Um eldvirkni į Reykjanesskaga

 Hraun į Reykjanesskaga eftir landnįm


Vķkur nś sögunni aš jaršeldum, en žar sem hraun hafa runniš getur hraun runniš aftur, žaš eru einföld sannindi. Reykjanesskaginn er nįnast allur eitt eldbruniš svęši meš hraunum sem hafa runniš ķ sjó fram bęši ķ Faxaflóa og į sušurströnd skagans. Žarna gengur Atlantshafshryggurinn į land og eldstöšvakerfi tengd glišnun landsins taka svo viš hvert af öšru: Reykjaneskerfiš, Trölladyngjukerfiš, Brennisteins- og Blįfjallakerfiš og svo loks Hengilskerfiš.
Ef goshrina hefst į Reykjanesskaga vęru žaš athyglisveršir og sögulegir atburšir žótt žaš sé óvķst hvort žau muni valda meirihįttar tjóni. Žaš er tališ aš ešlileg hvķld milli goshrina į Reykjanesskaga sé um 700-1000 įr. Sķšasta goshrinan hófst seint į 10. öld og stóš yfir meš hléum nęstu žrjįr aldir og nś eru žvķ komin yfir 700 įr sķšan gaus žarna sķšast svo vitaš sé (óstašfest gos į 14. öld). Žaš eru reyndar engar hreyfingar ķ jöršinni nśna sem benda til žess aš gos sé į nęsta leiti, en hver veit? Til aš įtta sig į hvaš gęti gerst er forvitnilegt aš skoša helstu atburši sem uršu žarna į fyrstu öldum Ķslandsbyggšar:

Blįfjallaeldar hófust skömmu fyrir įriš 1000 og stóšu yfir ķ nokkra įratugi. Žį runnu talsverš hraun til sušvesturs og nįšu aš sjó viš Herdķsarvķk og einnig ķ noršvestur aš Straumsvķk, en fręgast er žó Kristnitökuhrauniš, en tališ er aš žar sé įtt viš Svķnahraun sem žjóšvegur 1 liggur um. Ķ Blįfjallaeldum runnu einnig hraun ķ įtt aš Reykjavķk žar sem er Hólmshraun ofan Heišmerkur.
Krķsuvķkureldar sem tilheyra Trölladyngjukerfinu stóšu yfir į įrunum 1151-1180. Žį rann mešal annars Ögmundarhraun ķ sjó til sušurs en til noršurs nįšu tveir mjóir hraunstraumar ķ sjó viš Straumsvķk og sunnan Hafnarfjaršar.
Ķ Reykjaneskerfinu voru sķšan žónokkur gos įrin 1211-1240. Žį runnu hraunin į svęšinu žar sem nś er Blįa Lóniš og einnig ķ sjó fram austur af Reykjanesi. Einnig gaus aš hluta til į ströndinni og ķ hafinu og olli žaš miklu öskufalli SV-lands og fékk meira aš segja sjįlfur Snorri Sturluson aš kenna į žvķ žegar hann missti fjölda nautgripa aš žess völdum.
Hengilssvęšiš sem sprungukerfi Žingvalla tilheyrir, slapp viš eldsumbrot ķ sķšustu goshrinu en žarna gaus sķšast fyrir um 2.000 įrum. Fyrir skömmu eša įrin 1994-99 voru žarna hinsvegar mjög tķšir jaršskjįlftar sem taldir eru tengjast kvikuinnstreymi į svęšinu sunnan Hengils en žar viršist land hafa jafnaš sig aftur.
Ef gos kemur upp į Reykjanesskaganum eru allar lķkur į žvķ aš um vęri aš ręša svipuš gos og uršu ķ Kröflueldum seint į sķšustu öld, ž.e. sprungugos meš hraunrennsli en litlu öskufalli. Žetta yršu ekki stór gos en gętu komiš upp hvaš eftir annaš nokkur įr eša įratugi ķ senn. Hęttan į öskufalli er ašallega žegar gżs ķ grunnum sjó skammt undan landi en einnig gęti gos ķ Žingvallavatni framleitt mikla gjósku. Žaš eru mjög litlar lķkur į žvķ aš gossprunga opnist ķ byggš en nokkrir žéttbżlisstašir og sumir stašir höfušborgarsvęšisins gętu vissulega veriš ķ veginum ef hraunrennsli leitaši til sjįvar, ef svo yrši gęfist žó sjįlfsagt góšur tķmi til aš forša sér. Helstu hęttusvęšin į höfušborgarsvęšinu hljóta aš vera žar sem hraun eru ķ dag svo sem viš Hafnarfjörš og Garšabę en ef hraun nįlgašist Reykjavķk eru allar lķkur į žaš leitaši ķ farveg Ellišaįnna og nęši jafnvel ķ sjó viš Ellišavog. Żmis meirihįttar óžęgindi geta svo oršiš ef mikilvęgar samgönguęšar, rafmagnslķnur eša veituęšar rofna sem žarna liggja žvers og kruss. Ekki mį svo gleyma gufuaflsvirkjununum en kannski verša nęstu gos einmitt žegar bśiš veršur aš raša žeim eftir endilöngum skaganum beint yfir kvikuhólfunum. En hvaš um žaš, žaš eru ekki lķkur į aš viš žurfum aš žola hamfaragos sem gęfi tilefni til allsherjar rżmingar fólks af höfušborgarsvęšinu. Hinsvegar hef ég heyrt aš žaš versta sem mögulega gęti gerst fyrir ķbśa Faxaflóa tengt eldgosum vęri ef Snęfellsjökull tęku upp į žvķ aš gjósa og ķ framhaldi af žvķ hrynja ķ sjó fram og valda flóšbylgju į flóanum. Žį vęri fjör į Fróni.

(Mér til stušning viš samantekt žessa leitaši ég ķ bókina Ķslandseldar eftir Ara Trausta Gušmundsson)

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Emil. Takk fyrir fróšlega samantekt.

Įgśst H Bjarnason, 6.12.2007 kl. 10:10

2 Smįmynd: Lįra Hanna Einarsdóttir

Žetta var skemmtilegur pistill, takk.

Eftir žvķ sem ég hef lęrt meira ķ jaršfręši kann ég ę betur aš meta hraun - alls konar hraun. Og žaš er gaman aš segja erlendum feršamönnum frį žeim og kenna žeim aš "lesa" hraunin, ž.e. ólķkar tegundir, gróšur sem er kominn mislangt eftir žvķ hve hraunin eru gömul og hvar žau eru į landinu o.s.frv. Ólķk hraun og mislangt kominn gróšur į žeim er sérlega įberandi į vissum svęšum į Reykjanesinu. Eins er Hengilssvęšiš mjög spennandi fyrir jaršfręšiįhugafólk. Žaš vęri skelfilegt aš missa žessi fallegu śtivistarsvęši meš öllum nįttśruperlunum undir virkjanir, hįspennulķnur og hįvaša.

Lįra Hanna Einarsdóttir, 6.12.2007 kl. 14:07

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband