Žegar viš steinlįgum fyrir Frökkum į heimsmeistaramótinu 1990

Viš höfum upplifaš misgóšar stundir meš strįkunum okkar į handboltamótum gegnum tķšina. Žar į mešal eru glęstir sigrar gegn sterkum andstęšingum en lķka eftirminnilegir skellir og įföll sem stundum hafa lagst žungt į sįlarlķf žess hluta žjóšarinnar sem lętur sig handbolta einhverju varša. Einn af žessum skellum frį fyrri tķš situr ef til vill ekki hįtt ķ handboltaminni žjóšarinnar en markaši engu aš sķšur įkvešin tķmamót hjį landsliši okkar og kannski ekki sķšur hjį andstęšingnum. Žetta var leikur Ķslands og Frakklands um 9. sętiš į heimsmeistaramótinu ķ Tékkóslóvakķu įriš 1990 sem aš sögn Alfrešs Gķslasonar eftir leik, var erfišasta stund sem hann hafši upplifaš sem ķžróttamašur. Leikurinn sem var lokaleikur okkar į mótinu var hįšur eldsnemma į laugardagsmorgni og man ég eftir honum ekki sķst vegna žess aš ég horfši į hann ķ “eftirpartķi” sem dregist hafši į langinn en tilvališ žótti aš enda glešskapinn į handboltaleik - sem einmitt varš raunin.

Landsliš Ķslands hafši įtt góšu gengi aš fagna įrin į undan og var auk Alfrešs skipaš žrautreyndum leikmönnum įsamt nokkrum yngri og efnilegum: Kristjįni Ara, Bjarka Sig, Jślķusi Jónassyni, Žorgilsi Óttar, Sigurši Gunn, Héšni Gils, Geira Sveins, Jakobi Sig, Einari Žorvaršar, aš ógleymdum hornamanninum knįa Gušmundi Gušmundssyni. Žjįlfari var hinn margfręgi Bogdan Kowalczyk. Įrangur lišsins į mótinu fyrir leikinn viš Frakka var hinsvegar slakur. Of margir tapašir leikir mišaš viš vęntingar. Versti skellurinn var gegn liši Sovétrķkjanna 19-27, en ljósi punkturinn var sigur gegn Austur-Žjóšverjum 19-17. Gamli tķminn var ekki alveg aš baki. Žessi sķšasti leikur okkar į mótinu var mikilvęgur žvķ meš sigri gįtum viš tryggt okkur sęti į komandi Ólympķuleikum ķ Barcelóna 1992. Žetta var žvķ sķšasti séns aš gera eitthvaš gott į žessu móti - og góšir möguleikar į žvķ enda voru Frakkar ekki hįtt skrifašir ķ handboltanum. Svokallašur skyldusigur gegn lķtilli handboltažjóš žar sem allt var ķ hśfi.

Ég get ekki sagt aš ég muni eftir einstökum atvikum śr žessum leik, annaš en aš frį fyrstu stundu virtist žessi rimma svo til töpuš. Frakkar męttu til leiks meš aflitaš ljóst hįr sem vakti óhug og óöryggi hjį okkar mönnum. Viš réšum engan vegin viš hrašann hjį Frökkunum, vorum hikandi og skrefi į eftir ķ öllum ašgeršum. Žetta var allt annaš franskt landsliš en viš höfšum įšur kynnst. Nišurstašan ķ leikslok: sex marka tap, 23-29. Partķiš bśiš, engir Ólympķuleikar į Spįni og viš blasti ķ B-keppnin ķ Austurrķki 1992 en žó meš von um sęti į heimsmeistaramótinu įriš žar į eftir.

Aflitašir Frakkar

Lez Bronzés į Ólympķuleikunum 1992.

Žessi tapleikur viš Frakka var sķšasti leikur landslišsins undir stjórn Bogdans og samkvęmt frétt mbl ķhugušu nokkrir buršarįsar landslišsins aš hętta, hvernig sem žaš fór. Viš lišinu tók Žorbergur Ašalsteinsson og endurskipulagning lišsins framundan. Svo fór reyndar aš strįkarnir okkur tóku óvęnt žįtt ķ Ólympķuleikunum 1992 žar sem Jśgóslövum hafši veriš meinuš žįtttaka nokkrum dögum fyrir setningu leikanna. Žar stóšum viš okkur framar vonum og lékum um bronsveršlaun į leikunum eftir tvķsżnan undanśrslitaleik gegn Samveldi sjįlfstęšra rķkja (fyrrum Sovétrķkja) sem sigraši mótiš. Aušvitaš męttum viš svo Frökkum ķ bronsleiknum og sįum ekki til sólar ķ žeim leik frekar en fyrri daginn.

Af Frökkum er žaš aš segja aš liš žeirra var oršiš eitt af fremstu handboltališum heimsins og kannski var fyrsta vķsbending ķ žį įtt einmitt sigurleikur žeirra um 9. sętiš gegn Ķslandi į heimsmeistaramótinu 1990. Franska lišiš fékk višurnefniš Les Bronzés, eftir frammistöšuna į Ólympķuleikunum 1992 og geršu svo enn betur į heimsmeistaramótinu ķ Svķžjóš 1993 žar sem žeir uršu ķ 2. sęti, eftir śrslitaleik gegn Rśssum (sem loksins voru nś Rśssar).

Sęllar minningar eša kannski ekki, žį vann Franska lišiš sinn fyrsta stórtitil ķ handbolta, einmitt ķ Laugardalshöll įriš 1995 eftir sigur į nżrķkinu Króatķu - og hafa veriš óstöšvandi meira og minna sķšan. Viš ķslendingar viljum helst ekki rifja mikiš upp žaš mót sem fór fram viš frumstęšar ašstęšur ķ żmsum ķžróttahśsum, auk žröngu gömlu “Hallarinnar” žar sem žó hafši veriš bętt viš įhorfendaplįssum bak viš annaš markiš. Vitanlega vorum viš mešal žįtttakenda og endušum ķ 14. sęti. Žó mį rifja upp žaš sem śtvarpsmašurinn Gestur Einar lét śt sér žegar śtlitiš var sem svartast. “Viš töpušum fyrir Rśssum, svo Hvķt-Rśssum. Hverjir verša žaš nęst? Svart-Rśssar?"

Ekki reyndust žaš vera Svart-Rśssar žarna um įriš, en hitt er vķst aš nś sķšast voru žaš Brasilķumenn. Skyldi žiš vera nęsta stórveldi ķ handbolta?

- - -

Heimildir:
Ķžróttafrétt Morgunblašsins 11. mars 1990 bls. 34
Heimsmeistaramótiš 1990


Vešurannįll 2015-2018 - Hitasveiflur į uppgangstķmum

Žį er komiš aš sķšasta hlutanum aš sinni ķ žessari samantekt um vešur og annaš markvert į lišnum įrum en nś eru žaš fjögur sķšustu įr sem tekin verša fyrir. Fyrir utan allskonar pólitķskar uppįkomur er žaš hin mikla fjölgun feršamanna og erlends vinnuafls sem helst er frįsögum fęrandi į žessu uppgangstķmabili sem męlist vel ķ fjölda byggingakrana. Vinsęlir feršamannastašir og ekki sķst mišbęjarlķf Reykjavķkur tók miklum stakkaskiptum žar sem ęgši saman fólki frį öllum heimshornum og dugši ķslenskan skammt vildu menn panta sér kaffi og meššķ į rótgrónum kaffihśsum. Žessir feršamenn virtust nokkur sęlir meš tilveruna žótt žeir hafi kveinkaš sér sķfellt meir undan veršlaginu. Misgóša vešrįttuna į žessum fjórum įrum létu žeir žó minna į sig fį. Eftir mjög hlżtt įr 2014 hófst žetta tķmabil meš kaldasta įri aldarinnar og óttušust žį margir aš hlżindaskeišinu vęri endanlega lokiš enda hafši kólnaš ķ Reykjavķk um 1,5 stig į milli įra. En svo var žó ekki alveg žvķ enn eitt óvenjuhlżja įriš fylgdi strax ķ kjölfariš įšur en žaš kólnaši į nż. Žannig vill žetta ganga fyrir sig. Nįnar um žaš hér į eftir.

Mišbęr 11. nóv 2017

Mišbęr Reykjavķkur į köldum nóvemberdegi įriš 2017.

Įriš 2015 var mešalhitinn ķ Reykjavķk 4,5°C stig og eins og fyrr segir kaldasta įriš žaš sem af er öldinni og vešurgęši heldur lakari en įrin į undan. Fyrstu žrjį mįnušina og fram yfir mišjan aprķl var vešur mjög umhleypinga- og illvišrasamt į köflum auk žess sem hiti var ķ lęgri kantinum. Um sumardaginn fyrsta snérist til kaldra noršlęgra įtta meš bjartari tķš fyrir sunnan, en fyrir noršan lét voriš bķša eftir sér. Maķmįnušur var meš allra kaldasta móti og ķ Reykjavķk reyndist hann sį kaldasti allt frį hinum ofursvala maķ 1979. Jśnķ var lengst af frekar slakur sumarmįnušur žar til hlżnaši nokkuš sķšustu vikuna. Fyrri hluti įrsins ķ Reykjavķk var undir mešalhita įranna 1961-90 og žótti sérstakt. Sumariš varš žó heldur skįrra ķ borginni en sumrin tvö įrin į undan en jślķ var nokkuš sólrķkur ķ rķkjandi noršanįttum. Öllu sķšra var noršan- og austanlands ķ jślķ og įgśst. Vešriš ķ september slapp vel fyrir horn vķšast hvar en sķšustu žrķr mįnuširnir voru śrkomusamir og reyndist įriš ķ heild žaš śrkomusamasta frį 2007 ķ Reykjavķk. Mikiš fannfergi gerši ķ borginni ķ lok nóvember og dagana 2. til 4. desember męldist žar meiri snjódżpt en įšur ķ žeim mįnuši, 42-44 cm. Hélst sį snjór į jöršu śt įriš. Af fjölmörgum lęgšum įrsins męldist sś dżpsta milli jóla og nżįrs, 930 mb, en svo lįgur loftžrżstingur hefur ekki męlst į landinu sķšan 1989.

Įriš 2016 nįši hitinn sér vel į strik į nż. Mešalhitinn ķ Reykjavķk var 6,0 stig og įriš meš žeim allra hlżjustu sem męlst hafa žar, en į Vestfjöršum og vķšar var įriš jafnvel hlżjasta įriš frį upphafi. Hlżnunin frį įrinu į undan ķ Reykjavķk var 1,5 stig sem er mesta hlżnun į milli tveggja įra ķ męlingasögunni. Jafnmikiš hafši reyndar kólnaš milli įranna tveggja į undan enda voru įrin 2014 og 2016 jafn hlż. Įriš 2016 byrjaši reyndar ekki meš neinum sérstökum hlżindum. Mešalhitinn ķ janśar var ķ slöku mešallagi og einkenndist af eindregnum austanįttum en febrśar var kaldur og nįnast alhvķtur ķ Reykjavķk. Ķ mars tók viš hlżrri tķš sem hélst meira og minna śt įriš. Nokkuš žurrt var vķšast hvar um voriš og einnig fram eftir jśnķmįnuši. Jślķ var mjög góšur sumarmįnušur sunnan- og vestanlands en heldur daprari fyrir noršan og austan. Vešurgęšum var sķšan nokkuš vel śtdeilt um landiš ķ įgśst en ķ september rigndi heldur meira noršanlands en sunnan. Eftir frekar tķšindalausa tķš kom óvenjulegur októbermįnušur meš hlżjum og blautum sušaustanįttum. Vķša į landinu var žetta hlżjasti október sem komiš hefur og ķ Reykjavķk hafši aldrei męlst önnur eins śrkoma ķ október. Įfram héldu hlżindi ķ nóvember og fęršust jafnvel ķ aukana ķ desember. Sķšustu daga įrsins var vešriš rysjóttara og nįši snjór aš festast į jöršu til hįtķšabrigša.

Įriš 2017 var mešalhitinn ķ Reykjavķk 5,5 stig sem er nįlęgt mešalhita aldarinnar žaš sem af er. Raunar var hiti įrsins mjög svipašur og į įrinu į undan žar til kom aš sķšustu tveimur mįnušunum sem voru allt annaš en hlżir. Įriš hófst meš nokkuš mildum janśar meš fjölbreytilegum vešrum en febrśar var mjög hlżr og snjóléttur į landinu. Ķ Reykjavķk breyttist žaš į einni nóttu undir lok mįnašarins sem skilaši meiri snjódżpt en įšur hafši męlst žar ķ febrśar, 51 cm. Ekki varš framhald į fannferginu en mars var mjög žęgilegur vķšast hvar og aprķl einnig žótt blautur vęri. Maķ var aš žessu sinni óvenju hlżr en aš sama skapi śrkomusamur. Sumariš var frekar tķšindalķtiš ķ heildina. Sólarlķtiš var reyndar noršanlands framan af en žaš jafnašist ķ jślķ. Sušvesturlandiš hafši sķšan sólarvinninginn ķ įgśst. Hlżtt var ķ september og október. Eftir óvenjuleg hlżindi noršaustanlands ķ september tók mjög aš rigna ķ sušausturfjóršungi sem gat af sér flóš og skrišuföll. Eftir įgętis hlżindi kólnaši mjög ķ nóvember, sérstaklega ķ nokkurra daga noršanskoti seinni hluta mįnašarins. Įfram var kalt ķ desember sem reyndist kaldasti mįnušur įrsins. Ķ Reykjavķk endaši įriš meš algeru logni į gamlįrskvöld meš umtalašri flugeldamengun.

Įriš 2018 var mešalhitinn ķ Reykjavķk 5,1 stig sem er ķ lęgri kantinum eftir aš hlżna tók upp śr aldamótum. Žó vel fyrir ofan opinberan mešalhita sem er 4,3 stig og mišast viš 1961-1990 sem var mun kaldara tķmabil. Vešurfar įrsins 2018 ķ Reykjavķk žótti reyndar stundum minna į fyrri kulda- og vosbśšarįr žegar verst lét og ekki fęr įriš hįa einkunn samkvęmt einkunnakerfi mķnu. Fyrstu tvo mįnušina var hitafar žó į ešlilegu róli ķ annars umhleypingasamri tķš. Fyrri partinn ķ mars var mjög sólrķkt sunnanlands samhliša vetrarrķki noršanlands en seinni hlutann snérist ķ hlżjar sunnanįttir sem lyfti mešalhita mįnašarins vel yfir mešallag. Hlżindi héldu įfram ķ aprķl ķ rķkjandi austan- og sušaustanįttum. Ķ maķ gekk hinsvegar į meš stķfum sunnan- og sušvestanįttum sem skilušu mestu śrkomu sem męlst hafši ķ Reykjavķk ķ maķmįnuši į mešan mun hlżrra og sólrķkara var noršan- og austanlands. Svipuš tķš hélt įfram ķ jśnķ sem reyndist sólarminnsti jśnķ ķ Reykjavķk sķšan 1914 og sį kaldasti žaš sem af er öldinni. Žótti žarna mörgum borgarbśanum alveg nóg um. Um mišjan jślķ snérist til heldur skįrri tķšar og undir lok mįnašar rauk hitinn upp og nįši 23,5 stigum ķ Reykjavķk sem er mesti hiti sem męlst hefur ķ borginni frį hitametsdeginum sumariš 2008. Fremur svalt var į landinu frį įgśst til október mišaš viš mörg sķšustu įr en žó įgętis vešur sušvestanlands nema kannski ķ október. Sķšustu tveir mįnušir įrsins voru hinsvegar hlżir į landinu og lyftu mešalhita įrsins ķ skikkanlegt horf. Dįgóšar rigningar fylgdu sumum hitagusunum eins og śrhelliš óvenjulega upp śr mišjum nóvember. Snjór var aš sama skapi lķtill sunnanlands į lįglendi og til fjalla fram aš įramótum. Hér mį žó nefna aš skaflar lifšu ķ Esjunni öll įr žessa tķmabils og vantaši reyndar nokkuš upp į aš žeir hyrfu į įrunum 2015 og 2018.

Skystrókur Selvogi

Sjaldséšir skżstrókar og ranaskż, myndušust į Sušurlandi 2. og 24. įgśst og feyktu hinir sķšari heilu žökunum af śtihśsum. Annįlaritari nįši ljósmyndum einum sem myndašist yfir Selvogi. Sjį umfjöllun ķ Fréttablašinu.

Af öšrum žįttum nįttśrunnar ber fyrst aš nefna gosiš ķ Holuhrauni sem enn var ķ gangi ķ įrsbyrjun 2015. Žaš mikla hraungos fjaraši śt ķ lok febrśar eftir 6 mįnaša virkni. Ekki uršu fleiri gos į tķmabilinu og enn gaus ekki ķ Kötlu sem um haustiš 2018 nįši 100 įrum ķ hvķldarstöšu. Öręfajökull fékk hins vegar óvęnta athygli meš aukinni skjįlftavirkni įrin 2017 og 2018 og sér ekki fyrir endann į žvķ.

Af hnattręnum vettvangi veršur ekki hjį žvķ komist aš nefna aš hitafar jaršar nįši nżjum hęšum, fyrst įriš 2015 sem var heitasta įriš į jöršinni sem męlst hafši en įriš 2016 bętti um betur og varš enn hlżrra. Hitaaukninguna mį rekja til mjög öflugs El-Nino įstands ķ Kyrrahafinu veturinn 2015-16 sem lagšist ofan į hina almennu hnattręnu hlżnun sem sumir gera sér enn vonir um aš séu ekki af mannavöldum, žeirra į mešal umdeildur forseti Bandarķkjanna. Žessi annįll tekur ekki afstöšu til žess en vķsar ķ sķšari tķma óskrifaša annįla. Óvķst er hversu mikiš hęgt er tengja hnattręna hlżnun viš žurrkana miklu ķ Kalifornķu og mannskęša skógarelda samfara žeim, eša myndum allnokkurra fellibylja sem ollu tjóni į Karķbahafi og Bandarķkjunum aš ógleymdum žeim sem herjaš hafa į Filippseyjar og Japan. Sķfellt bętast viš nżjar įskoranir žegar kemur aš lifnašarhįttum mannsins hér į jöršu. Hiš nżjasta ķ žeim efnum er plastśrgangurinn ķ höfunum en sį vandi kom svo sannarlega upp į yfirboršiš įriš 2018.

Lįtum žetta duga žótt żmislegt fleira mętti nefna. Nęsti fjögurra įra annįll veršur aušvitaš ekki tilbśinn fyrr en aš fjórum įrum lišnum en stefnt er aš birtingu hans į žessum vettvangi žann 4. janśar 2023, kl. 20:23, hafi heimurinn ekki farist ķ millitķšinni.

Annįll 2015-18 hiti

Annįll 2015-18 einkunn

Fyrri annįlar:
Vešurannįll 1987-1990
Vešurannįll 1991-1994
Vešurannįll 1995-1998 - Umskipti
Vešurannįll 1999-2002
Vešurannįll 2003-2006 - Hlżindi og góšęri
Vešurannįll 2007-2010 - Hrun og meiri hlżindi

Vešurannįll 2011-2014 - Misgóš tķš


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband