Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Hafķsstašan undir lok bręšsluvertķšar

Sumarbrįšnun hafķssins į noršurslóšum er į lokasprettinum og senn fer aš skżrast hvernig bręšslusumariš 2017 kemur śt mišaš viš undanfarin įr. Reyndar er ekki alveg rétt aš tala um lokasprett ķ žessu sambandi žvķ meš lękkandi sól į lofti hęgir smįm saman į bręšslunni uns višsnśningur veršur einhvern tķma ķ september og vetrarfrysting hefst. Hvernig sem framhaldiš veršur žį er žegar ljóst aš metįrinu 2012 veršur ekki ógnaš nś ķ įr hvaš lįgmarksśtbreišslu varšar eins og sést į lķnuritinu hér aš nešan. Dökkblįa 2017-lķnan er nś į svipušum slóšum og į sama tķma įrin 2007 og 2016 en lįgmarksśtbreišsla žeirra sumra endaši nokkuš jöfn ķ 2. og 3. sęti. Framhaldiš er nokkuš óljóst en einmitt nśna er komiš nokkuš hik į 2017-ferillinn sem žżšir aš śtbreišsla ķssins hefur lķtiš dregist saman allra sķšustu daga. Svona hik getur reyndar komiš upp hvenęr sem er sumars og ręšst ašallega af vešurašstęšum, svo sem žvķ hvort rķkjandi vindar blįsi aš eša frį ķsnum. Vešriš sķšustu daga hefur einmitt veriš frekar hagstętt ķsnum og ef žaš breytist ekki gęti śtbreišslulįgmarkiš endaš ķ einhverju mešallagi sķšustu 10 įra. Hafa veršur žó ķ huga aš žaš mešallag er langt fyrir nešan žaš sem žekktist fyrir tķmamótasumariš 2007.

Hafķslinurit NSIDC įgśst

Į kortunum hér aš nešan er śtbreišsla ķssins borin saman 19. įgśst metsumariš 2012 og nśna įriš 2017. Aš auki er sjįlft metlįgmarkiš ķ september 2012 teiknaš meš raušri lķnu inn į 2012-kortiš. Framhaldiš ķ įr ręšst ašallega af žvķ hversu mikiš nęr aš brįšna af žeim jašarsvęšum sem farin eru aš blįna sem žżšir aš žar er ķsinn nokkuš gisinn, en raunar er ekki hęgt aš bśsast viš róttękum breytingum žegar svona langt er lišiš į sumar enda sólin farin aš lękka verulega į lofti allra nyrst. Brįšnun į sér žó ennžį staš nešanfrį og lęgšir sem bera meš sér sušlęga vinda geta žjappaš ķsnum saman žar sem hann er gisinn.

Hafis įgśst 2012 og 2017

Žaš mį benda į aš žótt ķsinn sé nś almennt meiri en į sama tķma 2012 žį er minni ķs nśna austur af Gręnlandi sem bendir til lķtils śtflutnings į heimskautaķs um Framsund milli Gręnlands og Svalbarša. Spurning hvort žaš hafi einhverja žżšingu fyrir komandi vetur hér hjį okkur. Ķsinn er žó samt heldur meiri en venjulega viš Svalbarša og įfram ķ žį įtt til Rśsslands, enda var talsveršur ķs žar ķ vetrarlok. Siglingaleišin noršur fyrir Sķberķu ętti žó aš vera nokkuš greiš samkvęmt žessu. Sama er hinsvegar ekki aš segja um Amerķkuleišina sem opnast reyndar bara almennilega ķ bestu sumrum.

Meira ętla ég ekki aš segja um stöšu hafķssins ķ bili en eins og ég hef gert ķ sumar žį boša ég nęsta uppgjör į hafķsstöšunni aš mįnuši lišnum en žį veršur lķka komiš ķ ljós hvernig žetta fer. Yfirleitt ętti mašur ekki aš auglżsa bloggfęrslur fyrirfram en ķ žessu tilfelli held ég žaš sé įgętt enda vill mašur ekki vera grunašur um aš velja tķmasetningar sem henta einhverjum hugsanlegum mįlstaš. Žaš sem er aš gerast meš hafķsinn į noršurslóšum finnst mér umfram allt mjög įhugavert og af smį spennufķkn er ég alveg tilbśinn aš sjį dramatķskar breytingar verša aš veruleika sem kannski lita eigin spįdóma um framhaldiš. Ég hef hinsvegar haldiš mig frį viš bošskaps- og įhyggjuhlišinni žegar žessi hitamįl ber į góma enda enginn sérstakur įhyggjumašur žegar kemur aš hafķsnum eša loftslagmįlum almennt og mį segja aš žaš sé leišarljósiš ķ žvķ sem ég hef komiš į framfęri allt frį upphafi. Eftir mįnuš verša einmitt lišinn 10 įr frį fyrstu bloggfęrslu minni sem fjallaši um - hafķsinn - nema hvaš?

 

 


Gengiš eftir vegg Hadrķanusar į Englandi

Žegar Rómverska heimsveldiš var ķ sem mestum blóma snemma į 2. öld nįši veldi žeirra mešal annars til stórs hluta Bretlandseyja. Framan af gilti žaš sama žar og vķšar aš śtmörk, eša landamęri rķkisins, voru ekki alltaf ķ föstum skoršum vegna sķfelldra tilrauna Rómverja til aukinna landvinninga eša utanaškomandi įrįsa óvina. Žetta breyttist hinsvegar ķ valdatķš Hadrķanus keisara įrin 117-137 žvķ meš valdatķš sinni vildi hann treysta sem mest innviši rķkisins og auka stöšugleika žess meš varanlegri landamęrum. Einn lišur ķ žessum įherslum var aš reisa myndarlegan landamęravegg į Bretlandseyjum lķtiš eitt sunnan viš nśverandi mörk Englands og Skotlands. Mešfram veggnum voru settar öflugar varšstöšvar og fjölmennar herbśšir til aš halda ķ skefjum keltneskum žjóšflokkunum ķ noršri, nįnar tiltekiš Piktum, sem žį byggšu Skotland. Veggurinn hélt vel og markaši śtmörk rķkisins į žessum staš allt žar til halla fór undan fęti og Rómverjar hófu aš yfirgefa svęšiš įriš 410. Undantekning var žó žegar Antónķus, nęsti eftirmašur Hadrķanusar, įkvaš aš halda lengra ķ noršur og hóf aš reisa nżjan vegg įlķka noršarlega og Glasgow er ķ dag. Žaš var hinsvegar feigšarflan og hörfušu Rómverjar fljótlega aftur aš fyrri landamęrum viš rammgeršan vegg Hadrķanusar.

Veggur Hadrķanusar kort
Veggur Hadrķanusar stendur aš hluta til enn ķ dag žótt hvergi sé hann ķ upprunalega įstandi. Heillegastur er hann į mišhlutanum žar sem hann liggur um strjįlbżl heišarsvęši en hann er hinsvegar alveg horfinn į žéttbżlli lįglendissvęšum viš bįša enda, žar sem eru borgirnar Newcastle ķ austri og Carlisle ķ vestri. Veggurinn var vķšast hvar um 2-3 metra breišur og eitthvaš meira į hęšina žannig aš óhemjumikiš grót žurfti ķ mannvirkiš. Śtveggirnir voru śr tilhöggnu grjóti sem aušvitaš var tilvališ aš endurnżta ķ seinni tķma mannvirki ķ gegnum aldirnar, svo sem kastala, kirkjur og klaustur. Žaš var ķ raun ekki fyrr en um mišja sķšustu öld aš talaš var um aš varšveita žaš sem eftir var af veggnum mikla og fyrir 20 įrum var hann settur į heimsminjaskrį UNESCO sem eitt heillegasta landamęramannvirki frį dögum hins forna Rómaveldis.

Veggur Hadrķanusar mynd 1
Svo mašur beini sögunni aš manni sjįlfum žį hef ég lengi en žó óljóst vitaš um tilvist žessa veggs. Einhverntķma sķšasta vetur vorum viš hjónin aš skoša kort af Bretlandseyjum af Google Maps og beindist žį athyglin aš vegg Hadrķanusar. Žį kviknaši sś hugmynd hvort ekki vęri tilvališ aš ganga mešfram veggnum eša žar sem hann hafši legiš. Reyndar var žaš įkvešiš į stašnum meš bįšum greiddum atkvęšum įn žess aš vita hvort žaš vęri hentugt eša yfirleitt gert. Nįnari eftirgrennslan leiddi žó ķ ljós aš töluvert er um aš gengiš sé eftir žessari leiš. Sumir fara žį ķ nokkura daga gönguferš stranda į milli į mešan ašrir lįta sér nęgja dagsferšir eša heimsóknir aš įhugaveršustu stöšunum. Leišin, sem Bretarnir kalla Hadrian's Wall Path, hefur öll veriš merkt svo enginn žurfi aš villast aš óžörfu um enskar sveitir į svęšum žar sem engin ummerki um vegginn eru lengur til stašar.

Sunnudaginn 21. jślķ vorum viš sķšan mętt til Newcastle og hófum gönguna skammt žar fyrir vestan. Viš tók 5 daga ganga eftir Hadrian's Wall Path allt vestur til Carlisle. Dagleiširnar voru 13-24 kķlómetrar, samtals um 80 kķlómetrar, en žį slepptum viš reyndar blįendunum til sitthvorar strandar. Į gönguleišinni var żmislegt įhugavert aš sjį fyrir utan leyfarnar af veggnum. Gangan um enskar sveitir var hin athyglisveršasta žótt vešurlagiš vęri upp og ofan žar sem skiptust į skin og skśrir. Enskar kindur eru mjög gęfar og hlaupa ekki undan į haršaspretti eins og žęr ķslensku. Stundum gekk mašur lķka innan um nautgripi sem voru sem betur fer einnig aš spakara taginu. Heišarnar noršur af veggnum er mjög strjįlbżlar enda njóta žęr einhverskonar frišunar varšandi nęturbirtu svo hęgt sé aš nżta kvöldhimininn til stjörnuskošunar. Greinilegt var aš flugherinn nżtir einnig svęšiš sem ęfingasvęši enda mįtti stundum heyra drunur miklar žegar heržotur rufu hljóšmśrinn. Žaš sem eftir var af gamla mśrnum hans Hadrķanusar stóš žaš žó allt af sér.

Ljósmyndirnar sem fylgja eru teknar śr gönguferšinni.

Veggur Hadrķanusar mynd 2

Viš upphaf göngu ķ góšu vešri skammt vestur af Newcastle. Steinveggurinn sem žarna sést er hefšbundinn enskur sveitaveggur frį seinni tķš.

Veggur Hadrķanusar mynd 3

Skjótt skipast vešur ķ lofti. Blogghöfundur stendur žarna hundblautur undir lok fyrsta göngudags žegar komiš var aš fyrsta bśti af vegg Hadrķanusar.

Veggur Hadrķanusar mynd 4

Enskar kindur aš spóka sig viš rśstir rómverskrar varšstöšvar.

Veggur Hadrķanusar mynd 4

Eitt af žekktari kennileitum gönguleišarinnar er Sycamore Gap. Tréš žarna er vinsęlt myndefni enda mun žaš hafa komiš viš sögu ķ vinsęlli kvikmynd um Robin Hood og var kosiš tré įrsins ķ Bretlandi įriš 2016.

Veggur Hadrķanusar mynd 5

Eitt fjölmargra upplżsingaskilta į leišinni. Myndin į skiltinu sżnir hvernig veggurinn stóš į brśn klettaveggs sem žarna liggur um sveitir og er um leiš nįttśrulegur žröskuldur innrįsarherja. Myndin stękkast meš įsmellingu ef einhver vill rżna ķ smįa letriš.

Veggur Hadrķanusar mynd 6

Stór hluti göngunnar lį annars um enskar sveitir žar sem engan fornan vegg er aš finna lengur. Ótal hlišum žurfti aš ljśka upp į leišinni og į sumum žeirra mįtti finna gagnlegar upplżsingar og višvaranir. Gangan ķ heildina var žvķ įgętis kynning į landbśnašarhįttum heimamanna auk žess aš gefa innsżn ķ hina sögulegu fortķš. Feršin gekk mjög vel žrįtt fyrir misjafnt vešur og dżrin ķ sveitinni voru hin spökustu žótt vissara var aš fara meš gįt žegar tortryggnir nautgripir uršu į vegi manns.

Veggur Hadrķanusar mynd 7

Aš lokum er žaš svo stemningsmynd frį Carlisle žar sem ganga okkar endaši. Kvöldsólin var ekki af verri endanum ķ žessum vinalega bę.

 


Hafķsstašan į mišju sumri

Sumariš er ķ hįmarki į noršurslóšum og hafķsinn brįšnar samkvęmt žvķ. Ķ hafķsyfirliti mķnu fyrir mįnuši nefndi ég aš hafķsbrįšnunin hefši ekki fariš neitt óvenjulega hratt af staš ķ upphafi sumars, allavega ekki mišaš viš žaš sem ég sį fyrir mér aš gęti gerst eftir einn hlżjasta vetur į noršurslóšum sem męlst hefur og um leiš eitt minnsta ķsmagn į Noršur-Ķshafinu sem męlst hefur. Fram til žessa hefur sumariš žó ekki veriš neinn eftirbįtur annarra mikilla bręšslusumra, samanber lķnuritiš ęttušu frį bandarķsku snjó- og ķsmišstöšinni (NSIDC). Dökkblįi ferillinn stendur fyrir įriš 2017 og til višmišunar eru 10 įrin žar į undan. Grįa lķnan er mešaltal įranna 1980-2010 sem sżnir vel hversu mikiš ķsinn hefur hörfaš aš sumarlagi mišaš viš žaš sem įšur var.

Hafķslinurit NSIDC jślķ 2017

Eins og sést į dökkblįu 2017-lķnunni žį śtbreišsla ķssins meš allra minnsta móti en žó örlķtiš meiri en hśn var metbręšslusumariš 2012 į sama tķma žann 20. jślķ. Įriš 2011 er reyndar žarna ķ tķmabundinni forystu en įtti eftir aš missa hana žegar stórir atburšir fóru aš gerast ķ įgśstbyrjun 2012 sem skilaši hina mikla lįgmarksśtbreišslumeti ķ september žaš įr. Annars er žetta nokkuš žétt flękja af lķnum. Heldur greišist žó śr henni žegar lķšur aš hinu įrlegu haustlįgmarki enda skiptir lokahlutinn ķ brįšnunartķmabilinu miklu mįli eins og gjarnan gerist ķ kappleikjum. Žį er bara spurning hvaš gerist meš 2017. Į sumariš 2017 endasprett inni eša fęr žaš krampa?

Kortin hér aš nešan sżna śtbreišslu og žéttleika ķssins į sömu dagsetningu sumariš 2012 og 2017. Auk žess teiknaši ég inn lįgmarksśtbreišslu ķssins į 2012-kortiš til vinstri en žį dróst ķsbreišan meira saman en dęmi er um.
Hafis jślķ 2012 og 2016
Nokkur munur er į śtbreišslunni milli žessara tveggja sumra. Til dęmis var žarna ennžį landfastur ķs noršur af Alaska og Austur-Sķberķu sumariš 2012 og styttra einnig frį okkur ķ hafķsinn austur af Gręnlandi. Hinsvegar er meiri ķs nśna viš Baffinsland, Svalbarša og viš mišhluta Sķberķustranda. Žaš sem gęti žó skipt mįli upp į framhaldiš er aš žaš sem eftir er af ķsnum nśna er nokkuš hvķtt yfirlitum sem žżšir aš ķsinn nśna er nokkuš žéttur - ekki sķst į jašarsvęšum. Stór svęši į 2012-kortinu er hins vegar farin aš blįna talsvert enda įtti ķsbreišan žarna eftir aš dragast saman um rķflegan helming įšur en lįgmarkinu var nįš. 2017-kortiš ber hinsvegar meš sér aš ķsinn sé nokkuš žéttur og vķšfešm hafķssvęši ekki ķ brįšri śtrżmingarhęttu.

Ķ fyrri hafķspistli nefndi ég aš hinn hlżi vetur gęti hafa framkallaš meiri snjókomu ķ noršri en venjulega sem gęti haft sitt aš segja varšandi žaš hversu tiltölulega hęgt brįšnunin fór af staš nś ķ vor. Mikill snjór į ķsnum tefur fyrir brįšnun og snjór į ašliggjandi landssvęšum veldur kęlingu ķ heildina. Sśluritiš hér aš nešan fann ég į netinu en veit žó ekki alveg uppruna žess. Samkvęmt žvķ žį var snjóhula ķ jśnķmįnuši nokkuš meiri en veriš hefur hin sķšari įr, en reyndar žó "bara" ķ mešallagi fyrir tķmabiliš ķ heild. Įriš 2017 sker sig greinilega śr hvaš žetta varšar mišaš viš sķšustu įr žótt snjóhulan sé žó mikill eftirbįtur žess sem tķškašist į fyrri hluta tķmabilsins.
Snjóhula noršurhvel
Hvernig bręšslusumariš 2017 mun plumma sig aš lokum mun koma ķ ljós į nęstu vikum. Sennilega žarf eitthvaš róttękt aš gerast ef lįgmarkiš ķ įr į aš verša eitthvaš ķ lķkingu viš metlįgmarkiš 2012. Eftir sem įšur er ķsinn nśna mjög žunnur žótt hann sé žéttur. Žykktar og rśmmįlsmęlingar benda einmitt til žess. Sjįum til hvaš gerist og aš venju boša ég aftur stöšuuppfęrslu eftir mįnuš. Žaš mį lķka taka fram aš žetta eru allt saman įhugamannspęlingar ķ mér en sjįlfsagt er aš benda į mįnašarlegt yfirlit Bandarķsku snjó- og ķsmišstöšvarinnar eins og ég kalla hana. Sjį: National Snow and Ice Data Center, NSIDC


Stašan į bręšslumįlum į noršurslóšum

Hafķsbrįšnun sumarsins er nś komin ķ fullan gang į Noršur-Ķshafinu og mun halda įfram fram ķ september žegar hinu įrlega lįgmarki ķ hafķsśtbreišslu veršur nįš. Žegar ég "hitaši upp" fyrir bręšslusumariš fyrir mįnuši žį gęldi ég viš žann möguleika aš žaš yrši minni hafķs žarna ķ noršri en įšur hefur sést į vorum dögum. Einnig bošaši ég stöšuuppfęrslu aš mįnuši lišnum sem er akkśrat žaš sem kemur hér.

Og hver er svo stašan? Er eitthvaš óvišjafnanlegt ķ uppsiglingu? Eiginlega er ég ekki alveg eins viss um žaš og fyrir mįnuši. Žrįtt fyrir vķsbendingar um žynnri og veiklulegri hafķs en įšur hefur sést, eftir mjög svo hlżjan vetur, žį hefur brįšnunin ekki fariš neitt óvenjulega hratt af staš žótt vissulega sé fullur gangur į henni. Svo viršist sem hlżindunum ķ vetur hafi fylgt töluverš snjókoma į noršurslóšum sem dżrmętur tķmi hefur fariš ķ aš vinna į sem hefur sitt aš segja upp į framhaldiš. Nokkuš sólrķkt hefur veriš į Ķshafinu en jafnframt įn verulegra hlżinda śr sušri. Į lķnuriti frį bandarķsku snjó- og hafķsmišstöšinni, NSIDC, mį bera saman stöšuna viš fyrri įr aš eigin vali og hér eru žaš sķšustu 10 įr sem eru til samanburšar. Sjįlfur hef ég fiktaš ķ litum og bętt viš upplżsingum.
Hafislķnurit jśnķ 2017
Dökkblįi ferillin stendur fyrir 2017 og er śtbreišslan žann 20. jśnķ mjög nįlęgt žvķ sem hśn var į sama tķma įrin 2010, 2011, 2012 og 2016 žótt žaš sjįist ekki vel ķ kösinni. Öll önnur įr frį upphafi gervitunglamęlinga 1979 eru ofar eša mun ofar. 2016 hefur nįnast misst forystuna ķ minnstu hafķsśtbreišslu į žessum tķmapunkti eftir aš hafa veriš afgerandi lęgst vikurnar į undan. Įriš 2012, sem er nśverandi handhafi sjįlfs lįgmarksmetsins mikla, er žarna komiš ķ barįttuna eftir nokkuš vķšfešma vetrarśtbreišslu. Minni eigin spį, sem ég gerši fyrir mįnuši, er žarna bętt viš ķ ljósblįum lit og er sį ferill ögn nešar en raunveruleikinn segir til um nśna žótt ekki muni mjög miklu. Raunar er nęgur tķmi til aš elta spįna uppi ef ašstęšur leyfa.

Til aš skoša stöšuna nįnar žį koma hér, eins og ķ sķšasta yfirliti, tvö kort sem sżna dreifingu ķssins og įętlaša žykkt, sem skiptir ekki litlu mįli. Til vinstri er kort frį 18. jśnķ 2016 og samskonar kort fyrir sama dag nśna ķ įr, 2017.
Ķsžykkt jśnķ 2016 og 2017
Gulgręni liturinn į 2016-kortinu er til vitnis um rśmlega 3ja metra žykkan ķs į allstóru svęši sem varla er aš finna į 2017-kortinu hęgra megin, og ętti aš gefa įrinu ķ įr nokkuš forskot aš žessu leyti žótt ķsinn nśna sé almennt nokkuš žéttur og fastur fyrir žar sem hann er enn er til stašar. Sjį mį žó aš ķsinn er farin aš hörfa verulega undan ströndum Sķberķu og opin svęši farin aš myndast žar. Óvenju opiš svęši er einnig nśna inn af Beringssundi milli Alaska og Sķberķu. Aftur į móti er meiri ķs viš Svalbarša og almennt noršur af Atlantshafi enda hafši mikill ķs leitaš žangaš ķ vetur. Spurning er hversu mikiš hafķsbreišan į eftir aš dragast saman į mišhluta Noršur-Ķshafsins en mestallur ķs į jašarsvęšum svo sem į Hudson-flóa og umhverfis Baffinsland į eftir aš brįšna ķ sumar samkvęmt venju. Spurning er žó hvort noršvesturleišin um Amerķku eigi eftir aš opnast eins og stundum hefur gerst, en noršausturleišin noršur fyrir Rśssland ętti žó aš verša nokkuš greiš žegar į lķšur.

Framhaldiš ręšst svo aušvitaš af vešrinu - og talandi um žaš žį gerist žaš nśna eftir nokkuš hęgvišrasama og bjarta tķš aš stóreflis lęgš er aš koma sér fyrir nįlęgt noršurpólnum. Lęgšir į žessum slóšum geta żmist tafiš fyrir brįšnun eša gert mikinn usla į ķsbreišunni. Meš lęgšum eykst skżjahula sem hindrar brįšnun į bjartasta tķma įrsins. En sumarlęgšum fylgir einnig rigning ef nógu hlżtt loft fylgir en stašsetningin nśna er reyndar žannig aš hlżtt loft frį sušlęgari svęšum berst yfir Ķshafiš og herjar į ķsinn. Ekki skiptir sķšur mįli aš stóraukin hreyfing kemst į ķsbreišuna meš tilheyrandi öldugangi ef opin hafssvęši hafa myndast. Į kortinu hér mį sjį hina miklu hringhreyfingu į ķsnum vegna lęgšarinnar sem spįš er aš muni rķkja žarna og gera sitt ķ allnokkra daga aš minnsta kosti, ķ samvinnu viš hęšarsvęši nįlęgt noršurströndum Kanada. Žetta er staša sem ekki er hlišholl ķsnum og veitir ekki af ef sumariš ętlar aš vera meš ķ botnbarįttunni.

ķsrek 20. jśnķ 2017
Jį žaš veršur fróšlegt aš fylgjast meš žessu hafi mašur įhuga į hafķsmįlum į annaš borš og žį žakkar mašur fyrir allar žęr upplżsingar sem ķ boši eru į veraldarvefnum. Sjįlfsagt er svo aš taka stöšuna aftur eftir mįnuš.

- - -

Kortin eru fengin héšan: https://www7320.nrlssc.navy.mil/hycomARC/arctic.html
Lķnurit og fróšleikur frį NSIDC: http://nsidc.org/arcticseaicenews/


Hitaš upp fyrir bręšslusumariš (óvišjafnanlega?)

Sumariš er framundan į noršurslóšum meš tilheyrandi brįšnun į ķsbreišunni. Mišaš viš hvernig lišinn vetur hefur veriš žį finnst mér alveg óhętt aš gęla viš žann möguleika aš minni hafķs verši žar ķ lok sumars en įšur hefur sést į vorum dögum. Žaš sem helst skiptir mįli er aš nżlišinn vetur var óvenju hlżr žarna upp frį sem žżšir aš hafķsinn nįši ekki aš žykkna eins mikiš og hann gerir venjulega yfir vetrartķmann. Ķ samręmi viš žaš žį hefur śtbreišsla hafķssins veriš meš allra minnsta móti ķ allan vetur. Stašan ķ fyrravor gaf reyndar einnig vissar vęntingar um aš sumariš 2016 gęti oršiš einstakt bręšslusumar. Lįgmarksśtbreišslan ķ fyrra setti žegar til kom engin met en var žó ķ 2.-3. sęti įsamt įrinu 2007 og ógnaši ekki lįgmarksmetinu frį įrinu 2012. Nś er hinsvegar spurning hvaš gerist. Er komiš aš nżju metįri og munum viš sjį ķslausan Noršurpól į 90°N? Įšur en lengra er haldiš kemur hér lķnurit yfir hafķsśtbreišslu, frį Bandarķsku snjó og hafķsmišstöšinni meš smį tilfęrslum frį mér.
Hafislķnurit maķ 2017
Į lķnuritinu sést hvernig śtbreišsla ķssins į noršurslóšum er žessa dagana mišaš viš 10 įrin į undan įsamt mešalśtbreišslu įranna 1981-2010. Dökkblįi ferillinn stendur fyrir įriš 2017. Śtbreišslan nśna er meš minna móti samkvęmt žessu en žó ekki einstök. 2016 ferillinn var afgerandi lęgstur ķ maķ og hélt žeirri forystu fram ķ jśnķ žegar draga tók śr brįšnuninni. Įriš 2012 er tįknaš meš gręnni brotalķnu og kemur vel fram hversu afgerandi lįgmarkmetiš frį žvķ įri er, žrįtt fyrir aš vetrarśtbreišslan hafi žį veriš talsverš. Sjįlfur hef ég svo bętt viš myndina blįrri lķnu sem er mķn tillaga eša spįdómur um žaš hvernig mįlin gętu žróast ķ sumar. Sjįlfsagt nokkuš glannalegt žvķ greinilega er ég aš tala um mestu brįšnun, eša lęgsta lįgmarki, sem sést hefur į vorum dögum, og ég leyfi mér žaš enda er ég bara heimilislegur įhugamašur į žessu sviši.

En sjįum nś til, eitthvaš gęti gęti ég haft fyrir mér ķ žessu. Žaš er ekki bara hlżr vetur sem spilar inn ķ žvķ dreifing ķssins skiptir lķka mįli. Til aš skoša žykktardreifingu ķssins eru kortin frį Bandarķska sjóhernum afar skżr og góš, og vonandi eitthvaš aš marka žau. Hér aš nešan ber ég saman tvö slķk kort, annarsvegar frį maķ 2017 og hinsvegar maķ 2016.
Ķsžykkt 2017 og 2016
Į kortinu frį žvķ ķ fyrra sést stór raušgul skella meš allt aš 4ra metra žykkum ķs į hafsvęši noršur af Kanada og Alaska. Enga slķka žykkt er hinsvegar aš finna į kortinu ķ nś įr nema mjóa rönd noršur af Kanadķsku heimskautaeyjunum og Gręnlandi. Ķsinn nśna er einnig mjög žunnur noršur af Sķberķu eins og fjólublįi liturinn er til vitnis um. Hinsvegar er meiri og žykkari ķs aš finna nś ķ įr viš Svalbarša og žar um kring. Žetta skiptir allt mįli upp į framhaldiš og er til vitnis um aš ķsinn hefur ķ vetur veriš aš leita ķ įttina aš Atlantshafinu žar sem hann mętir hlżrri sjó. Aukin śtbreišsla žar er žvķ alls ekkert heilbrigšismerki enda į ķsinn viš Svalbarša ekki afturkvęmt ķ ķsmassann ķ noršri. Talsvert streymi af sęmilega žykkum ķs viršist lķka vera sušur meš Gręnlandi og žar bķšur hans heldur ekkert annaš en aš brįšna ķ sumar.

Žaš sem gerist į nęstu vikum og mįnušum er aš ķsinn mun aš venju hörfa nokkuš örugglega žarna ķ Noršur-Ķshafinu. Opiš haf er žegar fariš aš éta sig inn um žunnan ķs frį Beringssundi milli Alaska og Sķberķu og stutt er ķ opnanir į svęšum noršur af Sķberķu. Ķsinn į Hudson-flóa mun hverfa aš venju sem og allur ķsinn kringum Baffinsland og vestur af Gręnlandi. Hvernig stašan veršur svo ķ september ķ įr mun koma ķ ljós. Į kortunum hér aš nešan eru borin saman septemberlįgmörk įrsins 2016 og metįrsins 2012 sem var raunar alveg einstakt bręšslusumar. Ég veit žaš ekki. Kannski er fullsnemmt aš vera aš spį nżju meti, en sjįum til. Ętli mašur taki ekki stöšuna aftur eftir mįnuš.

Ķsžykkt sept 2016 og 2012

- - -

Žykktarkortin eru fengin héšan: https://www7320.nrlssc.navy.mil/hycomARC/arctic.html
Lķnurit og fróšleikur frį NSIDC: http://nsidc.org/arcticseaicenews/

 


Heršubreišareldar?

Öšru hvoru erum viš įminnt um möguleg eldgos ķ hinum og žessum eldstöšvum en allur gangur er žó į žvķ hvort eitthvaš gerist. Ašdragandi eldgosa er afar mislangur og fer žaš eftir eldstöšvum. Hekla gżs nįnast fyrirvaralaust į mešan ašrar eldstöšvar žurfa vinna ķ sķnum mįlum įrum eša įratugum saman įšur en žaš brestur į meš gosi. Bišin eftir gosi ķ Kötlu viršist engan enda ętla aš taka og žótt hśn hafi lengi veriš talin einn lķklegasti kandķdatinn fyrir nęsta gos žį skjótast sķfellt ašrar eldstöšvar fram fyrir meš sprękum gosum. Ķ takt viš žaš žį hefur talsveršur óstöšugleiki veriš į litlu svęši rétt viš Heršubreiš undanfarna daga og nįši hrinan vissu hįmarki nś ķ morgun 18. mars meš skjįlfta upp į nįlęgt žremur į Righter.

Heršubreišarskjįlftar
Viš vitum aušvitaš ekkert hvort žessir skjįlftar žarna viš Heršubreiš žżši aš gos sé yfirvofandi į nęstunni eša ekki. Raunar hafa veriš skjįlftar į žessum slóšum įrum saman meš mislöngum hléum. Sennilega mį tengja žetta viš mikla smįskjįlftavirkni sem hófst viš Upptyppingar lķtiš eitt austar fyrir nįlęgt 20 įrum. Sś virkni įtti eftir aš fęrast aš Įlftanesdyngju og aftur til baka en viršist nś hafa fundiš sér góšan afmarkašan staš rétt sušaustan viš Heršubreiš. Svona virkni žykir vera til merkis um aš einhver kvika sé į feršinni žarna ķ undirheimunum en hafi ekki fundiš sér leiš til yfirboršs. Fyrirstaša viršist vera til stašar ķ jaršskorpunni į um 3-4 kķlómetra dżpi en flestallir skjįlftarnir eiga staš žar fyrir nešan og nišur į allt aš 10 km dżpi.

Eins og jaršfręšingar benda stundum į, žį nęr bara takmarkašur hluti kviku til yfirboršs yfirleitt, en megniš af kvikunni storknar undir yfirborši įn nokkurra frekari atburša. Žaš gęti vissulega įtt viš žarna viš Heršubreiš. En ef viš erum įhugasöm fyrir sakleysislegu hįlendisgosi, jafnvel tśristagosi, žį gęti žetta alveg veriš stašurinn. Lķklegast er aš um dyngjugos yrši aš ręša og žį myndi myndast svokölluš dyngja eins og algengt er į žessum slóšum. Slķk gos einkennast af hęgu žunnu hraunrennsli į afmörkušum staš (kannski žó sprungugos ķ upphafi) og getur stašiš langtķmum saman samanber gosiš endalausa į Hawaii. Žetta vęri žvķ ekki kröftugt sprungugos eins og žaš sem kom upp ķ Holuhrauni en kvikan žar var ęttuš śr kvikužró hinnar miklu megineldstöšvar Bįršarbungu. Tengsl gętu žó veriš žarna į milli, t.d vegna glišnunar sem įtti sér staš vegna Bįršarbungu. Undir Heršubreiš er hinsvegar engin kvikužró. Kvikan sem žar er undir kemur fersk beint śr išrum jaršar įn žess aš hafa žróast ķ kvikuhólfi. Lengd gossins fer žį eftir žvķ hversu gott jafnvęgi er til stašar ķ žvķ sem berst djśpt aš nešan og upp til yfirboršs.

Annars borgar sig aš segja sem minnst um óoršna atburši sem ekki er einu sinni vķst aš séu yfirvofandi. Hitt er žó vķst aš žarna mun gjósa aš lokum. Kvika mun halda įfram aš leita upp žarna vegna nįlęgšar viš heita reitinn og landiš mun halda įfram aš glišna vegna flekahreyfinga. Žar sem žetta tvennt fer saman verša óhjįkvęmilega eldgos öšru hvoru žvķ kvikan mun alltaf finna sér leiš aš lokum um žęr sprungur og veikleika sem glišnunin skapar. Mešfylgjandi myndir eru skjįskot af vef Vešurstofunnar.

Heršubreišarskjįlftar


Žunnildislegur hafķs ķ Noršurhöfum

Mišaš viš hversu hlżtt hefur veriš ķ vetur į noršurslóšum, mį velta fyrir sér hvort komiš sé aš tķmamótum og hvort nżr įfangi sé framundan ķ hnignandi hafķsbreišunni ķ Noršur-Ķshafinu. Sennilega er žó ekki tķmabęrt aš skapa einhverjar vęntingar eša örvęntingar ķ žessum mįlum, en nś sem aldrei fyrr, finnst mér full įstęša til aš fylgjast vel meš afkomu hafķssins žegar sumarbrįšnunin hefst.

Ég ętla aš byrja hér į samsettri mynd frį hafķsdeild Dönsku Vešurstofunnar sem sżnir hvernig hitinn noršan 80°N hefur veriš (rauš lķna) mišaš viš mešalhita (gręn lķna) allt aftur til įrsbyrjunar 2016. Frostmarkiš er sżnt sem blį lķna og eins og sést žį skrķšur hitinn žar rétt yfir um sumariš en annars er kvaršinn til vinstri ķ Kelvin. Ķ allan vetur hefur hitinn į svęšinu veriš hįtt yfir mešallaginu og var žaš reyndar lengst af ķ fyrravetur einnig. Topparnir ķ vetur hafa hinsvegar veriš afgerandi nema reyndar smį kuldakast fyrir nokkrum dögum žegar fimbulfrostiš fór nišur ķ žaš vera bara venjulegt į žessum slóšum.

DMI hiti 2016-2017

Žegar frostiš er ekki meira en žetta, gerist žaš nįttśrulega aš žykknun hafķssins veršur minni en venjulega yfir vetrartķmann og žess er fariš gęta ķ męlingum og ķ tölvuśtreikningum sem įętla žykkt ķssins. Sjįlfsagt spilar fleira en lofthitinn inn ķ. Meš hlżjum lęgšum śr sušri berst lķka hlżr og saltur sjór noršur ķ ķshafiš.

Kortin hér aš nešan sżna žykkt ķssins og eru unnin śtfrį tölvulķkönum, sem viš gerum rįš fyrir aš séu ekki mjög fjarri sanni. Kvaršinn lengst til hęgri er ķ metrum. Bęši kortin gilda 2. mars, 2016 er til vinstri en 2017 til hęgri og eru žau frį Bandarķska sjóhernum.

US NAVY 2mars 2016-2017

Breytingin milli įra er nokkuš greinileg. Samkvęmt 2017-kortinu hęgra megin er nś mun minna af ķs sem er yfir 3 metrum į žykkt. Slķkan ķs hefur venjulega veriš aš finna ķ Beaufort-hafi noršur af Kanada og Alaska en sį žykki ķs beiš reyndar mikiš afhroš sķšasta sumar. Ķsinn er einnig mjög žunnur noršur af Beringssundi milli Alaska og Sķberķu. Ekki er įstandiš betra inn af Barentshafinu žar sem margar hlżjar lęgšir hafa gert usla ķ vetur. Žungamišja ķsbreišunnar er hinsvegar aš žessu sinni noršur af Gręnlandi og Svalbarša og žašan er stutt ķ Fram-sundiš žar sem ķsinn lekur ķ gegn samkvęmt venju og berst sķšan sušur meš austur-Gręnlandi. Ekki er žó mikiš um hafķs hér viš land nśna. Allt lķtur žetta frekar illa śt fyrir hafķsinn, hvaš sem okkur finnst um žaš.

Žaš mį lķka taka annaš samanburšarįr. Hér aš nešan eru borin saman meš sama hętti įrin 2012 og 2017. Myndin til vinstri sżnir, sem sagt, įstand ķssins ķ marsbyrjun 2012, en sumariš žar į eftir er fręgt fyrir mestu brįšnun sem oršiš hefur į ķsnum yfir sumartķmann og skilaši af sér lįgmarksmeti ķ śtbreišslu sem stendur óhaggaš enn. Mišaš viš įstandiš ķ dag er varla hęgt aš segja annaš en aš žaš lįgmarksmet geti fariš aš vara sig ķ sumar. Segi ekki meir ķ bili.

US NAVY 2mars 2016-2017

- - -

Reyndar eitt til višbótar, kl 15:30: Lķnuritiš hér aš nešan, sem unniš er śr nżuppfęršum gögnum frį Piomas, sżnir stöšuna į rśmmįli ķssins mišaš viš sķšustu įr. Rauša lķnan sżnir aš įriš 2017 er žarna vel undir öšrum įrum sem eru til višmišunar og hefur veriš žannig žaš sem af er įri. Ef sama neikvęša frįvikiš helst nęstu mįnuši mį velta fyrir sér hversu mikiš veršur yfirleitt eftir af ķsnum ķ lok september. En best aš hafa alla fyrirvara žar į. Żmislegt gęti gerst ķ millitķšinniPIOMAS ķsžykkt mars 2017

 


Sérkennilegur hraunfoss į Hawaii

Hawaii kort

Öšru hvoru fįum viš stuttar fréttir af hinu lķfseiga dyngjugosi sem stašiš hefur frį įrinu 1983 į austustu eyju Hawaii-eyjaklasans sem oftast er nefnd Big Island. Žetta er lang-eldvirkasta eyjan į Hawaii og um leiš yngsta eyjan ķ klasanum. Žar er einnig aš finna hina stóru elddyngju Mauna Loa žar sem allt er meš kyrrum kjörum nś. Allt frį žvķ gosiš hófst hefur žunnfljótandi helluhrauniš ašallega lekiš ķ rólegheitum sušaustur til sjįvar frį gķgnum Puu Oo sem tilheyrir Kilauea eldstöšinni. Į öllum žessum įrum hafa myndarlegar hraunbreišur breitt śr sér ķ hlķšunum nišur aš sjónum og hafa fjölmörg hśs, vegir og önnur mannvirki oršiš undir ķ žeirri barįttu.

Hraunrennsliš hefur annars veriš meš żmsum tilbrigšum og sjįlfsagt ekki alltaf mjög tilkomumikiš. Žaš į ekki viš nś eins og einhverjir hafa kannski séš ķ fréttum. Undanfarnar vikur hefur nefnilega mjög óvenjuleg hraunbuna streymt beint śt śr hraunveggnum viš ströndina og falliš raušglóandi ofan ķ sjóinn meš tilheyrandi gassagangi. Žetta er aušvitaš alveg brįšskemmtilegt sjónarspil fyrir tśrista sem geta fylgst meš frį bįtum ķ hęfilegri fjarlęgš. Fara žarf žó aš öllu meš gįt žvķ hraunveggurinn er óstöšugur og ašeins nokkrir dagar sķšan stórt stykki féll śr klettunum og nišur ķ sjó. Myndin hér aš nešan er frį Hawaiian Volcano Observatory.

Hawaii hraunbuna

Öllu tilkomumeira er aušvitaš aš sjį lifandi myndir af žessu sjónaspili meš žvķ aš kķkja į  myndskeišiš sem kemur hér į eftir:

Eins og meš önnur fyrirbęri tengd eldgosum žį er ómögulegt aš segja til um hversu lengi žessi hraunfoss į eftir aš lifa. Hraunrennsliš į žaš til aš skipta um farveg og žį ekki endilega ķ įtt til sjįvar. Sķšla įrs 2014 bar svo viš aš hraunrennsliš fann sér nżja leiš um sprungukerfi talsverša vegalengd til noršausturs og ógnaši žį žorpi ķ um 20 km fjarlęgš frį upptökum. Ég fylgdist spenntur meš og skrifaši tvęr bloggfęrslur um mįliš: Hraun ógnar byggš į Hawaii og Hraunfoss viš sorpflokkunarstöš. Mun betur fór en óttast var og slapp byggšin aš mestu. Sorpflokkunarstöšin meira aš segja lķka. Įriš 2013 skrifaši ég svo um lķfseigan óbrynnishólma žar sem sķšasti įbśandinn ķ hśsažyrpingu žurfti aš yfirgefa heimili sitt eftir aš hafa sloppiš furšu vel fram aš žvķ.

Svona rétt į mešan allt er meš kyrrum kjörum hér į okkar eldfjallaeyju žį getur veriš įhugavert aš fylgjast meš framvindu mįla žarna į Hawaii. Eldfjallamišstöš eyjaskeggja er į žessari slóš: https://hvo.wr.usgs.gov/ En hver veit annars nema eitthvaš sé alveg aš fara aš gerast hér hjį okkur? Żmislegt aš sagt vera į bošstólnum.


Įleišis Til Heklu meš Albert Engström sumariš 1911

Erlendir tśristar eru ekkert nśtķmafyrirbęri hér į landi enda hefur Ķsland löngum žótt vera dularfullt og spennandi land ķ augum žeirra śtlendinga sem į annaš borš hafa vitaš aš žaš sé til. Svķinn Albert Engström var einn hinna ęvintżragjörnu Ķslandsvina en sumariš 1911 heimsótti hann landiš įsamt félaga sķnum, Thorild Wulff, jurtafręšingi og landkönnuši og var lokatakmark feršarinnar aš ganga į sjįlfa Heklu sem frį fornu fari var helst žekkt ķ augum śtlendinga fyrir aš vera inngangur aš sjįlfu helvķti. Albert Engström var frį Lönneberga ķ Smįlöndum og hefur žvķ veriš sveitungi nafna mķns, sem viš höfum kennt viš Kattholt. Engström var annars sęmilega žekktur ķ Svķžjóš sem śtgefandi grķnblašs og var sjįlfur hinn įgętasti skopmyndateiknari og gamansagnahöfundur.

Til HekluAš leišangri loknum tók hann saman feršasöguna frį Ķslandi og gaf śt ķ vinsęlli bók ķ sķnu heimalandi og kallaši ritiš: Til Häclefjäll, en titillinn var ķ ašra röndina létt tilvķsun ķ aš fara til helvķtis. Bókin įtti eftir aš móta sżn Svķa į Ķslandi lengi į eftir og žó frekar į jįkvęšan hįtt heldur en hitt enda var Engström yfirleitt dolfallin yfir fegurš hinnar hrjśfu og skrķtnu nįttśru landsins. Įriš 1943 kom bókin śt ķ Ķslenskri žżšingu Įrsęls Įrnasonar og hét aušvitaš bara TIL HEKLU og prżddi forsķšan teiknašri sjįlfsmynd höfundar. Sjįlfsagt hefur bókin gert žaš įgętt hér eins og ķ Svķžjóš, žó ég viti žaš ekki meš vissu. Hitt veit ég aš eintak af bókinni hefur lengi veriš til ķ fjölskyldu minni enda er žaš merkt Hannesi Gušlaugssyni, fósturafa föšur mķns. Sjįlfur lét ég žó ekki verša aš žvķ aš kynna mér innihald hennar fyrr en nśna fyrir stuttu og óhętt aš segja aš žaš voru góš kynni. Aš vķsu er bókin farin aš lįta į sjį og hangir bókstaflega saman į einum blįžręši.

Af ferš žeirra Engström og Wulff er annars aš segja aš žeir lögšu frį landi ķ Svķžjóš meš millilandaskipinu Emmy 16. jślķ 1911. Komu žeir fyrst hér aš landi į Siglufirši og upplifšu žar ekta sķldarstemningu, eša öllu heldur sķldaręši eins og žaš kom žeim fyrir sjónir. Žašan var siglt inn Eyjafjöršinn og kusu félagarnir aš hoppa frį borši viš Hjalteyri og fara žašan į hestbaki til Akureyrar. Feršušust žeir svo til Mżvatns og könnušu mešal annars hverasvęšin viš Nįmaskarš. Įfram var siglt vestur fyrir land meš viškomu į Ķsafirši og Stykkishólmi. Loks var stigiš į land ķ Reykjavķk og hafinn undirbśningur aš leišangrinum mikla austur um sveitir og aš Heklu. Sęnski konsśllin var žeim innan handar og sį žeim fyrir hestum og tveimur leišsögumönnum sem įttu aš fylgja žeim um žetta erfiša land. Žaš kom sér žó vel aš talsveršar samgöngubętur höfšu įtt sér staš vegna konungskomunnar fjórum įrum fyrr og į Žingvöllum var hęgt aš fį hótelgistingu ķ sjįlfri Valhöll. Helst voru žaš breskir feršalangar af fķnna taginu sem mest bar į. Frį Žingvöllum var haldiš aš Laugarvatni og meš Konungsveginum įfram aš Geysi žar sem heimafólk var žegar fariš aš hafa žaš gott śt śr tśristabransanum. Žeir Engström og Wulff voru viš öllu bśnir og höfšu tekiš meš sér 50 kķló af sįpu til aš framkalla gos og tókst žaš meš įgętum meš hjįlp kunnugra.

Viš Laugarvatn og Geysi kynntust žeir ensku feršafólki af fķnna taginu sem einmitt var aš koma śr Heklureisu. Gangan į Heklu hjį žeim ensku hafši aš vķsu mistekist og įstęšan sögš sś aš konurnar ķ hópnum hefšu guggnaš ķ mišjum hlķšum eldfjallsins og hreinlega ekki nennt žessu prķli žegar til kom, karlmönnunum ķ hópnum til lķtillar įnęgju. Įgętlega fór žó į meš öllum žessum feršalöngum viš Geysi. Thorild Wulff var vel bśinn ljósmynda- og kvikmyndatólum og kemur fram ķ bókinni aš hann hafi žarna fyrstur manna kvikmyndaš Geysisgos. Żmislegt fleira skemmtilegt var kvikmyndaš eins og lżst er bókinni:

„ … um sólseturbil tók Wulff kvikmynd af öllum hópnum, okkur og Englendingunum, žeysandi eftir reišgötunum fyrir nešan hverina, ég ķ broddi fylkingar og kvenfólkiš hiš nęsta mér – aušvitaš mįl – meš blaktandi blęjur, örar og yndislegar, og veslings mennirnir ķ humįtt į eftir, sem uršu aš hętta viš aš ganga į Heklu vegna žess aš žeir höfšu bundist svo brothęttu glingri.“

Žetta innskot ķ textanum "– aušvitaš mįl –" er vęntanlega skķrskotun ķ kunnuglegt vandamįl sem enn ķ dag plagar margan feršalanginn į Ķslandi, nefnilega takmörkuš eša léleg salernisašstaša. Gefum bókarhöfundi aftur oršiš:

"Ég vorkenni kvenfólkinu sem žarna er. Milli gistihśssins og Geysis er lķtiš, en mjög mikilvęgt skżli – hvers vegna einmitt žarna į alfaraleiš? Hurš var žar engin og dyrnar snéru śt aš hverunum. Žetta er skżrt dęmi um tómlęti Ķslendinga og framtaksleysi, slóšaskapinn gagnvart śtlendingum, sem žeir vilja fśslega aš heimsęki sig, žó aš žeir kęri sig kollótta um öll žęgindi handa žeim. Hugsiš ykkur t.d. hvaš Žjóšverjum yrši śr gistihśsinu žvķ arna!"

Mr LawsonĮfram var haldiš og stefnan tekin į Gullfoss og žašan į Hekluslóšir. Einn Englendinganna, Mr. Lawson, įkvaš aš slįst ķ för meš Svķunum enda kvenmannslaus ķ žessari reisu og ętlaši ekki aš lįta draum sinn um aš standa į Heklutindi fara forgöršum. Svķarnir tóku žessum nżja feršafélaga reyndar ekki mjög fagnandi ķ fyrstu en hann įtti žó eftir aš skreyta feršalagiš meš żmsum dyntum sķnum. Mr. Lawson var įkaflega enskur ķ öllum hįttum og sérstakur ķ augum Svķanna (sérstaklega žó skopmyndateiknarans Alberts Engström) en stóš žó nęr nśtķmanum aš žvķ leyti aš hann var meš spįnżja, handhęga Kodak-myndavél og įtti žaš til aš smella af ķ grķš og erg įn žess aš kunna undirstöšuatriši ljósmyndunar svo sem aš stilla ljósop og fókus.

Žaš var ekki beinlķnis greiš og aušveld leiš sem beiš félaganna įleišis aš Heklu žessa sumardaga įriš 1911 žótt vešriš hafi leikiš viš žį. Um framhald feršarinnar og glķmuna viš Heklu mun ég fjalla um ķ seinni hluta žessarar frįsagnar sem ég stefni į aš birta um nęstu helgi – hafi heimurinn ekki farist ķ millitķšinni.


25 fjölmennustu rķki jaršar

Mannfjöldi jaršar telur nś 7,5 milljarša og fólki fjölgar enn. Ķ mešfylgjandi töflu mį sjį hvaša 25 žjóšir eru fjölmennastar nś ķ byrjun įrs 2017. Til aš sżna hvernig žróunin hefur veriš hin sķšustu įr eru įrin 1998, 2004 og 2011 höfš til samanburšar en žannig sést įgętlega hvaša žjóšum fjölgar mest og hverjar aš dragast aftur śr. Til žęginda er ég meš litaskiptingu eftir heimsįlfum. Allra fjölmennustu žjóširnar sitja fastar ķ sķnum sętum enda ber žar meira į milli. Žaš mun žó eitthvaš breytast į nęstu įratugum og žess ekki langt aš bķša aš Indverjar taki forystuna af Kķnverjum. Talaš um aš žaš gęti jafnvel gerst įriš 2022. Almennt er stašan sś aš hinum rķku og žróušu žjóšum fjölgar lķtiš eša ekkert į mešan fįtękustu žjóšunum fjölgar mest. Žannig fjölgar sķfellt Afrķkužjóšum į žessum lista og ef flóttamannastraumar verša ekki žeim mun meiri er hętt viš aš einhver af gömlu Evrópustórveldunum falli af listanum ķ nęstu śtgįfu myndarinnar sem kannski veršur birt aš 6-7 įrum lišnum.

Fjölmennustu rķkin

- - - -

Tölurnar ķ žessari töflu fyrir įrin 2010 og 2017 eru fengnar af netinu. Žęr nżjustu eru af vefsķšunni worldometers. Tölur fyrir 1998 og 2004 voru hinsvegar reiknašar į sķnum tķma śt frį gögnum ķ Almanaki Hįskóla Ķslands.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband