Vešurannįll 2011-2014 - misgóš tķš

Žaš mį segja aš į žessu tķmabili hafi ķslenska žjóšin veriš nokkuš upptekin af žvķ aš hafa skiptar skošanir um mörg mikilvęg mįl sem tengdust fjįrmįlahruninu og hvert ętti aš stefna ķ nęstu framtķš. Almenningur var žarna oršinn mjög heimavanur į kjörstöšum landsins žar sem kosiš var um Icesave, stjórnarskrįrtillögur, auk forsetakosninga og hefšbundinna Alžingiskosninga og bęjar- og sveitastjórnakosninga. Ekkert var žó kosiš um vešriš frekar en venjulega žótt žaš hafi ekki alltaf veriš eins og best veršur į kosiš. Į undangengnum örlagatķmum hafši vešrįttan veriš landsmönnum óvenju hlišholl žar sem hvert hlżindaįriš hafši tekiš viš af öšru meš meinlitlum vetrum og blķšum sumrum. En į žvķ tķmabili sem nś veršur tekiš fyrir brį svo viš aš żmsir hnökrar fóru aš gera vart viš sig ķ vešrįttunni, svo sem aukin snjóžyngsli og hret sem minntu į fyrri tķš. Žaš kom lķka aš žvķ aš Reykvķkingar gįtu tekiš upp gamalkunnugt vandlętingartal žegar kom aš sumarvešrįttu eftir óvenju langa hvķld ķ žeim efnum. Žó voru enn tvö góš sumur eftir ķ žeirri syrpu eins og komiš veršur aš hér į eftir žar sem stiklaš į stóru ķ vešurfari įranna 2011-2014.

Įriš 2011 var mešalhitinn 5,4°C ķ Reykjavķk sem er nęrri mešalhita 10 įranna į undan sem öll voru hlż. Janśar byrjaši reyndar frekar kaldur meš harkalegu noršanskoti meš ofankomu og snjóflóšum fyrir noršan og vestan įn žess žó aš valda verulegu tjóni. Sķšan tóku viš hlżrri dagar og var janśar mjög snjóléttur ķ Reykjavķk. Austlęgar įttir voru annars tķšastar fyrstu tvo mįnušina meš illvišrasömum kafla ķ febrśar. Ķ mars og aprķl voru hinsvegar sušvestanįttir öllu tķšari meš żmsum leišindavešrum sušvestanlands. Snjór var žrįlįtur ķ borginni ķ mars og sķfelld bakslög voru ķ vorkomunni ķ aprķl en žį var aftur į móti óvenju hlżtt og snjólétt fyrir noršan og austan. Talsveršur snjór var ķ Reykjavķk aš morgni 1. maķ en nęstu 10 daga gerši góšan hlżindakafla fram aš seinni hluta mįnašar žegar kólnaši mjög meš slęmri tķš, sérstaklega fyrir noršan og austan žar sem jśnķ var sķšan kaldari en veriš hafši lengi. Eftir svala byrjun fór fljótlega aš rętast įgętlega śr sumrinu ķ Reykjavķk sem og vķšast hvar į landinu, nema į austurhelmingi landsins. Haustiš var frekar tķšindalķtiš en nóvember var mjög hlżr žar til ķ lokin žegar breytti rękilega um vešurfar og veturinn tók öll völd. Desember var sį kaldasti ķ Reykjavķk ķ 30 įr og nįnast alhvķtur. Žann 29. męldist snjódżptin 33 cm ķ borginni sem var žaš mesta sem męlst hafši žar. Hér mį koma žvķ aš, aš annįlahöfundur tók sig til og ljósmyndaši Esjuna séša frį Öskjuhlķš alla daga įrsins 2011 og mį sjį afraksturinn į vefsķšunni: www.365reykjavik.is.

Reykjavik 6. október2011

Įriš 2012 var mešalhitinn ķ Reykjavķk į sömu hlżju nótunum eša 5,5°C. Janśar var žó frekar kaldur en žį hélst snjór į jöršu ķ borginni nęr allan mįnušinn eins og veriš hafši mįnušinn į undan. Ķ febrśar og mars hlżnaši meš umhleypingum og mikilli śrkomu sušvestanlands en öllu betra vešur var žį austanlands og hlżtt. Višsnśningur var ķ aprķl en žį snérist meira til austlęgra įtta og sķšan kaldari noršanįtta ķ maķ. Mjög sólrķkt var bęši ķ maķ og jśnķ ķ Reykjavķk sem og vķšar meš tilheyrandi žurrkum, mest žó į vesturhelmingnum į mešan austurhluti landsins fékk aš kenna į kaldari og śrkomusamari tķš. Samkvęmt einkunnakerfi annįlaskrifara fékk jśnķ 2012 bestu vešureinkunn sem nokkur mįnušur hefur fengiš - örlķtiš hęrri en jślķ 2009. Mjög góš sumartķš hélt įfram ķ jślķ og įgśst og svo vikiš sé aftur aš einkunnakerfinu žį fęr žetta sumar ķ Reykjavķk hęstu einkunn allra sumra ķ skrįningarserķunni sem nęr aftur til 1986. Aftur er žaš sumariš 2009 sem nartar ķ hęlanna. En sumariš var gott vķšar. Į Akureyri var žetta t.d. žurrasta sumariš frį upphafi męlinga 1928. Ķ september fór gamaniš aš kįrna en žį var mjög śrkomusamt fyrir noršan, ekki sķst ķ hinu mikla hrķšarvešri sem olli miklum fjįrsköšum. Ķ október var nokkuš žęgilegt vešur en nóvember byrjaši meš noršanóvešri žar sem żmislegt fauk til į landinu, žar į mešal vegfarendur viš nżreist hįhżsi viš Höfšatorg ķ Reykjavķk. Snjólétt var žį syšra en talsveršur snjór fyrir noršan. Ķ desember var mjög eindregin austanįtt į landinu. Žurrt og snjólétt var ķ borginni žar til 28. desember en žį var sólarhringśrkoman ķ Reykjavķk heilir 70 mm, sem er śrkomumet.

Įriš 2013 var mešalhitinn ķ Reykjavķk 4,9 stig og er žaš ķ fyrsta sinn frį įrinu 2000 sem mešalhitinn er undir 5 stigum. Žótt žetta hafi veriš kaldasta įr aldarinnar fram aš žessu er varla hęgt aš segja aš žaš hafi veriš kalt, nema višmišanir hafi breyst eftir mörg hlż įr ķ röš. Įriš hófst meš talsveršum hlżindum tvo fyrstu mįnušina, sérstaklega ķ febrśar sem var sį hlżjasti ķ Reykjavķk sķšan 1965. Mjög snjólétt var ķ borginni allan veturinn og rķkjandi žurrvišri frį mars til maķ. Frekar kalt var ķ aprķl og ķ Reykjavķk var hann t.d. kaldari en janśar og febrśar. Snjóžungt var žį fyrir noršan og austan meš snjóalögum til fjalla sem lifšu óvenjulengi fram į sumar. Meš sumri žessa įrs mį segja aš lokiš hafi sex įra syrpu góšra sumra ķ Reykjavķk sem og sušvestanlands enda var žaš sólarlķtiš, śrkomusamt og kaldara en mörg undanfarin sumur. Hinsvegar var žetta öllu betra sumar į Noršausturlandi og ekki sķst į Austurlandi, sem nś fékk aš njóta sólskins og hlżinda. Mjög breytilegt vešur var um haustiš en žó var október sį žurrasti ķ Reykjavķk frį upphafi. Desember var sķšan kaldasti mįnušur įrsins og nįnast alhvķtur vetrarmįnušur ķ Reykjavķk.

Įriš 2014 hlżnaši į nż svo um munar og var mešalhitinn ķ Reykjavķk 6,0°C sem gerir įriš žaš nęst hlżjasta frį upphafi į eftir 2003. Vķša į austurhelmingi landsins og sums stašar noršanlands var įriš hinsvegar žaš hlżjasta frį upphafi. Janśar var hlżr į landinu og tók snjóinn, frį mįnušinum į undan, smįm saman upp. Sušvestanlands og ekki sķst ķ Reykjavķk var mjög žrįlįtur klaki į jöršu sem sumstašar entist langt fram eftir vetri en ķ febrśar voru žurrar austanįttir mjög rķkjandi. Ķ mars tóku umhleypingar viš og žį snjóaši mjög fyrir noršan og austan. Vormįnuširnir voru yfirleitt įgętir fyrir utan vindasama daga um mišjan aprķl. Aftur kom sumar sem olli vonbrigšum ķ Reykjavķk en mun betra var noršan- og austanlands. Sumariš var yfirleitt hlżtt, ekki sķst ķ jśnķ ķ sólinni fyrir austan. Reyndar var jśnķ sį śrkomumesti sem komiš hefur ķ Reykjavķk, en vešurgęši jöfnušust nokkuš milli landshluta eftir žvķ sem leiš į sumariš. Ķ september voru hlżjar sunnanįttir rķkjandi og landshlutavešriš eftir žvķ en ķ október tóku viš kaldari noršlęgari įttir. Nóvember įtti stóran žįtt ķ hįum įrsmešalhita enda į mešal žeirra allra hlżjustu. Ķ Reykjavķk var hann sį hlżjasti frį metmįnušinum 1945. Óvešur gerši svo um mįnašarmótin og tók žį viš enn einn nįnast alhvķti desembermįnušurinn ķ Reykjavķk, eša sį žrišji į žessu fjögurra įra tķmabili. Og eins og geršist įrin 2011 og 2013 var desember kaldasti mįnušur įrsins og ķ Reykjavķk sį eini undir frostmarki.

Annįll 2011-14 hiti

Annįll 2011-14 einkunn

Żmislegt gekk į ķ jaršskorpunni. Fyrst ber aš nefna óvęnt og öflugt sprengigos ķ Grķmsvötnum ķ maķ 2011 og rigndi žį ösku yfir Skaftafellssżslur. Heilmikil jaršskjįlftahrina var śti fyrir Noršurlandi ķ október 2012 sem žó olli ekki tjóni. Stórir atburšir hófust um mišjan įgśst 2014 žegar Bįršarbunga fór aš skjįlfa og ljóst aš stefndi ķ gos. Žann 31. įgśst, sama dag og illvišri geisaši sušvestanlands, hófst sķšan mikiš sprungugos ķ Holuhrauni noršan Vatnajökuls ęttaš frį Bįršarbungu. Žvķ gosi lok ķ febrśar įriš eftir og reyndist hraunflęšiš vera žaš mesta į landinu frį lokum Skaftįrelda. Mestu nįttśrhamfarirnar erlendis var risaskjįlftinn ķ Japan ķ mars 2011 og flóšbylgjan mikla sem fylgdi ķ kjölfariš.
Sumariš 2012 er merkilegt į noršurslóšum fyrir meiri hafķsbrįšnun en žekkst hafši įšur en annars hafši noršurskautsķsinn frį og meš įrinu 2007, rżrnaš mjög frį žvķ sem įšur var. Žetta žótti auka lķkur į aš Noršur-Ķshafiš nęši aš verša ķslaust ķ sumarlok innan fįrra įra. Nęstu tvö įrin nįši ķsinn hinsvegar aš braggast nokkuš į nż, enda sveiflur ķ žessu eins og öšru.

Nęsti fjögurra įra annįll mun taka fyrir įrin 2015-2018, en žar sem žaš tķmabil er ekki alveg lišiš veršur bešiš meš birtingu fram yfir įramót.

Fyrri annįlar ķ sama flokki:
Vešurannįll 1987-1990
Vešurannįll 1991-1994
Vešurannįll 1995-1998 - Umskipti
Vešurannįll 1999-2002
Vešurannįll 2003-2006 - Hlżindi og góšęri
Vešurannįll 2007-2011 - Hrun og meiri hlżindi

 


« Sķšasta fęrsla

Athugasemdir

1 Smįmynd: Magnśs Siguršsson

Sęll Emil, žó ķslenskir vešur annįlar séu engin sérstök skemmtilesning žį ętla ég aš žakka žér fyrir žessa sem žś hefur veriš aš birta. Žaš getur veriš įhugavert aš vita hvernig hver og einn upplifir vešriš.

Žessi annįll var žó sérstaklega įhugaveršur fyrir mig sem bjó erlendis žetta tķmabil og hafši žvķ ekki tök į aš upplifa ķslenska vešrįttu af eigin raun.

Magnśs Siguršsson, 2.12.2018 kl. 05:49

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband