Heimshiti og Reykjavķkurhiti 1901-2017

Mér finnst alltaf forvitnilegt aš bera saman hitažróun ķ Reykjavķk viš hitažróun jaršarinnar ķ heild. Slķkan samanburš setti ég upp į lķnurit į sķnum tķma en hér birtist nż śtgįfa žar sem įriš 2017 er komiš inn. Til aš fį réttan samanburš er hitaskalinn samręmdur og ferlarnir žvķ ķ réttum hlutföllum gagnvart hvor öšrum. Reykjavķkurhitinn er teiknašur śt frį įrshita en heimshitinn er samkvęmt venju sżndur sem frįvik frį mešaltali. Ég stilli ferlana žannig af aš nślliš ķ heimshitanum er viš 4,5 stig ķ Reykjavķkurhita en śt śr žessu kemur alveg fyrirtaks samanburšarmynd, svo ég segi sjįlfur frį. Bollaleggingar eru fyrir nešan mynd.

Reykjavķkurhiti og heimshiti 1901-2017

Bollaleggingar: Fyrir žaš fyrsta žį sést vel į žessari mynd hversu miklu meiri sveiflur eru ķ įrshita milli įra ķ Reykjavķk en į jöršinni ķ heild. Žaš er ešlilegt žvķ Reykjavķk er aušvitaš bara einn stašur į jöršinni og ręšst įrshitinn žvķ aš verulegu leyti af tķšarfari hvers įrs. Allt slķkt jafnast aš mestu śt žegar jöršin ķ heild į ķ hlut. Reykjavķkurhitinn sveiflast mjög ķ kringum heimsmešaltališ en ķ heildina viršist žróunin hér vera mjög nįlęgt hlżnun jaršar. Hitinn hefur žó sveiflast mjög hér hjį okkur, bęši milli įra og einnig į įratugaskala. Hlżju og köldu tķmabilin į okkar slóšum eru žó stašbundin aš mestu og mį lķta į žau sem tķmabundin yfir- og undirskot mišaš viš heimshitann.

Žaš vill svo til aš Reykjavķkurhitinn og heimshitinn enda alveg į sömu slóšum į lķnuritinu. Ķ Reykjavķk var hitinn į lišnu įri mjög nįlęgt mešalhitanum frį aldamótum. Hitinn ķ Reykjavķk hefur reyndast sveiflast heilmikiš į allra sķšustu įrum. Įrin 2014 og 2016 voru nįlęgt įrshitametinu frį 2003 en į milli žeirra féll mešalhitinn nišur ķ 4,5 stig sem er kaldasta įr aldarinnar ķ borginni, žótt žaš hafi ķ raun ekki veriš neitt sérstaklega kalt. Į heimsvķsu er įriš 2017 yfirleitt tališ ķ 2.-3. sęti yfir hlżjustu įrin. Aušvitaš er alltaf einhver óvissa ķ svona nišurstöšum t.d. žegar borin eru saman hlżjustu įrin. Enginn vafi er žó į žvķ aš sķšustu žrjś įr hafa veriš mjög hlż į jöršinni sem einkum mį rekja til öflugs El Nino įstands veturinn 2015-16.

Hvaš tekur viš nįkvęmlega er lķtiš hęgt aš segja um. Žróun hitafars jaršar nęstu įratugi er žekkt hitamįl. Sumir treysta sér til aš segja aš žaš sé aš kólna og hafa sagt žaš lengi į mešan almennt er tališ aš žaš haldi bara įfram aš hlżna. Ef viš spįum žó bara ķ žetta nżbyrjaša įr žį er ómögulegt aš segja til um hvort žaš verši hlżrra en 2017 ķ Reykjavķk ķ ljósi žeirra miklu sveiflna sem eru į milli įra. Į jöršinni ķ heild gęti įriš 2018 oršiš eitthvaš kaldara en sķšasta įr vegna kalds La Nina įstands ķ Kyrrahafinu og svo hjįlpar ekki aš sólvirkni er ķ lįgmarki um žessar mundir. Varla er žó neitt hrun ķ heimshitanum framundan en nęsti kippur upp į viš veršur svo žegar hinn hlżi El Nino bregšur sér į leik į nż į Kyrrahafinu.

Benda mį į hér ķ lokin aš žessi mynd fer ķ geymslu ķ myndaalbśminu Vešurgrafķk hér į sķšunni en žar mį finna żmsar misnżlegar myndir sem ég hef sett upp.

 


Allt ķ plasti

Plastströnd

Fyrir stuttu rak į fjörur mķnar frétt erlendis frį sem greinir frį nišurstöšum žżskrar rannsóknar um uppruna plastmengunar ķ śthöfunum. Rannsóknin var birt ķ tķmaritinu Environmental Science and Technology sķšastlišiš haust og kom žar fram aš um 90% af plastinu kemur frį 10 stórfljótum ķ heiminum. Nįnar tiltekiš er um aš ręša Nķl og Nķgerfljót ķ Afrķku, Ganges og Indus į Indlandi, Gulafljót, Yangste, Haihe og Perlufljót ķ Kķna, Mekong ķ Sušaustur-Asķu og Amur sem rennur um landamęri Rśsslands og Kķna. Įrnar lišast um löndin eins og ęšakerfi lķkamans og žannig safnast ķ stórfljótin allt žaš plastrusl sem einu sinni hefur fundiš sér farveg ķ lękjum og vötnum inn til landsins. Stórtękastar eru žó milljónaborgir ķ Sušaustur-Asķu og Afrķku sem liggja gjarnan mešfram fljótunum eša viš ósasvęši žeirra. Fleiri smęrri įr vķšsvegar um heiminn, ašrar en žęr įšurnefndu, koma aušvitaš lķka viš sögu enda eru fyrirkomulag sorpmįla vķša ķ algerum ólestri ķ žrišja heiminum. Ķ nóvember sl. var til dęmis frétt um fljótandi plasteyju ķ Karķbahafinu sem rakin er til fljóts sem rennur til sjįvar ķ Hondśras eftir aš hafa safnaš ķ sig miklu plastrusli inn til landsins ķ Guatemala. Žannig geta sprottiš upp millirķkjadeilur um įbyrgš og lausn į stašbundnum vandamįlum.

En plastvandinn er ekki stašbundinn heldur hnattręnn vandi sem fer sķfellt versnandi eins og svo margt annaš sem tengist lifnašarhįttum mannsins. Heilmikil vitundarvakning hefur įtt sér staš mešal almennings hér į landi žótt lķtiš viršist hafa veriš vitaš um uppruna plastsins svona almennt. Įherslur til śrbóta hafa ef til vill veriš nokkuš handahófskenndar. Ašalįherslan hefur veriš lögš į aš takmarka notkun plastpoka viš matarinnkaup sem ķ sjįlfu sér er góšra gjalda vert en langflestir plastpokar enda reyndar ekki ķ sjónum heldur sem ruslapokar sem sķšan fara śt ķ tunnu įsamt öšru heimilisplasti, annaš hvort til uršunar eša endurvinnslu. Ekkert hef ég žó séš um žaš hvort uršaš plast valdi plastmengun ķ höfunum enda efast ég um aš svo sé. Bent hefur veriš į aš heilmiklu af rusli er losaš ķ sjóinn frį skipum og veišarfęri eiga žaš til aš losna upp og valda miklum skaša ķ lķfrķkinu. Žį hefur komiš fram aš žvottur į fatnaši śr gerviefnum (t.d. flķsfatnašar) sé stór uppspretta smįrra plastagna ķ sjónum auk žess sem żmis snyrtiefni innihalda plastagnir.

Margt žyrfti aš gera į mörgum svišum hvar sem er ķ heiminum. En eins og gjarnan žar sem um hnattręnan vanda er aš ręša žį hlżtur aš vera įrangursrķkast aš leysa vandann žar sem hann er mestur og einbeita sér aš stóru uppsprettunum. Žess vegna hlżtur aš vera gagnlegt aš vita aš megniš af plastinu ķ sjónum kemur frį nokkrum stórfljótum sem renna um lönd žar sem umhverfismįl eru styttra į veg komin en hjį okkur fyrirmyndarfólkinu.

Sjį einnig hér: Rivers carry plastic debris into the sea


Skautaš yfir stöšuna

Hvaš sem segja mį um loftslagsmįlin svona almennt žį mjakast hlutirnir hęgt og rólega ķ vissa įtt meš żmsum bakslögum inn į milli. Hér ętla ég skauta yfir stöšuna į žeim žįttum sem helst koma viš sögu žegar loftslagsbreytingar og heimsvešurfar ber į góma. Fyrst er žaš sem allt snżst um.

CO2 desember 2017

Koltvķsżringur (CO2) ķ andrśmslofti heldur įfram aš aukast jafnt og žétt meš hverju įri, en samkvęmt tölum frį desember 2017 var magniš komiš upp ķ 407 ppm (parts per million). Žótt hlutfall koltvķsżrings sé raunar afar lķtiš ķ lofthjśpnum žį hefur žaš sķn įhrif. Heilmikill stķgandi er ķ žessu og ekki hęgt aš kenna öšru um en umsvifum mannsins į okkar tķmum enda magniš komiš langt yfir žaš sem mest hefur veriš sķšustu 400 žśsund įr aš minnsta kosti, samkvęmt vef NASA žašan sem myndin er fengin. https://climate.nasa.gov/vital-signs/carbon-dioxide/

UAH lķnurit 1979-2017Mešalhiti jaršar įriš 2017, samkvęmt gervitunglamęlingum UAH, var sį žrišji hęsti sem męlst hefur. Hlżjasta įriš samkvęmt žeirri gagnaröš var įriš 2016 og ķ samręmi viš žaš eru sķšustu tvö įr, hlżjasta tveggja įra syrpa sem męlst hefur. Įriš 1998 heldur sinni stöšu sem annaš hlżjasta įriš. Žessi tveir hitatoppar sem eru svona įberandi į lķnuritinu eru afleišingar El Nino į Kyrrahafinu en ólķkt žvķ sem geršist eftir 1998 žį hefur mešalhiti jaršar haldist nokkuš hįr sķšan. Hér mį benda į aš samkvęmt męlingum annarra ašila žį er hlżnun undanfarinna įra heldur meiri en hér kemur fram og mį žvķ segja aš ég hafi vašiš fyrir nešan mig meš žvķ aš velja gagnaröš UHA sem ęttuš er frį "efasemdamönnunum" ķ Alabamahįskóla ķ Bandarķkjunum. http://www.drroyspencer.com/latest-global-temperatures/

Sjįvarhiti janśar 2018
Sjįvarhiti er breytilegur eftir svęšum eins og venjulega. Blįi liturinn į Kyrrahafinu er til marks um kalt La Nina įstand sem nś rķkir en žaš ętti tķmabundiš aš halda aftur aš hitanum hnattręnt séš. Hér į okkar slóšum er Noršur-Atlantshafiš nokkuš hlżtt og hann er aš mestu horfinn kuldapollurinn sem gerši vart viš sig fyrir 2-3 įrum. Kannski mun svęšiš žó eitthvaš blįna į nż vegna kuldaśtrįsar frį Noršur-Amerķku nśna ķ vetur. https://www.esrl.noaa.gov/psd/map/clim/sst.shtml

Sjįvaryfirborš

Sjįvarhęš heimshafanna stķgur nokkuš jafnt og žétt um nokkra millimetra į įri vegna hitaženslu hafsins og višbótarvatns vegna jökulbrįšnunar. Žótt žaš sé ekki mikiš žį eru 3,2 mm įri = 32 cm į einni öld. En žetta er breytilegt į milli įra en óttast er aš hraši hękkunarinnar geti aukist meš tķmanum sérstaklega ef jöklar og ķshellur viš Sušurskautslandiš fara aš steypast ķ sjóinn ķ auknum męli. Mest hękkar sjįvarborš annars į hlżjum El Nino įrum en svo hękkar žaš lķtiš sem ekkert į mešan kalda systirin La Nina gengur yfir eins og nśna. https://climate.nasa.gov/vital-signs/sea-level/

Hafķslinurit NSIDC Jan 2018
Hafķsinn į Noršurslóšum er meš minnsta móti mišaš viš įrstķma og hefur śtbreišslan raunar ekki įšur męlst minni ķ upphafi įrs en einmitt nśna. Helsti keppinauturinn er įriš ķ fyrra, 2017, sem įtti lęgstu vetrarśtbreišsluna til žessa. Sķšustu vetur hafa veriš mjög hlżir į noršurslóšum enda hefur veriš nokkuš mikiš um endaskipti į heitu og köldu lofti į noršurhveli. Hinsvegar hafa sumarhitar ekki alveg nįš aš fylgja vetrarhlżindunum eftir sem sjįlfsagt hefur bjargaš einhverju fyrir ķsinn. https://nsidc.org/arcticseaicenews/sea-ice-tools/

Hafķs heimurinn jan 2018
Śtbreišsla ķssins į bįšum hvelum samanlagt er viš žaš minnsta sem męlst hefur og keppir lįgmarkiš nś viš įriš 2016. Hafķsinn į Sušurhveli minnkaši ekki lengst af į sama hįtt og į Noršurhveli enda ašstęšur ašrar. Žetta hefur breyst undanfariš žannig aš hafķsśtbreišsla į hnattvķsu er nś viš žaš minnsta frį upphafi męlinga. Hnattręn śtbreišsla hafķss var einstaklega lķtil įriš 2016 og hefur veriš lķtil sķšan. Fróšlegt veršur aš sjį hvort heimsmeti ķ hafķsleysi frį žvķ 2016 verši ógnaš nś ķ vetur. https://sites.google.com/site/arctischepinguin/home/global-sea-ice

Sólasveiflur

Sólvirkni er oft męld meš fjölda sólbletta en fjöldi žeirra sveiflast į um 11 įra fresti žannig aš žeir hverfa svo til alveg ķ sólvirknilįgmarki. Sólin er einmitt aš ganga inn į slķkt lįgmark um žessar mundir. Sólarsveiflan sem nś er aš klįrast var vęgari en sś fyrri sem aftur var vęgari en žęr tvęr sem komu žar į undan. Sólarsveiflurnar hafa žannig oršiš vęgari undanfarna įratugi eftir mikla virkni į seinni hluta sķšustu aldar. Lķklegt žykir aš nęsta sólarsveifla verši veik eša jafnvel mjög veik og er žaš grundvöllur żmissa spįdóma um aš loftslag gęti fariš kólnaš nęstu įratugi. Žessar kólnunarspįr eru umdeildar žvķ žótt sjįlf sólblettasveiflan sé mikil er sveiflan ķ heildarsólvirkni ekki nema um 0,1%. Einnig hefur veriš bent į aš žrįtt fyrir minnkandi sólvirkni sķšustu įratugi žį hefur hnattręnn hiti aukist į sama tķma. Almennt er žó tališ aš įhrif sólvirkni séu einhver į loftslag og vešurlag. https://www.spaceweatherlive.com/en/solar-activity/solar-cycle

- - - -
Žannig er stašan į žessum mįlum svona nokkurn veginn. Framhaldiš žekkjum viš ekki almennilega nema aš viš getum fastlega gert rįš fyrir žvķ aš koltvķsżringur ķ lofti muni halda įfram aš aukast. Įriš 2018 veršur vęntanlega hlżtt į heimsvķsu eins og öll įr žessarar aldar en žó getum viš śtilokaš aš žaš verši hlżjasta įriš hingaš til vegna La Nina įstands į Kyrrahafi. Hvaš gerist lengra inn ķ framtķšinni kemur svo bara ķ ljós. Langtķmahlżnun er ķ fullum gangi en į skjön viš hana koma stundum fram spįdómar um aš hnattręn kólnun sé alveg į nęsta leiti. Slķkar spįr hefur mašur aš vķsu heyrt og lesiš um į sķšustu 20 įrum eša svo. Annars mį nefna hér ķ lokin aš kveikjan og grunnurinn aš žessum pistli er athugasemd sem ég gerši viš bloggfęrslu sem lögmašur einn skrifaši hér į svęšinu fyrir nokkrum dögum um loftslagsmįlin en sś athugasemd hefur reyndar ekki birst af einhverjum įstęšum.


Hitamósaķk 1981-2017 fyrir Reykjavķk

Samkvęmt venju žį er fyrsta bloggfęrsla įrsins tengd vešrinu. Aš žessu sinni er žaš mósaķkmynd sem sżnir hvernig hitinn hefur žróast ķ Reykjavķk frį mįnuši til mįnašar aftur til įrsins 1981 og ķ hvaš sęti hver mįnušur er ķ hitaröšinni. Fyrirmyndin aš uppsetningu er mynd sem ég sį į vefnum og birti fyrir stuttu, en hśn sżndi hitažróun į noršurslóšum sķšustu įratugi. Sjįlfur hef ég reyndar gert svipašar mósaķkmyndir, eins og ég kalla žęr, og žvķ fannst mér tilvališ aš eyša nokkrum góšum frķstundum ķ eina slķka fyrir Reykjavķk.

Žaš fer ekki į milli mįla aš žaš hefur hlżnaš talsvert ķ žessu tķmabili. Aš einhverju leyti er žar um aš ręša almenna hnattręna hlżnun en ekki skiptir minna mįli aš hér er um aš ręša žróun frį köldu tķmabili yfir ķ hlżtt  tķmabil. Fyrir sjįlfan mig er žetta lķka tķmabil sem ég man įgętlega vešurfarslega, en žó misvel eins og gefur aš skilja. Lįta mį nęrri aš sś hlżnun sem žarna hefur įtt sér staš sé um 1,4 stig sem er ekki lķtiš, en mešalhitinn į 1981-1990 var um 4,1 stig en hefur veriš um 5,5 stig į žessari öld. Žróunin til hlżnunar er žó ekki samfelld enda hafa alltaf komiš mįnušir eša tķmabil sem hafa veriš į skjön viš sinn samtķma. Vonandi skżrir uppsetningin sig sjįlf en til aš hjįlpa til žį er įriš 2017 lóšrétt lengst til hęgri og svo rašast mįnuširnir nišur meš janśar ķ efstu lķnu. Tölurnar ķ töflunni vķsa ķ hvaša sęti hver mįnušur er hitafarslega frį 1981. Undir myndinni kemur smį greinargerš.Hitamósaķk 1981-2017
Smį greinargerš: Ķ samręmi viš hlżnun tķmabilsins žį koma hęrri tölur og blįir litir oftar fyrir į vinstri helmingi myndarinnar og munar žar mest um įrin 1981 og 1983 žegar įrsmešalhitinn var ašeins 3,4 stig. Kaldasti mįnušurinn į myndinni er žó janśar 1984 (-4,0°) žegar mikiš vetrarrķki var ķ gangi. Žaš mį lķka minnast į október 1981 (0,5°C) sem er langkaldasti október į tķmabilinu og sį kaldasti sem męlst hefur ķ borginni. Ég man reyndar lķtiš eftir honum sjįlfur, nżbyrjašur ķ menntaskóla og meš hugann viš annaš. Öllu betur man ég eftir hinu alręmda sumri 1983 sem žarna kemur vel fram, og ekki laust viš aš žaš kalda sumar hafi kveikt ķ mér hinn žrįlįta vešurįhuga.
En svo geršist hiš óvęnta ķ įrsbyrjun 1987 žegar allt ķ einu kom mjög hlżr vetrarmįnušur en janśar žaš įr var hlżjasti janśar sem ég hafši upplifaš (3,1°C) og hefur sį mįnušur reyndar ekki oršiš hlżrri hér sķšan. Ekki nóg meš žaš žvķ desember sama įr var einnig einstaklega hlżr (4,2°) og žurfti aš fara aftur til kreppuįranna til aš finna hlżrri desember. Eitthvaš var kannski fariš aš breytast, en žó var enn eitthvaš ķ žaš og viš tók fimbulkaldur janśar 1988 (-3,0°C) sem voru mikil višbrigši milli mįnaša. Įriš 1989 var sķšan lengst af mjög kalt en sķšustu žrķr mįnuširnir björgušu žvķ frį botninum.
Aftur lyftist brśnin į borgarbśum ķ jślķ-hitabylgjunni 1991 en hlżrri jślķ (13°C) hafši žį ekki męlst ķ borginni frį upphafi. Nęstu tvö sumur voru hinsvegar köld hér ķ Reykjavķk žannig aš žetta var ekki bśiš. Veturinn 1994-95 er fręgur fyrir mikil snjóžyngsli į noršanveršu landinu en įriš 1995 er sķšasta kalda įriš hér į landi og var mešalhitinn ķ Reykjavķk žį 3,8 stig. Svo fór žetta aš koma, nema aš lokaandvarpiš var eftir, žvķ nóvember 1996 var sį kaldast ķ Reykjavķk (-1,9°C) sķšan einhverntķma 19 öld.
Strax upp śr mišju įri 2001 hófst nśverandi hlżindaskeiš sem sķšan hefur veriš nokkuš samfellt. Raunar hlżnaši svo skart aš į 12 mįnaša tķmabilinu frį nóv.2002-okt.2003 var mešalhitinn 6,6 stig sem er alveg einstakt og hefur ekki nįš žvķlķkum hęšum sķšan. Į nokkrum įrum komu svo žarna hlżindakaflar sem eyšilögšu hverja skķšavertķšina af annarri og sjįst hlżindin į myndinni sem knippi af dökkraušum sķšvetrarmįnušum įrin 2003-2006. Einnig mį minnast į desember 2002 sem var hlżrri en nokkurn tķma hefur męlst (4,5°C). Sumarmįnuširnir fóru lķka mjög svo hlżnandi. Hlżjasti įgśst sem męlst hefur var įriš 2003 (12,8°C) og įriš eftir kom įgśsthitabylgjan eftirminnilega, sem sló mörg met vķša um land. Eftir nokkurra įra tķšindaleysi meš įframhaldandi hlżindum kom sumariš 2010 en žį var röšin komin aš jśnķ aš setja nżtt mešalhitamet (11,4°C) og ķ kjölfariš fylgdi jślķ, sem jafnaši merkismįnušinn jślķ 1991 aš mešalhita (13,0°). Fleiri hlżir mįnušir įttu eftir koma allt fram į sķšastlišiš įr, en žó mį segja aš sveiflur ķ hitafari hafi aukist. Maķmįnušur įriš 2015 var ansi kaldur en 2015 mį annars flokkast sem mešalhlżtt įr (4,5°C) en hefši žótt bara nokkuš gott fyrir 30-40 įrum. Įrin žar į undan og į eftir 2014 og 2016, voru hinsvegar meš žeim allra hlżjustu (6,0°). Mešalhiti nżlišins įrs var mjög ķ samręmi viš önnur įr į žessari öld (5,5°C). Sķšustu tveir mįnuširnir voru žó ķ kaldara lagi og missti įriš žar meš af įkvešnum möguleikum.

Hvert framhaldiš veršur veit aušvitaš enginn, en ķ ljósi žeirra hitasveiflna sem įšur hafa įtt sér staš hlżtur alltaf aš vera möguleiki į bakslagi eftir svona hlżtt tķmabil. Ef žaš bakslag er nżbyrjaš žį munum viš ekki vita af žvķ fyrir en eftir einhver įr žegar viš horfum į nśtķmann śr fjarlęgš. En svo gętu hlżindin lķka bara rétt veriš aš byrja.


Vitringarnir žrķr ķ sögu Marco Polos

Vitringarnir žrķr

Fręg er sagan ķ Mattheusargušspjalli um vitringana žrjį sem komu frį Austurlöndum til Betlehem til aš veita Jesśbarninu lotningu og fęri žvķ gjafir. Lķtiš annaš fįum viš aš vita um žį, svo sem hvašan žeir komu nįkvęmlega, hverjir žeir voru og hvaš į daga žeirra dreif ķ framhaldinu. Żmsar sagnir eru žó til um žessa žremenninga og žar į mešal er frįsögn ķ feršabók Marco Polos er segir frį žvķ er hann var į ferš ķ Persķu, žar sem nśna er Ķran, en žar hitti hann fólk sem kunni góš skil į vitringunum žremur og įtrśnaši žeim tengdum og er meira aš segja sagt frį žvķ aš lķkamar žeirra séu vel varšveittir ķ grafhvelfingum. Nś veit mašur ekki hversu mikiš er til ķ žessu en žaš mį taka fram aš Marco Polo var žarna į ferš seint į 13. öld žegar hinir skelfilegu Mongólar höfšu lagt undir sig stóran hluta af Evrasķu en Marco Polo einmitt į leiš austur į bóginn, įsamt föšur sķnum og fręnda, til fundar viš sjįlfan Mongólaleištogann Kublai Khan.

Bókin um feršir Marco Polos kom upphaflega śt skömmu eftir heimkomu hans frį Austurlöndum og var reyndar skrįš af samfanga Morco Polos er sį sķšarnefndi sat tķmabundiš bak viš lįs og slį vegna žįtttöku ķ sjóorrustu. Sś bók af feršum Marco Polos sem ég hef undir höndum kom śt įriš 1940 ķ ķslenskri žżšingu Haraldar Siguršssonar, stytt og endursögš af Aage Krarup Nielsens, sem ég kann ekki deili į. Kaflinn ķ bókinni um vitringana žrjį kemur hér, eftir aš ég hef stytt, endurrašaš og endursagt aš hluta. Skįletranir eru oršréttar:

Persķa er stórt rķki, sem foršum var fręgt og voldugt, en er nś herjaš og eitt af Törtötum. Ķ Persķu er borgin Saba, en žašan fóru vitringarnir žrķr til žess aš sżna Jesś Kristi lotningu. Žeir hvķla nś hliš viš hliš ķ Saba ķ žremur stórum grafhvelfingum, en yfir hvelfingunum stendur ferhyrnt hśs, og er žvķ vandlega višhaldiš. Lķkamar vitringanna hafa geymst órotnašir meš hįri og skeggi. Einn vitringanna hét Caspar, annar Melchior og žrišji Baltasar.

Borgin sem žarna er nefnd Saba ķ bókinni heitir meš réttu Saveh og mun vera nįlęgt Teheran. Mongólar eru žarna nefndir Tartarar. Sagt er frį žvķ aš ķbśar Saba (Saveh) hafi haft litla žekkingu į žremenningunum sem žarna lįgu. Žrjįr dagleišir frį Saba, kom Marco Polo hinsvegar aš sveitažorpi er nefnist Cala Ataperistan sem žżšir borg eldsdżrkendanna. Eins og nafniš ber meš sér žį tilbįšu ķbśarnir eldinn og kunnu sögu vitringanna žriggja öllu betur en ķbśar Saba. Samkvęmt Marco Polo er frįsögn ķbśanna af vitringunum į žessa leiš:

Ķ fyrndinni lögšu žrķr konungar af staš ķ feršalag frį landinu til žess aš tilbišja spįmann, sem var ķ heiminn borinn. Žeir höfšu meš sér žrjįr tegundir fórnargjafa: gull, reykelsi og myrru, til žess aš ganga śr skugga um, hvort spįmašur žessi vęri guš, jaršneskur konungur eša lęknir. Konungarnir sögšu meš sér: Veiti spįmašurinn gullinu vištöku, žį er hann jaršneskur konungur, vilji hann reykelsi fremur, er hann guš, en taki hann myrruna, er hann lęknir.

Samkvęmt frįsögninni gengu vitringarnir, sem žarna eru nefndir konungar, fyrst fyrir Jesśbarniš einn ķ einu en žeim til furšu var alls ekki um neitt barn aš ręša heldur virtist žaš vera jafnaldri hvers žeirra. Sķšan segir: Konungunum kom įsamt um aš ganga allir samtķmis fyrir barniš og er žeir geršu žaš, leit barniš śt eins og nįttśrulegast var en žaš var um žaš bil žrettįn daga. Og konungarnir veittu barninu tilbeišslu og bįru fram gjafir sķnar, gull, reykelsi og myrru. /Barniš tók viš öllum gjöfunum/ og žegar konungarnir sįu žaš, sögšu žeir meš sjįlfum sér: Barniš er sannur guš, sannur konungur og sannur lęknir. /Barniš/ rétti konungunum aš launum litlar, lokašar öskjur. Aš žvķ bśnu héldu žeir heimleišis til rķkja sinna. /Er žeir/ höfšu fariš margar dagleišir, fżsti žį aš sjį gjöf barnsins. Žeir opnušu öskjurnar og fundu žar lķtinn stein /sem var/ tįkn žess aš sś trś sem nś var gróšursett ķ sįl žeirra, skyldi dafna ķ sįl žeirra og verša óbrotgjörn eins og steinn, žvķ barniš vissi vel hvaš konungunum var ķ huga.

En žvķ mišur žį misskildu konungarnir tįknmįl steinsins og köstušu honum nišur ķ nęsta brunn. Ķ sama bili laust eldingu af himni nišur ķ brunninn. Žegar konungarnir sį žetta jarteikn, uršu žeir forviša og hörmušu sįran aš hafa kastaš steininum. Nś skildu žeir glöggt, aš steinninn hafši mikilvęga, helga tjįningu. Konungarnir tóku nokkurn hluta logans og fóru meš hann heim ķ lönd sķn og komu honum fyrir ķ fagurri og skrautlegri kirkju. Sķšan hefur eldur žessi brunniš stöšugt, og fólkiš veitir honum tilbeišslu eins og guši, og viš eld žennan eru allar brennifórnir fęršar. Slokkni eldurinn, er brugšiš viš og fariš til annarra žorpa, žar sem sama trś rķkir, og eldurinn sóttur aš nżju. Slķkar eru orsakir žess aš fólk hér um slóšir tilbišur eldinn. Oft ber žaš viš aš sękja žurfi eldinn tķu dagleišir. Žannig er saga sś, sem ķbśarnir Cala Ataperistan sögšu herra Marco Polo. Žeir fullvissušu hann um, aš svona vęri saga konunganna žriggja og einn žeirra hefši veriš frį Saba, annar frį Ava og sį žrišji frį borg žeirri, sem enn ķ dag tilbišur eldinn eins og gert er um allar nęrliggjandi slóšir.

Žannig hljóšar frįsögnin um vitringanna frį Austurlöndum ķ bókinni um Marco Polo sem kom śt hér į landi įriš 1940. Żmsar meiningar eru um hvaša menn žetta voru. Oftast tölum viš um vitringa og žannig eru žeir nefndir ķ Biblķunni og ķ bókinni um Marco Polo, nema žar sem vitnaš er ķ frįsögn bęjarbśa Cala Ataperistan žar sem žeir eru nefndir konungar. Ef til vill voru žetta Zaražśstraprestar en Zaražśstratrśin er ein af elstu trśarbrögšum sögunnar og žar er eldurinn einmitt ķ hįvegum hafšur. Feršalag vitringanna žriggja var mikil ferš en žó frekar stutt ķ samanburši viš žęr miklu vegalengdir sem Marco Polo įtti eftir leggja undir fót en hann įtti žarna langa ferš fyrir höndum til Mongólaleištogans Kublai Kahn sem žį sat ķ borginni Xanadu nįlęgt žar sem nś er Peking. Žašan įtti hann sķšan eftir aš feršast um vķša lendur Mongólaveldisins ķ žįgu stórkahnsins įšur en hann snéri til baka til Feneyja įsamt föšur sķnum og fręnda įriš 1269, eftir 24 įra feršalag. Allt saman mikil saga og merkileg.

Frekari lesningu um vitringanna mį finna hér: http://www.farsinet.com/wisemen/magi.html
Einnig héšan, žašan sem myndin er fengin: https://en.wikipedia.org/wiki/Biblical_Magi


Kuldi hér en ekki allstašar

Žaš hefur óneitanlega veriš fremur kalt hér į Fróni undanfariš og veršur vęntanlega eitthvaš įfram. Sjįlfsagt finnst sumum svona kuldatķš passa illa viš allt hlżnunartališ sem dynur į okkur ķ sķfellu. Kannski er eitthvaš til ķ žvķ en samt er žaš žannig aš žrįtt fyrir hlżnun žį heyra kuldar ekki sögunni til og umfram allt žį geta hlżindi ekki veriš allsrįšandi allstašar og alltaf. Į kortinu hér aš nešan sést hvernig hitafarsstašan er į stórum hluta Noršurhvels nśna į sunnudaginn 10. desember. Žetta er ekki eiginlegur hiti heldur frįvik frį mešalhita 1979-2000 (myndin er skjįmynd af vefnum Climate Reanalyzer).

CR hitafar 9.des2017

 

Eins og sést žį er landiš okkar į einum af köldu blettunum og er frįvikiš nįlęgt 10 grįšum undir mešallaginu. Į sama tķma er gjörvallt Gręnland og svęši žar noršur og vestur af undirlagt af frįviki sem er 10-20 stigum yfir mešallaginu. Ašra stóra hlżindabletti er einnig aš finna og vissulega einhverja kuldabletti einnig. En žaš eru žó ekki margir sem njóta hlżindanna žessa dagana enda eru stóru jįkvęšu frįvikin į stöšum žar sem fįtt er um fólk į mešan fjölmennustu svęši Evrópu og Bandarķkjanna eru śti ķ kuldanum. Kalifornķubśar njóta aš vķsu įgętis hlżinda en myndu örugglega sętta sig viš annaš vešurlag en žaš sem kyndir undir eldunum žar.

Žótt svona hlżindagusur séu ekkert einsdęmi į Noršurslóšum žį er žetta samt heilmikiš frįvik frį hinu venjulega. Hlżindi hafa annars veriš višlošandi Noršurslóšir yfir vetramįnušina į žessu įri en žó ekkert samanboriš viš įriš ķ fyrra 2016 sem var alveg einstakt sökum hlżinda ķ noršri, ž.e. mišaš viš žaš sem venjulegt mį kalla.

Hitamósaķk Noršurlsóšir 1979-2017

Mósaķkmyndin hér aš ofan finnst mér įhugaverš en hśn er tekin saman af Zachary Labe og sżnir hvernig einstakir mįnušir, allt frį 1979, noršan viš 70°N koma śt hitafarslega séš meš ašstoš talna og lita. Raušir mįnušir meš lįgum tölum eru meira įberandi hin sķšari įr og endurspegla hlżnunina sem įtt hefur sér staš į tķmabilinu. Įriš 2016 hefur mikla sérstöšu enda voru 6 mįnušir žess įrs žeir hlżjustu sem įšur höfšu męlst. Allt voru žaš haust- og vetrarmįnušir žar sem įstandiš hefur veriš eittvaš ķ lķkingu viš žaš sem uppi er žessa dagana.

Žessi óvenjulegu noršurslóšahlżindi hafa hinsvegar ekki veriš eins įberandi aš sumarlagi hin allra sķšustu įr sem hefur örugglega haft sitt aš segja aš hafķsbreišan ķ noršri hefur ekki oršiš fyrir eins miklum skakkaföllum aš sumarlagi og annars hefši getaš gerst. Ķ žessu sambandi sést į myndinni aš sumariš 2017 frį maķ til įgśst var alls ekkert hlżtt og jślķ ekki ķ nema 29. sęti af 39 yfir hlżjustu mįnuši noršan viš 70°N. Įgśstmįnušir sķšustu žriggja sumra hafa einnig samkvęmt žessu einungis veriš ķ sętum 20, 21 og 23 yfir žį hlżjustu og munar um minna varšandi ķsbrįšnun į žeim tķma sem mešalhitinn rétt hangir yfir frostmarki.

Žannig geta óvenjulegheit og furšur hagaš sér žegar kemur aš hitafari. Verst er hinsvegar aš aldrei er hęgt aš stóla į óvenjulegheitin eša vita fyrirfram ķ hvaša įtt žęr taka upp į aš stefna.

 


Heimsmynd flatjaršarsinna

Samtök sem kalla sig the International Flat Earth Society hafa vakiš nokkra athygli aš undanförnu enda vekur žaš sjįlfsagt furšu hjį flestum aš slķk samtök skuli yfirleitt vera til nś į dögum. Samtökin hafna višurkenndri heimsmynd nśtķmans og boša žann forna sannleik aš jöršin sé flöt og um leiš mišja alheimsins. Sólin og tungliš fylgja jöršinni į vegferš sinni sem og allar stjörnurnar ķ einskonar hvelfingu fyrir ofan. Ef svo ólķklega fari aš heimsynd flatjaršarsinna verši ofanį žį er aušvitaš įgętt aš kunna nokkur skil į žessum fręšum.

Flatjörš

Sagan ķ stuttu mįli. Eins og gefur aš skilja hafa flatjaršarsinnar įtt fremur erfitt uppdrįttar enda męta žeir litlum skilningi vķsindasamfélagins žrįtt fyrir aš žeir telji sig hafa żmis rök fyrir mįli sķnu. Flatjaršarsamtökin voru upphaflega stofnuš įriš 1956 ķ Englandi og byggšu aš grunni til į hugmyndum Samuels nokkurs Rowbotham sem į 19. öld hafši gefiš śt bókina Earth Not a Globe. Į nęstu įratugum jókst fjöldi félagsmanna upp ķ örfį žśsund og fęršist žungi félagsstarfsins til Kalifornķu ķ Bandarķkjunum žar sem m.a. var gefiš śt félagsritiš Flat Earth News. Mikil ógęfa dundi yfir įriš 1997 žegar heimili, Charles K. Johnsons, aldrašs forseta félagsins og ašaltalsmanns, brann til kaldra kola og žar meš félagaskrįr og fleira mikilvęgt. Sjįlfur lést karlinn svo nokkrum įrum sķšar og stefndi ekki ķ annaš en aš dagar félagsskaparins vęru taldir. En svo var žó ekki žvķ nś tķmum veraldarvefsins hefur félagiš gengiš ķ endurnżjun lķfdaga sinna, en meš hjįlp nśtķma samskipta hefur aldrei veriš aušveldara aš śtbreiša allskonar sannleika sem stangast getur į viš višteknar skošanir. Samtökin eru meš vandaša heimasķšu, fjöldi YouTube mynda hafa veriš framleidd og hlotiš śtbreišslu og nżjustu tölu herma aš 37 žśsund manns séu mešlimir Fésbókarhópsins Flat Earth- No Trolls.

Hin flata Jörš. Heimskort sem mišast viš flata jörš ķ einhverri mynd hafa veriš til löngu fyrir daga landafundanna miklu. Mišjaršarhafiš var til forna tališ vera viš mišju jaršarinnar eins og nafniš bendir til. Nśverandi heimskort flatjaršarsinna er hinsvegar meš sjįlfan Noršurpólinn ķ mišjunni og allt annaš liggur umhverfis hann. Mišbaugurinn liggur ķ hring sem svarar til hįlfri vegalengdinni frį mišju og aš endimörkunum eša brśnunum į jaršdisknum. Viš endimörkin eru ķsbreišur Antarktķkur og yfir žęr hefur enginn komist nema falla fram af brśninni. Hvort žaš hafi gerst veit mašur ekki en žarna endar jöršin allan hringinn. Žetta vita flatjaršarsinnar og einnig helstu rįšamenn og fręšimenn heimsins, en kjósa aš halda aš okkur röngum sannleika.

Flatjörš UN-fįni

Ekki žarf annaš en aš skoša fįna Sameinušu žjóšanna til aš sjį hvernig mįlum er hįttaš en ķ merki samtakana er einmitt kort meš Noršurpólinn ķ mišjunni. Eitt vandamįl kemur upp viš žessa jaršskipan žvķ vegalengdir til austurs og vestur aukast mjög eftir žvķ sem sunnar dregur. Kannski vegur upp į móti aš öll feršalög ķ žęr įttir eša tķminn sjįlfur feršist mishratt eftir žvķ sem fjęr dregur mišjunni.

Sólargangur. Žaš sem kom mönnum į sporiš ķ eldgamla daga um aš jöršin gęti veriš hnöttótt var sś stašreynd aš skuggi sólarinnar um hįdaginn vęri almennt lengri eftir žvķ sem noršar var fariš į jöršinni (jöršin sunnan mišbaugs var žį ekki žekkt). Į flatri jörš vęru skuggar hinsvegar jafn langir allstašar. Flatjaršarsinnar segja hins vegar aš žetta eigi ekki viš žvķ sólin er nefnilega mjög nįlęgt jöršinni, eša ekki nema um 4,800 km yfir höfšum okkar. Žaš sama gildir um tungliš.

Flatjörš Sólargangur

Sólin lżsir eins og lampi nišur į jöršina og feršast hringinn eftir mišbaug. Žegar hśn er nįlęgt okkur yfir daginn žį sżnist hśn hęrra į lofti en eftir žvķ sem hśn fjarlęgist žį lękkar hśn į lofti uns hśn hverfur okkur sjónum ķ fjarska og sest. Reyndar er įlitamįl hvers vegna sólin er alltaf jafn stór frį okkur séš ef fjarlęgšin til hennar er svona breytileg. Ef hśn hverfur ķ fjarskann viš sólsetur ętti hśn aš vera agnarsmį viš sólarlag hefši mašur haldiš. Įrstķšarsveiflan eru hinsvegar minna vandamįl fyrir flatjaršarsinna žvķ hśn er sögš orsakast af žvķ aš į sumrin hjį okkur gengur sólin sinn hring innan viš mišbaug, nęr mišjunni, og lżsir upp žį noršlęgar slóšir. Um veturinn hjį okkur fer sólin utanviš mišbaug og er žvķ almennt fjęr mišjunni og lżsir meira sušlęgar slóšir.

Snęfellsjökull
Sjóndeildarhringurinn. Ein af helstu röksemdum fyrir hnöttóttri jörš er sś aš fyrirbęri ķ fjarska viršast sökkva ķ sjóndeildarhringinn. Žannig hefur veriš bent į aš žegar seglskip nįlgast śr fjarska žį sjįst seglin fyrst en skrokkurinn ekki fyrir en skipiš er komiš nęr. Einnig sjįum viš ekki nešsta hluta fjalla eins og Snęfellsjökuls žegar viš horfum į hann frį Reykjavķk. Eftir žvķ sem viš förum ofar kemur meira ķ ljós af undirhlķšunum og uppi į Esju sést jökullinn alveg nišur aš undirlendi. Flatjaršarsinnar eru mešvitašir um žetta en afgreiša mįliš meš įhrifum sjónhverfinga sem skżrast af fjarlęgšinni og nįlęgšar viš sjóndeildarhringinn. Flókiš mįl sem žarf sérstakar skżringar.

Tungliš og stjörnurnar. Samkvęmt flatjaršarkenningunni žį er tungliš jafn stutt frį yfirborši jaršar og sólin eša 4.800 km frį yfirborši og feršast einnig sķna hringi umhverfis mišju jaršar. Reikistjörnurnar eru mjög smįar og feršast umhverfis sólina en allar fastastjörnurnar eru sķšan lķtiš eitt ofar ķ 5.000 km hęš og snśast um mišjuna į nęturhimninum žar sem pólstjörnuna er aš finna.

Geim- og tunglferšir. Nś eru tiltękar fjöldi mynda af jöršinni eins og hśn sést frį geimnum og ekki annaš aš sjį į žeim aš jöršin sé hnöttur. Skemmst er frį žvķ aš segja aš allar slķkar myndir eru taldar vera tilbśningur og byggšar į fölsunum. Samkvęmt flatjaršarsinnum hafa aldrei veriš farnar neinar geimferšir, hvaš žį tunglferšir. Gervitungl į sporbraut um jöršu eru einnig bara plat og bent hefur veriš į aš žvķ til stušnings aš gervihnattamóttökudiskar vķsi yfirleitt lįrétt, en ekki til himins. Geimferšastofnun Bandarķkjanna NASA gerir lķtiš annaš en aš halda aš okkur brenglašri heimsmynd ķ žvķ skyni aš afla sér meiri fjįrstušnings. Flestöll vķsindi eru einnig samsek ķ žessu stóra blekkingarmįli og vinna stöšugt aš žvķ aš halda frį okkur hinni einu og sönnu heimsmynd, sem samręmist sköpunarsögunni og allri heilbrigšri skynsemi – ž.e.a.s. aš mati žeirra sem vilja byggja tilveru sķna į flatri heimsmišjujörš.

En nś gęti oršiš breyting į. Ofurhugi einn ķ Bandarķkjunum ętlar skjóta sér į loft ķ gufuknśinni eldflaug til aš sżna fram į flatneskju jaršar. Sį mašur hefur reyndar ekki mikla trś į višurkenndum vķsindum en fari hann ekki flatt į sķnu flugi gęti žetta veriš tķmamótavišburšur ķ žekkingaröflun į ešli alheimsins – eša ekki. Eitthvaš babb hefur aš vķsu komiš į bįtinn vegna afskipta stjórnvalda, nema hvaš? Mašurinn mun žó ekki lįta deigan sķga og stefnir en į feršalag upp ķ kosmosiš.


mbl.is Hyggst sanna aš jöršin sé flöt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Skjįlftar ķ Öręfajökli

Ekki getur mašur neitaš žvķ aš žaš örli į smį spennutilfinningu hjį manni žegar eitt mesta og hęsta eldfjall landsins fer aš sżna af sér hegšun sem gęti veriš vķsbending um aš žar séu kannski einhverjir stęrri atburšir ķ vęndum. Ég legg nś ekki ķ aš fara aš spį einhverju en allavega žį er žaš stašreynd jaršaskjįlftar hafa męlst nęr daglega ķ Öręfajökli nśna ķ haust og fariš į bera į žvķ ķ fréttum. Óróleikann mį žó rekja lengra aftur, jafnvel nokkur įr en jaršskjįlftavirkni hefur ótvķrętt fariš vaxandi į žessu įri hvaš sem žaš bošar. Einhver žensla og tilfęrsla męlist žarna sem žżšir aš fjalliš er eitthvaš aš bólgna śt en žó viršast jaršvķsindamenn ekki alveg vissir um hvaš žarna sé į feršinni. Farglétting vegna brįšnandi jökuls gęti veriš hluti af skżringunni en eins og kunnugt er žį rķs landiš upp žegar fargiš ofan į žvķ minnkar. Hvort aš žaš gęti aftur veriš skżringin į žvķ aš kvika sé mögulega į hreyfingu undir fjallinu veit mašur ekki og ekkert vķst aš nokkur tengsl gętu veriš žar į milli varšandi žessa skjįlfta.

Öręfajökull skjįlftar 4. nóv 2017
En ef viš segjum aš žarna sé kvika aš safnast fyrir žį vitum viš ekkert hvort slķkt eigi eftir aš leiša til eldgoss ķ nįinni framtķš og ef žetta er fyrirboši eldgoss žį vitum viš heldur ekkert hversu langt sé aš bķša žar til atburšir gerast. Vikur, mįnušir eša nokkur įr? Ekki spyrja mig, enda veit ég ekkert um žaš frekar en ašrir.

Viš vitum žó hvernig eldstöšin er ķ sveit sett og žekkjum söguna. Įriš 1362 var žarna mesta žeytigos Ķslandssögunnar sem gjöreyddi blómlegri byggš sem žį hét žvķ krśttlega nafni Litla-Héraš enda undu menn žar glašir viš sitt og smjör draup af hverju strįi įšur en ósköpin dundu yfir. Heldur verra var žó flest fólkiš strįfell einnig, enda krafturinn ķ gosinu žvķlķkur aš strókurinn nįši žvķ stigi aš hrynja ķ svoköllušum gusthlaupum ķ stķl viš žaš sem geršist ķ Vesśvķusi foršum. Žar viš bęttust jökulhlaupin sem ęddu nišur af jökli nęstum strax eftir upphaf hamfaranna öllum aš óvörum enda löngu fyrir tķma Almannavarna rķkisins. Seinna gosiš ķ Öręfajökli eftir landnįm varš įriš 1727 žaš var minna ķ snišum og olli mun minna tjóni en sveitin var žį reyndar ekki nema svipur hjį sjón frį dögum Litla-Hérašs sem reyndar fékk heitiš Öręfasveit eftir eyšinguna 1362.

Helstu eldstöšvar landsins viršast annars vera til alls lķklegar um žessar mundir en žó alls óvķst hvar nęsta gos ber uppi. Ef Öręfajökull lętur til sķn taka žį mį hafa ķ huga aš hann stendur utan viš glišnunarbelti landsins sem žżšir aš žaš eru ekki neinar virkar sprungureinar śt frį honum. Kvikan mun žvķ ekki feršast langa vegalengd įšur en hśn kemur upp eins og tilfelliš var meš Bįršarbungu sem aš lokum skilaši kviku af sér vel utan jökuls. Öręfajökull mun bara gjósa meš lįtum žar sem hann er, en mögulega gęti eitthvert hraunrennsli įtt sér staš ef gossprungur opnast ķ hlķšunum utan sjįlfs jökulsins, svona svipaš og geršist į Fimmvöršuhįlsi. Jökulhlaupin eru svo sér kapķtuli en stuttur tķmi lķšur frį upphafi goss žar til žau taka aš ógna samgöngum og raunar telja višbragšsašilar aš forša žurfi fólki af svęšinu įšur en gos hefst, takist mönnum aš tķmasetja žaš į annaš borš.

Žótt örli į smį hamfarspennufķkn ķ manni žį vonast mašur aušvitaš aš žaš gerist sem minnst žarna. Full įstęša er hinsvegar til aš fylgjast meš gangi mįla og žaš gera aušvitaš lķka opinberir įbyrgšarašilar sem munu vinsamlegast lįta okkur vita ef eitthvaš žarf aš óttast. Įhugamenn hafa lķka eitthvaš um mįliš aš segja og standa vaktina og mį žar sérstaklega benda į Jaršfręšibloggiš hans Jóns Frķmanns, žar sem fylgst er meš mįlum og żmsar vangaveltur koma fram um stöšu mįla ķ eldstöšvum landsins.

Af vef Vešurstofunnar mį svo benda į žetta hér: Nżir jaršskjįlftamęlar viš Öręfajökul

 


Nżjustu hitatölur śr Reykjavķk

Hlżtt var ķ vešri ķ október og eins og į sama tķma ķ fyrra stefnir nś allt ķ aš įriš flokkist sem mjög hlżtt įr og enn er smį möguleiki į aš žetta verši hlżjasta įriš frį upphafi męlinga. Žetta gefur aušvitaš tilefni til aš birta mįnašarhitasśluritiš góša sem sżnir hvernig mešalhitinn ķ Reykjavķk hefur stašiš sig į įrinu. Aš venju standa fjólublįu sślurnar fyrir mešalhita žeirra mįnaša sem lišnir eru, en til samanburšar eru annars vegar sķšustu 10 įr (raušar sślur) og hinsvegar 30 įra višmišunartķmabiliš (blįar sślur) sem enn er ķ gildi og uppnefnist hér kalda mešaltališ vegna žess hversu kalt žaš var ķ raun. Lengst til hęgri eru auk žess nokkrar įrshitasślur. Allt eins og įšur hefur veriš bošiš upp į.

Mįnašarhitar Rvik 2017 - 10 mįnušir

Eins og sjį mį žį skarar nżlišinn októbermįnušur vel fram śr bęši kalda mešaltalinu og 10 įra mešaltalinu, žótt hann hafi ekki veriš alveg eins óvenjuhlżr og ķ fyrra. Ašrir hlżir mįnušir žaš sem af er įri eru febrśar, maķ og september. Ašrir mįnušir eru į hefšbundnari slóšum og enginn hefur veriš kaldur enn sem komiš er. Aprķl er žó nęstur žvķ aš teljast kaldur enda bara örlķtiš hlżrri en febrśar.

Spennan liggur hins vegar ķ framhaldinu og žar koma tónušu sślurnar til hęgri viš sögu en žį er vęntanlegur įrshiti reiknašur śt frį žvķ hvort sķšustu tveir mįnušir įrsins verši ķ kalda mešaltalinu eša ķ mešallagi sķšustu 10 įra. Kaldara framhaldiš gefur įrshitann 5,7°C og žaš hlżrra 5,9°C sem hvort tveggja er mjög gott ķ sögulegu samhengi. Įriš ķ fyrra endaši ķ 6,0°C (gręn sśla) og telst vera nęst hlżjasta įriš ķ Reykjavķk. Metiš er 6,1°C frį 2003 og til aš slį žvķ viš žyrftu góš hlżindi aš haldast meira og minna śt įriš, eins og reyndin var reyndar ķ fyrra.

Best er aš aš sżna žetta į allsherjar lķnuriti yfir hitafar ķ Reykjavķk frį 1901 til vorra daga. Įriš 2017 er komiš žarna inn til brįšabirgša en fölblį sporaskja sżnir į hvaša slóšum įrshitinn mun lķklega enda, žegar sķšustu tölur hafa borist.

Mįnašarhitar Rvik 2017 - 10 mįnušir

Hvernig sem fer žį er allavega ljóst aš hlżindi eru enn ķ fullum gangi hér hjį okkur og ekkert fariš aš bera į kólnun eins og einhverjir voru farnir aš auglżsa, eftir hiš tiltölulega kalda įr 2015. En žótt įriš ķ įr verši ekki žaš hlżjasta ķ męlingasögunni žį er samt góšur möguleiki į öšru meti sem er hlżjustu tvö įrin ķ röš - eša hlżjasta tveggja įra syrpan. En žaš er svo sem ekki vķst aš keppt sé ķ žvķ. Nśverandi hlżjustu tvö įr ķ röš eru 2003-2004 (5,85°C), samkvęmt žvķ sem ég reikna. Til aš nį žvķ žį žurfa sķšustu tveir mįnuširnir ekki aš gera betur en aš hanga ķ hinu svokallaša kalda mešaltali įranna 1961-1990. Allt getur žó gerst og brugšist - ekki sķst į lokasprettinum eins žekkt er og rysjótt tķš framundan.

 


Aš loknu hafķsbręšslusumri

Sumariš er bśiš į noršurslóšum sem žżšir aš samkvęmt venju er hafķsinn farinn aš myndast į nż eftir hiš įrlega lįgmark ķ śtbreišslu. Į nęstu mįnušum žegar myrkriš leggst yfir og frosthörkur aukast mun Noršur-Ķshafiš frjósa stranda į milli allt žar til nęsti višsnśningur veršur ķ lok vetrar. Hafķslįgmarkiš į hverju įri er stór višmišunarpunktur į įstandi hafķssins hverju sinni og oft vķsaš ķ žaš ķ żmsum tilgangi žegar loftslagsmįlin ber į góma. Ef hafķsinn er óvenju lķtill ķ sumarlok er žaš aušvitaš tališ vera ótvķrętt merki um afleišingar hnattręnnar hlżnunar en ef ķsinn er óvenju mikill žykir žaš af öšrum vera ótvķrętt merki um yfirvofandi kólnun žvert į žaš sem išulega haldiš į lofti.

En hver er žį stašan nśna? Hefur ķsinn aš aukist eša minnkaš frį žvķ ķ fyrra? Svariš er aš ķsinn hefur aukist lķtillega sķšan į sama tķma ķ fyrra, ekki bara hvaš śtbreišslu varšar heldur lķka varšandi heildarrśmmįl, en er samt ennžį lasburša mišaš viš žaš sem žekktist hér į įrum įšur. Sjįlfur įtti ég reyndar von į meiri brįšnun en raunin varš, enda sķšasti vetur óvenju hlżr og skilaši af sér minni ķs en įšur, bęši varšandi śtbreišslu og rśmmįl. En hvaš um žaš. Į lķnuritinu (eša spakettķflękjunni) hér aš nešan sést hvernig hafķsśtbreišslan hefur žróast nś ķ įr mišaš viš önnur įr frį upphafi nįkvęmra gervitunglamęlinga įriš 1979 (unniš śt frį lķnuriti Bandarķsku snjó- og ķsmišstöšvarinnar, NSIDC.

NSIDC linurit 1979-2017

Įriš 2017 er žarna teiknaš meš dökkblįrri lķnu og žótt žaš sjįist ekki vel er lįgmarkiš ķ įr žaš 8. lęgsta. Ķsinn varš minnstur žann 13. september, 4,6 milljón km2 og smekksatriši hvort žaš sé mikiš eša lķtiš. Žróunin į įrinu var žannig aš fyrstu mįnušina var ķsinn oftast minni en įšur hefur męlst. Brįšnunin var hinsvegar frekar hęg į vormįnušum en įriš var žó meš ķ botnbarįttunni langt fram eftir sumri uns verulega tók aš hęgja į brįšnuninni upp śr mišjum įgśst. Sennilega réš žetta hęga start töluveršu um framhaldiš en annars var sumariš į Noršur-Ķsafinu ekkert sérlega hlżtt og vindar ekki hagstęšir. Boriš saman viš önnur įr žį var meiri ķs ķ sumarlok 2014, 2013 og 2009 auk žess sem meiri ķs var öll įrin fyrir 2007. Įriš 2012 heldur sinni ótvķręšu stöšu varšandi metlįgmarkiš en fara žarf aftur til įrsins 1980 til aš finna mesta ķsinn um sumarlįgmark enda voru žį ašrir tķmar meš mun žykkari og meiri ķs heilt yfir.

Til aš sjį žetta betur hef ég tekiš saman ķ eina mynd lįgmarksśtbreišslu fjögurra įra, ž.e. mesta og minnsta ķsinn viš sumarlįgmark (1980 og 2012), einnig er žarna fulltrśi mešalįstandsins (2000) og svo stašan nś į dögum (2017). Hér mį lķka benda į aš žótt ķsinn nśna sé žetta meiri en įriš 2012 žį bendir blįleitur litatónnin til žess aš ķsinn sé frekar gisinn og veikluleigur į stórum svęšum alveg inn aš mišju. Ķsinn į sjįlfum pólnum ętti žvķ aš vera frekar žunnildislegur enda er almennt mun minna um gamlan og žykkan ķs nśna mišaš viš žaš sem įšur var.

Sumarlįgmörk 1980, 2000, 2012 og 2017

Hvaš framhaldiš įhręrir žį veit aušvitaš enginn hvernig žaš veršur. Eins og įstandiš hefur veriš į ķsnum sķšustu 10 įrin žį er alltaf möguleiki į miklu hruni ķsbreišunnar aš sumarlagi og tvö öflug bręšslusumur ķ röš gętu hugsanlega fęrt ķsbreišuna um sumarlok undir 1 milljón km2 markiš sem gjarnan er notaš sem skilgreining į svo til ķslausu Noršur-Ķshafi. Öflug bręšslusumur eins og 2007 og 2012 hafa hinsvegar ekki komiš upp tvö sumur ķ röš. Žvķ hefur frekar veriš öfugt fariš meš kaldari įrum į eftir hlżjum.

Stundum er rętt um siglingaleišir į Noršur-Ķshafinu. Eins og oftast į sķšustu įrum er noršausturleišin noršur fyrir Sķberķu įgętlega opin. Noršvesturleišin noršur fyrir Amerķku er hins vegar ekki ķslaus enda almennt mun erfišari žótt einhver skip hafi fariš žar ķ gegn sķšustu vikur meš ašstoš ķsbrjóta. Hér gęti lķka spilaš inn ķ eitt atriši sem ég hef ekki séš mikiš fjallaš um en žaš var hinn mikli sótreykur sem barst yfir svęšiš vegna mikilla skógarelda ķ Kanada og byrgši fyrir sólu ķ įgśstmįnuši. Mistriš sem žessu fylgdi barst jafnvel hingaš til Ķslands og hefur sjįlfsagt haft sitt aš segja aš varšandi lokasprettinn ķ hafķsbręšslusumrinu žarna į Kanadķsku heimskautasvęšunum. MODIS-myndin hér aš nešan er frį 16. įgśst, einmitt frį žvķ svęši,

Reykur Kanada

- - - -

Best aš lįta žetta duga ķ bili. Meš žessari fęrslu eru 10 įra bloggskrif aš baki og allsendis óvķst hversu duglegur ég verš hér eftir. Dżršardagar mbl-bloggsins eru vķst löngu lišnir og fįir sem skrifa hér lengur nema žį helst eldri borgarar og stöku sérvitringar. Ekki aš žaš sé eitthvaš verra enda fęrist ég óšum nęr žvķ sjįlfur aš teljast til slķkra ef ég er geri žaš ekki nś žegar hvaš seinni skilgreininguna varšar. Góšar stundir.


Į fellibyljavaktinni meš CNN

Sunnudagurinn 10. september fór aš mestu ķ žaš hjį mér aš fylgjast meš margbošašri landgöngu fellibyljarins IRMU aš ströndum Bandarķkjanna. Sjónvarpsstöšin CNN lagši allar ašrar fréttir til hlišar žennan dag og einbeitti sér af fullum žunga aš IRMU meš beinum śtsendingum af vettvangi žar sem fréttamenn fóru mikinn ķ lżsingum į žvķ sem koma skildi eša žvķ sem žegar var skolliš į en inn į milli var skipt yfir į vešurfréttamanninn sem tók stöšuna hverju sinni. Žrįtt fyrir sķvaxandi spennu var samt naušsynlegt aš taka sér smį hvķld öšru hvoru enda mikiš um endurtekningar ķ svona śtsendingu žar sem fréttamönnum alltaf jafn mikiš nišri fyrir žótt žeir sögšu frį žvķ sama į korters fresti. 

IRMA_CNN

Hiš eiginlega hįmark atburšarins og śtsendingarinnar varš upp śr klukkan 20 aš ķsl. tķma žegar fellibylurinn gekk į land viš Naples į vesturströnd Flórķda en žar hafši einn fréttamašurinn komiš sér fyrir į hśsasvölum meš įgętu śtsżni yfir eina af götum bęjarins į mešan félagi hans tók stöšuna nišri į tómri umferšargötu. Hvaš sem segja mį um annaš žį var afskaplega tilkomumikiš aš sjį ķ beinni śtsendingu žegar mesti óvešursstrengurinn į undan auga fellibyljarins gekk yfir. Sjįlfir höfšu žeir orš į žvķ aš žetta vęri eins og aš standa berskjaldašar inni ķ bķlažvottastöš, žvķlķkur var krafturinn ķ regninu. Skömmu sķšar féll svo allt ķ ljśfa löš žegar komiš var inn ķ mišju fellibylsins en žį var reyndar allt komiš į flot enda höfšu nišurföll engan veginn undan ķ žęr 15-20 mķnśtur žegar lętin voru sem mest. Aftur fór aš blįsa žegar mišjan var komin fram hjį en bakstrengurinn var žó öllu hęgari en sį sem į undan gekk og śrfelliš skaplegra. 

Almennt virtust gegnblautir fréttamennirnir fį nokkuš śt śr žessari lķfreynslu. Tjóniš sem óvešriš skildi eftir sig virtist žó vera mun minna en vęntingar gįfu tilefni til. Eitthvaš mįtti žó finna af smįbraki hér og žar en skemmdir voru žó ašallega į gróšri. Sjįlf hśsin ķ nęsta umhverfi stóšu žetta af sér meš sóma enda bśa menn vel og byggja vandaš žessum slóšum ķ ljósi reynslunnar af fyrri stormum. Margskonar tjón af żmsu tagi mun žó vęntanlega eiga eftir aš koma ķ ljós, ekki sķst af völdum vatns og sjįvargangs svo ekki sé talaš um vķštękar truflanir į rafmagni.

Viš landgöngu var Irma 2.-3. stigs fellibylur og vindhrašinn gefinn upp sem 115 mķlur į klst, sem samsvarar um 51 metrum į sekśndu sem er miklu meira en fįrvišri. Vindurinn męldist yfirleitt žó mun minni į vešurstöšvum en til samanburšar var vindhrašinn mestur um 180 mķlur į klst žegar IRMA fór yfir smįeyjar austar ķ Karķbahafinu sem 5. stigs fellibylur meš tilheyrandi tjóni. Ķbśar Flórķda gįtu prķsaš sig sęla aš braut Irmu var heldur heldur sunnar en spįš hafši veriš enda dró nokkuš śr vindhrašanum viš aš lemja noršurströnd Kśbu. Eins og venja er žį voru spįr mikiš į reiki allt frį upphafsdögum fellibyljarins lengst austur ķ Atlantshafinu. Aldrei žessu vant žį fylgdist ég meš framvindunni nįnast frį upphafi žegar ónefndir hitabeltisklakkar fóru aš leggja į rįšin og skipuleggja sig skammt vestur af Gręnhöfšaeyjum. Fyrstu langtķmaspįr um fellibyl bentu til landgöngu ķ Bandarķkjunum noršarlega į Austurströndinni en meš tķmanum fęršist hęttusvęšiš smįm saman sunnar og fyrir sķšustu helgi var stórborgin Miami beint ķ skotlķnunni af Irmu ķ fullum styrk. Į endanum kom hśn sķšan aš landi bakdyramegin į Flórķda ķ mun mildari śtgįfu og enn einu sinni gįtu Flórķdabśar žvķ prķsaš sig sęla aš hljóta ekki sömu örlög og ķbśar żmissa fįtękra eyja ķ Karķbahafinu.

Irma ferill

Mynd frį Weatherunderground sżnir feril Irmu 30. įgśst - 9. september.

Fellibyljatķminn er žó ekki yfirstašinn. Jose reikar um ķ austri en hefur ekki veriš talinn til stórręšna. Žróun hans er žó mjög óljós og viršast śtreikningar stefna honum żmist śt og sušur eša noršur og nišur og žvķ best aš hafa sem fęst orš um hann.


Samanburšur į sumarvešurgęšum ķ Reykjavķk

Sjįlfsagt eru skiptar skošanir į žvķ hvernig sumariš hafi komiš śt vešurfarslega. Hér ķ Reykjavķk, og kannski vķšast hvar, viršast žó flestir vera nokkuš sįttir eftir žvķ sem mašur heyrir. Žetta var žó ekkert afburšasumar og vissulega höfum viš kynnst žvķ miklu verra. Eins og einhverjir vita sem įlpast hafa inn žessa bloggsķšu žį held ég uppi daglegum frķstundaskrįningum fyrir vešriš ķ Reykjavķk og žaš allt frį įrinu 1986. Fylgisfiskur žessa skrįninga er einkunnakerfi sem metur vešurgęši frį degi til dags śtfrį vešuržįttunum fjórum: sól, śrkomu, hita og vindi. Hver hinna fjögurra vešuržįtta fęr einkunn į bilinu 0-2 og žvķ getur heildareinkunn dagsins veriš į bilinu 0-8 stig. Hver mįnušur fęr sķšan einkunn śtfrį mešaltali allra daga og heilu įrstķširnar og įrin, ef žvķ er aš skipta.
Eins og ķ fyrra, og hittifyrra, og įriš žar įšur, žį hef ég tekiš saman į sśluriti, vešureinkunnir allra skrįšra sumra (jśnķ-įgśst) sem nś eru oršin 32 talsins. Einkunn sumarsins 2017 er 4,9 stig sem almennt er nokkuš gott og greinilegt aš sumarvešurgęši ķ Reykjavķk hafa nįš sér įgętlega į strik eftir hruniš 2013.
Sumarvešurgęši 1986-2017
Žótt sumariš ķ įr hafi komiš įgętlega śt var žaš samt eftirbįtur sumarsins ķ fyrra sem helst stįtaši aš góšum hlżindum. Eftir hlżtt vor įtti hitinn nśna ķ sumar lengst af ķ nokkrum vandręšum meš aš nį sér almennilega į strik, nema nokkra daga ķ lok jślķ žegar hitinn nįši 22,5 stigum sem žykir aldeilis mjög gott hér ķ borginni. Af einkunnum einstakra mįnaša mį nefna aš jśnķ fékk 4,7 ķ einkunn sem er rétt svona nógu gott. Jślķ varš hinsvegar betri meš 5,0 stig og skipti hlżr og góšur seinni hluti žar mestu. Įgśst gerši svo ögn betur meš 5,1 stigi en žaš var sólrķkur og žurr mįnušur en žó įn verulegra hlżinda. Einhverjir gętu saknaš žess aš hafa september ekki meš ķ žessari śttekt enda mun hann lķka vera sumarmįnušur, en žaš veršur bara aš hafa žaš. Vonum bara aš sumarblķša endist sem lengst.

Besta sumariš ķ Reykjavķk į tķmabilinu er samkvęmt žessu sumariš 2012 en sumariš 2009 fylgir fast į eftir. Bęši žessi gęšasumur tilheyra einstökum kafla góšra sumra įrin 2007-2012. Višbrigšin voru mikil meš sumrinu 2013 sem var meira ķ stķl viš nokkur ómöguleg sumur į fyrstu 10 įrum skrįningartķmabilsins žar sem sumariš 1989 var mešal annars aš finna meš ašeins 4,1 stig ķ einkunn. Žaš mį lķka nefna einstaka mįnuši, en bestu skrįšu mįnuširnir eru bįšir frį gęšasumrakaflanum į žessari öld: jślķ 2009 meš 5,8 stig og jśnķ 2012 meš 5,9 stig. Afgerandi verstu tveir sumarmįnuširnir komu hinsvegar tvö įr ķ röš į fyrstu skrįningarįrunum en žaš eru jśnķ 1988 meš 3,6 stig og jślķ 1989 meš 3,5 stig. Ef einhver man eftir žeim.

Śt frį žessum vešurskrįningum og einkunnagjöfum gęti ég heilmikiš skrifaš, reiknaš og velt vöngum. Geri žaš reyndar stundum. Tķmarnir hafa breyst og ašgangur aš upplżsingum er öllu betri en į upphafsįrum skrįninganna žegar vešurfréttir ķ śtvarpi og sjónvarpi voru žaš sem mašur hafši auk eigin upplifunar. Žaš er erfitt aš segja til um hvort ég meti alla vešuržęttina alveg eins ķ gegnum tķšina eša hvort einhver langtķmaskekkja sé ķ dęminu. Metur mašur til dęmis hęgvišri nś į dögum, męlt ķ metrum į sekśndu, į sama hįtt og į dögum andvarans og golunnar? Mašur hefur svo sem lagst ķ śtreikninga og samanburš į slķku śt frį opinberum vešurgögnum, sem reyndar gętu lķka įtt viš sķnar smįskekkjur aš strķša vegna żmissa atriša. Żmsum ašferšum er annars hęgt aš beita viš svona vešurgęšamat og ég ekki sį eini sem legg śt žaš, nišurstöšur gętu veriš mismunandi en žó ekki endilega ķ ašalatrišum.

Til frekari glöggvunar bendi ég į sérstaka bloggfęrslu um besta skrįša mįnušinn sem minnst var į hér aš framar. Sjį: Bęjarins besti jśnķ


Hafķsstašan undir lok bręšsluvertķšar

Sumarbrįšnun hafķssins į noršurslóšum er į lokasprettinum og senn fer aš skżrast hvernig bręšslusumariš 2017 kemur śt mišaš viš undanfarin įr. Reyndar er ekki alveg rétt aš tala um lokasprett ķ žessu sambandi žvķ meš lękkandi sól į lofti hęgir smįm saman į bręšslunni uns višsnśningur veršur einhvern tķma ķ september og vetrarfrysting hefst. Hvernig sem framhaldiš veršur žį er žegar ljóst aš metįrinu 2012 veršur ekki ógnaš nś ķ įr hvaš lįgmarksśtbreišslu varšar eins og sést į lķnuritinu hér aš nešan. Dökkblįa 2017-lķnan er nś į svipušum slóšum og į sama tķma įrin 2007 og 2016 en lįgmarksśtbreišsla žeirra sumra endaši nokkuš jöfn ķ 2. og 3. sęti. Framhaldiš er nokkuš óljóst en einmitt nśna er komiš nokkuš hik į 2017-ferillinn sem žżšir aš śtbreišsla ķssins hefur lķtiš dregist saman allra sķšustu daga. Svona hik getur reyndar komiš upp hvenęr sem er sumars og ręšst ašallega af vešurašstęšum, svo sem žvķ hvort rķkjandi vindar blįsi aš eša frį ķsnum. Vešriš sķšustu daga hefur einmitt veriš frekar hagstętt ķsnum og ef žaš breytist ekki gęti śtbreišslulįgmarkiš endaš ķ einhverju mešallagi sķšustu 10 įra. Hafa veršur žó ķ huga aš žaš mešallag er langt fyrir nešan žaš sem žekktist fyrir tķmamótasumariš 2007.

Hafķslinurit NSIDC įgśst

Į kortunum hér aš nešan er śtbreišsla ķssins borin saman 19. įgśst metsumariš 2012 og nśna įriš 2017. Aš auki er sjįlft metlįgmarkiš ķ september 2012 teiknaš meš raušri lķnu inn į 2012-kortiš. Framhaldiš ķ įr ręšst ašallega af žvķ hversu mikiš nęr aš brįšna af žeim jašarsvęšum sem farin eru aš blįna sem žżšir aš žar er ķsinn nokkuš gisinn, en raunar er ekki hęgt aš bśsast viš róttękum breytingum žegar svona langt er lišiš į sumar enda sólin farin aš lękka verulega į lofti allra nyrst. Brįšnun į sér žó ennžį staš nešanfrį og lęgšir sem bera meš sér sušlęga vinda geta žjappaš ķsnum saman žar sem hann er gisinn.

Hafis įgśst 2012 og 2017

Žaš mį benda į aš žótt ķsinn sé nś almennt meiri en į sama tķma 2012 žį er minni ķs nśna austur af Gręnlandi sem bendir til lķtils śtflutnings į heimskautaķs um Framsund milli Gręnlands og Svalbarša. Spurning hvort žaš hafi einhverja žżšingu fyrir komandi vetur hér hjį okkur. Ķsinn er žó samt heldur meiri en venjulega viš Svalbarša og įfram ķ žį įtt til Rśsslands, enda var talsveršur ķs žar ķ vetrarlok. Siglingaleišin noršur fyrir Sķberķu ętti žó aš vera nokkuš greiš samkvęmt žessu. Sama er hinsvegar ekki aš segja um Amerķkuleišina sem opnast reyndar bara almennilega ķ bestu sumrum.

Meira ętla ég ekki aš segja um stöšu hafķssins ķ bili en eins og ég hef gert ķ sumar žį boša ég nęsta uppgjör į hafķsstöšunni aš mįnuši lišnum en žį veršur lķka komiš ķ ljós hvernig žetta fer. Yfirleitt ętti mašur ekki aš auglżsa bloggfęrslur fyrirfram en ķ žessu tilfelli held ég žaš sé įgętt enda vill mašur ekki vera grunašur um aš velja tķmasetningar sem henta einhverjum hugsanlegum mįlstaš. Žaš sem er aš gerast meš hafķsinn į noršurslóšum finnst mér umfram allt mjög įhugavert og af smį spennufķkn er ég alveg tilbśinn aš sjį dramatķskar breytingar verša aš veruleika sem kannski lita eigin spįdóma um framhaldiš. Ég hef hinsvegar haldiš mig frį viš bošskaps- og įhyggjuhlišinni žegar žessi hitamįl ber į góma enda enginn sérstakur įhyggjumašur žegar kemur aš hafķsnum eša loftslagmįlum almennt og mį segja aš žaš sé leišarljósiš ķ žvķ sem ég hef komiš į framfęri allt frį upphafi. Eftir mįnuš verša einmitt lišinn 10 įr frį fyrstu bloggfęrslu minni sem fjallaši um - hafķsinn - nema hvaš?

 

 


Gengiš eftir vegg Hadrķanusar į Englandi

Žegar Rómverska heimsveldiš var ķ sem mestum blóma snemma į 2. öld nįši veldi žeirra mešal annars til stórs hluta Bretlandseyja. Framan af gilti žaš sama žar og vķšar aš śtmörk, eša landamęri rķkisins, voru ekki alltaf ķ föstum skoršum vegna sķfelldra tilrauna Rómverja til aukinna landvinninga eša utanaškomandi įrįsa óvina. Žetta breyttist hinsvegar ķ valdatķš Hadrķanus keisara įrin 117-137 žvķ meš valdatķš sinni vildi hann treysta sem mest innviši rķkisins og auka stöšugleika žess meš varanlegri landamęrum. Einn lišur ķ žessum įherslum var aš reisa myndarlegan landamęravegg į Bretlandseyjum lķtiš eitt sunnan viš nśverandi mörk Englands og Skotlands. Mešfram veggnum voru settar öflugar varšstöšvar og fjölmennar herbśšir til aš halda ķ skefjum keltneskum žjóšflokkunum ķ noršri, nįnar tiltekiš Piktum, sem žį byggšu Skotland. Veggurinn hélt vel og markaši śtmörk rķkisins į žessum staš allt žar til halla fór undan fęti og Rómverjar hófu aš yfirgefa svęšiš įriš 410. Undantekning var žó žegar Antónķus, nęsti eftirmašur Hadrķanusar, įkvaš aš halda lengra ķ noršur og hóf aš reisa nżjan vegg įlķka noršarlega og Glasgow er ķ dag. Žaš var hinsvegar feigšarflan og hörfušu Rómverjar fljótlega aftur aš fyrri landamęrum viš rammgeršan vegg Hadrķanusar.

Veggur Hadrķanusar kort
Veggur Hadrķanusar stendur aš hluta til enn ķ dag žótt hvergi sé hann ķ upprunalega įstandi. Heillegastur er hann į mišhlutanum žar sem hann liggur um strjįlbżl heišarsvęši en hann er hinsvegar alveg horfinn į žéttbżlli lįglendissvęšum viš bįša enda, žar sem eru borgirnar Newcastle ķ austri og Carlisle ķ vestri. Veggurinn var vķšast hvar um 2-3 metra breišur og eitthvaš meira į hęšina žannig aš óhemjumikiš grót žurfti ķ mannvirkiš. Śtveggirnir voru śr tilhöggnu grjóti sem aušvitaš var tilvališ aš endurnżta ķ seinni tķma mannvirki ķ gegnum aldirnar, svo sem kastala, kirkjur og klaustur. Žaš var ķ raun ekki fyrr en um mišja sķšustu öld aš talaš var um aš varšveita žaš sem eftir var af veggnum mikla og fyrir 20 įrum var hann settur į heimsminjaskrį UNESCO sem eitt heillegasta landamęramannvirki frį dögum hins forna Rómaveldis.

Veggur Hadrķanusar mynd 1
Svo mašur beini sögunni aš manni sjįlfum žį hef ég lengi en žó óljóst vitaš um tilvist žessa veggs. Einhverntķma sķšasta vetur vorum viš hjónin aš skoša kort af Bretlandseyjum af Google Maps og beindist žį athyglin aš vegg Hadrķanusar. Žį kviknaši sś hugmynd hvort ekki vęri tilvališ aš ganga mešfram veggnum eša žar sem hann hafši legiš. Reyndar var žaš įkvešiš į stašnum meš bįšum greiddum atkvęšum įn žess aš vita hvort žaš vęri hentugt eša yfirleitt gert. Nįnari eftirgrennslan leiddi žó ķ ljós aš töluvert er um aš gengiš sé eftir žessari leiš. Sumir fara žį ķ nokkura daga gönguferš stranda į milli į mešan ašrir lįta sér nęgja dagsferšir eša heimsóknir aš įhugaveršustu stöšunum. Leišin, sem Bretarnir kalla Hadrian's Wall Path, hefur öll veriš merkt svo enginn žurfi aš villast aš óžörfu um enskar sveitir į svęšum žar sem engin ummerki um vegginn eru lengur til stašar.

Sunnudaginn 21. jślķ vorum viš sķšan mętt til Newcastle og hófum gönguna skammt žar fyrir vestan. Viš tók 5 daga ganga eftir Hadrian's Wall Path allt vestur til Carlisle. Dagleiširnar voru 13-24 kķlómetrar, samtals um 80 kķlómetrar, en žį slepptum viš reyndar blįendunum til sitthvorar strandar. Į gönguleišinni var żmislegt įhugavert aš sjį fyrir utan leyfarnar af veggnum. Gangan um enskar sveitir var hin athyglisveršasta žótt vešurlagiš vęri upp og ofan žar sem skiptust į skin og skśrir. Enskar kindur eru mjög gęfar og hlaupa ekki undan į haršaspretti eins og žęr ķslensku. Stundum gekk mašur lķka innan um nautgripi sem voru sem betur fer einnig aš spakara taginu. Heišarnar noršur af veggnum er mjög strjįlbżlar enda njóta žęr einhverskonar frišunar varšandi nęturbirtu svo hęgt sé aš nżta kvöldhimininn til stjörnuskošunar. Greinilegt var aš flugherinn nżtir einnig svęšiš sem ęfingasvęši enda mįtti stundum heyra drunur miklar žegar heržotur rufu hljóšmśrinn. Žaš sem eftir var af gamla mśrnum hans Hadrķanusar stóš žaš žó allt af sér.

Ljósmyndirnar sem fylgja eru teknar śr gönguferšinni.

Veggur Hadrķanusar mynd 2

Viš upphaf göngu ķ góšu vešri skammt vestur af Newcastle. Steinveggurinn sem žarna sést er hefšbundinn enskur sveitaveggur frį seinni tķš.

Veggur Hadrķanusar mynd 3

Skjótt skipast vešur ķ lofti. Blogghöfundur stendur žarna hundblautur undir lok fyrsta göngudags žegar komiš var aš fyrsta bśti af vegg Hadrķanusar.

Veggur Hadrķanusar mynd 4

Enskar kindur aš spóka sig viš rśstir rómverskrar varšstöšvar.

Veggur Hadrķanusar mynd 4

Eitt af žekktari kennileitum gönguleišarinnar er Sycamore Gap. Tréš žarna er vinsęlt myndefni enda mun žaš hafa komiš viš sögu ķ vinsęlli kvikmynd um Robin Hood og var kosiš tré įrsins ķ Bretlandi įriš 2016.

Veggur Hadrķanusar mynd 5

Eitt fjölmargra upplżsingaskilta į leišinni. Myndin į skiltinu sżnir hvernig veggurinn stóš į brśn klettaveggs sem žarna liggur um sveitir og er um leiš nįttśrulegur žröskuldur innrįsarherja. Myndin stękkast meš įsmellingu ef einhver vill rżna ķ smįa letriš.

Veggur Hadrķanusar mynd 6

Stór hluti göngunnar lį annars um enskar sveitir žar sem engan fornan vegg er aš finna lengur. Ótal hlišum žurfti aš ljśka upp į leišinni og į sumum žeirra mįtti finna gagnlegar upplżsingar og višvaranir. Gangan ķ heildina var žvķ įgętis kynning į landbśnašarhįttum heimamanna auk žess aš gefa innsżn ķ hina sögulegu fortķš. Feršin gekk mjög vel žrįtt fyrir misjafnt vešur og dżrin ķ sveitinni voru hin spökustu žótt vissara var aš fara meš gįt žegar tortryggnir nautgripir uršu į vegi manns.

Veggur Hadrķanusar mynd 7

Aš lokum er žaš svo stemningsmynd frį Carlisle žar sem ganga okkar endaši. Kvöldsólin var ekki af verri endanum ķ žessum vinalega bę.

 


Hafķsstašan į mišju sumri

Sumariš er ķ hįmarki į noršurslóšum og hafķsinn brįšnar samkvęmt žvķ. Ķ hafķsyfirliti mķnu fyrir mįnuši nefndi ég aš hafķsbrįšnunin hefši ekki fariš neitt óvenjulega hratt af staš ķ upphafi sumars, allavega ekki mišaš viš žaš sem ég sį fyrir mér aš gęti gerst eftir einn hlżjasta vetur į noršurslóšum sem męlst hefur og um leiš eitt minnsta ķsmagn į Noršur-Ķshafinu sem męlst hefur. Fram til žessa hefur sumariš žó ekki veriš neinn eftirbįtur annarra mikilla bręšslusumra, samanber lķnuritiš ęttušu frį bandarķsku snjó- og ķsmišstöšinni (NSIDC). Dökkblįi ferillinn stendur fyrir įriš 2017 og til višmišunar eru 10 įrin žar į undan. Grįa lķnan er mešaltal įranna 1980-2010 sem sżnir vel hversu mikiš ķsinn hefur hörfaš aš sumarlagi mišaš viš žaš sem įšur var.

Hafķslinurit NSIDC jślķ 2017

Eins og sést į dökkblįu 2017-lķnunni žį śtbreišsla ķssins meš allra minnsta móti en žó örlķtiš meiri en hśn var metbręšslusumariš 2012 į sama tķma žann 20. jślķ. Įriš 2011 er reyndar žarna ķ tķmabundinni forystu en įtti eftir aš missa hana žegar stórir atburšir fóru aš gerast ķ įgśstbyrjun 2012 sem skilaši hina mikla lįgmarksśtbreišslumeti ķ september žaš įr. Annars er žetta nokkuš žétt flękja af lķnum. Heldur greišist žó śr henni žegar lķšur aš hinu įrlegu haustlįgmarki enda skiptir lokahlutinn ķ brįšnunartķmabilinu miklu mįli eins og gjarnan gerist ķ kappleikjum. Žį er bara spurning hvaš gerist meš 2017. Į sumariš 2017 endasprett inni eša fęr žaš krampa?

Kortin hér aš nešan sżna śtbreišslu og žéttleika ķssins į sömu dagsetningu sumariš 2012 og 2017. Auk žess teiknaši ég inn lįgmarksśtbreišslu ķssins į 2012-kortiš til vinstri en žį dróst ķsbreišan meira saman en dęmi er um.
Hafis jślķ 2012 og 2016
Nokkur munur er į śtbreišslunni milli žessara tveggja sumra. Til dęmis var žarna ennžį landfastur ķs noršur af Alaska og Austur-Sķberķu sumariš 2012 og styttra einnig frį okkur ķ hafķsinn austur af Gręnlandi. Hinsvegar er meiri ķs nśna viš Baffinsland, Svalbarša og viš mišhluta Sķberķustranda. Žaš sem gęti žó skipt mįli upp į framhaldiš er aš žaš sem eftir er af ķsnum nśna er nokkuš hvķtt yfirlitum sem žżšir aš ķsinn nśna er nokkuš žéttur - ekki sķst į jašarsvęšum. Stór svęši į 2012-kortinu er hins vegar farin aš blįna talsvert enda įtti ķsbreišan žarna eftir aš dragast saman um rķflegan helming įšur en lįgmarkinu var nįš. 2017-kortiš ber hinsvegar meš sér aš ķsinn sé nokkuš žéttur og vķšfešm hafķssvęši ekki ķ brįšri śtrżmingarhęttu.

Ķ fyrri hafķspistli nefndi ég aš hinn hlżi vetur gęti hafa framkallaš meiri snjókomu ķ noršri en venjulega sem gęti haft sitt aš segja varšandi žaš hversu tiltölulega hęgt brįšnunin fór af staš nś ķ vor. Mikill snjór į ķsnum tefur fyrir brįšnun og snjór į ašliggjandi landssvęšum veldur kęlingu ķ heildina. Sśluritiš hér aš nešan fann ég į netinu en veit žó ekki alveg uppruna žess. Samkvęmt žvķ žį var snjóhula ķ jśnķmįnuši nokkuš meiri en veriš hefur hin sķšari įr, en reyndar žó "bara" ķ mešallagi fyrir tķmabiliš ķ heild. Įriš 2017 sker sig greinilega śr hvaš žetta varšar mišaš viš sķšustu įr žótt snjóhulan sé žó mikill eftirbįtur žess sem tķškašist į fyrri hluta tķmabilsins.
Snjóhula noršurhvel
Hvernig bręšslusumariš 2017 mun plumma sig aš lokum mun koma ķ ljós į nęstu vikum. Sennilega žarf eitthvaš róttękt aš gerast ef lįgmarkiš ķ įr į aš verša eitthvaš ķ lķkingu viš metlįgmarkiš 2012. Eftir sem įšur er ķsinn nśna mjög žunnur žótt hann sé žéttur. Žykktar og rśmmįlsmęlingar benda einmitt til žess. Sjįum til hvaš gerist og aš venju boša ég aftur stöšuuppfęrslu eftir mįnuš. Žaš mį lķka taka fram aš žetta eru allt saman įhugamannspęlingar ķ mér en sjįlfsagt er aš benda į mįnašarlegt yfirlit Bandarķsku snjó- og ķsmišstöšvarinnar eins og ég kalla hana. Sjį: National Snow and Ice Data Center, NSIDC


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband