Drekasvęšiš og opnunarsaga Noršur-Atlantshafsins

Undanfariš hefur svokallaš Drekasvęši veriš ķ umręšunni ķ sambandi viš hugsanlega olķuvinnslu. Ef svo fer aš žarna finnist olķa, hljóša villtustu draumar uppį aš žarna sé hęgt aš vinna olķu sem jafnast gęti į viš Noršursjįvarolķu Noršmanna ķ magni tališ. Žaš er žó langt ķ frį aš eitthvaš sé fast ķ hendi varšandi žetta enda hefur engin leit įtt sér staš ennžį, ašeins jaršfręšilegar rannsóknir sem hafa gefiš jįkvęšar vķsbendingar.

DrekasvaedidEn af hverju ętti aš finnast olķa viš Ķsland sem er eins og allir vita jaršfręšilega ungt svęši sem myndašist į rekhryggnum į milli Evrópu og Noršur-Amerķku? Olķulindir heimsins hafa oršiš til vegna lķfręns sets sem hefur safnast fyrir į óratķma og umbreyst ķ olķu viš réttar ašstęšur į fornum meginlandsskorpum jaršar. Žessar ašstęšur eru alls ekki fyrir hendi į śthafsskorpunni sem okkur tilheyrir, nema žį aš eitthvaš af žvķ svęši sé ķ raun meginlandsskorpa. Svo viršist einmitt vera raunin meš Drekasvęšiš svokallaša noršaustur af landinu og er nefnt eftir drekanum ķ skjaldamerkinu okkar. Žetta svęši er annars hluti af nešansjįvarhrygg sem liggur sušur af Jan Mayen og langleišina aš noršausturhluta Ķslands. Žetta hef ég einmitt veriš aš skoša og bśinn aš śtbśa žessi fķnu kort sem eiga sżna opnunarsögu Atlantshafsins, teiknuš eftir bestu heimildum og eru vonandi alveg hęfilega rétt.

 

drekasvęši1 -54 milljón įr.

Noršur-Amerķka og Evrópa voru lengi vel föst saman eins og reyndar öll meginlönd jaršar. Žetta stóra meginland fór aš brotna upp fyrir ca. 150 milljón įrum en žį byrjaši Sušur-Atlantshafiš aš myndast. Langur tķmi leiš žó įšur en nyrsti hluti žess tók aš glišna en plötuskriš hófst žar fyrir um 75-80 milljón įrum. Ķ fyrstu leit śt fyrir aš Gręnland myndi fylgja Evrópu žegar žaš tók aš fęrast frį Kanada vegna stašbundins plötuskrišs žar. Smįm saman tognaši ę meir į svęšinu į milli Gręnlands og Evrópu eftir endilöngum rekhrygg, sś tognun/glišnun olli eldvirkni og landssigi sem meš tķmanum safnaši į sig lķfręnum setlögum sem sum įttu eftir aš lenda undir basalthraunum og varšveitast til okkar daga. Fyrir um 54 milljónum įra lį rekhryggurinn skammt frį nśverandi strönd Gręnlands en hlišrašist ašeins til austur skammt fyrir noršan Fęreyjar sem ķ žį daga voru žarna ķ grenndinni, en aušvitaš veršur aš hafa ķ huga allir landhęttir voru allt öšru vķsi en žeir eru ķ dag. Litušu punktarnir eru žarna til aš sżna afstöšubreytinguna mišaš viš kortin sem koma į eftir.

 

Drekasvęšiš2-44 milljón įr.

Greinilegur śthafshryggur hefur myndast eftir 10 milljón įra rek Gręnlands frį Evrópuflekanum. Į milli Fęreyja og Gręnlands er žversprungubelti sem hlišrar rekhryggnum til austurs noršur af Fęreyjum og er sį hluti kallašur Ęgishryggur. Grönn punktalķna viš Gręnland tįknar upphaf nżs rekhryggjarhluta.

 

Drekasvęšiš3 -26 milljón įr.

Glišnun į Ęgishrygg fer minnkandi uns hśn hęttir alveg. Į sama tķma eykst smįm saman glišnun į nżja rekhryggjarhlutanum austur af Gręnlandi um leiš og hann lengist til noršurs. Žetta veldur žvķ aš hluti meginlandsskorpunnar viš Gręnland brotnar frį og rekur ķ austur. Žar er kominn forveri Jan Mayen hryggjarins. Hér er elsti hluti Ķslands farinn aš myndast en į žessum tķma er tališ aš įhrifa Ķslandsreitsins svokallaša hafi fariš aš gęta en žaš er heitur reitur meš möttulstrók undir og veldur aukinni eldvirkni į svęšinu. Žessi heiti reitur tengdist ekki rekhryggnum ķ upphafi en meš sameiginlegu reki Evrópuflekans og Noršur-Amerķkuflekans til noršvesturs fęršist žessi heiti reitur sem įšur var undir Gręnlandi sķfellt nęr rekhryggnum. Įn samspils žessa heita reits og rekhryggjarins vęri Ķsland annaš hvort miklu minna eša alls ekki til.

Drekasvęšiš4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nśtķmi.

Ķ dag er žį stašan svona. Meginlandsflķsin sem įšur var viš Gręnland er nśna į mišju Atlantshafi sem nešansjįvarhryggur sušur frį žversprungubelti viš Jan Mayen og sušur til Ķslands (Jan Mayen hryggurinn). Mörk meginlandshryggjarins eru žó ekki eins regluleg eins og žau eru sżnd hér enda allt mjög raskaš. Žaš er nś jafnvel tališ hugsanlegt aš eitthvaš af žvķ forna bergi sem honum tilheyra nįi jafnvel undir Austfiršina aš einhverju leiti. Ķsland er įfram ķ mótun, žaš glišnar um 2 cm į įri og nokkurnvegin žaš sama og eyšist af žvķ til beggja enda. Rekhryggurinn sem liggur um Ķsland hlišrast til austurs ķ višleitni sinni til aš elta möttulstrókinn sem nś er talinn vera undir noršvestanveršum Vatnajökli (raušur hringur). Samband möttulstróksins og rekhryggjarins er annars kafli śtaf fyrir sig sem mętti taka fyrir sérstaklega.

Og hvaš svo?

Sś stašreynd aš hér nįlęgt Ķslandi er flķs af meginlandsskorpu ęttašri frį landgrunni Gręnlands er forsenda žess aš viš getum gert okkur vonir um aš verša olķužjóš ķ framtķšinni. Ef svo fer, žį er samt engin von um skjótfengan gróša enda mikiš fyrirtęki aš hefja olķuvinnslu śt į reginhafi svo ekki sé talaš um öll umhverfisįhrifin sem žessu hlżtur aš fylgja. Žaš er žó bśiš aš įkveša aš hefja žarna rannsóknir ķ samvinnu viš Noršmenn sem aušvitaš kunna żmislegt fyrir sér ķ žessum bransa. En svo mašur blandi smį pólitķk ķ žetta žį mį segja aš hér sé kannski komin aukin įstęša fyrir okkur aš halla okkur meira aš Noršmönnum meš żmis mįl ķ staš žess aš afsala okkar aušlindum til Evrópusambandsins.

 

- - - - - - 
Helsta heimild: Skżrsla ISOR unnin fyrir Išnašarrįšuneytiš, jan. 2007: Yfirlit um jaršfręši Jan Mayen svęšisins og hugsanlegar kolvetnislindir
Auk višbótaupplżsinga frį Ara Trausta Gušmundssyni, jaršfręšingi.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Kjartan Pétur Siguršsson

Sęll Emil, ég bętti tengingu inn į žessa fķnu fęrslu hjį žér ķ liš nśmer 14)

C) ORKUIŠNAŠURINN

1) FLYTJA ŚT ŽEKKINGU - Ķ samvinnu viš Sameinišužjóširnar reka Ķslendingar alžjóšlegan skóla sem kennir allt sem viškemur orkuvinnslu meš hjįlp jaršgufu.

2) ŽRÓA AŠFERŠIR TIL AŠ NŻTA GUFUORKUNA BETUR - Ašeins er 10 - 15% nżting į žeirri orku sem kemur frį borholum ķ dag.

3) FRAMLEIŠA ELDSNEYTI Ķ SAMVINNU VIŠ ĮLVERIN - Nota śtblįsturinn frį borholum

4) FJÖLGA HEIMARAFSTÖŠVUM - Hér er lķtill išnašur sem mętti vel styšja viš bakiš į sjį HÉR

5) KANNA MÖGULEIKA Į OLĶUVINNSLU VIŠ ĶSLAND - Spurning um aš leita til Noršmanna.

6) FINNA FLEIRI NOTKUNARMÖGULEIKA FYRIR HEITT VATN - Hér mį nota frįrennsli frį virkjunum. Mešalrennsli frį Reykjanesvirkjun er svipaš og ķ Ellišaįnum sem rennur ónżtt til sjįvar. Ómar meš blogg um vannżtingu į orku HÉR.

7) REYNA AŠ KOMA Į SAMSTARFI VIŠ FYRIRTĘKI SEM FRAMLEIŠA VINDMYLLUR - Spurning um aš setja upp vindmyllur į Ķslandi fyrir fyrirtęki eins og VESTAS. Ķsland er kjörin stašur til aš įlagsprófa slķkan bśnaš.

8) KANNA MÖGULEIKA Į STÓRFELLDRI FRAMLEIŠSLU Į VETNI Į ĶSLANDI - Nś er veriš aš žróa marga nżja notkunarmöguleika į vetni.

9) NŻTA VATNSORKUNA BETUR VIŠ KĮRAHNJŚKA - Žaš viršist vera mun meiri orka žarna į feršinni en śtreikningar sżndu į sķnum tķma. Hvernig vęri nś aš virkja nżja fossinn?

10) ŚTFLUTNINGUR Į RAFORKU (Steinar I) - Leggja nešansjįvar rafkapla til Evrópu og USA, jafnvel til Sušuramerķku og Afrķku. Sķfeld žróun er į jaršstrengjum. Spurning hvert žróun į ofurleišurum er komin.

11) STÓRAUKA METANFRAMLEIŠSLU (Kristķn H) - Nżta metangas sem kemur frį svķnabśum, hęnsnabśum. Umhverfisvęnt, kemur ķ veg fyrir aš sjįlft metangasiš fari óhindraš śt ķ andrśmsloftiš (mun verri gastegund en koltvķsżringur). Sparar innkaup į bensķni og olķu.

12) GERVITRÉ SEM BINDA KOLTVĶSŻRING ŚR ANDRŚMSLOFTINU - CarbFix verkefni Orkuveita Reykjavķkur mišar aš žvķ aš kanna fżsileika žess aš binda koltvķsżring śr jaršhitagufu sem kristalla ķ basaltjaršlögum. sjį HÉR

13) ÓDŻRA RAFORKU FYRIR ĶSLENSKAN IŠNAŠ - Meš žvķ aš bjóša ķslenskum framleišsluišnaši ódżra raforku, žį mį styrkja innlenda framleišslu til muna og jafnvel styrkja śtflutning. Gróšurhśsabęndur (Ęvar R). Ašgerš sem žarf ekki aš kosta mikiš en getur haft mikil óbein įhrif į samfélagiš.

14) OLĶUVINNSLA Į AUST- OG VESTFJÖRŠUM - Hér eru fréttir sem benda į hugsanlega nżtanlegar olķuaušlindir undir Aust- og Vestfjöršum. sjį HÉR og Drekasvęšiš HÉR. Lķklega koma Žį Noršmenn og jafnvel Danir sterkir inn. Sjį einnig HÉR og HÉR.

15) SJĮVARFALLAVIRKJANIR (Hlynur Ž) - Į Ķslandi eru margir góšir stašir sem eru nįnast tilbśnir žar sem hęgt er aš setja upp stórar sjįvarfallavirkjanir. sjį HÉR. Sjįvarorka ehf ķ Stykkishólmi hefur veriš leišandi ķ aš kanna möguleika į aš virkja HÉR.

16) ĶSLENSK ORKUFYRIRTĘKI VEKJA ĮHUGA, NŻTA MEŠBYRINN - Hér mį lesa góša frétt um velgengni Ķslendinga ķ orkumįlum. sjį HÉR

17) PAPPĶRSVERKSMIŠJA Į HELLISHEIŠI - Hér mį lesa frétt um hvernig nżta mį betur alla umfram orkuna (ca. 75% sem fer til spillis ķ dag) ķ pappķrsframleišsli. sjį HÉR

Kjartan Pétur Siguršsson, 29.11.2008 kl. 11:13

2 Smįmynd: Gušbjörn Gušbjörnsson

Ég žakka žér kęrlega fyrir žessa fróšlegu fęrslu, en žaš er gott aš fį žetta sett fram į svo einfaldan hįtt, sem hér er gert.

Gušbjörn Gušbjörnsson, 29.11.2008 kl. 12:35

3 Smįmynd: Ómar Ragnarsson

Gallinn viš hugmyndir um aš virkja yfirfalliš į Kįrahnjśkastķflu er sį aš žar rennur ašeins yfir ķ nokkrar vikur į haustin. Öll nżtingahugsun hér mišast viš įlver sem žurfa stöšuga orku.

Svipaš er aš segja um sjįvarfallaorkuna, žar sem engin orka er framleidd į liggjandanum į milli śtfalls og innfalls.

Žaš žyrfti aš vera til annaš svęši į borš viš Breišafjörš annars stašar til aš jafna žetta upp.

Ein lausn er sś aš tengja Ķsland viš streng til Skotlands en žį tapast mikil orka.

Ómar Ragnarsson, 29.11.2008 kl. 17:58

4 Smįmynd: Kjartan Pétur Siguršsson

Žaš hafa veriš uppi żmsar hugmyndir žegar framleišslan į orkunni er óstöšug.

T.d. mętti vera meš tķmastżrša hlešslu į rafbķlum, dęla vatni öfuga leiš ķ uppistöšulón, framleiša vetni eša annaš eldsneyti, hita upp mikiš magn af vatni žar sem heitt vatn er ekki ašgengilegt ...

Ķ dag eru sérstakir samningar ķ gangi gagnvart stórnotendum į rafmagni žannig aš vinnsla sé ķ gangi žegar nóg er til af rafmagni. Einnig mętti semja viš ašila eins og gróšurhśsaeigendur aš gervisólin hjį žeim sé ķ fasa viš sjįvarföllin ...

Varšandi sęstreng, aš žį eru grķšarleg töp og mikil hitamyndun ķ dreifikerfinu. Ašeins sś ašgerš į sķnum tķma aš hękka veituspennuna śr 220 volt AC ķ 230 volt AC minnir mig aš hafi sparaš um 10% ķ dreifikerfinu og er žaš ašal įstęšan fyrir žvķ aš žaš er reynt aš hafa spennuna eins hįa og hęgt er. Vandamįliš į móti er aš žaš er svo erfitt aš bśa til nógu góša einangrun sem myndi halda ķ mörg įr įn vandamįla t.d. į miklu dżpi ķ sjónum.

Mig minnir aš til aš męla hįspennu aš žumalputtareglan sé sś aš fyrir hvern 1 cm loftbil į milli póla aš žaš žurfi 10.000 volt spennu til aš lįta neista hlaupa į milli. Ef aš viš erum meš 220.000 volta lķnu, aš til aš neisti hlaupi ekki į milli póla, žį žarf fjarlęgšin aš vera aš lįgmarki 22 cm į milli pólana. Žegar svo leišarinn er komin ķ vatn, žį veršur žetta margfalt verra og mį ekki koma minnsta sprunga į kįpuna eša einangrunina svo aš žaš verši ekki śtleišsla sem myndi slį śt öllu kerfinu og allt yrši stopp ķ LANGAN tķma!

Kjartan Pétur Siguršsson, 1.12.2008 kl. 23:05

5 Smįmynd: Emil Hannes Valgeirsson

Įn žess aš žekkja vel til svona orkumįla žį ķmynda ég mér einmitt aš hentugt sé aš framleiša t.d. vetni meš orkugjafa sem ekki er stöšugur.

Emil Hannes Valgeirsson, 2.12.2008 kl. 00:52

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband