Lang-nęstminnsti hafķs ķ noršri aš loknu sumri

Žetta er kannski ekki vel oršuš fyrirsögn en hśn segir žó žaš sem segja žarf. Sumarbrįšnun hafķssins į Noršur-Ķshafinu var óvenju mikil aš žessu sinni sem skilaši sér ķ nęst minnstu śtbreišslu hafķssins, nś žegar hinu įrlega hafķslįgmarki er nįš. Žaš var einungis į įrinu 2012 sem minni hafķs męldist aš loknu sumri en žaš įr var alveg einstakt žegar kemur aš hafķsbrįšnun. Ekkert hafķslįgmark hefur komist nįlęgt žvķ aš jafnast į viš žaš įr nema žį helst įriš ķ įr sem tekur sér rękilega stöšu sem nęst lęgsta lįgmarkiš. Kortiš hér aš nešan sżnir lįgmarksśtbreišslu ķssins žann 13. september en til višmišunar hef ég dregiš lķnu um lįgmarkiš 2012.

Arctic lįgmark2020

Hafķsinn nś er óvenju lķtill į žeirri hliš sem snżr aš Atlantshafinu og ekki hefur įšur veriš lengra ķ hafķsinn frį ströndum Sķberķu. Žarna hafa rķkjandi vindar haft sķn įhrif ķ sumar og spila hitabylgjur ķ Sķberķu snemma sumars žar inn ķ auk žess sem óvenju sólrķkt var yfir Noršur-Ķshafinu lengst af ķ jślķ. Aftur į móti var minna um sól og hlżindi noršur af Alaska enda blésu vindar žar gjarnan frį ķsbreišunni en ekki frį sumarheitum meginlöndunum. Til vitnis um žaš er allmikill hafķs-angi eša einskonar hafķslokkur ķ Beauforthafi noršur af Alaska sem heldur velli og munar helst žvķ aš žegar kemur aš samanburši viš metįriš 2012.

hafķslįgmark 2020

Lķnuritiš hér aš ofan sżnir śtbreišslužróun nokkurra įra. Įriš 20017 var mikiš tķmamótįr į sķnum tķma en sķšan hafa nokkur įr jafnast į viš žaš eša veriš meš lęgri lįgmarksśtbreišslu ķ september. Einungis įriš 2020 hefur nįš aš ógna seinna tķmamótaįrinu 2012. Grįa lķnan er mešalśtbreišsla įranna 1981-2010. Hvenęr lįgmarksmetiš frį 2012 verši slegiš vita menn ekki og žvķ sķšur hvenęr Noršur-Ķshafiš nęr aš verša ķslaust aš mestu ķ sumarlok. Einhverjar yfirlżsingar um aš mjög stutt gęti veriš ķ žaš voru geršar į įrunum eftir 2007 en žaš voru svo sem ekki neinar spįr. Ljóst er žó sķfellt minni vešurfarsleg óvenjuleg žarf til žess aš fį śt mjög lįga śtbreišslu ķ sumarlok.

Nįnar um žetta allt saman mį fį į heimasķšu Natioanal Snow and Ica Data Center: http://nsidc.org/arcticseaicenews/

 


Af hafķsbrįšnun sumarsins

Sumarbrįšnun hafķssins ķ noršri er nś ķ fullum gangi og samkvęmt venju mun hiš įrlega lįgmark ķ hafķsśtbreišslu eiga sér staš ķ september. Įhugasamir, eins og ég, eru aušvitaš farnir aš spekślera ķ hvernig žaš lįgmark verši ķ samanburši viš fyrri įr. Žrįtt fyrir aš heill mįnušur sé eftir af bręšsluvertķšinni žį er śtbreišslan nś žegar komin undir september-mešallįgmark įranna 1981-2010, sem žykir žó varla sęta tķšindum - slķk er breytingin frį žvķ sem įšur var.

Möguleiki į metlįgmarki aš žessu sinni er žó frekar tępur žvķ samkeppni viš metlįgmarkiš frį įrinu 2012 er mjög erfiš enda mį segja aš allt hafi gengiš upp žaš įr ķ įtt til brįšnunar. Kortiš hér aš nešan sżnir hvernig hafķsśtbreišslan leit śt nśna žann 7. įgśst en til samanburšar hef ég krotaš inn lķnu sem sżnir met-septemberlįgmark įrsins 2012. Möguleikinn er žó kannski til stašar enda ķsinn oršinn gisinn utan 2012-lķnunnar eins og sjį mį.

Arctic_7agust2020

Aš žessu sinni var hafķsinn óvenju fljótur aš hverfa undan ströndum Sķberķu žar sem miklir hitar réšu rķkjum fyrri part sumars. Öflugt og lķfseigt hęšarsvęši var einnig yfir ķshafinu ķ jślķ meš tilheyrandi sólskini sem gerši sitt til aš vinna į ķsnum og įtti sinn žįtt ķ hversu mikiš śtbreišsla ķssins dróst saman ķ jślķ enda fór svo aš śtbreišslan hafši ekki męlst minni įšur ķ žeim mįnuši. Ķ Beaufort-hafi noršur af Alaska hélt ķsinn hins vegar betur velli vegna rķkjandi vindįtta žar. Öflugt lęgšarsvęši tók sér sķšan bólfestu į žeim slóšum undir lok jślķ meš tilheyrandi vindum sem rótušu upp ķsnum, geršu hann gisinn įn žess žó aš śtbreišsla ķssins hafi dregist saman aš rįši. Žetta mį mešal annars sjį į lķnuritinu hér aš nešan sem sżnir śtbreišslužróunina mišaš viš tvö valinkunn tķmamótaįr (2007 og 2012), auk tveggja sķšustu.

NSIDC lķnurit 7. įgust 2020

Hvernig stašan veršur ķ september mun svo bara koma ķ ljós en śr žessu fer töluvert aš draga śr brįšnuninni eftir žvķ sem sólin lękkar į lofti. Stór svęši sem snśa aš Alaska og Beringssundi og einkennast af gisnum ķs geta žó aušveldlega oršiš ķslaus įšur en yfir lķkur. Lokanišurstašan ķ śtbreišslu ręšst žvķ ašallega af žvķ hvernig vešur og vindar leika um žaš svęši.

Endum žetta į öšru lķnuriti frį NSIDC sem sżnir hvernig mešalśtbreišslan ķ jślķ hefur žróast frį upphafi nįkvęmra gervitunglamęlinga įriš 1979. Nżlišinn jślķ kemur žarna sérlega sterkur inn eins og sjį mį.

Figure3-1024x791


Hvernig kemur Esjan undan vetri?

Samkvęmt venju er komiš aš hinum įrlega samanburši į snjóalögum ķ Esju sem felst ķ žvķ aš taka mynd af Esjunni žegar skyggni leyfir fyrstu dagana ķ aprķl og bera saman viš sambęrilegar myndir fyrri įra. Fyrsta myndin var tekin įriš 2006 og eru myndirnar žvķ oršnar 15 talsins og koma hér fyrir nešan ķ öfugri tķmaröš įsamt upplżsingum hvort og žį hvenęr allur snjór hefur horfiš śr Esjuhlķšum frį borginni séš.

Ķ fyrrasumar, eftir nokkurra įra biš, nįši fjalliš loksins aš hreinsa af sér allan snjó en žaš hafši ekki gerst sķšan 2012. Snjór hvarf hinsvegar ķ fjallinu allan fyrsta įratug žessarar aldar og er žaš lengsta slķka tķmabil sem vitaš er um. Žessi annar įratugur aldarinnar hefur reyndar ekki veriš neitt kaldari aš rįši, en śrkomusamir vetur og sólarlķtil sumur haft sķn įhrif. Einnig spilar inn ķ aš ef skafl lifir eitt sumar, leggst hann undir žaš sem bętist viš veturinn eftir og žvķ žarf meira til sumariš eftir.

Esjumynd žessa įrs var tekin žann 9. aprķl og er heldur dimmara yfir henni en öšrum. Žaš hefši veriš hęgt aš taka bjartari mynd nokkrum dögum fyrr ef ljósmyndarinn og bloggarinn hefši hreinlega munaš eftir žvķ į žessum farsóttartķmum. Vel sést žó aš Esjan er fķnflekkótt af snjó nišur į lįglendi enda stutt sķšan snjóaši ķ byggš. Best er aš spį sem minnstu hvort sumariš dugi til aš bręša lķfseigustu skaflana. Žaš veltur į sumrinu sem enginn veit hvernig veršur.

Esja 9april 2020

Esja5april_2019

Esja 6. aprķl 2018

Esja 1. aprķl 2017

Esja 4. aprķl 2016

Esja 1. aprķl 2015

Esja 3. aprķl 2014

Esja 3. aprķl 2013

Esja aprķl 2012

Esja aprķl 2011

Esja aprķl 2010

Esja aprķl 2009

Esja aprķl 2008

Esja aprķl 2007

Esja aprķl 2006


Reykjavķkurhiti ķ kubbamynd

Įriš 2019 hefur nś fengiš sinn sess ķ kubbamyndinni sem ég gerši į sķnum tķma og hef uppfęrt sķšan. Nś liggur fyrir aš mešalhiti lišins įrs ķ Reykjavķk var 5,8 stig sem er tępum 0,3 stigum ofan viš mešalhita žessarar aldar og 1,5 grįšum yfir 30 įra "kalda" mešaltalinu frį 1961-1990 og um 0,8 stigum yfir "hlżja" 30 įra mešaltalinu 1931-1960. Žetta var žvķ eitt af žessum hlżju įrum sem hafa veriš allnokkur į žessari öld samkvęmt vešurstofugögnum sem unniš er śtfrį. Einnig er žetta eina įriš meš mešalhitann 5,8 stig og mį žvķ segja aš kominn sé įrshiti sem vantaši ķ safniš, eša ķ kubbamyndina hér aš nešan.

Arshiti Rvik 1901-2019

Nżlišiš įr er annars įlķka hlżtt og žau hlżjustu frį tķmum gömlu hlżindanna į sķšustu öld, en žó er ekki alveg hęgt aš negla slķkt alveg nišur vegna breyttra stašsetninga į athugunarstöšum. Annars sést žarna įgętlega hvernig įratugirnir dreifast į hitaskalanum. Flestöll įr žessarar hafa haldiš sér yfir 5 stigunum en įriš 2015 er afgerandi kaldasta įriš meš mešalhitann 4,5 stig sem einhvertķma hefši žótt ķ lagi. Efst trónir įriš 2003 meš 6,1 stig ķ mešalhita en įriš 1979 situr sem fastast į botninum meš įrshita upp į ašeins 2,9 stig. Įriš 1995 er hinsvegar sķšasta afgerandi kalda įriš (3,8°C) og mętti segja aš žaš marki lok kalda tķmabilsins sem hófst um eša upp śr 1965.

Žaš er klassķskt aš velta fyrir sér hvort įrshitinn sé kominn til aš vera yfir 5 stigunum. Aš loknum fyrsta įratug žessarar aldar fannst mér žaš sjįlfum frekar ólķklegt. Žessi annar įratugur aldarinnar hefur žó haldiš vel ķ žann fyrsta, mešalhitinn er žó örlķtiš lęgri, en ašallega žó vegna įrsins 2015 sem minnir į aš ekkert er alveg komiš til aš vera.

 


Er Esja stęrsta fjall landsins?

Į Ķslandi eru ótal fjöll af żmsum stęršum og geršum. Sum žessarar fjalla standa stök en flest žeirra eru hluti af vķšįttumeiri fjallabįlkum eša fjallgöršum sem sumir ganga śt frį meginhįlendi landsins. Aš meta stęršir einstaka fjalla getur žvķ veriš nokkuš snśiš enda ekki alltaf aušvelt aš meta hvar nįkvęmlega tiltekiš fjall byrjar og hvar nęsta fjall tekur viš. Žannig er įlitamįl hvenęr fjall er fjall sem stendur undir nafni og hvenęr um er aš ręša fjöll en ekki fjall. Ekki dugar aš vera meš einhvern óskilgreindan hįlendisbunka sem heitir jafnvel ekki neitt. Ķ tilfelli Esjunnar, bęjarfjalls Reykvķkinga, er žetta hinsvegar ekki mjög mikiš vafamįl og eins og kemur fram ķ fyrirsögn ętla ég aš velta fyrir mér hvort eitthvaš sé til ķ žeirri hugdettu minni aš stęrsta fjall landsins (aš flatarmįli) utan jökla, sé kannski žessi Esja sem svo margir hafa daglega fyrir augum sķnum og hefur frį upphafi prżtt toppmynd žessarar bloggsķšu.

Esja flatarmaĢl

Į kortavef landmęlinga er lķtiš mįl aš męla flatarmįl landsvęša og žar meš fjalla sé mašur įkvešinn ķ hvar fjalliš byrjar. Męling į Esjunni leišir ķ ljós flatarmįl upp į 127 ferkķlómetra og geri ég žar ekki rįš fyrir aš Skįlafell sé hluti fjallsins enda ašgreint af Svķnaskarši. Bķšur eitthvaš fjall betur?

Skaršsheiši

Litlu noršar er Skaršsheiši en žaš er einnig mikiš fjall og heldur hęrra en Esja. Sambęrileg męling gefur flatarmįliš 110 ferkķlómetra en žį undanskil ég Ölver, Hafnarfjall og fleiri sem ašgreind eru meš skaršinu sem Skaršsheišin er kennd viš.

OK

Stórar dyngjur eins og Ok er ekki aušvelt aš skilgreina hvar byrja, en mķn mįlamišlun gefur flatarmįl upp į 105 ferkķlómetra. Ok er aušvitaš ekki lengur skilgreint sem jökull og fęr žvķ aš vera meš hér žótt möguleiki į endurkomu jökuls žarna sé ekki śtilokašur.

Vķšidals- og Vatnsnesfjall

Hśnavatnssżslur stįta af nokkrum umfangsmiklum fjöllum. Į Vatnsnesi mętti segja aš žar standi eitt stórt og vķšįttumikiš fjall. En žaš sem tilheyrir hinu eina og sanna Vatnsnesfjalli er hinsvegar bara mišhluti fjalllendisins sem skiptist meš sköršum og dölum ķ nokkur fjöll. Kannski eru heimamenn į öšru mįli en ég fę śt stęršina 86 km2 meš žvķ aš ašskilja Sķšuna ķ austri, auk fjallstinda ķ vestri og sušri sem eru ašgreind meš sköršum og bera sķn eigin fjallanöfn. Vķšidalsfjall er einnig heilmikill bįlkur sem męlist 107 km2. Hér mętti einnig nefna nįgrannan Vatnsdalsfall sem einnig er ķ žessum stęršarflokki eša um 90 km2.

Barnadalsfjall Tröllaskagi

Hvaš žį meš hinn mikla fjallabįlk į Tröllaskaga? Žar eru vissulega aš finna stór og mikill fjöll, en žau eru meira og minna samtengd og hluti af stęrri fjallaröšum sem ganga śt frį mišhluta skagans. Af heillegum fjöllum į skaganum mį nefna stórar einingar eins og Barnadalsfjall į vestanveršum skaganum noršaustur af Hofsósi. Hvort sį bįlkur sem ég hef slegiš flatarmįl į hér tilheyri allur žvķ fjallaheiti veit ég ekki, en śt kemur talan 110m2 eša nįnast sama stęrš og Skaršsheiši.

SmjörfjöllSvo er žaš fjallklumpurinn milli Vopnafjaršar og Hérašs. Svęšiš skiptist ķ nokkra hluta og eru Smjörfjöll žar nafntogušust, nema einhver vilji meina aš Smjörfjöllin nįi yfir allt fjallasvęšiš. En hvaš um žaš. Smjörfjöll samkvęmt minni męlingu gefa 169m2 sem er öllu meira en flatarmįl Esju. En samt - Smjörfjöll eru eiginlega fjöll eša fjallgaršur, en ekki fjall, enda felur örnefniš žaš ķ sér og nį hęstu tindar žarna yfir 1200 metra. Önnur fjallaröš, en nokkuš samhangandi eru Hlķšarfjöll sem snśa aš Héraši. Ef flatarmįl žeirra er męlt frį Smjörfjöllum aš Hellisheiši eystri kemur flatarmįliš 110m2 enn einu sinni fyrir. Utar į nesinu og einnig Vopnafjaršarmegin eru sķšan żmis minni fjöll svo sem Krossavķkurfjöll og Fagradalsfjöll.

Öręfajökull

Eins og ég nefndi ķ upphafi žį mišast žessi samanburšur viš fjöll utan jökla. Žó mį alveg prófa aš slį mįli utan um hinn mikla Öręfajökul. Óumdeilt er aš žar er aš finna hęsta tind landsins žótt hęš hans hafi veriš eitthvaš į reiki. Flatarmįliš er hér lķka dįlķtiš matsatriši eins og vķšar en sjįlfsagt er žó aš miša viš Hermannaskarš ķ noršri sem er ķ yfir 1300 metra hęš. Hér fįum viš öllu meira flatarmįl en śr öšrum męlingum eša tępa 370 m2. Öręfajökull er sannkallaš risafjall į okkar męlikvarša, en jafnast žó engan vegin į žau allra stęrstu heiminum eins og elddyngjuna Mauna Loa į Hawaaii sem er 5.270 m2, og 4.169 metrar į hęš eša nęstum helmingi hęrri en Öręfajökull.

Žannig er žį nišurstašan śr žessum hęfilega nįkvęmum athugunum mķnum. Ég hef sem sagt ekki fundiš almennilegt fjall hér į landi sem stendur aš mestu leyti stakt, er fjall en ekki fjöll, utan jökla, sem er stęrra aš flatarmįli en Esja. Sjįlfsagt mį žó alltaf hnika til skilgreiningum og nefna til sögunnar einhverjar stórar mishęšir eša eitthvaš af fjallatagi sem er umfangsmeira. Nišurstöšum veršur žvķ aš taka meš fyrirvara žótt aušvitaš haldi ég meš mķnu fjalli.

 


Hafķslįgmarkiš 2019

Sumrinu er lokiš į Noršurslóšum og hafķs tekinn aš aukast į nż eftir hiš įrlega lįgmark ķ śtbreišslu ķssins ķ september. Eins og venjulega beinist athyglin aš žessu hafķslįgmarki enda įgętis męlikvarši į stöšu mįla mišaš viš fyrri įr, žótt lįgmarkiš eitt og sér segi ekki alla söguna. Aš žessu sinni var lįgmarkiš 2019 ķ 2.-3. sęti yfir lęgstu lįgmörk, įsamt įrinu 2007 sem į sķnum tķma var mikiš tķmamótaįr ķ hafķsbrįšnun. Įriš 2016 var lįgmarkiš einnig į mjög svipušum slóšum en er nś strangt til tekiš žaš 4. lęgsta. Hafķslįgmark sumarsins 2012 heldur žar meš sinni afgerandi stöšu en žaš var einmitt lķka mikiš tķmamótaįr eins og sumariš 2007. Į žeim tveimur sumrum mį segja aš allt hafi gengiš upp til aš valda sem mestum usla į ķsbreišunni, hvort sem žaš sé tališ gott eša slęmt. Į lķnuritinu hér aš nešan frį NSIDC mį sjį samanburš allra įra frį 1979 og eru blįtónarnir tengdir įratugum, (sjį einnig yfirlit frį NSIDC hér).

Hafislagmark2019_linurit

Žarna sést aš hafķsbrįšnun sumarsins 2019 var meš mesta móti lengst af sumri og hélt alveg ķ viš įriš 2012 žar til allt hrökk ķ baklįs seinni partinn ķ įgśst meš kaldri og illa stašsettri lęgš sem gerši sitt til aš dreifa śr žvķ sem eftir var af ķsnum. Ķsbrįšnunin nįši sér žó aftur į strik meš hagstęšum vindįttum undir lokin en keppnin stóš žį viš įrin 2007 og 2016 į mešan įriš 2012 var rękilega stungiš af eins og glögglega mį sjį.

Sumariš 2019 veršur ekki tališ neitt tķmamótaįr žótt śtbreišslan hafi fariš žetta nešarlega en um žaš mį segja, svipaš og 2016, aš ašstęšur til aš gera sem mestan usla į ķsbreišunni voru bara ķ sęmilegu mešallagi. Vissulega var sólrķkt framan sumri žegar sólin var hęst į lofti, en til aš halda forystunni mį ekkert klikka undir lokin eins og geršist žarna seinni partinn ķ įgśst. Viš žekkjum žetta śr ķžróttunum žótt aušvitaš sé ekki um neina raunverulega keppni aš ręša nema fyrir žį sem vilja. Reyndar eru įhyggjukröfur uppi žar sem žetta er hluti af žeim loftslagshamförum sem munu vera ķ gangi. En hvernig sem žaš er, žį mį segja aš vegna almennrar žynningar ķsbreišunnar žarf sķfellt minni óvenjulegheit til aš bręša ķsinn žannig aš lįgmarksśtbreišslan nįlgist 4 milljón ferkķlómetra - sem reyndar var óhugsandi fyrir nokkrum įratugum žegar normiš ķ lįgmarkinu var nįlęgt 6-7 milljón km3.

Endum žetta į korti yfir hafķsśtbreišsluna žann 13. september, sem var reyndar nokkrum dögum fyrir sjįlft lįgmarkiš. Til samanburšar hef ég sett lķnu sem sżnir metlįgmarks-śtbreišsluna įriš 2012.

lįgmark 2019 vs 2012 Bremen

 


Hversu gott var sumariš ķ Reykjavķk?

Ég er aušvitaš ekkert fyrstur meš fréttirnar aš vešriš ķ sumar hafi veriš meš allra besta móti sušvestanlands. Mķnar prķvat vešurskrįningar, sem mišast viš Reykjavķk og hafa stašiš yfir frį 1986, stašfesta žaš aušvitaš, en žęr vešurskrįningar innihalda einkunnakerfi sem byggja į vešuržįttunum fjórum, sól, śrkomu, hita og vindi og fęr žar hver dagur einkunn į skalanum 0-8, eins og ég hef oft nefnt į žessum vettvangi. Einkunnir yfir lengri tķmabil eru sķšan mešaltal žeirra daga sem taldir eru meš. Sśluritiš hér aš nešan er ein afuršin śr žessum skrįningum en žar mį sjį gęšasamanburš allra sumra frį įrinu 1986 og er žį mišaš viš mįnušina žrjį: jśnķ, jślķ og įgśst. Śtkoman er ekki fjarri žvķ sem kom fram į Hungurdiskunum hans Trausta hér į dögunum žar sem allt annarri ašferš er beitt en sumareinkunn mķn fyrir žetta sumar er žó lķtiš eitt hęrri.

Sumareinkunn 1986-2019

Eins og sést į sślunni lengst til hęgri var sumariš 2019 mešal hinna žriggja bestu į tķmabilinu meš einkunnina 5,30 sem er žaš sama og sumariš 2009 fékk, en vinninginn hefur sumariš 2012 meš ögn hęrri einkunn, 5,33. Žetta er aušvitaš mikil umskipti frį sumrinu ķ fyrra sem var žaš nęst lakasta į eftir leišindasumrinu 1989. Landsmenn eru gjarnan misheppnir eša óheppnir meš sumarvešriš eftir landshlutum en sķšustu tvö sumur hafa öfgarnar ķ žeim efnum veriš meš mesta móti og žarf ekki aš oršlengja žaš.

Nęsta mynd er einnig unnin upp śr vešurdagbókarfęrslum en žar er bśiš brjóta til mergjar sumarvešur alla daga frį įrinu 2000 meš litaskiptingum sem śtskżrš eru undir myndinni. Fjöldi skrįšra sólardaga er einnig tekin saman lengst til hęgri.

Sumarvešur í Reykjavķk 2000-2019

Sķšustu tvö sumur eru į sitthvorum endunum žegar kemur aš fjölda sólardaga. Sumariš 2019 stįtar af flestum sólskinsdögum į žessar öld, žegar teknir eru saman heilir og hįlfir sólardagar, eša 48 talsins. Žaš kemur heim og saman viš aš ekki hafa męst fleiri sólskinsstundir ķ Reykjavķk žessa mįnuši sķšan 1929. Žarna ręšur mestu mikill sólskinskafli langt fram eftir jśnķ meš tilheyrandi žurrkum og svo einnig fyrri partinn ķ įgśst. Jślķ var ekki alveg eins sólrķkur en stįtar žó af žvķ aš vera heitasti mįnušur sem nokkru sinni hefur męlst ķ borginni, en žaš segir einnig sitt ķ sumareinkunninni.

 


Af hafķsnum ķ noršri

Sumri er tekiš aš halla og styttist ķ įrlega lįgmarksśtbreišslu hafķssins į noršurslóšum. Aš žessu sinni hefur brįšnun hafķssins ķ sumar veriš meš mesta móti og jafnvel hefur stefnt ķ aš śtbreišsla ķssins aš loknu sumri gęti ógnaš hinu óvišjafnanlega metlįgmarki įrsins 2012 sem var mikiš tķmamótaįr hvaš varšar hafķsbrįšnun. Į mešfylgjandi lķnuriti frį NSIDC (Bandarķsku snjó- og hafķsmišstöšinni) sést hvernig stašan er ķ śtbreišslumįlum hafķssins. Blįa lķnan fyrir 2019 er žarna alveg viš 2012-lķnuna og hefur reyndar veriš undir henni undanfarnar vikur žar til nś alveg upp į sķškastiš. Til samanburšar eru einnig įrin 2007 og 2016 sem til žessa eru ķ 2. og 3. sęti žegar kemur aš hafķslįgmarki įrsins. Svo mį einnig sjį žarna įriš ķ fyrra 2018 sem sętti litlum tķšindum ķ bręšslumįlum.

NSIDC lķnurit 16. jśni 2019

Žeir sem fylgjast hvaš gleggst meš žessari botnbarįttu eru frekar į žvķ aš metįriš 2012 muni halda met-stöšu sinni žegar kemur aš lįgmarkinu ķ september, žótt ekkert sé śtilokaš. Lįgmarkiš 2019 gęti hins vegar vel oršiš žaš nęst lęgsta nema eitthvert óvęnt bakslag eigi sér staš. Į śtbreišslukortum frį 16. įgśst 2012 og 2019 sést hversu litlu munar milli žessara tveggja įra. Upp į framhaldiš aš gera munar hinsvegar um aš žarna įriš 2012 voru enn veikburša ķsflįkar ašskildir frį ķsbreišunni sem bišu žess aš hverfa, sem žeir og geršu. Einnig mį sjį aš nś ķ įr er nokkuš um ķs viš Kanadķsku heimskautaeyjarnar sem gęti lifaš sumariš af og komiš ķ veg fyrir aš noršvesturleišin opnist. Af litunum aš dęma mį hinsvegar sjį aš lķtiš er af mjög žéttum ķs nś ķ įr mišaš viš 2012, en ķsinn er žéttari eftir žvķ sem blįtónninn er hvķtari.

16. įgśst 2012 og 2019

Framhaldiš mun sķšan koma ķ ljós. Helst mį bśast viš žvķ aš ķsinn eigi eftir aš hörfa enn meir frį Sķberķuströndum enda spįš aš hlżir vindar śr sušri muni blįsa yfir veikburša ķsinn į žeim slóšum, samanber skjįmynd af hitaspįkorti frį Climate Reanalyzer sem sżnir frįvik hitans frį mešallagi žann 17. įgśst. Sjįlfur Noršurpóllinn, žarna ķ mišjunni, er žó vel varin frį öllum hlišum og veršur varla ķslaus ķ žetta sinn, frekar en fyrri daginn. Žaš styttist žó ķ slķkan atburš aš öllum lķkindum.

CR spį 17. įgśst 2019, noršur

- - - -

Sjį einnig sérfręšilegt yfirlit um stöšuna frį NSIDC: http://nsidc.org/arcticseaicenews

 


Jöklarnir rżrna samkvęmt gervitunglamyndum

Mér datt ķ hug aš gera smį athugun į žvķ hvernig jöklar hįlendisins eru aš spjara sig į žessu sumri sem hefur veriš ķ hlżrri kantinum auk žess sem žaš hófst óvenju snemma ķ įr meš afspyrnuhlżjum aprķlmįnuši. Samanburšurinn er einungis sjónręnt mat į gervitunglamyndum frį NASA, en į Worldview-vefsķšu žeirra er hęgt aš kalla fram myndir hvašan sem er į jöršinni nokkur įr aftur ķ tķmann og gera samanburš milli dagsetninga. Į myndunum sem hér fara į eftir hef ég vališ aš bera saman dagana 31. jślķ, 2017 og 2019 en į žeim dagsetningum var bjart og gott śtsżni yfir mišhįlendi landsins.

Munurinn į jöklunum er greinilegur milli žessara tveggja sumra. Įriš 2017 rżrnušu jöklar landsins eins og žeir hafa gert sķšustu 25 įr eša svo. Mismikiš žó. Jöklabrįšnun var mest įriš 2010 en sķšan hafa komiš įr eins og 2015 og 2018 žar sem afkoma sumra jökla var meira ķ jafnvęgi eša jafnvel jįkvęš. Myndirnar eru af Langjökli, Hofsjökli og vestanveršum Vatnajökli en dekkri jašrar jöklana nś ķ sumar bera žess greinilega merki aš brįšnun hefur veriš öllu meiri en žarna fyrir tveimur įrum. Sumariš er žó ekki bśiš og ekki komiš aš uppgjöri. Vęntanlega mun samt nokkuš draga śr jöklabrįšnun meš kaldara lofti sem stefnir yfir landiš.

Langjökull 2017 og 2019

Hofsjökull 2017 og 2019

Vatnajökull 2017-2019

 


Heimskautsbaugurinn og kślan ķ Grķmsey

KúlanKślan mikla ķ Grķmsey sem ętlaš er aš fylgja heimskautsbaugnum į ferš sinni noršur į bóginn er śt af fyrir sig snjallt listaverk sem tengist hinum stóru nįttśröflum į einfaldan hįtt. Reglulega löguš kśla er hiš fullkomna žrķvķša form og kślan er aušvitaš hnöttótt eins og jöršin sem snżst um sjįlfa sig į sinni įralangri hringferš um sólina. En heimurinn er ekki alltaf hreinn og beinn og góšar hugmyndir geta valdiš vissum vandręšum žegar kemur aš framkvęmdum. Žvķ mišur fyrir feršažjónustuašila ķ Grķmsey žarf heimskautsbaugurinn endilega aš liggja um noršurenda eyjarinnar, dįgóšan spöl frį sjįlfu žorpinu, žannig aš feršalangar ķ stuttri dagsferš til Grķmseyjar hafa lķtinn tķma fyrir annaš en gönguna fram og til baka, ętli žeir sér aš berja kśluna augum og stķga formlega yfir heimskautsbauginn. 

Ekki skįnar žetta meš tķmanum žvķ heimskautsbaugurinn fęrist noršar meš hverju įri um einhverja 14-15 metra įri sem gerir eitthvaš um 20 skref. Kśluna žarf svo aš fęra til įrlega samkvęmt žvķ, enda mun megininntak verksins einmitt vera žaš aš rślla įfram meš heimskautsbaugnum uns kślan fellur af björgum fram įriš 2047 žegar baugurinn yfirgefur eyjuna. Kannski munu einhverjir eyjaskeggjar fagna žeim endalokum enda kostnašarsamt aš vera aš brambolta meš žennan nżžunga hlunk į hverju įri, bara til aš fęla feršalanga frį veitingahśsum og minjagripaverslunum. Spurning er žó hvort žeir nenni aš koma til Grķmseyjar ef engin veršur žar kślan og heimskautsbaugurinn kominn śt į ballarhaf. 

Feršalag noršurheimskautsbaugsins til noršurs er annars hiš merkilegasta ķ hinu stóra samhengi. Eins og flestir vita žį hallar jöršinni og žaš um 23,5 grįšur sem skżrir tilveru įrstķšanna žvķ įn hallans vęri sķfelld jafndęgur hér į jöršu og dagurinn allstašar jafnlangur nóttunni. Noršurheimskautsbaugurinn markar sķšan žį breiddargrįšu žar sem sólin nęr ekki aš setjast viš sumarsólstöšur og ekki aš koma upp fyrir sjóndeildarhring viš vetrarsólhvörf. Sama į sķšan aušvitaš viš į sušurhveli.

obliquityFęrsla noršurheimskautsbaugsins til noršurs markast sķšan af žeirri stašreynd aš halli jaršar sveiflast fram og til baka į um 40 žśsund įrum. Į žeim įržśsundum sem viš lifum nś er halli jaršar aš minnka og mun jöršin vera nįlega mitt į milli minnsta og mesta halla en samkvęmt žvķ ęttu aš vera um 10 žśsund įr žar til hallinn veršur minnstur, eša 22,1 grįša. Grķmseyingar geta žvķ vęnst endurkomu heimskautsbaugsins eftir um 20 žśsund įr og žį kannski nįš kślunni upp śr sjónum hafi žeir įhuga į žvķ, aš žvķ gefnu aš žį verši ekki skolliš į nżtt jökulaskeiš og allt ķ bólakafi undir jökli.

Talandi um jökulskeiš žį er umrędd sveifla į möndulhalla jaršar einn af žeim žįttum sem hafa įhrif į loftslag hér į jöršu į langtķmaskala. Möndulhallinn er žar aš vķsu ekki einn aš verki žvķ fleiri afstöšužęttir jaršar gagnvart sólu blandast žar inn (Milankovitch-sveiflurnar). Žaš er hinsvegar ljóst aš žegar halli jaršar er ķ hįmarki žį fer sólin hęrra į loft aš sumarlagi og žannig var žaš einmitt į fyrstu įržśsundunum eftir aš sķšasta jökulskeiši į noršurhveli lauk fyrir um 10 žśsund įrum. Ķ samręmi viš žaš žį er tališ aš Ķsland hafi veriš jökullaust aš mestu fyrir svona 5-8 žśsund įrum og Noršur-Ķshafiš sennilega ķslaust aš sumarlagi.

En samfara minnkandi möndulhalla, fęrslu noršurheimskautsbaugsins lengra til noršurs og žar meš minnkandi sólgeislunar aš sumarlagi, žį hafa jöklarnir smįm saman stękkaš į nż meš hverju įržśsundi. Um landnįm voru jöklarnir žannig farnir aš taka į sig mynd og įttu eftir aš stękka meš hverri öld uns žeir uršu stęrstir nįlęgt aldamótunum 1900. Žróunin til minni möndulhalla heldur sķšan įfram ķ nokkur žśsund įr til višbótar en hvort žaš leiši til allsherjar jökulskeišs er ekki vķst. Eins og stašan er nśna hefur žróunin til kólnunar og stękkandi jökla snarlega snśist viš og varla hęgt aš kenna (eša žakka) öšru um en hnattręnni hlżnun af völdum aukinna gróšurhśsaįhrifa, sem reyndar er nś fariš aš kalla hamfarahlżnun. Žaš er žvķ żmislegt ķ tengslum viš žessa kślu sem mį velta fyrir sér.

Öręfajökull

Öręfajökull į góšum degi (Ljósm. EHV)

Myndin af kślunni er fengin af vištengdri frétt į mbl.is.


mbl.is Kślan ekki śr eynni fyrr en 2047
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Tķmamót eša tķšindaleysi framundan ķ hafķsbręšslu sumarsins?

Aš venju fylgist ég meš stöšu mįla ķ hafķsmįlum Noršur-Ķshafsins. Eins og gengur og gerist į žessum tķma įrs er sumarbrįšnun hafķssins komin vel į skriš og mun halda įfram fram ķ september žegar hinu įrlega lįgmarki veršur nįš. Aš venju veršur įhugavert aš sjį hvernig žaš lįgmark veršur žvķ hafķsśtbreišslan ķ lok sumars er ein af hinum stóru višmišunum um žróun hafķssins ķ hlżnandi heimi. Nokkuš er nś lišiš sķšan sķšast var sett met ķ lįgmarksśtbreišslu hafķssins. Lįgmarksmetiš frį 2012 stendur enn óhaggaš en žaš sumar brįšnaši hafķsinn öllu meira en įšur hafši žekkst. Sķšan žį hafa bręšsluvertķšir veriš upp og ofan og hafķsinn almennt ķ jafnvęgi žótt śtbreišsla hafķssins hafi vissulega veriš mun minni en į fyrri tķš.

Lķnuritiš hér aš nešan er aš grunni til frį Bandarķsku snjó- og ķsmišstöšinni (NSIDC) og sżnir hvernig hafķsśtbreišslan hefur veriš öll įrin frį 2012. Til samanburšar er grį lķna sem sżnir mešaltal įranna 1981-2010. Vetrarhįmörkin koma žarna vel fram įsamt sumarlįgmörkunum žar sem 2012 hefur ennžį algera sérstöšu.

NSIDC lķnurit 1. jśnķ 2019

Eins og stašan er nśna ķ upphafi jśnķ žį er śtbreišslan meš minna móti. Mjög svipuš og į sama tķma fyrir įri en įriš 2016 var śtbreišslan minnst į žessum įrstķma, samanber gulu lķnuna. Įriš 2012 įtti žarna eftir aš lįta til sķn taka en vetrarśtbreišslan žaš įr var reyndar meš mesta móti mišaš viš sķšustu įr. Vetrarhįmarkiš 2019 sętti ekki tķšindum en śtbreišslan ķ aprķl nś ķ įr var hinsvegar lęgra en įšur hefur žekkst.

En hvers er svo aš vęnta? Til aš gefa mynd af stöšunni koma hér tvö kort sem sżna śtbreišslu og žykkt ķssins eins og hśn er metin af kortum frį Bandarķska sjóhernum. Bęši kortin gilda 1. jśnķ. Įriš 2018 er vinstra megin og 2019 til hęgri.

1. jśnķ 2018-19

Žótt heildarśtbreišslan sé mjög svipuš žį er įkvešinn grundvallarmunur į dreifingu ķssins sem ręšst af rķkjandi vešrum og vindum į lišnum vetri. Ķ fyrra var mjög hlżtt į Atlantshafshliš ķshafsins og nįšu sušlęgir vindar og hlżr sjór aš halda ströndum Svalbarša ķslausum, eins og sjį mį sé rżnt ķ kortiš. Aftur į móti safnašist ķsinn fyrir og žykknaši vel noršur af Alaska enda bįra vindar og straumar ķsinn žangaš. Nś aftur į móti įriš 2019 er žessu öfugt fariš. Eftir mjög hlżjan vetur viš Alaskastrendur er ķsbreišan nś strax farin aš opnast žar verulega og hjįlpar žar hęšarsvęši sem skrśfar ķsinn frį ströndum žar. Mun meiri ķs er hinsvegar viš Atlantshafiš žangaš sem ķsinn hefur borist ķ auknum męli og lagst kyrfilega aš ströndum Svalbarša. Almennt séš ęttu žetta ekki aš vera góšar fréttir fyrir ķsinn enda er svęšiš noršur af Alaska, Beaufort-hafiš, hįlfgert foršabśr ķssins og verši žaš fyrir skakkaföllum er ķsbreišan almennt oršin mjög veik fyrir. Hafķs sem berst aš Atlantshafinu er hinsvegar žangaš męttur til aš brįšna og į ekki afturkvęmt ķ partķiš.

Sé žetta žannig eins og žaš viršist vera og verši sumariš hlżtt žarna uppfrį og sólrķkt aš auki, žį mį alveg bśast viš aš brįšnun verši meš meira móti žarna ķ sumar. Allavega eru nśna kjörašstęšur fyrir talsverš skakkaföll ķ ķsbreišunni ķ sumar. Hinsvegar žarf aš bķša og sjį. Lęgšargangur, sólarleysi og loftkuldi geta bjargaš mįlum, einkum fyrri part sumars žegar sólin er hęst į lofti. Reyndar er hęšarsvęši rķkjandi nśna og hefur veriš, meš tilheyrandi sólskini.

Aš lokum kemur hér kort sem sżnir śtbreišslu ķssins ķ lok sķšasta sumars. Aš auki hef ég teiknaš inn met-lįgmarksśtbreišsluna frį įrinu 2012. Veršur žvķ meti ógnaš ķ sumar? Žaš vitum viš ekki svo glöggt.

Hafķslįgmark 2018

- - - -

Sjį nįnar į heimasķšu NSIDC: Arctic Sea Ice and News Analysis


Mįnašarmetin ķ Reykjavķk

Ķ tilefni af nżju Reykjavķkurmeti mešalhitans ķ aprķl er viš hęfi aš fara yfir stöšu annarra mįnašarmeta fyrir borgina. Žó aš mešalhiti žessarar aldar sé hęrri en žegar best geršist į sķšustu öld eru metin samt sem įšur frį żmsum tķmum og žį ekki sķst frį hlżindaskeiši sķšustu aldar sem stóš yfir ķ um 40 įr. Til grundvallar žeim samanburši sem hér fer į eftir eru tölur frį Vešurstofunni eins og žęr eru birtar į Vešurstofuvefnum og nį allt aftur til įrsins 1866. Eitthvaš mun vera bśiš aš ašlaga eldri tölur til aš gera žęr samanburšarhęfar viš nśtķmann enda hafa stašsetningar og ašstęšur breyst meš tķmanum.

Til samanburšar viš vešurmetin er ég meš mešalhita įranna 2009-2018 eins og ég hef reiknaš žau. Ég get ekki lofaš aš žessi samantekt sé alveg villulaus en žó er aldrei aš vita nema svo sé.

Mįnašarmet hitans fyrir Reykjavķk:

Janśar 1964: 3,5°C  (Mešalhiti 2009-2018: 1,2°C)
Hér er žaš janśar 1964 sem er handhafi mįnašarmetsins en žarna var fariš aš styttast mjög ķ lok hlżindaskeišs sķšustu aldar sem hófst um 1926. Žaš gerist annars ekki oft aš mešalhitinn ķ janśar fari yfir 3 stig. Nęsthlżjastur er janśar 1947 meš 3,3 stig og svo nįši janśar 1987, 3,1 stigi. Hlżjastur į žessari öld er janśar 2013 meš 2,7 stig.

Febrśar 1932: 5,0°C  (Mešalhiti 2009-2018: 1,4°C)
Mjög afgerandi hitamet sem enginn annar febrśarmįnušur hefur komist ķ nįmunda viš ķ męlingasögunni. Sį mįnušur sem kemst nęst žvķ er febrśar įriš 1965 žegar mešalhitinn var 4,0 stig į lokaįri gamla hlżindaskeišsins og svo įriš 2013 žegar mešalhitinn var 3,9 stig.

Mars 1929: 5,9°C  (Mešalhiti 2009-2018: 1,8°C)
Fyrstu žrķr mįnušir įrsins 1929 voru allir mjög hlżir og enn hefur enginn mįnušur slegiš śt metmįnušinn mars žaš įr. Sį eini sem hefur komist nįlęgt žvķ er mars 1964 žegar mešalhitinn var 5,7 stig. Žrįtt fyrir aš nokkra hlżja marsmįnuši į žessari öld hefur žó engin nįš 4 stigum en hęstur var mešalhitinn 3,9 stig įriš 2004.

Aprķl 2019: 6,5°C  (Mešalhiti 2009-2018: 3,8°C)
Žetta splunkunżja mįnašarmet slęr śt fyrra mįnašarmet, 6,3 stig frį žjóšhįtķšarįrinu 1974. Ķ žrišja sęti er aprķl į hinu mjög svo hlżja įri 2003, 6,2 stig og ķ fjórša sęti er aprķl 1926 meš 6,0 stig.

Maķ 1935: 8,9°C  (Mešalhiti 2009-2018: 6,9°C)
Eftir aš žetta met var sett įriš 1935 er žaš maķ 1960 sem hefur komist nęst žvķ, meš 8,7 stig. Tveir mįnušir į žessar öld eru į svipušum slóšum ķ 3.-4. sęti meš 8,6 stig, en žaš eru maķ 2008 og 2017.

Jśnķ 2010: 11,4°C  (Mešalhiti 2009-2018: 10,1°C)
Nokkrir mjög hlżir jśnķmįnušir hafa komiš į žessari öld og ber žar hęst metmįnušinn įriš 2010 sem nįši 11,4 stigum og sló śt fyrra met frį 2003 žegar mešalhitinn var 11,3 stig. Jśnķmįnušur 2003 er reyndar ekki einn um žį tölu žvķ sé fariš aftur um aldir žį var mešalhitinn einnig 11,3 stig įriš 1871 sem hefur veriš mjög sérstakt į žeim tķmum. Į hlżindaskeiši sķšustu aldar nįši jśnķhitinn einu sinni 11 stigum en žaš var įriš 1941 žegar mešalhitinn var 11,1 stig.

Jślķ 1991 og 2010: 13,0°C  (Mešalhiti 2009-2018: 11,9°C)
Mikla hitabylgju gerši fyrri hlutann ķ jślķ 1991 og var mįnušurinn sį hlżjasti sem męlst hafši ķ Reykjavķk žar til metiš var jafnaš į methitasumrinu 2010. Einnig var mjög hlżtt ķ jślķ 2007 og 2009 žegar mešalhitinn nįši 12,8 stigum sem og įriš 1936 į hlżjasta įratug sķšustu aldar. Hér mį lķka nefna mjög hlżjan jślķ įriš 1917 sem nįši 12,7 stigum, ašeins hįlfu įri įšur en frostaveturinn mikli var ķ hįmarki.

Įgśst 2003: 12,8°C  (Mešalhiti 2009-2018: 11,2°C)
Įriš 2003 er hlżjasta męlda įriš ķ Reykjavķk og stįtar af hlżjasta įgśstmįnušinum. Sumariš eftir, eša ķ įgśst įriš 2004 gerši svo sķšsumars-hitabylgjuna miklu sem dugši žó ekki til aš slį metiš frį įrinu įšur, mįnušurinn nįši „bara“ öšru sęti meš 12,6 stig. Merkilegt er aš meš metinu 2003 var slegiš 123 įra met frį įrinu 1880 žegar mešalhitinn var 12.4 stig. Žannig gįtu sumrin einnig veriš hlż ķ gamla daga žrįtt fyrir kaldara vešurfar.

September 1939 og 1958: 11,4°C  (Mešalhiti 2009-2018: 8,6°C)
Hér eru tveir ofurhlżir mįnušir fremstir og jafnir, bįšir frį hlżindaskeiši sķšustu aldar. Į eftir žeim kemur svo september 1941 meš 11,1 stig. Į sķšari įrum hefur mešalhitinn ķ september ekki nįš aš ógna žessum metmįnušum en žaš sem af er öldinni hefur mešalhitinn komist hęst ķ 10,5 stig įriš 2006.

Október 1915: 7,9°C (Mešalhiti 2009-2018: 5,3°C)
Október į žessu herrans įri bauš upp į óvenjumikil hlżindi sem enn hafa ekki veriš slegin śt sé allri óvissu sleppt, og er október žvķ handhafi elsta mįnašarmetsins ķ Reykjavķk. Stutt er žó sķšan aš hörš atlaga var gerš aš metinu žvķ įriš 2016 nįši mešalhitinn ķ október 7,8 stigum. Einnig var mjög hlżtt ķ október 1946 og 1959 sem bįšir nįšu 7,7 stigum.

Nóvember 1945: 6,1°C  (Mešalhiti 2009-2018: 2,7°C)
Enginn vafi er hér į ferš enda er nóvember 1945 afgerandi hlżjastur hingaš til. Nęstur honum kemur nóvember įriš 2014 meš 5,5 stig en žar fyrir utan er žaš bara nóvember įriš 1956 sem hefur nįš 5 stiga mešalhita, en ekki meira en žaš žó.

Desember 2002: 4,5°C  (Mešalhiti 2009-2018: 0,5°C)
Hlżjasti desember kom snemma į žessari öld en annars eru vetrarhitametin öll frį fyrri tķš. Nęstum žvķ eins hlżtt var įriš 1933 žegar mešalhitinn var 4,4 stig sem er varla marktękur munur. Til marks um hversu hlżtt hefur veriš žessa mįnuši er sś stašreynd aš eftir 1933 komst mešalhitinn ķ desember ekki yfir 3 stig fyrr en įriš 1987 žegar hann vippaši sér óvęnt upp ķ 4,2 stig.

- - - -

Śt frį žessu mį velta fyrir sé dreifingu mįnašarmetanna. Sumarmįnuširnir į žessari öld hafa veriš duglegri en vetrarmįnuširnir aš slį śt fyrri met, hvernig sem į žvķ stendur. Sum metin viršast ansi erfiš viš aš eiga, en ef óvenjuleg hlżindi hafa komiš įšur žį hlżtur annaš eins aš endurtaka sig fyrir rest, ef rétt er aš viš lifum į hlżnandi tķmum. Uppskriftin aš hlżjum mįnušum ķ Reykjavķk er yfirleitt bara nógu miklar sušaustanįttir eša hlżtt loft af žeim uppruna, eins og raunin var nśna ķ aprķl. Öfgar ķ žessum efnum geta sķšan skilaš sér ķ metmįnušum į hvaša tķmum sem er.

Hér aš nešan hef ég rašaš metmįnušunum nišur į köld og hlż tķmabil frį 1866. Hlżindaskeiš sķšustu aldar sem stóš ķ um 40 įr hefur enn vinninginn ķ fjölda metmįnaša hér, en hafa mį ķ huga aš nśverandi hlżindaskeiš hefur ašeins stašiš ķ um 23 įr og sér svo sem ekki fyrir endann į žvķ.

1866-1925 (kalt): október.

1926-1965 (hlżtt): janśar, febrśar, mars, maķ, september og nóvember.

1966-1995 (kalt): jślķ.

1996-2019 (hlżtt): aprķl, jśnķ, jślķ, įgśst og desember.

- - - -

Upplżsingar frį Vešurstofunni yfir hitann ķ Reykjavķk er hęgt aš finna hér:
Mįnašargildi fyrir valdar stöšvar og hér: Lengri mešalhitarašir fyrir valdar stöšvar


Hvernig kemur Esjan undan vetri? Myndasyrpa

Samkvęmt venju er nś komiš aš hinum įrlega samanburši į snjóalögum ķ Esju sem felst ķ žvķ aš taka mynd af Esjunni žegar skyggni leyfir fyrstu vikuna ķ aprķl og bera saman viš sambęrilegar myndir fyrri įra. Fyrsta myndin var tekin įriš 2006 og eru myndirnar žvķ oršnar 14 talsins og koma hér fyrir nešan ķ öfugri tķmaröš įsamt upplżsingum hvort og žį hvenęr allur snjór hefur horfiš śr Esjuhlķšum frį borginni séš.

Nś er nokkuš um lišiš sķšan Esjan varš alveg snjólaus en žaš geršist sķšast įriš 2012. Aftur į móti žį hvarf snjór ķ fjallinu allan fyrsta įratug žessarar aldar (2001-2010) og er žaš lengsta slķka tķmabil sem vitaš er um. Sumariš 2011 var reyndar alveg į mörkunum og žvķ nęstum hęgt aš tala um 12 įra tķmabil sem Esjan varš snjólaus. Žessi įratugur hefur reyndar ekki veriš neitt kaldari aš rįši en sį sķšasti, en hinsvegar hafa śrkomusamir vetur og sólarlķtil sumur haft sķn įhrif. Einnig spilar inn ķ aš ef skafl lifir eitt sumar žį leggst hann undir žaš sem bętist viš veturinn eftir og žarf žvķ meira til sumariš eftir.

Aš žessu sinni eru Esjan vel hvķt ķ efri hlķšum og smįskaflar nį langleišina aš fjallsrótum enda gerši duglega snjókomu ķ upphafi mįnašar en sķšan žį hefur sólin talsvert nįš aš vinna į snjónum. Śtsynningséljagangur einkenndi vešrįttuna seinni hluta marsmįnašar en Esjan var reyndar oršin nokkuš snjólétt įšur en til žess kom, žannig aš mest įberandi snjórinn er tiltölulega nżr og žį vęntanlega meš minna mótstöšuafl en hinir eldri harškjarnaskaflar sem undir lśra. Meš hagstęšu tķšarfari ętti aš vera mögulegt fyrir fjalliš aš hreinsa af sér allan snjó fyrir haustiš. En žaš mun bara koma ķ ljós.

Esja5april_2019_2000px

Esja 6. aprķl 2018

Esja 1. aprķl 2017

Esja 4. aprķl 2016

Esja 1. aprķl 2015

Esja 3. aprķl 2014

Esja 3. aprķl 2013

Esja aprķl 2012

Esja aprķl 2011

Esja aprķl 2010

Esja aprķl 2009

Esja aprķl 2008

Esja aprķl 2007

Esja aprķl 2006


Um klukkuna og mišvökutķma

Žeir sem eru fylgjandi žvķ aš seinka klukkunni hafa lagt įherslu į kosti žess fyrir lżšheilsu landans aš klukkan sé ķ meira samręmi viš gang sólar en nś er. Fleiri sólarstundir į morgnana sé nįttśruleg heilsubót og drķfi fólk į fętur hressara ķ bragši og glašari inn ķ daginn. Žaš sé žvķ algerlega tķmabęrt aš gera eitthvaš ķ žessum mįlum og seinka klukkunni um svo sem eins og eina klukkustund eša jafnvel eina og hįlfa, žannig aš sólin sé ķ hįdegisstaš klukkan tólf į vesturhluta landsins en ekki um klukkan 13:30 eins og nś er. En hinsvegar. Ef mašur skošar dęmigeršan vökutķma landsmanna meš tillit til sólarbirtu žį er kannski ekki alveg vķst aš seinkun klukkunnar sé einhver raunveruleg leišrétting. Kannski er žvķ bara öfugt fariš. Til aš skoša žaš betur vil ég beina athyglinni aš žvķ sem ég kalla mišvökutķma sem ég ętla aš reyna aš śtskżra meš hjįlp mynda, og hvernig mismunandi klukka og vökutķmi hefur įhrif į žennan mišvökutķma.

Fyrst hef ég teiknaš upp hinu gömlu tķmavišmišun Eyktartal sem hér var viš lżši įšur en raunverulegar klukkur komu til sögunnar, hvaš žį samręmd rķkisklukka. Viš gerum aušvitaš rįš fyrir aš fólk hafi įšur fyrr lifaš ķ réttum takti viš birtuna og nįttśruna, ótruflaš af stimpilklukkum og stundarskrįm nśtķmans. Hver stašur hafši žį sķna višmišanir sem voru fjallstindar og önnur kennileiti į hverjum staš. Sólin var žį ķ hįsušri į hįdegi. Alls voru įtta eyktir ķ sólahringnum og hver eykt žvķ žrķr tķmar samkvęmt nśtķmatali. Tveimur eyktum fyrir hįdegi, eša kl 6, voru rismįl og mį žvķ gera rįš fyrir aš žaš hafi veriš ešlilegur fótaferšatķmi fólks. Nįttmįl voru sķšan žremur eyktum eftir hįdegi eša kl. 21 aš okkar kvöldtķma. Kannski var žetta ekki alveg fullmótaš, spennandi hśslestur gat mögulega dregist į langinn stöku sinnum.

EyktarKlukka

Mišaš viš žennan vökutķma milli rismįls og nįttmįls er ljóst aš mišvökutķminn hefur veriš  klukkan 13.30 į dögum gömlu eyktarstundanna, en žį er jafn langur tķmi frį žvķ fólkiš fór į fętur og žar til žaš lagšist til hvķlu. Žaš er einni og hįlfri klst. eftir aš sólin er ķ hįdegisstaš. Um jafndęgur aš vori og hausti kęmi sólin upp viš rismįl og sest žremur tķmum fyrir nįttmįl eins og mišaš er viš ķ myndinni.

Ķ framhaldi af žessu skoša ég nęst nśverandi stöšu hér į landi. Er tilvera okkar algerlega śr takti viš gang sólar, eša kannski ekki svo mjög? Nśverandi klukka

Samkvęmt nśverandi stöšu meš óbreyttri klukku gef ég mér žaš aš dęmigeršur fótaferšatķmi landans sé kl. 7.30, hvunndags. Sumir vakna vissulega seinna, sérstaklega um helgar, og sumir enn fyrr, og sé fólk vakandi ķ 16 tķma eins og ešlilegt žykir, žį er mišvökutķminn ķ žessu tilfelli kl. 15:30, sem er tveimur klst eftir aš sólin er ķ hįdegisstaš um kl. 13.30. Žarna munar ekki nema hįlftķma į mišvökutķma gamla eyktartalsins og nśverandi klukku og skżrist af 16 tķma vöku ķ staš 15. En eftir sem įšur kemur sólin upp į fótaferšatķma um vor- og haustjafndęgur.

Žį er nęst aš skoša breytta klukku eša "rétta klukku" eins og talaš er um, žannig aš sólin sé ķ hįsušri klukkan 12 į hįdegi. Morgunbirtan fęrist žį framar og aš sama skapi dimmir fyrr sķšdegis.

BreyttKlukka

Mišaš viš sólarhįdegi klukkan 12 og óbreyttan vökutķma žį hefur sólin skiniš ķ einn og hįlfan tķma fyrir fótaferšatķma um jafndęgur. Mišvökutķminn er eftir sem įšur klukkan 15:30 en er nś oršinn žremur og hįlfum tķma eftir sólarhįdegi sem žarna er klukkan 12. Sem sagt komin stóraukin skekkja į milli mišvökutķma og sólarhįdegis. Į dögum hins gamla eyktartķma var žessi munur hinsvegar ekki nema einn og hįlfur tķmi eins og sést į fyrstu myndinni og tveir tķmar samkvęmt nśverandi klukku.

Meš žvķ aš breyta klukkunni svona žį fęrist sólarbirtan inn ķ svefntķma aš morgni og kvöldmyrkriš inn ķ vökutķma aš sama skapi. Birtan yrši žį hreinlega allt of snemma į feršinni mišaš viš hefšbundinn vökutķma. Samkvęmt gömlu eyktarstundunum vaknaši fólk į sama tķma og sólin kom upp um jafndęgur og žannig er žaš einnig ķ dag. Ef klukkunni yrši hinsvegar breytt kęmi fram skekkja ķ žessum mįlum. Hana vissulega mį leišrétta meš žvķ aš fólk vakni fyrr į morgnana og fari fyrr ķ rśmiš į kvöldin. Śt śr žvķ kęmi hinsvegar sama staša mįla og er ķ dag, og mį žvķ spyrja: Hverju vilja menn breyta? Breyta klukkunni svo fólk vakni fyrr, til žess eins aš fį sömu stöšu og ķ dag? Hvķ žį aš breyta žvķ sem er ķ lagi? Klukka er bara klukka og žaš skiptir ķ raun engu mįli į hvaša tölustaf vķsarnir benda hverju sinni varšandi sólargang og vökutķma. Į endanum hlżtur ašalatrišiš aš vera aš vökutķminn sé ķ sęmilegu samręmi viš sólargang, eins og hann er ķ dag. Eša hvaš? Žetta er allavega eitthvaš til aš pęla ķ.

 


Žegar viš steinlįgum fyrir Frökkum į heimsmeistaramótinu 1990

Viš höfum upplifaš misgóšar stundir meš strįkunum okkar į handboltamótum gegnum tķšina. Žar į mešal eru glęstir sigrar gegn sterkum andstęšingum en lķka eftirminnilegir skellir og įföll sem stundum hafa lagst žungt į sįlarlķf žess hluta žjóšarinnar sem lętur sig handbolta einhverju varša. Einn af žessum skellum frį fyrri tķš situr ef til vill ekki hįtt ķ handboltaminni žjóšarinnar en markaši engu aš sķšur įkvešin tķmamót hjį landsliši okkar og kannski ekki sķšur hjį andstęšingnum. Žetta var leikur Ķslands og Frakklands um 9. sętiš į heimsmeistaramótinu ķ Tékkóslóvakķu įriš 1990 sem aš sögn Alfrešs Gķslasonar eftir leik, var erfišasta stund sem hann hafši upplifaš sem ķžróttamašur. Leikurinn sem var lokaleikur okkar į mótinu var hįšur eldsnemma į laugardagsmorgni og man ég eftir honum ekki sķst vegna žess aš ég horfši į hann ķ “eftirpartķi” sem dregist hafši į langinn en tilvališ žótti aš enda glešskapinn į handboltaleik - sem einmitt varš raunin.

Landsliš Ķslands hafši įtt góšu gengi aš fagna įrin į undan og var auk Alfrešs skipaš žrautreyndum leikmönnum įsamt nokkrum yngri og efnilegum: Kristjįni Ara, Bjarka Sig, Jślķusi Jónassyni, Žorgilsi Óttar, Sigurši Gunn, Héšni Gils, Geira Sveins, Jakobi Sig, Einari Žorvaršar, aš ógleymdum hornamanninum knįa Gušmundi Gušmundssyni. Žjįlfari var hinn margfręgi Bogdan Kowalczyk. Įrangur lišsins į mótinu fyrir leikinn viš Frakka var hinsvegar slakur. Of margir tapašir leikir mišaš viš vęntingar. Versti skellurinn var gegn liši Sovétrķkjanna 19-27, en ljósi punkturinn var sigur gegn Austur-Žjóšverjum 19-17. Gamli tķminn var ekki alveg aš baki. Žessi sķšasti leikur okkar į mótinu var mikilvęgur žvķ meš sigri gįtum viš tryggt okkur sęti į komandi Ólympķuleikum ķ Barcelóna 1992. Žetta var žvķ sķšasti séns aš gera eitthvaš gott į žessu móti - og góšir möguleikar į žvķ enda voru Frakkar ekki hįtt skrifašir ķ handboltanum. Svokallašur skyldusigur gegn lķtilli handboltažjóš žar sem allt var ķ hśfi.

Ég get ekki sagt aš ég muni eftir einstökum atvikum śr žessum leik, annaš en aš frį fyrstu stundu virtist žessi rimma svo til töpuš. Frakkar męttu til leiks meš aflitaš ljóst hįr sem vakti óhug og óöryggi hjį okkar mönnum. Viš réšum engan vegin viš hrašann hjį Frökkunum, vorum hikandi og skrefi į eftir ķ öllum ašgeršum. Žetta var allt annaš franskt landsliš en viš höfšum įšur kynnst. Nišurstašan ķ leikslok: sex marka tap, 23-29. Partķiš bśiš, engir Ólympķuleikar į Spįni og viš blasti ķ B-keppnin ķ Austurrķki 1992 en žó meš von um sęti į heimsmeistaramótinu įriš žar į eftir.

Aflitašir Frakkar

Lez Bronzés į Ólympķuleikunum 1992.

Žessi tapleikur viš Frakka var sķšasti leikur landslišsins undir stjórn Bogdans og samkvęmt frétt mbl ķhugušu nokkrir buršarįsar landslišsins aš hętta, hvernig sem žaš fór. Viš lišinu tók Žorbergur Ašalsteinsson og endurskipulagning lišsins framundan. Svo fór reyndar aš strįkarnir okkur tóku óvęnt žįtt ķ Ólympķuleikunum 1992 žar sem Jśgóslövum hafši veriš meinuš žįtttaka nokkrum dögum fyrir setningu leikanna. Žar stóšum viš okkur framar vonum og lékum um bronsveršlaun į leikunum eftir tvķsżnan undanśrslitaleik gegn Samveldi sjįlfstęšra rķkja (fyrrum Sovétrķkja) sem sigraši mótiš. Aušvitaš męttum viš svo Frökkum ķ bronsleiknum og sįum ekki til sólar ķ žeim leik frekar en fyrri daginn.

Af Frökkum er žaš aš segja aš liš žeirra var oršiš eitt af fremstu handboltališum heimsins og kannski var fyrsta vķsbending ķ žį įtt einmitt sigurleikur žeirra um 9. sętiš gegn Ķslandi į heimsmeistaramótinu 1990. Franska lišiš fékk višurnefniš Les Bronzés, eftir frammistöšuna į Ólympķuleikunum 1992 og geršu svo enn betur į heimsmeistaramótinu ķ Svķžjóš 1993 žar sem žeir uršu ķ 2. sęti, eftir śrslitaleik gegn Rśssum (sem loksins voru nś Rśssar).

Sęllar minningar eša kannski ekki, žį vann Franska lišiš sinn fyrsta stórtitil ķ handbolta, einmitt ķ Laugardalshöll įriš 1995 eftir sigur į nżrķkinu Króatķu - og hafa veriš óstöšvandi meira og minna sķšan. Viš ķslendingar viljum helst ekki rifja mikiš upp žaš mót sem fór fram viš frumstęšar ašstęšur ķ żmsum ķžróttahśsum, auk žröngu gömlu “Hallarinnar” žar sem žó hafši veriš bętt viš įhorfendaplįssum bak viš annaš markiš. Vitanlega vorum viš mešal žįtttakenda og endušum ķ 14. sęti. Žó mį rifja upp žaš sem śtvarpsmašurinn Gestur Einar lét śt sér žegar śtlitiš var sem svartast. “Viš töpušum fyrir Rśssum, svo Hvķt-Rśssum. Hverjir verša žaš nęst? Svart-Rśssar?"

Ekki reyndust žaš vera Svart-Rśssar žarna um įriš, en hitt er vķst aš nś sķšast voru žaš Brasilķumenn. Skyldi žiš vera nęsta stórveldi ķ handbolta?

- - -

Heimildir:
Ķžróttafrétt Morgunblašsins 11. mars 1990 bls. 34
Heimsmeistaramótiš 1990


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband