Lönneberga ķ Smįlöndum og hefur žvķ veriš sveitungi nafna mķns, sem viš höfum kennt viš Kattholt. Engström var annars sęmilega žekktur ķ Svķžjóš sem śtgefandi grķnblašs og var sjįlfur hinn įgętasti skopmyndateiknari og gamansagnahöfundur.

Til HekluAš leišangri loknum tók hann saman feršasöguna frį Ķslandi og gaf śt ķ vinsęlli bók ķ sķnu heimalandi og kallaši ritiš: Til Häclefjäll, en titillinn var ķ ašra röndina létt tilvķsun ķ aš fara til helvķtis. Bókin įtti eftir aš móta sżn Svķa į Ķslandi lengi į eftir og žó frekar į jįkvęšan hįtt heldur en hitt enda var Engström yfirleitt dolfallin yfir fegurš hinnar hrjśfu og skrķtnu nįttśru landsins. Įriš 1943 kom bókin śt ķ Ķslenskri žżšingu Įrsęls Įrnasonar og hét aušvitaš bara TIL HEKLU og prżddi forsķšan teiknašri sjįlfsmynd höfundar. Sjįlfsagt hefur bókin gert žaš įgętt hér eins og ķ Svķžjóš, žó ég viti žaš ekki meš vissu. Hitt veit ég aš eintak af bókinni hefur lengi veriš til ķ fjölskyldu minni enda er žaš merkt Hannesi Gušlaugssyni, fósturafa föšur mķns. Sjįlfur lét ég žó ekki verša aš žvķ aš kynna mér innihald hennar fyrr en nśna fyrir stuttu og óhętt aš segja aš žaš voru góš kynni. Aš vķsu er bókin farin aš lįta į sjį og hangir bókstaflega saman į einum blįžręši.

Af ferš žeirra Engström og Wulff er annars aš segja aš žeir lögšu frį landi ķ Svķžjóš meš millilandaskipinu Emmy 16. jślķ 1911. Komu žeir fyrst hér aš landi į Siglufirši og upplifšu žar ekta sķldarstemningu, eša öllu heldur sķldaręši eins og žaš kom žeim fyrir sjónir. Žašan var siglt inn Eyjafjöršinn og kusu félagarnir aš hoppa frį borši viš Hjalteyri og fara žašan į hestbaki til Akureyrar. Feršušust žeir svo til Mżvatns og könnušu mešal annars hverasvęšin viš Nįmaskarš. Įfram var siglt vestur fyrir land meš viškomu į Ķsafirši og Stykkishólmi. Loks var stigiš į land ķ Reykjavķk og hafinn undirbśningur aš leišangrinum mikla austur um sveitir og aš Heklu. Sęnski konsśllin var žeim innan handar og sį žeim fyrir hestum og tveimur leišsögumönnum sem įttu aš fylgja žeim um žetta erfiša land. Žaš kom sér žó vel aš talsveršar samgöngubętur höfšu įtt sér staš vegna konungskomunnar fjórum įrum fyrr og į Žingvöllum var hęgt aš fį hótelgistingu ķ sjįlfri Valhöll. Helst voru žaš breskir feršalangar af fķnna taginu sem mest bar į. Frį Žingvöllum var haldiš aš Laugarvatni og meš Konungsveginum įfram aš Geysi žar sem heimafólk var žegar fariš aš hafa žaš gott śt śr tśristabransanum. Žeir Engström og Wulff voru viš öllu bśnir og höfšu tekiš meš sér 50 kķló af sįpu til aš framkalla gos og tókst žaš meš įgętum meš hjįlp kunnugra.

Viš Laugarvatn og Geysi kynntust žeir ensku feršafólki af fķnna taginu sem einmitt var aš koma śr Heklureisu. Gangan į Heklu hjį žeim ensku hafši aš vķsu mistekist og įstęšan sögš sś aš konurnar ķ hópnum hefšu guggnaš ķ mišjum hlķšum eldfjallsins og hreinlega ekki nennt žessu prķli žegar til kom, karlmönnunum ķ hópnum til lķtillar įnęgju. Įgętlega fór žó į meš öllum žessum feršalöngum viš Geysi. Thorild Wulff var vel bśinn ljósmynda- og kvikmyndatólum og kemur fram ķ bókinni aš hann hafi žarna fyrstur manna kvikmyndaš Geysisgos. Żmislegt fleira skemmtilegt var kvikmyndaš eins og lżst er bókinni:

„ … um sólseturbil tók Wulff kvikmynd af öllum hópnum, okkur og Englendingunum, žeysandi eftir reišgötunum fyrir nešan hverina, ég ķ broddi fylkingar og kvenfólkiš hiš nęsta mér – aušvitaš mįl – meš blaktandi blęjur, örar og yndislegar, og veslings mennirnir ķ humįtt į eftir, sem uršu aš hętta viš aš ganga į Heklu vegna žess aš žeir höfšu bundist svo brothęttu glingri.“

Žetta innskot ķ textanum "– aušvitaš mįl –" er vęntanlega skķrskotun ķ kunnuglegt vandamįl sem enn ķ dag plagar margan feršalanginn į Ķslandi, nefnilega takmörkuš eša léleg salernisašstaša. Gefum bókarhöfundi aftur oršiš:

"Ég vorkenni kvenfólkinu sem žarna er. Milli gistihśssins og Geysis er lķtiš, en mjög mikilvęgt skżli – hvers vegna einmitt žarna į alfaraleiš? Hurš var žar engin og dyrnar snéru śt aš hverunum. Žetta er skżrt dęmi um tómlęti Ķslendinga og framtaksleysi, slóšaskapinn gagnvart śtlendingum, sem žeir vilja fśslega aš heimsęki sig, žó aš žeir kęri sig kollótta um öll žęgindi handa žeim. Hugsiš ykkur t.d. hvaš Žjóšverjum yrši śr gistihśsinu žvķ arna!"

Mr LawsonĮfram var haldiš og stefnan tekin į Gullfoss og žašan į Hekluslóšir. Einn Englendinganna, Mr. Lawson, įkvaš aš slįst ķ för meš Svķunum enda kvenmannslaus ķ žessari reisu og ętlaši ekki aš lįta draum sinn um aš standa į Heklutindi fara forgöršum. Svķarnir tóku žessum nżja feršafélaga reyndar ekki mjög fagnandi ķ fyrstu en hann įtti žó eftir aš skreyta feršalagiš meš żmsum dyntum sķnum. Mr. Lawson var įkaflega enskur ķ öllum hįttum og sérstakur ķ augum Svķanna (sérstaklega žó skopmyndateiknarans Alberts Engström) en stóš žó nęr nśtķmanum aš žvķ leyti aš hann var meš spįnżja, handhęga Kodak-myndavél og įtti žaš til aš smella af ķ grķš og erg įn žess aš kunna undirstöšuatriši ljósmyndunar svo sem aš stilla ljósop og fókus.

Žaš var ekki beinlķnis greiš og aušveld leiš sem beiš félaganna įleišis aš Heklu žessa sumardaga įriš 1911 žótt vešriš hafi leikiš viš žį. Um framhald feršarinnar og glķmuna viš Heklu mun ég fjalla um ķ seinni hluta žessarar frįsagnar sem ég stefni į aš birta um nęstu helgi – hafi heimurinn ekki farist ķ millitķšinni.


25 fjölmennustu rķki jaršar

Mannfjöldi jaršar telur nś 7,5 milljarša og fólki fjölgar enn. Ķ mešfylgjandi töflu mį sjį hvaša 25 žjóšir eru fjölmennastar nś ķ byrjun įrs 2017. Til aš sżna hvernig žróunin hefur veriš hin sķšustu įr eru įrin 1998, 2004 og 2011 höfš til samanburšar en žannig sést įgętlega hvaša žjóšum fjölgar mest og hverjar aš dragast aftur śr. Til žęginda er ég meš litaskiptingu eftir heimsįlfum. Allra fjölmennustu žjóširnar sitja fastar ķ sķnum sętum enda ber žar meira į milli. Žaš mun žó eitthvaš breytast į nęstu įratugum og žess ekki langt aš bķša aš Indverjar taki forystuna af Kķnverjum. Talaš um aš žaš gęti jafnvel gerst įriš 2022. Almennt er stašan sś aš hinum rķku og žróušu žjóšum fjölgar lķtiš eša ekkert į mešan fįtękustu žjóšunum fjölgar mest. Žannig fjölgar sķfellt Afrķkužjóšum į žessum lista og ef flóttamannastraumar verša ekki žeim mun meiri er hętt viš aš einhver af gömlu Evrópustórveldunum falli af listanum ķ nęstu śtgįfu myndarinnar sem kannski veršur birt aš 6-7 įrum lišnum.

Fjölmennustu rķkin

- - - -

Tölurnar ķ žessari töflu fyrir įrin 2010 og 2017 eru fengnar af netinu. Žęr nżjustu eru af vefsķšunni worldometers. Tölur fyrir 1998 og 2004 voru hinsvegar reiknašar į sķnum tķma śt frį gögnum ķ Almanaki Hįskóla Ķslands.

 


Allskonar hitasveiflur

Allt stefnir ķ aš 2016 verši hlżjasta įriš į jöršinni frį upphafi beinna męlinga. Stór įstęša žessara hlżinda er mjög öflugt El Nino įstand į Kyrrahafinu sem nįši hįmarki sķšasta vetur en vissulega leggjast hlżindin samfara žvķ ofanį almenna hlżnun jaršar vegna aukinna gróšurhśsaįhrifa af mannavöldum sem sér ekki fyrir endann į. Hvernig sem žaš fer allt saman žį er ekkert launungarmįl aš hitasveiflur hafa einkennt sögu jaršar frį upphafi en sś saga geymir bęši miklu hlżrri og kaldari tķmabil en viš bśum viš ķ dag.

Żmsar langtķma- og skammtķmaįstęšur eru fyrir žvķ aš hiti jaršar er ekki alltaf sį sami og koma žar viš sögu allskonar nįttśrulegar ašstęšur og sveiflur af żmsum toga. Žaš er einmitt žaš sem ég hef reynt aš taka saman hér į eftir eftir minni bestu getu ķ stuttu mįli og rašaš eftir tķmalengd.

Allskonar

Milljaršar įra. Aldurstengd virkni sólar sem nś er mišaldra sem sólstjarna. Orka sólar hefur aukist į ęviskeiši hennar og veršur svo įfram  sem žżšir aš jöršin į eftir aš verša of heit til aš halda uppi lķfi. Óšaśtžensla  į sér staš eftir ašra 5 milljarša įra og mun hśn žį gleypa innstu reikistjörnurnar. Eftir aš sólin hefur lokiš ęviskeiši sķnu fellur hśn saman og veršur aš hvķtum dverg. Heljarkuldi veršur žį framvegs į jöršinni, lifi hśn af umskipti sólarinnar.
Milljónir įra. Jaršsögulegar įstęšur. Rek meginlanda veldur żmsum breytingum ekki sķst vegna įhrifa į hafstrauma. Žį skiptir einnig mįli hvernig og hvort meginlöndin liggja aš pólunum eša nįlęgt mišbaug. Sķšasta stóra breytingin ķ žessa veru er tenging Noršur- og Sušur-Amerķku meš Panamaeyšinu fyrir nokkrum milljónum įra en ķ kjölfar žess breyttust hafstraumar, jökulķs fór aš myndast į pólunum og ķ framhaldi af žvķ, ķsaldartķminn meš vaxandi jökulskeišum.
Žśsundir įra. Afstöšusveiflur jaršar gagnvart sólu eša hinar svoköllušu Milancovitch-sveiflur sem ganga yfir į tugžśsundum įra eša meir. Braut jaršar sveiflast į milli žess aš vera regluleg eša sporöskjulaga į um 100 žśsund įrum. Halli jaršar sveiflast til og frį į 41 žśsund įrum og pólveltan er 21 žśsund įra skopparakringlusveifla sem ręšur žvķ hvort noršur- eša sušurhvel er nęr jöršu t.d. aš sumarlagi. Samspil žessara sveiflna hafa skipt miklu mįli į sķšustu įrmilljónum vegna žess hversu tępt er aš ķsaldarįstand rķki į noršurhveli eša ekki. Stašan er hagstęš nśna enda erum viš į hlżskeiši į milli jökulskeiša.
Įratugir/Aldir. Óreglulegur breytileiki ķ virkni sólar. Gęti śtskżrt kuldaskeiš į borš viš litlu ķsöld og żmis hlżskeiš į sögulegum tķmum. Mannfólkiš getur fundiš fyrir slķkum breytingum į ęviskeiši sķnu. Sólin var meš öflugara móti į sķšustu öld en teikn eru į lofti um minni virkni į nęstu įratugum. Breytileikinn ķ heildarvikni sólar er žó ekki nema eitthvaš um 0,1%
Įratugir. Żmsar sveiflur ķ virkni hafstrauma en alls óvķst er hversu reglulegar žęr eru. Hér viš land hefur veriš talaš um AMO sem er nś ķ hlżjum fasa en gęti snśist yfir ķ neikvęšan eftir einhver įr. Einnig eru uppi hugmyndir um slķkar įratugasveiflur ķ Kyrrahafinu og vķšar.
10-13 įr. Reglulegar sveiflur ķ virkni sólar og tengjast sólblettahįmörkum, oftast talaš um 11 įra sveiflu. Um žessar mundir er nišursveifla og sólblettalįgmark framundan sem gęti haft lķtilshįttar įhrif til kólnunar.
1-7 įr. ENSO-sveiflurnar ķ Kyrrahafi, ž.e. El Nino og La Nina sem hafa vķštęk vešurfarsleg įhrif vķša um heim. Ekki reglulegar sveiflur en bśast mį viš aš kalda eša hlżja įstandiš komi allavega upp einu sinni į um žaš bil sjö įra tķmabili. Mjög öflugt El Nino įstand er aš baki sem į stóran žįtt ķ žvķ aš mešalhiti jaršar hefur ekki męlst hęrri en į žessu įri og jafnframt er nokkuš ljóst aš mešalhiti nęsta įrs į jöršinni veršur eitthvaš lęgri.
12 mįnušir. Įrstķšasveiflan hin eina sanna og sś sveifla sem algerlega er hęgt aš stóla į. Orsakast af halla jaršar og göngu jaršar umhverfis sólu į rśmum 365 dögum.
Dagar. Óreišuheimar vešursins koma hér viš sögu en lśta žó sķnum fjölmörgu lögmįlum. Mešalhiti jaršar sveiflast žannig lķtillega frį degi til dags eftir žvķ hvernig vindar blįsa. Svęšisbundinn breytileiki er aušvitaš mun meiri og gjarnan eru hlżindi į einu svęši įvķsun į kulda annarstašar.
24 klukkutķmar. Žessi sķšasti lišur snżst um aš jöršin snżst um sjįlfa sig og sólin žvķ żmist ofan eša nešan sjóndeildarhrings į hverjum staš meš tilheyrandi dęgursveiflu. Žetta gildir žó ekki viš pólana žar sem sólin er nįnast jafn hįtt į lofti innan hvers sólahrings.

Ofan į žessar sveiflur bętast viš allskonar atburšir sem hafa įhrif til kólnunar eša hlżnunar til lengri eša skemmri tķma og mį žar nefna eldgos og įrekstra loftsteina. Sumir atburšir hafa veriš örlagarķkir og leitt til varanlegra breytinga og fjöldaśtdauša dżrategunda sem kunnugt er. Gróšurhśsaįhrif hafa alltaf veriš mjög mismikil ķ gegnum tķšina og oft meiri en žau eru ķ dag. Breytingar į magni gróšurhśsalofttegunda hafa žó fram aš žessu veriš afleišing breyttra ašstęšna af żmsum fyrrnefndum įstęšum en ekki frumorsökin sjįlf. Spurning er žį hvernig skal skilgreina nśtķmann. Lifnašarhęttir mannsins hér į jöršinni eru stundum skilgreindir sem ein af stóru nįttśruhamförunum sem ekki sér fyrir endann į. Aukin gróšurhśsaįhrif fį žar mestu athygli enda er hinn mikli eldsneytisbruni nśtķmamanna atburšur sem į sér ekki fordęmi og mun óhjįkvęmilega leiša til hlżnunar jaršar nęstu įratugi eša aldir. Sś hlżnun veršur žó alltaf eitthvaš trufluš eša mögnuš af žeim nįttśrulegum atrišum sem hefšu įtt séš staš hvort sem er.


Botninum nįš į Noršurslóšum

Nś bendir allt til žess aš hinu įrlega hafķslįgmarki hafi veriš nįš į Noršur-Ķshafinu. Žetta er allt eftir bókinni žvķ september er mįnušurinn žegar višsnśningurinn į sér staš en žį taka kuldarnir völdin meš lękkandi sól og kólnandi sjó. Žar meš lżkur brįšnun sumarsins og nżr ķs fer aš myndast. Hafķslįgmarkiš ķ september er žannig įgętis višmišunarpunktur til aš bera saman įstand ķssins į milli įra. Žaš er einmitt žaš sem hér veršur gert en ég hef einmitt fylgst meš hafķsnum ķ allnokkur įr af sérviskulegum įhuga.

Sumarlįgmarkiš 2016 mį sjį hér į lķnuritinu sem aš grunni til er frį Bandarķsku snjó- og hafķsmišstöšinni NSIDC. Borin er saman hafķsśtbreišsla sķšustu 10 įra įsamt mešaltali įranna 1981-2010. Samkvęmt žessu er lįgmarksśtbreišslan 2016 sś nęst lęgsta frį upphafi, örlķtiš undir tķmamótalįgmarkinu 2007. Önnur įr, fyrir įriš 2007, eru ekki sżnd enda eru žau vķšs fjarri botnbarįttunni. Hvaš śtbreišslu varšar žį hefur žetta įr veriš nokkuš sérstakt. 2016-ferillinn kemur inn ķ myndina mun nešar en önnur įr enda var hafķsśtbreišslan aš loknum sķšasta vetri óvenju lķtil sem aušvitaš vakti żmsar vęntingar - eša įhyggjur. Hafķsinn tórir žó enn aš loknu žessu sumri og er nokkuš yfir metlįgmarkinu mikla frį 2012 hvaš śtbreišslu varšar. Stór įstęša žess er hversu skżjaš var į Noršur-Ķshafinu žegar sólin var hęst į lofti nś ķ sumar, ólķkt žvķ sem var sumariš 2012 og žaš skiptir mįli.

NSIDC lķnurit 2007-2016

Śtbreišsla hafķssins segir žó ekki nema hluta sögunnar. Hafķsbreišan var nefnilega óvenju gisin į mjög stórum svęšum undir lok sumars og nįši žetta gisna svęši alveg noršur aš sjįlfum Noršurpól og hefur varla sést annaš eins. Į hinn bóginn voru lķfseigir śtnįrar ķ hafķsbreišunni sem mešal annars ollu žvķ aš siglingaleišin noršur fyrir Sķberķu var lengi aš hreinsast almennilega. Einnig var žrįlįtur armur sem teygši sig langleišina aš Beringssundi og slitnaši aš lokum ķ einhverja parta. Įstęšan fyrir žessari skellóttu ķsbreišu er vęntanlega hinn mikli lęgšagangur žarna ķ sumar sem rótaši mikiš ķ ķsnum. Hinsvegar var minna um vinda frį sušri sem venjulega žjappa ķsnum meira saman. Allt žetta gerir žaš aš verkum aš sjįlf śtbreišslan veršur frekar mikil mišaš viš žaš litla ķsmagn sem er til stašar. Allt önnur staša var til dęmis metįriš 2012 žegar žaš sem eftir lifši var samanžjappaš ķ einum pakka eins og sést į samanburšarmyndunum hér aš nešan.

Lįgmörk 2012 og 2016

Ķ framhaldi af žessu vert aš skoša framhaldiš. Nęstu vikur og mįnuši žegar vetur leggst yfir, mun allt Noršur-Ķshafiš og nęrliggjandi hafssvęši frjósa saman samkvęmt venju. Ķsinn mun žį einnig streyma sušur meš allri austurströnd Gręnlands. Hįmarki śtbreišslunnar veršur svo vęntanlega nįš ķ mars og višsnśningur hefst meš brįšnun į jašarsvęšum ķssins. Nęsta bręšslusumri fylgist mašur svo aušvitaš meš og aldrei aš vita hvaš žį gerist. Įstand ķssins er reyndar žannig aš viš réttar vešurašstęšur gętu oršiš meiri aföll į ķsnum en įšur hefur sést. Tķšarfar sumarsins 2016 var ekki žannig, en žaš mį velta fyrir sér hvaš hefši gerst ef vešurašstęšur sumarsins 2012 hefšu endurtekiš nś ķ įr. Ž.e. hiš fullkomna bręšslusumar. Ķsinn er nefnilega nįnast į barmi algers hruns. Hinsvegar sżndi žaš sig eftir įriš 2012 aš ķsinn getur lķka veriš fljótur aš jafna sig. Śtbreišsla ķssins įriš 2013 var til dęmis furšu mikil eftir afhrošiš 2012. En hvaš um žaš. Ęstustu hafķsnördar eru strax farnir aš horfa til sumarsins 2017 og geta varla bešiš.

- - -

Heimildir mķnar eru héšan og žašan. Myndirnar sem fylgja eru aš grunni til fengnar frį:

National Snow and Ice Data Center: http://nsidc.org/arcticseaicenews/

University of Bremen: http://www.iup.uni-bremen.de:8084/amsr2/


Af hafķsbręšslumįlum į Noršur-Ķshafinu

Um mišjan maķ, žegar ég tók sķšast stöšuna į ķsnum į Noršur-Ķshafinu, žį velti ég upp žeim möguleika aš minni hafķs yrši žar nś ķ lok sumars en įšur hefur sést į vorum dögum. Žetta var ekki sagt aš įstęšulausu enda var hafķsśtbreišslan sķšastlišiš vor, eftir hlżjan vetur, sś lęgsta sem sést hefur og munaši talsveršu. Įriš 2016 hafši žvķ talsvert forskot į fyrri metįr žegar kom aš upphafi sjįlfrar sumarbrįšnunarinnar ķ Noršur-Ķshafinu. Til aš grķpa til samlķkingar žį var įstandiš eitthvaš svipaš žvķ aš keppandi ķ 100 metra hlaupi fengi aš starta nokkrum metrum framar en keppinautarnir. En žetta forskot fór žó fyrir lķtiš žvķ segja mį aš bręšslusumrinu 2016 hafi hlekkst illa į ķ byrjun enda var forskotiš oršiš aš engu um mišjan jśnķ. Vešurfarslegar skżringar į žessu lélega starti var lęgšargangur meš óhagstęšum vindįttum og skżjahula sem hindraši sólbrįš. Bręšslusumariš 2016 fékk žvķ vindinn ķ fangiš og sį vart til sólar til aš byrja meš. En sumariš 2016 nįši sér loksins į strik žarna ķ noršri og sķšan žį hefur brįšnun hafķssins haldiš vel ķ viš skęšustu keppinautana. Žetta mį sjį į lķnuritinu yfir śtbreišslužróun hafķssins žar sem įriš 2016 er boriš saman žau įr sem hafa nįš lęgstu śtbreišslu ķ lok sumars og žar er sumariš 2012 ķ sérflokki eins og sjį mį į žessu Japans-ęttaša lķnuriti.

JAXA lķnurit jślķ 2016
Framhaldiš er stór spurning eins og venjulega. Hefur sumariš 2016 žaš sem til žarf til aš slį śt metįriš 2012 ķ lįgmarkśtbreišslu? Į hafķskortunum hér aš nešan frį Bremen-hįskóla eru žessu tvö įr borin saman ķ śtbreišslu og žéttleika į sömu dagsetningunni 19. jślķ. Dreifing ķssins er greinilega mismunandi milli žessara įra. Lęgšargangurinn hefur vissulega haldiš įfram ķ sumar en eftir žvķ sem į lķšur žį skilar slķkur lęgšarangur af sér tęttari ķsbreišu sem veršur sķfellt viškvęmari, žótt sjįlf śtbreišslan dragist hęgar saman. Gulgręni liturinn sżnir einmitt hversu gisin ķsbreišan er nś ķ sumar į stórum svęšum allt upp aš sjįlfum noršurpólnum, mišaš viš sumariš 2012. Žegar žarna var komiš viš sögu sumariš 2012, įtti žó sjįlf ofurlęgšin eftir aš herja į svęšiš en sś lęgš gerši eiginlega śt af viš žann hluta ķssins sem lį noršur af Alaska og Austur-Sķberķu.

Hafķskort 19. jślķ 2012 og 2016

Til frekari glöggvunar kemur svo ķ lokin, önnur ķsmynd ķ ešlilegri litum sem sżnir einnig stöšuna žann 19. jślķ sl. en sjįlfur hef ég bętt inn mörkum ķsbreišunnar ķ lok metsumarsins 2012. Greinilega žarf mikiš aš hverfa į nęstu vikum ef eitthvaš įlķka į aš gerast nś ķ įr.

Hafķskort 19. jślķ 2016 og lįgmark 2012

Mišaš viš hvaš ķsinn er tęttur og gisinn į stórum svęšum žį gętum viš mögulega endaš meš tvķskipta eša skellótta ķsbreišu ķ lok sumars, sem vęri sérstakt. Freistandi finnst mér reyndar aš segja aš ķ ljósi bįgs įstands ķsbreišunnar almennt, žį gęti bręšslusumariš 2016 mögulega įtt óvišjafnanlegan endasprett og skapaš nż višmiš žegar upp veršur stašiš, jafnvel opiš hafssvęši į sjįlfum Noršurpólnum, sem mér er stundum hugleikiš.

Linkur į żmis lķnurit og hafķskort: https://sites.google.com/site/arcticseaicegraphs/


Allt til reišu fyrir sumabręšsluna miklu ķ Noršur-Ķshafinu

Sumariš er framundan į noršurslóšum meš tilheyrandi brįšnun į ķsbreišunni. Viš vitum ekki hvernig žaš mun nįkvęmlega ganga fyrir sig en mišaš viš hvernig lišinn vetur hefur veriš žį er alveg óhętt aš gęla viš žann möguleika aš minni hafķs verši žar ķ lok sumars en įšur hefur sést į vorum dögum. Allt mun žaš žó rįšast af vešurašstęšum nęstu mįnuši žannig aš best er aš fullyrša sem minnst.

Žaš sem skiptir hins vegar mįli nś er aš nżlišinn vetur var óvenju hlżr žarna upp frį sem žżšir aš hafķsinn nįši ekki aš žykkna eins mikiš og hann gerir venjulega yfir vetrartķmann. Sjįlf śtbreišsla hafķssins hefur einnig veriš meš allra lęgsta móti ķ allan vetur og ķ samręmi viš žaš var įrlegt vetrarhįmark hafķssins žaš lęgsta sem męlst hefur. Voriš hefur lķka fariš snemma af staš og allt sem bendir til žess aš śtbreišslan nś um stundir sé sś lęgsta mišaš viš sama tķma hin fyrri įr - allavega sķšan 1979 er fariš var aš męla meš nįkvęmum hętti meš gervitunglum. Aš vķsu hefur eitthvaš bilunarvesen ķ gervihnattarbśnaši veriš aš hrjį eftirlitsašila, ašallega Bandarķska, en žaš sem virkar bendir žó allt til óvenju lķtillar śtbreišslu hafķssins nś ķ upphafi bręšsluvertķšar. Žetta mį til dęmis sjį į žessu lķnuriti sem byggir į gögnum frį JAXA-stofnuninni japönsku. Rauša lķnan stendur, eins og sjį mį, fyrir žaš sem lišiš er af įrinu 2016. Gula lķnan er įriš 2012 žegar sumarbrįšnunin sló öll fyrri met.

JAXA linurit mai 2016

Til frekari glöggvunar er aušvitaš brįšnaušsynlegt aš lķta į hafķskort og hér koma žvķ tvö samanburšarkort frį NSIDC. Kortiš til vinstri sżnir śtbreišslu og žéttleika ķssins žann 12. maķ 2012 sem var einmitt voriš fyrir metbrįšnunarsumariš mikla žaš įr. Til hęgri er svo stašan žann 12. maķ, įriš 2016.

Iskort 12 mai 2012 og 2016

Ķ fljótu bragši er kannski enginn ógurlegur munur į žessum kortum. Noršur-Ķshafiš er aušvitaš žakiš ķs į žeim bįšum en žarna eru žó atriši sem skipta mįli. Į 2016-kortinu er til dęmis ķsinn aš mestu horfinn į Beringshafi milli Alaska og Sķberķu og ķsinn oršinn lélegur inn af Beringssundinu sjįlfu. Merkilegt er svo hiš myndarlega ķslausa svęši noršur af nyrstu ströndum Kanada viš Beaufort-haf en žaš bendir til žess aš ķsinn sé kominn į hreyfingu og farinn aš brotna upp mun fyrr en venjulega sem gęti skipt mįli fyrir framhaldiš.

Žetta ķslausa svęši viš Beaufort-haf er žó ekki endilega tilkomiš vegna hlżinda žar undanfariš heldur frekar vegna mjög stašfastrar hęšar sem rķkti žar nįlęgt, mestallan aprķlmįnuš. Vindar umhverfis hęšina nįšu sem sagt aš koma ķsnum af staš, og višhalda réttsęlis snśningi į stórum hluta ķsbreišunnar. Um leiš stušlušu vindar aš fęrslu ķssins aš sundinu milli Svalbarša og Gręnlands žar sem mikiš af sleppur śt śr prķsundinni svipaš og sjį mį į myndinni hér aš nešan sem sżnir hreyfingu ķssins einn dęmigeršan dag seint ķ aprķl.

Ķsrek 28. aprķl 2016

Žetta mikla uppbrot og tilfęrsla į hafķsnum mį greinilega sjį į gervitunglamyndum. Svona mikiš opiš haf žarna noršur af Kanada og Alaska er óvenjulegt žetta snemma įrs en tilfęrsla ķssins į žessum slóšum er annars vel žekkt fyrirbęri, nema hvaš aš į veturna frjósa allar vakir nęstum jafnóšum. Žessi opnun gerist žó į viškvęmum tķma nśna, ofanį allt annaš. Myndin hér er aš nešan er frį NASA og sżnir hiš ķslausa haf viš Beaufort-haf en Ķsland er žarna meš til aš sżna stęršarhlutföll.

NASA Beauforthaf maķ 2016

Svo er bara aš sjį til hvert framhaldiš veršur. Lįgmarksmetiš frį 2012 gęti alveg veriš ķ hęttu ķ lok sumars mišaš viš ašstęšur nś. Žaš žykir vęnlegt til ķsbrįšnunar aš sólin skķni sem mest į žessum slóšum į mešan hśn er sem hęst į lofti. Hlżtt loft śr sušri žarf svo aš hafa góšan ašgang aš Noršur-Ķshafinu til aš hjįlpa til viš brįšnunina. Reyndar er einmitt hlżtt loft į feršinni žessa dagana eins og svo oft ķ vetur. Sķšasta myndin er kort sem sżnir įętluš hlżindi mišaš viš mešallag, žann 13. maķ. Ef žannig hlżindagusur halda įfram ķ sumar er śtlitiš ekki bjart fyrir hafķsinn.

Noršurslóšir Hitaspį 13 maķ 2016

 


Orustuflugvélin ķ Gręnlandsjökli

Fyrir nokkru sį ég žessa skopteikningu ķ netheimum žar sem komiš er inn į įhugaverša sögu bandarķskrar orustuflugvélar į strķšsįrunum sem žurfti aš naušlenda į Gręnlandsjökli žar sem hśn įtti eftir aš hverfa ķ jökulinn uns hśn fannst aftur įratugum sķšar. Skopiš ķ myndinni felst ķ aš benda į žaš sem mörgum kann aš žykja ankannalegt aš į sama tķma og Gręnlandsjökull er sagšur vera aš brįšna vegna hnattręnnar hlżnunar, žį skuli flugvél sem lendir į jöklinum og skilin žar eftir, geta grafist nišur ein 268 fet ķ jöklinum. "Damn this Global Warming!!" eins og pirrašur gröfumašurinn, segir ķ myndatexta.
Skopmynd 268fet
Misskilningurinn og žaš sem ķ raun er skoplegt viš žessa mynd er žó aš ķ henni endurspeglast viss fįfręši ķ grundvallaratrišum jöklafręša. Žaš er žó kannski ekki endilega viš teiknarann aš sakast. Skopmyndir eru aušvitaš meira upp į grķniš frekar en raunveruleikann. Žaš er žó ekki vķst aš allir žeir sem kunna aš meta hśmorinn, įtti sig į vitleysunni og telja myndina įgętis innlegg sem gagnrżni į meinta hnattręna hlżnun af mannavöldum.

Mįliš meš jökla er aš allt sem skiliš er eftir į hįbungu žeirra, grefst nišur meš tķmanum, jafnvel žótt jökullinn fari minnkandi. Į efri hluta jökla er safnsvęši žeirra og žar hlešst hvert snjólagiš ofan į annaš meš hverjum vetri. Jökullinn hękkar žó ekkert endilega og getur jafnvel lękkaš en žaš fer eftir hversu mikiš brįšnar į móti į leysingarsvęšunum sem liggja nęr jökuljašrinum og er žį talaš um jįkvęšan eša neikvęšan jöklabśskap. Flugvélin sem žarna lenti į sķnum tķma ofan į hįbungu Gręnlandsjökuls gat žvķ ekki annaš en grafist nišur og borist įfram meš jöklinum sem skrķšur undan eigin fargi og hefši birst aš löngum tķma lišnum į leysingarsvęšinu einhversstašar ķ skrišjökli, illa kramin aušvitaš. En žaš įtti reyndar ekki viš um žessa flugvél. Henni var nefnilega bjargaš og flogiš į nż!

Saga flugvélarinnar, sem hlotiš hefur nafniš Glacier Girl og er aš geršinni Lockheed P-38 Lightning, er annars sś aš įriš 1942 var įkvešiš aš ferja mikinn fjölda Bandarķskra strķšsflugvéla til Bretlands og var žaš lišur ķ innrįsarplönum bandamanna ķ Frakkland į žeim tķma (sem įtti eftir aš frestast um tvö įr). Alls voru 920 flugvélar sendar yfir hafiš ķ žessari ašgerš og lį leišin yfir Gręnland og meš viškomu į Reykjavķkurflugvelli aš sjįlfsögšu. Ekki voru allar af hinum smęrri vélum geršar til slķks feršalags en žaš žótt nokkuš gott aš alls skilušu sér 882 flugvélar į leišarenda. Mestu afföllin voru reyndar um mišjan jślķ '42 žegar alls įtta flugvélar, sem flugu saman ķ hóp, žurftu aš naušlenda į Gręnlandsjökli vegna eldsneytisskorts eftir aš hafa snśiš viš vegna vešurs įšur en žęr nįšu til Reykjavķkur. Ķ hópnum voru sex P-38 vélar og žar į mešal vélin sem fjallaš er um hér. Auk žeirra voru tvęr stęrri B-17 vélar sem margir kannast viš undir višurnefninu Fljśgandi virki (Flying Fortress) en žęr voru betur bśnar siglingatękjum og fóru žvķ fyrir fluginu. Öllum flugmönnum var aš lokum bjargaš eftir mikinn barning į jöklinum.

Eftir žvķ sem leiš frį strķšslokum fór įhugi manna į gömlum flugvélum frį strķšsįrunum aš aukast enda eftirspurnin meiri en frambošiš. Žį var smįm saman fariš aš huga aš vélunum įtta sem naušlent höfšu og skildar voru eftir į Gręnlandsjökli sumariš 1942. Fyrstu leitartilraunir voru geršar įriš 1977 en žaš var ekki fyrr en įriš 1988 sem vķsbendingar um flugvélarnar fundust meš ašstoš ķssjįr og reyndust vélarnar liggja dżpra ķ jöklinum en menn höfšu įętlaš og auk žess um tveimur kķlómetrum frį upphaflegum lendingarstaš enda jökullinn į stöšugri hreyfingu. Įriš 1990 var geršur śt leišangur og boruš hola nišur aš žvķ sem fundist hafši og reyndist žaš vera önnur B-17 vélanna en hśn reyndist žegar til kom of illa farin til aš reyna aš nį henni upp.

GlacierG undir ķsnumTveimur sumrum seinna, įriš 1992 eša 50 įrum eftir naušlendinguna, var gerš önnur tilraun og žį komu menn nišur į nokkuš heillega P-38 vélina į 268 feta dżpi (82 metra) og skemmst frį žvķ aš segja aš vélinni var nįš upp meš žvķ aš flytja hana upp ķ bśtum og flutt žannig til Bandarķkjanna žar sem vélin var gerš upp og komiš ķ flughęft įstand meš miklum glans. Til aš auka veg flugvélarinnar enn meir var įriš 2007 gerš tilraun til aš fljśga henni žį leiš til Bretlands sem upphaflega var įętluš įriš 1942. Žaš gekk žó ekki betur en svo aš vélin žurfti aš naušlenda į flugvelli į Labradorskaga vegna vélarbilunar og feršinni aš lokum aflżst. Samkvęmt heimildum er henni haldiš ķ flughęfu įstandi og trešur gjarnan upp į flugsżningum ķ Bandarķkjunum viš góšan fögnuš višstaddra.

Žegar til kom varšveitti jökullinn flugvélina sem aldrei nįši leišarenda. Hinar flugvélarnar sjö sem einnig lentu į jöklinum halda vęntanlega įfram aš grafast dżpra nišur ķ Gręnlandsjökul og leifar žeirra munu skila sér śr jöklinum ķ fyllingu tķmans, alveg óhįš žvķ hvernig Gręnlandsjökull mun spjara sig ķ hlżnandi heimi, hversu skoplegt sem žaš nś er.

P-38 į flugi

Uppgerša orustuflugvélin Lockheed P-38 Lightning "Glacier Girl" į flugi.

- - -

Heimildir og ljósmyndir:
http://www.damninteresting.com/exhuming-the-glacier-girl
https://en.wikipedia.org/wiki/Glacier_Girl

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband