Vešurannįll 2003-2006 - Hlżindi og góšęri

Įrin fjögur sem nś verša tekin fyrir er mikiš merkistķmabil til sjįvar og sveita sem og ķ kauphöllum. Tķmabiliš hófst meš meiri hlżindum en veriš hafa hér landi į sķšari tķmum, og žrįtt fyrir dįlķtil bakslög inn į milli žį voru öll įrin hlż. Óhjįkvęmilegt var aš tengja žessi hlżindi viš hina almennu hnattręnu hlżnun af mannavöldum žótt vissulega gįtu duttlungar nįttśrunnar einnig hafa komiš žar nęrri. En allavega, žį voru žarna fjölmörg nż hitamet sett į landinu og jöklar rżrnušu sem aldrei fyrr. Og ekki nóg meš žaš. Žetta voru miklir uppgangstķmar ķ fjįrmįlalķfinu žar sem okkar snjöllu og śtsjónarsömu śtrįsarvķkingar lögšu land undir fót og voru į góšri leiš meš aš gera Ķsland aš višskiptastórveldi - mišaš viš höfšatölu. Allar skuldsetningar voru af hinu góša og allt kom śt ķ plśs enda var žetta góšęri ólķkt öllum hinum fyrri sem endaš höfšu meš skakkaföllum.

Įriš 2003 var mešalhitinn ķ Reykjavķk 6,1 stig og įriš žar meš žaš hlżjasta ķ borginni ķ męlingasögunni. Tvö įr į hlżskeiši sķšustu aldar, 1939 og 1941, voru įšur žau hlżjust (5,9°C) en žį voru męlingar geršar ķ mišbę Reykjavķkur žannig aš samanburšur viš fortķšina er aldrei alveg nįkvęmur. Hinsvegar ef įrinu 2003 er hnikaš aftur um tvo mįnuši žį fęst 12 mįnaša tķmabil meš mešalhitann 6,6 stig sem er alveg einstakt, enda voru sķšustu tveir mįnušir įrsins 2002 afar hlżir. Misjafn er sķšan eftir landshlutum hvort 2003 hafi veriš allra hlżjasta įriš eša ekki. Į Akureyri var til dęmis hlżrra įriš 1933. Annars voru allir mįnušir įrsins 2003 yfir mešallagi ķ hita ķ Reykjavķk, minnstur var munurinn ķ maķmįnuši sem var bara örlķtiš ofan viš mešallag. Aprķl var mjög hlżr, ašeins 0,1 grįšu frį meti 1974, en bęši jśnķ og įgśst voru hlżrri en nokkru sinni ķ Reykjavķk, enda fór svo aš sumariš var žaš hlżjasta sem męlst hafši ķ borginni. Žrįtt fyrir hlżindin žį var sumariš fremur śrkomusamt į landinu. Ķ Reykjavķk var jśnķ t.d. meš žeim śrkomusamari frį upphafi. Annars var vešur almennt gott į įrinu nema žį helst ķ febrśar sem var frekar leišinlegur og mjög śrkomusamur. Snjólétt var yfir vetrarmįnušina en įriš endaši žó ķ kulda og snjóžyngslum dagana fyrir įramót.

Įriš 2004 var mešalhitinn ķ Reykjavķk 5,6 °C. Žótt žaš sé hįlfri grįšu kaldara en įriš įšur er žaš samt meš hlżjustu įrum. Fyrstu tvo mįnušina voru talsveršar sveiflur ķ hitafari en mars og aprķl voru hinsvegar hlżir. Snjólétt var um veturinn, ekki sķst til fjalla, skķšafólki til lķtillar gleši. Žaš voraši snemma og sumariš var bęši hlżtt og frekar sólrķkt. Hitinn ķ borginni nįši 20° ķ jśnķ sem telst įvallt til tķšinda. Mestu tķšindin voru hinsvegar hitabylgjan mikla ķ įgśst sem lifši lengst sušvestanlands. Hitinn fór žį yfir 20° ķ Reykjavķk fjóra daga ķ röš og jafnvel einnig į nóttunni. Hęstur komst Reykjavķkurhitinn ķ 24,8° žann 11. įgśst sem var nżtt hitamet. Mestur hiti į landinu męldist žó į Egilsstöšum sama dag, 29,2 stig sem var nżtt landsmet fyrir įgśstmįnuš. Mjög misgott vešur tók svo viš um haustiš meš miklum hitasveiflum. Ķ október var hitinn undir mešallagi ķ fyrsta sinn ķ heila 30 mįnuši. Kuldamet var slegiš fyrir nóvember žegar nęturfrostiš ķ borginni fór nišur ķ 15 grįšur ķ annars frekar mildum mįnuši. Ķ desember var vešur hinsvegar mjög óstöšugt, bęši vindasamt og śrkomusamt.

Įriš 2005 var mešalhitinn 5,1°C. Aftur kom žvķ įr sem var hįlfri grįšu kaldara en įriš įšur. Fyrstu vikurnar voru kaldar en ķ febrśar tóku viš hlżrri S- og SV-įttir sem ollu žvķ aš mikill hafķs tók aš safnast saman fyrir noršan land, aldrei žessu vant. Hafķsinn var mestur ķ mars en nįši žó ekki landi aš rįši nema vestur į Ströndum og viš Grķmsey. Žrįtt fyrir hafķsinn var mjög hlżtt ķ mars žrišja įriš ķ röš. Dįgóšan hlżindakafla gerši seinni partinn ķ aprķl en seinni partinn ķ maķ kólnaši heldur meš žurrum en sólrķkum noršanįttum. Įgętis vešur var ķ jśnķ og jślķ fyrir utan žungbśinn og svalan kafla ķ jślķ en įgśst var ekkert sérstakur. Haustiš kom snemma aš žessu sinni meš snörpum noršanįttum og voru september og október samanlagt meš allra kaldasta móti. Sķšan tóku viš umhleypingar sem héldust śt įriš.

Įriš 2006 var hlżtt ķ Reykjavķk, eša 5,4°C. Žetta var sjötta įriš ķ röš sem įrshitinn nįši 5 stigum ķ borginni en žaš hafši ekki gerst įšur. Fyrri part janśar var snjóžungt og kalt en sķšan tók viš milt vešur og var febrśar sį hlżjasti sķšan 1965. Miklir žurrkar voru SV-lands ķ mars og aprķl sem ollu m.a. gķfurlegum sinueldum į Mżrum. Eftir talsverš hlżindi į landinu fyrri partinn ķ maķ, gerši įkaft noršanįhlaup meš snjókomu noršanlands. Var žaš eitt sinn kallaš Silvķu-Nęturhretiš hér į sķšunni. Sumariš byrjaši hinsvegar mun betur fyrir noršan en žį var öllu žungbśnara sušvestan­lands. Seinni hlutann nįši sumariš sér betur į strik fyrir sunnan. Haustiš var mjög hlżtt žangaš til aš gerši noršan leišindi ķ nóvember meš tilheyrandi frosti. Ķ desember voru nokkur hressileg illvišri og žegar verst lét vikuna fyrir jól gerši asahlįku meš miklum flóšum ķ įm sunnanlands og skrišuföllum fyrir noršan. Strandaši žį einnig flutningaskip viš Hvalsnes. Į ašfangadag var 8 stiga hiti ķ Reykjavķk og sjįlfsagt veglegar góšęrisjólagjafir ķ pökkum.

Af żmsum tķšindum hér heima og erlendis į tķmabilinu mį nefna aš ķ mars 2003 létu Bandarķkjamenn verša aš žvķ aš rįšast inn ķ Ķrak meš grķšarlegum hernašaržunga. Engin fundust žó gjöreyšingarvopnin. Ķsland var ķ hópi nokkurra viljugra žjóša sem studdi innrįsina opinberlega. Žaš kom žó ekki ķ veg fyrir aš Bandarķska varnališiš yfirgęfi landiš ķ lok september 2006. Miklar hamfarir uršu ķ Asķu um jólin 2004 eftir risajaršskjįlfta vestur af Sśmötru ķ Indlandshafi sem olli mjög mannskęšri flóšbylgju ķ żmsum strandrķkjum. Mest žó ķ Indónesķu. Ķ įgśst 2005 gekk fellibylurinn Katrķn į land viš New Orleans og olli mešal annars miklum flóšum ķ borginni. Hér heima voru nįttśrufarsžęttir smęrri ķ snišum. Eins og oft įšur voru skjįlftar viš Kleifarvatn. Žeir stęrstu uršu ķ įgśst 2003, 5 stig og sķšan annar upp į 4,6 ķ mars 2006 skv. samtķmaheimildum. Ķ jśnķ 2004 varš skjįlftahrina śti fyrir Eyjafirši en ekkert af žessu olli tjóni. Ekki frekar en eina eldgosiš į tķmabilinu sem kom upp ķ Grķmsvötnum ķ byrjun nóvember 2004 og greinilegt aš aukiš lķf var aš fęrast ķ eldstöšvarnar ķ Vatnajökli. En ekki gaus Katla.

Aš lokum kemur vešurgrafķk meš sama hętti og ķ fyrri annįlum.

Annįll 2003-06 hiti

Annįll 2003-06 einkunn

- - - -

Fyrri annįlar ķ sama dśr:

Vešurannįll 1987-1990
Vešurannįll 1991-1994
Vešurannįll 1995-1998 - Umskipti
Vešurannįll 1999-2002

 


Vešurannįll 1999-2002

Viš fęrumst nęr nśtķmanum ķ žessari annįlaröš žar sem stiklaš er į mjög stóru ķ vešurfari landsins og öšru sem vert er aš minnast į. Aš venju tek ég fyrir fjögur įr ķ senn og er nś komiš aš aldamótatķmabilinu 1999-2002. Mesta įherslan er į vešriš ķ Reykjavķk og er mķn eigin vešurdagbók helsta heimildin en aš sjįlfsögšu er einnig stušst viš gögn frį Vešurstofunni sem liggja fyrir į vefnum. Af žessu aldamótatķmabili er žaš annars aš segja aš seinni įrin tvö voru öllu hlżrri en žau tvö fyrri. Kuldaskeiš įranna 1965-1995 var aš baki en į žvķ tķmabili var mešalhitinn ķ Reykjavķk um 4,2 stig. Samkvęmt reynslu landsmanna var engu aš treysta en žó greinilegt aš hlżjum įrum fór fjölgandi. Vešurfariš sjįlft var hinsvegar ennžį upp og ofan og misgott eftir mįnušum og landshlutum į alla kanta eins og hefur alltaf veriš.

Įriš 1999 var mešalhitinn 4,5 stig ķ Reykjavķk sem enn taldist ķ góšu ķ mešallagi. Ašeins hlżrra var žó žrjś įrin į undan. Janśar var nokkuš ešlilegur en sķšan kólnaši nokkuš ķ febrśar eins og gjarnan į žessum įrum en svo vill til aš įrin 1995-2002, eša ķ įtta įr ķ röš, voru allir febrśarmįnušir kaldari en janśar. Eftir erfišan febrśar kom kaldur mars sem var reyndar óvenju sólrķkur og žurr sunnan heiša sökum tķšra noršanįtta. Svipuš tķš hélst įfram fram yfir mišjan aprķl en eftir žaš voraši vel. Sumarmįnuširnir voru sķšri fyrir sunnan heldur en fyrir noršan en annars var įgśst vel hlżr annaš įriš ķ röš. Įfram var hlżtt į landinu žar til veturinn helltist yfir undir lok nóvember meš tilheyrandi snjókomum.

Įriš 2000 var jafn hlżtt og įriš į undan eša 4,5 stig. Žótt flest hafi veriš ķ mešallagi į įrsvķsu voru žó żmsar öfgar ķ vešurfar. Eftir meinlķtinn janśarmįnuš kom snjóžungur febrśar sem innihélt óvenjusnarpa stórhrķš ķ Reykjavķk um mišjan dag žann 11. febrśar. Įfram voru umhleypingar ķ mars og veturinn endaši meš žeim snjóžyngstu ķ borginni. Višsnśningur var upp śr mišjum aprķl en žį hallaši hann sér ķ noršanįtt meš miklum sólskinskafla sušvestanlands sem sló śt fyrri met. Seinni hlutann ķ maķ var sķšan dęmigert kuldakast aš vori til. Sumariš var įgętt meš köflum en var reyndar mun betra ķ óvenju miklu sólskini fyrir noršan og austan, vel fram eftir sumri. Haustiš var fremur hlżtt en vetrarmįnuširnir nóvember og desember voru mjög žurrir og snjóléttir ķ borginni. Sķšustu vikuna rķkti hinsvegar kuldakast.

Įriš 2001 hlżnaši į nż og var mešalhitinn ķ Reykjavķk 5,2 stig. Fyrstu mįnušina skiptust į žurrir frostakaflar og hlżir vętudagar og žvķ fremur snjólétt ķ borginni og vķšar SV-lands. Kaldast og umhleypingasamast var ķ febrśar en žį var mešalhitinn -0,2°C. Fyrri helmingur jśnķ var nokkuš kaldur en sumariš var įgętt ķ heildina žó lķtiš vęru um hlżja daga. Hinsvegar haustaši seint og var október meš allra hlżjasta móti. Nóvember og desember voru bįšir frekar hlżir en endušu og byrjušu bįšir meš alvöru vetrarvešrum. Desember var žó hlżrri ķ heildina meš rķkjandi sunnanįttum um mišjan mįnušinn og fram aš jólum. Ķ žeirri hlżindagusu var sett landsmet ķ desemberhita žegar hitinn nįši 18 stigum į Siglufirši.

Į įrinu 2002 héldu hlżindi įfram og var mešalhitinn 5,4 stig ķ Reykjavķk sem er jafnhlżtt og į hinu hlżja įri 1987. Ekki var žó hlżtt allt įriš. Hlżindi og snjóleysa voru fyrstu vikurnar en frį 20. janśar til 20. mars voru vetrarkuldar rķkjandi og aš žessu sinni var febrśar ekki bara kaldur, heldur fimbulkaldur og sį kaldasti ķ 100 įr (-3,3°C). Žaš voraši hinsvegar vel og nįši hitinn sér vel į strik ķ jśnķ sem var meš žeim allra hlżjustu sem męlst höfšu og var hlżjasti mįnušur įrsins ķ Reykjavķk, sem er frekar sjaldgęft. Hęst komst hitinn ķ 22 stig sem er hitamet ķ borginni fyrir jśnķ. Žeim hlżindakafla lauk reyndar meš snörpu noršanskoti eftir mišjan jśnķ. Framhald sumarsins var ekkert sérstakt žótt fremur milt hafi veriš meira og minna langt fram ķ október en žį kólnaši meš sólrķkum kafla ķ noršanįtt. Aftur hlżnaši um mišjan nóvember og nś meš einmuna hlżindum og vetrarleysu į landinu sem hélst śt įriš. Var desember sumstašar sį hlżjasti sem męlst hafši, žar į mešal ķ Reykjavķk (4,5°). Ķ samręmi viš hversu snjólétt var vķša žį var engan snjó aš sjį ķ borginni frį hausti og śt įriš. Kannski mį taka žaš fram aš žessir sķšustu mįnušir įrsins 2002 voru byrjunin į einhverjum hlżjasta 12 mįnaša kafla sem hér hefur męlst, en nįnar um žaš sķšar.

Af jaršręnum žįttum er žaš aš segja aš žann 28. september 1999 var skjįlfti upp į 4,3 stig viš Hestfjall į Sušurlandi. Stašsetningin leiddi athygli aš žvķ aš tķmi gęti veriš kominn į mun stęrri Sušurlandsskjįlfta. En įšur en aš žvķ kom tók Hekla aš gjósa žann 26. febrśar įriš 2000 eins og auglżst hafši veriš ķ śtvarpi hįlftķma įšur eša svo. Žetta var ķ žrišja sinn ķ röš sem Hekla gżs eftir u.ž.b. 10 įra hvķld. Viš upphaf gossins lagši fjöldi gostśrista leiš sķna austur til aš sjį gosiš en sįu lķtiš og sįtu sķšan fastir ķ Žrengslum į bakaleišinni vegna vonskuvešurs. Ķ jśnķ sama įr var komiš aš Sušurlandsskjįlftum sem komu ķ tveimur lotum. Sį fyrri hristi vel upp ķ hįtķšarhöldum žann 17. jśnķ ķ góšu vešri. Hinn sķšari varš stuttu eftir mišnętti 21. jśnķ. Bįšir reyndust žeir 6,5 aš stęrš og öllu żmsu tjóni į mannvirkjum ķ Įrnes- og Rangįrvallasżslum. Katla fór aš ókyrrast į žessum įrum og allt eins bśist viš gosi žį og žegar.

Stórtķšindi uršu annars ekki ķ landsmįlum en śt ķ heimi bar hęst hryšjuverkaįrįsin į Bandarķkin 11. september įriš 2001. Įrįsin dró dilk į eftir sér og fór svo aš fjölžjóšaher réšst inn ķ Afganistan til aš koma talibönum frį og aš hafa hendur ķ hįri og skeggi Bin Ladens, sem reyndar fannst hvergi. Vonbrigši var fyrir Bandarķkin aš Ķrakar hefšu ekki stašiš aš įrįsinni 11. september en strangt alžjóšlegt višskiptabann var enn viš lżši gagnvart Ķrak vegna meintra gjöreyšingarvopna sem žeir földu svo vel fyrir umheiminum.

Töflurnar hér aš nešan sżna mešalhita hvers mįnašar ķ Reykjavķk į tķmabilinu og vešureinkunnir sem reiknast śt frį mķnu daglega einkunnarkerfi og liggur sį skali frį 0-8. Vešurfarslega slęmir mįnušir teljast žeir sem nį ekki fjórum, en hinir betri fį yfir 5 ķ einkunn. Einkunnirnar eru enginn stórisannleikur en žęr byggjast į sólfari, hita, śrkomu og vindi. Ef kerfiš virkar žį ęttu umhleypingasamir mįnušir aš fį lįga einkunn og allar įrstķšir ęttu aš eiga sömu möguleika į góšri śtkomu.

Annįll 1999-02 hiti

Annįll 1999-02 einkunn

- - -

Vešurannįll 1987-1990: https://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/2224449/

Vešurannįll 1991-1994: https://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/2224957/

Vešurannįll 1995-1998: https://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/2225258

 


Vešurannįll 1995-1998 - Umskipti

Fjögurra įra tķmabiliš sem nś veršur tekiš fyrir er merkilegt fyrir žęr sakir aš žį uršu umskipti til hins betra ķ vešurfari į landinu. En žessi umskipti voru ekki įfallalaus eins og Vestfiršingar fengu svo illilega aš kynnast. Žegar žarna var komiš viš sögu hafši hér į landi rķkt frekar kalt tķmabil sem mį segja aš hafi hafist um haustiš, 1965. Į žessu kalda tķmabili var algengt aš įrsmešalhitinn ķ Reykjavķk vęri į bilinu 4,0 til 4,5 stig. Alloft var žó kaldara, en kaldast var įriš 1979 žegar mešalhitinn var ašeins 2,9 stig. Einungis fjögur įr nįšu 5 stiga mešalhita ķ Reykjavķk į tķmabilinu. Undangengnir vetur höfšu margir veriš snjóžungir, ekki sķst fyrir noršan og vestan. Mikiš snjóflóš hafši gert skaša į sumarhśsabyggš Ķsfiršinga voriš įšur auk žess sem manntjón varš. Vetrarlęgšum meš tilheyrandi fannfergi var žvķ ekki tekiš neitt sérlega fagnandi fyrir vestan ķ byrjun įrsins 1995, sem hér fęr heldur meiri umfjöllun en önnur įr ķ žessum annįlaflokki og ekki eins Reykjavķkurmišaš og önnur įr.

Įriš 1995 var kalt įr į landinu. Mešalhitinn ķ Reykjavķk var 3,8 stig. Strax žarna fyrstu dagana ķ janśar bętti ķ snjóinn fyrir noršan og vestan og žann 15. gerši mikla noršan stórhrķš į Vestfjöršum og féll žį snjóflóšiš mikla yfir byggšina į Sśšavķk sem var 14 manns aš bana. Fleiri snjóflóš féllu um svipaš leyti, mešal annars ķ Reykhólasveit žar sem einn lést en auk žess varš eignatjón vķšar į landinu vegna ofsavešurs. Kalt var śt veturinn ķ rķkjandi noršan- og noršaustanįttum sem žżddi reyndar aš vešriš var yfirleitt meš sęmilegasta móti sunnan heiša aš kuldanum slepptum. Snjóžyngslin voru hinsvegar mikil fyrir noršan en mesta snjódżptin męldist ķ Fljótum į noršanveršum Tröllaskaga, 279 cm žann 19. mars og hefur ekki męlst meiri hér į landi į vešurathugunarstöš. Žaš voraši žó aš lokum žrįtt fyrir kaldan aprķl, en skaflar vetrarins voru ansi žaulsetnir į noršurhelmingi landsins. Fyrir sunnan var allt meš ešlilegra móti og maķ var afar vešragóšur ķ Reykjavķk. Sumariš 1995 var ekkert betra en vęnta mįtti. Sušvestanlands var žó įgętis vešur ķ jśnķ og jślķ en įgśst var hinsvegar sólarlķtill og blautur. Haustiš fór įgętlega af staš en dagana fyrir fyrsta vetrardag gerši slęmt noršaustan- og noršanįhlaup meš snjókomu og vķštękri snjóflóšahęttu į Vestfjöršum. Óhugur fór um Vestfiršinga ķ ljósi atburšanna ķ Sśšavķk ķ upphafi įrs og talaš um aš enn einn snjóaveturinn gęti jafnvel gert śt af viš byggš į Vestfjöršum. Og svo féll flóšiš į Flateyri žann 26. október žar sem 20 manns fórust, fjöldi ķbśšarhśsa eyšilagšist og veturinn ekki formlega genginn ķ garš. Hörmulegra gat žaš varla oršiš. En menn létu ekki deigan sķga og svo fór reyndar aš vešur var skaplegt aš mestu žaš sem eftir lifši įrs, og žaš sem meira er, eftir snjóflóšiš į Flateyri mį segja aš grundvallarbreyting hafi įtt sér staš ķ vešurfari į landinu, nįkvęmlega 30 įrum eftir aš kuldaskeišiš hófst meš köldum nóvembermįnuši haustiš 1965.

Įriš 1996 var mešalhitinn ķ Reykjavķk 5,0 stig og vešurfar į landinu ķ heild almennt gott. Ekki veitti af eftir erfitt įr į undan en vęntanlega hafa flestir litiš į hiš góša tķšarfar sem kęrkominn stundarfriš frekar en einhver stór umskipti. Įriš byrjaši meš hlżjum janśar en febrśar var hinsvegar heldur kaldari og vetrarlegri. Aftur hlżnaši vel ķ mars og mį segja aš góš tķš hafi haldist śt įriš meš žeirri undantekningu aš nóvember var mjög kaldur į landinu og reyndar sį kaldasti į öldinni ķ Reykjavķk, -1,7 stig. Desember var hinsvegar meš öllu ešlilegra móti og mešalhitinn ķ borginni hįlfri grįšu yfir frostmarki.

Įriš 1997 gerši örlķtiš betur ķ Reykjavķk en įriš į undan hitafarslega og var įrsmešalhitinn 5,1 stig og hafši žaš ekki gerst sķšan į 6. įratugnum aš tvö įr kęmu ķ röš žar sem mešalhitinn nęši 5 stigum. Fyrstu žrjį mįnušina var vešurfar reyndar frekar umhleypingasamt. Enn var febrśar kaldur og aš žessu sinni mjög snjóžungur ķ Reykjavķk. Voriš var žurrt og nokkuš gott en mikiš noršanskot gerši snemma ķ jśnķ sem dró nišur mešalhita mįnašarins. Žaš hret var eitt sinn kallaš Smįžjóšaleikahretiš į žessari bloggsķšu. Įgętlega hlżtt var ķ jślķ og įgśst en žó śrkomusamt sušvestanlands. Veturinn lét lengi bķša eftir sér og nįši sér varla į strik fram aš įramótum. Žann 14. desember męldist 12 stiga ķ Reykjavķk sem er hitamet ķ žeim mįnuši.

Į įrinu 1998 slaknaši ašeins į hlżindum en įrshitinn ķ Reykjavķk var žį 4,7 stig sem žó var vel yfir žeim 4,3 stiga mešalhita įranna 1961-1990 sem žarna er mišaš viš. Fyrstu daga įrsins var mjög hlżtt sķšan tók viš kaldari vetrartķš fram ķ mars meš talsveršum frostum inni į milli, žį sér ķ lagi um mįnašarmótin febrśar og mars. Frekar snjólétt var žó į landinu og eins og veturna tvo į undan var lķtiš um vandręši vegna snjóflóšahęttu. Aprķl var žurr, sólrķkur og frekar hlżr ķ Reykjavķk en maķ heldur žungbśnari. Jśnķ var sólrķkur og góšur. Frekar kaldur aš vķsu fyrir noršan en ķ Reykjavķk var žetta ķ fyrsta sinn ķ 32 įr sem mešalhitinn nįši 10 stigum ķ jśnķ. Ekki žarf mörg orš um seinni hluta įrsins sem var tķšindalaust aš mestu vešurfarslega séš. Žó mį nefna til marks um breytt vešurfar aš allur snjór hvarf śr Esjuhlķšum undir lok sumars sem var nżlunda į žessum įrum og hafši ekki gerst ķ 30 įr eša svo.

Į heimsvķsu var įriš 1998 afgerandi hlżjasta įriš sem męlst hafši į jöršinni og aukinn žungi ķ umręšum um hnattręna hlżnun af mannavöldum. Aš vķsu fengu hlżindin hjįlp af öflugu El Nino įstandi ķ Kyrrahafinu en greinileg męlanleg hlżnun hafši žó įtt sér staš į jöršinni frį žvķ sem įšur var. Efasemdaraddir voru žó farnar aš heyrast. Danskir vķsindamenn bentu til dęmis į breytileika ķ virkni sólarinnar en slķkar kenningar fengu ekki hljómgrunn hjį loftslagsnefndum.

Af jaršhręringum er žaš aš segja aš ķ lok september 1996 hófst talsvert eldgos ķ Vatnajökli er sķšar var nefnt Gjįlpargosiš. Žaš olli sķšan stóru og margbošušu jökulhlaupi į Skeišarįrsandi sem tók meš sér brżr og vegi į hringveginum. Ķ desember 1998 kom upp gos ķ Grķmsvötnum sem stóš ķ nokkra daga en olli engum skaša. Nokkuš var um aš jaršskjįlftar hristu hśs höfušborgarinnar og vķšar SV-lands. Žeir stęrstu voru į įrinu 1998, į Hellisheiši og viš Ölfus, um og yfir 5 stigum ķ jśnķ og nóvember. Żmislegt var žvķ aš gerast į žessum įrum. Aukin hlżindi, fleiri jaršskjįlftar, fleiri eldgos. Meira af slķku var ķ boši į žvķ aldamótatķmabili sem nęst veršur tekiš fyrir.

Annįll 1995-98 hiti

Annįll 1995-98 einkunn

- - -

Vešurannįll 1987-1990: https://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/2224449/

Vešurannįll 1991-1994: https://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/2224957/


Vešurannįll 1991-1994

Žį er komiš aš nęsta fjögurra įra tķmabili ķ samantekt minni um vešur og sitthvaš fleira ķ žessari annįlaröš minni. Tķmabiliš hófst meš lįtum strax ķ įrsbyrjun 1991, ekki bara ķ heimsmįlum heldur einnig ķ nįttśrunni, en hinn 17. janśar 1991 upphófst óvęnt gos ķ Heklu. Sķšast hafši Hekla gosiš įriš 1980, žar įšur 1970 og ljóst aš eitthvaš nżtt var aš gerast varšandi gostķšni ķ fjallinu. Žetta bar upp į nįkvęmlega sama dag og brast į meš margbošušu Persaflóastrķši, eša Flóabardaga eins žaš var stundum kallaš hér. Stóru heimsmįlin voru farin aš fęrast til mišausturlanda, en kalda strķšinu lauk endanlega žegar Sovétrķkin voru leyst upp ķ įrslok 1991. Į žessu sama įri var hér į landi almennt fyrst fariš aš tala um nżja ógn ķ umhverfismįlum sem kallašist gróšurhśsaįhrif, eša hnattręn hlżnun af mannavöldum, sem įtti aš auka hlżnun jaršar ķskyggilega mikiš ef ekki yrši dregiš śr kolefnisbruna. Einhver óvissa var žó meš okkar slóšir žvķ fyrstu tölvulķkön geršu rįš fyrir kólnun hér į landi, jafnvel hįlfgeršu ķsaldarįstandi. Nema hvaš? En snśum okkur žį aš vešrinu.

Fjögurra įra tķmabiliš 1991-1994 hófst eins og žaš fyrra, meš hlżju įri žar sem mešalhitinn 1991 var 5,0 stig ķ Reykjavķk og var žaš ašeins ķ annaš sinn į 17 įrum sem mešalhitinn nįši žeirri tölu. Įriš byrjaši žó ekki vel. Mikiš ķsingarvešur noršanlands olli miklu tjóni į rafmagnslķnum ķ upphafi janśarmįnašar og žann 3. febrśar gerši mikiš skašavešur sušvestanlands meš vķštęku rafmagnsleysi og tjóni į höfušborgarsvęšinu. Um hęgšist ķ kjölfariš og varš vešur nokkuš žęgilegt eftir žaš. Sumariš var eftirminnilegt. Jśnķ var alveg einstaklega sólrķkur og žurr ķ Reykjavķk sem og vķšast hvar į landinu. Fyrri partinn ķ jślķ gerši sķšan mikla hitabylgju į landinu sem kom hitanum upp ķ 29 stig sušaustanlands og yfir 23 stig ķ Reykjavķk sem er afar fįtķtt. Aftur nįši hitinn 20 stigum ķ Reykjavķk ķ lok mįnašar og fór svo aš mešalhitinn ķ jślķ nįši 13 stigum ķ borginni og hafši ekki męlst hęrri ķ nokkrum mįnuši. Nokkuš hlżtt var įfram nęstu misseri fyrir utan frostakafla ķ nóvember sem var kaldasti mįnušur įrsins og eini mįnušurinn į įrinu meš mešalhita nįlęgt nśllinu.

Įriš 1992 tók kaldur veruleikinn viš į nż. Mešalhiti įrsins endaši ķ 4,2 stigum sem žó var ķ mešallagi mišaš viš įratugina tvo į undan. Nokkuš hlżtt var reyndar ķ janśar en annars var mjög umhleypingasamt framan af įrinu og ķ lokin. Voriš var įgętt en sumariš leiš įn almennilegra hlżinda. Eftirminnilegast er kuldakastiš um Jónsmessuna en žį snjóaši nišur į lįglendi fyrir noršan meš miklum skaša fyrir fuglalķf. Fyrir sunnan snjóaši til fjalla. Mešalhitinn ķ jśnķ var ašeins 7,8 stig og hefur sjaldan veriš kaldara ķ žeim mįnuši. Desember reyndist kaldasti mįnušur įrsins en žó sį eini undir frostmarki. Auk žess var leišindatķš ķ mįnušinum, śrkomusamt og hvasst śr żmsum įttum.

Įriš 1993 var mešalhitinn įfram nįlęgt mešallagi eša 4,4 stig. Janśar var ansi kaldur (-2,3 stig) og snjóžungur ķ borginni en almennt var umhleypingasamt fyrstu mįnušina. Sķšan tók viš betri tķš meš įgętu tķšarfari frį aprķl til október. Bjart og žurrt var sunnanlands ķ jślķ og framan af ķ įgśst en aš sama skapi afleitt vešur noršanlands. Eftir gott haustvešur kom mjög votvišra- og illvišrasamur nóvember meš metśrkomu ķ Reykjavķk. Įriš endaši svo meš köldum og snjóžungum desembermįnuši.

Įriš 1994 var mešalhitinn ķ Reykjavķk 4,1 stig og greinilegt aš hin umtalaša hnattręna hlżnun lét įfram bķša eftir sér hér į landi, ef hśn var žį yfirleitt vęntanleg. Įriš var hins vegar sólrķkt og frekar žurrt ķ borginni enda noršanįttir rķkjandi meš tilheyrandi snjóžyngslum į Noršurlandi og Vestfjöršum. Aftur var janśar kaldasti mįnušurinn (-1,7 stig) en mešalhitinn var einnig nešan frostmarks ķ mars og svo ķ desember. Sumariš var sęmilegt en var lengi aš hrökkva ķ gang og var mįnušurinn meš žeim svölustu ķ borginni (8,0 stig) en žaš var einmitt žarna sem Ķslendingar komu saman į Žingvöllum til aš fagna 50 įra lżšveldisafmęli. Žaš er aš segja žeir sem komust į leišarenda.

Ķ inngangi var minnst į Heklugosiš sem hófst ķ janśar 1991 og var žaš eina gos tķmabilsins. Sķšar ķ mįnušinum varš jaršskjįlfti upp į 4,7 stig viš Skjaldbreiš og fannst hann ķ Reykjavķk. Jörš skalf einnig viš Kleifarvatn ķ nóvembermįnušum 1992 og ’93, og ķ įgśst 1994 gerši skjįlftahrinu viš Hveragerši og nįši žeir stęrstu 4 stigum. Ekkert af žessu öllu tjóni aš heitiš geti. En nįttśran lętur ekki aš sér hęša eins og svo illilega kom ķ ljós į upphafsįri fjögurra įra tķmabilsins sem tekiš veršur fyrir ķ nęsta pistli. Fariš ekki langt.

Annįll 1991-94 hiti

Annįll 1991-94 einkunn

- - -

Vešurannįll 1987-1990: https://emilhannes.blog.is/blog/emilhannes/entry/2224449/


Vešurannįll 1987-1990

Žar sem žessi bloggsķša er aš stórum hluta helguš vešrinu žį er varla hęgt annaš en aš bjóša upp į einhvers konar vešurannįla eins og gjarnan tķškast į slķkum sķšum. Ég mun taka upp žrįšinn į žvķ herrans įri 1987 sem einmitt er fyrsta heila įriš sem ég fęrši til vešurdagbókar. Tekin verša fyrir fjögur įr ķ senn ķ vikulegum bloggpistlum en sį sķšasti ķ röšinni mun birtast eftir įramót žegar nśverandi įr mun tilheyra fortķšinni. Žetta veršur alls ekki ķtarlegt yfirlit, raunar bara mjög stutt, og meginįherslan er į vešriš ķ Reykjavķk enda er žaš mitt heimaplįss. Nešan lesmįls er aš finna grafķskt yfirlit yfir mešalhita einstaka mįnaša tķmabilsins ķ Reykjavķk samkvęmt Vešurstofutölum, auk einkunna sem ég hef gefiš hverjum mįnuši śtfrį einkunnakerfi mķnu sem byggir į vešuržįttunum fjórum: hita, śrkomu, vindi og sólfari.

Žegar fjögurra įra tķmabiliš 1987-1990 hófst voru landsmenn żmsu slęmu vanir og geršu sér litlar vonir um aš einhver breyting ętti eftir aš verša žar į. Mišaldra fólk og žašan af eldra talaši žó um aš betri tķš hafi rķkt ķ žeirra ungdęmi og ekki aš įstęšulausu žvķ nokkuš hlżrra hafši veriš ķ vešri frį žvķ fyrir mišja öldina og fram til 1965 er kaldara vešurlag tók viš. Žótt žetta kuldaskeiš hafi enn veriš rķkjandi įrin 1987-1990 var eitthvaš óvenjulegt aš gerast žarna strax įriš 1987 ķ vešrinu sem kynslóš köldu įranna hafši varla kynnst įšur. En alveg óhįš vešrinu hér heima žį žróušust heimsmįlin į žann hįtt aš sjįlft kalda strķšiš fékk skjótan endi žegar alžżšan reis upp gegn alręši öreiganna ķ Austur-Evrópu.

Įriš 1987 hófst meš hlżjum sunnanvindum sem varš til žess aš mešalhitinn ķ janśar varš óvenju hįr, 3,1 stig. Heldur dró śr hlżindunum ķ febrśar og mars en mešalhitinn var žó ofan frostmarks bįša mįnušina. Miklir umhleypingar voru ķ aprķlmįnuši sem endaši meš miklu fannfergi ķ Reykjavķk ašfaranótt 1. maķ. Sį snjór hvarf fljót og seinni partinn ķ maķ gerši nokkuš góša hitabylgju sušvestanlands. Sumarmįnuširnir jśnķ og įgśst voru góšir sunnan heiša en öllu verra og sólarminna var ķ jślķ. Haustiš var tķšindalķtiš en eftir frekar kaldan október hlżnaši į nż ķ nóvember og hélst óvenjugóš vetrartķš śt įriš meš einmuna hlżindum og snjóleysi. Svo fór aš mešalhiti įrsins varš 5,4 stig ķ Reykjavķk og hafši ekki veriš hęrri sķšan į hina hlżja įri 1964.

Įriš 1988 féll hitinn ķ sitt gamla far į nż og var įrsmešalhitinn ķ Reykjavķk 4,1 stig sem er alveg viš mešalhita 9. įratugarins. Kalt var fjóra fyrstu mįnušina. Mešalhitinn ķ Reykjavķk ķ janśar var -3,0 stig en febrśar og mars voru einnig undir frostmarki. Žetta var noršanįttavetur meš snjóžyngslum noršanlands auk žess sem hafķsinn lét sjį sig. Kuldar héldu įfram ķ aprķl en sķšan hlżnaši vel ķ maķmįnuši meš įgętis hitabylgju sem kom hitanum upp ķ 19 stig ķ borginni. Jśnķ var hinsvegar slęmur sušvestanlands og sį sólarminnsti ķ borginni sem męlst hafši. Jślķ var mun betri en žó gerši óvenjumikiš žrumuvešur sķšdegis žann 10. jślķ ķ Reykjavķk og vķšar sušvestanlands sem var tveimur kśm aš aldurtila ķ Svķnadal. Ekki bar mikiš til tķšinda eftir žaš en desember var žó ansi umhleypingasamur.

Įriš 1989 var heldur kaldara en įriš undan og var mešalhitinn ķ Reykjavķk ekki nema 3,8 stig. Janśar var mjög umhleypingasamur og tepptist umferš ķ borginni nokkrum sinnum vegna illvišris og ófęršar. Um hęgšist meš kólnandi vešri og var mešalhiti febrśar ķ borginni -3,0 stig. Mjög snjóžungt var sušvestanlands og vķša um land alveg fram į vor. Maķ var bęši kaldur og einstaklega śrkomusamur. Ekki var kvartaš mikiš ķ jśnķ en Pįfinn fékk žó heldur napurt vešur ķ heimsókn sinni fyrstu viku mįnašarins. Sķšan kom sólarlausasti jślķ sem męlst hafši ķ Reykjavķk en öllu betra var noršaustanlands eins og gjarnan žegar žannig stendur į. Ekki var hlżindum fyrir aš fara en hįmarkshitinn žetta sumar var ekki nema 15,6 stig ķ Reykjavķk. Aftur var tķšindalķtiš seinni hluta įrs en desember var nokkuš kaflaskiptur ķ hitafari.  

Įriš 1990 var mešalhitinn 4,4 stig ķ Reykjavķk. Janśar var frekar illvišrasamur en žį gerši heilmikiš tjón sušvestanlands vegna sjįvarflóša snemma mįnašar. Ašalkuldakaflinn var kringum mįnašarmótin febrśar og mars en annars einkenndist veturinn af miklum snjóžyngslum vķšast hvar į landinu og žį sérstaklega noršanlands fram į vor. Sumariš slapp fyrir horn en jślķ reyndist sį hlżjasti ķ Reykjavķk sķšan 1968. September var mjög śrkomusamur sunnanlands en annars voru haustmįnuširnir sęmilega hlżir. Ķ heildina įttu lęgšir greišan ašgang aš landinu į įrinu og ķ samręmi viš žaš hafši mešalloftžrżstingur įrsins ekki męst lęgri en žetta įr.

Į tķmabilinu var nokkuš rólegt ķ jaršskorpunni. Dįlķtil jaršskjįlftahrina meš upptök viš Kleifarvatn gekk žó yfir sušvesturland ķ mars 1990 og fundust sterkustu skjįlftarnir vel ķ Reykjavķk. Ekki uršu nein eldgos į žessum įrum en sķšast hafši gosiš ķ Gjįstykki įriš 1984 auk smįhręringa ķ Grķmsvötnum. Tķšindi bišu hinsvegar handan įramótanna en žaš tilheyrir nęsta pistli.

Annįll 1987-90 hiti

Annįll 1987-90 einkunn


Spįš ķ vęntanlegan įrshita ķ Reykjavķk

Sķšustu fimm mįnušir hafa veriš af kaldara taginu ķ Reykjavķk sem gefur tilefni til aš velta vöngum um hvert stefnir meš mešalhita įrsins. Sķšustu žrķr mįnuširnir eru eftir og žaš veltur į frammistöšu žeirra hvort įriš flokkist į endanum sem kalt įr, mešalhlżtt, eša jafnvel hlżtt įr.

Sśluritiš hér aš nešan sżnir hvernig mešalhiti einstaka mįnaša ķ Reykjavķk hefur veriš į įrinu ķ samanburši viš tvö tķmabil. Fjólublįu sślurnar standa fyrir žį mįnuši sem lišnir eru af žessu įri, en til samanburšar eru sķšustu 10 įr (raušar sślur) og 30 įra višmišunartķmabiliš (blįar sślur) sem enn er ķ gildi og uppnefnist hér sem fyrr kalda mešaltališ. Lengst til hęgri eru auk žess nokkrar įrshitasślur. Allt eins og įšur hefur veriš bošiš upp į.

Mešalhiti 2018 sept

Eins og sjį mį žį var mešalhiti fyrstu mįnašanna į nokkuš ešlilegu róli. Janśar var reyndar undir 10 įra mešaltalinu en aprķl vel yfir žvķ. Frį žvķ ķ maķ og fram til september hefur hinsvegar sigiš į ógęfuhlišina og mešalhiti mįnašanna veriš um eša undir hinu svokallaša kalda mešaltali įranna 1961-1990, en įrsmešalhiti žess tķmabils var 4,3 stig ķ Reykjavķk. Til samanburšar hefur mešalhiti sķšustu tķu įra veriš 5,45 stig samkvęmt žvķ sem mér reiknast til.

Ef viš reiknum meš žvķ aš sķšustu žrķr mįnuširnir verši įfram ķ žessu kalda mešaltali žį stefnir ķ aš mešalhiti įrsins verši um 4,7 stig (tęplega žó), eins og sżnt er meš dökkblįu sślunni til hęgri į myndinni. Ef hinsvegar hitinn nęr sér į strik og verši ķ hlżja 10 įra mešaltalinu žį ętti mešalhitinn aš verša um 4,9 stig. Hvort tveggja myndi ég flokka sem mešalįr ķ hita žótt nišurstašan sé ekkert sérstök mišaš viš žaš sem viš höfum įtt aš venjast į žessari öld. Mešalhitinn getur žó alveg oršiš lęgri og ógnaš 2015 sem svalasta įri žessarar aldar sem endaši ķ 4,5 stigum, en til žess žarf mešalhitinn sķšustu mįnašanna aš vera undir kalda mešaltalinu. Svo mį gęla viš möguleikann į aš įrshitinn fari nišur ķ 4,3 stig ef allt fer į versta veg, en sį įrshiti hefši reyndar ekki žótt frįsögum fęrandi ķ mķnu ungdęmi. Enn er samt lķka möguleiki į einn einu hlżja įrinu meš mešalhita yfir 5 stigum ef hlżindi nį sér almennilega į strik į nż. Manni finnst žaš reyndar frekar ólķklegt eftir žaš sem į undan er gengiš enda viršumst viš dįlķtiš fara į mis viš hina hlżrri loftstrauma žessi misserin. Hvaš sem sķšar veršur.

 


Hafķslįgmarkiš į noršurslóšum og jįkvęšur NAO

Eins og vera ber ķ september žį er hiš įrlega lįgmark hafķssins į noršurslóšum aš baki sem žżšir aš nżmyndun hafķss hafin į nż eftir sumarbrįšnunina. Hafķslįgmarkiš er stór višmišunarpunktur į įstandi hafķssins og tilvalinn tķmapunktur til aš bera saman heilbrigši ķsbreišunnar milli įra. En hver er žį stašan nś? Sé mišaš viš gögn frį NSIDC (Bandarķsku snjó- og ķsmišstöšinni) žį var lįgmarksśtbreišslan aš žessu sinni sś sjötta til sjöunda lęgsta sķšan nįkvęmar gervihnattamęlingar hófust įriš 1979. Lįgmarksśtbreišslan ķ įr var nįnast sś sama og įriš 2008 og var lķtillega lęgri en įrin 2010 og 2017. Lįgmarkiš samkvęmt NSIDC var 4,596 milljón ferkķlómetrar og fór lęgst kringum 18. september en žį er mišaš viš fimm daga mešaltal. Įriš 2012 heldur enn stöšu sinni meš langlęgsta sumarlįgmarkiš 3,387 milljón km2, en įrin 2007 og 2016 eru ķ 2. og 3. sęti. Žetta mį mešal annars sjį į spagettķlķnuritinu hér aš nešan. Įriš 2018 er merkt meš žykkri dökkri lķnu.

Hafķslįgmark Sept 2018
Ef mišaš er viš tķmabiliš frį og meš tķmamótaįrinu 2007 er śtbreišslan nśna ekki fjarri mešallagi, en žó mun minni en męldist ķ lok sumars į gervihnattaįrum fyrir įriš 2007 og aš öllum lķkindum minni en hśn var nokkru sinni į sķšustu öld. Žótt śtbreišslan sveiflist nokkuš į milli įra žį hefur ķ raun lķtiš gerst ķ śtbreišslumįlum aš haustlagi eftir 2007 ef undan er skiliš metįriš 2012. Ķsinn viršist žvķ ekki vera aš hverfa alveg strax og hann er heldur ekki aš jafna sig, hvaš sem sķšar veršur. Aftur į móti hafa vetrarhįmörkin veriš meš minnsta móti sķšustu fjögur įr sem er ķ takt viš vetrarhlżindi sem rķkt hafa į Noršurslóšum undanfarna vetur.

Hafķslįgmark 2018
Kortiš hér aš ofan frį Bremen-hįskóla sżnir hvernig ķsbreišan leit śt žann 18. september en til višmišunar bętti ég sjįlfur viš appelsķnugulri lķnu sem sżnir metlįgmarkiš 2012. Ķ heildina er ķsinn nśna nokkuš samanžjappašur žar sem hann er, allavega mišaš viš stundum įšur žegar ķsinn hefur veriš dreifšur um stęrra svęši og gisinn eftir žvķ, jafnvel į sjįlfum pólnum. Į kortinu mį einnig sjį hversu lķtill ķs er austur af Gręnland, eša varla nokkur. Ķsinn hefur einnig hörfaš vel noršur af Svalbarša og įfram hringinn alveg aš Alaska, ef frį er talin žaulsetin ķstunga sem teygir sig ķ įtt aš Austur-Sķberķu. Žessi ķstunga hefur žó mikiš veriš aš rżrna undanfariš sem į sinn žįtt ķ žvķ aš hafķslįgmarkiš hefur dregist dįlķtiš į langinn. Ķsinn er aftur į móti nokkuš mikill noršur af Kanada en kuldar žar og rķkjandi vindar hafa veriš nokkuš duglegir aš beina ķsnum žangaš og milli heimskautaeyjanna, ķ staš žess aš beina ķsnum śt um Fram-sundiš milli Gręnlands og Svalbarša.

Aš mķnu mati og kannski einhverra annarra er žessi tilhneiging ķ fęrslu ķssins hluti af stęrri óvenjulegheitum sem stašiš hafa yfir frį sķšasta vetri sem lżsa sér ķ veikri Gręnlandshęš og sterkum lęgšargangi sušur meš Gręnlandi. Žaš ętti aš leiša til aukinna hlżinda austan Gręnlands og hlżnandi sjįvar allra nyrst ķ Atlantshafinu sem heldur aftur af hafķsnum žar. Aftur į móti žį safnast kuldinn fyrir nyrst ķ Kanada og vestur af Gręnlandi og streymir žašan sušur og veldur kęlingunni į Atlantshafinu, sušur af Gręnlandi. Einhverjir vilja reyndar kenna žį kęlingu viš hęgingu į Golfstraumi eša bręšsluvatni frį Gręnlandi. Ég vil hins vegar leyfa mér aš kalla žetta hvert annaš frįvik enda hefur hinn svokallaši NAO vķsir (North Atlantic Oscillation) veriš ķ sterkum jįkvęšum fasa mįnušum saman og reyndar sķšustu vetur einnig, sem lżsir sér einmitt ķ öflugri Ķslandslęgš meš öllu žvķ sem henni fylgir fyrir okkur.

samsett NAO+ 2018

Kortin hér aš ofan frį ClimateReanalyzer eru nokkuš dęmigerš fyrir žį stöšu en žau eru frį 30. įgśst sl. og sżna annarsvegar loftžrżsting og hinsvegar frįvik ķ sjįvarhita. Pķlurnar eru višbętur frį mér. Hér fyrir nešan mį sķšan sjį hvernig NAO-vķsirinn hefur žróast frį 1995 til 2018. Sveiflurnar hafa aukist frį žvķ sem var og jįkvęšur NAO-vķsir oršiš mun algengari en į įrunum 1995-2011, sem hefur sķn neikvęšu įhrif į sjįvarhita sušvestur af landinu, en velgir vel nyrstu noršurhöf viš Atlantshafiš. Żmislegt mį annars lesa śr myndinni eins og aš rauš tķmabil eru ekki vęnleg hér sušvestanlands en öllu skįrri noršaustanlands.

NAO 1995-2018


Hversu slęmt var sumariš ķ Reykjavķk?

Jį žaš er vķst engum blöšum um žaš aš fletta aš sumariš, sem hér telst til mįnašanna jśnķ til įgśst, var ekkert gęšasumar hér ķ Reykjavķk sem og almennt į sunnan- og vestanveršu landinu. Vešurgęšunum var reyndar mjög misskipt eftir landshlutum fram eftir sumri en žaš jafnašist heldur śt eftir žvķ sem į leiš meš nokkrum įgętis sólardögum sušvestanlands sķšasta mįnušinn. Til aš fį samanburš viš fyrri sumur žį kemur hér į eftir hin įrlega sumareinkunn sem er unnin upp śr mķnum eigin vešurskrįningum sem stašiš hafa frį įrinu 1986. Sumareinkunnin er tekin saman af mķnum eigin daglegu skrįningum į vešuržįttunum fjórum, sól, śrkomu, hita og vindi žar sem hver vešuržįttur leggur til 0-2 stig til vešureinkunnar sem getur žar meš veriš į bilinu 0-8 stig. Žegar mešaleinkunn allra sumardagana er reiknuš fęst śt sumareinkunn sem aš žessu sinni er 4,27 stig sem er ekki bara meš lökustu sumareinkunnum frį upphafi skrįninga heldur nęst lęgsta einkunnin sem ég hef gefiš žvķ ašeins sumariš 1989 stįtar af lęgri einkunn. Litlu munar žó į nżlišnu sumri og nokkrum öšrum misheppnušum sumrum svo sem įrin 1988, 1992, 1995 og 2013. Samanburšinn mį sjį į sśluritinu hér aš nešan.

Sumareinkunnir 86-18
Til višmišunar mį nefna aš mešaleinkunn allra skrįšra sumarmįnaša er um 4,75 stig. Allt žar fyrir ofan er žvķ nokkuš gott og mjög gott ef sumareinkunn nęr 5 stigum eins og geršist flest sumur į gęšatķmabilinu 2007 til 2012. Sumariš 2012 stįtar af bestu einkunninni en svo kom bakslagiš mikla 2013. Aftur nįšu sumrin sér smįm saman strik žar til nś ķ sumar aš allt fór ķ baklįs į nż.

Af einstökum mįnušum žessa sumars žį fékk jśnķ einkunnina 4,0 sem er lęgsta jśnķeinkunn sķšan 1992. Mįnušurinn var sį svalasti sķšan 1997, śrkomusamur og sólarstundir ekki fęrri sķšan 1914! Jślķ var litlu skįrri meš einkunnina 4,1 en ašeins 1989 stįtar af lakari jślķeinkunn. Heldur ręttist śr ķ įgśst sem fékk einkunnina 4,7 sem žżšir aš hann var mišlungsgóšur mįnušur ķ heildina. En žótt ręst hafi eitthvaš śr sumrinu er į leiš žį var heldur verra aš hinn slaki jśnķmįnušur tók viš aš mjög umhleypingasömum og gegnblautum maķmįnuši sem fékk ekki nema 3,5 ķ einkunn hjį mér sem er žaš lęgsta sem maķmįnušur hefur fengiš ķ mķnu einkunnakerfi.

Ķ samręmi viš annaš žį var sumariš žaš svalasta ķ Reykjavķk į öldinni og svipaš sumrinu 1995 aš hitafari. Meš žessu sumri mį alveg tala um aš um aš bakslag sé komiš ķ sumarvešurgęšin hér ķ Reykjavķk, allavega mišaš viš hin mjög svo hlżju og góšu sumur sem Reykvķkingar upplifšu mörg įr ķ röš fyrir nokkrum įrum. Kannski mį žó segja aš meiri breytileiki sé nś rķkjandi ķ sumarvešurgęšum sem allt eins mį lķta į sem afturhvarf til ešlilegs įstands. Svo mį ekki gleyma žvķ aš vešriš ķ Reykjavķk segir ekki til um vešriš į landinu öllu. Vešurgęšum getur veriš afar misskipt į landinu enda yfirleitt ekki gott aš vera įvešurs ķ hafįttunum aš sumarlagi.


Goslok į Hawaii

Nś viršist sem gosinu į Hawaii sem hófst snemma ķ maķ og kennt hefur veriš Kilauea eldstöšina sé lokiš. Ekki er žó žar meš sagt aš allt sé yfirstašiš žarna žvķ eldvirkni į žessari austustu eyju eyjaklasans er eiginlega sagan endalausa. Žetta gos hefur fyrst og fremst veriš hraungos og minna ašstęšur į margt sem į sér staš hér į landi, en Hawaii-eyjar eru annars sį stašur žar sem hraunframleišsla er mest hér į jöršu, fyrir utan Ķsland aš sjįlfsögšu. Žarna į austustu eyjunni, sem oft er kölluš Big Island en heitir ķ raun Island of Hawaii, er kvikuuppstreymi tengt möttulstrók eins og hér. Kilauea er eldstöš sem į framtķšina fyrir sér og er sennilega aš taka viš ašalhlutverkinu af gömlu Mauna Loa risadyngjunni sem gnęfir žar yfir. 

Hawaii 6. juni

Eins og ég hef sagt ķ fyrri pislum um žessa atburši žį er hefur hiš eiginlega eldgos ekki veriš ķ Kilauea žvķ eins og ķ Bįršarbungu hefur kvikan leitaš śt śr eldstöšinni eftir sprungurein nešanjaršar ķ austur og noršaustur og nįš yfirborši vķšsfjarri sjįlfri kvikuuppsprettunni. Meš brotthlaupi kvikunnar frį Kilauea hefur žar oršiš heilmikiš öskjusig - eins og ķ Bįršarbungu, nema žarna er enginn jökull yfir. Um 40 kķlómetrum austur af Kilauea gķgnum nįši kvikan svo yfirborši į byggšu svęši. Fyrst meš mislanglķfum smįslettum sem röšušu sér ķ beinni lķnu innan og utan byggšar. Eftir aš krafturinn tók aš aukast rann hrauniš stystu leiš til sjįvar um strjįlbżlt svęši til aš byrja meš. Fasaskipti uršu svo į gosinu žegar kvikuupstreymiš įkvaš aš takmarka sig viš eina stutta gossprungu, eša žį įttundu sem hafši upphaflega opnast į fyrstu dögunum. 

Meš enduruppvakningu gossprungu nr. 8 fęršist enn meiri kraftur ķ gosiš og nś fór hrauniš aš renna noršur fyrir fyrri sprungur, įfram ķ noršaustur og leitaši loks til sjįvar viš austurenda eyjarinnar og kaffęrši žar į stuttum tķma heilmikilli byggš er nefnist Vacaitonland sem stóš viš fallega vķk. Hraunśtrįsin til sjįvar fęršist žašan til sušurs og bętti viš strandlengjuna į löngum kafla.

Hraunrennsli Hawaii įgust 2018

Nś žegar öllu er lokiš, ķ bili aš minnsta kosti, er heildarflatarmįl nżrra hrauna 35.5 ferkķlómetrar sem er svo til jafn mikiš og flatarmįl žess sem kom upp ķ Kröflueldum į įrunum 1975-1984, žannig aš žetta er talsvert hraun. Flatarmįl Holuhrauns hins nżja er hinsvegar 85 ferkķlómetrar enda mesta hraungos į Ķslandi frį Skaftįreldum. Kortiš er frį USGS (U.S. Geological Survey) meš smį višbótum frį mér.

Hawaii gosgķgur nr8

Myndin hér aš ofan frį USGS sżnir hvernig umrędd gossprunga nr. 8 lķtur śt eftir hamfarirnar. Kominn er hinn sęmilegasti gķgur meš hrauntröš śt frį gķgopinu. Nokkuš kunnuglegt fyrir okkur hér į landi. Rétt ofan viš gķginn sér ķ ķbśabyggš sem sloppiš hefur meš skrekkinn en alls munu eitthvaš um 700 heimili hafa horfiš undir hraun.

Kilauea įgust 2018

Svo er žaš sjįlf Kilauea dyngjan meš sinni miklu öskju sem sigiš hefur hefur heilmikiš frį žvķ ķ maķ ķ vor eins og hringsprungurnar bera meš sér. Ķ mišju öskjunnar var žarna stutt ķ kviku og įšur en hśn hljópst į brott var žarna raušglóandi kvikutjörn eftir vęna innspżtingu aš nešan. Ekki var žó um eldgos aš ręša žarna en gufusprengingar voru ķ gķgnum ķ sumar eftir žvķ sem hann féll meira nišur. Allt hefur žó veriš meš kyrrum kjörum žarna sķšustu daga og frekara sig ekki įtt sér staš.

- - - -

Heimildir og myndir: https://volcanoes.usgs.gov/volcanoes/kilauea/multimedia_chronology.html

Fyrri pistlar um sömu atburši:

6. maķ. Ašstęšur skošašar į Hawaii meš hjįlp korta

12. maķ. Freatoplķnķskt žeytigos yfirvofandi į Hawaii

19. maķ. Meira af Hawaiieldum

6. jśnķ. Vķkurbyggš į Hawaii hverfur undir hraun


Sjįlfvirka žulan og Hrafninn flżgur

Yfir mörgu mį kvarta svona almennt og vissulega eru umkvörtunarefni misalvarleg. Eitt er žaš atriši sem hefur hvaš eftir annaš valdiš pirringi hjį undirritušum en žaš er žaš sem ég kalla sjįlfvirka žulan ķ Sjónvarpi allra landsmanna og žį sérstaklega hvernig hśn kemur inn ķ lok dramatķskra kvikmynda og kynnir nęsta dagskrįrliš af mikilli įkvešni. Reglan viršist vera sś aš skella į sjįlfvirku žulunni eftir aš sķšasta setningin hefur veriš sögš ķ myndinni og rétt įšur en kreditlistinn birtist. Akkśrat sś stund ķ kvikmyndum er oft įkaflega mikilvęgt og viškvęmt augnablik fyrir upplifunina enda vandlega śthugsaš aš hįlfu leikstjóra og annarra sem sjį um lokafrįgang kvikmyndanna og spilar tónlistin žar oft stórt hlutverk.

Sķšasta dęmi um žetta og alveg dęmigert var nśna sl. sunnudagskvöld žegar Sjónvarpiš sżndi Hrafninn flżgur eftir Hrafn Gunnlaugsson. Žį įgętu kvikmynd hefur mašur reyndar séš alloft en hśn vakti athygli į sķnum tķma śt fyrir landsteinanna og varš til žess Hrafn hélt įfram aš gera myndir ķ sama stķl - reyndar meš misgóšum įrangri. Kvikmyndin Hrafninn flżgur er kannski full langdregin og einhęf į köflum en mįliš er žó aš sagan er einföld og segir meš sterku lokaatriši hvernig hefndin heldur įfram milli kynslóša. HrafninnGestur (Jakob Einarsson), hefnir föšur sķns sem veginn var į sķnum tķma af tveimur fóstbręšrum leiknum af Flosa Ólafssyni og Helga Skślasyni. Žegar Gestur hafši meš kęnsku sinni att fóstbręšrunum saman žannig aš lišsmenn lįgu ķ valnum hver af öšrum var komiš aš lokauppgjörinu žegar Gestur fellir ašalskśrkinn (Helga Skśla) sem hafši einmitt ręnt systur Gests (Eddu Björgvins) eftir aš föšurmoršiš įtti sér staš į sķnum tķma, tekiš hana sem eiginkonu og įtti žarna meš henni son į barnsaldri. Aš öllum vķgaferlum loknum segir Gestur aš hér eftir muni penninn taka viš af sveršinu og gróf vopnin ķ jöršu viš tśnfót hins fallna föšurmoršingja og hélt sķšan į brott. Systirinn vildi ekki fylgja bróšur sķnum į brott en stóš nś uppi meš son sinn sem nś syrgši sinn föšur sįrt. Myndin hefši getaš endaš žannig en allra sķšasta atrišiš gerši žó gęfumuninn og kvikmyndina aš žvķ sem hśn var. Litli strįkurinn var ekki nógu ungur til aš gleyma. Hann gekk rakleitt aš žeim staš sem vopnin voru falin, gróf žau upp og horfši į eftir Gesti meš hefnd ķ huga. Nęrmyndin af strįknum meš vopnin ķ höndum var lokaandartak og grundvallaratriši myndarinnar, dramatķkin ķ hįmarki meš tilheyrandi tónlist - eitt įhrifamesta lokamóment ķ ķslenskri vil ég meina, sem ég ętlaši aš njóta enn einu sinni til botns žetta sunnudagskvöld. En hvaš gerist? Jś, kemur žį ekki sjįlfvirka žulan į viškvęmasta mómentinu og tilkynnir nęsta dagskrįrliš hįtt og snjallt: “TIL HEIŠURS BEE GEES” og svo einhver heilmikil romsa um žaš į mešan hljóšiš ķ myndinni er lękkaš į žessu grundvallaraugnabliki.

Hrafninn flżgur er annars ekki ašalatriši žessarar bloggfęrslu, heldur hin sjįlfvirka žula sem į sķnum tķma kom ķ staš sjónvarpsžulanna góškunnu sem birtust į milli dagskrįrliša og kynntu žaš sem kęmi nęst. Sjįlfsagt hefur žaš žótt of kostnašarsöm śtgerš aš vera meš stķfmįlašar žulur į vaktinni heilu kvöldin, jafnt um helgar sem virka daga. Žaš hlżtur žó aš vera hęgt aš gera žetta af meiri smekkvķsi. Sś sem ljįir žeirri sjįlfvirku rödd sķna er landsžekkt söng- og leikkona og hefur lķklega ekkert meš žetta fyrirkomalag aš gera žótt almennt mętti hśn lesa sinn texta meš blķšari tón. Fyrir mig sem horfir reglulega į RŚV eru sjįlfvirkar kynningar į dagskrįrefni fram ķ tķmann oft afar žreytandi og žį er ég ekki bara aš tala um žaš sem kemur ķ lokaatriši mynda. Vęntanlegir sjónvarpsžęttir eru kynntir ķ tķma og ótķma, stundum langt fram ķ tķmann og svo hvaš eftir annaš. Žį er eins gott aš fjarsżringin sé ekki langt undan svo hęgt sé aš lękka ķ hljóšinu eša draga alveg nišur ķ žvķ.

 

sjalfvirka žulan

 


Skżstrókar viš Sušuströndina

Ķ gönguferš minni um Grindarskörš og Hvirfil ofan Lönguhlķšar varš ég vitni af skżstróknum viš Žorlįkshöfn sem fjallaš er um ķ vištengdri frétt og nįši hinum sęmilegustu myndum af fyrirbęrinu. Ekki nóg meš žaš žvķ skömmu eftir aš strókurinn leystist upp fór annar aš myndast nįlęgt Selvogi aš mér sżndist. Yfir žetta hafši ég įgętis śtsżni en gjarnan hefši ég viljaš hafa almennilegu myndavélina mešferšis ķ staš sķmamyndavélarinnar. Myndirnar segja žó sżna sögu og eru teknar žann 1. įgśst 2018 milli kl. 15 og 16.

Skżstrókur Žorlįkshöfn 1

Kl. 15:19. Žessi fyrsta mynd er tekin ķ įtt aš Žorlįkshöfn og sjį mį litla mjóa totu teygja sig nišur śr bólstraskżinu.

Skżstrókur Žorlįkshöfn 1

Kl. 15:25. Totan hefur lengst og var hér oršin aš löngum mjóum spotta sem virtist nį langleišina til jaršar. Myndin er tekin į svipušum staš og sś fyrri en sjónarhorniš er žrengra. Skömmu sķšar leystist hvirfillinn upp og sįst ei meir.

Skżstrókur Selvogur

Kl. 15:36. Hér er horft lengra ķ vestur ķ įtt aš Selvogi en žarna viršist nżr skżstrókur vera byrja aš skrśfast ofan śr skżjunum.

Skżstrókur Selvogur 2

Kl. 15:40. Sama sjónahorn og į myndinni į undan en žarna er nżi skżstrókurinn fullmyndašur. Hann er heldur breišari um sig en sį fyrri, nęr beint nišur og svķfur ekki um eins og hinn gerši. Vęntanlega hefur hann ekki gert mikinn usla į jöršu nišri en kannski nįš aš róta einhverju upp mjög stašbundiš. Žessi skżstrókur varši ķ nokkrir mķnśtur ķ žessu formi.

Skżstrókur Selvogur 3

Kl. 16:02. Um 20 mķnśtum eftir aš skżstrókurinn fór um Selvoginn, helltist śrkoman śr skżinu.

Śtsżni til borgarinnar

Horft frį sama staš ķ hina įttina žar sem sést til Höfušborgarsvęšisins. Helgafell er žarna vinstra megin og Hśsfelliš er hęgra megin. Miklir hvķtir skżjabólstrar eru yfir Esju en vešriš er annars mjög meinlaust. Mikill óstöšugleiki er greinilega žennan dag, kalt ķ efri lögum og talsveršur raki ķ lofti sem žéttist ķ uppstreyminu. Um morguninn hafši žokuslęšingur legiš yfir sundunum.

Hvaš veldur žvķ aš svona greinilegir skżstrókar hafi myndast žennan dag vil ég segja sem minnst. Žessir strókar eru aušvitaš ekkert sambęrilegir žeim sem myndast ķ USA, bara smį sżnishorn. Öflugt uppstreymi hér į landi er žó ekki óalgengt sérstaklega ekki yfir sólbökušum söndunum viš Sušurströndina. En oftast er uppstreymiš nįnast ósżnilegt. Žennan fyrsta dag įgśstmįnašar hefur rakinn hinsvegar veriš nęgur til aš žétta rakann ķ uppstreyminu og gera žaš sżnilegt žegar loftiš skrśfast upp ķ loftiš eins og öfugt nišurfall ķ vatnstanki.

- - -

Višbót 2. įgśst: Ranaskż (funel cloud) er eiginlega réttara heiti yfir žetta fyrirbęri sem myndašist žarna, samkvęmt žvķ sem Trausti Jónsson segir į Fésbókarsķšu Hungurdiska. Alvöru skżstrókar eru stęrri og öflugri fyrirbęri. En hvaš sem žetta kallast žį var žetta óvenjuleg sjón og ég held śtskżring mķn į fyrirbęrinu sé ekki fjarri lagi.

 


mbl.is Skżiš teygši sig til jaršar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Hitainnrįs į sunnudegi

Į žessu sérstaka sumri žar sem hitinn hefur varla fariš yfir 15 stigin ķ Reykjavķk telst žaš til mikilla tķšinda aš von sé į skammvinnri innrįs af žvķ mjög svo hlżja meginlandslofti sem legiš hefur yfir Noršur-Evrópu meira og minna ķ allt sumar. Reyndar eru svona hlżindagusur śr austri alltaf įhugaveršar enda gefa žęr mestu lķkurnar į žvķ aš hitinn fari yfir 20 stig hér ķ höfušborginni. En žetta verša skammvinn hlżindi žvķ kaldara og kunnuglegra sjįvarloft fylgir strax ķ kjölfariš. Myndina hér aš nešan hef ég sett saman śt frį vešurkortum bresku vešurstofunnar MetOffice, sem sżna žróunina į einum sólarhring meš ašstoš hefšbundinna raušra hitaskila og blįrra kuldaskila.

Hitabylgja_29jul2018

Į fyrsta kortinu kl. 01.00 į sunnudag mį sjį hvernig lęgš viš Skotland beinir hlżjum massanum hingaš til okkar. Raušu hitaskilin eru žarna komin yfir landiš en žó rignir sennilega enn śr žeim allra sušvestast. 

Į mišjukortinu sem gildir upp śr hįdegi, sunnudaginn 29. jślķ, eru hlżindin ķ algleymingi. Mest žó ķ landįttinni vestanlands žar sem hęgt er aš gera sér vonir um meira en 20 stiga hita. Sjįlfvirkar spį nefna allt aš 25 stiga hita ķ Reykjavķk sem vęri talsveršur višburšur. Minna mį į aš hiš opinbera hitamet ķ Reykjavķk er 25,7 stig frį 30. jślķ 2008 sem er nįnast alveg fyrir 10 įrum. Munar bara einum degi. Mašur gerir aušvitaš ekki rįš fyrir aš 25 stiga spįin rętist en möguleikinn viršist vera til stašar.

Į žrišja kortinu kl. 01.00 į mįnudag er gamaniš bśiš og loft af hefšbundnari uppruna fyrir okkur hefur nįš yfirhöndinni aš nżju į öllu landinu. Hlżi geirinn hefur veriš hrakinn til vesturs,  vęntanlega meš góšum dembum žegar kuldaskilin fara yfir, kannski meš skammvinnu hagléli og ef til vill eldingum į einhverjum stöšum. Og svo mun aušvitaš lķka blįsa sumstašar, įn žess aš ég fari śt ķ žaš.

Allt įkaflega forvitnilegt. Ekki sķst fyrir sjįlfmenntaša heimilisvešurfręšinga eins og mig.

Vešurkort Bresku Vešurstofunnar mį finna hér: https://www.metoffice.gov.uk/public/weather/surface-pressure/#?tab=surfacePressureColour&fcTime=1530666000

- - - -

Višbót aš loknum degi: Sunnudagurinn 29. jślķ, var hlżr eins og gert hafši veriš rįš fyrir. Hįmarkshitinn ķ Reykjavķk męldist 23,5 stig žrįtt fyrir aš sólin hafi lķtiš lįtiš sjį sig. Į hitalķnuriti sést hvernig hitinn žróašist ķ Reykjavķk (rauš lķna) į sjįlfvirkum męli Vešurstofunnar. Hitinn tók stökk upp į viš snemma morguns og kominn yfir 20 stig fyrir kl. 9.00. Eftir klukkan 16.00 féll hitinn hratt žegar kuldaskilin fóru yfir. Žaš geršist žó ekki meš miklum śrkomuįkafa og žvķ sķšur meš hagli eša eldingum ķ borginni.

hitaskot 29jul2018


Hafķsstašan į mišju įri

Įriš er hįlfnaš og tķmi kominn til aš skoša hafķsstöšuna į Noršurhveli nś žegar sumarbrįšnunin er komin į fullt. Fyrst er žaš lķnurit yfir hafķsśtbreišslu frį Bandarķsku snjó- og ķsmišstöšinni NSIDC. Svarta lķnan er įriš 2018 en til višmišunar eru öll įrin frį 2007. Grįa lķnan er mešalśtbreišsla tķmabilsins 1981-2010 og liggur sś lķna yfir öllum hinum enda hefur ķsnum hrakaš mikiš į sķšari įrum. Sérstaklega aš sumarlagi. Eins og stašan er žarna ķ lok jśnķ žį er hafķsśtbreišslan ekki ósvipuš og hśn hefur veriš į sama tķma į įrunum eftir 2007. Įriš ķ įr hefur žó dregist nokkuš aftur śr keppinautunum sķšustu vikur og er ķ 8. sęti eftir aš śtbreišslan hafši veriš sś nęstminnsta žann 1. jśnķ og raunar sś minnsta eša viš žaš minnsta allan veturinn į undan.

NSIDC_30jun2018

Śtbreišslan žann 30. jśnķ er einnig dįlķtiš meiri en į sama tķma ķ fyrra, 2017, en žessi tvö įr eru borin saman į hafķskortunum hér aš nešan. Einnig ķ boši NSIDC.

NSIDC30jun2017og2018

Žegar rżnt er ķ kortin sést aš sitthvaš er mismunandi ķ hafķsśtbreišslunni milli žessara sķšustu tveggja įra. Fyrst mį nefna žaš sem aš okkur snżr, en nśna er enginn teljanlegur ķs milli Ķslands og Gręnlands og er žaš fremur óvenjulegt į žessum tķma įrs. Sunnanįttirnar héldu ķsnum ķ skefjum ķ vetur og hröktu leifarnar aš lokum inn į Ķslandsmiš žar sem ķsinn brįšnaši hratt įn žess aš nį almennilegri landfestu. Aš sama skapi hafa sunnanvindar haldiš ķsnum ķ skefjum ķ Barentshafi og sérstaklega viš Svalbarša žar sem óvenjulangt er ķ ķsbrśnina.

Žaš sem vegur upp į móti minni ķs į Atlantshafshlišinni eru svęši eins og Hudsonflói žar sem enn er mikill ķs en hann var aš mestu horfinn į žessum tķma ķ fyrra. Mikiš gat hafši opnast ķ ķsinn ķ fyrra ķ Beauforthafi noršur af Kanada en nśna ķ vor hafa kaldir vindar blįsiš sem frestaš hafa vorkomu fram aš žessu.

Žótt heildarśtbreišsla ķssins sé nokkuš frį žvķ lęgsta žį į mikiš eftir aš gerast žar til bręšslusumrinu lķkur ķ september. Allur ķs į jašarsvęšum mun brįšna fyrir haustiš samkvęmt venju og eftir mun standa misžétt ķsbreiša į sjįlfu Noršur-Ķshafinu og gęti žį śtbreišslan oršiš eitthvaš lķkingu viš žaš sem ég merkti inn meš bleikri lķnu į 2018-kortiš. Vęntanlega veršur metlįgmarkinu frį 2012 ekki ógnaš ķ įr og ómögulegt aš segja hvort lįgmarkiš veršur lęgra en žaš endaši ķ fyrra, en brįšnunin sumariš 2017 gaf heldur eftir undir lokin og endaši śtbreišslan ķ 8. sęti, - sem reyndar er sama sęti og śtbreišslan er nś. Hvaš sem žaš segir.

En śtbreišsla er ekki allt žvķ einnig er horft til heildarrśmmįl ķssins. Slķkt er reyndar erfitt meta og žvķ notast menn aš mestu viš lķkön fremur en beinar męlingar aš sumarlagi. Ķ rśmmįlsgreiningu er gjarnan notast viš nišurstöšur frį PIOMAS (Pan-Arctic Ice Ocean Modeling and Assimilation System) og samkvęmt žvķ var rśmmįliš žaš 5. minnsta nśna um mišjan jśnķ.

 

BPIOMASIceVolumeAnomalyCurrentV2.1_CY

 


Vķkurbyggš į Hawaii hverfur undir hraun

Gosiš heldur įfram į Hawaii og hefur mikiš af hrauni runniš til sjįvar frį žvķ ég tók stöšuna sķšast žann 19. maķ. Žótt eignatjón sé mikiš hefur ekki oršiš manntjón til žessa, fyrir utan aš einn ķbśi meiddi sig į fęti er hann varš fyrir hraunmola. Alvarleiki žessara atburša er žvķ öllu minni en ķ sprengigosinu mikla ķ Guatemala nś į dögunum. Ég ętla samt aš halda mig įfram į Hawaii žar sem hraunrennsliš hefur sķfellt tekiš nżja stefnu og ętt yfir byggšir fjarri upptökunum žar sem ķbśar töldu sig hólpna um sinn aš minnsta kosti.

Hraunrennsli Hawaii Kapoho1

Į myndinni hér aš ofan mį sjį gosupptökin efst ķ vinstra horninu sem hafa nś einangraš sig viš eina gossprungu (nr. 8) sem var einmitt sś įttunda ķ röšinni af žeim gossprungum sem opnušust ķ Leilani ķbśahverfinu fyrir um mįnuši. Eftir aš hraunrennsli hófst fyrir alvöru og tók aš flęša śt fyrir ķbśašhverfiš, rann žaš aš mestu yfir strjįla byggš stystu leiš til sjįvar. Undir lok maķmįnašar varš hinsvegar stefnubreyting žegar hrauniš tók aš renna ķ strķšum straumi ķ noršaustur og fann aš lokum fallega vķk austast į eyjunni meš blómlegri strandbyggš um 10 kķlómetrum frį upptökunum. Allir ķbśar höfšu žį veriš fluttir į brott enda ljóst ķ hvaš stefndi.

Hraunrennsli Hawaii Kapoho2

4. jśnķ, daginn eftir aš fyrri myndin var tekin, var hrauniš fariš aš renna ķ vķkina og ekkert lįt į ašstreymi hrauns meš hraunfljótinu.

Hraunrennsli Hawaii Kapoho3

Žann 5. maķ er öll vķkin horfin undir hraun og mestur hluti byggšarinnar. Žarna munu hafa veriš tveir byggšakjarnar, annarsvegar Kapahoa beach sem taldi 150 ķbśšahśs, mešal annars žau sem eru nęrst į myndinni, og hinsvegar Vacationland meš 350 hśs og er tališ aš žau hafi öll horfiš undir hrauniš. Viš žessar tölur bętast um 150 hśs sem hrauniš hefur eytt nęrri upptökunum ķ Leilani-hverfinu žar sem gosiš hófst.

Hawaii 6. juni

Fyrir hiš vķša samhengi kemur svo nż śtgįfa af kortinu sem ég föndraši saman og hef birt meš fyrri Hawaii-pistlum. Umrędd gossprunga nr. 8 er žarna austarlega eynni en žašan hafa hraunin runniš til sjįvar og vķsar efri pķlan žar ķ hraunstrauminn sem fór ķ umrędda vķk en nešri pķlan vķsar til hraunsins sem rann til sjįvar ķ sķšasta mįnuši. Sjįlf megineldstöšin, Kilauea, er um 40 kķlómetrum frį hraungosinu. Kvikan sem fóšrar hraungosiš kemur žašan, en Kilauea er dyngja og hefur žar męlst jaršsig vegna brotthvarfs kvikunnar. Žetta er nokkuš svipaš ferli og viš sįum ķ Bįršarbunguatburšunum hér um įriš en Holuhraun vęri žį hlišstęša hraunsins sem nś rennur žarna austast į eynni žótt magntölur séu ašrar. Atburšunum mętti kannski frekar lķkja viš Kröfluelda ķ umfangi. Ķ sjįlfum gķgnum ķ Kilauea-öskjunni er ekki gos ķ gangi en nokkrar sprengingar hafa oršiš sem nįš hafa aš žeyta ösku, ašallega til sušvesturs. Óttast var aš mun stęrri sprenging gęti oršiš en žaš mesta viršist yfirstašiš, en ekki alveg öruggt. Óvķst er um goslok en minna mį į aš meš žessu gosi lauk loksins gosinu ķ Puu Oo gķgnum sem stóš ķ 35 įr. Sį gķgur var į sömu sprungurein, eins og sést į kortinu.

- - - -

Heimildir og uppruni mynda: US Geological Survey

Fyrri pistlar um sama efni:

Ašstęšur skošašar į Hawaii meš hjįlp korta

Freatóplķnķskt žeytigos yfirvofandi į Hawaii

Meira af Hawaiieldum

 


Af vešurböršum maķmįnuši

Nżlišinn maķmįnušur fęr ekki góša umsögn vešurfarslega séš. Aš minnsta kosti ekki hér į sušvesturhorninu sem var mjög įvešurs ķ rķkjandi vindįttum. Spurning er hversu slęmur mįnušurinn var sögulegu samhengi mišaš viš ašra maķmįnuši. Eins og ég hef stundum minnst į žį hef ég hef skrįš nišur vešriš ķ Reykjavķk daglega meš kerfisbundnum hętti allt frį žvķ ķ jśnķ 1986. Fljótlega komst ég aš žvķ aš skrįningarkerfiš dugši įgętlega til aš meta vešurgęši meš žvķ aš meta vešuržęttina fjóra: sól, śrkomu, hita og vind. Žannig fęr hver vešuržįttur einkunn į bilinu 0-2 fyrir hvern dag. Dagseinkunnir geta žannig veriš į bilinu 0-8 stig. Nślliš er afleitt aš öllu leyti og aš sama skapi fęr hinn fullkomni vešurdagur įtta stig. Žegar mešaltal allra daga mįnašarins er reiknaš śt fęst mįnašareinkunn sem oftast er į bilinu 4-5 stig. Hitafar er stillt af meš tilliti til įrstķša žannig allir mįnušir ęttu aš vera samkeppnishęfir žótt sumarmįnuširnir standi reyndar almennt heldur betur aš vķgi.

En žį er komiš aš samanburši einkunna fyrir žį 32 maķmįnuši sem ég hef skrįš. Nišurstašan er afgerandi, svo lengi sem eitthvaš er aš marka žetta, en maķ 2018 er versti skrįši maķmįnušurinn hjį mér, meš einkunnina 3,5.

Vešureinkunnir maķ
Žessi einkunnasamanburšur er sjįlfsagt ekki neinn stórisannleikur um vešurgęši mįnaša og margt sem getur spilaš inn ķ. Einkunnin 3,5 er ekki bara lakasta einkunn maķmįnuša frį upphafi skrįninga minna heldur er žetta einnig ķ flokki verstu einkunna sem nokkur mįnušur hefur fengiš hjį mér. Reyndar var stašan enn verri langt fram eftir mįnuši en fyrstu 20 dagana var mįnušurinn bara meš 3 stig, en svo lįga einkunn hefur enginn mįnušur fengiš. Verstar voru hvassar og kaldar sušvestanįttirnar sem beindu hingaš köldu, óstöšugu lofti sem uppruniš var frį köldum svęšum vestan Gręnlands og sótti ķ sig él af öllum geršum į leiš sinni yfir hafiš. Nokkur sušaustan-slagvišri gerši einnig ķ mįnušinum meš öllum žeim lęgšum sem heimsóttu okkur enda loftžrżstingur óvenju lįgur.

Ķ mįnušinum voru reyndar allir vešuržęttir neikvęšir. Sérstaklega śrkoman sem setti stórt strik ķ einkunn mįnašarins en eins og komiš hefur fram var žetta śrkomumesti maķmįnušur ķ Reykjavķk frį upphafi. Gamla metiš įtti maķ 1989 sem oft er nefndur sem alręmdur leišindamįnušur. Hitinn var meš lęgra móti aš žessu sinni žó mįnušurinn hafi ekkert veriš alvarlega kaldur. Sama mį segja um sólina sem var illa undir mešaltali en hefur stundum stašiš sig lakar. Vindurinn skiptir sķnu mįli og dregur einkunn mįnašarins mikiš nišur hjį mér. Žetta meš vindinn er reyndar dįlķtiš vandamįl žvķ erfitt er aš bera saman vindinn ķ Reykjavķk ķ dag og fyrir 30 įrum. Vešurstofan viršist allavega ekki rįša viš žaš. Mešalvindhraši į Vešurstofutśni ķ maķ 2018 var 4,6 m/s en ķ maķ 1989 var vindhrašinn 6,1 m/s. Ef viš hins vegar skošum męlingar į Keflavķkurflugvelli žį var vindhrašinn nśna ķ maķ 7,3 m/s en var 6,5 m/s įriš 1989. Ég vil allavega meina aš dagar meš strekkingsvindi hafi veriš meš mesta móti ķ Reykjavķk žótt Vešurstofumęlar hafi ekki nįš aš fanga allan žann vind.

Talandi um maķ 1989 žį fékk sį mįnušur hjį mér einkunnina 3,9 sem hefur veriš lęgsta maķeinkunn žar til nśna. Śrkoman ķ maķ 1989 var svipuš og ķ įr en sólarstundir voru um 40 klst. fleiri įriš 1989. Heldur kaldara var įriš 1989, en ķ sambandi vešurgęši žį breytir ekki öllu hvort hitinn sé 4,8 eša 5,7 stig. Vindurinn var sennilega meiri ķ grunnin nśna heldur en ķ maķ 1989, taki mašur miš af athugunum frį Keflavķkurflugvelli, žar sem ašstęšur hafa ekki breyst į sama hįtt og į athuganastaš ķ Reykjavķk.

Verstu vešurmįnuširnir. Žótt maķ 1989 hafi veriš slakur žį kemst hann ekki į lista hjį mér yfir verstu vešurmįnušina frį upphafi minna skrįninga en gęti ef til vill įtt žaš skiliš. Įriš 1989 į žó sķna fulltrśa enda er janśar 1989 versti mįnušurinn auk žess sem jślķ 1989 er žarna lķka. Maķ 2018 er žarna kominn inn meš sķn 3,5 stig og er ķ félagsskap meš jafnaldra sķnum, febrśar sķšastlišnum.

Listinn yfir verstu mįnušina lķtur žannig śt nśna:

3,3  Janśar 1989
3,4  Febrśar 1992,  Desember 1995,  Nóvember 1993,  Desember 2004
3,5  Jśnķ 1988,  Jślķ 1989,  Janśar 1993,  Febrśar 1993,  September 2007,  Febrśar 2018,  Maķ 2018

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband