Vešurannįll 1987-1990

Žar sem žessi bloggsķša er aš stórum hluta helguš vešrinu žį er varla hęgt annaš en aš bjóša upp į einhvers konar vešurannįla eins og gjarnan tķškast į slķkum sķšum. Ég mun taka upp žrįšinn į žvķ herrans įri 1987 sem einmitt er fyrsta heila įriš sem ég fęrši til vešurdagbókar. Tekin verša fyrir fjögur įr ķ senn ķ vikulegum bloggpistlum en sį sķšasti ķ röšinni mun birtast eftir įramót žegar nśverandi įr mun tilheyra fortķšinni. Žetta veršur alls ekki ķtarlegt yfirlit, raunar bara mjög stutt, og meginįherslan er į vešriš ķ Reykjavķk enda er žaš mitt heimaplįss. Nešan lesmįls er aš finna grafķskt yfirlit yfir mešalhita einstaka mįnaša tķmabilsins ķ Reykjavķk samkvęmt Vešurstofutölum, auk einkunna sem ég hef gefiš hverjum mįnuši śtfrį einkunnakerfi mķnu sem byggir į vešuržįttunum fjórum: hita, śrkomu, vindi og sólfari.

Žegar fjögurra įra tķmabiliš 1987-1990 hófst voru landsmenn żmsu slęmu vanir og geršu sér litlar vonir um aš einhver breyting ętti eftir aš verša žar į. Mišaldra fólk og žašan af eldra talaši žó um aš betri tķš hafi rķkt ķ žeirra ungdęmi og ekki aš įstęšulausu žvķ nokkuš hlżrra hafši veriš ķ vešri frį žvķ fyrir mišja öldina og fram til 1965 er kaldara vešurlag tók viš. Žótt žetta kuldaskeiš hafi enn veriš rķkjandi įrin 1987-1990 var eitthvaš óvenjulegt aš gerast žarna strax įriš 1987 ķ vešrinu sem kynslóš köldu įranna hafši varla kynnst įšur. En alveg óhįš vešrinu hér heima žį žróušust heimsmįlin į žann hįtt aš sjįlft kalda strķšiš fékk skjótan endi žegar alžżšan reis upp gegn alręši öreiganna ķ Austur-Evrópu.

Įriš 1987 hófst meš hlżjum sunnanvindum sem varš til žess aš mešalhitinn ķ janśar varš óvenju hįr, 3,1 stig. Heldur dró śr hlżindunum ķ febrśar og mars en mešalhitinn var žó ofan frostmarks bįša mįnušina. Miklir umhleypingar voru ķ aprķlmįnuši sem endaši meš miklu fannfergi ķ Reykjavķk ašfaranótt 1. maķ. Sį snjór hvarf fljót og seinni partinn ķ maķ gerši nokkuš góša hitabylgju sušvestanlands. Sumarmįnuširnir jśnķ og įgśst voru góšir sunnan heiša en öllu verra og sólarminna var ķ jślķ. Haustiš var tķšindalķtiš en eftir frekar kaldan október hlżnaši į nż ķ nóvember og hélst óvenjugóš vetrartķš śt įriš meš einmuna hlżindum og snjóleysi. Svo fór aš mešalhiti įrsins varš 5,4 stig ķ Reykjavķk og hafši ekki veriš hęrri sķšan į hina hlżja įri 1964.

Įriš 1988 féll hitinn ķ sitt gamla far į nż og var įrsmešalhitinn ķ Reykjavķk 4,1 stig sem er alveg viš mešalhita 9. įratugarins. Kalt var fjóra fyrstu mįnušina. Mešalhitinn ķ Reykjavķk ķ janśar var -3,0 stig en febrśar og mars voru einnig undir frostmarki. Žetta var noršanįttavetur meš snjóžyngslum noršanlands auk žess sem hafķsinn lét sjį sig. Kuldar héldu įfram ķ aprķl en sķšan hlżnaši vel ķ maķmįnuši meš įgętis hitabylgju sem kom hitanum upp ķ 19 stig ķ borginni. Jśnķ var hinsvegar slęmur sušvestanlands og sį sólarminnsti ķ borginni sem męlst hafši. Jślķ var mun betri en žó gerši óvenjumikiš žrumuvešur sķšdegis žann 10. jślķ ķ Reykjavķk og vķšar sušvestanlands sem var tveimur kśm aš aldurtila ķ Svķnadal. Ekki bar mikiš til tķšinda eftir žaš en desember var žó ansi umhleypingasamur.

Įriš 1989 var heldur kaldara en įriš undan og var mešalhitinn ķ Reykjavķk ekki nema 3,8 stig. Janśar var mjög umhleypingasamur og tepptist umferš ķ borginni nokkrum sinnum vegna illvišris og ófęršar. Um hęgšist meš kólnandi vešri og var mešalhiti febrśar ķ borginni -3,0 stig. Mjög snjóžungt var sušvestanlands og vķša um land alveg fram į vor. Maķ var bęši kaldur og einstaklega śrkomusamur. Ekki var kvartaš mikiš ķ jśnķ en Pįfinn fékk žó heldur napurt vešur ķ heimsókn sinni fyrstu viku mįnašarins. Sķšan kom sólarlausasti jślķ sem męlst hafši ķ Reykjavķk en öllu betra var noršaustanlands eins og gjarnan žegar žannig stendur į. Ekki var hlżindum fyrir aš fara en hįmarkshitinn žetta sumar var ekki nema 15,6 stig ķ Reykjavķk. Aftur var tķšindalķtiš seinni hluta įrs en desember var nokkuš kaflaskiptur ķ hitafari.  

Įriš 1990 var mešalhitinn 4,4 stig ķ Reykjavķk. Janśar var frekar illvišrasamur en žį gerši heilmikiš tjón sušvestanlands vegna sjįvarflóša snemma mįnašar. Ašalkuldakaflinn var kringum mįnašarmótin febrśar og mars en annars einkenndist veturinn af miklum snjóžyngslum vķšast hvar į landinu og žį sérstaklega noršanlands fram į vor. Sumariš slapp fyrir horn en jślķ reyndist sį hlżjasti ķ Reykjavķk sķšan 1968. September var mjög śrkomusamur sunnanlands en annars voru haustmįnuširnir sęmilega hlżir. Ķ heildina įttu lęgšir greišan ašgang aš landinu į įrinu og ķ samręmi viš žaš hafši mešalloftžrżstingur įrsins ekki męst lęgri en žetta įr.

Į tķmabilinu var nokkuš rólegt ķ jaršskorpunni. Dįlķtil jaršskjįlftahrina meš upptök viš Kleifarvatn gekk žó yfir sušvesturland ķ mars 1990 og fundust sterkustu skjįlftarnir vel ķ Reykjavķk. Ekki uršu nein eldgos į žessum įrum en sķšast hafši gosiš ķ Gjįstykki įriš 1984 auk smįhręringa ķ Grķmsvötnum. Tķšindi bišu hinsvegar handan įramótanna en žaš tilheyrir nęsta pistli.

Annįll 1987-90 hiti

Annįll 1987-90 einkunn


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband